1. Kaip pagrindinėms turto klasėms sekėsi 2022-aisiais ir ko laukti 2023 metais investuojant finansų rinkose?
2. Ar reikėtų ruoštis pasauliniam ekonomikos nuosmukiui ir kuria linkme judės palūkanų normos?
3. Kaip formuoti investicijų portfelį ne tik akcijoms brangstant, bet ir didesnio neapibrėžtumo kontekste?
4. Kaip standartinis Synergy Finance portfelis pasirodė 2021-2022 metais?
5. Kaip investuoti 2023 metais?

Dauguma finansų vadovėlių kaip pagrindines turto klases išskiria pinigus, obligacijas ir akcijas. Ir tai nėra keista, nes pavyzdžiui obligacijos ir akcijos yra dvi pačios didžiausios likvidžios turto klasės, kurių vertė šiuo metu siekia maždaug po 100 trilijonų JAV dolerių.

Tačiau be šių, pagrindinių turto klasių, dar galima būtų išskirti ir kelias ne tokias populiarias, kartais dar vadinamas alternatyviomis, turto klases, kaip pavyzdžiui investicinis nekilnojamas turtas, žaliavos bendrai ar auksas atskirai, valiutos ir pan.

Susiklosčius tokiai situacijai daugumai investuotojų iškyla natūralus klausimas, ką tokiu atveju daryti? Šioje vietoje galima būtų įžvelgti du sprendimo būdus: 1) atsidaryti sąskaitą tarkime pas JAV tarpininką; 2) JAV biržoje prekiaujamus fondus pakeisti Europiniais ETF.

Abu šie sprendimai turi tiek pliusų, tiek ir minusų, tačiau šiame straipsnyje daugiau pasigilinsime į antrąjį variantą, t.y. kokius Europinius biržoje prekiaujamus fondus galima būtų pasirinkti, norint susiformuoti plačiai diversifikuotą investicijų portfelį, kurio turtas būtų išskaidytas tarp 7 pagrindinių turto klasių: JAV akcijų, EAFE regiono akcijų, besivystančių rinkų akcijų, JAV nekilnojamo turto, JAV obligacijų, žaliavų bei aukso. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

JAV ir Europos biržoje prekiaujami fondai

Taigi, toliau šiame straipsnyje pateiksime 7 turto klases atspindinčius tiek JAV, tiek Europoje (konkrečiai Vokietijos Xetra biržoje) listinguojamus biržoje prekiaujamus fondus bei įvairiais pjūviais palyginsime pagrindinius šių fondų rodiklius, tokius kaip rinkos kapitalizacija, taikomi mokesčiai ar pastarųjų 12 mėnesių vidutinė dienos apyvarta.

Pradėkime nuo fondų dydžio. Pažvelgus į aukščiau pateiktą lentelę iš karto galima pastebėti, kad absoliučiai visi 7 JAV biržoje prekiaujami fondai pagal rinkos kapitalizaciją gerokai lenkia Europinius „brolius“. JAV ETF kapitalizacija yra vidutiniškai 10 kartų didesnė nei Europinių biržoje prekiaujamų fondų. Kaip pavyzdžiui, JAV akcijų turto klasę atspindinčio ir JAV biržoje listinguojamo SPDR S&P 500 ETF rinkos kapitalizacija šiuo metu yra lygi maždaug 220 mlrd. eurų, kai tuo tarpu didžiausio JAV akcijų turto klasę atspindinčio ir Europos biržoje listinguojamo iShares Core S&P 500 UCITS ETF rinkos kapitalizacija yra tik 24 mlrd. eurų.

Vertinant antrąjį rodiklį, t.y. vidutinę dienos apyvartą, galima pastebėti dar „liūdnesnę“ situaciją, nes Europiniai ETF nuo savo JAV „brolių“ vidutiniškai atsilieka net 1000 kartų. Kaip pavyzdžiui, didžiausią vienos dienos apyvartą JAV sugeneruoja tas pats SPDR S&P 500 ETF, kuri siekia maždaug 18 mlrd. eurų, tuo tarpu jo Europinis „brolis“ per dieną vidutiniškai susiprekiauja vos už 6 mln. eurų ir kaip matome tai yra didžiausia dienos apyvarta iš visų mūsų analizuojamų 7 Europinių ETF.

Na ir galiausiai vertinant ETF mokesčius (bendrąjį išlaidų koeficientą – BIK) galima pastebėti labiau dviprasmišką vaizdą. Keturių ETF mokesčiai Europoje yra vidutiniškai 0.16% didesni nei JAV biržoje prekiaujamų fondų. Tuo tarpu likusių trijų ETF mokesčiai Europoje yra vidutiniškai 0.12% mažesni nei JAV „brolių“. Tarp JAV biržoje prekiaujamų fondų mažiausią išlaidų koeficientą turi JAV obligacijų turto klasę atspindintis Vanguard Total Bond Market ETF (0.05%). Tuo tarpu tarp Europinių biržoje prekiaujamų fondų mažiausią išlaidų koeficientą turi JAV akcijų turto klasę atspindintis iShares Core S&P 500 UCITS ETF (0.07%).

Be abejo, norint susiformuoti plačiai išskaidytą investicijų portfelį galima būtų investuoti vos į 4 biržoje prekiaujamus fondus, kurie atspindi akcijų, NT, obligacijų ir žaliavų turto klases. Taip pat kiti investuotojai gali norėti investuoti ne į JAV nekilnojamąjį turtą ar JAV obligacijas, o pavyzdžiui į Europos ar viso pasaulio nekilnojamąjį turtą bei tik į Europos obligacijas. Na ir galiausiai mes analizavome tik Vokietijos biržoje listinguojamus ETF, tačiau tie patys Europiniai ETF labai dažnai yra listinguojami ir kitose Europos biržose (kaip pavyzdžiui Londono, Amsterdamo, Milano ar Paryžiaus), kuriose taipogi gali būti ir didesnis likvidumas.

Apibendrinimas

Šioje vietoje galima būtų teigti, kad nors Europinių ETF mokesčiai ir yra ganėtinai panašūs į JAV biržoje prekiaujamų fondų mokesčius, tačiau mažesnis fondų dydis ir net 1000 kartų mažesnis likvidumas (lyginant su JAV ETF) Europiniams ETF vis dar neleidžia stipriai konkuruoti su JAV „broliais“ .

Atsižvelgiant į tai, galima būtų teigti, kad Europinius ETF būtų visai logiška rinktis investuojant pasyviai, t.y. tiesiog susiformuojant plačiai išskaidytą investicijų portfelį ir tik periodiškai jį peržiūrint. Tuo tarpu taikant aktyvesnę investavimo strategiją greičiausiai bus patirtos didesnės išlaidos dėl mažesnio likvidumo, kas dažniausiai reiškia didesnį pirkimo/pardavimo kainų skirtumą (spredą).

Na, o galiausiai tuos, kurie nori daugiau sužinoti apie daugumą aukščiau išanalizuotų ETF, kviečiame apsilankyti fondų centre, kur rasite ne tik aprašytas fondų strategijas, rizikos parametrus, bet ir jų istorinius rezultatus bei maksimalius nuostolius ir pan.

JAV akcijų indeksams fiksuojant vis naujus rekordus, akcijų santykinį brangumą parodantis Shiller P/E rodiklis nuo 2017 m. spalio mėn. iki metų pabaigos pakilo 6,69 proc., kai tuo tarpu investuotojų optimizmą parodantis VIX indeksas tuo pačiu laikotarpiu toliau pratęsė mažėjimo tendenciją ir sumažėjo 6,6 proc. Taigi akcijų rinkoje toliau vyrauja optimizmu persmelktas, ramus augimas. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Obligacijų rinkoje žemos palūkanų normos išsėmė grąžos galimybes, kai grąža pasiekiama dėl obligacijų verčių pokyčių. Šiuo atveju situacija netgi priešinga. Centriniams bankams didinant palūkanų normas, mažės obligacijų vertės, todėl lieka vienintelė galimybė uždirbti iš palūkanų normų, tikintis, kad jos sparčiai bus didinamos ir dalinai kompensuos nuostolius dėl obligacijų verčių mažėjimo.

Prekių rinkos iš dalies atrodo tarsi primirštos ir nepasižymi didesniu augimu. Netgi vienas iš populiariausių tauriųjų metalų – auksas, pastaruosius keturis metus svyruoja 1100 – 1300 USD už Trojos unciją ribose, kartais jas nežymiai kirsdamas. O paskutiniais metais jis apsiribojo 1200 – 1300 USD už unciją ribomis. Tokį kintamumo sumažėjimą galėjo lemti ne tik tai, kad centriniams bankams niekaip nepavyksta sukelti norimos infliacijos, bet investuotojų, kartu ir spekuliantų pasitraukimas į labiau brangstančias turto klases, t.y. akcijas ir kriptovaliutas.

Atsižvelgiant į tai, kad skirtingos turto klasės pasižymi didele rizika, tampa svarbūs turto alokacijos sprendimai. Vienas iš žingsnių siekiant tinkamai išskaidyti ir valdyti turimą investicinį portfelį yra finansų rinkų tarpusavio ryšių įvertinimas.

Finansų rinkų teorija

Finansų rinkos pasižymi dideliu glaudumu. Valiutų rinkos veikia prekių rinkas, prekių rinkos veikia akcijų rinkas ir t.t. Nepaisant to, finansų rinkos pasižymi tuo, kad skirtingomis verslo ciklo fazėmis didžiausią grąžą pasiekia skirtingos turto klasės. Klestėjimo laikotarpiu didžiausią grąžą generuoja rizikingos turto klasės. Defliacijos laikotarpiu pelningiausia turto klasė yra obligacijos. Recesijos laikotarpiui geriausia turto klasė yra pinigų rinkos priemonės, o infliacijos laikotarpiu nuo pinigų nuvertėjimo padeda apsisaugoti auksas.

Siekiant efektyviai valdyti investicinį portfelį M. J. Pring pasiūlė idealų teorinį verslo ciklų modelį, kuriame jis suskirstomas į šešias dalis. Kiekvienoje dalyje vyksta pokytis vienoje iš trijų turto klasių – akcijose, obligacijose arba prekėse:

• 1 dalis – pradeda kilti obligacijos (akcijos ir prekės krenta);
• 2 dalis – pradeda kilti akcijos (obligacijos toliau kyla, prekės krenta);
• 3 dalis – pradeda kilti prekės (visos trys rinkos kyla);
• 4 dalis – pradeda kristi obligacijos (akcijos ir prekės toliau kyla);
• 5 dalis – pradeda kristi akcijos (obligacijos toliau krenta, prekės kyla);
• 6 dalis – pradeda kristi prekės (visos trys rinkos krenta).

1 Pav. Finansų rinkų pokyčiai verslo ciklo stadijose

Teoriškai viskas atrodo taip: recesijos metu sumažėja palūkanos ir infliacija, tai lemia obligacijų kainų augimą. Obligacijų kainoms pakilus ir verslo ciklui pasiekus dugną išauga akcijų patrauklumas. Pradėjus augti ekonomikai, siekiama apsisaugoti nuo infliacijos ir investuojama į auksą. Augantis infliacijos spaudimas didina įvairių prekių paklausą, kainas bei palūkanų normas. Didėjant palūkanų normoms svarbu sumažinti obligacijų dalį investiciniame portfelyje. Akcijų kainoms artėjant prie viršūnės, visas investicijas verta nukreipti į prekes ar kitas, nuo infliacijos apdraudžiančias investicijas. Pradėjus kristi visoms finansų rinkoms saugiausia investicija yra pinigai. (Plačiau apie tai: Tarprinkinė analizė – kas tai?)

Prekių rinkos palyginti pigios

2 pav. Finansų rinkų verčių pokyčiai

Čia:

• ACWI – MSCI All Country World Index;
• SPGSCI – S&P GSCI (Goldman Sachs Commodity Index) Total Return Index;
• BNDGLB – Barclays Capital Bond Composite – Global Index;

Siekiant patikrinti teorinį M. J. Pring modelį, 2 pav. pateikiami finansų rinkų verčių pokyčiai. Analizuojamos finansų rinkos atspindi tris pagrindines turto klases: akcijas, obligacijas ir prekes. Analizuojamu laikotarpiu galima išskirti tris ryškius akcijų rinkų ciklus bei penkis akcijų rinkos krypties pasikeitimus. Pirmuoju rinkų krypties pasikeitimo laikotarpiu (1998 – 2000 m.) pirmiausia sustojo obligacijų indekso augimas, tuo metu sparčiai pradėjo kilti prekių kainos, prasidėjo akcijų rinkos korekcija, po kurios sekė prekių rinkos smukimas. Akcijų rinkų dugnas pasiektas 2002 – 2003 m. sankirtoje. Po jo pirmiausia pradėjo kilti obligacijų indeksas, vėliau prekių ir akcijų indeksai. Sekantis rinkų krypties pakeitimo laikotarpis yra 2007 – 2008 m., pirmiausia kryptį pakeitė akcijos, po jų sekė prekės ir obligacijos. Tačiau 2008 – 2009 m., kai rinkos pradėjo augti, pirmiausia pakilo obligacijų indekso vertės, kiek vėliau pradėjo kilti akcijų su prekėmis kainos. 2015 m. buvo stebima obligacijų rinkų konsolidacija, smarki prekių rinkų korekcija bei galimai pasiekta akcijų rinkos viršūnė. Panaši situacija buvo susiklosčiusi 1998 – 2000 m., po kurios sekė prekių ir obligacijų rinkas atspindinčių indeksų augimas bei akcijų rinkų korekcija. Tačiau iki 2017 m. pabaigos prekių rinka nepasižymėjo sparčiu augimu, o akcijų ir obligacijų rinkos toliau kilo.

Šiuo metu susiklostė situacija, kai akcijų indeksai toliau kyla, obligacijų indeksas jau pusantrų metų negali pasiekti naujų aukštumų, o prekių rinkos rodo nežymią augimo pradžią. Verta paminėti, kad paskutinių finansų krizių metu analizuojamas obligacijų indeksas pasižymėjo ne verčių mažėjimu, bet konsolidacija. Apibendrinant, šiuo metu esame ketvirtoje verslo ciklo stadijoje, kai obligacijų rinkos krenta arba yra konsolidacijos būsenoje, o akcijų ir prekių rinkos kyla. Tačiau vertinant akcijų rinkos situaciją, galima teigti, kad esame arti penktosios verslo ciklo stadijos. Tačiau sunku įvertinti kiek tęsis akcijų rinkų augimas ir kiek jis bus racionalus. Verta pabrėžti, kad paskutinių dviejų finansų krizių „išvakarėse“ prekių rinkos pasižymėjo ženklia korekcija ir po jos sekusiu ženkliu augimu.

Rizikos

Nors prekių rinkos atrodo patraukliai, tačiau jos pasižymi specifinėmis rizikomis, dėl kurių tampa sudėtinga identifikuoti, kada galima tikėtis reikšmingo kilimo. Prekių rinkos pasižymi ne tik rinkos rizika, kuri kyla dėl kainų svyravimų, tačiau šiose rinkose vyrauja politinė ir ekonominė rizikos. Šios dvi rizikos yra labai susiję, kadangi politiniai sprendimai lemia valstybių ekonominius interesus. Tokios žaliavos kaip nafta ir dujos yra priklausomos nuo politinių sprendimų. Maistui skirtų prekių kainos priklauso nuo oro sąlygų, ligų ir daugelio kitų sunkiai prognozuojamų veiksnių. Aukso kaina priklauso nuo infliacijos lūkesčių, investuotojų baimių, kadangi į auksą dažnai investuojama siekiant apsisaugoti nuo infliacijos arba padidėjus rizikai finansų rinkose. Taigi prekių rinkas sieja daug skirtingų rizikų, kurias paprastam investuotojui yra sudėtinga identifikuoti, įvertinti ir prognozuoti.

Investavimo galimybės

Investuoti prekių rinkoje galima keletu būdų. Pirmiausiai galima prekes įsigyti fiziškai, tačiau tokiu atveju būtų patiriamos transportavimo, saugojimo rizikos ir išlaidos. Taip pat prekių rinkoje galima investuoti naudojant išvestinius instrumentus. Tačiau tai pakankamai sudėtingi instrumentai, susiję su papildomomis savitomis rizikomis. Trečias būdas yra investavimas į biržoje prekiaujamus fondus (ETF). ETF pirkimas ir pardavimas nesiskiria nuo įmonės akcijų pirkimo ir pardavimo. Be to išpopuliarėjus šiems produktams, investuotojams buvo pasiūlyta įvairiomis strategijomis paremtų ETF. (Plačiau apie tai: Biržoje prekiaujami fondai – ETF)

Investuojant į prekių ETF yra svarbu atsižvelgti į sekamą indeksą ir jo sudėtį. Nuo to priklauso kokių prekių kainų pokyčiai darys didžiausią poveikį investicinio portfelio pokyčiams. Pvz. pasirinktas tarpininkas siūlo tris ETF, kurie atspindi prekių rinkos tendencijas: LYXOR ETF Commodities CRB (CRB), PowerShares DB Commodity Index Tracking Fund (DBC), iShares S&P GSCI Commodity Indexed Trust (GSG). Šie ETF seka skirtingus indeksus, todėl verta paanalizuoti į kokias prekes būtų nukreipiamos investuotos lėšos. CRB ETF sekamo indekso sudėtis: energijos ištekliai (39 proc.), žemės ūkio produkcija (41 proc.), taurieji metalai (7 proc.), pramoniniai metalai (13 proc.). DBC ETF struktūra: energijos ištekliai (55 proc.), žemės ūkio produkcija (22 proc.), pramoniniai metalai (12,5 proc.), taurieji metalai (10 proc.). GSG ETF sekamo indekso sudėtis: energijos ištekliai (72,35 proc.), žemės ūkio produkcija (11,42 proc.), galvijai (6,43 proc.), pramoniniai metalai (7,06 proc.), taurieji metalai (2,74 proc.). Pateikti ETF suteikia skirtingas turto alokacijos galimybes, tačiau visuose ETF didelį svorį turi energijos ištekliai.

Rinkoje į ETF siūloma investuoti tiek eurais, tiek JAV doleriais. Ne nacionalinės valiutos naudojimas padidina riziką ir tenka prisiimti valiutų svyravimo riziką, kuri gali sumažinti arba padidinti grąžą. Smulkiesiems investuotojams siekiant išvengti šios rizikos, dar labiau sumažėja jų investavimo galimybės.

Investuotojai gali ieškoti galimybių investuoti į pavienes prekes. Siūlomi ETF kurie seka naftos, aukso, sidabro, platinos, žemės ūkio produkcijos ir kitų pavienių prekių kainas. Tačiau dar labiau išskaidant investicijas reikalinga papildoma atskirų prekių, o ne visos rinkos analizė.

Apibendrinimas

Finansų teorija teigia, kad artėjant prie verslo ciklo pabaigos, didžiausia galimybė uždirbti slypi prekių rinkose. Paskutinės dvi finansų krizės tik patvirtino šį teiginį. Praėjus 10 metų po ankstesnės bulių rinkos pabaigos, pastaruoju metu daugėja perspėjimų apie verslo ciklo pabaigą ir laukiančią korekciją akcijų rinkoje. Esant tokiai situacijai finansų rinkose svarbu ne tik protingai išnaudoti likusį akcijų rinkos augimo potencialą, atidžiai stebėti finansų rinkas, kartu kuriant pasitraukimo strategiją arba rezervą, skirtą atpigusioms akcijoms įsigyti, bet kartu reikia ieškoti nuvertintų rinkų ir alternatyvių investavimo galimybių. Taip išnaudojant visas verslo ciklų suteikiamas galimybes.

Šio straipsnio tikslas ne prognozuoti, kuri turto klasė geriausiai pasirodys 2018 m., o įvertinti situaciją finansų rinkose. Akcijų augimas gali užsitęsti ir pakankamai sudėtinga prognozuoti, kas gali lemti didesnę akcijų rinkos korekciją. Tuo pačiu prekės gali būti nuvertintos ilgiau nei tikimasi, kartu jos gali pasižymėti didesniais, nei tikimasi, svyravimais, todėl investuojant šioje rinkoje svarbu apsišarvuoti kantrybe. (Plačiau apie tai: Kur investuoti 2018 metais?)