Kas yra investavimas?

Pradėjus kalbėti apie investavimą labai dažnai galvoje pradeda suktis tokios mintys, kaip greiti bei įspūdingi pelnai, galimybė daryti ką širdis geidžia bet kurioje pasaulio vietoje, daug keliauti, džiaugtis nuostabiais orais šiltuose kraštuose ir pan. Tačiau galima būtų drąsiai teigti, kad tai tik rožinės svajonės, pačių žmonių susikurtas mitas, kad galima sočiai gyventi nieko nedirbant.

Gaila, tačiau pradedantieji investuotojai labai dažnai patiki šiomis viliojančiomis svajonėmis, susiformuoja realybės neatitinkančius lūkesčius, bei laukia stebuklo. Kad ir kaip neįdomiai tai nuskambės, tačiau vieną kartą ir visiems laikams reikia „įsikalti“ į galvą, kad investavimas nėra „greito praturtėjimo“ būdas. Na o jei pradedama investuoti tikintis būtent pastarojo varianto, labai tikėtina kad anksčiau ar vėliau aplankys stiprus nusivylimas.

Tai kas gi yra tas investavimas? Kalbant labai paprastai – tai sukauptų lėšų įdarbinimas arba liaudiškai tariant kai „pinigai daro pinigus“. Kalbant konkrečiau – tai turimų santaupų pavertimas tam tikrais finansiniais aktyvais (pavyzdžiui obligacijų, akcijų ar nekilnojamo turto įsigijimas) su tikslu, kad minėtieji aktyvai ateityje atneš papildomą finansinę naudą. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto klasės, jų pelningumas bei rizika)

Kodėl reikia investuoti?

Kaip jau buvo galima suprasti, prieš pradedant investuoti visų pirma kiekvienas turėtų pagalvoti apie tam tikros dalies pajamų sutaupymą (rekomenduojama atsidėti mažiausiai 10% nuo bet kokių pajamų). Tačiau vien tik taupant pinigus yra susiduriama su neišvengiama problema – pinigų perkamosios galios mažėjimu dar kitaip vadinama infliacija. Atsidėti tam tikrą sumą pinigų ir jų niekur neinvestuoti galima tada, jei greitu metu planuojamas tam tikras pirkinys. Tuo tarpu per ilgą laikotarpį, tarkime 10 ar 30 metų, daugumos prekių ir paslaugų kainos yra linkusios didėti, taigi nėra logiška tikėtis, kad už tokią pačią kainą bus galima įsigyti konkretų daiktą tolimoje ateityje. Siekiant išsaugoti pinigų perkamąją galią arba norint apsidrausti nuo infliacijos, nebūtina investuoti rizikingai, dažniausiai užtenka pasirinkti pačias saugiausias finansines priemones, kaip pavyzdžiui indėliai ar trumpalaikės valstybinės obligacijos.

Antra priežastis – tai nežinomybė dėl ateities. Nors kiekvienas iš mūsų galime tikėtis, kad išėję į užtarnautą pensiją gausime tam tikrą mėnesinę išmoką, tačiau yra absoliučiai neaišku, kokio dydžio ta išmoka bus ir ar iš viso ji bus. Gal ji sudarys 50% iki tol gauto atlyginimo, o gal bus tik simbolinė pašalpa. Aišku viena, kad ta suma tikrai bus mažesnė, nei prieš tai gaunamas atlyginimas. Taigi kiekvienam iš mūsų reikės gana drastiškai sumažinti gyvenimo kokybę. Taupant bei santaupas protingai investuojant galima susikurti asmeninį pensijų fondą, kuris leis toliau gyventi per daug nekeičiant asmeninių poreikių.

Na ir galiausiai trečias argumentas, kodėl reikėtų investuoti – tai galimybė užsidirbti papildomas pajamas. Nuo pat vaikystės esame mokomi, kad norint uždirbti pinigus, reikia dirbti konkretų darbą, t.y. mūsų darbo valandos yra konvertuojamos į pinigus. Tačiau be šio pajamų šaltinio dar yra galimybė uždirbti papildomas pajamas ne asmeniškai dirbant, o įdarbinant savo turimą kapitalą (kad ir kokio dydžio jis bebūtų). Kas yra įdomiausia, šiuo atveju uždarbis priklauso ne nuo įdėto darbo valandų skaičiaus, o nuo investuojamos sumos. Būtent todėl yra sakoma, kad pradėti investuoti reikia kiek galima anksčiau. Kuo anksčiau pradedama investuoti, tuo greičiau pasireiškia sudėtinių palūkanų galia, t.y. kai pinigai yra uždirbami ne tik nuo pradinės investuotos sumos, bet ir nuo sukauptų palūkanų. (Plačiau apie tai: Sudėtinių palūkanų galia)

Kas nėra investavimas?

Protingo investavimo jokiu būdu negalima lyginti su azartiniais lošimais kazino. Investuojant visų pirma yra siekiama ilgalaikės finansinės naudos, tas daroma įvertinus asmeninius tikslus, finansinę padėtį, susidarius asmeninę investavimo strategiją bei susiformavus tinkamą investicijų portfelio alokaciją. Tik tokiu atveju galima tikėtis tikimybes pakreipti į savo pusę. Tuo tarpu lošiant kazino tiesiog yra tikimasi, kad šį kartą pasiseks, tačiau kiekvienas žino, kad tą darant ilgą laikotarpį būtent kazino turi daug didesnę tikimybę būti nugalėtoju.

Labai daug investuotojų ieško „stebuklingų“ strategijų, kurios padėtų atrinkti ateities „Apple“, „Microsoft“ ar kitas žvaigždes ir kartu uždirbti šimtaprocentinius pelnus. Reikėtų sutikti, kad toks investavimas yra daug patrauklesnis, patiriama daugiau azarto bei džiaugsmo (aišku, jei pasiseka), tačiau būtent taip investuojant ir reikėtų tikėtis daug azarto ar adrenalino, bet ne daugiau. Taip investuojant yra daug didesnė tikimybė, kad per ilgą laikotarpį prarasite sunkiai uždirbtas ir sukauptas lėšas bei veltui iššvaistysite daug brangaus laiko.

Taigi, norėdami sužinoti, kaip protingai investuoti, nuo ko pradėti, kokie turėtų būti realūs lūkesčiai, skaitykite kitus straipsnius. Tuo tarpu jei ieškote azarto ar greito praturtėjimo recepto, tai ši internetinė svetainė tikrai ne ta vieta.

O priežastis iš tiesų labai paprasta – istorines normas viršijusi įvairių turto klasių investicijų grąža. Tarkime investavusieji į JAV akcijas nuo 1985 iki 2014 metų sugeneravo +7.9% realią metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pastarųjų 100 metų vidurkis buvo +6.5%. Tuo tarpu investavusiųjų į JAV obligacijas rezultatas buvo lygus +5.0%, t.y. net 3 kartus viršijo istorinę normą (+1.7%). (Plačiau apie tai: Istoriniai obligacijų pelningumai)

Panašūs rezultatai buvo ir Vakarų Europoje ir kaip matėme, šis geresnės nei istoriniai vidurkiai grąžos periodas (angl. overperformance) truko kone trečdalį amžiaus.

Be abejo, galima pateikti ne vieną priežastį, kodėl šis periodas buvo „auksinis“. Tai ir mažėjanti infliacija, kuri 1980 metais siekė apie 10%, o šiuo metu svyruoja apie 0%, ir didėjantys įmonių pelnai dėl globalizacijos bei atsivėrusių naujų rinkų, kaip pavyzdžiui Kinija, ir santykinai brangesnės akcijų kainos. Prie viso to dar galima būtų pridėti pastaruosius 7 metus pasaulio centrinių bankų vykdomą skatinančiąją pinigų politiką, kuri vienareikšmiškai turėjo teigiamą įtaką įvairių investicinių priemonių kainoms.

Kokios grąžos galima tikėtis?

Taigi, kyla klausimas: jei pastaruosius 30 metų viskas buvo taip gerai, ar neturėtume dėl to džiaugtis? Deja bet ne. Finansų pasaulyje galioja labai paprasta taisyklė – jei sąlyginai trumpu periodu (5, 10 ar 20 metų) investicijų grąža yra didesnė nei ilgalaikis vidurkis, ateityje reikėtų tikėtis mažesnės grąžos nei vidurkis. Dar kitaip šis reiškinys vadinamas „sugrįžimo prie vidurkio teorija“ (angl. reversion to the mean). (Plačiau apie tai: Ar tikrai investicijų į akcijas vidutinis metinis pelningumas siekia 10 proc.?)

Panašią išvadą pateikia ir konsultacijų kompanija McKinsey Global Institute. Naujausiame tyrime pavadinimu „Mažėjanti grąža: kodėl investuotojams gali tekti sumažinti savo lūkesčius?“ ji pateikia skaičius, kokios realios grąžos per ateinančius 20 metų galima tikėtis investuojant į JAV ir Vakarų Europos akcijas bei obligacijas.

Išvada ganėtinai liūdna, ypač šiuo metu tik pradedantiems investuoti ir kaupti pensijai. Jų skaičiavimais reali grąža (tiek akcijų, tiek obligacijų) per kitus 20 metų turėtų būti mažesnė nei buvo per pastaruosius 30 metų. Tarkime obligacijų reali grąža turėtų siekti 0 – 2% (buvo ~5%), tuo tarpu akcijų reali grąža gali svyruoti apie 4 – 6% (buvo ~8%).

Kokios yra pagrindinės tokių prognozių prielaidos? Viskas susiję su potencialiu pasaulio ekonomikos augimu. McKinsey išskiria du galimus pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijus: lėto augimo (mažos grąžos) ir atsigaunančio augimo (vidutinės grąžos), tačiau nebesitiki, kad toks ekonomikos aktyvumas, kuriuo pasaulio ekonomika „mėgavosi“ pastaruosius 30 metų pasikartos.

Mažesnės grąžos pasekmės

Kodėl tai yra svarbu? Ogi todėl, kad dabartiniai investuotojai, planuodami savo finansinę ateitą, visų pirma turėtų susitaikyti su mažesne investicijų grąža, negu kad buvo pastaruosius 30 metų. Tai taip pat reiškia, kad norint į pensiją išeiti su tokia pačia suma reikės arba daugiau taupyti (skaičiuojama, kad maždaug du kartus daugiau) arba ilgiau dirbti (skaičiuojama, kad maždaug 7 metais ilgiau). (Plačiau apie tai: Sudėtinių palūkanų galia)

Gera žinia ta, kad tyrimo autoriai analizavo tik išsivysčiusį pasaulį, kur galima rasti ganėtinai ilgo laikotarpio patikimus istorinius duomenis. Šiame regione akcijos yra sąlyginai brangios (ypač JAV), o obligacijų pajamingumai svyruoja ties 1 – 2%, t.y. žemiausi skaičiai per visą istoriją. Tuo tarpu besivystančios rinkos šiuo metu suteikia truputi vilties, nes gali būti, kad būtent šio regiono akcijos kitus 10 ar 20 metų pademonstruos geresnius rezultatus nei išsivysčiusių šalių, nes būtent šio regiono akcijos šiuo metu yra sąlyginai pigesnės, o tai dažniausiai sąlygoja geresnius investicijų rezultatus ateityje. Dar viena džiugi žinia ta, kad Lietuva su savo pagrindinėmis turto klasėmis (akcijos, obligacijos ir nekilnojamas turtas) irgi patenka į tą regioną, kur galima tikėtis šiek tiek didesnės investicijų grąžos ateityje.

Apibendrinimas

Taigi pabaigai tiesiog norėtume priminti, kad dabartiniai investuotojai turėtų gana rimtai persvarstyti savo investicinės grąžos lūkesčius, jokiu būdu nesitikėti tokios investicijų grąžos, kuri daugumą investuotojų džiugino pastaruosius 30 metų, priešingai, lūkesčius pakoreguoti į „žemąją“ pusę bei atitinkamai priderinti finansinius tikslus, t.y. pasistengti periodiškai investuoti didesnes pinigų sumas.

Taigi, pirmas žingsnis, ką turėtumėte atlikti, tai sukaupti rezervą „juodai dienai“. Kokio dydžio tas rezervas turėtų būti? Jei reikėtų pateikti universalų atsakymą – tai būtų 6 mėnesių išlaidoms prilygstanti suma. Tarkime, Jūs pasiskaičiuojate, kad per mėnesį vidutiniškai išleidžiate 1000 eurų, tokiu atveju visų pirma turėtumėte sukaupti 6000 eurų rezervą, kuris turėtų būti laikomas grynųjų pinigų pavidalu banke, trumpo laikotarpio indėlyje arba kita ypač saugia ir likvidžia forma. (Plačiau apie tai: Pinigų rinkos priemonės)

Tačiau aukščiau pateiktas 6 mėnesių pavyzdys yra bendrinis. Galima būtų teigti, kad rezervo dydis galėtų svyruoti nuo 3 iki 12 mėnesių išlaidoms prilygstančios sumos. Jeigu esate jaunas, tik pradėjęs dirbti, Jums gali pakakti ir 3 mėnesių išlaidų rezervo. Tuo tarpu jei esate vyresnio amžiaus, turite šeimą, gal net finansiškai padedate savo tėvams, tokiu atveju rekomenduojamas didesnis rezervas, prilygstantis mažiausiai 12 mėnesių išlaidoms.

Aišku paklausite kam to reikia. Taigi sukaupsiu tuos 6000 eurų ir galiu iš karto investuoti. Kokia čia problema, kam tas rezervas? Būtent šis rezervas padės daug lengviau pergyventi sunkius gyvenimo periodus, kaip pavyzdžiui darbo netektį, sumažėjusį atlyginimą arba netikėtas dideles išlaidas. Dauguma mūsų apie tokius scenarijus net nenorime pagalvoti, nes jie susiję su neigiamais dalykais, tačiau tik turėdami rezervą nebūsite priversti pardavinėti turimų investicijų kai netikėtai prireiks pinigų, ką kaip tik dauguma ir daro.

Kas yra dar įdomiau, dažniausiai „juoda diena“ būna pats blogiausias momentas parsiduoti turimas investicijas. Pagalvokite, kada mažėja atlyginimai arba didėja nedarbo lygis – ogi per krizes. Kaip manote, ar per krizes akcijų kainos kyla ar krenta, ar per krizes parsiduoti turimas investicijas yra geras momentas ar ne? (Plačiau apie tai: Į ką geriausia investuoti?)

Sukaupus rezervą „juodai dienai“ rekomenduojama pasirūpinti asmeniniu gyvybės draudimu. Tai ypač aktualu tiems, kurie turi šeimą, mažamečių vaikų, bei kitų asmenų, kurie yra priklausomi nuo Jūsų gaunamų pajamų.

Na ir trečias žingsnis – pasirūpinti asmeniniu pensiniu fondu bei pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis. (Plačiau apie tai: Pensijų sistema: ką kiekvienas turi žinoti?)

Tik žengus šiuos tris elementarius žingsnius galima pradėti galvoti apie investavimą. Na o jei Jums atrodo, kad sukaupti 6 mėnesių išlaidoms prilygstantį rezervą yra labai jau sudėtingas bei daug disciplinos reikalaujantis uždavinys, tada greičiausiai Jūs nesate tas žmogus, kuris turėtų galvoti apie investavimą.

Siekiant kuo vaizdingiau perteikti investavimo naudą, toliau pateiksime tris skirtingus variantus, kaip gali atrodyti kiekvieno iš Jūsų gyvenimas po 40 metų jei pradedate dirbti ir gauti pajamas būdami 25 ir tarkime kas mėnesį uždirbate 1000 eurų.

Pirmu variantu visą gyvenimą dirbate, bet absoliučiai viską ką uždirbate tą ir „pravalgote“. Antru variantu kiekvieną mėnesį sutaupote 10% nuo gaunamų pajamų, tačiau santaupų niekur neinvestuojate, tiesiog laikote „kojinėje“ arba einamojoje banko sąskaitoje. Na ir trečiu variantu, sukauptą sumą investuojate ir per 40 metų laikotarpį uždirbate 10% vidutinę metinę grąžą. Taigi, koks galutinis kiekvieno iš pateiktų variantų rezultatas ir kurioje vietoje norėtumėte būti Jūs?

Be abejo, apskaičiuoti pirmo varianto rezultatą yra labai paprasta – nebus taupoma, galiausiai nebus ir ką skaičiuoti.

Antro varianto rezultatą apskaičiuoti irgi ganėtinai paprasta, tiesiog reikia 100 eurų sumą (10% nuo kiekvieno mėnesio pajamų) padauginti iš mėnesių skaičiaus (per 40 metų iš viso bus 480 mėnesių). Taigi vien tik „susimokėdami sau“ sukaupsite 10% to, ką uždirbsite per visą savo gyvenimą – 48000 eurų. Bet kokiu atveju 48000 eurų jau yra geriau nei 0.

Tačiau trečiu atveju įvyksta stebuklas. Jei kiekvienais metais sutaupytą 10% pajamų investuosite ir per visą laikotarpį pavyks pasiekti 10% vidutinę metinę grąžą, tokiu atveju galutinė suma pasieks 530000 eurų! 530000 eurų yra net 11 kartų didesnė suma lyginant su 48000 eurų (suma sukaupta tiesiog taupant) ir netgi viršija tą sumą, kurią uždirbsite per visą savo gyvenimą.

Tikras stebuklas! Kaip tai įmanoma? Čia pasireiškia vadinama sudėtinių palūkanų galia, t.y. kai kiekvienais metais pelnas yra uždirbamas ne tik nuo pradžioje investuotos sumos, bet ir nuo prieš tai uždirbto pelno. Taigi, jei pelnas nėra išleidžiamas, o yra reinvestuojamas, tokiu atveju, praėjus maždaug 20 metų, galima pastebėti gana ženklų išsiskyrimą, kuris po to su kiekvienais metais tik didėja.

Todėl šioje vietoje reikėtų įsidėmėti labai paprastą taisyklę – kuo anksčiau pradėsite investuoti, kuo ilgiau tą darysite, kuo didesnę sumą atsidėsite kiekvieną mėnesį ir kuo didesnę grąžą sugebėsite pasiekti, tuo Jūsų galutinis rezultatas bus geresnis.

Galbūt mes ir negalime kontroliuoti to, kokią grąža sugeneruos mūsų pasirinktos investicijos, tačiau mes tikrai galime kontroliuoti tai, kada mes pradedame investuoti, bei kokias sumas atidedame kiekvieną mėnesį.

Tikimės, kad pateiktas pavyzdys bent jau privertė permąstyti Jūsų dabartinę situaciją ir pažvelgti į investavimą, kaip į ilgalaikį bei disciplinuotą procesą, kurio „vaisiai“ galiausiai gali būti labai saldūs. (Plačiau apie tai: Kaip kiekvienas iš mūsų gali tapti milijonieriumi?)

Pradėti planuoti išlaidas nėra sunku. Reikėtų peržiūrėti savo esamas išlaidas, jas išanalizuoti ir pagal jas bei būsimąsias pajamas ir ateities planus sudaryti planą ateičiai. Vieni išlaidas planuoti pradeda tada, kai sumažėja pajamos, kiti – kai nori kiek nors susitaupyti, tačiau iki šiol to padaryti nepavykdavo. (Plačiau apie tai: Pagrindinės asmeninių finansų taisyklės)

Tie, kas planuoja išlaidas todėl, kad nori jas sumažinti, neretai pastebi, jog susiformavę nauji taupymo įpročiai prigyja ir išlieka.

Planuojamas būsimas išlaidas galima sugrupuoti į nuolatines ir kintamas. Kai kurios iš nuolatinių išlaidų yra vienodos, pavyzdžiui:

• būsto nuomos ir priežiūros išlaidos (pastovūs mokesčiai);
• transporto išlaidos (mėnesio bilietai);
• įvairūs mokesčiai (kabelinė televizija, internetas, sporto klubai, kitų klubų narystė);
• paskolų įmokos;
• santaupos (būtent išlaidoms reikėtų priskirti ir tuos pinigus, kuriuos norime sutaupyti).

Tokių išlaidų dydį ir periodiškumą žinome ir galime lengvai planuoti. Kitos nuolatinės išlaidos gali kisti kiekvieną mėnesį. Pavyzdžiui:

• išlaidos maistui;
• būsto išlaikymo išlaidos (mokesčiai už vandenį, elektrą, šildymą, dujas);
• išlaidos degalams;
• mokesčiai už mobilųjį telefoną;
• išlaidos maistui kavinėse, valgyklose, restoranuose;
• įvairios asmeninės išlaidos (asmeninės higienos prekės, kirpyklos paslaugos ir pan.)

Jei neturime laiko sudaryti plano, o vėliau ir kontroliuoti išlaidų, galima:

• sudaryti banke periodinio pervedimo sutartį, pagal kurią iš sąskaitos, į kurią pervedamas darbo užmokestis, iš karto pajamų gavimo dieną į kaupiamojo indėlio sąskaitą būtų pervedama norima sutaupyti suma;
• atidėjus dalį pajamų taupyti, iš turimų pinigų atimti sumą, skirtą būtinoms išlaidoms (paskoloms, mokesčiams už būstą, sveikatos priežiūrą ir pan.);
• likusius pinigus padalyti į tiek lygių dalių, kiek liko savaičių iki tol, kol vėl gausime pajamų (po vieną dalį kiekvienai savaitei);
• stengtis visą savaitę išgyventi iš pinigų, esančių viename vokelyje;
• jei pinigų mėnesio gale liko, dėti juos į atskirą vokelį. Tai jūsų kišenpinigiai, kuriuos galite leisti kada norite ir kur norite.

Norėdami sekti savo einamojo mėnesio išlaidas ir siekti nustatytų finansinių tikslų, galite kas mėnesį pildyti detalią finansinės sveikatos išklotinę.

Jei dirbančiųjų skaičius ateityje mažės, o pensininkų skaičius didės, kyla natūralus klausimas, kaip Sodra surinks reikalingus pinigus „padoriai“ pensijai. Be abejo, visada galės padidinti mokesčius dirbantiems, taip tikintis surinkti trūkstamas lėšas. Taip pat galės papildomai skolintis, taip dar labiau didinant Sodros „deficitą“. Tačiau nei vienas iš šių scenarijų ilgalaikėje perspektyvoje nėra tvarus.

Pavyzdžiui, šiuo metu valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija siekia 112 eurų, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekia 269 eurus. Kaip manote, ar tokia pinigų suma Jums užtikrins komfortabilią senatvę ir ar mažėjant dirbančiųjų ir pensininkų santykiui galima tikėtis drastiško bazinių pensijų augimo ateityje? Labiau tikėtina, kad ne. Taigi, jei senatvėje norime gyventi ne ką prasčiau, negu kad gyvenome dirbdami, turėtume pamąstyti apie papildomą pinigų kaupimą. Kaip sukaupti pinigus senatvei ir kaip Lietuvoje veikia pensijų kaupimo sistema galite sužinoti perskaitę šį straipsnį.

Pensijų kaupimo sistema

Pensijų kaupimo sistema  ̶  tai galimybė asmenims, kurie moka socialinio draudimo įmokas, šalia jų dalį lėšų kaupti privačiuose pensijų kaupimo fonduose. Įmokos, kurias pervedate į pensijų fondus, yra investuojamos į įvairias finansines priemones, kaip pavyzdžiui akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones ar alternatyvias investicijas, taip tikintis ilgalaikio vertės augimo.

Sulaukus pensinio amžiaus sukauptas lėšas Jūs gausite kaip kasmėnesinę išmoką iki gyvos galvos (anuitetą) pasirašę sutartį su gyvybės draudimo įmone, arba, jei sukaupėte didesnę arba mažesnę sumą nei reikalinga gauti anuitetą, šią sumą galėsite pasiimti kaip vienkartinę išmoką.

Lietuvos pensijų kaupimo sistemą sudaro trys pensijų pakopos:

• I pakopa ̶  valstybinis socialinis pensijų draudimas (Sodra);
• II pakopa ̶  kaupimas iš Sodros įmokų privačiuose II pakopos pensijų fonduose;
• III pakopa ̶  papildomas savanoriškas kaupimas privačiuose III pakopos pensijų fonduose.

I pakopos pensija

Pirma pakopa – tai valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija. Darbuotojai ir darbdaviai kas mėnesį sumoka beveik 40% (3% moka darbuotojas, 30.98% moka darbdavys, o 6% yra įmoka sveikatos draudimui) mokesčių Sodrai, o Sodra tuos mokesčius paskirsto pensininkams.

Šiuo atveju pinigai nėra kaupiami, jie tiesiog surenkami ir perskirstomi. Norint gauti senatvės pensiją yra reikalingas minimalus 15 metų darbo stažas. Neturint 15 metų stažo, Jūs gausite tik pašalpos pensiją. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu per metus asmuo gauna ne mažesnes negu 12 mėnesių minimalių mėnesinių algų dydžio pajamas, į stažą įskaitomi visi metai, tačiau jei pajamos yra mažesnės  ̶  į stažą įskaitomas proporcingai trumpesnis laikotarpis. Taigi, jeigu per mėnesį gaunate tik puse minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestį, tai atitinkamai į stažą bus įskaityta tik pusė metų.

Socialinio draudimo pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už darbo stažo metus. Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo metų, papildoma dalis priklauso ir nuo stažo ir nuo metų, taigi, jeigu mokėsite mažiau įmokų Sodrai, tai pagrindinė dalis nesumažės, o sumažės tik papildoma dalis. Priedą už stažo metus gauna asmenys, turintys daugiau nei 30 metų stažą. Tačiau realybė tokia, kad ir kokią pensiją gausite iš Sodros, ji Jums greičiausiai neužtikrins „sočios“ senatvės. Tikėtina, kad Sodros pensija geriausiu atveju sudarys apie 40% iki tol Jūsų gautų pajamų.

II pakopos pensija

Antra pensijų pakopa – tai galimybė kaupti pinigus pensijai II pakopos pensijų fonduose (II pakopos pensijų fondų sąrašą, istorinius grąžos bei rizikos parametrus galite rasti čia: II pakopos pensijų fondai).

Sulaukę pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių: iš Sodros ir iš savo sukauptų lėšų. Norėdami tapti pensijų sistemos kaupimo dalyviu, Jūs turite pasirašyti su pasirinktu II pakopos pensijų fondu sutartį, o apie kaupimą ši bendrovė praneš Sodrai ir užregistruos sutartį. Sutartis įsigalios trečio mėnesio pirmą dieną.

Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais. Svarbu prisiminti, kad tapus pensijų kaupimo dalyviu sutartį nutraukti galėsite tik per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo.

Įmokos dalis, kuri buvo pervedama į II pakopos pensijų fondus nuo 2004 metų pastoviai kito. Tarkime nuo 2004 iki 2008 metų, t.y. iki krizės, socialinio draudimo įmokos dalis kilo nuo 2.5% iki 5.5%.

2009 metų viduryje ji buvo sumažinta iki 3%, o metų pabaigoje iki 2%. Graudžiausia tai, kad šis įmokų sumažinimas sutapo su pačiu geriausiu metu investuoti, nes daugelio finansinių priemonių kainos per krizę buvo labai stipriai atpigusios.

2012 metais socialinio draudimo įmokos dalis toliau buvo mažinama iki 1.5%, tačiau 2013 metais galiausiai buvo pradėta kelti iki 2.5%.

Nuo 2014 metų sistema vėl keitėsi – pensijos įmokos dalį sudarė 2% iš Sodros, 1% papildomos dalyvio pajamų įmokos ir 1% pensijų įmokos iš valstybės biudžeto, skaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. 2016 metais socialinio draudimo įmokos dalis liko nepakitusi, t.y. 2%, tačiau  papildoma dalyvio pajamų įmokos dalis ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto buvo padidintos iki 2%. Taigi, šiuo metu papildomai kaupiantys lėšas II pakopos pensijų fonduose kas mėnesį sutaupo ir investuoja 6% nuo pajamų.

2020 metais planuojama, kad iki 3.5% bus padidinta socialinio draudimo įmokos dalis. Taigi, jei viskas bus pagal planą, 2020 metais kaupiant maksimaliai kas mėnesį bus galima sukaupti 7.5% nuo pajamų, o tai yra labai artima rekomenduojam minimaliam santaupų dydžiui – 10%. Tačiau be abejo, 2020 metų dar reikia sulaukti ir ar viskas eis pagal planą greičiausiai priklausys nuo to, kokia bus šalies politinė bei ekonominė situacija.

Labai svarbu prisiminti, kad II pakopos pensijų fondo sukaupta suma priklauso nuo Jūsų atlyginimo dydžio. Taigi, kuo didesnis atlyginimas, tuo Jūs sumokėsite didesnes įmokas į pensijų fondą. Taip pat svarbus privalumas yra tas, kad visa sukaupta suma pensijų fonde priklauso tik Jums, o tai reiškia, kad Jums numirus, ją paveldės Jūsų vaikai ir valstybė neturės į tai jokių teisių. Dar vienas privalumas yra tai, kad pensijų fondai pagal įstatymus, yra priversti ypač plačiai išskaidyti investicijas, o tai lemia truputį mažesnę riziką lyginant su įprastiniais investiciniais fondais.

Nepaisant visų privalumų, II pakopos pensijų kaupimas turi ir tam tikrų trūkumų. Svarbiausias trūkumas yra tas, kad pasirašę II pensijų pakopos kaupimo sutartį, jos nutraukti negalėsite (nebent per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo). Dar vienas svarbus trūkumas yra mokesčiai. Nuo kiekvienos įmokos Jums reikės sumokėti įsigijimo mokestį (šiuo metu vyrauja 0.5 – 1.0% mokestis nuo investuojamos sumos, tačiau nuo 2017 metų įsigijimo mokestis turėtų būti panaikintas), taip pat yra mokamas valdymo mokestis (šiuo metu standartiškai yra taikomas 0.65 – 1.0% metinis valdymo mokestis), na o jeigu norėsite pakeisti pensijų fondą ar pensijų fondo valdymo įmonę, Jums dar gali tekti sumokėti ir už tai. Taigi, jeigu Jums iki pensijos liko nebe daug laiko, gerai apsvarstykite, ar verta dalyvauti II pakopos pensijų kaupime, nes mokesčiai gali būti didesni už kapitalo prieaugį.

III pakopos pensija

Trečia pensijų pakopa – tai savarankiškas kaupimas pensijai (III pakopos pensijų fondų sąrašą, istorinius grąžos bei rizikos parametrus galite rasti čia: III pakopos pensijų fondai).

Investuoti į III pakopos pensijų fondus gali visi norintys ir netgi tie, kurie nemoka mokesčių ir nedalyvauja I ir II pensijų pakopose. Jūs galite pasirinkti net kelis III pakopos pensijų fondus. Mokėti įmokas į III pakopos pensijų fondus galite savanoriškai ir kokio norite dydžio, o taip pat iš šių fondų galite bet kada pasitraukti.

Įmokos nėra automatiškai pervedamos į fondus, tačiau nuėję į banką Jūs galite pasirinkti paslaugą – tiesioginį debetą, kad šios įmokos būtų periodinės. Be to, už įmokas Jūsų vardu gali sumokėti ir kiti asmenys įskaitant ir darbdavį.

III pakopos pensijų fondai turi dar vieną ypač didelį privalumą – mokestinę lengvatą. Įmokoms, mokamoms į III pakopos pensijų fondą, taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata – nuo įmokų, per metus sumokėtų į pensijų fondą, sumos kitais metais, pateikus pajamų deklaraciją, grąžinama 15% sumokėto pajamų mokesčio. Ši lengvata taikoma į pensijų fondą savo arba sutuoktinio naudai pervestų įmokų sumai, kuri, įskaitant kitas pajamų mokestį mažinančias išlaidas, neviršija 25% metinių apmokestinamųjų pajamų.

Kasmet pasinaudojant lengvata išmokos iš papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondo nebus apmokestinamos (valstybei nereikės grąžinti GPM lengvatos):

• jei III pakopos pensijų fonde lėšas būsite išlaikę ne trumpiau kaip 5 metus ir gaudami išmoką būsite sulaukę 55 metų amžiaus (jeigu pensijų kaupimo sutartį sudarėte iki 2012 m. gruodžio 31 d.), arba;
• jei III pakopos pensijų fonde lėšas būsite išlaikę ne trumpiau kaip 5 metus ir gaudami išmoką būsite sulaukę amžiaus, penkeriais metais trumpesnio už senatvės pensijos amžių (jeigu pensijų kaupimo sutartį sudarėte po 2013 m. sausio 1 d.).

Gerai pagalvokite, ar verta naudotis šia lengvata, nes neišlaikius pinigų pensijų fonde iki termino Jums tektų grąžinti valstybei 15% GPM. Nepaisant šių privalumų, nepamirškite, kad III pakopos fondams reikia mokėti tokius pačius mokesčius kaip ir II pakopos pensijų fondams, kurie dažniausiai bus netgi truputį didesni.

Kokį pensijų fondą pasirinkti?

Paprastam žmogui, kuris dirba ir nelabai domisi investicijomis, kyla natūralus klausimas, kokį pensijų fondą pasirinkti? Iš tiesų pensijų fondai beveik niekuo nesiskiria nuo įprastinių investicinių fondų. Dauguma pensijų fondų (tiek II, tiek ir III pakopos) yra skirstomi pagal jų rizikingumą, kitaip tariant kokią dalį fondo lėšų investuoja į rizikingas turto klases (akcijas ir pan.), o kokią į saugias (obligacijas, pinigų rinkos priemones ir pan.).

Dažniausiai yra išskiriami konservatyvūs pensijų fondai (į rizikingas turto klases investuoja iki 30% portfelio), subalansuoti pensijų fondai (į rizikingas turto klases investuoja iki 60% portfelio) ir agresyvūs pensijų fondai (į rizikingas turto klases investuoja iki 100% portfelio).

Norint išsirinkti tinkamą pensijų fondą Jums reiktų pagalvoti, kokią riziką Jūs galite prisiimti ir kokio amžiaus pinigus pradėjote kaupti pensijų fonde. Jeigu pensijai pradėjote kaupti anksti ir iki pensijos Jums dar liko daugiau nei 15 – 20 metų, galite rinktis pensijų fondus, kurie didžiąją dalį investuoja į akcijas, nes akcijų vertė ilguoju laikotarpiu auga daugiausiai, nors ir jų vertė trumpu laikotarpiu gali koreguotis iki 50%.

Tuo tarpu, likus keleriems metams iki pensijos rekomenduojama rinktis konservatyvų pensijų fondą, kurį sudaro obligacijos. Taip sukauptą kapitalą apsaugosite nuo netikėtų įvykių rinkoje ar užklupusių krizių.

Nepamirškite, kad kiekvienam pensijų fondui reikia mokėti mokesčius, todėl, jeigu iki pensijos liko nedaug metų ir negalite apsispręsti, ar verta dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, galite pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta pensijų skaičiuokle. Nepamirškite, kad prieš pasirenkant pensijų fondą būtinai reikia susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis. Pensijų fondų aprašymus, jų taikomus mokesčius bei istorinius rezultatus galite rasti skiltyje „Fondai“.

Kaip yra išmokamos pensijų išmokos?

Išmokos II ir III pakopos pensijų fonduose yra išmokamos skirtingai. II pakopos pensijų fondo išmokos yra išmokamos tik sulaukus pensinio amžiaus ir gali būti išmokėtos tokiais būdais:

• anuitetu;
• vienkartine išmoka;
• periodine išmoka;
• anuitetu ir vienkartine išmoka ar periodine išmoka.

Sulaukus pensinio amžiaus yra privaloma sudaryti sutartį su gyvybės draudimo bendrove ir iš jos įsigyti kasmėnesinę pensijų išmoką iki gyvos galvos – anuitetą. Anuitetų veiklą šiuo metu vykdo 3 bendrovės: „Bonum Publicum“, „Ergo Life Insurance“ ir „SEB gyvybės draudimas“.

Prieš pasirinkdami gyvybės draudimo įmonę, kuri siūlo mokėti anuitetą, būtinai susipažinkite su visų bendrovių sąlygomis ir išsirinkite Jums tinkamiausias pasirinkdami tinkamiausią iš Jums pasiūlytų anuiteto rūšių. Galite pasirinkti, kad anuitetas būtų mokamas Jūsų įpėdiniams po Jūsų mirties, tačiau tai darys įtaką ir Jūsų anuiteto dydžiui. Jeigu Jūs sukaupėte mažiau, nei reikalinga įsigyti bent pusės bazinės pensijos dydžio (56 eurai) anuitetą, galėsite savo sukauptas lėšas pasiimti iš karto arba dalimis – kaip vienkartinę ar periodinę išmoką.

Lietuvos bankas sudaro anuitetų bazinio dydžio lentelę, pagal kurią nustato, kokio amžiaus reikia būti ir kokį kapitalą reikia būti sukaupus, kad būtų išmokama vienkartinė ar periodinė išmoka. O jeigu Jūs sukaupsite didesnę sumą, nei reikia įsigyti trigubo bazinės pensijos dydžio anuitetą, šį perviršį galima bus pasiimti iš karto arba dalimis.

III pakopos pensijų fondo išmokas galima atsiimti kada panorėjus, tačiau nepamirškite, kad reikės grąžinti 15% GPM lengvatą, jeigu ja pasinaudojote anksčiau laiko. Išmokas galite atsiimti šiais būdais:

• vienkartine išmoka išmokant visą sumą vienu kartu;
• išmokant sumą dalimis, kuriam norit laikui;
• anuiteto būdu.

Pabaigai

Apibendrinant šį straipsnį galima būtų padaryti tokias išvadas:

• Pensijų kaupimo sistema – galimybė kaupti lėšas privačiuose pensijų fonduose;
• Lietuvos pensijų kaupimo sistema yra trijų pakopų;
• I pakopoje (Sodroje) pinigai nėra kaupiami, o tik surenkami iš mokesčių mokėtojų ir perskirstomi žmonėms, todėl Sodros pensija neužtikrins Jums malonios senatvės;
• II pakopos pensija – galimybė kaupti pinigus investuojant dalį Sodros pensijos privačiuose pensijų fonduose;
• Pensijų fondai turi griežtesnius diversifikavimo reikalavimus nei tradiciniai fondai;
• Nepamirškite, kad pensijų fondams reikia mokėti mokesčius (platinimo, valdymo);
• III pakopos pensija – savanoriškas kaupimas pensijai investuojant pensijų fonduose;
• Investuojant į III pakopos pensijų fondus nepamirškite pasinaudoti GPM lengvata;
• Kuo mažiau laiko liko iki senatvės, tuo mažesnę Jūsų pensijų fondo dalį turi sudaryti akcijos;
• Sulaukę senatvės gausite išmokas, kurios priklausys nuo Jūsų sukaupto kapitalo.