Nors Lietuvoje alternatyvaus skolinimosi platformos 2018 m. sudarė tik 0,59% bendros skolinimosi vertės šalyje ir ženkliai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Tačiau bendros Baltijos šalių regiono tendencijos išryškina alternatyvų skolinimąsi kaip rimtą iššūkį tradiciniams bankams ir kredito unijoms. Apskritai paėmus, Lietuvoje, Latvijoje ir  Estijoje  alternatyvus skolinimas vaidina vis reikšmingesnį vaidmenį. Per pirmuosius tris 2018 m. ketvirčius (sausis – rugsėjis) alternatyvaus skolinimo platformos paskolino 1,1 mlrd. eurų. Tai sudaro  daugiau nei 8% bendros per tą laikotarpį išduotų paskolų vertės Baltijos šalių regione (bankai ir kredito unijos paskolino apytiksliai 12 mlrd. eurų).

Tai didžiąja dalimi lemia ir vis labiau palanki investicinė aplinka, finansų politika, kuri suteikia itin geras sąlygas investuotojams, besidomintiems būtent alternatyvaus investavimo rinka.

Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje veikė 170 finansinių technologijų (Fintech) bendrovių. Daugiausia jų specializavosi elektroninių mokėjimų srityje (44 proc.), antroje vietoje rikiavosi skolinimo srityje veikiančios bendrovės (15 proc.), o trečiąją vietą dalinosi bankininkystės sektoriuje veikiančios ir blokų grandinės („blokchain“) technologiją vystančios įmonės.

Investavimo į nekilnojamąjį turtą (NT) ekspertė ir sutelktinio finansavimo įmonės „Profitus“ įkūrėja Viktorija Vanagė pasakoja, kad iki šiol išryškėjusios tendencijos leidžia tikėtis, jog dėl kompleksiškos ir nuoseklios Lietuvos banko vykdomos finansinėms technologijoms palankios politikos, ateinančiais metais Lietuvoje dar labiau augs sutelktinio skolinimo mastai: „Reguliuojama ir prižiūrima aplinka, didėjantis visuomenės informuotumas apie alternatyvias finansų rinkas, griežtos ir dažnai sąlyginai nepalankios tradicinio skolinimosi sąlygos bankuose ir kredito unijose – ypač nekilnojamo turto vystymui – yra akivaizdūs veiksniai, lemiantys didėjantį alternatyvaus finansavimo galimybių populiarumą. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos šalyse daugėja šias paslaugas teikiančių platformų kiekis bei jų suteikiamų paskolų sumos“.

Bendras anksčiausiai, t.y. 2015 – 2016 metais įkurtų alternatyvaus skolinimosi platformų finansuojamų paskolų portfelis pernai vidutiniškai padidėjo 200 proc. Sutelktinio skolinimosi operatorių finansiniai rezultatai taip pat – vis geresni. Per metus jų pajamos augo vidutiniškai dvigubai, o veiklos sąnaudos, lyginant su pajamomis mažėjo.

„Profitus“ parengtoje apžvalgoje taip pat lyginamos ir Baltijos šalių alternatyvių skolinimo platformų metinės palūkanų normos mokamos investuotojams, kurie savo pinigus skolina už atlygį.

Lietuvoje tikėtina metinė palūkanų norma investuotojams yra tarp 8
– 30% (vartojimo paskolų tikėtina vidutinė metinė palūkanų norma yra 17%, verslo paskolų bei paskolų NT vystymui – 11%).

Kitose Baltijos šalyse tendencijos išlieka panašios. Platformų operatorių žadama palūkanų norma yra nuo 7 iki 25%, priklausomai nuo paskolos tipo (vartojimo kreditas, verslo paskola ar paskola NT vystymui), vidutiniškai 14% per metus.

Visą apžvalgą galite atsisiųsti: https://www.profitus.com/review2018

Dalis investavimo strategijų yra paremtos nuostata, kad investuotojas turi susitaikyti su nuostoliu, pripažinti savo klaidas ir judėti tolyn. Remiantis tokia nuostata, nemokią paskolą galima tiesiog parduoti rinkoje ir gautas lėšas toliau investuoti į mokias paskolas. Tačiau rinkoje vyrauja ir kita investavimo strategija, kai investuojama į probleminį turtą, t.y. įmones turinčias problemų, nemokias paskolas ir t.t. Taikant tam tikrą diskonto normą rinkoje perkamos nemokios paskolos, tikintis, kad skolininko padėtis pasitaisys ir jis pradės vykdyti įsipareigojimus.

Paskola gali tapti nemoki dėl įvairių priežasčių: skolininkas neteko darbo, turi laikinų finansinių problemų, pablogėjo ekonominė šalies situacija, piktybiškai negrąžinama paskola ir kt. Net ir pripažinus skolą nemokia, yra tikimybė, kad ji bus grąžinta, o kreditoriui bus sumokėtos visos palūkanos ir priskaičiuoti delspinigiai. Esant poreikiui galima pasitelkti teisinius instrumentus bei pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Taigi, paskolų nemokumas yra ne tik kylanti rizika investuotojui, bet ir tam tikra galimybė.

Blogosios paskolos

Investuojant į paskolas svarbu įvertinti kylančias rizikas. Vienas iš riziką įvertinančių rodiklių yra blogų paskolų lygis (angl. non-performing loan, NPL). Nepriklausomai nuo skolininko kredito reitingo, šis rodiklis parodo blogų paskolų lygį portfelyje. Bankai turi didelę kredito rizikos valdymo ir skolinimo patirtį, taip pat blogų paskolų lygiai bankuose yra viešai skelbiami. Taigi, galima palyginti, kaip istoriškai kinta NPL rodiklis bankuose, tuo pačiu įvertinant, kas galėtų nutikti su turimu paskolų portfeliu.

Lietuvos banko duomenimis blogų paskolų kiekis bankuose 2017 m. sumažėjo iki 3,79 proc. nuo viso paskolų portfelio. Tuo tarpu 2010 m. blogų paskolų dalis siekė net 20 proc. viso paskolų portfelio. Tuo metu, kai pakankamai didelė paskolų portfelio dalis yra nemoki, rinkoje tampa ypač sudėtinga parduoti tokias paskolas ir gauti už jas priimtiną sumą.

Investuojant į paskolas P2P platformose, šiuo metu galima gauti 10 – 20 proc. ar didesnes metines palūkanas, taigi galima daryti prielaidą, jog pasistengus bus gauta pelno tiek, kad 20 proc. nemokių klientų kiekis nebus labai reikšmingas uždirbtam pelnui.

Remiantis 2017 m. Deloitte tyrimo duomenimis, 2015 m. Lietuvos rinkoje buvo skolinama už 3 proc. metines palūkanas. 2018 m. sausio mėn. vidutinės paskolų įmonėms palūkanos buvo 2,71 proc., gyventojams – 3,83 proc., kai tuo tarpu P2P platformose pinigų kaina buvo gerokai didesnė. Teoriškai didesnė palūkanų norma reiškia didesnę riziką, o kelis kartus didesnė palūkanų norma reikš kelis kartus didesnę riziką. Akivaizdu, kad skolininkas mokantis 3 – 4 proc. palūkanas, bus mažiau rizikingas, nei skolininkas mokantis 15 ar 25 proc. palūkanas. Esant tokiems rizikos skirtumams, ekonominės recesijos atveju investuojant į P2P paskolas vertėtų tikėtis bent jau 30 – 50 proc. NPL dalies savo paskolų portfelyje, priklausomai nuo recesijos gylio. Be abejo, tai tik teorinės prielaidos, nes Lietuvoje plėtojamos P2P platformos dar tik auga ir nepatyrė ekonominės recesijos. Taip pat nėra garantijos, kad paskolų platformos pajėgs vykdyti įsipareigojimus, kai 20 proc., o gal net 50 proc. paskolų portfelyje taps nemokios.

Situacija Vidurio ir Rytų Europoje parodo, kad toks didelis NPL lygis nėra tik teorinėmis prielaidomis paremtas skaičius. 2015 m. Kroatijoje, Rumunijoje ir Serbijoje nemokių paskolų dalis įmonių paskolų portfelyje sudarė daugiau nei 20 proc. viso paskolų portfelio. Geresnė situacija buvo Baltijos šalyse, kur išsiskyrė Estija, kur buvo pastebimas mažiausias blogų paskolų procentas bendrame paskolų portfelyje.

Skirtingos šalys pasižymi skirtingomis rizikomis, todėl prieš investuojant paskolų rinkoje, svarbu įsivertinti šalies finansinę sveikatą. Savitarpio skolinimas yra auganti kreditavimo ir investavimo šaka, todėl dažnai nėra galimybių analizuoti P2P paskolų rinkos įvairiose verslo ciklo stadijose. Atsižvelgiant į tai vertėtų lyginti kaip atrodo bankų paskolų portfeliai įvairiose verslo ciklo stadijose. Plėtojantis finansinių technologijų sričiai, atsiranda daug alternatyvių kreditavimo galimybių, tačiau bankų paskolų portfeliai vis dar atspindi situaciją šalies paskolų rinkoje.

Palyginimui naudojami bankų duomenys, kadangi tai greičiausiai ir lengviausiai prieinami duomenys. Pabrėžtina, kad analizuojami duomenys neatspindi situacijos P2P paskolų rinkoje, nepriklausomai nuo to kaip kruopščiai yra vertinamas paskolos gavėjų kreditingumas. Esant nepalankiai fizinių asmenų situacijai egzistuoja didelė tikimybė, kad pirmiausiai bus vykdomi įsipareigojimai bankui arba hipotekos kreditoriui, o ne kitiems kreditoriams. Dažniausiai hipotekos kreditorius būna bankas, taigi jie turi didelę įtaką skolininkų elgsenai. Baimė prarasti gyvenamąjį būstą yra didesnė, nei baimė turėti problemų su antstoliais. Taigi ir įsipareigojimai pirmiausiai bus vykdomi bankui, o tik paskui kitiems kreditoriams. Tokiu atveju kyla rizika, kad dėl šių priežasčių įsipareigojimų nevykdymo tikimybė P2P paskolų platformose bus šiek tiek didesnė, nei banke, net lyginant vienodą kredito riziką turinčius klientus.

Atgautinos nemokios paskolos

Nors paskolų portfelyje nemokių paskolų dalis gali būti iš ties didelė ir atrodyti grėsmingai, tačiau uždelstas paskolos grąžinimas yra kompensuojamas delspinigiais ir didesnėmis palūkanomis. Šioje vietoje vėl verta išskirti jau paminėtas dvi paskolų portfelio valdymo strategijas. Pirmoji, kai blogos paskolos iš karto parduodamos rinkoje ir gautos lėšos reinvestuojamos į kitas paskolas. Antroji, kai pats investuotojas dalyvauja skolos išieškojimo procese ir taip tikisi atgauti investuotas lėšas, o sėkmės atveju gauti pelną.

Pirmoji strategija yra efektyvesnė ekonominio augimo laikotarpiu, kai ekonominė situacija gerėja, skolinimosi poreikis auga. Šiuo periodu efektyviau būtų rinkoje parduoti nemokių klientų paskolas, o gautas lėšas reinvestuoti į naujas paskolas. Esant gerai ekonominei situacijai yra didelė tikimybė, kad nemoki paskola bus parduota su pakankamai maža diskonto norma. Tuo tarpu prasidėjus recesijai padidėja blogų paskolų dydis portfelyje, skolininkams tampa sunkiau grąžinti skolas, o tai lemia, kad daugiau investuotojų pradeda pardavinėti paskolas, taigi didėjant blogų paskolų pasiūlai didėja ir parduodamų paskolų diskonto norma. Didesnė nuolaida parduodant paskolą lemia investuotojų atgautiną mažesnę investuotų lėšų dalį.

Prieš priimant sprendimą, kurią strategiją pasirinkti, svarbu įvertinti pagrindinius skolų išieškojimo efektyvumo vertinimo rodiklius ir juos palyginti su rinkoje siūloma kaina už parduodamą paskolą. Skolų išieškojimo efektyvumą įvertina du pagrindiniai rodikliai, tai atgautina paskolos dalis (angl. recovery rate, RR) ir laikotarpis per kurį įvykdomas skolos išieškojimas ir/arba ji yra nurašoma. Vidutinis laikotarpis per kurį yra įvykdomas skolos išieškojimas svyruoja tarp 1,5 metų ir 6,5 metų, o atgauti galima iki 66 proc. paskolos. Atsižvelgiant į 2010 m. ir 2015 m. duomenis, didžiausia tikimybė, kad per 1,5 – 3,5 metų bus atgauta iki 50 proc. investuotų lėšų. Baltijos šalyse 2015 m. vidutinis atgautinų paskolų rodiklis siekė 43,6 proc., o skola vidutiniškai išieškota per 2,2 metus.

Atsižvelgiant į tai, verta tikėtis atgauti tik ne daugiau kaip pusę investuotų lėšų. Ši riba galėtų būti taikoma kaip atskaitos taškas sprendžiant ar parduoti paskolą rinkoje ar vykdyti priverstinį skolos išieškojimą ir laukti. Lenkijos ir Čekijos pavyzdys rodo, kad pagerėjus ekonominei situacijai, ženkliai išauga skolų išieškojimo efektyvumas. Taigi, laukimas gali padidinti tikimybę atgauti didesnę dalį investuotų lėšų. Pavyzdžiui Čekijoje 2010 m. RR rodiklis buvo ~20 proc., tačiau 2015 m. jis pakilo iki ~67 proc., taigi net ir nusipirkus paskolą už 20 proc. nominalios vertės, per 5 metus buvo galima uždirbti ~300 proc. grąžą. Tačiau jeigu rinkoje situacija labai prasta, galima rasti paskolų, kurios parduodamos už 10 proc. nominalios vertės ar netgi dar mažiau.

Pabrėžtina, kad čia pateikiami tik bendri skolų išieškojimo rodikliai, neskaidant paskolų pagal jų tipą. Fiziniams asmenims skirtų mažų vartojimo paskolų, didelių paskolų be užstato, bei paskolų su užstatu skolų išieškojimo efektyvumas gali ženkliai skirtis.

Apibendrinimas

Investuojant svarbi auksinė taisyklė – niekada neprarasti pinigų. Paskolų rinkoje šia taisykle pakankamai sunkiau pasinaudoti, kadangi visada pasitaikys nesąžiningų kredito gavėjų, kurie pasiėmę paskolas tiesiog dings, taip pat gali pasitaikyti gyvenimiškų situacijų, kai nebebūna galimybių vykdyti įsipareigojimus. Rinkoje natūraliai egzistuoja tam tikra nemokių paskolų dalis, kurių nuostoliai turi būti kompensuojami gaunamomis palūkanomis.

Siekiant kuo efektyvesnio paskolų portfelio valdymo, svarbu vertinti ne tik skolininkų kredito istoriją, tačiau ir suprasti bendras paskolų rinkos tendencijas. Ekonominės recesijos metu tiek akcijų rinkoje, tiek paskolų rinkoje investuotojams kyla didelės rizikos, tačiau kartu atsiranda papildomų uždarbio galimybių.

Sakoma, jog investavimas akcijų rinkoje yra nulinės grąžos žaidimas, t.y. tai kas vienam investuotojui yra pelnas, kito investuotojo nuostolis. Paskolų rinka nėra išimtis, nepaisant tarpininkavimo mokesčių, paskolų rinkoje gautina nauda pasiskirsto tarp investuotojo į paskolas, kredito gavėjo ir investuotojų į probleminį turtą. Detali rinkos ir rizikų analizė galbūt nepadės išvengti nuostolių, tačiau tai tikrai padės juos sumažinti.

• Palankus rizikos ir grąžos santykis – ne bankinių paskolų sektorius žymiai pelningesnis nei tradiciniai investiciniai instrumentai, dažnu atveju dvigubai.
• Mažai koreliuoja su kitomis turto klasėmis – paskolų sektoriaus pelningumas beveik nepriklauso nuo pasaulio naftos, aukso ar akcijų indeksų kainų.
• Maži mokesčiai investuotojui – investuojant per sutelktinio finansavimo platformas dažniausiai netaikomi jokie įėjimo, pelno, sėkmės, pirkimo, pardavimo ir t.t. mokesčiai, kas šį instrumentą padaro dar patrauklesniu investuotojams.
• Nereikia didelio kapitalo – investuoti per sutelktinio finansavimo platformas galima nuo 5 eurų.
• Instrumentų gausa – galima investuoti plačiai diversifikuojant portfelį per paskolų tipus, skirtingas šalis, garantus, atpirkimo laikotarpius, sektorius. Taip pat lengva naudoti įvairias investavimo strategijas pvz. nesunkiai galima pasidaryti srautinį portfelį, kuris kiekvieną mėnesį generuotų pastovias pajamas ir t.t.

Ką reikia žinoti apie riziką?

Užsiimant investicijomis, svarbu žinoti ne tik privalumus, tačiau ir kokią riziką reikia prisiimti. Keli dalykai, ką svarbu žinoti apie riziką dirbant su sutelktinio finansavimo platformomis ir kaip išvengti praradimų.

• Diversifikacija – pagrindinis raktas investuojant į paskolas ir išvengiant praradimų yra maksimaliai plačiai diversifikuoti portfelį per skirtingus instrumentus, skirtingas platformas bei skirtingas šalis. Diversifikacija mažina sisteminės rizikos ir žinoma nuostolių tikimybę. Reiktų paminėti, kad investuojant didesnes sumas efektyviai diversifikuoti portfelį tampa gana sudėtinga dėl kai kurių instrumentų mažo rinkos gylio ir didelių laiko sąnaudų administruojant portfelį.
• Teisinė rizika – kiekvienoje šalyje yra skirtingas sutelktinio finansavimo reguliavimas, kiekviena platforma naudoja skirtingus teisinius modelius bei sutartis, dažnu atveju platformos veikia pilkoje zonoje (interpretuoja įstatymus pritaikydami savo modeliui). Europoje labai mažai teismų praktikos šioje temoje.
• Sudėtinga dokumentacija – kiekvieno instrumento sutartys, platformų veikimo taisyklės, investavimo taisyklės, pinigų valdymo procesas, vartotojų identifikavimo procesas, paskolų išdavimo metodikos, po paskolinis administravimas ir t.t. tai yra dokumentai su kuriais susiduria kiekvienas investuotojas šioje rinkoje. Skirtingose šalyse bei platformose šie dokumentai yra skirtingi ir geriausiu atveju anglų kalba, todėl norint atidžiai įsigilinti į viską reikės nemažai laiko ir kantrybės.

(Plačiau apie tai: Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo rinka)

Jau nuo senų laikų žmonės žino, kad pinigai uždirba pinigus. Žvelgiant kiek plačiau, pinigus uždirba kapitalas, kuris apima kiek daugiau turto rūšių (vertybiniai popieriai, nekilnojamas turtas, materialusis turtas) nei vien grynieji pinigai (Plačiau apie tai: Vertybiniai popieriai). Palūkanos dažniausiai skaičiuojamos finansiniam turtui ar juos reprezentuojantiems vertybiniams popieriams: ilgalaikėms bei trumpalaikėms paskoloms, kreditinėms linijoms, obligacijoms, vekseliams.

Procentų skaičiavimo už paskolintus pinigus istorija labai sena – ji siekia tūkstančius metų. Dabar finansų rinkos efektyvesnės nei kadaise, ir palūkanų dydis taip pat tapo normalesnis. Tuo tarpu gūdžiais laikais palūkanos būdavo didžiulės, ir ne veltui vis dar laikosi seniau prigijęs žodis „palūkininkas“. Milžiniškos įmokos sugriaudavo daugelio žmonių gyvenimus, sukurdavo daug socialinių problemų. Todėl kai kuriais epochos laikotarpiais palūkanų skaičiavimas būdavo draudžiamas, taip pat panašiai elgiasi kai kurios religijos.

Palūkanų norma – tai procentinis dydis, parodantis kokia dalis pinigų už paskolą per metus gaunama/sumokama lyginant su visa skolinama suma. Pavyzdžiui, iš viso penkeriems metams paskolinama 1000 EUR suma, ir skolininkas kasmet, pradedant pirmais metais turi sumokėti po 50 EUR du kartus per metus, taigi iš viso po 100 EUR per metus, kas sudarys 10% nuo visos paskolintos sumos. Tai „nominali“ palūkanų norma, tuo tarpu praktikoje vietoj šios paprastos normos dažnai skaičiuojama „efektyvi palūkanų norma“ – ji skaičiuojama įvertinant sudėtinį efektą (sumokėti procentai uždirba naujus pinigus).

Nuo ko rinkoje daugiausia priklauso palūkanų normos dydis?

Bazinių palūkanų normų – tai centrinio banko (Europoje – ECB, JAV – FED, kitur kiti šalių centriniai bankai) nustatoma bazinė norma, kuri iš esmės formuoja visą paskolų rinką. Bazinė norma nustatoma atsižvelgiant į daugelį ekonominių aspektų, iš kurių pagrindiniai yra šie:

• Infliacija;
• Ekonomikos augimas – ekonominio ciklo stadija;
• Nedarbas.

Skolininko rizikingumo – nors ir bazinės palūkanos rinkoje visiems vienodos, tačiau konkrečių paskolų norma vis tik skirtinga. Skolintojas vertina skolininko riziką bei savo pinigų praradimo galimybę. Jei nėra užstato, skolininkas rizikingas – jam priskaičiuojami procentai bus daug didesni.

Pasiūlos bei paklausos pinigų rinkoje. Daugiausia įtakos, žinoma, turi centriniai bankai ir jų nustatoma bazinė palūkanų norma, vis tik tarpbankinės normos yra įtakojamos ir paklausos bei pasiūlos dėsnių.

Konkurencijos – rinkose, kur konkurencija tarp bankų didesnė, bankų maržos paprastai būna mažesnės.

Dažniausiai pasitaikantys palūkanų tipai:

• Indėlių – tai procentai, kuriuos gyventojai, juridiniai asmenys, ar kiti indėlininkai gauna už į banką ar kredito uniją padėtus pinigus (indėlį). Indėlių palūkanos iš esmės būna pačios mažiausios palūkanos rinkoje. Paprastai svyruoja tarp 0 – 3%.
• Būsto kreditų – palūkanos už paskolas, skirtas būsto ar kito nekilnojamo turto įsigijimui, yra palyginti nedidelės, nes paskolos teikėjui hipoteka įkeičiamas perkamas turtas. Paprastai svyruoja tarp 1.5 – 5%.
• Vartojimo kreditų – jų procentai už paskolą būna ko gero didžiausios rinkoje (neskaitant greitųjų kreditų ir kitų „subproduktų“). Tai paskolos be įkeitimo ir gyventojai neturintys pinigų einamiesiems pirkiniams, paprastai atitinka aukštesnės rizikos kategoriją. Paprastai svyruoja tarp 8 – 15% ar netgi dar daugiau.
• Lizingo – jų dydis būna gana skirtingas. Įmonėms perkančioms pakankamai stambų turtą, taikoma norma bus mažesnė. Taip pat ji mažesnė ir fiziniams asmenims perkant tokį turtą kaip automobiliai, bet tai priklauso nuo konkrečių sąlygų. Paprastai svyruoja tarp 2 – 5%.
• Obligacijų – priklauso nuo leidėjo rizikingumo, reitingo, jo istorijos. Paprastai svyruoja tarp 1 – 10%.
• Verslo kreditų – palyginti nedidelės/vidutinės, priklauso nuo įmonės turto įkeitimo galimybių, rizikingumo, finansinio sverto. Paprastai svyruoja tarp 1.5 – 7%.

(Nurodyti skaičiai yra tik orientaciniai, ir bus informatyvūs tik esant žemos infliacijos sąlygoms).