Dauguma investuotojų mėgsta užduoti šį klausimą: „Ar dabar yra geras metas investuoti?“. Tačiau realybėje tie patys investuotojai labai lengvai suranda pasiteisinimų, kodėl dar nereikia investuoti. Pavyzdžiui, jeigu akcijų ar kito turto kainos yra pakilusios, nenori investuoti nes jau per brangu, tuo tarpu jeigu akcijų ar kito turto kainos krenta, nenori investuoti nes yra didelė nežinomybė dėl ateities ir baimė.

Periodinis investavimas šią problemą išsprendžia, t. y. iš principo nebereikia klausti, ar šiuo metu yra geras ar blogas metas investuoti, o tiesiog periodiškai (tarkime kiekvieną mėnesį) invesuoti tam tikrą sumą, nepriklausomai nuo to, ar rinkose yra pakilimas ar nuosmūkis. Taip elgiantis yra išvidurkinama investavimo kaina, o kainoms krentant yra įsigyjama daugiau atpigusio turto. Būtent dėl to periodinis investavimas yra viena geriausių ir paprasčiausių ilgalaikio investavimo strategijų.

Šiuo straipsniu tiesiog norėjau kiekvienam Lietuvos gyventojui parodyti, kad vakarų pasaulyje ypač stipriai paplitęs ilgalaikio investavimo būdas, kai kiekvieną mėnesį yra atsidedama tam tikra dalis pajamų o sukaupti pinigai periodiškai investuojami, ilgainiui gali pavirsti labai apčiuopiama suma, kuri netgi gali viršyti per visą gyvenimą mūsų gautas darbines pajamas.

Kaip ten bebūtų, galiausiai minėtas straipsnis tapo vienu skaitomiausių straipsnių šioje investavimui skirtoje edukacinėje svetainėje.

O kaip su milijonu eurų?

Tačiau 2015 metais Lietuvai įsivedus eurus situacija kardinaliai pasikeitė – pasiekti šią „magišką“ sumą (dabar jau vieną milijoną eurų) tapo 3.4528 karto sunkiau!

Be abejo, šioje vietoje nereikėtų daryti klaidos, buvęs 1 milijonas litų yra lygus maždaug 290000 eurų, o tokią sumą sukaupti toliau įmanoma kiekvienam vidutines pajamas gaunančiam lietuviui, kiekvieną mėnesį visų pirma „susimokant sau“, t.y. atsidedant bent 10% nuo gaunamų pajamą, bei sukauptą sumą protingai investuojant.

Atsižvelgiant į tai, kad milijonas eurų yra gerokai didesnė suma nei milijonas litų, kyla klausimas ar ją vis dar įmanoma pasiekti? Jei prisiminsime ankstesnį straipsnį, tai jame buvo paminėti keli pagrindiniai ilgalaikio kaupimo ir investavimo principai: amžius, investavimo trukmė, investuojama suma bei investicijų grąža.

Ilgalaikio periodinio investavimo didžiausi draugai – laikas ir grąža. Tai reiškia, kad kuo anksčiau Jūs pradėsite tą daryti, tuo ilgesnį laikotarpį galėsite investuoti. O kuo didesnę grąžą sugeneruosite, tuo galutinė suma bus didesnė.

Taip pat labai svarbu pačioje investavimo pradžioje investuoti kiek įmanoma didesnes sumas, nes bėgant laikui pasireiškia „sudėtinių palūkanų galia“, kai pelnas uždirbamas ne tik nuo investuotos sumos bet ir nuo anksčiau uždirbto pelno. (Plačiau apie tai: Sudėtinių palūkanų galia)

Milijono eurų link

Sugrįžkime prie esminio klausimo. Ankstesniame straipsnyje mes buvome pateikę pavyzdį, kad žmogus investuoja visą savo darbingą amžių (nuo 25 iki 65 metų), t.y. jo investavimo laikotarpis lygus 40 metų, per visą šį laikotarpį jis kiekvieną mėnesį atsideda 10% nuo gaunamų pajamų, o sukauptą sumą investuoja ir jam pavyksta sugeneruoti 10% metinę investicijų grąžą.

Taigi, turėdami šiuos skaičius mes lengvai galime paskaičiuoti, kokią sumą reikėtų kas mėnesį atsidėti, kad esant šioms sąlygoms išėję į pensiją galiausiai savo sąskaitoje turėtume 1 milijoną eurų.

Ta suma turėtų būti lygi maždaug 180 eurų per mėnesį! T.y. kiekvieną mėnesį investuojant po 180 eurų, bei per visą laikotarpį pasiekus 10% metinę investicijų grąžą, galiausiai galima tikėtis pasiekti vieną milijoną eurų.

Šioje vietoje dauguma turbūt jau suprato, kad jeigu Jūsų mėnesinės pajamos yra lygios pavyzdžiui 1000 eurų, tai kiekvieną mėnesį turėtumėte atsisakyti maždaug 18% savo pajamų, ir atitinkamai, jeigu Jūsų pajamos mažesnės – turėtumėte skirti sąlyginai didesnę dalį, tuo tarpu jei pajamos didesnės – galėtumėte skirti sąlyginai mažiau.

Kokios kitos alternatyvos?

Labai tikėtina, kad kas mėnesį sutaupyti po 180 eurų daugumai gali būti rimtas iššūkis, todėl toliau pabandykime paanalizuoti, o kokios gi yra alternatyvos?

Vienas iš galimų variantų – ilginti investavimo horizontą. Ši galimybė neatrodo labai jau logiška, nes čia ir taip kalbama apie visą žmogaus darbingą amžių – 40 metų terminą.

Antras variantas – kiek įmanoma auginti asmenines pajamas, ieškoti alternatyvių pajamų šaltinių, kad kiekvieną mėnesį galėtumėte investuoti didesnę sumą, na o kaip jau žinome, didesnė suma reiškia anksčiau pasiektą tikslą.

Na ir trečias variantas – ieškoti tokių investicijų ar investavimo strategijų, kur vidutinė metinė grąža viršytų mūsų analizuojamą 10% ribą. Kaip pavyzdžiui, jeigu per visą analizuojamą laikotarpį sugebėtumėte sugeneruoti vos 2% didesnę investicijų grąža, t.y. 12%, Jums kas mėnesį reikėtų atsidėti viso labo 105 eurus. Na o jeigu Jūsų investicijų grąža galiausiai pasiektų 14% per metus, tai užtektų vos 60 eurų mėnesinės investicijos, kad po 40 metų atidėta suma pavirstų į vieną milijoną eurų.

Be abejo, idealiausias variantas būtų tiek didesnės mėnesinės pajamos ir atitinkamai įmokos, tiek ir didesnė investicijų grąža. Kaip pavyzdžiui, jeigu Jūsų mėnesinės pajamos būtų lygios 1500 eurų, nuo kurių kiekvieną mėnesį taupymui ir investavimui atsidėtumėte 20% (300 eurų) ir per 40 metų laikotarpį sugeneruotumėte 14% metinę investicijų grąža, tai galima drąsiai teigti, kad tikrai išeitumėte į „užtarnautą“ poilsį – Jūsų turimas kapitalas galiausiai pasiektų 6.7 milijonus eurų!

Ar įmanoma pasiekti tokią grąžą?

Na ir galiausiai belieka klausimas: „Ar įmanoma per ilgą laikotarpį sugeneruoti tokią grąžą?“

Šiek tiek paanalizavus finansų rinkų istoriją bei sėkmingiausių investuotojų rezultatus gana greitai galima surasti tokių pavyzdžių, kuriems pavyko minėtą 14% grąžą netgi viršyti. Kaip vienas tokių pavyzdžių būtų sėkmingiausiu pasaulio investuotoju tituluojamas Warren Buffett, kuris per pastaruosius 50 metų sugebėjo pasiekti 19.5% metinę investicijų grąžą. Kaip manote, kokią sumą sukauptumėte kas mėnesį investuodami 100 eurų, tą darydami 40 metų ir kasmet uždirbdami 19.5% grąžą? Viso labo 17 milijonų eurų! (Plačiau apie tai: Kaip Warren Buffett tapo turtingiausiu žmogumi pasaulyje?)

Be abejo, čia buvo pateiktas geriausio iš geriausiųjų pavyzdys, tačiau labiau pasigilinus galima rasti ne tik atskirų investuotojų, bet ir investicinių fondų bei investavimo strategijų, kurios per ilgesnį nei 20 metų laikotarpį sugeneravo ar net viršijo 14% ribą.

Tačiau taip pat reikia suprasti, kad šioje vietoje kalba eina apie labai ilgą laikotarpį, tuo tarpu kelių metų bėgyje net ir patiems sėkmingiausiems kartais nepasiseka. Kaip pavyzdžiui, tas pats Warren Buffett 2015 metais patyrė maždaug 12.5% siekiančius nuostolius.

Apibendrinimas

Na ir galiausiai viską apibendrinus galima drąsiai teigti, kad tikrai yra metodų bei investavimo strategijų, kurios ilgalaikėje perspektyvoje gali padėti sugeneruoti 12 – 14% ar netgi didesnę investicijų grąžą. Jeigu apie tokias investavimo strategijas norėtumėte sužinoti daugiau, kviečiame apsilankyti mūsų organizuojamuose mokymuose „Profesionalaus Investuotojo Akademija“, kuriuose mes kaip tik ir kalbame apie tokias strategijas.

Na o jeigu Jus vis dar kamuoja nenumaldomas noras bent trumpam pasijausti milijonieriumi „ant popieriaus“, kviečiu apsilankyti vienoje iš pietryčių Azijos šalių – Vietname. Vos ten nuvykę bei į vietinę valiutą išsikeitę 50 JAV dolerių milijonieriumi tapsite akimirksniu.

Ar statistinis Lietuvis gali užsidirbti milijoną?

Tam, kad atsakyti į ši klausimą, reiktų visų pirma panagrinėti, o kaip gi tampama milijonieriumi?

Dauguma į šį klausimą iš karto atsakytų maždaug taip:

• Reikia loterijoje laimėti „aukso puodą“.
• Pasinaudojus pažintimis įsitaisyti į gerai apmokamą “šiltą vietelę”.
• Geroje vietoje paveldėti sklypą ar butą, kurį pardavus kaip tik ir pavyks „uždirbti“ milijoną.

Iš dalies Jūs visais atvejais būsite teisūs. Tokie būdai egzistuoja. Deja realiame gyvenime taip nutinka labai retai. Todėl tikimybė, kad būtent Jums pavyks laimėti aukso puodą, yra panaši į tą, kad Jus per ateinančią audrą nutrenks žaibas.

Ką tokiu atveju turėtų daryti “statistinis lietuvis”?

Juk šansai greitai praturtėti tokie menki? Atsakymą į šį klausimą pateiksime šiek tiek vėliau. Tuo tarpu geriau pabandykime kartu išsiaiškinti, kokią sumą gali tikėtis uždirbti vidutinis lietuvis?

Šiuo metu Lietuvoje dirbančiųjų vidutinis atlyginimas „į rankas“ yra maždaug 1800 litų. Jeigu įvertinsime tą faktą, kad žmogaus darbingas amžius dažniausiai siekia maždaug 40 metų, tai per visą gyvenimą galima tikėtis gauti maždaug 864000 litų pajamų.

Tai reiškia, kad statistinis lietuvis milijono nesugebės uždirbti net per visą savo karjerą, o ką jau kalbėti apie sukauptą turtą.

Šioje vietoje kiekvienam iš mūsų turėtų kilti elementarus klausimas: “Tai kaip iš viso įmanoma tapti milijonieriumi, jei per visą darbinę karjerą vidutiniškai tiek net neuždirbsime?” Atsakymas būtų labai paprastas – ilgalaikis periodinis investavimas bei sudėtinių palūkanų galia.

Visų pirma „susimokėkime sau“

Įsivaizduokime, kad statistinis lietuvis nuo kiekvieno mėnesio pajamų 10% sumos visų pirma „susimoka sau“, o tik tada išleidžia tai, kas lieka.

Tarkime šveicarai ar vokiečiai sutaupo ir investuoja šiek tiek daugiau nei 15% nuo gaunamų pajamų. Tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį bus sukaupiama ir atitinkamai liks investavimui 180 litų.

Be abejo, šioje vietoje dauguma pasakys: „Ką tie 180 litų pakeis?! Juk man per metus pavyks sukaupti vos 2160 litų! Ir net jeigu investavęs gaučiau 10% metinę grąžą, mano uždarbis sudarytų vos 216 litų. Tokia Jūsų strategija manęs tikrai nepavers milijonieriumi!“

Pasižiūrėkime ar tikrai?

Kaip jau žinome, dauguma mūsų atlyginimą gausime maždaug 40 metų. Taigi visą šį laiką kiekvieną mėnesį visų pirma „susimokėdami sau“ 10% nuo gaunamų pajamų galiausiai sukauptume 86400 litų.

Be abejo, ši suma vis dar yra gerokai mažesnė negu kad mūsų siekiamas vienas milijonas. Tačiau greičiausiai niekas jau nebesiginčys, kad 86400 litų tikrai yra daugiau nei 0 litų.

Ilgalaikio periodinio investavimo nauda

Na o dabar įsivaizduokime, kitą situaciją. Kiekvieną mėnesį visus tuos sukauptus pinigus mes investuojame į pasaulio akcijų indeksą siekiantį atkartoti fondą, kurio tikėtina ateinančių 40 metų vidutinė metinė grąža lygi 10%.

Per pastaruosius 110 metų visuotinė pasaulio akcijų krepšelio metinė investicijų grąža siekė maždaug 9%. Ką tokiu atveju gauname? Laikantis vien tik šio elementaraus investavimo plano per ateinančius 40 metų Jūs galite sukaupti maždaug 1000000 litų sumą! Sunku patikėti?

Pasižiūrėkite į žemiau pateikiamą grafiką

Atrodytų neįtikėtinai didelis, net 13 kartų siekiantis skirtumas. Faktas yra toks, kad norint visa tai pasiekti Jums, kaip jau buvo minėta, prireiks dviejų dalykų – laiko ir kantrybės.

Pateiktame grafike galima pastebėti, kad skirtumas tarp kaupimo ir investavimo tampa ypač ženklus tik praėjus šiek tiek daugiau nei 20 metų nuo investavimo pradžios, o vėliau vis labiau auga.

Taigi, dabar Jūs jau žinote, kad kiekvieną mėnesį visų pirma „susimokėdami sau“, t.y. atsidėdami 10% nuo visų pajamą, bei sukauptą sumą investuodami, galite susikurti “antras pajamas”. O pastarosios per labai ilgą laikotarpį gali netgi viršyti Jūsų darbines pajamas. Šį tikslą įmanoma pasiekti tik tokiu atveju, jei sugebėsite disciplinuotai laikytis užsibrėžto plano bei nepasiduoti trumpalaikiams rinkos svyravimams. Tokio plano didžiausi draugai – laikas ir grąža. Tai reiškia, kad kuo anksčiau Jūs pradėsite, tuo ilgesnį laikotarpį galėsite investuoti. O kuo didesnę grąžą sugeneruosite, tuo galutinė suma bus didesnė.

Galimi prieštaravimai

Be abejo, kiekvienas iš mūsų galime surasti daugybe prieštaravimų. Pavyzdžiui, kad gaunant 1800 litų atsidėti 10% yra neįmanoma. Juk su 1800 litų neįmanoma išgyventi.

Arba galite ginčytis, kad 10% vidutinė metinė grąža yra per didelė. Ir netgi investuojant rizikingai reikėtų tikėtis mažesnės, tarkime 6 – 8% grąžos po visų išlaidų. Galiausiai, kad nei vienas iš mūsų negalime planuoti 40 metų į priekį, juk visiškai neaišku, ar tiek laiko iš viso gyvensime. (Plačiau apie tai: Iš ko susideda bendra investicijų grąža?)

Jūs visais atvejais esate teisūs! Tačiau visiems šiems prieštaravimams yra vienas nenuginčijamas argumentas – 1 milijonas litų net ir po 40 metų yra gerokai didesnė suma nei 0 litų.

Be to, yra labai aiški kaina, kurią turėsite sumokėti, norėdami pasiekti užsibrėžtą tikslą. Ta kaina yra – 10% mažesnės Jūsų išlaidos šiandien.

Kiekvienas turėtų pats sau atsakyti, ar tokia kaina yra per didelė ar ne?

Išanalizavus Lietuvos statistikos departamento pateikiamą vidutinį lietuvio išlaidų krepšelį galima būtų ganėtinai greitai surasti bent jau 5% mėnesinių pajamų siekiančią sumą, kurią būtų galima atsidėti ir investuoti. Tuo tarpu šiek tiek „pasitempus“ ir susistygavus išlaidas, t.y. vengiant nereikalingų pirkinių bei sveikatai žalingų įpročių, tikėtina, kad pavyktų sutaupyti ir minėtus 10%.

Taigi, kaip matote, kiekvienas iš mūsų gali tapti milijonieriumi, tačiau ar juo tapsime ar ne, galiausiai priklausys tik nuo mūsų pačių.

Renkatės Jūs

Jūs galite toliau kaltinti aplinką, žemas pajamas ar aukštas šildymo kainas. Taip pat galite toliau tikėtis stebuklo ar „aukso puodo“ laimėjimo.

Arba galite prisiimti atsakomybę už savo ateitį jau šiandien, susidaryti aiškų investavimo planą, disciplinuotai jo laikytis ir galiausiai džiaugtis ilgalaikio periodinio investavimo teikiamais vaisiais. Ir net jeigu šiais vaisiais dėl “nenumatytų aplinkybių” kažkam iš mūsų gali nelikti laiko pasidžiaugti, už visa tai Jums bus amžinai dėkingi Jūsų vaikai, kurie galbūt dar tik žengia pirmuosius savo gyvenimo žingsnius.

Na ir pabaigai visiems kas nori pasimodeliuoti asmeninę situaciją, atsižvelgiant į mėnesinių santaupų dydį, investavimo laikotarpį bei tikėtiną grąžą, siūlome pasinaudoti tam tikslui ypač gerai tinkamu nemokamu SEB banko sukurtu įrankiu – „Investicijų skaičiuoklė“.

Visiems sėkmės kelyje į savo pirmąjį milijoną!!!