Šiame tyrime išanalizavome aštuonias investicinių portfelio turto alokacijos strategijas ir visas jas palyginome su pasaulio akcijų indekso (MSCI World) pelningumo ir rizikos parametrais. Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip sekėsi kiekvienai iš analizuojamų turto alokacijos strategijų buvo paimti ir išanalizuoti ilgo periodo nuo 1972 iki 2015 metų istoriniai duomenys, t.y. 44 metų istorija.

Toliau pateikiame visų pagrindinių turto alokacijos strategijų sąrašą ir aptariame bendrus tyrimo rezultatus. Norėdami plačiau susipažinti su  viena konkrečia strategija, paspauskite vieną iš pateiktų pavadinimų apačioje:

1. 60/40 investicijų portfelio alokacijos strategija
2. Pasaulio rinkų investicijų portfelio alokacijos strategija
3. IVY investicijų portfelio alokacijos strategija
4. El-Erian investicijų portfelio alokacijos strategija
5. Ray Dalio investicijų portfelio alokacijos strategija
6. Amžinojo portfelio turto alokacijos strategija
7. Marc Faber investicijų portfelio alokacijos strategija
8. Warren Buffett investicijų portfelio alokacijos strategija

Istoriniai analizuojamų portfelių pelningumai

Iš žemiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad visos analizuojamos turto alokacijos strategijos sugeneravo labai panašią ilgalaikę investicijų grąžą. Didžiausią grąžą pademonstravo El-Erian turto alokacijos modelis (+10.8%), taip pat ypač gerai sekėsi Marc Faber portfeliui (+10.5%). Tuo tarpu prasčiausią rezultatą sugeneravo Amžinojo portfelio turto alokacijos strategija (+9.0%) bei Ray Dalio investavimo modelis (+9.1%).

Šioje vietoje galima būtų pastebėti, kad didesnę investicijų grąžą pasiekė tos strategijos, kurių sudėtyje dominavo rizikingos turto klasės (akcijos, nekilnojamas turtas ir pan.) ir buvo palyginus mažiau obligacijų, kaip pavyzdžiui El-Erian (23%), Marc Faber (25%), IVY (20%) ar Warren Buffett (10%). Tuo tarpu mažesnę grąžą pasiekė tos strategijos, kurių sudėtyje buvo sąlyginai daugiau obligacijų, kaip pavyzdžiui Amžinasis portfelis (50%), Ray Dalio (55%) ar Pasaulio rinkos (53%).

Taigi, kaip jau matėme iš aukščiau pateikto grafiko, taip ir iš lentelių galima pastebėti, kad analizuojamų turto alokacijos strategijų rezultatai, t.y. vidutinė metinė grąža (angl. Compuonded annual growth rate – CAGR), tarpusavyje buvo ypač panašūs. Pateiktų turto alokacijos modelių vidutinė metinė grąža svyravo maždaug 9.0% – 11.0% intervale (pasaulio akcijų indeksas MSCI World per tą patį laikotarpį pasiekė +9.5% vidutinę metinę grąžą).

Tačiau vertinant analizuojamų turto alokacijos strategijų pelningumo ir rizikos parametrus labai aiškiai galima pastebėti, kad iš esmės tie portfeliai, kurie daugiau investavo į obligacijų turto klasę ir savo sudėtyje turėjo šiek tiek daugiau alternatyvių investicijų (auksas, nekilnojamas turtas ir pan.) pasižymėjo šiek tiek mažesne rizika ir atvirkščiai.

Tarkime, vertinant pagal standartinį nuokrypį, mažiausia rizika pasižymėjo Ray Dalio turto alokacijos strategija (7.5%), kurios sudėtyje buvo net 55% obligacijų bei Amžinasis portfelis (8.2%), kurio sudėtyje obligacijos sudarė 50%. Tuo tarpu didžiausia rizika pasižymėjo Warren Buffett investicijų portfelis (16.3%), kurio sudėtyje obligacijų buvo mažiausiai – vos 10%.

Vertinant pagal maksimalaus kritimo nuo piko parodymus, saugiausias taip pat buvo Amžinasis portfelis (-6.0%), kuris taip pat pasižymėjo didžiausiu skaičiumi pelningų metų (90.9%). Tuo tarpu didžiausius nuostolius sugeneravo vėlgi Warren Buffet turto alokacijos strategija (-36.2%), kuri taip pat pasižymėjo didžiausiu skaičiumi nuostolingų metų.

Išvados

Apibendrinant galima būtų teigti, kad analizuojamas laikotarpis buvo ganėtinai „dėkingas“ absoliučiai visų turto alokacijos modelių rezultatams. Be abejo, šioje vietoje galima būtų paminėti tą faktą, kad daug obligacijų turinčioms strategijoms labai padėjo ypač geras periodas būtent šiai turto klasei, kuris labai tikėtina per artimiausius 10 – 20 metų nepasikartos. (Plačiau apie tai: JAV obligacijų istoriniai pokyčiai: ar 5% pelningumas yra pastovus dalykas?)

Kalbėti apie tai, kuris turto alokacijos modelis yra pats geriausias būtų sunku, tai ganėtinai individualus dalykas. Tačiau galima būtų teigti, kad Marc Faber portfelis patenka į tam tikrą „aukso viduriuką“. Visų pirma jam pavyko pasiekti antrą geriausią rezultatą pagal pelningumą, jo sudėtyje yra sąlyginai nedaug obligacijų (taigi, jis nėra per daug konservatyvus), tačiau jam taip pat pavyko išvengti ypač didelių nuostolių.

Kaip ten bebūtų, tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija bei apžvelgtos skirtingos turto alokacijos strategijos Jums padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir ganėtinai stipriai susimažinti nuostolių tikimybę negu kad investuojant į vieną konkrečią turto klasę. Ir galiausiai ne taip jau svarbu, kurią iš paminėtų strategijų pasirinksite, svarbu kad nesugalvotumėte sudėti „visų kiaušinių į vieną krepšį“. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Linkime sėkmingų investicijų!

Warren Buffet portfelio filosofija

Warren Buffett tai garsus JAV investuotojas, kuris yra „Berkshire Hathaway“ investicijų bendrovės vadovas ir jos pagrindinis akcininkas. Warren Buffett turi labai daug pasekėjų, jo pranešimų bei rinkos komentarų klauso visas pasaulis ir stebi kokius pakeitimus jis atlieka savo valdomos bendrovės investicijų portfelyje. Analizuojamas W. Buffett turto alokacijos modelis yra paremtas dviem turto klasėmis – akcijomis ir obligacijomis, tačiau šioje vietoje reikėtų paminėti, kad tai nėra jo dabartinės valdomos bendrovės portfelis, o tiksliau tai, ką jis rekomenduotų daryti daugumai paprastų investuotojų ir su jo paliekamais pinigais jam pasitraukus. (Plačiau apie tai: Kaip Warren Buffett tapo turtingiausiu žmogumi pasaulyje?)

Taigi, didžiąją dalį investicijų portfelio – 90% jis siūlytų nukreipti į JAV akcijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti JAV akcijų indeksas S&P 500, pasaulio akcijų indeksas (MSCI All Country World Index) ir pan. Tuo tarpu likusius 10% siūlo investuoti į obligacijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti visos rinkos obligacijų krepšelis (Vanguard Total Bond Index Fund).

Analizuojamo portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančiame grafike. Kaip galima pastebėti, tai yra ganėtinai elementari ir paprastai valdoma investicijų portfelio turto alokacija, kurią sudaro vos dvi pagrindinės turto klasės. Taip pat verta paminėti, kad šiame portfelyje labai didelę dalį sudaro akcijų turto klasė.

Pagrindinė priežastis, kodėl Warren Buffett naudoja būtent šį turto alokacijos modelį yra tai, jog laikosi nustatytos investavimo politikos bei tiki, kad investicijos į akcijas ilguoju laikotarpiu sugeneruos didesnę grąžą. Viena iš apibrėžtų politikos taisyklių, kurią verta paminėti – ne spekuliuoti, o laikytis ilgalaikio investavimo.

Nors šių dviejų turto klasių svyravimai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau formuojant investicijų portfelį ne iš vienos, o pavyzdžiui iš dviejų turto klasių, rezultatai gali būti netgi geresni, nei perkant ir laikant kažkurią vieną konkrečią turto klasę atskirai. O taip yra dėl diversifikavimo efekto. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Istorinis portfelio pelningumas

Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip analizuojamam turto alokacijos modeliui sekėsi praeityje, naudosime ilgesnio periodo istorinius duomenis nuo 1972 iki 2015 metų, t.y. 44 metų istoriją. Verta paminėti, kad šis portfelis pasižymi nedideliu aktyvumu, nes pakeitimai yra daromi tik metų gale, t.y. perbalansuojant portfelį. Tai yra gana didelis šio portfelio pliusas, nes kaip žinome, gana dažnas pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymas gali nemažai kainuoti, o tai reikštų mažesnę galutinę investicijų grąžą.

Iš aukščiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad Warren Buffet portfelis per visą analizuojamą istoriją sugeneravo +10.0% vidutinę metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso MSCI World vidutinė metinė grąža siekė +9.5%. Įdomu tai, kad analizuojamo portfelio grąža buvo truputi didesnė nei pasaulio akcijų grąža, nors 1/10 investicijų portfelio buvo investuota į obligacijų turto klasę. Iš dalies šį geresnį rezultatą būtų galima paaiškinti tuo, kad Warren Buffett portfelyje akcijų dalį atspindi JAV akcijos, kurioms pastarieji 44 metai buvo truputi pelningesni nei likusių regionų akcijoms.

O kaip su rizika?

Tačiau taip pat galima pastebėti, kad ši šiek tiek didesnė grąža buvo pasiekta su mažesniais svyravimais bei mažesniais maksimaliais nuostoliais nuo piko. Kaip pavyzdžiui, Warren Buffet portfelio standartinis nuokrypis (svyravimai) buvo lygus 16.3%, tuo tarpu MSCI World indekso – 18.1%. Taigi, galima teigti, kad analizuojamo portfelio rizika (svyravimų amplitudė) buvo keliais procentais mažesnė nei vienos konkrečios turto klasės, tačiau ilgalaikis istorinis pelningumas buvo labai panašus.

Analizuojant kitą rizikos matą – maksimalius kritimus nuo piko, taip pat galima pastebėti, kad Warren Buffet portfelio maksimalūs nuostoliai siekė -36.2%, tuo tarpu pasaulio akcijų -41.5% (beveik 1.2 karto didesnė rizika). O tai reiškia, kad net ir labai nedidelė obligacijų pozicija (10% portfelio) turi gana pastebimą įtaką mažinant riziką.

Aukščiau pateiktoje diagramoje yra pavaizduoti tiek analizuojamo portfelio, tiek ir pasaulio akcijų indekso viso laikotarpio metiniai pokyčiai. Kaip galima pastebėti, didžiąją laiko dalį (75 – 78%) abi analizuojamos strategijos generavo teigiamą grąžą. Warren Buffett portfeliui 10 metų iš 44 buvo nuostolingi (23%), o tai irgi yra geresnis rezultatas nei pasaulinio akcijų indekso.

Per vienerius metus analizuojamo portfelio sugeneruota didžiausia grąža buvo +35.4%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso +42.8%. Tuo tarpu, per vienerius metus portfelio sugeneruota mažiausia grąža buvo -32.8%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų -40.3%. Palyginus didžiausią ir mažiausią grąžas matome, kad didžiausia grąža skiriasi beveik 7%, tuo tarpu mažiausia grąža skiriasi beveik 1.3 karto, o tai ir vėl yra pliusas „diversifikuoto“ portfelio naudai.

Iš to galima spręsti, kad investuotojas, pasirinkęs Warren Buffett portfelį, išvengtų tokių didelių nuosmukių kaip kad investuodamas tik į vieną rizikingą turto klasę. Be abejo, mažesnė rizika dažniausiai turi ir kitą, šiek tiek neigiamą aspektą – sąlyginai mažesnę grąžą, tačiau siekiant stabilumo dažniausiai kažką reikia aukoti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkus garsaus JAV investuotojo Warren Buffett siūlomą turto alokacijos modelį investuotojas galės tikėtis santykinai didelės grąžos, tačiau susimažins galimą praradimo riziką susiklosčius neigiamai finansų rinkų situacijai, nei investuodamas tik į vieną turto klasę. Be abejo, ši investavimo filosofija nėra tinkama visiems, tačiau jei mėgstate šiek tiek didesnę riziką ir norėtumėte dar labiau pažinti ar pajusti finansų rinkas ir tam tikrų turto klasių „judėjimą“ stebint savo investicinį portfelį, galima drąsiai teigti, kad ji tikrai verta gilesnės Jūsų analizės.

Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir šiek tiek susimažinti nuostolių tikimybę. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto alokacijos strategijos)

Marc Faber portfelio filosofija

Marc Faber yra garsus Šveicarų ekonomistas ir fondo valdytojas, kuris gyvena Azijoje. Marc Faber yra gerai žinomas daugeliui finansų rinkos dalyvių, jis dažnai pasisako įvairiuose finansų rinkas apžvelgiančiose laidose ir daugelio yra įvardijamas kaip ypač įdomus „personažas“. Taip pat jis savo įžvalgomis dalinasi leisdamas rinkų tyrimą iššaukiančiu pavadinimu „Gloom Boom and Doom Report“, taip pat yra išleidęs ne vieną knygą. Analizuojamas Marc Faber portfelis yra paremtas trimis turto klasėmis – akcijomis, obligacijomis ir fiziniu turtu.

25% investicijų portfelio jis rekomenduoja investuoti į obligacijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti visos rinkos obligacijų krepšelis (Vanguard Total Bond Index Fund) ar panašios struktūros obligacijų krepšelis. Kitus 25% galėtų sudaryti nekilnojamas turtas. Šią portfelio dalį gali atspindėti nekilnojamo turto fondas (Vanguard REIT Index Fund) ar panašios struktūros nekilnojamo turto fondai. Kiti 25% turėtų būti nukreipti į auksą. Šią portfelio dalį gali atspindėti aukso fondas (SPDR Gold Shares) ar panašios struktūros aukso fondo vienetai. 13% investicijų portfelio reikėtų nukreipti į JAV akcijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti JAV akcijų indeksas S&P 500 ir pan. Toliau 8% galima nukreipti į išsivysčiusių šalių (išskyrus JAV) akcijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti išsivysčiusių šalių akcijų fondas (Vanguard Developed Markets Index) ar panašios struktūros išsivysčiusių šalių akcijų krepšelis. Na ir galiausiai paskutiniai 4% reiškia besivystančių šalių akcijų dalį investicijų portfelyje. Šią portfelio dalį gali atspindėti besivystančių šalių akcijų fondas (Vanguard Emerging Markets Index) ar panašios struktūros besivystančių šalių akcijų krepšelis.

Analizuojamo portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančiame grafike. Kaip galima pastebėti, tai yra ganėtinai elementari ir paprastai valdoma investicijų portfelio turto alokacija. Tačiau, portfelyje vyrauja daugiau finansinių instrumentų.

Nors šių keturių turto klasių svyravimai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau formuojant investicijų portfelį ne iš vienos, o pavyzdžiui iš dviejų, ar pridedant dar daugiau turto klasių, rezultatai gali būti netgi geresni, nei perkant ir laikant kažkurią vieną konkrečią turto klasę atskirai. O taip yra dėl diversifikavimo efekto.  (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Istorinis portfelio pelningumas

Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip analizuojamam turto alokacijos modeliui sekėsi praeityje, naudosime ilgesnio periodo istorinius duomenis nuo 1972 iki 2015 metų, t.y. 44 metų istoriją. Verta paminėti, kad šis portfelis pasižymi nedideliu aktyvumu, nes pakeitimai yra daromi tik metų gale, t.y. perbalansuojant portfelį. Tai yra gana didelis šio portfelio pliusas, nes kaip žinome, gana dažnas pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymas gali nemažai kainuoti, o tai reikštų mažesnę galutinę investicijų grąžą.

Iš aukščiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad Marc Faber portfelis per visą analizuojamą istoriją sugeneravo +10.5% vidutinę metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso MSCI World vidutinė metinė grąža siekė +9.5%. Įdomu tai, kad analizuojamo portfelio grąža buvo šiek tiek didesnė nei akcijų grąža, nors 1/4 investicijų portfelio buvo investuota į obligacijų turto klasę ir 2/4 į fizinio turto klasę (nekilnojamas turtas ir auksas).

O kaip su rizika?

Tačiau taip pat galima pastebėti, kad ši šiek tiek didesnė grąža buvo pasiekta su gerokai mažesniais svyravimais bei mažesniais maksimaliais nuostoliais nuo piko. Kaip pavyzdžiui, Marc Faber portfelio standartinis nuokrypis (svyravimai) buvo lygus 10.4%, tuo tarpu MSCI World indekso – 18.1%. Taigi, galima teigti, kad analizuojamo portfelio rizika (svyravimų amplitudė) buvo beveik 2 kartus mažesnė nei vienos konkrečios turto klasės, tačiau ilgalaikis istorinis pelningumas buvo labai panašus.

Analizuojant kitą rizikos matą – maksimalius kritimus nuo piko, taip pat galima pastebėti, kad Marc Faber portfelio maksimalūs nuostoliai siekė -17%, tuo tarpu pasaulio akcijų -41.5% (beveik 2.5 karto didesnė rizika).

Aukščiau pateiktoje diagramoje yra pavaizduoti tiek analizuojamo portfelio, tiek ir pasaulio akcijų indekso viso laikotarpio metiniai pokyčiai. Kaip galima pastebėti, didžiąją laiko dalį (75 – 87%) abi analizuojamos strategijos generavo teigiamą grąžą. Marc Faber portfeliui tik 6 metai iš 44 buvo nuostolingi (14%), o tai irgi yra geresnis rezultatas nei pasaulinio akcijų indekso.

Per vienerius metus analizuojamo portfelio sugeneruota didžiausia grąža buvo +44.2%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso +42.8%. Tuo tarpu, per vienerius metus portfelio sugeneruotas didžiausias nuostolis buvo -17.0%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų -40.3%. Palyginus didžiausią ir mažiausią grąžas matome, kad Marc Faber portfelio didžiausia grąža pralenkė beveik 2%, tuo tarpu mažiausia grąža skiriasi 2.4 karto, o tai ir vėl yra pliusas „diversifikuoto“ portfelio naudai.

Iš to galima spręsti, kad investuotojas, pasirinkęs Marc Faber portfelį, išvengtų tokių didelių nuosmukių kaip kad investuodamas tik į vieną rizikingą turto klasę. Be abejo, mažesnė rizika dažniausiai turi ir kitą, šiek tiek neigiamą aspektą – sąlyginai mažesnę grąžą, tačiau siekiant stabilumo dažniausiai kažką reikia aukoti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkus Marc Faber turto alokacijos modelį investuotojas patirs mažiau streso ir susimažins galimą praradimo riziką  susiklosčius neigiamai finansų rinkų situacijai.

Be abejo, ši investavimo filosofija nėra tinkama visiems, tačiau jei ieškote saugumo, stabilumo ir paprastumo, galima drąsiai teigti, kad ji tikrai verta gilesnės Jūsų analizės. Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir stipriai susimažinti nuostolių tikimybę. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto alokacijos strategijos)

Amžinojo portfelio filosofija

Amžinojo portfelio turto alokacijos modelio autorius yra amerikiečių investuotojas Harry Browne, kuris minėtą strategiją pradėjo taikyti maždaug prieš 40 metų (8–ojo dešimtmečio viduryje). Analizuojamas turto alokacijos modelis yra paremtas trimis turto klasėmis – akcijomis, obligacijomis ir auksu.

Didžioji dalis – 50% investicijų portfelio yra investuojama į obligacijų turto klasę (tiksliau 25% portfelio investuojama į ilgo laikotarpio valstybines obligacijas, tuo tarpu kiti 25% nukreipiami į pinigų rinkos priemones). Šią portfelio dalį gali atspindėti visos rinkos obligacijų krepšelis (Vanguard Total Bond Index Fund) ar panašios struktūros obligacijų krepšelis. Kiti 25% investuojami į JAV akcijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti JAV akcijų indeksas S&P 500 ir pan. Na ir galiausiai likusius 25% investicijų portfelio sudaro auksas. Šią portfelio dalį gali atspindėti aukso fondas (SPDR Gold Shares) ar panašios struktūros aukso fondo vienetai. Kaip galima pastebėti, tai yra ganėtinai elementari ir paprastai valdoma investicijų portfelio turto alokacija.

Pagrindinė priežastis, kodėl Amžinasis portfelis yra įdomus slypi jo paprastume, nes jį sudaro trys pagrindinės turto klasės ir anot autoriaus portfelis yra subalansuotas visoms ekonominio ciklo stadijoms: pakilimui, defliacijai, infliacijai ar krizei.

Nors šių trijų turto klasių svyravimai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau formuojant investicijų portfelį ne iš vienos, o pavyzdžiui iš dviejų, ar pridedant dar daugiau turto klasių, rezultatai gali būti netgi geresni, nei perkant ir laikant kažkurią vieną konkrečią turto klasę atskirai. O taip yra dėl diversifikavimo efekto. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Istorinis portfelio pelningumas

Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip analizuojamam turto alokacijos modeliui sekėsi praeityje, naudosime ilgesnio periodo istorinius duomenis nuo 1972 iki 2015 metų, t.y. 44 metų istoriją. Verta paminėti, kad šis portfelis pasižymi nedideliu aktyvumu, nes pakeitimai yra daromi tik metų gale, t.y. perbalansuojant portfelį. Tai yra gana didelis šio portfelio pliusas, nes kaip žinome, gana dažnas pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymas gali nemažai kainuoti, o tai reikštų mažesnę galutinę investicijų grąžą.

Iš aukščiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad amžinasis portfelis per visą analizuojamą istoriją sugeneravo +9.0% vidutinę metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso MSCI World vidutinė metinė grąža siekė +9.5%. Įdomu tai, kad analizuojamo portfelio grąža buvo labai artima akcijų grąžai, nors 1/2 investicijų portfelio buvo investuota į obligacijų turto klasę. Be abejo, šioje vietoje reikėtų nepamiršti, kad pastarieji 40 metų obligacijų turto klasei buvo neįtikėtinai pelningi. (Plačiau apie tai: JAV obligacijų istoriniai pokyčiai: ar 5% pelningumas yra pastovus dalykas?)

O kaip su rizika?

Tačiau taip pat galima pastebėti, kad ši šiek tiek mažesnė grąža buvo pasiekta su gerokai mažesniais svyravimais bei mažesniais maksimaliais nuostoliais nuo piko. Kaip pavyzdžiui, amžinojo portfelio standartinis nuokrypis (svyravimai) buvo lygus 8.2%, tuo tarpu MSCI World indekso – 18.1%. Taigi, galima teigti, kad analizuojamo portfelio rizika (svyravimų amplitudė) buvo 2 kartus mažesnė nei vienos konkrečios turto klasės, tačiau ilgalaikis istorinis pelningumas buvo labai panašus.

Analizuojant kitą rizikos matą – maksimalius kritimus nuo piko, taip pat galima pastebėti, kad amžinojo portfelio maksimalūs nuostoliai siekė -6.1%, tuo tarpu pasaulio akcijų -41.5% (beveik 7 kartus didesnė rizika).

Aukščiau pateiktoje diagramoje yra pavaizduoti tiek analizuojamo portfelio, tiek ir pasaulio akcijų indekso viso laikotarpio metiniai pokyčiai. Kaip galima pastebėti, didžiąją laiko dalį (75 – 91%) abi analizuojamos strategijos generavo teigiamą grąžą. „Amžinajam portfeliui“ tik 4 metai iš 44 buvo nuostolingi (9%), o tai irgi yra geresnis rezultatas nei pasaulio indekso.

Per vienerius metus analizuojamo portfelio sugeneruota didžiausia grąža buvo +38.1%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso +42.8%. Tuo tarpu, per vienerius metus portfelio didžiausias nuostolis buvo -6.0%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų -40.3%. Palyginus didžiausią ir mažiausią grąžas matome, kad didžiausia grąža skiriasi 4%, tuo tarpu mažiausia grąža skiriasi 6.6 karto, o tai ir vėl yra pliusas „diversifikuoto“ portfelio naudai.

Iš to galima spręsti, kad investuotojas, pasirinkęs amžinąjį portfelį, išvengtų tokių didelių nuosmukių kaip kad investuodamas tik į vieną rizikingą turto klasę. Be abejo, mažesnė rizika dažniausiai turi ir kitą, šiek tiek neigiamą aspektą – sąlyginai mažesnę grąžą, tačiau siekiant stabilumo dažniausiai kažką reikia aukoti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkus Amžinąjį portfelį investuotojas patirs mažiau streso ir susimažins galimą praradimo riziką susiklosčius neigiamai finansų rinkų situacijai. Be abejo, ši investavimo filosofija nėra tinkama visiems, tačiau jei ieškote saugumo, stabilumo ir paprastumo, galima drąsiai teigti, kad ji tikrai verta gilesnės Jūsų analizės. (Plačiau apie tai: Ilgalaikio investavimo strategija – „Amžinasis portfelis“)

Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir stipriai susimažinti nuostolių tikimybę. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto alokacijos strategijos)

Ray Dalio portfelio filosofija

Ray Dalio yra didžiausio JAV apribotos rizikos fondo Bridgewater Associates įkūrėjas ir pagrindinis valdytojas. 1996 metais jis pristatė savo sukurtą portfelį ir pavadino jį „Visų sezonų“ (angl. All Weather). Kaip galima suprasti, šis pavadinimas asocijuojasi su oro sąlygomis. Tačiau pažvelgus šiek tiek kitaip, „Visų sezonų“ portfelį galima būtų suprasti kaip portfelį, kuris „turėtų“ veikti įvairiausiomis  finansų rinkų sąlygomis. Ray Dalio investicijų portfelio turto alokacijos modelis yra paremtas trimis turto klasėmis – akcijomis, obligacijomis ir fiziniu turtu.

Didžiausia dalis – 55% investicijų portfelio, yra investuojama į obligacijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti visos rinkos obligacijų krepšelis (Vanguard Total Bond Index Fund) ar panašios struktūros obligacijų krepšelis. 21% nukreipiama į JAV akcijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti JAV akcijų indeksas S&P 500 ir pan. Kitas, mažesnis procentinis dydis – 8% investuojama į žaliavas. Šią portfelio dalį gali atspindėti žaliavų fondas (iShares S&P GSCI Commodity Indexed Trust) ar panašios struktūros žaliavų fondai. Tuo tarpu 7% nukreipiama į auksą. Šią portfelio dalį gali atspindėti aukso fondas (SPDR Gold Shares) ar panašios struktūros aukso fondai. Tuo tarpu kitas skaičius 6% reiškia išsivysčiusių šalių (išskyrus JAV) akcijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti išsivysčiusių šalių akcijų fondas (Vanguard Developed Markets Index) ar panašios struktūros išsivysčiusių šalių akcijų krepšelis. Na ir galiausiai paskutiniai 3% yra investuojami į besivystančių šalių akcijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti besivystančių šalių akcijų fondas (Vanguard Emerging Markets Index) ar panašios struktūros besivystančių šalių akcijų krepšelis.

Analizuojamo portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančiame grafike. Kaip galima pastebėti, tai yra ganėtinai elementari ir paprastai valdoma investicijų portfelio turto alokacija. Tačiau, portfelyje vyrauja daugiau finansinių instrumentų, ne vien tik akcijos ir obligacijos.

Pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug investuotojų yra susidomėję Ray Dalio „Visų sezonų“ portfeliu yra tai, kad jis asmeniškai teigia, jog į tokio tipo portfelį yra suinvestavęs pinigus, skirtus jo turtų paveldėtojams ir šį turto alokacijos modelį aktyviai rekomenduoja kitiems žmonėms turintiems pinigų, tiek ir labdaros organizacijoms, gyvuojančioms iš investicijų prieaugio, nes prieaugis tampa lengviau prognozuojamas. Tai rodo gana tvirtą Ray Dalio pasitikėjimą savo sukurta strategija.

Nors šių trijų turto klasių svyravimai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau formuojant investicijų portfelį ne iš vienos, o pavyzdžiui iš dviejų, ar pridedant dar daugiau turto klasių, rezultatai gali būti netgi geresni, nei perkant ir laikant kažkurią vieną konkrečią turto klasę atskirai. O taip yra dėl diversifikavimo efekto. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Istorinis portfelio pelningumas

Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip analizuojamam turto alokacijos modeliui sekėsi praeityje, naudosime ilgesnio periodo istorinius duomenis nuo 1972 iki 2015 metų, t.y. 44 metų istoriją. Verta paminėti, kad šis portfelis pasižymi nedideliu aktyvumu, nes pakeitimai yra daromi tik metų gale, t.y. perbalansuojant portfelį. Tai yra gana didelis šio portfelio pliusas, nes kaip žinome, gana dažnas pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymas gali nemažai kainuoti, o tai reikštų mažesnę galutinę investicijų grąžą.

Iš aukščiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad Ray Dalio portfelis per visą analizuojamą istoriją sugeneravo +9.1% vidutinę metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso MSCI World vidutinė metinė grąža siekė +9.5%. Įdomu tai, kad analizuojamo portfelio grąža buvo labai artima akcijų grąžai, nors daugiau nei 1/2 investicijų portfelio buvo investuota į obligacijų turto klasę.

O kaip su rizika?

Tačiau taip pat galima pastebėti, kad ši šiek tiek mažesnė grąža buvo pasiekta su gerokai mažesniais svyravimais bei mažesniais maksimaliais nuostoliais nuo piko. Kaip pavyzdžiui, „Visų sezonų“ portfelio standartinis nuokrypis (svyravimai) buvo lygus 7.5%, tuo tarpu MSCI World indekso – 18.07%. Taigi, galima teigti, kad analizuojamo portfelio rizika (svyravimų amplitudė) buvo beveik 2.5 karto mažesnė nei vienos konkrečios turto klasės, tačiau ilgalaikis istorinis pelningumas buvo labai panašus.

Analizuojant kitą rizikos matą – maksimalius kritimus nuo piko, taip pat galima pastebėti, kad Ray Dalio portfelio maksimalūs nuostoliai siekė -12.2%, tuo tarpu pasaulio akcijų -41.5% (3.4 karto didesnė rizika).

Aukščiau pateiktoje diagramoje yra pavaizduoti tiek analizuojamo portfelio, tiek ir pasaulio akcijų indekso viso laikotarpio metiniai pokyčiai. Kaip galima pastebėti, didžiąją laiko dalį (75 – 89%) abi analizuojamos strategijos generavo teigiamą grąžą. Ray Dalio portfeliui tik 5 metai iš 44 buvo nuostolingi (11%), o tai irgi yra geresnis rezultatas nei pasaulio indekso.

Per vienerius metus analizuojamo portfelio sugeneruota didžiausia grąža buvo +25.6%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso +42.8%. Tuo tarpu, per vienerius metus portfelio sugeneruota mažiausia grąža buvo -12.2%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų -40.3%. Palyginus didžiausią ir mažiausią grąžas matome, kad didžiausia grąža skiriasi beveik 17.3%, tuo tarpu mažiausia grąža skiriasi 3.3 karto, o tai ir vėl yra pliusas „diversifikuoto“ portfelio naudai. Iš to galima spręsti, kad investuotojas, pasirinkęs Ray Dalio portfelį, išvengtų tokių didelių nuosmukių, kaip kad investuodamas tik į vieną rizikingą turto klasę. Be abejo, mažesnė rizika dažniausiai turi ir kitą, šiek tiek neigiamą aspektą – sąlyginai mažesnę grąžą, tačiau siekiant stabilumo dažniausiai kažką reikia aukoti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkus Ray Dalio turto alokacijos modelį investuotojas patirs mažiau streso ir susimažins galimą praradimo riziką  susiklosčius neigiamai finansų rinkų situacijai.

Be abejo, ši investavimo filosofija nėra tinkama visiems, tačiau jei ieškote saugumo, stabilumo ir paprastumo, galima drąsiai teigti, kad ji tikrai verta gilesnės Jūsų analizės. Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir stipriai susimažinti nuostolių tikimybę. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto alokacijos strategijos)

El-Erian portfelio filosofija

Investicijų valdytojas Mohamed El-Erian ypač sėkmingai valdė Harvardo univesiteto finansinių aukų fondą, kurį vėliau pavadino El-Erian vardu. Jis taip pat dirbo vienoje didžiausių pasaulyje investicinių fondų kompanijoje PIMCO. 2008 metais išleido knygą „Kai rinkos nesutaria“ (angl. When Markets Collide). Analizuojamas turto alokacijos modelis yra paremtas trimis turto klasėmis – akcijomis, obligacijomis ir fiziniu turtu.

18% El-Erian investicijų portfelio yra investuojama į JAV akcijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti JAV akcijų indeksas S&P 500 ir pan. Taip pat 18% investuojama į išsivysčiusių šalių (išskyrus JAV) akcijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti išsivysčiusių šalių akcijų fondas (Vanguard Developed Markets Index) ar panašios struktūros išsivysčiusių šalių akcijų krepšelis. 17% atspindi obligacijų dalį investicijų portfelyje. Šią portfelio dalį gali atspindėti visos rinkos obligacijų krepšelis (Vanguard Total Bond Index Fund) ar panašios struktūros obligacijų krepšelis. Tuo tarpu skaičius 15% reiškia besivystančių šalių akcijų dalį investicijų portfelyje. Šią portfelio dalį gali atspindėti besivystančių šalių akcijų fondas (Vanguard Emerging Markets Index) ar panašios struktūros besivystančių šalių akcijų krepšelis. 13% investicijų portfelio nukreipiama į nekilnojamą turtą. Šią portfelio dalį gali atspindėti nekilnojamo turto fondas (Vanguard REIT Index Fund) ar panašios struktūros nekilnojamo turto fondai. Taip pat 13% portfelio investuojama į žaliavų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti žaliavų fondas (iShares S&P GSCI Commodity Indexed Trust) ar panašios struktūros žaliavų fondai. Tuo tarpu paskutinis skaičius 6% reprezentuoja obligacijas susietas su infliacija. Šią portfelio dalį gali atspindėti obligacijų susietų su infliacija fondas (Vanguard Inflation-Protected Security Fund) ar panašios struktūros fondas.

Analizuojamo portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančiame grafike. Kaip galima pastebėti, tai yra ganėtinai elementari ir paprastai valdoma investicijų portfelio turto alokacija. Tačiau, portfelyje vyrauja daugiau skirtingų turto klasių.

Pagrindiniai aspektai, kurių laikėsi Mohamed El-Erian kurdamas šį portfelį buvo: žvelgti į naujas galimybes ir rizikas, sukonstruoti plačiai diversifikuotą ir globalų portfelį, bei apsaugoti portfelį nuo naujų sisteminių rizikų.

Nors šių trijų turto klasių svyravimai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau formuojant investicijų portfelį ne iš vienos, o pavyzdžiui iš dviejų, ar pridedant dar daugiau įvairių turto klasių, rezultatai gali būti netgi geresni, nei perkant ir laikant kažkurią vieną konkrečią turto klasę atskirai. O taip yra dėl diversifikavimo efekto. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Istorinis portfelio pelningumas

Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip analizuojamam turto alokacijos modeliui sekėsi praeityje, naudosime ilgesnio periodo istorinius duomenis nuo 1972 iki 2015 metų, t.y. 44 metų istoriją. Verta paminėti, kad šis portfelis pasižymi nedideliu aktyvumu, nes pakeitimai yra daromi tik metų gale, t.y. perbalansuojant portfelį. Tai yra gana didelis šio portfelio pliusas, nes kaip žinome, gana dažnas pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymas gali nemažai kainuoti, o tai reikštų mažesnę galutinę investicijų grąžą.

Iš aukščiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad El-Erian portfelis per visą analizuojamą istoriją sugeneravo +10.8% vidutinę metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso MSCI World vidutinė metinė grąža siekė +9.5%. Įdomu tai, kad analizuojamo portfelio grąža buvo šiek tiek didesnė nei akcijų grąža, nors beveik 1/5 investicijų portfelio buvo investuota į obligacijų turto klasę ir 1/3 į fizinio turto klasę (nekilnojamas turtas, žaliavos ir obligacijos susietos su infliacija).

O kaip su rizika?

Tačiau taip pat galima pastebėti, kad ši šiek tiek didesnė grąža buvo pasiekta su gerokai mažesniais svyravimais bei mažesniais maksimaliais nuostoliais nuo piko. Kaip pavyzdžiui, El-Erian portfelio standartinis nuokrypis (svyravimai) buvo lygus 13.2%, tuo tarpu MSCI World indekso – 18.1%. Taigi, galima teigti, kad analizuojamo portfelio rizika (svyravimų amplitudė) buvo beveik 1.4 karto mažesnė nei vienos konkrečios turto klasės, tačiau ilgalaikis istorinis pelningumas buvo labai panašus.

Analizuojant kitą rizikos matą – maksimalius kritimus nuo piko, taip pat galima pastebėti, kad El-Erian portfelio maksimalūs nuostoliai siekė -31.8%, tuo tarpu pasaulio akcijų -41.5% (1.3 karto didesnė rizika).

Aukščiau pateiktoje diagramoje yra pavaizduoti tiek analizuojamo portfelio, tiek ir pasaulio akcijų indekso viso laikotarpio metiniai pokyčiai. Kaip galima pastebėti, didžiąją laiko dalį (75 – 82%) abi analizuojamos strategijos generavo teigiamą grąžą. El Erian-portfeliui tik 8 metai iš 44 buvo nuostolingi (18%), o tai irgi yra geresnis rezultatas nei pasaulio indekso.

Per vienerius metus analizuojamo portfelio sugeneruota didžiausia grąža buvo +33.9%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso +42.8%. Tuo tarpu, per vienerius metus portfelio sugeneruotas didžiausias nuostolis buvo -31.8%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų -40.3%. Palyginus didžiausią ir mažiausią grąžas matome, kad didžiausia grąža skiriasi 9%, tuo tarpu mažiausia grąža skiriasi 1.3 karto, o tai ir vėl yra pliusas „diversifikuoto“ portfelio naudai.

Iš to galima spręsti, kad investuotojas, pasirinkęs El-Erian portfelį, išvengtų tokių didelių nuosmukių kaip kad investuodamas tik į vieną rizikingą turto klasę. Be abejo, mažesnė rizika dažniausiai turi ir kitą, šiek tiek neigiamą aspektą – sąlyginai mažesnę grąžą, tačiau siekiant stabilumo dažniausiai kažką reikia aukoti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkus El-Erian turto alokacijos modelį investuotojas patirs šiek tiek daugiau rizikos, tačiau galės tikėtis santykinai didesnės gražos ir vis tiek susimažins galimą praradimo riziką susiklosčius neigiamai finansų rinkų situacijai nei investuodamas tik į vieną turto klasę.

Be abejo, ši investavimo filosofija nėra tinkama visiems, tačiau jei mėgstate šiek tiek didesnę riziką ir norėtumėte dar labiau pažinti ar pajusti finansų rinkas ir tam tikrų turto klasių „judėjimą“ stebint savo investicinį portfelį, galima drąsiai teigti, kad ji tikrai verta gilesnės Jūsų analizės. Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir šiek tiek susimažinti nuostolių tikimybę. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto alokacijos strategijos)

IVY portfelio filosofija

IVY portfelio turto alokacijos modelį sukūrė Meb Faber kartu su kolega Eric Richardson ir išleido knygą „The Ivy Portfolio“. Šioje knygoje aprašomos universitetų, tokių kaip Harward ar Yale, piniginių aukų fondų (angl. endowment fund), kurie valdo finansinės sėkmės pasiekusių absolventų paaukotas universitetui lėšas bet nėra reguliuojami ar kitaip prižiūrimi Centrinio banko, investavimo strategijos.

Meb Faber apibendrino šių fondų investicijas savo knygoje ir analizėje panaudojo supaprastintą portfelio variantą, eliminuodamas paprastam investuotojui sunkiai prieinamus instrumentus, tokius kaip apribotos rizikos ar privataus kapitalo fondai ir pan. Analizuojamas turto alokacijos modelis yra paremtas trimis turto klasėmis – akcijomis, obligacijomis ir fiziniu turtu.

Visi finansiniai instrumentai esantys portfelyje sudaro lygiai po 20%. Pirma investicijų portfelio dalis yra investuojama į obligacijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti visos rinkos obligacijų krepšelis (Vanguard Total Bond Index Fund) ar panašios struktūros obligacijų krepšelis. Antra portfelio dalis yra nukreipiama į išsivysčiusių šalių akcijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti pasaulio akcijų indeksas MSCI World Index ir pan. Trečia portfelio dalis investuojama į besivystančių šalių akcijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti besivystančių šalių akcijų fondas (Vanguard Emerging Markets Index) ar panašios struktūros besivysčiusių šalių akcijų krepšelis. Ketvirtasis instrumentas sudaro nekilnojamo turto dalį investicijų portfelyje. Šią portfelio dalį gali atspindėti nekilnojamo turto fondas (Vanguard REIT Index Fund) ar panašios struktūros nekilnojamo turto fondai. Ir paskutinis, penktasis instrumentas sudaro žaliavų dalį investicijų portfelyje. Šią portfelio dalį gali atspindėti žaliavų fondas (iShares S&P GSCI Commodity Indexed Trust) ar panašios struktūros žaliavų fondai.

Analizuojamo portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančiame grafike. Kaip galima pastebėti, tai yra ganėtinai elementari ir paprastai valdoma investicijų portfelio turto alokacija. Tačiau, portfelyje vyrauja daugiau finansinių instrumentų.

Pagrindinė priežastis, kodėl Meb Faber pateikė šį turto alokacijos modelį yra tai, kad jis siekė parodyti, kaip eilinis investuotojas, pasinaudodamas ETF fondais (angl. ETF – exchange traded fund), gali susiformuoti piniginių aukų fondų naudojamą turto alokacijos portfelį. (Plačiau apie tai: Biržoje prekiaujami fondai – ETF)

Nors šių trijų turto klasių svyravimai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau formuojant investicijų portfelį ne iš vienos, o pavyzdžiui iš dviejų, ar pridedant dar daugiau skirtingų turto klasių, rezultatai gali būti netgi geresni, nei perkant ir laikant kažkurią vieną konkrečią turto klasę atskirai. O taip yra dėl diversifikavimo efekto. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Istorinis portfelio pelningumas

Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip analizuojamam turto alokacijos modeliui sekėsi praeityje, naudosime ilgesnio periodo istorinius duomenis nuo 1972 iki 2015 metų, t.y. 44 metų istoriją. Verta paminėti, kad šis portfelis pasižymi nedideliu aktyvumu, nes pakeitimai yra daromi tik metų gale, t.y. perbalansuojant portfelį. Tai yra gana didelis šio portfelio pliusas, nes kaip žinome, gana dažnas pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymas gali nemažai kainuoti, o tai reikštų mažesnę galutinę investicijų grąžą.

Iš aukščiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad IVY portfelis per visą analizuojamą istoriją sugeneravo +10.3% vidutinę metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso MSCI World vidutinė metinė grąža siekė +9.5%. Įdomu tai, kad analizuojamo portfelio grąža buvo šiek tiek didesnė nei akcijų grąža, nors 1/5 investicijų portfelio buvo investuota į obligacijų turto klasę ir 2/5 į fizinio turto klasę (nekilnojamas turtas ir žaliavos).

O kaip su rizika?

Tačiau taip pat galima pastebėti, kad ši šiek tiek didesnė grąža buvo pasiekta su gerokai mažesniais svyravimais bei mažesniais maksimaliais nuostoliais nuo piko. Kaip pavyzdžiui, IVY portfelio standartinis nuokrypis (svyravimai) buvo lygus 11.6%, tuo tarpu MSCI World indekso – 18.1%. Taigi, galima teigti, kad analizuojamo portfelio rizika (svyravimų amplitudė) buvo 1.5 karto mažesnė nei vienos konkrečios turto klasės, tačiau ilgalaikis istorinis pelningumas buvo labai panašus.

Analizuojant kitą rizikos matą – maksimalius kritimus nuo piko, taip pat galima pastebėti, kad IVY portfelio maksimalūs nuostoliai siekė -31.3%, tuo tarpu pasaulio akcijų -41.5% (1.3 karto didesnė rizika).

Aukščiau pateiktoje diagramoje yra pavaizduoti tiek analizuojamo portfelio, tiek ir pasaulio akcijų indekso viso laikotarpio metiniai pokyčiai. Kaip galima pastebėti, didžiąją laiko dalį (75 – 85%) abi analizuojamos strategijos generavo teigiamą grąžą. IVY portfeliui tik 7 metai iš 44 buvo nuostolingi, o tai irgi yra geresnis rezultatas nei pasaulinio akcijų indekso.

Per vienerius metus analizuojamo portfelio sugeneruota didžiausia grąža buvo +28.6%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso +42.8%. Tuo tarpu, per vienerius metus portfelio didžiausias nuostolis buvo -31.3%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų -40.3%. Palyginus didžiausią ir mažiausią grąžas matome, kad didžiausia grąža skiriasi beveik 14.3%, tuo tarpu mažiausia grąža skiriasi 1.3 karto, o tai ir vėl yra pliusas „diversifikuoto“ portfelio naudai.

Iš to galima spręsti, kad investuotojas, pasirinkęs IVY portfelį, būtų išvengęs tokių didelių nuosmukių kaip kad investuodamas tik į vieną rizikingą turto klasę. Be abejo, mažesnė rizika dažniausiai turi ir kitą, šiek tiek neigiamą aspektą – sąlyginai mažesnę grąžą, tačiau siekiant stabilumo dažniausiai kažką reikia aukoti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkus IVY turto alokacijos modelį investuotojas patirs šiek tiek daugiau rizikos, tačiau galės tikėtis santykinai didesnės gražos ir vis tiek susimažins galimą praradimo riziką susiklosčius neigiamai finansų rinkų situacijai nei investuodamas tik į vieną turto klasę. Be abejo, ši investavimo filosofija nėra tinkama visiems, tačiau jei mėgstate šiek tiek didesnę riziką ir norėtumėte dar labiau pažinti ar pajusti finansų rinkas ir tam tikrų turto klasių „judėjimą“ stebint savo investicinį portfelį, galima drąsiai teigti, kad ji tikrai verta gilesnės Jūsų analizės. Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir šiek tiek susimažinti nuostolių tikimybę. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto alokacijos strategijos)

Pasaulio rinkų portfelio filosofija

Pasaulio rinkų portfelio turto alokacijos modelis buvo sukurtas 1958 metais, Nobelio premijos laureato James Tobin. Šis turto alokacijos modelis yra paremtas pagal santykinę kapitalizaciją sudėjus visas pagrindines turto klases. Taip pat šis portfelis apibūdinamas kaip pats efektyviausias bei optimaliausias arba kaip „vidutinio investuotojo“ pasirinkimas. Analizuojamas turto alokacijos modelis yra paremtas trimis turto klasėmis – akcijomis, obligacijomis ir fiziniu turtu. (Plačiau apie tai: Pasaulinė finansų rinka)

Didžiausias dalis investicijų portfelio (53%) investuojama į obligacijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti visos rinkos obligacijų krepšelis (Vanguard Total Bond Index Fund) ar panašios struktūros obligacijų krepšelis. 20% investicijų portfelio nukreipiama į JAV akcijų turto klasę. Šią portfelio dalį galėtų atspindėti JAV akcijų indeksas S&P 500 ir pan. 15% investicijų portfelio investuojama į išsivysčiusių šalių (išskyrus JAV) akcijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti išsivysčiusių šalių akcijų fondas (Vanguard Developed Markets Index) ar panašios struktūros išsivysčiusių šalių akcijų krepšelis. 5% investicijų portfelio sudaro nekilnojamas turtas. Šią portfelio dalį gali atspindėti nekilnojamo turto fondas (Vanguard REIT Index Fund) ar panašios struktūros nekilnojamo turto fondai. Taip pat 5% investicijų portfelio yra nukreipiama į besivystančių šalių akcijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti besivystančių šalių akcijų fondas (Vanguard Emerging Markets Index) ar panašios struktūros besivystančių šalių akcijų krepšelis. Na ir galiausiai paskutiniai 2% reiškia obligacijas susietas su infliacija. Šią portfelio dalį gali atspindėti obligacijų susietų su infliacija fondas (Vanguard Inflation-Protected Security Fund) ar pan.

Analizuojamo portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančiame grafike. Kaip galima pastebėti, tai yra ganėtinai elementari ir paprastai valdoma investicijų portfelio turto alokacija. Tačiau, portfelyje vyrauja daugiau finansinių instrumentų.

Pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug investuotojų naudoja šį turto alokacijos modelį yra tai, kad Pasaulio rinkų portfelis atspindi visos rinkos nuomonę, atsižvelgiant į kiekvienos turto klasės atskirai ir visos rinkos bendrai vertę.

Nors šių trijų turto klasių svyravimai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau formuojant investicijų portfelį ne iš vienos, o pavyzdžiui iš dviejų, ar pridedant dar daugiau turto klasių, rezultatai gali būti netgi geresni, nei perkant ir laikant kažkurią vieną konkrečią turto klasę atskirai. Taip yra dėl vadinamo diversifikavimo efekto. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Istorinis portfelio pelningumas

Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip analizuojamam turto alokacijos modeliui sekėsi praeityje, naudosime ilgesnio periodo istorinius duomenis nuo 1972 iki 2015 metų, t.y. 44 metų istoriją. Verta paminėti, kad šis portfelis pasižymi nedideliu aktyvumu, nes pakeitimai yra daromi tik metų gale, t.y. perbalansuojant portfelį. Tai yra gana didelis šio portfelio pliusas, nes kaip žinome, gana dažnas pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymas gali nemažai kainuoti, o tai reikštų mažesnę galutinę investicijų grąžą.

Iš aukščiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad Pasaulio rinkų portfelis per visą analizuojamą istoriją sugeneravo +9.4% vidutinę metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso MSCI World vidutinė metinė grąža siekė +9.5%. Įdomu tai, kad analizuojamo portfelio grąža buvo labai artima akcijų grąžai, nors daugiau nei 1/2 investicijų portfelio buvo investuota į obligacijų turto klasę. Be abejo, šioje vietoje reikėtų nepamiršti, kad pastarieji 40 metų obligacijų turto klasei buvo neįtikėtinai pelningi. (Plačiau apie tai: JAV obligacijų istoriniai pokyčiai: ar 5% pelningumas yra pastovus dalykas?)

O kaip su rizika?

Tačiau taip pat galima pastebėti, kad ši šiek tiek mažesnė grąža buvo pasiekta su gerokai mažesniais svyravimais bei mažesniais maksimaliais nuostoliais nuo piko. Kaip pavyzdžiui, Pasaulio rinkų portfelio standartinis nuokrypis (svyravimai) buvo lygus 9.3%, kai tuo tarpu MSCI World indekso – 18.1%. Taigi, galima teigti, kad analizuojamo portfelio rizika (svyravimų amplitudė) buvo beveik 2 kartus mažesnė nei vienos konkrečios turto klasės, tačiau ilgalaikis istorinis pelningumas buvo labai panašus.

Analizuojant kitą rizikos matą – maksimalius kritimus nuo piko, taip pat galima pastebėti, kad Pasaulio rinkų portfelio maksimalūs nuostoliai siekė -15.5%, tuo tarpu pasaulio akcijų -41.5% (2.7 karto didesnė rizika).

Aukščiau pateiktoje diagramoje yra pavaizduoti tiek analizuojamo portfelio, tiek ir pasaulio akcijų indekso viso laikotarpio metiniai pokyčiai. Kaip galima pastebėti, didžiąją laiko dalį (75 – 82%) abi analizuojamos strategijos generavo teigiamą grąžą. Pasaulio rinkų portfeliui tik 8 metai iš 44 buvo nuostolingi, o tai irgi yra geresnis rezultatas nei pasaulio akcijų indekso.

Per vienerius metus analizuojamo portfelio sugeneruota didžiausia grąža buvo +30.9%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso +42.8%. Tuo tarpu, per vienerius metus portfelio didžiausias nuostolis buvo -15.5%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų -40.3%. Palyginus didžiausią ir mažiausią grąžas matome, kad didžiausia grąža skiriasi beveik 12%, tuo tarpu mažiausia grąža skiriasi 2.6 karto, o tai ir vėl yra pliusas „diversifikuoto“ portfelio naudai.

Iš to galima spręsti, kad investuotojas, pasirinkęs Pasaulio rinkų portfelį, išvengtų tokių didelių nuosmukių kaip kad investuodamas tik į vieną rizikingą turto klasę. Be abejo, mažesnė rizika dažniausiai turi ir kitą, šiek tiek neigiamą aspektą – sąlyginai mažesnę grąžą, tačiau siekiant stabilumo dažniausiai kažką reikia aukoti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkus Pasaulio rinkų turto alokacijos modelį investuotojas patirs mažiau streso ir susimažins galimą praradimo riziką  susiklosčius neigiamai finansų rinkų situacijai. Be abejo, ši investavimo filosofija nėra tinkama visiems, tačiau jei ieškote saugumo, stabilumo ir paprastumo, galima drąsiai teigti, kad ji tikrai verta gilesnės Jūsų analizės. Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir stipriai susimažinti nuostolių tikimybę. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto alokacijos strategijos)

60/40 portfelio filosofija

60/40 portfelio turto alokacijos modelis turbūt yra vienas populiariausių tarp investuotojų ir nusistovėjęs visuomenėje. Automatiškai kyla klausimas, ką reiškia šie skaičiai? Analizuojamas turto alokacijos modelis yra paremtas dviem pagrindinėmis turto klasėmis – akcijomis ir obligacijomis. (Plačiau apie tai: Pasaulinė finansų rinka)

Skaičius 60 reprezentuoja akcijų dalį investicijų portfelyje – 60%. Šią portfelio dalį gali atspindėti JAV akcijų indeksas S&P 500, pasaulio akcijų indeksas MSCI All Country World Index ir pan. Tuo tarpu skaičius 40 reiškia obligacijų dalį investicijų portfelyje – 40%. Vėlgi, šią portfelio dalį gali atspindėti agreguotas JAV obligacijų krepšelis (Barclays Capital Aggregate Bond Index), panašios struktūros Europos obligacijų krepšelis (Barclays Euro Aggregate Bond Index) ir pan. Analizuojamo portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančiame grafike. Kaip galima pastebėti, tai yra ganėtinai elementari ir paprastai valdoma investicijų portfelio turto alokacija.

Pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug investuotojų naudoja šį turto alokacijos modelį yra tai, jog šios dvi turto klasės yra pagrindinės, pritraukiančios daugiausiai investuotojų pinigų. Taip pat jos pasižymi menka tarpusavio koreliacija (koreliacija – tai statistinis ryšys tarp kintamųjų). Nors šių dviejų turto klasių svyravimai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau formuojant investicijų portfelį ne iš vienos, o pavyzdžiui iš dviejų skirtingų turto klasių, ar pridedant dar daugiau, rezultatai gali būti netgi geresni, nei perkant ir laikant kažkurią vieną konkrečią turto klasę atskirai. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Istorinis portfelio pelningumas

Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip analizuojamam turto alokacijos modeliui sekėsi praeityje, naudosime ilgesnio periodo istorinius duomenis nuo 1972 iki 2015 metų, t.y. 44 metų istoriją. Verta paminėti, kad šis portfelis pasižymi nedideliu aktyvumu, nes pakeitimai yra daromi tik metų gale, t.y. perbalansuojant portfelį. Tai yra gana didelis šio portfelio pliusas, nes kaip žinome, gana dažnas pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymas gali nemažai kainuoti, o tai reikštų mažesnę galutinę investicijų grąžą investuotojui.

Iš aukščiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad 60/40 portfelis per visą analizuojamą istoriją sugeneravo +9.4% vidutinę metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso MSCI World vidutinė metinė grąža siekė +9.5%. Įdomu tai, kad analizuojamo portfelio grąža buvo labai artima akcijų grąžai, nors daugiau nei 1/3 investicijų portfelio buvo investuota į sąlyginai saugesnę turto klasę – obligacijas. Be abejo, šioje vietoje reikėtų nepamiršti, kad pastarieji 40 metų obligacijų turto klasei buvo neįtikėtinai pelningi. (Plačiau apie tai: JAV obligacijų istoriniai pokyčiai: ar 5% pelningumas yra pastovus dalykas?)

O kaip su rizika?

Tačiau taip pat galima pastebėti, kad ši šiek tiek mažesnė grąža buvo pasiekta su gerokai mažesniais svyravimais bei mažesniais maksimaliais nuostoliais nuo piko. Kaip pavyzdžiui, 60/40 portfelio standartinis nuokrypis (svyravimai) buvo lygus 11.6%, tuo tarpu MSCI World indekso – 18.1%. Taigi, galima teigti, kad analizuojamo portfelio rizika (svyravimų amplitudė) buvo beveik 1.5 karto mažesnė nei vienos konkrečios turto klasės, tačiau ilgalaikis istorinis pelningumas buvo labai panašus.

Analizuojant kitą rizikos matą – maksimalius kritimus nuo piko, taip pat galima pastebėti, kad 60/40 portfelio maksimalūs nuostoliai siekė -22%, tuo tarpu pasaulio akcijų -41.5% (2 kartus didesnė rizika).

Aukščiau pateiktoje diagramoje yra pavaizduoti tiek analizuojamo portfelio, tiek ir pasaulio akcijų indekso viso laikotarpio metiniai pokyčiai. Kaip galima pastebėti plika akimi, didžiąją laiko dalį (75 – 80%) abi analizuojamos strategijos generavo teigiamą grąžą. 60/40 portfeliui tik 9 metai iš 44 buvo nuostolingi, o tai irgi yra geresnis rezultatas nei pasaulio akcijų indekso.

Per vienerius metus analizuojamo portfelio sugeneruota didžiausia grąža buvo +28.7%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų +42.8%. Tuo tarpu, per vienerius metus 60/40 portfelio didžiausias nuostolis buvo -20.2%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų -40.3%.

Palyginus didžiausią ir mažiausią grąžas matome, kad didžiausia grąža skiriasi 14%, tuo tarpu mažiausia grąža skiriasi beveik dvigubai, o tai ir vėl yra pliusas „diversifikuoto“ portfelio naudai. Iš to galima spręsti, kad investuotojas, pasirinkęs 60/40 portfelį, išvengtų tokių didelių nuosmukių, kaip kad investuodamas į vieną rizikingą turto klasę. Be abejo, mažesnė rizika dažniausiai turi ir kitą, šiek tiek neigiamą aspektą – sąlyginai mažesnę grąžą, tačiau siekiant stabilumo dažniausiai kažką reikia aukoti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkus populiarųjį 60/40 turto alokacijos modelį investuotojas patirs mažiau streso ir susimažins galimą praradimo riziką  susiklosčius neigiamai finansų rinkų situacijai. Be abejo, ši investavimo filosofija nėra tinkama visiems, tačiau jei ieškote saugumo, stabilumo ir paprastumo, galima drąsiai teigti, kad ji tikrai verta gilesnės Jūsų analizės. Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir stipriai susimažinti nuostolių tikimybę. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto alokacijos strategijos)

Bet gyvenime dažnai būna taip, kad paprastus principus įgyvendinti realybėje nėra taip jau paprasta. Netgi didieji investuotojai, tokie kaip George Soros pripažįsta: „Rinka – tai chaosas…, o chaoso apskaičiuoti neįmanoma, jį galima nebent suvokti.“

Taigi, kaip ir chaoso teoriją matematikoje vieniems sekasi suvokti lengviau, kitiems tam reikia nemažai pastangų. Nors chaoso teorija aprašo savaime suprantamą reiškinį, kad mūsų aplinkoje yra sudėtingų sistemų, kuriose maži pradinių sąlygų pokyčiai įtakoja didžiulius pasikeitimus galutiniuose rezultatuose, kas daro ilgalaikius rezultatus sunkiai nuspėjamais.

Soros pastebėjo teisingai, kad investavimo aplinka yra chaotinė, t.y. sunkiai nuspėjama, bet mes vis tiek stengiamės ją nuspėti, nes to reikalauja mūsų žmogiška prigimtis – mes nemėgstame neužtikrintumo. Viskas tvarkoje, tik reikia nepamiršti, kad tokioje sistemoje rezultatai gali ženkliai skirtis nuo laukiamų, net neženkliai pasikeitus vienai iš sąlygų.

Kaip pavyzdžiui, Rusijos akcijų rinka prieš pora metų buvo perspektyvi auganti rinka, o prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje tapo niekieno nebemėgstama, o gal netgi nekenčiama rinka. Nors daugeliui Rusijos piliečių tai atrodo keistai, juk Rusija kare nedalyvauja, tai kodėl jos akcijos turėtų kristi!? Jiems tai atrodo kaip kažkokia „chaoso teorija“. Sunku suvokti.

Nuo teorijos prie praktikos

Kaip praktika rodo, ekonominius reiškinius mes galime nuspėti, bet tik su santykinai didelėmis paklaidomis. Būtent šios paklaidos ir įvardijamos investicinėje veikloje kaip rizika. Jos reiškia riziką, kad mūsų realus rezultatas gali ženkliai skirtis nuo prognozuojamo arba laukiamo.

Praktikoje rizika yra matuojama standartiniu nuokrypiu (angl. standard deviation) arba maksimaliu istoriniu praradimu (angl. maximum drawdawn). Standartinis nuokrypis parodo, kiek istoriniai rezultatai buvo nukrypę nuo vidurkio tiek į teigiamą, tiek į neigiamą pusę, o maksimalus praradimas parodo, kiek portfelis prarado nuo aukščiausio taško praeityje iki žemiausio taško, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms rinkose. Akivaizdu, jog kuo mažesnis nuokrypis nuo vidurkio ir kuo mažesnis maksimalus istorinis praradimas, tuo portfelis yra saugesnis.

Investavimo praktikai jau seniai pastebėjo, kad investuojant daugiau negu į vieną turto klasę pasiekiami stabilesni rezultatai (kaip toliau pamatysime ne būtinai pelningesni). Taip yra todėl, kad skirtingos turto klasės skirtingais ekonominio ciklo etapais elgiasi skirtingai. Pavyzdžiui, įmonių akcijos yra pelningiausios ekonominio pakilimo laikotarpiu, tuo tarpu obligacijos yra kaip saugus užutekis per krizes. (Plačiau apie tai: Į ką geriausia investuoti?)

Taigi, krizės metu akcijų kainai krentant vyriausybės obligacijų kainos dažniausiai kyla taip kompensuodamos praradimus. Tačiau gerais laikais viskas vyksta priešingai – ekonomikai atsigaunant akcijų kainos kyla, o obligacijų kainos dažniausiai (bet ne būtinai, kaip kad vyksta pastaruoju metu) krenta arba kyla gerokai mažiau ir taip šios dvi turto klasės kompensuoja viena kitą. Tokiu būdu Jūsų investicinis portfelis patiria mažesnius vertės svyravimus – krizės metu nuostoliai būna mažesni, bet ir prieaugis gerais laikais būna mažesnis – tai ir yra kaina už portfelio stabilumą. Kaip sakoma: nemokamų pietų nebūna. Tuomet turint asmeniniame investicijų portfelyje šias dvi turto klases turime elementariausią diversifikavimo (išskaidymo) atvejį.

60/40

Modernios investicinio portfelio teorijos (angl. modern portfolio theory), už kurią amerikiečių ekonomistas Harry Markovitz 1990 metais gavo Nobelio ekonomikos premiją, pagrindu praktikai sukūrė taip vadinamą subalansuotą 60/40 portfelį, kurį investicijų patarėjai siūlo vidutinio amžiaus, vidutinio turtingumo ir vidutinio rizikos apetito investuotojui.

Tokiame portfelyje 40% portfelio sudaro valstybės obligacijos (paprastai 10 metų trukmės), o 60% apima didžiausių (paprastai JAV nes tai didžiausia akcijų rinka pasaulyje) kompanijų akcijos, pavyzdžiui S&P 500 sąrašas. Toks portfelis per paskutinius 100 metų sugeneravo vidutinę 8.4% metinę grąžą, kur obligacijos sugeneravo vidutiniškai po 5.6% kiekvienais metais, o akcijos beveik 2 kartus daugiau – 10.3% vidutinę nominalią grąžą (neatskaičius infliacijos, kuri sudarė apie 2.2% kasmet).

Šis klasikinis portfelis yra pats paprasčiausiais diversifikavimo pavyzdys ir yra dažnai naudojamas palyginimui naujai kuriamiems sudėtingesnės konstrukcijos portfeliams sudaromiems iš daugiau turto klasių. Kaip pamatysite toliau naudojant daugiau turto klasių galima sukurti sudėtingesnį portfelį, kaip kad dėliojant Lego kaladėles arba „puzzle“. Savaime aišku, jeigu sudėtingesnio portfelio grąža neaplenkia paprasto dviejų turto klasių portfelio, tai tie sudėtingumai yra nieko verti.

Kaip turėtų atrodyti idealus investicinis portfelis?

Į ši klausimą pabandė atsakyti amerikiečių investuotojas, fondų valdytojas Mebane Faber atlikdamas populiarių ir žinomų investuotojų investavimo strategijų analizę remdamasis paskutinių 40 metų rinkos informacija. Pagrindinių investavimo strategijų sudėtis ir rezultatai pateikiami žemiau esančioje lentelėje.

Taigi, pirmoji strategija pavadinta „amžinuoju“ portfeliu, buvo pasiūlyta apie 2000 metus amerikiečių finansų analitiko Harry Browne. Portfelio esmė paprastume – jis sudarytas tik iš keturių turto klasių nes autoriaus nuomone portfelyje verta turėti tik tas investicijas, kurios pasiteisina tam tikrais ekonominio ciklo etapais: pakilimo laikotarpiu – akcijos, defliacijos periodu – ilgalaikes obligacijos, dideles infliacijos periodais – auksas, o kriziniais recesijos periodais – grynieji pinigai. Jis siūlo investuoti į visas turto klases po lygiai t.y. skiriant po 25% savo investicinio portfelio arba kaip mokslininkai sako „naiviu“ principu t.y. nepagrįstu jokiais bandymais ir skaičiavimais siekiant geriausio (optimizuoto) varianto.

Šis portfelis pasiekė mažiausią nominalią grąžą per nagrinėtą paskutinių 40 metų laikotarpį – 8.8% kasmet, tačiau turėjo mažiausią riziką iš visų nagrinėtų portfelių – maksimalus praradimas buvo tik 12.7%. Tai akivaizdus pavyzdys, kaip rizika yra tiesiogiai susijusi su pelningumu, o jūsų investicijų išskaidymas gali ženklai sumažinti nuostolių riziką. Tai galėtų būti neblogas investuotojų „tinginių“, nenorinčių prisiimti rizikos, portfelio pavyzdys, tačiau visiškai netiks norintiems investicijų grąža „aplenkti kaimyną“ ir dėl to pasiryžusiems maksimaliai rizikuoti. (Plačiau apie tai: Ilgalaikio investavimo strategija – “Amžinasis portfelis”)

Kitas žinomas investuotojas ir investicijų patarėjas, finansinių televizijų CNBC ir Bloomberg žvaigždė Marc Faber pasiūlė patobulintą “amžinojo” portfelio versiją pakeisdamas grynuosius pinigus investicijomis į nekilnojamąjį turtą, nes “amžinąjame” portfelyje pinigai veikia kaip balastas, ženkliai mažinantis investicijų grąžą. Dėl šio “patobulinimo” reikšmingai padidėjo portfelio pelningumas, bet kartu pastebimai padidėjo ir nuostolių rizika, nes nekilnojamasis turtas gana artimai atkartoja akcijų rinkos pokyčius. Tai akivaizdžiai parodo, jog ne visada papildomos turto klasės gerai diversifikuoja portfelį. Tam, kad pasiektume maksimalią diversifikaciją turto klasių kainų pokyčiai turi būti kuo mažiau susiję, o idealiame variante netgi elgtis priešingai. Kaip matome pavyzdyje su akcijomis ir obligacijomis pateiktame straipsnio pradžioje.

Ar galima dar geriau?

Vieni iš sėkmingiausių investuotojų praėjusį dešimtmetį buvo garsiausių JAV aukštųjų mokyklų tokių kaip Harward, Yale piniginių aukų fondai (angl. endowment fund), kurie valdo finansinės sėkmės pasiekusių absolventų paaukotas lėšas universitetui, bet nėra reguliuojami ar kitaip prižiūrimi Centrinio banko, nes valdo nuosavas lėšas.

Mebane Faber apibendrino šių fondų investicijas savo knygoje “Ivy portfolio” ir analizėje panaudojo supaprastintą portfelio variantą, eliminuodamas paprastam investuotojui sunkiai prieinamus instrumentus kaip privataus kapitalo fondai (angl. private equity), bei “apribotos rizikos” fondai (angl. hedge funds). Šiame portfelyje, skirtingai nuo prieš tai nagrinėtų, vietoje aukso naudojama apibendrinta žaliavų (angl. commodity) klasė, kuri apima ir naftą, ir metalus, ir žemės ūkio produkciją. Tačiau matome, jog toks turto paskirstymas neženkliai padidino pelningumą iki 9.9% per metus, bet labai ženkliai padidino riziką iki maksimalaus patirto nuostolio  -46%. Šiuo atžvilgiu rizikingesnės yra tik investicijos į akcijų rinkas.

Kitas investicijų valdytojas Mohamed El-Erian, valdęs Harward univesiteto finansinių aukų fondą, bei vieną didžiausių pasaulyje investicinių fondų kompanijoje PIMCO, siūlo dar labiau išskaidyti investicijas ženklią dalį portfelio skiriant besivystančių šalių akcijoms, kitų šalių obligacijoms, bei privataus kapitalo fondams ir alternatyvioms apribotos rizikos kapitalo investicijoms (lentelėje neįtraukta dėl ribotų galimybių investuoti neprofesionaliems investuotojams). Šis portfelis savo ilgalaike grąža aplenkė visus kitus nagrinėtus portfelius ir pasiekė 10.4% vidutinę grąžą su mažesne rizika negu paprastasis „Ivy“ portfelis. Tai yra geras pavyzdys, jog amerikiečiai apsiribodami tik investicijomis į JAV atsisako globalaus investavimo privalumų – didesnės grąžos su mažesne rizika. Tarp kitko, ši tendencija pastebėta ir kitose rinkose kaip Australija, Jungtinė Karalystė ir pan. Ten vietos investuotojai nenoriai investuoja į užsienio rinkas motyvuodami tuo, kad geriau pažysta savo šalies kompanijas. Kas dalinai pastebima ir Lietuvoje tarp kai kurių investuotojų. Tačiau panašu, kad ši tendencija nyksta su interneto amžiumi didėjant informacijos prieinamumui ir sklidimo greičiui. Juk šiais laikais JAV naujienas sužinome kartais greičiau negu vietines, jeigu naudojame pvz Twiter programėlę savo mobiliajame telefone.

Naujieji alchemikai?

Paskutiniu metu vyksta tarsi lenktynės tarp profesionalių investuotojų kas gi sukurs geresnį investavimo portfelį su kuo mažesne rizika ir pakenčiama ilgalaike grąža. Jie tarsi bando paneigti visų priimtą tiesą „kas nerizikuoja, tas negeria šampano“. Tačiau, kaip rodo moksliniai tyrimai nuo tam tikro rizikos laipsnio rizikai ženkliai padidėjus ilgalaikė grąža didėja labai nežymiai, todėl tampa neracionalu prisiimti didesnę riziką dėl neženkliai padidėsiančios grąžos.

Didžiausio JAV apribotos rizikos kapitalo fondo Bridgewater valdytojas Ray Dalio su kolegomis pabandė išspręsti kliento pateiktą uždavinį: kaip pasiekti stabilią grąžą nepriklausomai nuo ekonominių svyravimų? Jie rėmėsi panašiais pastebėjimais kaip ir „amžinojo“ portfelio kūrėjas, bet būdami rizikos valdymo specialistais, nes prekybą finansų rinkose pradėjo apdrausdami įmones nuo žaliavų kainų neprognozuojamų pokyčių, uždavinį sprendė per kiekvienos turto klasės rizikos prizmę.

Jų nuomone net nerizikingą instrumentą, kaip kad vyriausybės obligacijos, galima paversti tokiu pat rizikingu kaip ir akcijos, panaudojant skolintus pinigus kaip savotišką svertą rizikai padidinti. Taip išsprendžiama 40/60 portfelio pagrindinė problema – kuomet kylančios obligacijų kainos pilnai nekompensuoja praradimų akcijų rinkose. Jie sukūrė rizikos pariteto (angl. risk parity) sąvoką, kurios esmė yra portfelio investicijas paskirstyti ne pagal nominalias vertes, kaip buvo daroma iki šiol, bet pagal nešamą rizikos dydį taip, kad viena rizika „gesintų“ kitą skirtingais ekonominio ciklo laikotarpiais.

Kaip matome lentelėje, Ray Dalio portfelis pasiekė mažiausią standartinį nuokrypį iš visų nagrinėtų portfelių ir vieną mažiausių istorinių praradimų, o tai reiškia mažiausią riziką. Tiesa, to kaina yra mažesnė grąža negu „kaimyno“  El-Erian, tačiau grąža yra didesnė negu „amžinojo“ portfelio su panašia investicijų rizika. R. Dalio šį portfelį pristato kaip vietą kur saugo savo pinigus skirtus jo turtų paveldėtojams ir aktyviai strategiją rekomenduoja kitiems turtingiems žmonėms ir labdaros organizacijoms gyvuojančioms iš investicijų prieaugio, nes prieaugis tampa lengviau prognozuojamas. Tai rodo jo tvirtą pasitikėjimą savo sukurta strategija. (Tyrime buvo panaudotas supaprastintas portfelio variantas – be sverto ir kai kurių turto klasių, sunkiai prieinamų neprofesionaliems investuotojams)

O kur yra „aukso vidurys“?

Dažnas perskaitęs aukščiau pateiktus pastebėjimus tikriausiai paklaustų, o kur gi yra tas viduriukas – vidutinė grąža su vidutine rizika? Atsakymas paprastas – tai ir yra visa pasaulio finansinė rinka – kurią sudarytų pasaulio akcijos – 36.3%, vyriausybių obligacijos – 32%, įmonių obligacijos – 20%, nekilnojamas turtas – 5.1%, privataus kapitalo fondai 3.6%, besivystančių valstybių skola 3%. Tiek teorijoje tiek praktikoje šis investicinis portfelis atspindės vidutinę grąžą su vidutine rizika visais ekonominio ciklo etapais. Ar tai optimaliausias portfelis? Kaip tikriausiai pasakytų A. Einšteinas „tai reliatyvu“:

TAIP – jeigu nenorite atsilikti nuo kitų, bet ir nenorite nieko aplenkti, t.y. gerai jaučiatės minioje kaip kad daugelis sangvinikų.

NE – jeigu jūsų rizikos tolerancija yra mažesnė negu vidutinė ir prioritetą atiduodate saugumui, o ne pelnui; arba jūsų ambicijos yra didesnės ir jos nusveria rizikos baimę, ir jūs gyvenime sekate „viskas arba nieko“ formule.

Pastarajam atvejui tikriausiai tiktų W. Baffett – daugiausiai iš investicijų uždirbusio žmogus pasaulyje portfelio pavyzdys – viską investuoti į įmonių akcijas, kurių veiklą gerai supranti ir jų niekada neparduoti, nes kaip sakė JAV naftos magnatas J. Rockefeller paklaustas kas jam suteikia didžiausią laimę – jis atsakė trumpai „Dividentai“. Taigi didesnė investuotojo laimė gali būti tik dar didesni dividendai. Sėkmės investuojant! (Plačiau apie tai: Investavimas į aukšto dividendinio pajamingumo akcijas)