Neskubėkite ir nusiraminkite, ne viskas taip paprasta. Kadangi įvairiausi atsitiktiniai veiksniai ir sunkiai nuspėjamas žmogiškasis faktorius pasaulyje nulemia didžiąją dalį procesų, finansų rinkų prognozavimas yra pridėtinės vertės negeneruojantis užsiėmimas. Užuot spėliojus geriausia yra būti ilgalaikiu ir pasyviu investuotoju, kuris turi susidaręs itin plačiai diversifikuotą investicijų portfelį. Jeigu investuojate į akcijas – paprasčiausiai pirkite ir laikykite pasaulio akcijų krepšelį atkartojantį indeksinį fondą. Remiantis tyrimais, tokiu būdu savo grąža ilgoje distancijoje aplenksite didžiąją dalį investuotojų. (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Vis dėlto, efektyvus investavimas, kaip ir sveika gyvensena, yra nuobodus reikalas. Daugeliui investuotojų toks itin plačiai išskaitytas portfelis atrodo „neįdomiai“ ar „stokojantis potencialo“. Taigi kur randasi tas potencialas?

Čia į pagalbą galime pasitelkti CAPE rodiklį (angl. Cyclically adjusted PE ratio). Jis, kaip atspirties taškas dažnai naudojamas įmonių potencialui vertinti. CAPE rodiklis iš esmės ima santykį tarp bendrovės akcijos rinkos kainos ir vienai akcijai tenkančio pelno, na ir galima būtų teigti, kad šis rodiklis bendrai parodo, kiek metų reikėtų laukti esant dabartinei situacijai, kad padaryta investicija atsipirktų. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Iš aukščiau pateikto paveikslo, matome, jog šiuo metu CAPE analizė geriausią grąžos potencialą žada Rusijai, Turkijai ir Lenkijai. Be abejo, didesnė tikėtina grąža gaunama su didesne rizika (angl. Volatility), todėl silpnesnių nervų investuotojams labiau patartina žvalgytis ne į konkrečią šalį, bet į bendrą besivystančių rinkų krepšelį sekančius indeksinius biržoje prekiaujamus fondus. Reikia pastebėti ir tai, jog pagal CAPE rodiklio statistiką, beveik 10% pelningumas šviečiasi ir Italijos bei Ispanijos akcijų rinkose.

Reziumuojant galima sakyti, jog JAV ekonomika atrodo stipriausiai, tačiau ir akcijos čia pastaruosius kelis metus brango daugiausiai, todėl investicinis potencialas atrodo kiek ribotas. Tuo tarpu Europa atrodo patraukliau ir su gerokai atpigusiu euru senojo žemyno įmonėms artimiausiais metais kelti savo pelningumą turėtų būti kiek lengviau, tarp kurių Italijos ir Ispanijos akcijos atrodo „pigiausiai“.

Galiausiai, besivystančios rinkos pastaruosius 5 metus išgyveno sunkų periodą ir dėl itin smarkiai atpigusių akcijų bei valiutų, fundamentalūs rodikliai čia atrodo 2 – 3 kartus geriau nei išsivysčiusio pasaulio šalyse, taigi investuotojai ieškantys didesnės grąžos potencialo 2017 – tais metais jį gali atrasti būtent Rusijos, Lenkijos ar Turkijos akcijų rinkose.

Vien tik sekant žinias bei pastoviai girdint ypač negatyvų naujienų srautą, dauguma iš karto padarytų išvadą, kad bendra situacija tik blogėja, įtampa tarp Rusijos ir Vakarų auga, kalbama apie XXI amžiaus šaltąjį karą, ir jokių prošvaisčių nematyti. Esant tokiai situacijai būtų ypač logiška spėti, kad investavusiems į Rusijos finansinius aktyvus (ar tai būtų Rusijos skolos vertybiniai popieriai, ar Rusijos bendrovių akcijos) turėjo būti ypač sudėtingas bei nuostolingas periodas. Tačiau ar taip buvo iš tiesų?

Šiame straipsnyje į šį bei kitus klausimus pabandysime atsakyti pasitelkę akcijų rinką, t.y. rodiklį, kuris bando užbėgti įvykiams už akių ir nuspėti ateitį. Toliau pažvelgsime, kaip į esminius 2014 metų įvykius reagavo tiek Rusijos, tiek kitų šalių akcijų rinkos, kas per visus tuos įvykius nukentėjo labiausiai ir ar po įvestų ekonominių sankcijų situacija išties nežada nieko gero.

2014 metų pokyčiai

Taigi, pradėkime nuo elementariausių skaičių. Pažvelgus į žemiau pateiktus skirtingų akcijų rinkų 2014 metų kainų grafikus galima pastebėti labai akivaizdų faktą – Rusijos akcijoms 2014 metai tikrai buvo daug prastesni nei daugumai kitų regionų. Nuo metų pradžios Rusijos akcijų indeksas MSCI Russia smuko maždaug 9.5% (visų akcijų indeksų rezultatai pateikiami JAV doleriais, t.y. įvertinus valiutų pokyčius). Palyginimui, bendrinis besivystančių rinkų indeksas MSCI Emerging Markets šoktelėjo net 10.6%, JAV akcijų rinką atspindintis indeksas MSCI USA pakilo 9.5%, tuo tarpu blogiausiai sekėsi Vokietijos akcijoms, kurių pokytis 2014 metais, kaip ir Rusijos akcijų, buvo neigiamas ir siekė -4.8%.

Taigi, kaip matome, Rusijos akcijų rinka iš tiesų patyrė didžiausius nuostolius bei ypač didelius svyravimus. Tačiau žvelgiant į aukščiau pateiktus grafikus galima būtų padaryti dar kelias išvadas. Visų pirma tai, kad daugumai akcijų rinkų įvykiai Rusijoje, bent jau kol kas, praktiškai neturėjo jokios įtakos. Taip pat greičiausiai dauguma iš karto pasakys, kad Vokietija yra ta šalis, kuri nukentėjo labiausiai, būtent šios šalies akcijos, prasidėjus rimtesnėms kalboms apie ekonominių sankcijų įvedimą, patyrė didžiausius nuostolius.

Du esminiai periodai

Analizuojant pastarųjų septynių mėnesių Rusijos akcijų rinkos pokyčius galima būtų išskirti du esminius periodus: įvykius Kijeve ir Kryme, bei Malaysia Airlines lėktuvo katastrofą kartu su pradėtomis taikyti griežtesnėmis sankcijomis.

Per pirmąjį periodą (nuo 2014 m. sausio 22 iki kovo 14 d.) Rusijos akcijų indeksas koregavosi net 22%. Tokio dydžio akcijų kainų korekcija nieko neturėtų stebinti, atsižvelgiant į tai, kad buvo užgrobta kitos šalies teritorija. Šis periodas buvo nuostolingas daugumai analizuojamų akcijų rinkų (Vokietijos akcijos koregavosi 4.3%), tačiau pavyzdžiui JAV akcijos sugebėjo išsilaikyti teigiamoje teritorijoje. Taigi, galima teigti, kad šie įvykiai buvo labiau lokalaus pobūdžio, šiek tiek didesnė įtampa buvo jaučiama geografiškai artimesniuose regionuose.

Per antrąjį periodą (nuo 2014 m. liepos 16 iki rugpjūčio 8 d.) ir vėl Rusijos akcijos patyrė didžiausią korekciją (-12.7%). Ir nors Rusijos akcijos koregavosi mažiau nei per pirmąjį periodą, tačiau likęs pasaulis šį įvykį vertino kaip didesnės grėsmės šaltinį. Per antrąjį periodą besivystančių rinkų akcijų krepšelis atsilaikė geriausiai (-1.9%), tuo tarpu Vokietijos akcijos ir vėl patyrė didžiausius nuostolius (-9.2%).

Sankcijos

Kas svarbaus įvyko per pastarąjį mėnesį, t.y. po to, kai buvo numuštas „Malaysia Airlines“ lėktuvas? Europos politikai, ilgą laiką reiškę „didelį susirūpinimą“ galiausiai ėmėsi konkrečių veiksmų ir kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis Rusijai pradėjo taikyti griežtas ekonomines sankcijas. Buvo išskirti tiksliniai sektoriai, tokie kaip finansų, energetikos bei karinės pramonės. Pavyzdžiui, buvo uždrausta teikti ilgalaikes paskolas Rusijos bankams, nuo kurių jie yra ganėtinai stipriai priklausomi. Be abejo, Rusija tokioje situacija ilgai netylėjo ir pateikė atsakomąsias sankcijas Vakarams.

Europa apie sankcijas Rusijai pranešė liepos mėnesio pačioje pabaigoje. Kaip galima pastebėti iš aukščiau pateikto Rusijos akcijų indekso grafiko, į Europos sankcijas Rusijos akcijų rinka reagavo nežymiai. Greičiausiai tokia situacija susiklostė dėl to, kad tai buvo tik patvirtintas faktas, apie kurį buvo kalbama jau pakankamai ilgai. Dar iki sankcijų įvedimo investuojantys į Rusijos akcijas buvo įskaičiavę pakankamai neigiamą scenarijų.

Tuo tarpu po atsakomųjų Rusijos sankcijų Vakarams, kurios buvo paskelbtos rugpjūčio 8 d., būtent Rusijos akcijų rinka atsitiesė daugiausiai, net 9%, tuo tarpu Europos akcijos pasirodė esančios pačios silpniausios. Ką padarė rusai? Metams uždraudė į Rusiją įvežti įvairius maisto produktus (mėsą, vaisius, daržoves ir pan.), kurių kilmės šalis yra Europos Sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, kad būtent tokios Europos šalys kaip Vokietija, Italija, Prancūzija ar Lenkija yra vienos didžiausių prekių importuotojų į Rusiją, toks sąlyginai prastas Europos akcijų rezultatas neturėtų stebinti.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau pateikiamus duomenis galima spręsti, kad didžiausią neigiamą Rusijos sankcijų poveikį turėtų pajusti būtent Europa, kuri pastaruoju metu ir taip nepasižymi stipriais makroekonominiais rodikliais. Pažvelgus į Europos ar konkrečiai Vokietijos akcijų indeksus matome, kad galima neigiama sankcijų įtaka bent jau iš dalies buvo įskaičiuota.

Išvada

Prieš viską apibendrinant visų pirma reikėtų priminti tai, kad Rusijos akcijos, jau iki 2014 metų įvykių, ir taip buvo gana ženkliai pasikoregavusios. Tarkime nuo 2011 metų piko, t.y. per pastaruosius 3 metus, jos smuko maždaug 40%, tuo tarpu nuo 2008 metų piko netgi 60%!

Tokia ženkli kainų korekcija Rusijos akcijas, vertinant pagal įvairiausius santykinius rodiklius, tokius kaip PE (akcijos kainos ir pelno, tenkančio vienai akcijai santykis) arba PB (akcijos kainos ir buhalterinės akcijos vertės santykis), pavertė neįtikėtinai pigiomis, o gal net ir pačiomis pigiausiomis akcijomis pasaulyje. Pavyzdžiui, Rusijos akcijų PE rodiklis šiuo metu yra lygus vos 5.1, kai tuo tarpu besivystančių rinkų PE siekia 13.3, o bendrai visų pasaulio akcijų net 17.9. (Plačiau apie tai: P/B rodiklis)

Tikėtina, kad po tokio ganėtinai ilgo bei prasto periodo nemaža dalis investuotojų Rusijos aktyvus jau išsipardavė. Na o prie šio fakto pridėjus tai, kad 2014 metų įvykiai Rusijoje didelės neigiamos įtakos kitų regionų akcijoms neturėjo, bei tai, kad abu kartus po gana ženklios korekcijos Rusijos akcijos gana greitai atsitiesdavo, nereikėtų nustebti (aišku jei viskas pakryps teigiama linkme ir artimiausioje ateityje nebematysime rimtesnių įvykių), jei būtent šis momentas, kai tiesiogine to žodžio prasme „gatvėse liejasi kraujas“, ir bus vienas iš nedaugelio momentų, ypač tinkamų ilgalaikiam investavimui į Rusijos akcijas. (Plačiau apie tai: Kokių nuostolių reikėtų tikėtis investuojant į akcijas?)

Tačiau reikia nepamiršti, kad investuojant į tokios šalies kaip Rusija bendrovių akcijas yra daug didesnė „juodos gulbės“ tikimybė, negu kad investuojant į JAV ar Vokietijos akcijas, taip pat yra susiduriama su rizika, kurios nėra niekur kitur – „Putino rizika“. Tad linkime sėkmės priimant teisingus investicinius sprendimus!