1. Kaip pagrindinėms turto klasėms sekėsi 2022-aisiais ir ko laukti 2023 metais investuojant finansų rinkose?
2. Ar reikėtų ruoštis pasauliniam ekonomikos nuosmukiui ir kuria linkme judės palūkanų normos?
3. Kaip formuoti investicijų portfelį ne tik akcijoms brangstant, bet ir didesnio neapibrėžtumo kontekste?
4. Kaip standartinis Synergy Finance portfelis pasirodė 2021-2022 metais?
5. Kaip investuoti 2023 metais?

Obligacijos – tai vertybiniai popieriai, pagal kuriuos jų emitentas, arba dar kitaip vadinamas išleidėjas, tampa obligacijų savininko skolininku ir prisiima įsipareigojimus iš anksto nustatytais terminais išmokėti pagrindinę skolos sumą (nominalą) plius sukauptas palūkanas, jeigu jos buvo numatytos obligacijų išleidimo sąlygose. Būtent dėl to obligacijos labai dažnai dar vadinamos skolos vertybiniais popieriais.

Daugumai, ypač pradedančiųjų investuotojų, obligacijų rinka atrodo lėta, neįdomi, be didelių uždarbio galimybių, tačiau būtent obligacijos sudaro didžiąją dalį pasaulinio finansinio turto.

Per pastaruosius 100 metų investavusieji į pasaulinį obligacijų portfelį galėjo džiaugtis 5.0% vidutine metine nominalia grąža ir net 2.0% realia grąža. Tačiau jei yra tikimasi palūkanų normų didėjimo, protingiau būtų investuoti į trumpesnio termino obligacijas.

Nors Lietuvoje alternatyvaus skolinimosi platformos 2018 m. sudarė tik 0,59% bendros skolinimosi vertės šalyje ir ženkliai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Tačiau bendros Baltijos šalių regiono tendencijos išryškina alternatyvų skolinimąsi kaip rimtą iššūkį tradiciniams bankams ir kredito unijoms. Apskritai paėmus, Lietuvoje, Latvijoje ir  Estijoje  alternatyvus skolinimas vaidina vis reikšmingesnį vaidmenį. Per pirmuosius tris 2018 m. ketvirčius (sausis – rugsėjis) alternatyvaus skolinimo platformos paskolino 1,1 mlrd. eurų. Tai sudaro  daugiau nei 8% bendros per tą laikotarpį išduotų paskolų vertės Baltijos šalių regione (bankai ir kredito unijos paskolino apytiksliai 12 mlrd. eurų).

Tai didžiąja dalimi lemia ir vis labiau palanki investicinė aplinka, finansų politika, kuri suteikia itin geras sąlygas investuotojams, besidomintiems būtent alternatyvaus investavimo rinka.

Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje veikė 170 finansinių technologijų (Fintech) bendrovių. Daugiausia jų specializavosi elektroninių mokėjimų srityje (44 proc.), antroje vietoje rikiavosi skolinimo srityje veikiančios bendrovės (15 proc.), o trečiąją vietą dalinosi bankininkystės sektoriuje veikiančios ir blokų grandinės („blokchain“) technologiją vystančios įmonės.

Investavimo į nekilnojamąjį turtą (NT) ekspertė ir sutelktinio finansavimo įmonės „Profitus“ įkūrėja Viktorija Vanagė pasakoja, kad iki šiol išryškėjusios tendencijos leidžia tikėtis, jog dėl kompleksiškos ir nuoseklios Lietuvos banko vykdomos finansinėms technologijoms palankios politikos, ateinančiais metais Lietuvoje dar labiau augs sutelktinio skolinimo mastai: „Reguliuojama ir prižiūrima aplinka, didėjantis visuomenės informuotumas apie alternatyvias finansų rinkas, griežtos ir dažnai sąlyginai nepalankios tradicinio skolinimosi sąlygos bankuose ir kredito unijose – ypač nekilnojamo turto vystymui – yra akivaizdūs veiksniai, lemiantys didėjantį alternatyvaus finansavimo galimybių populiarumą. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos šalyse daugėja šias paslaugas teikiančių platformų kiekis bei jų suteikiamų paskolų sumos“.

Bendras anksčiausiai, t.y. 2015 – 2016 metais įkurtų alternatyvaus skolinimosi platformų finansuojamų paskolų portfelis pernai vidutiniškai padidėjo 200 proc. Sutelktinio skolinimosi operatorių finansiniai rezultatai taip pat – vis geresni. Per metus jų pajamos augo vidutiniškai dvigubai, o veiklos sąnaudos, lyginant su pajamomis mažėjo.

„Profitus“ parengtoje apžvalgoje taip pat lyginamos ir Baltijos šalių alternatyvių skolinimo platformų metinės palūkanų normos mokamos investuotojams, kurie savo pinigus skolina už atlygį.

Lietuvoje tikėtina metinė palūkanų norma investuotojams yra tarp 8
– 30% (vartojimo paskolų tikėtina vidutinė metinė palūkanų norma yra 17%, verslo paskolų bei paskolų NT vystymui – 11%).

Kitose Baltijos šalyse tendencijos išlieka panašios. Platformų operatorių žadama palūkanų norma yra nuo 7 iki 25%, priklausomai nuo paskolos tipo (vartojimo kreditas, verslo paskola ar paskola NT vystymui), vidutiniškai 14% per metus.

Visą apžvalgą galite atsisiųsti: https://www.profitus.com/review2018

Plačiau

Dažniausiai pasitaikantys valstybiniai vertybiniai popieriai yra obligacijos (ilgesnės nei vieneri metai). (Plačiau apie tai: Skolos vertybiniai popieriai – obligacijos) Valstybės taip pat išleidžia iždo vekselius (trumpesni nei vieneri metai). Lietuva palyginti nesenai atnaujino ir taupymo lakštų programą, kuri leidžia gyventojams tiesiogiai investuoti į Lietuvos vyriausybės vertybinius popierius.

Kaip ir kiekvienas fiksuoto pajamingumo vertybinis popierius, valstybių išleidžiami vertybiniai popieriai emisijos išleidimo sąlygose apibrėžia teises bei pareigas, tarp kurių svarbiausia:

• Vertybinio popieriaus nominali vertė bei valiuta.
• Vertybinio popieriaus galiojimo trukmė (išpirkimo data).
• Mokamos atkarpos (palūkanų dydis bei jų išmokėjimo dažnumas).
• Emisijos dydis, kitos sąlygos.

Vyriausybių vertybinius popierius galima įsigyti tiek pirminėje rinkoje (platinimo metu), tiek ir antrinėje. Pirminėje rinkoje jie platinami aukciono būdu, siekiant išleisti vertybinius popierius minimaliomis sąnaudomis (palūkanų požiūriu). Antrinėje rinkoje juos galima įsigyti iš finansų tarpininkų – finansų maklerio įmonių, įskaitant atitinkamas paslaugas teikiančius bankų padalinius.

Laikoma, kad vyriausybės vertybiniai popieriai yra saugiausios investicijos. Daugeliu atveju tai ir bus tiesa. Vis tik, reiktų nepamiršti, kad valstybių reitingai ir patikimumas gali turėti ženklių skirtumų. Tikrai skirsis Vokietijos ar Argentinos, ir Graikijos leidžiamų obligacijų patikimumas, taip pat skirsis ir jų siūlomas pajamingumas (grąža, kurios investuotojas gali tikėtis). (Plačiau apie tai: Ne visos obligacijos yra vienodos: obligacijų skaidymas pagal pelningumą ir riziką)

Teoriškai, valstybės bankrutuoti negali, tačiau istorijoje pakanka atvejų, kuomet investavusieji į vyriausybės obligacijas neatgavo visų ar dalies savo pinigų.

Taip pat yra didelis skirtumas, ar vyriausybė išleido obligacijas savo valiuta ar kita (euro-obligacijos), nes turėdama galimybę spausdinti pinigus, ji visuomet jų galės sukurti tiek, kiek reikia sumokėti obligacijų savininkams – tik ta valiuta jau bus nuvertėjusi.