2018 metai jau pasibaigė, todėl yra labai gera proga įsivertinti, kokios turto klasės investuotojams praėjusiais metais būtų sugeneravusios daugiausiai pelno, bei kur investuojant buvo galima patirti didžiausius nuostolius.

Taip pat, kaip ir kiekvienais metais pabandysime pateikti įdomiausias įvairių finansų rinkos ekspertų įžvalgas bei prognozes 2019 metams, bei pažvelgsime, kaip jiems sekėsi (ar nesisekė) prognozuoti 2018-ųjų metų svarbiausius finansų rinkų pokyčius.

2018 metų lyderiai

Pažvelgus į žemiau pateiktą grafiką galima būtų drąsiai konstatuoti, kad 2018 metai buvo labiau neigiami – didžioji dalis analizuojamų pagrindinių turto klasių sugeneravo neigiamą grąžą.

Kaip galima pastebėti iš pateikto grafiko, didžiausius nuostolius iš mūsų analizuojamų 8 pagrindinių turto klasių praėjusiais metais patyrė besivystančių rinkų akcijos (-14.8%) ir Europos-Azijos akcijos (-14.7%). Įdomu tai, kad būtent šios dvi turto klasės 2017 metais pademonstravo pačius geriausius rezultatus. Taigi, šioje vietoje būtų galima prisiminti posakį: „Kas daug kyla, tas anksčiau ar vėliau daug ir nukrenta“.

Tuo tarpu praėjusius metus vertinant iš pozityvios pusės matome, kad teigiamą grąžą sugeneravo tik dvi turto klasės ir kas ganėtinai įdomu, abi jos susijusios su JAV rinka: JAV doleris (+5.9%) ir JAV obligacijos (+1.0%).

Kokie veiksniai turėjo daugiausiai įtakos?

Žvelgiant į šiuos metus iš ekonominės perspektyvos galima būtų teigti, kad tai buvo ekonomikos augimo metai. Taigi kyla natūralus klausimas, kas galėjo paskatinti tokius sąlyginai prastus finansų rinkų rezultatus?

Šioje vietoje būtų galima įvardinti kelias priežastis: ekonomines bei politines.

Visų pirma tai šiek tiek daugiau nei buvo tikimasi kilusios JAV bazinės palūkanų normos. Praėjusių metų pabaigoje rinka tikėjosi, kad JAV centrinis bankas bazines palūkanų normas pakels 2 – 3 kartus, tačiau jos buvo pakeltos 4 kartas. Labiau nei tikėtasi kilusios palūkanų normos turėjo teigiamą impulsą JAV doleriui, kuris kaip minėjau šiais metais pabrango +5.9%.

Labiau nei tikėtasi kilusios bazinės palūkanos taip pat teigiamai veikė obligacijų pajamingumus (neigiamai veikė jų kainas). Kaip pavyzdžiui JAV 3 mėnesių trukmės obligacijų pajamingumas nuo metų pradžioje buvusio 1.36% pakilo iki 2.30%, o tarkime JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas nuo metų pradžioje buvusio 2.41% pakilo iki 2.69% (vienu metu JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas buvo viršijęs psichologiškai svarbią 3.0% ribą).

Šioje vietoje palietėme vieną, pastaruoju metu ypač daug aptarinėjamą temą – galimą palūkanų normų inversiją, t.y. situacija, kai trumpo laikotarpio (tarkime 3 mėnesių) JAV valstybinių obligacijų pajamingumas viršija ilgo laikotarpio (kaip pavyzdžiui 10 metų trukmės) pajamingumą. Tokia situacija per pastaruosius 50 metų signalizuodavo apie artėjančią recesiją. Kaip matome, 2018 metais skirtumas tarp trumpo ir ilgo termino obligacijų pajamingumų akivaizdžiai susitraukė ir jei šiais metais JAV centrinis bankas ir toliau kels bazines palūkanų normas (rinka prognozuoja bent vieną palūkanų normų pakėlimą), tai „palūkanų normų inversija“ tampa vis realesnė grėsmė.

Antra priežastis būtų politinė – jau ne kartą aptartas prekybos karas tarp JAV ir Kinijos, kurį realiai pradėjo dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Ši situacija į rinkas įnešė ganėtinai daug nežinomybės ir nervingumo, kas galiausiai peraugo į daugumos akcijų kainų padidėjusius svyravimus bei jų korekciją (metų pradžioje daugumos rinkų akcijų kainos buvo pasiekusios po-krizines aukštumas).

Taigi, ar pasiteisino 2018 metų prognozės?

Apibendrintai būtų galima teigti, kad 2017 metų pabaigoje įvairių investavimo strategų bei ekonomikos guru konsensusas buvo toks, kad 2018 metais pasaulio ekonomika toliau augs, infliacija išliks panašiame lygyje, JAV bazinės palūkanos bus keliamos, verslas generuos pelną, o akcijų kainos kils.

Galima būtų drąsiai teigti, kad daugumos požiūris į šiuos metus buvo teisingas. Pasaulio ekonomikos augimo bei infliacijos tempai faktiškai buvo tokie, kokius prognozavo TVF. JAV bazinės palūkanų normos buvo pakeltos, netgi JAV akcijų pelnų augimas gerokai viršijo strategų prognozes (daugiausiai dėl sumažintų mokesčių įmonėms).

Tačiau nepaisant tokių gerų ekonominių bei finansinių rodiklių, JAV bei kitų regionų akcijų kainos per 2018 metus pasikoregavo, o tai reiškia kad absoliuti dauguma investavimo „guru“ ganėtinai smarkiai apsiriko prognozuodami JAV akcijų kainų kryptį. 2017 metų pabaigoje dauguma strategų tikėjosi, kad 2018 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 2855 punktų ribą arba kitaip tariant per 2018 metus pabrangs +6.1%. Kaip jau žinome, per 2018 metus JAV akcijos patyrė -4.6% nuostolį (tai buvo pirmi nuostolingi metai nuo 2008 metų krizės).
(Plačiau apie tai: Kur investuoti 2018 metais?)

Taigi, nors finansų guru daugumą rodiklių nuspėjo ganėtinai tiksliai, tačiau investuotojams vienos svarbiausių turto klasių – akcijų, krypties nepataikė. Todėl šioje vietoje tiesiog galima dar kartą priminti, kad net jei ir sugebėsite teisingai nuspėti ekonomikos ir pelnų augimą, palūkanų pokyčius ir pan., tai dar visiškai nereiškia, kad pataikysite atspėti ir akcijų kainų kryptį. Pasaulio finansų rinkas taip pat įtakoja ir lūkesčiai, investuotojų psichologija bei įvairiausi netikėtumai, kuriuos prognozuoti yra praktiškai neįmanoma.

Kas 2019 metais laukia pasaulio ekonomikos?

Na o dabar pereikime prie 2019 metų prognozių ir pradėkime nuo ekonomikos, t.y. pažvelkime, kokį augimą tiek viso pasaulio, tiek ir atskirų regionų ekonomikoms prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Taigi, 2019 metais TVF prognozuoja, kad viso pasaulio ekonomikos augimas išliks toks pats kaip ir šiais metais (+3.7%). Didžiąją dalį pasaulio ekonomikos augimo sudarys besivystančių rinkų ekonomikų augimas (+4.7%), kai tuo tarpu išsivysčiusių šalių ekonomikos turėtų augti vos +2.1% (2018 metų augimas +2.4%). Kaip matome, viena pagrindinių institucijų pasaulio ekonomikai prognozuoja tolimesnį augimo trendą, tačiau bloga žinia yra ta, kad išsivysčiusio pasaulio augimo tempas po truputi lėtėja, o ypač ženklus sulėtėjimas prognozuojamas didžiausiai pasaulio ekonomikai – JAV (nuo +2.9% 2018 metais iki +2.5% 2019 metais). Būtent pastarasis faktorius daugumai investuotojų šiuo metu ir kelia didžiausią susirūpinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomikai yra prognozuojamas tolimesnis ekonomikos augimas, labai tikėtina, kad infliacija neturėtų mažėti. Pagal TVF prognozes 2019 metais išsivysčiusių šalių infliacijos tempas turėtų siekti 1.9%, tuo tarpu besivystančių rinkų infliacijos tempas – 5.2%.

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma pasaulio ir toliau išlaikys ekonomikos augimo tempą, labai tikėtina kad bus stabdomos ekonomikos skatinimo programos (Europoje, Japonijoje ir pan.) bei toliau keliamos bazinės palūkanų normos (JAV). Kaip pavyzdžiui, remiantis CME FedWatch įrankiu galime matyti, kad šiuo metu yra maždaug 20% tikimybė, kad iki 2019 metų pabaigos JAV bazinė palūkanų norma bus pakelta bent 1 kartą iki 2.75% ribos (šiuo metu yra 2.50%). Tačiau net ir esant tokiam scenarijui kol kas dar negalime tikėtis palūkanų normų inversijos.

Ką akcijoms prognozuoja finansų guru?

Kokius gi akcijų kainų pokyčius kitiems metams prognozuoja tie patys finansų rinkų ekspertai? Žvelgiant į 8 bankų (BMO, UBS, Deutsch Bank, Credit Suisse, Morgan Stanley, Citigroup, Bank of America, Goldman Sachs ir Barclays) strategų prognozes galima pastebėti, kad šiais metais visi jie toliau prognozuoja teigiamą grąžą, tačiau bendras požiūris į tai, kaip viskas klostysis gana stipriai skirias.

Šių bankų investicijų strategai tikisi, kad 2019 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 3078 punktų ribą, arba kitaip tariant nuo 2018 metų pabaigos lygio (2507 punktų) pakils maždaug +23% (plius dividendai). Šioje vietoje reikėtų pastebėti, kad tokio banko kaip Morgan Stanley strategas prognozuoja vos +9.7% augimą, tuo tarpu Credit Suisse net +33.6% (nemaža dalis tokio didelio augimo yra dėl to, kad prognozės buvo daromos dar prieš gruodžio mėnesio korekciją).

Kadangi šiais metais pastebimas ypač didelis nuomonių išsiskyrimas, pabandysime išsiaiškinti, kas tą galėjo nulemti. Žvelgiant į investavimo strategų prognozuojamą pelno augimą matome, kad praktiškai visi jie piešia labai panašų scenarijų, t.y. kad po ypač pelningų 2018 metų, kiti metai JAV įmonėms bus nors ir „kuklesni“, tačiau pelningi.

Tai reiškia, kad jų lūkesčius dėl akcijų kainų trajektorijos nulemia kiti veiksniai. Vieni teigia, kad didėjančios palūkanų normos, griežtesnės finansinės sąlygos, lėtėjantis ekonomikos augimas, potencialiai didėjantys tarifai ir pan. artimiausiu metu kels spaudimą įmonių pelnams bei akcijų kainoms. Šie veiksniai toliau išlaikys aukštą investuotojų nervingumo lygį. Prie neigiamų akcijoms veiksnių daug kas prideda ir tai, kad pinigai arba ypač trumpo termino (tarkime 1 metų) trukmės valstybinės obligacijos tampa vis patrauklesne investicija, lyginant su JAV akcijomis (pastarųjų dividendinis pajamingumas yra mažesnis nei 1 metų trukmės obligacijų palūkanos). Netgi tokie stambūs bankai kaip Goldman Sachs ir JP Morgan savo klientams šiuo metu rekomenduoja pasididinti pinigų kiekį akcijų sąskaita.

Tuo tarpu kiti teigia, kad po šiais metais įvykusios akcijų kainų korekcijos (vien gruodžio mėnesį akcijų indeksai smuko 3 – 9%), akcijų įverčiai sugrįžo prie „normos“ ir kad toliau stebėsime normalų augimą. Jie sutinka, kad palūkanų didėjimas ir ekonomikos augimo tempų lėtėjimas yra realios grėsmės, tačiau teigia, kad šios grėsmės jau yra įskaičiuotos į akcijų kainas. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Apibendrinimas

Na ir galiausiai pabandysime viską apibendrinti. Kaip jau matėme, dauguma ekspertų ir toliau prognozuoja pasaulio ekonomikos augimą, tačiau taip pat sutaria, kad pavyzdžiui JAV ekonomikos laukia augimo sulėtėjimas. Taip pat praktiškai visi sutinka, kad bazinės palūkanų normos JAV ir toliau didės, tuo tarpu kitų šalių (Europos, Japonijos ir pan.) centriniai po truputi stabdys ekonomikos skatinimo programas ir galiausiai jas pabaigs.

Tai reikš palūkanų normų didėjimą, kas iš principo turėtų neigiamai įtakoti obligacijų kainas. Tai taip pat gali paskatinti investuotojus perkainoti rizikingą turtą (akcijas, nekilnojamą turtą, aukšto pajamingumo obligacijas) nes išaugs reikalaujama rizikos premija. Lėtėjantis ekonomikos augimas, prekybos karai, kylančios palūkanų normos iš principo turėtų kelti spaudimą akcijų kainoms, tačiau ar artimiausiu metu pasaulio akcijos pereis į vadinamą „meškų“ rinką, ar pasaulio ekonomika pereis į recesiją kol kas sunku pasakyti. Drąsiausi, arba pesimistiškiausiai nusiteikę strategai užsimena, kad tai mūsų gali laukti 2020 metais.

Taip pat, kaip ir kiekvienais metais pabandysime susisteminti, kaip finansų rinkų „guru“ sekėsi (ar nesisekė) prognozuoti šių metų svarbiausius finansų rinkų pokyčius, bei kokias prognozes jie dalina kitiems, t.y. 2018 metams.

2017 metų lyderiai

Pažvelgus į žemiau pateiktą grafiką galima drąsiai konstatuoti, kad 2017 metai buvo ypač pelningi metai – visos pagrindinės turto klasės sugeneravo teigiamą grąžą (išskyrus JAV dolerį). Tačiau šioje vietoje taip pat reikėtų pabrėžti, kad grafike esanti turto klasių grąža yra pateikiama JAV doleriais, taigi Euro zonos investuotojai visų turto klasių grąžą turėtų pakoreguoti atimdami JAV dolerio pokytį, t.y. maždaug tokiu dydžiu sumažindami pateiktą turto klasių grąžą.

Kaip galima pastebėti iš pateikto grafiko, pati pelningiausia turto klasė (iš mūsų analizuojamų 8 pagrindinių turto klasių) buvo besivystančių rinkų akcijos, kurios nuo metų pradžios iki gruodžio 28 dienos pabrango netgi 30%. Kitos dvi pelningiausios investicijos taip pat buvo akcijų rinkoje: Europos-Azijos akcijos (+25%) ir JAV akcijos (+22%). Įvertinus pateiktus visų turto klasių rezultatus galima teigti, kad 2017 metai buvo investavimo į akcijas metai.

Tuo tarpu vertinant kitą rezultatų pusę matome, kad prasčiausiai sekėsi JAV valstybinių obligacijų (+2.2%) ir JAV nekilnojamojo turto (+3.3%)  turto klasėms, kurios nors ir išvengė nuostolių, tačiau kurių prieaugis buvo minimalus.

Įdomiausios 2017 metų prognozės

Kai jau žinome šių metų nugalėtojus bei pralaimėtojus, galime pasiaiškinti, o kaip gi sekėsi finansų rinkų „guru“ su 2017 metų prognozėmis.

Visas 2017 metų prognozes norėtųsi pradėti nuo akcijų, o konkrečiau JAV akcijų prognozių. Praėjusių metų pabaigoje visi Bloomberg naujienų agentūros apklausti Wall Street bankų investicijų strategai į 2017 metus žvelgė optimistiškai ir prognozavo, kad pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 šiuos metus pabaigs ties 2356 punktų riba, arba kitaip tariant neskaičiuojant mokėtinų dividendų per metus pakils +5.2%.

Taigi, kaip matome, nors finansų rinkų „guru“ ir buvo nusiteikę optimistiškai, tačiau optimizmu netryško. Kas tuo metu lėmė tokį jų konservatyvumą? Galima būtų įžvelgti kelias priežastis. Visų pirma tai, kad praėjusių metų pabaigoje JAV akcijos buvo sąlyginai brangios, o tai ilguoju laikotarpiu sąlygoja mažesnę tikėtiną investicijų grąžą bei didina kainų korekcijos tikimybę. Taip pat tuo metu vyravo lūkesčiai, kad JAV palūkanų normos toliau kils, kas iš principo brangins skolinimąsi ir mažins įmonių pelningumą. Na ir galiausiai, buvo tikimasi kad JAV doleris ir toliau brangs, o tai turės neigiamą įtaką JAV bendrovių užsienio pardavimams.

Iš vienos pusės kaip ir galima teigti, kad visi ekspertai pataikė – pagrindinis JAV akcijų indeksas, kaip matėme iš aukščiau pateiktų skaičių, šiais metais sugeneravo teigiamą grąžą. Tačiau vertinant šiek tiek išsamiau matome, kad tas jų pataikymas buvo labai prastas – tas pats indeksas S&P 500 šiuo metu yra ties 2690 punktų riba, arba kitaip tariant nuo metų pradžios pabrango +20.1%. Taigi, nors investicijų strategai ir teisingai numatė JAV akcijų indekso judėjimo kryptį, tačiau jų bendras vertinimas labai reikšmingai nukrypo nuo tikrovės.

Kaip turbūt dauguma jau suprato iš aukščiau pateiktų 2017 metų prognozių prielaidų, nepasiteisino ir kelios kitos susijusios prognozės. Visų pirma dauguma prognozavo tolimesnį JAV dolerio brangimą, arba kitaip tariant euro pigimą. Priminsiu, kad praėjusių metų pabaigoje euro ir JAV dolerio valiutos kursas buvo lygus 1.05. Kaip jau turbūt dauguma žino, šiais metais JAV doleris ne tik kad nepabrango, o gana reikšmingai atpigo (-12.5%) – šiuo metu euro ir JAV dolerio kursas svyruoja ties 1.20 punktų riba.

Na o šis įvykis buvo gana stipriai susijęs su kita nelabai vykusia prognoze – JAV palūkanų normų didėjimu. 2016 metų pabaigoje JAV 10 metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas svyravo ties 2.45%. Dauguma analitikų tikėjosi, kad šiais metais obligacijų pajamingumas toliau stabiliai kils ir metų pabaigoje netgi pasieks 3.0% ribą. Deja, tačiau taip neįvyko. Šiuo metu JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas yra netgi mažesnis negu kad buvo metų pradžioje – 2.42%.

Taigi, bandant apibendrinti investavimo strategų darytas prognozes šiems, t.y. 2017 metams, galima teigti, kad jos buvo nelabai vykusios. Galbūt kaip vieną iš tokių labiau „pavykusių“ prognozių būtų galima įvardinti rekomendaciją didesnę investicijų portfelio dalį paskirti besivystančių rinkų akcijoms. Ši rekomendacija iš esmės buvo aiškinama tuo, kad tiek besivystančių rinkų valiutos, tiek ir besivystančių rinkų įmonių akcijos per pastaruosius 5 metus buvo gana stipriai „nukraujavusios“, o tai reiškia, kad ateityje jų laukė didesnis potencialus uždarbis, negu kad investuojant į sąlyginai brangias JAV akcijas. Džiaugiamės, kad 2017 metų sausio mėnesį vykusio renginio „Periodinė finansų rinkų apžvalga“ metu mes taip pat išskyrėme besivystančių rinkų akcijas (kaip ir kitus du akcijų regionus) kaip vieną potencialiausių investavimo krypčių.

Kur geriausia investuoti 2018 metas?

Na o dabar pereikime prie 2018 metų prognozių ir pradėkime nuo ekonomikos, t.y. pažvelkime kokį augimą tiek viso pasaulio, tiek ir atskirų regionų ekonomikoms prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Taigi, 2018 metais TVF prognozuoja, kad viso pasaulio ekonomikos augimas padidės 0.1% iki +3.8%. Didžiąją dalį pasaulio ekonomikos augimo sudarys besivystančių rinkų ekonomikų augimas (+4.9%), kai tuo tarpu išsivysčiusių šalių ekonomikos turėtų augti vos +2.0%. Taigi, kaip matome viena pagrindinių institucijų pasaulio ekonomikai prognozuoja tolimesnį augimo trendą, netgi su nedidele akceleracija.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomikai yra prognozuojamas tolimesnis ekonomikos augimas, labai tikėtina, kad turėtų didėti ir infliacija. TVF kaip tik tokį scenarijų ir „paišo“. Pagal jų prognozes 2018 metais išsivysčiusių šalių infliacijos tempas turėtų siekti 1.7%, tuo tarpu besivystančių rinkų infliacijos tempas – 4.4%. Su didėjančia infliacija labai tikėtina po truputi matysime ir didėjančias bazines palūkanų normas.

Kaip pavyzdžiui, remiantis CME FedWatch įrankiu galime matyti, kad šiuo metu yra maždaug 70% tikimybė, kad iki 2018 metų pabaigos JAV bazinė palūkanų norma bus pakelta 2 arba 3 kartus iki 1.75 – 2.0% ribos (šiuo metu yra 1.5%). Be abejo, reikėtų suprati, kad jei dėl kažkokių priežasčių JAV ekonomikos augimas pradeda „šlubuoti“ bei yra mažesnis negu kad prognozuojama, arba pavyzdžiui infliacija nedidėja o priešingai mažėja, tokiu atveju bazinių palūkanų kėlimas gali būti nukeltas.

Tuo tarpu iš kitos pusės, jei bazinių palūkanų kėlimas įsibėgėja, greitai galime pamatyti tokią situaciją, kai trumpo laikotarpio (tarkime 3 mėnesių) JAV valstybinių obligacijų pajamingumas priartėja prie ilgo laikotarpio (kaip pavyzdžiui 10 metų trukmės) pajamingumo, o tokia situacija per pastaruosius 50 metų signalizuodavo apie artėjančią recesiją.

Kokios prognozės JAV akcijoms, kurios sudaro puse viso pasaulio akcijų kapitalizacijos?

Na ir galiausiai priėjome prie įdomiausios turto klasės, t.y. akcijų. Kokius gi akcijų kainų pokyčius kitiems metams prognozuoja tie patys finansų rinkų ekspertai? Žvelgiant į 5 stambiausių bankų (BMO, UBS, Deutsch Bank, Credit Suisse ir Morgan Stanley) strategų prognozes galima pastebėti, kad visi jie yra nusiteikę ypač optimistiškai. Šių bankų investicijų strategai tikisi, kad 2018 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 2855 punktų ribą, arba kitaip tariant nuo dabartinio 2690 punktų lygio pakils maždaug +6% (plius dividendai).

Tikrai optimistiškos prognozės!!! Kyla elementarus klausimas “Iš kur?”. Pati pagrindinė tokių optimistiškų prognozių priežastis – tolimesnis įmonių pelnų augimas, kuris prognozuojama kitais metais turėtų siekti maždaug 10%. Taip pat dauguma ekspertų tikisi, kad ilgesnio laikotarpio palūkanos ir toliau išliks nedidelės (iki 2.0%), taip pat daug vilčių yra dedama į mokestinės aplinkos pagerinimą.

Tačiau kad ir kaip gražiai skambėtų šios stambiausių pasaulio bankų strategų prognozės, ne visi yra tokie optimistai. Tarkime žymus ekonomikos bei finansų rinkų istorikas Nial Ferguson, vertindamas dabartinę pasaulio ekonomikos bei pagrindinių turto klasių situaciją, įžvelgia daug panašumų su 2008 metų prieš-kriziniu periodu. Visų pirma jis pamini tai, kad daugelio turto klasių kainos šiuo metu yra pasiekusios visų laikų rekordus, t.y. turtas yra brangus. Tačiau kaip pagrindinį veiksnį, kuris kelia daugiausiai grėsmės, jis įvardino tai, kad baigiasi pasaulio centrinių bankų skatinimo programos (kitaip tariant „medicina“). JAV ir Didžiosios Britanijos centriniai bankai jau kelia bazines palūkanų normas, netrukus Europos centrinis bankas turėtų nutraukti vykdomą kiekybinio skatinimo programą. Būtent besitraukiantis skatinimas arba kitaip tariant griežtėjanti pinigų politika anksčiau ar vėliau turės neigiamos įtakos tiek pasaulio ekonomikai, tiek ir akcijų rinkoms. Savo ganėtinai bauginantį straipsnį Boston Globe jis baigia taip (vertimas iš anglų kalbos): „Nėra dviejų vienodų finansinių krizių. Kita krizė nebus tokia kaip paskutinioji. Tačiau kita krizė bus ir, kadangi finansų rinkų skatinimo programos („medicina“) yra nutraukinėjamos, ta krizė artėja. Šį kartą įsidėmėkite mano žodžius.“

Be abejo, kaip ir visada, paskyrus daugiau laiko, galima gana nesunkiai surasti ir daugiau neigiamų prognozių, kaip pavyzdžiui du garsūs investuotojai Jim Rogers ir Marc Faber visą pasaulį jau ne pirmus metus perspėjinėja apie artėjančią didžiausią visų laikų krizę, per kurią akcijų kainos smuks daugiau nei 50%, o aukso kaina pasieks naujas visų laikų aukštumas. Tačiau jų prognozės neišsipildo pastaruosius kelerius metus, tai klausimas kodėl turėtų išsipildyti kitais metais. (Plačiau apie tai: Finansų gidas: kur vertėtų investuoti 2016-aisiais?)

Apibendrinimas

Paklausite, tai kuriais „guru“ geriau tikėti. Atsakysime – geriau netikėti nei vienais, o mąstyti savo galva, stebėti besikeičiančią finansų rinkų situaciją ir atitinkamai reaguoti į pokyčius. Kaip jau ne kartą yra tekę minėti, visos šios prognozės, kad ir iš kokių protingų ar patyrusių ekspertų lūpų sklistų, galiausiai yra tik spėjimai, o moksliniai tyrimai jau seniai patvirtino, kad tokie spėjimai ilgainiui pridėtinės vertės investuotojams nesukuria. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Neskubėkite ir nusiraminkite, ne viskas taip paprasta. Kadangi įvairiausi atsitiktiniai veiksniai ir sunkiai nuspėjamas žmogiškasis faktorius pasaulyje nulemia didžiąją dalį procesų, finansų rinkų prognozavimas yra pridėtinės vertės negeneruojantis užsiėmimas. Užuot spėliojus geriausia yra būti ilgalaikiu ir pasyviu investuotoju, kuris turi susidaręs itin plačiai diversifikuotą investicijų portfelį. Jeigu investuojate į akcijas – paprasčiausiai pirkite ir laikykite pasaulio akcijų krepšelį atkartojantį indeksinį fondą. Remiantis tyrimais, tokiu būdu savo grąža ilgoje distancijoje aplenksite didžiąją dalį investuotojų. (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Vis dėlto, efektyvus investavimas, kaip ir sveika gyvensena, yra nuobodus reikalas. Daugeliui investuotojų toks itin plačiai išskaitytas portfelis atrodo „neįdomiai“ ar „stokojantis potencialo“. Taigi kur randasi tas potencialas?

Čia į pagalbą galime pasitelkti CAPE rodiklį (angl. Cyclically adjusted PE ratio). Jis, kaip atspirties taškas dažnai naudojamas įmonių potencialui vertinti. CAPE rodiklis iš esmės ima santykį tarp bendrovės akcijos rinkos kainos ir vienai akcijai tenkančio pelno, na ir galima būtų teigti, kad šis rodiklis bendrai parodo, kiek metų reikėtų laukti esant dabartinei situacijai, kad padaryta investicija atsipirktų. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Iš aukščiau pateikto paveikslo, matome, jog šiuo metu CAPE analizė geriausią grąžos potencialą žada Rusijai, Turkijai ir Lenkijai. Be abejo, didesnė tikėtina grąža gaunama su didesne rizika (angl. Volatility), todėl silpnesnių nervų investuotojams labiau patartina žvalgytis ne į konkrečią šalį, bet į bendrą besivystančių rinkų krepšelį sekančius indeksinius biržoje prekiaujamus fondus. Reikia pastebėti ir tai, jog pagal CAPE rodiklio statistiką, beveik 10% pelningumas šviečiasi ir Italijos bei Ispanijos akcijų rinkose.

Reziumuojant galima sakyti, jog JAV ekonomika atrodo stipriausiai, tačiau ir akcijos čia pastaruosius kelis metus brango daugiausiai, todėl investicinis potencialas atrodo kiek ribotas. Tuo tarpu Europa atrodo patraukliau ir su gerokai atpigusiu euru senojo žemyno įmonėms artimiausiais metais kelti savo pelningumą turėtų būti kiek lengviau, tarp kurių Italijos ir Ispanijos akcijos atrodo „pigiausiai“.

Galiausiai, besivystančios rinkos pastaruosius 5 metus išgyveno sunkų periodą ir dėl itin smarkiai atpigusių akcijų bei valiutų, fundamentalūs rodikliai čia atrodo 2 – 3 kartus geriau nei išsivysčiusio pasaulio šalyse, taigi investuotojai ieškantys didesnės grąžos potencialo 2017 – tais metais jį gali atrasti būtent Rusijos, Lenkijos ar Turkijos akcijų rinkose.

• Fundamentali analizė (Plačiau apie tai: Fundamentalioji analizė)
• Techninė analizė (Plačiau apie tai: Techninė analizė)

Pabandykime išsiaiškinti šių dviejų skirtingų analizės metodų privalumus ir trūkumus bei nuspręsti, kuri yra geresnė, o gal verta jas naudoti kartu.

Fundamentali analizė

Privalumai

Fundamentali analizė yra gera investuojant ilgam laikotarpiui. Gebėjimas atpažinti ir prognozuoti ilgalaikes ekonomines, demografines, technologines ir vartojimo tendencijas yra privalumas kantriam investuotojui, kuris pasirinks tinkamą pramonės šaką ar įmonę.

Vienas iš pačių akivaizdžiausių, bet mažiausiai apčiuopiamų fundamentalios analizės privalumų yra supratimas apie verslą ir jo plėtrą. Po išsamios analizės investuotojas susipažins kaip yra uždirbamos pajamos ir kaip gaunamas pelnas.

Akcijos juda kaip grupė. Supratus įmonės verslą, galima lengvai atpažinti, kokią vietą akcijos užima tam tikroje pramonės šakoje. Taip galima sužinoti ar įmonė yra pramonės šakos viena iš lyderių ar viena iš atsilikėlių. Išstudijavus pramonės grupes, galima atpažinti ar akcijos yra labai rizikingos, mažai rizikingos, orientuotos į pajamų augimą ar vertę. Taip pat šis supratimas yra labai svarbus, nes investuotojas išsiaiškins dėl kokių priežasčių akcijos kaina nukrito – ar dėl blogų naujienų, o gal dėl prastų rinkos nuotaikų.

Trūkumai

Vienas iš didžiausių fundamentalios analizės trūkumų yra tas, kad fundamentali analizė yra labai sudėtinga ir atima labai daug laiko. Todėl atsižvelgiant į laiką ir sudėtingumą gali būti sunku įgyti kažkokį pranašumą prieš kitus investuotojus.

Kitas didelis trūkumas yra tas, kad fundamentali analizė neparodo tikslaus laiko, kada įsigyti akciją, todėl netinkamu laiku įsigijus, kad ir geros kompanijos akcijas, gali tekti laukti dar ilgą laiko tarpą, kol ji taps „normaliai“ įvertinta. Įmonės fundamentalūs duomenys gali būti labai geri ir gali būti, kad mes įsigyjame akciją, kai visi ją perka ir yra godūs ir ji yra smarkiai pervertinta.

Dar vienas trūkumas yra tas, kad nėra lengva greitai reaguoti ir priimti investicinį sprendimą dėl to, kad finansinės ataskaitos sudaromos tik kelis kartus per metus ir gali būti vėluojama parduoti akcijas.

Kitas trūkumas yra toks, kad fundamentali analizė ignoruoja atsitiktinius ir netikėtus ekonominius, politinius ar teisinius įvykius dėl kurių akcijų kainos ar įmonės pelnas gali smarkiai nukristi. Labiausiai tai galima pamatyti per krizes.

Kitas svarbus dalykas, kurį reikėtų apsvarstyti, kad dauguma fundamentalios informacijos ateina iš pačios įmonės ir negalima šimtu procentų spręsti ar įmonė ją pateikia tikslią ir tikrą ir ar tai nėra kokia nors apskaitos gudrybė.

O turbūt didžiausias trūkumas yra toks, kad prognozuoti ateitį yra labai sunku, nes rezultatai, kurie buvo gauti galioja tik tam tikrą laiko tarpą. Prognozavimas tai lyg orų spėliojimas. Net patys geriausi analitikai ir investuotojai negali teisingai nuspėti, kokios akcijos ateityje bus geriausios ir augs daugiausiai. Pačių didžiausių analitinių bendrovių ir bankų, kuriuose dirba labai daug ekonomistų ir analitikų negali tiksliai nuspėti, koks bus ateityje įmonių pelnas, o dažnai ir smarkiai apsirinka. (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Techninė analizė

Privalumai

Vienas iš svarbiausių techninės analizės privalumų yra toks, jog techninė analizė koncentruojasi į grafikus ir neatsižvelgia į jausmus ar kitus išorinius veiksnius, kurie gali daryti įtaką Jūsų apsisprendimams. Naudojantis technine analize paremta tam tikra strategija mes aiškiai žinome įėjimo ir išėjimo taškus. Taigi mes žinome, kada akcijas pirkti ir kada parduoti. Taip galima lengviau valdyti savo riziką.

Tam tikri techninės analizės modeliai yra vienodai interpretuojamas tiek akcijų tiek žaliavų ar valiutų rinkose, todėl patyrusiam techninės analizės praktikui nėra sunku juos atpažinti.

Žiūrint į grafikus nereikia jokios papildomos informacijos, todėl per labai trumpą laiką galima peržiūrėti labai daug skirtingų grafikų ir nuspręsti ar verta investuoti ar ne.

Dar vienas privalumas yra tas, kad žiūrint į grafikus galima matyti, kas vyksta šiuo metu. Tendenciją − ar akcijos kaina kyla į viršų ar krenta. Ar akcija yra populiari ir ją įsigyja daug investuotojų matydami, kiek suprekiaujama akcijų per dieną, savaitę ar mėnesį. Ar akcijos kaina yra pasiekusi visų laikų aukštumas, o gal yra smarkiai nuvertėjusi.

Trūkumai

Vienas didžiausių trūkumų yra tas, kad įvairūs indikatoriai gali parodyti skirtingus signalus. Vienas indikatorius gali rodyti pirkimo signalą, o kitas indikatorius gali parodyti pardavimo signalą. Taip galima sutrikti ir nežinoti, kokį investicinį sprendimą atlikti. Taigi, skirtingi analitikai gali įvairiai interpretuoti skirtingas situacijas.

Ne kiekvienas modelis techninėje analizėje yra visada teisingas, todėl, kad ir teisingai išanalizuosite grafikus, vis tiek galite prarasti pinigus.

Neįsigilinus į įmonės veiklą ir galimus ateities planus, naudojantis technine analize ilguoju laikotarpiu Jūsų investicija gali nebūti tokia pelninga kaip tiesiog investuojant į kitas įmones.

Praeities kainos ir grafikai negali prognozuoti staigių teigiamų ar neigiamų ekonominių ateities įvykių. Jeigu įvyksta kažkoks netikėtas įvykis ir kaina pasisuka ne Jūsų naudai, galite staiga prarasti labai dideles pinigų sumas.

Ir turbūt didžiausias trūkumas, kad techninė analizė remiasi praeitimi norint nuspėti ateitį. Visos strategijos, kurios buvo išbandytos praeityje ar su praeities duomenis gali ateityje nebeveikti, nes rinkoje niekas lygiai taip pat nepasikartoja, nors kartais galima surasti panašumų. Todėl techniniam analitikui reiktų turėti kelias strategijas ir nuolat jas tobulinti keičiantis rinkos sąlygoms.

Fundamentali ir techninė analizė kartu

Tiek fundamentali, tiek techninė analizė turi savo privalumų ir trūkumų. Nors jos abi gana skirtingos, tačiau pasinaudojant tiek vienos, tiek kitos analizės privalumais galima jas naudoti kartu.

Fundamentali analizė gali būti naudojama nustatant „neįvertintas“ akcijas, o naudojant techninę analizę galima atrasti gerą pirkimo momentą, kada akcija pradeda kilti. Priešingu atveju, kai akcija yra pervertinta, techninė analizė parodo, kada reikia ją parduoti. Laiku įsigiję ir pardavę savo investicijas, galite ne tik susimažinti potencialius nuostolius, bet ir tikėtis didesnės grąžos.

Priešingu atveju techniniai analitikai naudodamiesi fundamentalia analize gali patvirtinti savo signalo stiprumą. Pavyzdžiui, jeigu grafike yra matomi modeliai ir indikatoriai rodo pardavimo signalą, tai analitikas gali pasižiūrėti į finansines ataskaitas ir jeigu jos rodo prastesnius rezultatus ir silpnėjančią įmonės finansinę padėtį, galite ramiai parduoti savo akcijas.

Turbūt pats svarbiausias dalykas, kodėl verta naudoti fundamentalią ir techninę analizę kartu, tai rizikos valdymas. Pavyzdžiui analizuodami kažkokį pramonės sektorių ar rinką ir išsirinkę tinkamas akcijas ar perkant kažkokio sektoriaus ETF, grafike galėsite aiškiai užsibrėžti ir matyti, kada parduosite savo investicijas, jeigu Jums nepasiseks ir kainos pajudės ne Jūsų naudai.

Apibendrinant

Nors investavimas yra sudėtingas procesas atimantis labai daug laiko, o prognozavimas atrodo kaip orų spėliojimas, tačiau tinkamai pasiruošus galite sumažinti šansus suklysti ir negalvoti apie investavimą kaip apie kažkokį azartinį lošimą. Tiek techninė, tiek fundamentali analizė turi savų pliusų ir minusų. O jeigu Jūs esate vienos ar kitos pusės šalininkas, pasvarstykite apie galimybę išmokti kaip galima naudoti ir kitą analizę. Tik naudojant abi analizės rūšis kartu galima pasinaudoti didesniu skaičiumi privalumų ir pagerinti investavimo strategiją.

Ekonomistai ūkio augimą dažniausiai prognozuoja keliems mėnesiams ar net keleriems metams į priekį, o ekonomiką, kurioje veikia milijonai individų, nuspėti gali būti gerokai sudėtingiau, nei Nagliui Šulijai išpranašauti orą. Todėl svarbu užduoti sau klausimą, kaip stipriai turėtume pasikliauti ekonomistų nuomone atlikdami investicinius sprendimus? (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Geri ekonomistai puikiai supranta, kad nėra aiškiaregiai. Pavyzdžiui, buvęs JAV federalinio rezervų banko pirmininkas Benas Bernanke kalbėdamas Prinstono universiteto abiturientams juokavo, kad „ekonomika yra labai rafinuota mokslo sritis, kuri puikiai ir tiksliai ekonominės politikos formuotojams geba paaiškinti, kodėl jų praeities sprendimai yra neteisingi. Dėl ateities sprendimų – ne tiek jau labai“.

Ekonomika nuo daugelio mokslo sričių skiriasi tuo, kad šios srities mokslininkai negali patikrinti savo išvestų teorijų laboratorijose. Ekonomistai neturi galimybės testuoti šalies ekonomikos šimtus kartų, keisdami tik vieną fiskalinės ar monetarinės politikos kintamąjį tam, kad galėtų nustatyti tikslų jo poveikį. Vietoje to, šios srities mokslininkai privalo pasikliauti istoriniais duomenimis, kurie, daugeliu atvejų, siekia tik kelis dešimtmečius. Tokios informacijos nepakanka, kad būtų atlikta pakankama ekonominė analizė.

Kalbant apie ekonominę analizę, ji atliekama sudarant ekonominius modelius, kurie paremti matematiniais įrankiais. Jos paskirtis – paaiškinti, kaip veikia ekonomika. Tačiau problema yra ta, kad šalies ūkį veikia daugybė veiksnių, kurie ne visada gali būti paaiškinti remiantis skaičiais. Be to, daroma prielaida, kad ekonomikos subjektų elgsena turėtų būti racionali, tačiau visi puikiai suprantame, kad individas dažnai vadovaujasi emocijomis, o ne protu. Kita vertus, greitai besikeičiantis ir tarpusavyje vis labiau susijęs pasaulis vis dažniau paneigia modelius, kurie iki šiol daugiau ar mažiau sugebėdavo paaiškinti, kaip veikia ūkis bei jo subjektai.

Kad geriau suprastume ekonomistų darbo rezultatus, panagrinėsime Lietuvos ekonomikos specialistų, dirbančių Lietuvos banke, finansų ministerijoje bei Lietuvos komerciniuose bankuose, prognozes. Nagrinėjamu 2007 – 2015 metų laikotarpiu surinktos ekonomistų realaus BVP pokyčio prognozės metų pradžioje. Taigi, prognozuojamas laikotarpis yra 9 – 12 mėnesių, priklausomai nuo institucijos.

Tiriamą laikotarpį galima suskirstyti į 2 dalis – krizės metai (2007 – 2010) ir pokrizinis laikotarpis (2011 – 2015).

2008 metais smarkiai sumažėjusio BVP augimo nenumatė nei viena organizacija. Ūkis buvo linkęs augti didelėmis apimtimis, todėl ir ekonomistų prognozės buvo optimistiškos. 2009 metų pradžioje visi numatė, kad Lietuvos ūkis pateks į recesinį laikotarpį, tačiau tokio smukimo nedrįso prognozuoti nei vienas. Įdomu tai, kad 2010 metais Swedbank buvo vienintelis, kuris teigė, kad ūkis trauksis ir toliau, nors realus BVP pokytis buvo teigiamas.

2011 – 2015 metų laikotarpiu pastebima prognozių artėjimo prie realaus pokyčio tendencija. Kita vertus, santykinai prognozės kiekvienais metais atrodo optimistiškesnės, kai realus ūkio augimas nuosaikiai mažėja.

Apibendrinant galima pastebėti, kad bendrai visų ekonomistų prognozės kiekvienais metais yra arba per daug optimistiškos, arba pesimistiškos (nedaug nuo realaus augimo tempo nuklystančios tik 2013, 2014 metais). Tai iš dalies leidžia daryti prielaidą, kad prognozės sudaromos remiantis BVP inercija – t.y. pasikliaujama praėjusių metų rezultatais.

Papildomai reikėtų panagrinėti finansinių institucijų prognozių vidurkius. Jie buvo apskaičiuoti iš realaus augimo atėmus prognozės rezultatą ir iš gautų absoliučių reikšmių išvedus vidurkį.

Iš paveikslo matyti, kad prognozuoti geriausiai sekasi finansų ministerijos ekonomistams, o prasčiausiai Swedbank ir Lietuvos banko specialistams. Kita vertus, net ir 1.3% nukrypimas nuo realaus augimo tempo yra didelis, kai normaliu BVP augimu yra laikoma 3 – 5%. Šiuo atveju net ir geriausia prognozė vidutiniškai nukrypsta 25 – 40%. Tikriausiai niekas tokios paklaidos nepavadintų tiksliomis prognozėmis.

Galbūt kai kas pasakys, kad kritikuoti yra lengva, bet kaip ir daugelio kitų profesijų atstovai, ekonomistai labai gerai geba įžvelgti savo kolegų klaidas. Kita vertus, ekspertų prognozės daugeliu atvejų bus tikslesnės nei paprastų investuotojų, todėl darant su investicijomis susijusius sprendimus verta išgirsti kuo daugiau skirtingų nuomonių. Tačiau galų gale reikėtų pasikliauti tik savimi. Juk į lietų neitume be skėčio, net jei tuo metu visi meteorologai sakytų, kad turėtų šviesti saulė. (Plačiau apie tai: Diversifikuoto investicijų portfelio formavimas)

Kas nutiko? Kas galėjo taip greitai ir taip drastiškai pasikeisti? Ar čia tik nafta taip stipriai pabrango ar ir kitos žaliavos?

Visų pirma pažvelkime į istoriją

Per pastaruosius 10 metų bendrinis žaliavų indeksas smuko 30%, o šių metų pradžioje buvo pasiekęs žemiausią kainų lygį per pastaruosius 30 metų. Prieš pasaulinę krizę, žaliavų turto klasėje buvo išsipūtęs gana didelis burbulas, tačiau kaip matome po to jis ypač drastiškai sprogo (per metus žaliavų kainos pasikoregavo daugiau nei 60%). Po šio burbulo sprogimo sekė kelis metus trukęs atsigavimas, tačiau 2014 metų viduryje tendencija vėl iš esmės pasikeitė, žaliavų kainos  pradėjo koreguotis ir iki 2016 metų pradžios papildomai smuko apie 50%. Kas tą galėjo įtakoti?  (Plačiau apie tai: Kokios ilgalaikės grąžos galima tikėtis investuojant į žaliavas?)

Du esminiai faktoriai

Pirmas faktorius – Kinija. Turbūt dauguma žinote, kad Kinija yra antra ekonomika pasaulyje pagal sugeneruojamą bendrąjį vidaus produktą. Taip pat ji yra lyderė pagal suvartojamų žaliavų kiekį. Kaip pavyzdžiui, Kinija suvartoja 54% pasaulio aliuminio, 48% vario, 31% medvilnės ir 12% naftos.

Būtent ši šalis, kuri yra viena didžiausių žaliavų vartotojų pasaulyje, pastaruoju metu susiduria su ekonominiais „sunkumais“. Paskutinius 5 metus Kinijos ekonomikos augimas smuko nuo 12% 2011 metais iki 6.7% šiais metais. Ir nors mums, europiečiams, tai gali atrodyti truputi juokingai, tačiau būtent šis staigus Kinijos ekonomikos augimo tempo sumažėjimas turėjo aiškių neigiamų padarinių žaliavų paklausai ir suvartojimui.

Vertinant pagal aplenkiančių indikatorių parodymus, Kinijos ekonomika į „lėtėjimo“ stadiją perėjo maždaug 2014 metų pradžioje, o kaip jau žinome, esminis žaliavų silpnumas prasidėjo kaip tik 2014 metų viduryje.

Antrasis faktorius – JAV doleris. Šios, t.y. pasaulio rezervinės valiutos, įtaka yra juntama daug kur. JAV dolerio stiprėjimas kitų valiutų atžvilgiu dažniausiai yra suvokiamas kaip defliacinis reiškinys, t.y. neigiamai veikia daugelio žaliavų kainas. Tuo tarpu JAV dolerio pigimas dažniausiai turi teigiamą įtaką žaliavų kainoms. (Plačiau apie tai: JAV dolerio ir žaliavų tarpusavio priklausomybė)

Kaip galima pastebėti iš aukščiau pateiktų žaliavų ir JAV dolerio pastarųjų 5 metų grafikų, iki 2014 metų pradžios abi turto klasės svyravo iš esmės apie tą patį lygį. Tačiau 2014 metų pradžioje, JAV centriniam bankui pradėjus kalbėti apie galimą bazinių palūkanų normų kėlimą, JAV dolerio kursas gana užtikrintai pradėjo judėti į viršų. Matome, kad tai iš karto turėjo neigiamą įtaką bendriniam žaliavų indeksui, kuris patraukė žemyn. Šioje vietoje įdomu tai, kad JAV dolerio brangimas tęsėsi tik metus (po to, kaip matome, sekė tam tikra kurso konsolidacija), tuo tarpu žaliavų turto klasėje 2015 metais prasidėjo antroji smukimo banga.

Kas vyksta šiais metais?

Taigi, kaip jau supratome, pastaruoju metu žaliavas labiausiai neigiamai įtakojo ganėtinai silpna tiek viso pasaulio bendrai, tiek ir Kinijos atskirai ekonomikos augimo perspektyva bei stiprėjantis JAV doleris. Tačiau kyla klausimas, kas vyksta šiuo metu, gal situacija jau keičiasi bei ko galima tikėtis ateityje?

Žvelgiant į 2016 metus galima pastebėti, kad pabrango be išimties visos žaliavų grupės. Daugiausiai brango taurieji metalai (+20.5%), tuo tarpu antroje vietoje sutinkame energetikos sektorių (+14.5%).

Kas galėjo įtakoti tokį staigų žaliavų kainų apsigręžimą? Analizuojant pagrindinius faktorius galima būtų daryti išvadą, kad šiuo metu vyksta labiau „techninis“ žaliavų kainų atšokimas, t.y. po labai staigios ir ženklios korekcijos vyksta tam tikras sugrįžimas prie normos, kuriam kažkiek įtakos turi ir pingantis JAV doleris (nuo metų pradžios JAV dolerio kursas kitų valiutų atžvilgius smuko 5%). Tuo tarpu analizuojant pasaulio ar Kinijos ekonomiką, kol kas galima įžvelgti daugiau neigiamų ženklų. Vienas tokių ženklų būtų vadinamas „Brexit“, kuris iš esmės gali pakeisti ne tik Didžiosios Britanijos bet ir viso pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas artimiausiais metais. Tačiau net ir susiklosčius tokiam scenarijui yra viena žaliavų grupė, kuri į tokius neramumus reaguoja ganėtinai teigiamai – tai taurieji metalai. Kaip pavyzdžiui, liepos 24 dieną paaiškėjus kad „Brexit“ visgi įvyks aukso kainas labai greitai šoktelėjo maždaug 5%.

Ko tikėtis ateityje?

Kalbant apie žaliavų kainų ateities perspektyvas galima drąsiai teigti, kad viskas priklausys nuo to, kaip seksis pasaulio ekonomikai (augimo tempas didės ar mažės) ir JAV doleriui (JAV dolerio kursas kils ar kris), tačiau tam reikia „tiksliai“ suprognozuoti ateitį. Kadangi mes žinome, kad daugumai prognozuoti ateities „nesiseka“, tiesiog pateiksime du šiuo metu dažniausiai vardijamus scenarijus. (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Pirmas scenarijus – pasaulio ekonomikos augimo tempas išlieka stabilus, ar netgi truputi pagreitėja, tai reiškia kad atsigauna pagrindinių žaliavų paklausa iš Kinijos ir kitų šalių, o tai savo ruožtu turi teigiamą įtaką žaliavų kainoms.

Tuo tarpu antrasis scenarijus – paplitus neigiamoms nuotaikoms po „Brexit“, pasaulio ekonomikos augimo tempas sulėtėja dar labiau, JAV doleris, kaip saugi valiuta pabrangsta prieš daugelį kitų valiutų, o tai savo ruožtu neigiamai įtakoja daugelio žaliavų kainas.

Kurį iš minėtų scenarijų pasirinksite Jūs priklausys nuo asmeninio požiūrio, kas mūsų laukia ateityje.

Prognozuoti praeitį daug lengviau

JAV dienraštis „The Wall Street Journal“ išnagrinėjo daugiau kaip 700 ekonominių prognozių išsakytų 14-os JAV centrinio banko atstovų laikotarpyje nuo 2009 iki 2012 metų pasisakant prieš JAV Kongresą. Kaip matyti iš analizės, bankininkams geriausiai sekėsi prognozuoti atsiliekančius ekonominius indikatorius, tokius kaip nedarbo lygis bei infliacija, nes jie yra ekonomikos augimo arba stagnacijos pasekmė. (Plačiau apie tai: Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai)

Tačiau suprognozuoti teisingai ekonomikos augimą sekėsi ypač prastai – daugelis nuprognozuodavo į priešingą pusę, o geriausias pataikė mažiau negu vieną iš trijų kartų, nuo jo ne daug atsiliko dabartinė JAV centrinio banko (FED) vadovė Janet Yellen. Ji buvo viena geriausių prognozuojant nedarbo lygį, gal dėl to Kongresas ir paskyrė ją eiti centrinio banko vadovės pareigas.

Paaiškinimas: atspėjus visus įvykius reikšmė turėtų būti 1, nepataikius nei vieno reikšmė artėja prie -1.

Daugiau nėra geriau

Philip Tetlock JAV politinės psichologijos profesorius, 2005 metais savo knygoje paskelbė dvidešimties metų tyrimo duomenis apie 284 įvairių sričių ekspertus, kurių pagrindinis darbas yra televizijoje, spaudoje skelbti prognozes, patarinėti vyriausybėms, dalyvauti apskrituose diskusijų staluose.

Kaip parodė tyrimai, ekspertai pagal savo prognozių tikslumą nėra geresni negu eilinis pilietis arba kitaip sakant statistiškai pataiko tiek pat, kiek pataikytų kiekvienas iš mūsų. Bet skirtingai nuo mūsų jie labai retai pripažįsta klydę, o juo labiau dėl to nejaučia jokios kaltės. Jie savo klaidas dažnai paaiškina gana įtikinamai, kad įvyko mažos tikimybės įvykis, kuris galėjo nutikti tik vieną kartą per šimtą ar daugiau metų, arba kad tiesiog dar neatėjo laikas jų pranašystei išsipildyti. Profesorius pastebėjo, kad kuo dažniau ekspertai minimi žiniasklaidoje tuo jų prognozės yra netikslesnės, bet jų pasitikėjimas savimi yra didžiulis, ir greičiausiai dėl šios priežasties jie yra dažniau kviečiami pasisakyti.

Tetlock paprašė tiriamųjų ekspertų savo srityje paskirstyti tikimybes trims galimiems ateities įvykių scenarijams: a) situacija išliks tokia pati; b) situacija pagerės (daugiau politinės laisvės, ekonomikos augimo) ar c) situacija pablogės (represijos, recesija).

Tiriami ekspertai su savo spėjimais pasirodė blogiau negu būtų spėją atsitiktinai, kuomet kiekvienam scenarijui būtų priskirta 33% tikimybė. P. Tetlock pastebėjo, kad gili specializacija kurioje nors vienoje srityje neatneša pranašumo prognozuojant. Kas dar įdomiau, ekspertai visuomet „pamiršdavo“ savo priskirtas įvykių tikimybes ir tvirtindavo, kad jie priskyrė didesnes tikimybes teisingai įvykių sekai, negu rodė stebėtojų užrašai.

Ekspertai yra linkę daryti tas pačias klaidas kaip ir mes visi – priskirti didesnę tikimybę įvykiams su daugiau atributų, tačiau pagal tikimybių teoriją atskirų įvykių sekos tikimybė yra mažesnė, negu kiekvieno iš jų atskirai paėmus. Žmogiška intuicija naudojasi vaizduote, o vaizdas mintyse atrodo labiau įtikinantis, kuo tiksliau jį apibūdinsime detalėmis. Taigi panašu, kad „ekspertai“ nesistengia išpranašauti ateitį, bet stengiasi mums pasirodyti įtikinamai čia ir dabar, kad mes jais patikėtume, nes po trijų ar keturių mėnesių dauguma mūsų tiksliai nebeprisimins šių pranašysčių, o ekspertai įtikinamai vėl mums paaiškins kodėl įvyko kitaip, negu kad jie prognozavo arba kad mes klaidingai juos supratome.

Socialiniai reiškiniai ne fizikos dėsniai

Mes turime įsitikinimą, kad socialiniai reiškiniai yra taip pat lengvai nuspėjami kaip kad gamtos reiškiniai, ir jie turėtų kartotis. Tai yra tiesa tik iš dalies – istorija kartojasi, tačiau kartojasi skirtingai. Imperijos pakyla ir žlunga, bet dėl skirtingų priežasčių, revoliucijos vyksta, bet jas išprovokuoja skirtingos aplinkybės ir jos trunka skirtingus laikotarpius. Tas pats yra ir su ekonominiais ciklais. Mes visi suprantame, kad ekonomika patiria pakilimus ir nuosmukius, tačiau jų trukmė ir varančios jėgos nuolat keičiasi. (Plačiau apie tai: Ekonominė teorija: kokios verslo ciklo stadijos išskiriamos ir kuo jos pasižymi?)

Pabandykite pastebėti savo kelionę į darbą kiekvieną dieną, tai panašus socialinis reiškinys kaip ir ekonomika, jame dalyvauja tie patys veikėjai – žmonės. Kelionė tarytum ta pati, vyksta tuo pačiu keliu, netgi daugelis veikėjų yra tie patys, bet kelionė kiekvieną kartą trunka skirtingą laiko tarpą, jeigu matuosime sekundžių ir minučių tikslumu, ir kiekvieną kartą suteikia mums skirtingų emocijų. Nes ir atsikeldami kiekvieną rytą Jūs juk ne pabundate tą pačią sekundę kasdien? Jūs juk ne visuomet išlipate ta pačia koja iš lovos? Jūs juk ne visuomet valgote tą pačią avižinę košę kiekvieną dieną.

Todėl socialinius reiškinius tiksliai prognozuoti yra labai sunku. Čia juk ne fizikos reiškinys kur vanduo užverda prie 100 laipsnių Celsijaus, o užšąla prie nulio (jeigu aplinkos slėgis yra apie vieną atmosferą).

Žmonių elgsenos prognozavimas

Psichologai sutinka, kad dalinai galima nuspėti žmogaus elgesį remiantis jo elgsena praeityje, tačiau tik išpildžius sekančias sąlygas:

1. Elgsena praeityje kartojosi dažnai ir yra virtusi įpročiais.
2. Projektavimo į ateitį periodas yra trumpas.
3. Aplinkybės laukiamos ateityje yra tokios pačios, kaip ir sukėlusios tokį elgesį.
4. Elgsena nebuvo koreguojama pastabomis ar kitais būdais.
5. Individo vidinė būsena nėra pakitusi.
6. Individas turi būti nuoseklus savo poelgiuose.

Kaip matome sąlygos panašios į laboratorijos, kad galėtume pakartoti eksperimentą ir gauti tuos pačius rezultatus.

Ekonominę ateitį, kaip ir politinę, lems žmogaus, kaip visuomenės atomo, elgesys ir sprendimai ateityje. Tačiau ateityje aplinkybės, bei dalies žmonių vidinė būsena ar kai kurie vidiniai įsitikinimai bus pasikeitę. Štai kodėl ateitis sunkiai prognozuojama, ją bus galima tiksliai suprognozuoti tik tuomet, kai bus galima suprognozuoti kiekvieno iš mūsų elgesį prie pasikeitusių aplinkybių, bei vidinės būsenos.

Gal tai ir yra įmanoma netolimoje ateityje didėjant procesorių greičiams ir pingant atminties nešikliams, o mums „on-line“ pranešinėjant savo psichologinę, emocinę, finansinę ir kitokią būseną šiame superkompiuterių amžiuje. Ar Jūs galite įsivaizduoti situaciją, kuomet kažkas suprognozuos Jūsų elgesį bent jau metams į priekį… Skamba šiurpokai. Tačiau jeigu pastebėtoje Amazon.com Jums siūlo sekančius pirkinius pagal Jūsų pirkimų istoriją, arba Spotify naują parenka muziką priklausomai nuo to, kokios muzikos klausotės dažniausiai. Tai pirmieji bandymai nuspėti, kaip Jūs elgsitės ateityje.

Akcijų kainų prognozavimas

Daugiausiai aistrų sukelia akcijų rinka ir susidaro įspūdis, kad jeigu ekonomika auga tai ir akcijų rinka turėtų augti. Tačiau dar 2005 metais mokslininkai Elroy Dimson, Paul Marsh and Mike Staunton iš London Business School atliko tyrimą išstudijuodami 17 šalių ekonomikos BVP vienam gyventojui augimo įtaką šalies akcijų rinkai, kuris parodė, kad nėra patikimo dėsningumo tarp ekonomikos ir akcijų rinkos augimo. Greičiau atvirkščiai, akcijų rinka bando nuspėti ekonomikos augimą spėdama kompanijų pelningumo augimą, bet jai tai irgi sunkiai pavyksta – tik truputi dažniau negu kas antrą kartą. Mokslininkai daro prielaidą, kad brangstant akcijoms ekonomikos dalyviai jaučiasi turtingesni ir jie pradeda daugiau vartoti, o vartojimas skatina augimą, tai tarytum savaime išsipildanti pranašystė.

Vienos iš pasaulyje didžiausių fondų valdymo įmonių Vanguard analitikai tyrė eilę ekonominių indikatorių, t.y. kaip jie pranašauja akcijų kainų augimą. Tarp jų buvo netgi iškritusio lietaus kiekis. Tyrimas parodė, kad lietaus kiekis koreliuoja truputėli daugiau negu ekonominis augimas 0.06 prieš 0, kur idealią koreliaciją (sąryšį tarp dviejų reiškinių) rodytų koeficientas lygus 1. Daugelis populiarių signalų, kuriuos investuotojai seka, turi mažesnę koreliaciją su akcijų kainomis ateityje negu iškritusio lietaus kiekis – matas, kurį retas susietų su investavimu – rašė Vanguard analitikai.

Dėsningumų ieškojimas

Žmonės visais laikais gerbė žynius, nes ateities matyme yra kažkas antgamtiško, paslaptingo kas priverčia šiurpti kūną kuomet pranašystė išsipildo. Tačiau labai sunku yra tiksliai nustatyti, kiek tų pranašysčių išsipildo, nes niekas neveda tikslaus jų registro. Ir pranašai tai puikiai žino.

Kaip juokauja akcijų rinkų analitikai siūlydami kolegoms sėkmingos karjeros kelią – reikia išleisti du naujienlaikraščius su skirtingais pavadinimais, kur viename prognozuoji, kad rinkos kils, o kitame, kad rinkos kris. Kuomet viena iš „pranašysčių“ išsipildo, tęsi darbą su sėkmingu, bet leidi dar vieną ir taip kol pavyks pasiekti išsipildžiusių pranašysčių „nenutrūkstamą“ seką bent keletą kartų, o tada galima jau pardavinėti prenumeratą internete (nenustebčiau, kad dalis internetinių naujienlaikraščių tai ir daro).

Kaip rodo psichologų tyrimai, pranašysčių labiausiai reikia žmonėms, kurie nesijaučia kontroliuojantys situaciją, arba jaučiantys, kad kontrolė slysta iš rankų. Pranašysčių mums reikia kuomet nori priimti sprendimus nukreiptus į ateitį, pvz. pirkti akcijas ar ne. Žmogaus prigimtis yra tokia, kad visur mes siekiame atrasti tam tikrus dėsningumus, paaiškinimus netgi ten, kur jų visai nėra. Tai atsiradę iš poreikio eliminuoti neapibrėžtumus tam, kad jaustumėmės saugiai ir nejaustume vidinio nerimo. Dažniausiai mes jaučiamės žymiai geriau žinodami nors ir netiesą apie ateitį, dėl to, kad kaltės jausmą už klaidas galėsime suversti kam nors kitam.

„Valdoma“ ekonomika

Dažniausiai mes norime išgirsti teigiamas sau prognozes, kad jaustumėmės geriau. Šių dienų politikai ir ekonomikos strategai (ypač JAV) bando tuo pasinaudoti stengdamiesi pakelti vartotojų ūpą vartoti, o investiciniai bankai stengiasi skelbti teigiamas prognozes tam, kad paskatinti investuotojus pirkti brangstančias akcijas.

Šiais laikais vienas svarbiausių indikatorių tampa vartotojų pasitikėjimo rodiklis, kuris iš esmės priklauso nuo to, ką rodo per žinias – esant teigiamai informacinei aplinkai pasitikėjimas kyla, esant neigiamai krinta. Taigi panašu, kad mes ateiname į „valdomos“ ekonomikos amžių, kuomet visuotinės informavimo priemonės mums stengsis įteigti, kad viskas yra gerai, o mes bėgsime į parduotuves leisti dar neuždirbtų, bet paimtų skolon, pinigų su tikėjimu, kad viskas ateityje bus gerai.

Taigi, visuomet geriausia vadovautis savo protu ir stengtis pačiam suprasti reiškinių esmę, bei nebijoti klysti. Kaip sakė žymus investuotojas George Soros: „Daugeliui atrodo, kad klysti yra gėdinga, man gi savo klaidų pripažinimas tai pasididžiavimo šaltinis. Kuomet mes suvokiame, kad netobulas reiškinių supratimas yra žmogiška būsena, turime suvokti, kad klysti nėra gėdinga, gėdinga yra netaisyti savo klaidų.“

The post Kaip atrodo finansų rinkų specialistų euforija? first appeared on Investavimas.lt.]]> 3175