• Išlaidos neturėtų viršyti pajamų;
• Būtina turėti santaupų nenumatytiems atvejams, t.y. „juodai diena“;
• Dideliems tikslams reikia ruoštis iš anksto;
• Skolintis tik atsakingai.

Sekti, ar Jūsų išlaidos neviršija pajamų, padės asmeninis arba šeimos biudžetas – detaliai surašykite savo mėnesines pajamas ir išlaidas, peržiūrėkite, kam daugiausia skiriate pinigų, galbūt galite mažiau skirti vartojimui, o daugiau – santaupoms. Labai svarbu kontroliuoti išlaidas. Turėtumėte siekti, kad:

• pajamos visada viršytų išlaidas, taip dalį pinigų galėtumėte skirti santaupoms;
• galėtumėte apsidrausti nuo galimų nelaimių, ypač jei turite išlaikytinių; (Plačiau apie tai: Gyvybės draudimas)
• neįklimptumėte į skolas, t.y. turėtumėte tik tiek skolų, kiek galite grąžinti itin nesuvaržydami savo vartojimo. (Plačiau apie tai: Kaip nebūti įklampintam į greitas skolas?)

Santaupų suma, kuri leistų jaustis saugiai, priklauso ir nuo gaunamų pajamų (ir įprastų išlaidų), ir nuo asmeninės situacijos (ar turime kitų pajamų šaltinių, kiek turime skolų, išlaikytinių), ir nuo ekonominės aplinkos (kokia situacija darbo rinkoje, kaip keičiasi kainos, ar sudėtinga būtų ir kiek kainuotų pasiskolinti).

Jei esame tikri dėl būsimųjų pajamų, turime kelis pajamų šaltinius (šeimoje dirba ir pinigus uždirba keli asmenys), prireikus galėtume pasiskolinti iš artimųjų, užtenka 2 – 3 mėnesių pajamų atsargos. Jei yra didelė tikimybė ilgam netekti pajamų, o šeimoje yra tik vienas pajamų šaltinis, jei užklupus bėdai nebūtų iš kur pasiskolinti ar didelę dalį išlaidų sudaro tokios išlaidos, kurių negalima sumažinti (yra išlaikytinių, reikia mokėti paskolų įmokas), atsargų jau reikia turėti daugiau – prireiks 6 – 12 mėnesių pajamų sumos.

Jei pajamos yra itin nepastovios, jei yra didžiulė rizika prarasti darbą ir ilgai negauti naujo, verta pagalvoti apie tokias santaupas, iš kurių būtų galima pragyventi mažiausiai metus. Na o santaupas geriausia laikyti taip, kad prireikus būtų galima lengvai jas paimti ir jomis pasinaudoti. (Plačiau apie tai: Pinigų rinkos priemonės)

Taigi, pirmas žingsnis, ką turėtumėte atlikti, tai sukaupti rezervą „juodai dienai“. Kokio dydžio tas rezervas turėtų būti? Jei reikėtų pateikti universalų atsakymą – tai būtų 6 mėnesių išlaidoms prilygstanti suma. Tarkime, Jūs pasiskaičiuojate, kad per mėnesį vidutiniškai išleidžiate 1000 eurų, tokiu atveju visų pirma turėtumėte sukaupti 6000 eurų rezervą, kuris turėtų būti laikomas grynųjų pinigų pavidalu banke, trumpo laikotarpio indėlyje arba kita ypač saugia ir likvidžia forma. (Plačiau apie tai: Pinigų rinkos priemonės)

Tačiau aukščiau pateiktas 6 mėnesių pavyzdys yra bendrinis. Galima būtų teigti, kad rezervo dydis galėtų svyruoti nuo 3 iki 12 mėnesių išlaidoms prilygstančios sumos. Jeigu esate jaunas, tik pradėjęs dirbti, Jums gali pakakti ir 3 mėnesių išlaidų rezervo. Tuo tarpu jei esate vyresnio amžiaus, turite šeimą, gal net finansiškai padedate savo tėvams, tokiu atveju rekomenduojamas didesnis rezervas, prilygstantis mažiausiai 12 mėnesių išlaidoms.

Aišku paklausite kam to reikia. Taigi sukaupsiu tuos 6000 eurų ir galiu iš karto investuoti. Kokia čia problema, kam tas rezervas? Būtent šis rezervas padės daug lengviau pergyventi sunkius gyvenimo periodus, kaip pavyzdžiui darbo netektį, sumažėjusį atlyginimą arba netikėtas dideles išlaidas. Dauguma mūsų apie tokius scenarijus net nenorime pagalvoti, nes jie susiję su neigiamais dalykais, tačiau tik turėdami rezervą nebūsite priversti pardavinėti turimų investicijų kai netikėtai prireiks pinigų, ką kaip tik dauguma ir daro.

Kas yra dar įdomiau, dažniausiai „juoda diena“ būna pats blogiausias momentas parsiduoti turimas investicijas. Pagalvokite, kada mažėja atlyginimai arba didėja nedarbo lygis – ogi per krizes. Kaip manote, ar per krizes akcijų kainos kyla ar krenta, ar per krizes parsiduoti turimas investicijas yra geras momentas ar ne? (Plačiau apie tai: Į ką geriausia investuoti?)

Sukaupus rezervą „juodai dienai“ rekomenduojama pasirūpinti asmeniniu gyvybės draudimu. Tai ypač aktualu tiems, kurie turi šeimą, mažamečių vaikų, bei kitų asmenų, kurie yra priklausomi nuo Jūsų gaunamų pajamų.

Na ir trečias žingsnis – pasirūpinti asmeniniu pensiniu fondu bei pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis. (Plačiau apie tai: Pensijų sistema: ką kiekvienas turi žinoti?)

Tik žengus šiuos tris elementarius žingsnius galima pradėti galvoti apie investavimą. Na o jei Jums atrodo, kad sukaupti 6 mėnesių išlaidoms prilygstantį rezervą yra labai jau sudėtingas bei daug disciplinos reikalaujantis uždavinys, tada greičiausiai Jūs nesate tas žmogus, kuris turėtų galvoti apie investavimą.