Auksas, kaip atskira turto klasė, turbūt turi pačią ilgiausią ir įdomiausią istoriją, kuri apima paskutinius 6000 metų. Per tokį ilgą laikotarpį žlugo ne viena imperija bei valstybė, vyko daugybė karų, keitėsi religinės, valdymo bei finansų sistemos, tuo tarpu šis metalas išliko kaip prabangos etalonas, gerovės rodiklis bei pinigų sistemos standartas. Trumpiau tariant, jis išliko esant net pačioms blogiausioms sąlygoms.
Iš karto galima būtų užduoti vieną klausimą: atsižvelgiant į aukso ilgaamžiškumą, ar būtų galima teigti, kad aukso kaina „visada“ kyla ir kad aukso kainos smukimas yra „neįmanomas“? Atsakymas į šį klausymą greičiausiai turėtų būti neigiamas. Kaip ir kitose finansų rinkose, taip ir aukso rinkoje galimi tiek kainos pakilimai tiek nuosmukiai, vadinamos „bulių“ bei „meškų“ rinkos, investuotojai gali išgyventi tiek euforiją, tiek ir paniką. (Plačiau apie tai: Istoriniai aukso kainos pelningumai)
Tačiau kalbant apie auksą yra vienas esminis skirtumas – jis, kad ir kas benutiktų, turės tam tikrą vertę (jei jo niekas nepavogs), tuo tarpu įmonės bei valstybės gali bankrutuoti, popierinės valiutos gali tapti bevertės ir pan.
Kitas labai svarbus dalykas yra tai, kad auksas labai dažnai buvo naudojamas kaip pinigų sistemos standartas. Tarkime 1500 metais prieš Kristų Egipte pradėtos naudoti auksinės monetos – „Šekeliai“. Vienoje tokioje monetoje buvo maždaug 11.3 gramai aukso. Šiek tiek vėliau, t.y. 1284 metais, Venecija išleido auksines monetas – „Dukatus“. Šios monetos tapo labai populiarios ir tokios išliko ateinančius 500 metų.
Aukso standartas
Finansų rinkose įsitvirtinus popieriniams pinigams, dažniausiai jie turėdavo būti „padengti“ aukso rezervais. Tokia sistema buvo vadinama „aukso standartu“. Pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje nuo 1700 iki 1914 metų galiojo „aukso standartas“. 1700 metais Izaokas Niutonas užfiksavo aukso kainą ties vienu ir nekeičiamu lygiu – 84 šilingai ir 11.5 penso už Trojos unciją, kuris išliko iki 1914 metų, t.y. Pirmojo pasaulinio karo.
Žvelgiant į pastarojo šimtmečio pradžią, panaši situacija buvo ir JAV rinkoje. Iki 1934 metų aukso kaina buvo užfiksuota ties maždaug 24 JAV dolerių už Trojos unciją riba, o nuo 1934 metų (nuo tada iki 1971 metų JAV piliečiams buvo uždrausta laikyti auksą) aukso kaina buvo užfiksuota ties maždaug 35 JAV dolerių už Trojos unciją riba.
Tik nuo 1971 metų, t.y. kai žlugo Bretton Woods sistema, pagrindinių šalių valiutoms buvo leista laisvai svyruoti ir dauguma jų tapo nebepadengtos aukso rezervais. Nuo to momento aukso kaina taip pat yra laisvai svyruojanti, ji kinta kiekvieną dieną priklausomai nuo įvairiausių aukso pasiūlą bei paklausą įtakojančių veiksnių.
