Sėkmingiausiu pasaulio investuotoju tituluojamas Warren Buffett per pastarųjų 35 metų laikotarpį sugeneravo 20% vidutinę metinę investicijų grąžą. Turint omenyje, jog per tą patį laikotarpį JAV akcijos kasmet augo tik po 11%, tai tikrai yra labai geras rezultatas. Warren Buffett palyginamąjį indeksą pavyko aplenkti net 10%, o tai yra ypač retas, o gal netgi tiksliau būtų sakyti „nepakartojamas“ rezultatas, kuris jam padėjo tapti vienu turtingiausių žmonių pasaulyje (šiuo metu jo turtas vertinamas ~100 mlrd. JAV dolerių ir jis yra 6 turtingiausias žmogus pasaulyje, bei turtingiausias investuotojas).

Tačiau šioje vietoje turėtumėte suprasti, kad mes kalbėjome apie geriausią iš geriausių! Ir kaip matote, kalba neina nei apie 100%, nei apie 50%, o viso labo apie „menką“ 20% metinę grąžą.

Kalbant apie kitus sėkmingus investuotojus, kaip pavyzdžiui Ray Dalio, Paul Tudor Jones, James Simons, George Soros, Stanley Druckenmiller, visi jie irgi pasižymėjo „išskirtiniais“ rezultatais, kurie dažnu atveju svyravo 15 – 20% per metus ribose.

Šiame tyrime išanalizavome aštuonias investicinių portfelio turto alokacijos strategijas ir visas jas palyginome su pasaulio akcijų indekso (MSCI World) pelningumo ir rizikos parametrais. Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip sekėsi kiekvienai iš analizuojamų turto alokacijos strategijų buvo paimti ir išanalizuoti ilgo periodo nuo 1972 iki 2015 metų istoriniai duomenys, t.y. 44 metų istorija.

Toliau pateikiame visų pagrindinių turto alokacijos strategijų sąrašą ir aptariame bendrus tyrimo rezultatus. Norėdami plačiau susipažinti su  viena konkrečia strategija, paspauskite vieną iš pateiktų pavadinimų apačioje:

1. 60/40 investicijų portfelio alokacijos strategija
2. Pasaulio rinkų investicijų portfelio alokacijos strategija
3. IVY investicijų portfelio alokacijos strategija
4. El-Erian investicijų portfelio alokacijos strategija
5. Ray Dalio investicijų portfelio alokacijos strategija
6. Amžinojo portfelio turto alokacijos strategija
7. Marc Faber investicijų portfelio alokacijos strategija
8. Warren Buffett investicijų portfelio alokacijos strategija

Istoriniai analizuojamų portfelių pelningumai

Iš žemiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad visos analizuojamos turto alokacijos strategijos sugeneravo labai panašią ilgalaikę investicijų grąžą. Didžiausią grąžą pademonstravo El-Erian turto alokacijos modelis (+10.8%), taip pat ypač gerai sekėsi Marc Faber portfeliui (+10.5%). Tuo tarpu prasčiausią rezultatą sugeneravo Amžinojo portfelio turto alokacijos strategija (+9.0%) bei Ray Dalio investavimo modelis (+9.1%).

Šioje vietoje galima būtų pastebėti, kad didesnę investicijų grąžą pasiekė tos strategijos, kurių sudėtyje dominavo rizikingos turto klasės (akcijos, nekilnojamas turtas ir pan.) ir buvo palyginus mažiau obligacijų, kaip pavyzdžiui El-Erian (23%), Marc Faber (25%), IVY (20%) ar Warren Buffett (10%). Tuo tarpu mažesnę grąžą pasiekė tos strategijos, kurių sudėtyje buvo sąlyginai daugiau obligacijų, kaip pavyzdžiui Amžinasis portfelis (50%), Ray Dalio (55%) ar Pasaulio rinkos (53%).

Taigi, kaip jau matėme iš aukščiau pateikto grafiko, taip ir iš lentelių galima pastebėti, kad analizuojamų turto alokacijos strategijų rezultatai, t.y. vidutinė metinė grąža (angl. Compuonded annual growth rate – CAGR), tarpusavyje buvo ypač panašūs. Pateiktų turto alokacijos modelių vidutinė metinė grąža svyravo maždaug 9.0% – 11.0% intervale (pasaulio akcijų indeksas MSCI World per tą patį laikotarpį pasiekė +9.5% vidutinę metinę grąžą).

Tačiau vertinant analizuojamų turto alokacijos strategijų pelningumo ir rizikos parametrus labai aiškiai galima pastebėti, kad iš esmės tie portfeliai, kurie daugiau investavo į obligacijų turto klasę ir savo sudėtyje turėjo šiek tiek daugiau alternatyvių investicijų (auksas, nekilnojamas turtas ir pan.) pasižymėjo šiek tiek mažesne rizika ir atvirkščiai.

Tarkime, vertinant pagal standartinį nuokrypį, mažiausia rizika pasižymėjo Ray Dalio turto alokacijos strategija (7.5%), kurios sudėtyje buvo net 55% obligacijų bei Amžinasis portfelis (8.2%), kurio sudėtyje obligacijos sudarė 50%. Tuo tarpu didžiausia rizika pasižymėjo Warren Buffett investicijų portfelis (16.3%), kurio sudėtyje obligacijų buvo mažiausiai – vos 10%.

Vertinant pagal maksimalaus kritimo nuo piko parodymus, saugiausias taip pat buvo Amžinasis portfelis (-6.0%), kuris taip pat pasižymėjo didžiausiu skaičiumi pelningų metų (90.9%). Tuo tarpu didžiausius nuostolius sugeneravo vėlgi Warren Buffet turto alokacijos strategija (-36.2%), kuri taip pat pasižymėjo didžiausiu skaičiumi nuostolingų metų.

Išvados

Apibendrinant galima būtų teigti, kad analizuojamas laikotarpis buvo ganėtinai „dėkingas“ absoliučiai visų turto alokacijos modelių rezultatams. Be abejo, šioje vietoje galima būtų paminėti tą faktą, kad daug obligacijų turinčioms strategijoms labai padėjo ypač geras periodas būtent šiai turto klasei, kuris labai tikėtina per artimiausius 10 – 20 metų nepasikartos. (Plačiau apie tai: JAV obligacijų istoriniai pokyčiai: ar 5% pelningumas yra pastovus dalykas?)

Kalbėti apie tai, kuris turto alokacijos modelis yra pats geriausias būtų sunku, tai ganėtinai individualus dalykas. Tačiau galima būtų teigti, kad Marc Faber portfelis patenka į tam tikrą „aukso viduriuką“. Visų pirma jam pavyko pasiekti antrą geriausią rezultatą pagal pelningumą, jo sudėtyje yra sąlyginai nedaug obligacijų (taigi, jis nėra per daug konservatyvus), tačiau jam taip pat pavyko išvengti ypač didelių nuostolių.

Kaip ten bebūtų, tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija bei apžvelgtos skirtingos turto alokacijos strategijos Jums padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir ganėtinai stipriai susimažinti nuostolių tikimybę negu kad investuojant į vieną konkrečią turto klasę. Ir galiausiai ne taip jau svarbu, kurią iš paminėtų strategijų pasirinksite, svarbu kad nesugalvotumėte sudėti „visų kiaušinių į vieną krepšį“. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Linkime sėkmingų investicijų!

Warren Buffett – trečias turtingiausias žmogus pasaulyje

Ar jums yra tekę girdėti apie Warren Buffett? Jei investuojate, tai greičiausiai vienokia ar kitokia forma su šiuo vardu esate susidūrę. Tačiau jei šio vardo nesate girdėję, tikrai turėtumėte perskaityti šį straipsnį.

Na o visą istoriją reikėtų pradėti turbūt nuo to fakto, kad šiuo metu pagal Bloomberg Billionaire indeksą Warren Buffett yra trečias turtingiausias žmogus pasaulyje, kurio turtas vertinamas 64.7 milijardais JAV dolerių. Greičiausiai vien tik šis faktas daugumą turėtų priversti pasidomėti šiuo žmogumi, bei pabandyti išsiaiškinti, kaip gi jam pavyko „susikrauti“ tokius turtus.

65 milijardai JAV dolerių – daug tai ar mažai? Na, be abejo, tai labai priklauso nuo to, su kuo lyginsime. Tarkime pats turtingiausias žmogus pasaulyje šiuo metu yra Bill Gates, Microsoft kompanijos įkūrėjas, taip pat geras Warren Buffett draugas ir bridžo partneris, kurio bendras turtas vertinamas 85.7 milijardais JAV dolerių. Taigi, galima būtų teigti, kad Warren Buffett nuo turtingiausio pasaulyje žmogaus ne taip ir stipriai atsilieka.

Kitas labai įdomus faktas apie Warren Buffett yra tai, kad skirtingai nuo kitų turtingiausių žmonių, jis tokius turtus pasiekė ne sukūręs naują produktą (kaip pavyzdžiui Bill Gates sukėre „Microsoft“ arba Mark Zuckerberg sukūrė „Facebook“), o tiesiog investuodamas į kitus „gerus“ verslus. Jo pagrindinis užsiėmimas pastaruosius 60 metų kaip tik ir buvo tų „gerų“ verslų paieška, ir kaip matome, jam tai gana gerai sekėsi.

Investicijų grąža

Jau žinome, kokius turtus Warren Buffett sukaupė investuodamas į kitus verslus. Taigi, dabar kyla klausimas: „O kokią gi investicijų grąžą jis turėjo pasiekti, kad per pastaruosius 60 metų susikrautų tokius turtus?“

Visa istorija prasidėjo 1965 metais, kai Warren Buffett įsigijo Berkshire Hathaway kompaniją. Per pastaruosius 50 metų bendra investicijų į šios įmonės akcijas grąža siekė 751113%. Tai reiškia, kad prieš 50 metų investuoti 1000 JAV dolerių, šiuo metu būtų verti 7.5 mln. JAV dolerių!

Tikrai įspūdingas rezultatas. Tačiau jei šią bendrą investicijų grąžą perskaičiuotume į vidutinę metinę išraišką, gautume gerokai žemiškesnį skaičių – 19.5% per metus. Tai reiškia, kad prieš 50 metų atlikta investicija kasmet turėjo augti maždaug po 20%, kad praėjus 50 metų pasiektų 7.5 mln. JAV dolerių vertę.

Warren Buffett sėkmės paslaptis

Kai jau žinome, kokią vidutinę metinę investicijų grąža sugeneravo „sėkmingiausiu“ visų laikų investuotoju tituluojamas Warren Buffett, kyla natūralus klausimas: „O kaip jam tai pavyko? Kur slypi jo sėkmės paslaptis?“

Atsakyti į šį klausimą nėra taip paprasta, nes pats Warren Buffett nėra pateikęs savo „sėkmės recepto“, tačiau per pastaruosius 20 metų šia tema buvo parašyta daugybė knygų, straipsnių ir net mokslinių darbų, kurie kaip tik ir bandė rasti atsakymą į šį klausimą.

Pradėti turbūt reikėtų nuo to, kad dar būdamas jaunuolis Warren Buffett nuvyko studijuoti pas Benjamin Gragham, garsios knygos “Protingas Investuotojas” (angl. Intelligent Investor) autorių, iš kurio kaip jis pats sako, perėmė pagrindinius sėkmingo investavimo principus. Kam neteko skaityti minėtos Benjamin Gragham knygos, tikrai turėtų tą padaryti, nes tai yra viena iš geriausių visų laikų knygų apie investavimą.

Apie ką gi yra rašoma toje garsioje knygoje? Kalbant labai konkrečiai, tai joje išdėstyti esminiai vertės investavimo (angl. value investing) principai, kitaip tariant pateikiamos taisyklės, kaip įsivertinti, kokių įmonių ar verslų akcijas reikėtų pirkti, už kokią kainą ir kada tą geriausia daryti. Knygos autorius siūlo pirkti gerus verslus už santykinai mažą kainą. Gal daugumai tai ir atrodo logiškai, tačiau tai yra labiau kokybiški kriterijai. Kyla klausimas, o kas yra „geras“ verslas, kokia kaina yra santykinai „nedidelė“, kaip tą kainą įsivertinti ir pan.

Vertės investavimo filosofija

Šioje vietoje, kad daugumai būtų lengviau suprasti vertės investavimo principus, pateiksiu vieną labai paprastą pavyzdį. Įsivaizduokite, kad analizuojame įmonę „Geros plytos“, kuri užsiima plytų gamyba ir kasmet uždirba 10 mln. eurų pelną. Šios įmonės akcijos jau daugelį metų yra listinguojamos biržoje, ji kasmet teikia finansines ataskaitas, todėl lengvai galime sužinoti, kokie buvo ankstesni įmonės pelnai, bei kaip investuotojai analizuojamą įmonę vertino skirtingais periodais, esant skirtingai ekonominei situacijai.

Tarkime istoriškai tokios įmonės vertė biržoje svyruodavo apie 100 mln. eurų, kitaip tariant 10 metinių pelnų. Taigi, būtų galima teigti, kad į tokią įmonę investuojant normaliomis rinkos sąlygomis, po 10 metų uždirbtume tiek, kiek į ją investavome. Taip pat galima būtų teigti, kad tokios investicijos pelningumas siekia 10%.

Tačiau taip pat išstudijavę istoriją pastebime, kad būdavo tokių momentų, kai tas pats 10 mln. eurų pelną generuojantis verslas būdavo vertinamas 60 mln. eurų (dažniausiai per krizes ar ekonomikos sulėtėjimą), ir būdavo tokių momentų, kai investuotojai už minėtą verslą būdavo linkę sumokėti 200 mln. eurų (dažniausiai per ekonomikos pakilimą, kai įsivyraudavo didelis optimizmas). Susiklosčius pirmai situacijai, galima teigti, kad verslas yra parduodamas su „nuolaida“, nes dauguma investuotojų bijo dėl galimų padidėjusių nuostolių ateityje ir yra linkę laikyti pinigus, tačiau tokios investicijos tikėtinas pelningumas išauga. Tuo tarpu antru atveju galima teigti, kad verslas yra parduodamas su „premija“, nes daugumą investuotojų yra apėmęs godumas, tačiau tokios investicijos tikėtinas pelningumas dėl išaugusios kainos susitraukia. Kaip manote, kuriuo iš šių dviejų variantų būdavo geriau investuoti? (Plačiau apie tai: PE rodiklis)

Na o dabar įsivaizduokite, kad įvyksta kažkas, kas trumpu laikotarpiu pablogina minėtos įmonės verslo aplinką, investuotojai pradeda pesimistiškai vertinti ateities perspektyvas, ir galiausiai verslo vertė smunka 30% iki 70 mln. eurų. Tačiau mes jau žinome, kad ilgainiui šis verslas ir toliau generuoja 10 mln. eurų pelną. Taigi, susiklosčius neigiamai situacijai, verslas yra parduodamas vos už 7 metinius pelnus, arba kitaip tariant, tokios investicijos pelningumas padidėja iki 14.3%.

Iš šio pavyzdžio jau turėjote suprasti, kad dažniausiai net ir “geras” verslas bus parduodamas su “nuolaida”, kai finansų rinkose “siaučia audra”, tokiu momentu investuoti daugumai norisi mažiausiai, investuotojų nuotaikos yra pesimistinės, o prošvaisčių niekas nemato. Tačiau būtent tokios situacijas dažniausiai yra geras metas ilgalaikėms investicijos į akcijas.

Aukščiau aprašytą pavyzdį taip pat kaip ir visą Warren Buffett investavimo strategiją galima būtų sutalpinti į vieną ypač paprastą frazę: “Bijok, kai visi yra godūs ir būk godus, kai visi bijo“.

Aukščiau buvo pateiktas tik teorinis vertės investavimo pavyzdys. Be abejo, realybė yra gerokai sudėtingesnė ir kompleksiškesnė, taip pat greičiausiai ir Warren Buffett priimdamas investicinius sprendimus neapsieina be subjektyvumų.

Tačiau kad ir kokia sudėtinga būtų Warren Buffett investavimo strategija, 2012 metais ją gana paprastai paaiškino Andrea Frazzini, David Kabiller ir Lasse Heje Pedersen, viską išdėstydami tyrime pavadinimu „Bafeto alfa“ (angl. Buffett‘s alpha). Jie atliko daugybe paskaičiavimų ir nustatė, kad galiausiai Warren Buffett sėkmė slypi trijuose kriterijuose:

Saugios akcijos + Pigios akcijos + Kokybiškos akcijos + (Svertas)

Kaip šią formulę būtų galima išversti į žmonių kalbą? Tai reiškia, kad iš principo Waren Buffett ieško tokių bendrovių, kurios būtų sąlyginai „saugios“, kitaip tariant kurių rizika lyginant su visa rinka yra maža (akcijos kainos svyravimų amplitudė, lyginant pavyzdžiui su S&P 500 akcijų indekso svyravimais yra mažesni), sąlyginai „pigios“, kaip pavyzdžiui kurių akcijos kainos ir akcijos buhalterinės vertės santykis būtų kuo mažesnis, ir „kokybiškos“ , arba kitaip tariant dirbtų pelningai, stabiliai augtų ir pelnu dalintųsi su akcininkais.

Na ir galiausiai prie visų šių trijų kriterijų dar reikėtų pridėti tai, kad jis naudoja skolintas lėšas, o konkrečiau investuodamas kiekvieną dolerį vidutiniškai pasiskolina 60 centų. Kaip matėme, būtent ši vertės investavimo strategija per pastaruosius 50 metų jam padėjo pasiekti įspūdingą grąžą – vidutinę 20% per metus grąžą, kuri visos JAV akcijų rinkos grąžą viršijo dvigubai.

Dabartinis portfelis ir pelningiausios investicijos

Taigi, šioje vietoje žinome ne tik kokią grąžą turėjo pasiekti Warren Buffett, norėdamas tapti vienu turtingiausiu žmonių pasaulyje, bet ir pagal kokius principus jis atsirinkinėja potencialias investicijas. Na o dabar būtų labai įdomu pastudijuoti, kokios investicijos per ilgą jo investavimo karjerą buvo pačios pelningiausios ir padėjo jam pasiekti tokius išskirtinius rezultatus, bei kaip jo investicijų portfelis atrodo šiuo metu, bei ką jis mąsto apie ateitį.

Taigi, pradėkime nuo pelningiausių jo visų laikų investicijų. Pastudijavus Berkshire Hathaway 2014 metų finansinę ataskaitą greitai galima pastebėti, kad iš visų šiuo metu portfelyje esančių listinguojamų bendrovių išsiskiria trys: Proctore & Gamble, Coca-Cola ir American Express. Būtent investicijos į šių kompanijų akcijas Warren Buffett valdomai bendrovei sugeneravo ypač didelius pelnus: Proctore & Gamble (+1294%), Coca-Cola (+1200%), American Express (+996%). Tačiau šioje vietoje reikėtų suprasti tai, kad minėtų kompanijų akcijas Berkshire Hathaway įsigijo ne prieš metus ar du, o gerokai seniau.

Kaip pavyzdžiui, American Express kompanijos akcijas Warren Buffett pradėjo pirkti dar 7 – ajame dešimtmetyje, tuo tarpu į Coca-Cola ir Proctore & Gamble įmonių akcijas jis pradėjo investuoti 1988 – 1989 metais. Taigi, kaip galima pastebėti, yra kelios ypač pelningos investicijos, kurias Warren Buffet laiko jau kiek ilgiau nei trečdalį amžiaus ir kaip pastebėsite toliau, šiuo metu jos sudaro gana ženklią viso Berkshire Hathaway investicijų portfelio.

Toliau yra pateikiamas Berkshire Hathaway investicijų portfelį sudarančių stambiausių investicijų pasiskirstymas 2014 metų pabaigoje. Kaip galima pastebėti, didžioji dalis investicijų yra nukreipta į 4 pagrindines pozicijas. Praktiškai ketvirtadalis bendrovės portfelio yra nukreipta į JAV veikiantį banką Wells Fargo & Company (23%), 14% investuota į Coca-Cola kompaniją, 12% į dar vieną finansų sektoriaus įmonę American Express ir 11% į International Business Maschines (IBM). Taigi, vos 4 stambiausios investicijos sudaro maždaug 60% viso investicijų portfelio. Tuo tarpu 10 stambiausių pozicijų sudaro net 80% Berkshire Hathaway listinguojamų akcijų portfelio. Kai kas tai pavadintų tikrai menku diversifikavimu.

Tačiau atidžiau pažvelgę į aukščiau pateiktą lentelę galima pastebėti, kad ne visos Warren Buffett investicijos buvo sėkmingos. Vienas iš tokių pavyzdžių – IBM pozicija. Pirmą kartą apie IBM akcijų įsigijimą buvo pranešta 2011 metais, tačiau kaip galima pastebėti, nuo to laiko minėta investicija bendram portfeliui sugeneravo nedidelį nuostolį (-6%). Bendrai tai buvo viena kontraversiškiausių Warren Buffett investicijų, nes daugelį metų jis pabrėždavo, kad neinvestuoja į informacinių technologijų bendrovių akcijas, kurių veiklos nesupranta, o IBM kaip tik ir buvo tokia kompanija. Tačiau jis taip pat paminėjo, kad po 40 metų analizės galiausiai suprato, kad IBM visgi yra gera kompanija. Taip pat neseniai darytame interviu Warren Buffett prasitarė, kad šią poziciją jis planuoja laikyti labai ilgai, ir jei bendrovės akcijų kaina smuks jis su džiaugsmu jų įsigis dar daugiau.

Ką Warren Buffett daro šiuo metu?

Galiausiai, kai jau žinome, kokia yra Warren Buffett investavimo filosofija, kokius rezultatus ji jam sugeneravo, bei kaip atrodo dabartinis jo portfelis, belieka pastudijuoti, ką jis daro šiuo metu, ką jis kalba apie artimiausią ateitį? Ar jis dabar bijo ir kaupia rezervą, ar priešingai yra godus ir perkas akcijas?

Kaip jau matėme aukščiau pateiktoje lentelėje, pagal 2014 metų duomenis, didžiausia Berkshire Hathaway pozicija buvo Wells Fargo & Company, kurios vertė siekė 26.5 milijardai JAV dolerių. Tuo tarpu grynųjų pinigų pozicija tų pačių 2014 metų pabaigoje siekė beveik 60 milijardų JAV dolerių. Pats Warren Buffett yra ne kartą minėjęs, kad jis ramiai miega, kai turi maždaug 20 mlrd. JAV dolerių pinigų rezervą, o tai reiškia, kad 2014 metų pabaigoje rezervas buvo gerokai didesnis.

Tačiau tie pinigai ilgai neužsilaikė. 2015 metais buvo užbaigtas Kraft Heinz kompanijos įsigijimas, kuriam investuotojas išleido maždaug 17 mlrd. JAV dolerių, o šiuo metu minėta pozicija yra verta maždaug 25 mlrd. JAV dolerių (+47%).

Taip pat antroje 2015 metų pusėje jis paskelbė apie planuojamą patį didžiausią sandorį savo karjeroje – 37.2 mlrd. JAV dolerių vertės Precision Castparts akcijų įsigijimą. Net ir įvykus šiam sandoriui Berkshire Hathaway sąskaitos neliktų visiškai tuščios.

Galima būtų teigti, kad šis Warren Buffett sprendimas nuteikia gana optimistiškai, nes jis tikrai to nedarytų, jei jo manymu akcijų kainos būtų istoriškai „pervertintos“, o jis pats artimiausiu metu tikėtųsi rimto ekonomikos sulėtėjimo, kuris galėtų pakenkti verslui, ir ateityje leistų tą pačią investiciją įsigyti su gera „nuolaida“. Kitaip tariant jis šiuo metu yra „godus“ ir labai tikėtina, kad buvo godus rugpjūčio mėnesį, kai stambiausių pasaulyje verslų vertės per kelias dienas pasikoregavo 10%.

„McKinsey Global Institute“ duomenimis, viso pasaulio finansinis turtas 2010 m. siekė apie 212 trln. JAV dolerių, o visų investicinių aktyvų (be nekilnojamojo turto) apimtis sudarė apie 150 trln. JAV dolerių. Daugiau nei puse viso investicinio turto valdo tradiciniai, pavyzdžiui, pensijų bei draudimo, fondai.

Atrodytų logiška, kad efektyviausias būdas investuoti ir kaupti lėšas ateičiai yra būtent tokiuose fonduose, kurie atitinka šiuos kriterijus: 1) diversifikacija – fonduose jūsų investicijos gali būti smulkiai išskaidytos; 2) paprastumas – nereikia jokių specifinių žinių, tik pervedi pinigus į fondą ir iškart tampi investuotoju; 3) likvidumas – dauguma neprofesionalams prieinamų fondų investicinius vienetus į grynuosius pinigus iškeis dar tą pačią savaitę. Tai sėkmingo investavimo pamatas. (Plačiau apie tai: Investiciniai fondai – populiariausia ir efektyviausia finansinė priemonė)

Nuo pirmųjų investicijų valdymo žingsnių egzistuoja ir ketvirtas, svarbiausias, argumentas – rinkos pulso pajutimas. Gerai mokamas fondo valdytojas kartu su mikroekonomistų, makroekonomistų ir analitikų komanda iš ilgo sąrašo atrenka „turinčius didžiausią potencialą“ vertybinius popierius. Elementaru – visus domina tik geriausios investicijos, tad kam nukreipti pinigus į perspektyvos neturinčias įmones? Bet tikrasis klausimas, kurį vertėtų užduoti, dar paprastesnis. Ar tradiciniams akcijų fondams, kurie stengiasi aplenkti savo palyginamuosius indeksus, pavyksta atrinkti geresnes bendroves? Konsultantai jums nė nemirktelėjus į tai atsakys dviem žodžiais: Warren Buffett.

Šio asmens istorija ir jo investicijų rezultatai gerai žinomi. Per daugiau nei 50 metų trunkančią investuotojo karjerą jo investicijų vidutinė metinė grąža siekė per 20%. Įvertinus ilgametę pagrindinio JAV akcijų indekso S&P 500 metinę grąža, kuri nesiekia nė 10%, šis rezultatas iš tiesų įspūdingas. (Plačiau apie tai: Kaip Warren Buffett tapo turtingiausiu žmogumi pasaulyje?)

O kaip sekasi ne tokiems žinomiems fondų valdytojams? Jei ne dvigubai, tai bent keliais procentais daugelis jų šį indeksą turėtų aplenkti. Juk į S&P 500 indeksą patenka tiek „blogos“, tiek ir „geros“ įmonės, tad pagrindinė užduotis yra išvengti pačių prasčiausių.

Vieną išsamesnių analizių, kaip investavimo profesionalams sekasi varžytis su palyginamaisiais indeksais, savo knygoje yra pateikęs John C. Bogle. Pavyzdžiui, 1970 metais JAV veikė 355 fondai, o iki 2005-ųjų išgyveno 132. Iš sugebėjusių išlikti 60 indekso aplenkti neįstengė (kasmet atsiliko po daugiau nei 1%), 48 augo panašiai kaip indeksas ir tik 24 fondai jį kasmet lenkė daugiau nei 1%.

Tad daugiau nei 80% fondų valdytojų indekso, kurį sudaro tiek „geros“ tiek „blogos“ įmonės, pranokti nepavyko. „American Century Investments“ tyrimai rodo, kad 1980 – 2008 m. daugiau nei pusė visų fondų palyginamąjį indeksą pralenkė tik 9 metus iš 29. O tikimybė, kad fondas palyginamąjį indeksą pranoks trejus metus iš eilės, siekė tik apie 15%.

Investuoti būtina, bet tai reikia daryti racionaliai ir geresnė priemonė už indeksus atkartojančius fondus (ETF) praktikoje retai pasitaiko. Vienas didžiausių pranašumų yra žemos jų valdymo sąnaudos – ETF, palyginti su aktyviai „geresnes“ akcijas atrenkančiais fondais, gali išsiskirti iki 10 kartų mažesnėmis sąnaudomis. Be to, investuodami į paprasčiausią pasaulio akcijų ETF, kurio metinės valdymo išlaidos siekia vos 0.2%, savo portfelį būsite išskaidę ne per kelias dešimtis įmonių, bet per daugiau nei tūkstantį visame pasaulyje gerai žinomų bendrovių. Savo investiciją paversti pinigais galėsite vienu mygtuko paspaudimu ar paskambinę makleriui.

O kaip W. Buffett? Atsakymas juodu ant balto – jo kasmečiame „Berkshire Hathaway“ laiške investuotojams, kuriame jis pateikia paprastą rekomendaciją, kaip našle likusiai žmonai patartų investuoti paveldėtus pinigus: „10% portfelio investuoti į trumpo termino valstybines obligacijas, o likusią dalį – į itin mažų sąnaudų S&P 500 indekso fondą.“

Skamba nuobodžiai? Nenusiminkite – investavimas skirtas bėgantiems ilgas distancijas. Daugiau ir pigesnio adrenalino rasite lažybų kontorose.

Pinigų karta rubrikoje “Investuotojo enciklopedija” apie vieną iš sėkmingiausių pasaulyje investuotojų – Warren Buffett – pasakoja Aivaras Langė.

Kaip jau žinome, visa akcijų rinka per metus vidutiniškai augo po 9%. Būtų logiška manyti, jog sėkmingiausiu pasaulio investuotoju tituluojamas asmuo uždirbo gerokai daugiau. Kyla klausimas kiek yra tas „gerokai“?

Tą nesunku paskaičiuoti. Kadangi Warren Buffett valdoma įmonė Berkshire Hathaway užsiima tik savo investicijų valdymu ir jos akcijomis yra prekiaujama Niujorko akcijų biržoje, įmonės portfelio augimą gana tiksliai atkartoja jos akcijų kaina. Pažvelgus į žemiau pateiktą šios įmonės akcijų kainos augimą nuo 1980 iki 2015 metų galime susidaryti bendrą vaizdą kaip sekėsi investuoti sėkmingiausiam pasaulio investuotojui.

Kaip matome, Warren Buffett valdomas investicijų portfelis iš tiesų gerokai aplenkė bendrą JAV akcijų rinkos grąžą. Per analizuojamą laikotarpį jo valdomos bendrovės akcijų vidutinė metinė grąža siekė beveik 21%!

Turint omenyje, jog per tą patį laikotarpį JAV akcijos kasmet augo tik po 11.1%, tai tikrai yra labai geras rezultatas. Warren Buffett palyginamąjį indeksą pavyko aplenkti net 10%, o tai, kaip toliau suprasite, yra ypač retas, o gal netgi tiksliau būtų sakyti „nepakartojamas“ rezultatas.

Tačiau šioje vietoje turėtumėte suprasti, kad mes kalbėjome apie geriausią iš geriausių! Ir kaip matote, kalba neina nei apie 100%, nei apie 50%, o viso labo apie „menką“ 20% metinę grąžą. Tačiau taip pat reikėtų paminėti, kad šis rezultatas tikrai nebuvo pasiektas be rizikos. Buvo keli momentai, kai jo valdomos įmonės akcijų kaina rinkoje koregavosi maždaug  50%. (Plačiau apie tai: Kokių nuostolių reikėtų tikėtis investuojant į akcijas?)