Tokių situacijų per pastaruosius 100 metų tikrai buvo ir ne viena. Kaip ryškiausius pavyzdžius galima būtų paminėti 1920 – 1930 metai JAV akcijos, 1970 – 1980 metai taurieji metalai, 1980 – 1990 metai Japonijos akcijos ir nekilnojamas turtas, 1995 – 2000 metai JAV internetinių bendrovių akcijos, 2003 – 2007 metai Kinijos akcijos ir pan.

Visi paminėti periodai drąsiai gali būti siejami su ypač gera ekonomine aplinka, kylančiu pragyvenimo lygiu ir pan. Nenuostabu, kad tokių ekonominių situacijų metu, kai akcijų ar kitų turto klasių kainos kasmet didėja po 20 – 30%, pasikeičia ir investuotojų psichologija. Juos užvaldo godumas, investiciniai sprendimai priimami iracionaliai, t.y. tiesiog darant tai, ką daro dauguma, o ne galvojant apie realius faktus. Taip pat dauguma pamiršta, kad kiekviena investicija, kaip ir bet koks daiktas, turi savo kainą ir dažniausiai už daugumą jų tiesiog labai stipriai permoka.

Tiesa ta, kad pastarųjų kelių šimtų metų finansų rinkų istorija parodė, jog kiekviena tokia situacija, kuri yra asocijuojama su „naująja ekonomika“, anksčiau ar vėliau baigiasi burbulo sprogimu, bei kad toks geras gyvenimas amžinai negali tęstis. Po burbulo sprogimo seka didelis bei staigus finansinių instrumentų kainų smukimas, ekonomika sulėtėja, o vėliau ir pereina į recesiją ar net depresiją, tuo tarpu dauguma investuotojų, patyrę ypač didelius nuostolius, kurie gali siekti daugiau nei 80%, tiesiog nebenori girdėti apie finansų rinkas.

Taigi, kai kitą kartą išgirsite kalbas apie „naująją ekonomiką“, prisiminkite, kad yra daug didesnė tikimybė, jog tai tik dar vienas burbulas, kuris anksčiau ar vėliau sprogs. (Plačiau apie tai: Investicinis burbulas)