2018 metai jau pasibaigė, todėl yra labai gera proga įsivertinti, kokios turto klasės investuotojams praėjusiais metais būtų sugeneravusios daugiausiai pelno, bei kur investuojant buvo galima patirti didžiausius nuostolius.

Taip pat, kaip ir kiekvienais metais pabandysime pateikti įdomiausias įvairių finansų rinkos ekspertų įžvalgas bei prognozes 2019 metams, bei pažvelgsime, kaip jiems sekėsi (ar nesisekė) prognozuoti 2018-ųjų metų svarbiausius finansų rinkų pokyčius.

2018 metų lyderiai

Pažvelgus į žemiau pateiktą grafiką galima būtų drąsiai konstatuoti, kad 2018 metai buvo labiau neigiami – didžioji dalis analizuojamų pagrindinių turto klasių sugeneravo neigiamą grąžą.

Kaip galima pastebėti iš pateikto grafiko, didžiausius nuostolius iš mūsų analizuojamų 8 pagrindinių turto klasių praėjusiais metais patyrė besivystančių rinkų akcijos (-14.8%) ir Europos-Azijos akcijos (-14.7%). Įdomu tai, kad būtent šios dvi turto klasės 2017 metais pademonstravo pačius geriausius rezultatus. Taigi, šioje vietoje būtų galima prisiminti posakį: „Kas daug kyla, tas anksčiau ar vėliau daug ir nukrenta“.

Tuo tarpu praėjusius metus vertinant iš pozityvios pusės matome, kad teigiamą grąžą sugeneravo tik dvi turto klasės ir kas ganėtinai įdomu, abi jos susijusios su JAV rinka: JAV doleris (+5.9%) ir JAV obligacijos (+1.0%).

Kokie veiksniai turėjo daugiausiai įtakos?

Žvelgiant į šiuos metus iš ekonominės perspektyvos galima būtų teigti, kad tai buvo ekonomikos augimo metai. Taigi kyla natūralus klausimas, kas galėjo paskatinti tokius sąlyginai prastus finansų rinkų rezultatus?

Šioje vietoje būtų galima įvardinti kelias priežastis: ekonomines bei politines.

Visų pirma tai šiek tiek daugiau nei buvo tikimasi kilusios JAV bazinės palūkanų normos. Praėjusių metų pabaigoje rinka tikėjosi, kad JAV centrinis bankas bazines palūkanų normas pakels 2 – 3 kartus, tačiau jos buvo pakeltos 4 kartas. Labiau nei tikėtasi kilusios palūkanų normos turėjo teigiamą impulsą JAV doleriui, kuris kaip minėjau šiais metais pabrango +5.9%.

Labiau nei tikėtasi kilusios bazinės palūkanos taip pat teigiamai veikė obligacijų pajamingumus (neigiamai veikė jų kainas). Kaip pavyzdžiui JAV 3 mėnesių trukmės obligacijų pajamingumas nuo metų pradžioje buvusio 1.36% pakilo iki 2.30%, o tarkime JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas nuo metų pradžioje buvusio 2.41% pakilo iki 2.69% (vienu metu JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas buvo viršijęs psichologiškai svarbią 3.0% ribą).

Šioje vietoje palietėme vieną, pastaruoju metu ypač daug aptarinėjamą temą – galimą palūkanų normų inversiją, t.y. situacija, kai trumpo laikotarpio (tarkime 3 mėnesių) JAV valstybinių obligacijų pajamingumas viršija ilgo laikotarpio (kaip pavyzdžiui 10 metų trukmės) pajamingumą. Tokia situacija per pastaruosius 50 metų signalizuodavo apie artėjančią recesiją. Kaip matome, 2018 metais skirtumas tarp trumpo ir ilgo termino obligacijų pajamingumų akivaizdžiai susitraukė ir jei šiais metais JAV centrinis bankas ir toliau kels bazines palūkanų normas (rinka prognozuoja bent vieną palūkanų normų pakėlimą), tai „palūkanų normų inversija“ tampa vis realesnė grėsmė.

Antra priežastis būtų politinė – jau ne kartą aptartas prekybos karas tarp JAV ir Kinijos, kurį realiai pradėjo dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Ši situacija į rinkas įnešė ganėtinai daug nežinomybės ir nervingumo, kas galiausiai peraugo į daugumos akcijų kainų padidėjusius svyravimus bei jų korekciją (metų pradžioje daugumos rinkų akcijų kainos buvo pasiekusios po-krizines aukštumas).

Taigi, ar pasiteisino 2018 metų prognozės?

Apibendrintai būtų galima teigti, kad 2017 metų pabaigoje įvairių investavimo strategų bei ekonomikos guru konsensusas buvo toks, kad 2018 metais pasaulio ekonomika toliau augs, infliacija išliks panašiame lygyje, JAV bazinės palūkanos bus keliamos, verslas generuos pelną, o akcijų kainos kils.

Galima būtų drąsiai teigti, kad daugumos požiūris į šiuos metus buvo teisingas. Pasaulio ekonomikos augimo bei infliacijos tempai faktiškai buvo tokie, kokius prognozavo TVF. JAV bazinės palūkanų normos buvo pakeltos, netgi JAV akcijų pelnų augimas gerokai viršijo strategų prognozes (daugiausiai dėl sumažintų mokesčių įmonėms).

Tačiau nepaisant tokių gerų ekonominių bei finansinių rodiklių, JAV bei kitų regionų akcijų kainos per 2018 metus pasikoregavo, o tai reiškia kad absoliuti dauguma investavimo „guru“ ganėtinai smarkiai apsiriko prognozuodami JAV akcijų kainų kryptį. 2017 metų pabaigoje dauguma strategų tikėjosi, kad 2018 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 2855 punktų ribą arba kitaip tariant per 2018 metus pabrangs +6.1%. Kaip jau žinome, per 2018 metus JAV akcijos patyrė -4.6% nuostolį (tai buvo pirmi nuostolingi metai nuo 2008 metų krizės).
(Plačiau apie tai: Kur investuoti 2018 metais?)

Taigi, nors finansų guru daugumą rodiklių nuspėjo ganėtinai tiksliai, tačiau investuotojams vienos svarbiausių turto klasių – akcijų, krypties nepataikė. Todėl šioje vietoje tiesiog galima dar kartą priminti, kad net jei ir sugebėsite teisingai nuspėti ekonomikos ir pelnų augimą, palūkanų pokyčius ir pan., tai dar visiškai nereiškia, kad pataikysite atspėti ir akcijų kainų kryptį. Pasaulio finansų rinkas taip pat įtakoja ir lūkesčiai, investuotojų psichologija bei įvairiausi netikėtumai, kuriuos prognozuoti yra praktiškai neįmanoma.

Kas 2019 metais laukia pasaulio ekonomikos?

Na o dabar pereikime prie 2019 metų prognozių ir pradėkime nuo ekonomikos, t.y. pažvelkime, kokį augimą tiek viso pasaulio, tiek ir atskirų regionų ekonomikoms prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Taigi, 2019 metais TVF prognozuoja, kad viso pasaulio ekonomikos augimas išliks toks pats kaip ir šiais metais (+3.7%). Didžiąją dalį pasaulio ekonomikos augimo sudarys besivystančių rinkų ekonomikų augimas (+4.7%), kai tuo tarpu išsivysčiusių šalių ekonomikos turėtų augti vos +2.1% (2018 metų augimas +2.4%). Kaip matome, viena pagrindinių institucijų pasaulio ekonomikai prognozuoja tolimesnį augimo trendą, tačiau bloga žinia yra ta, kad išsivysčiusio pasaulio augimo tempas po truputi lėtėja, o ypač ženklus sulėtėjimas prognozuojamas didžiausiai pasaulio ekonomikai – JAV (nuo +2.9% 2018 metais iki +2.5% 2019 metais). Būtent pastarasis faktorius daugumai investuotojų šiuo metu ir kelia didžiausią susirūpinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomikai yra prognozuojamas tolimesnis ekonomikos augimas, labai tikėtina, kad infliacija neturėtų mažėti. Pagal TVF prognozes 2019 metais išsivysčiusių šalių infliacijos tempas turėtų siekti 1.9%, tuo tarpu besivystančių rinkų infliacijos tempas – 5.2%.

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma pasaulio ir toliau išlaikys ekonomikos augimo tempą, labai tikėtina kad bus stabdomos ekonomikos skatinimo programos (Europoje, Japonijoje ir pan.) bei toliau keliamos bazinės palūkanų normos (JAV). Kaip pavyzdžiui, remiantis CME FedWatch įrankiu galime matyti, kad šiuo metu yra maždaug 20% tikimybė, kad iki 2019 metų pabaigos JAV bazinė palūkanų norma bus pakelta bent 1 kartą iki 2.75% ribos (šiuo metu yra 2.50%). Tačiau net ir esant tokiam scenarijui kol kas dar negalime tikėtis palūkanų normų inversijos.

Ką akcijoms prognozuoja finansų guru?

Kokius gi akcijų kainų pokyčius kitiems metams prognozuoja tie patys finansų rinkų ekspertai? Žvelgiant į 8 bankų (BMO, UBS, Deutsch Bank, Credit Suisse, Morgan Stanley, Citigroup, Bank of America, Goldman Sachs ir Barclays) strategų prognozes galima pastebėti, kad šiais metais visi jie toliau prognozuoja teigiamą grąžą, tačiau bendras požiūris į tai, kaip viskas klostysis gana stipriai skirias.

Šių bankų investicijų strategai tikisi, kad 2019 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 3078 punktų ribą, arba kitaip tariant nuo 2018 metų pabaigos lygio (2507 punktų) pakils maždaug +23% (plius dividendai). Šioje vietoje reikėtų pastebėti, kad tokio banko kaip Morgan Stanley strategas prognozuoja vos +9.7% augimą, tuo tarpu Credit Suisse net +33.6% (nemaža dalis tokio didelio augimo yra dėl to, kad prognozės buvo daromos dar prieš gruodžio mėnesio korekciją).

Kadangi šiais metais pastebimas ypač didelis nuomonių išsiskyrimas, pabandysime išsiaiškinti, kas tą galėjo nulemti. Žvelgiant į investavimo strategų prognozuojamą pelno augimą matome, kad praktiškai visi jie piešia labai panašų scenarijų, t.y. kad po ypač pelningų 2018 metų, kiti metai JAV įmonėms bus nors ir „kuklesni“, tačiau pelningi.

Tai reiškia, kad jų lūkesčius dėl akcijų kainų trajektorijos nulemia kiti veiksniai. Vieni teigia, kad didėjančios palūkanų normos, griežtesnės finansinės sąlygos, lėtėjantis ekonomikos augimas, potencialiai didėjantys tarifai ir pan. artimiausiu metu kels spaudimą įmonių pelnams bei akcijų kainoms. Šie veiksniai toliau išlaikys aukštą investuotojų nervingumo lygį. Prie neigiamų akcijoms veiksnių daug kas prideda ir tai, kad pinigai arba ypač trumpo termino (tarkime 1 metų) trukmės valstybinės obligacijos tampa vis patrauklesne investicija, lyginant su JAV akcijomis (pastarųjų dividendinis pajamingumas yra mažesnis nei 1 metų trukmės obligacijų palūkanos). Netgi tokie stambūs bankai kaip Goldman Sachs ir JP Morgan savo klientams šiuo metu rekomenduoja pasididinti pinigų kiekį akcijų sąskaita.

Tuo tarpu kiti teigia, kad po šiais metais įvykusios akcijų kainų korekcijos (vien gruodžio mėnesį akcijų indeksai smuko 3 – 9%), akcijų įverčiai sugrįžo prie „normos“ ir kad toliau stebėsime normalų augimą. Jie sutinka, kad palūkanų didėjimas ir ekonomikos augimo tempų lėtėjimas yra realios grėsmės, tačiau teigia, kad šios grėsmės jau yra įskaičiuotos į akcijų kainas. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Apibendrinimas

Na ir galiausiai pabandysime viską apibendrinti. Kaip jau matėme, dauguma ekspertų ir toliau prognozuoja pasaulio ekonomikos augimą, tačiau taip pat sutaria, kad pavyzdžiui JAV ekonomikos laukia augimo sulėtėjimas. Taip pat praktiškai visi sutinka, kad bazinės palūkanų normos JAV ir toliau didės, tuo tarpu kitų šalių (Europos, Japonijos ir pan.) centriniai po truputi stabdys ekonomikos skatinimo programas ir galiausiai jas pabaigs.

Tai reikš palūkanų normų didėjimą, kas iš principo turėtų neigiamai įtakoti obligacijų kainas. Tai taip pat gali paskatinti investuotojus perkainoti rizikingą turtą (akcijas, nekilnojamą turtą, aukšto pajamingumo obligacijas) nes išaugs reikalaujama rizikos premija. Lėtėjantis ekonomikos augimas, prekybos karai, kylančios palūkanų normos iš principo turėtų kelti spaudimą akcijų kainoms, tačiau ar artimiausiu metu pasaulio akcijos pereis į vadinamą „meškų“ rinką, ar pasaulio ekonomika pereis į recesiją kol kas sunku pasakyti. Drąsiausi, arba pesimistiškiausiai nusiteikę strategai užsimena, kad tai mūsų gali laukti 2020 metais.

Taip pat, kaip ir kiekvienais metais pabandysime susisteminti, kaip finansų rinkų „guru“ sekėsi (ar nesisekė) prognozuoti šių metų svarbiausius finansų rinkų pokyčius, bei kokias prognozes jie dalina kitiems, t.y. 2018 metams.

2017 metų lyderiai

Pažvelgus į žemiau pateiktą grafiką galima drąsiai konstatuoti, kad 2017 metai buvo ypač pelningi metai – visos pagrindinės turto klasės sugeneravo teigiamą grąžą (išskyrus JAV dolerį). Tačiau šioje vietoje taip pat reikėtų pabrėžti, kad grafike esanti turto klasių grąža yra pateikiama JAV doleriais, taigi Euro zonos investuotojai visų turto klasių grąžą turėtų pakoreguoti atimdami JAV dolerio pokytį, t.y. maždaug tokiu dydžiu sumažindami pateiktą turto klasių grąžą.

Kaip galima pastebėti iš pateikto grafiko, pati pelningiausia turto klasė (iš mūsų analizuojamų 8 pagrindinių turto klasių) buvo besivystančių rinkų akcijos, kurios nuo metų pradžios iki gruodžio 28 dienos pabrango netgi 30%. Kitos dvi pelningiausios investicijos taip pat buvo akcijų rinkoje: Europos-Azijos akcijos (+25%) ir JAV akcijos (+22%). Įvertinus pateiktus visų turto klasių rezultatus galima teigti, kad 2017 metai buvo investavimo į akcijas metai.

Tuo tarpu vertinant kitą rezultatų pusę matome, kad prasčiausiai sekėsi JAV valstybinių obligacijų (+2.2%) ir JAV nekilnojamojo turto (+3.3%)  turto klasėms, kurios nors ir išvengė nuostolių, tačiau kurių prieaugis buvo minimalus.

Įdomiausios 2017 metų prognozės

Kai jau žinome šių metų nugalėtojus bei pralaimėtojus, galime pasiaiškinti, o kaip gi sekėsi finansų rinkų „guru“ su 2017 metų prognozėmis.

Visas 2017 metų prognozes norėtųsi pradėti nuo akcijų, o konkrečiau JAV akcijų prognozių. Praėjusių metų pabaigoje visi Bloomberg naujienų agentūros apklausti Wall Street bankų investicijų strategai į 2017 metus žvelgė optimistiškai ir prognozavo, kad pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 šiuos metus pabaigs ties 2356 punktų riba, arba kitaip tariant neskaičiuojant mokėtinų dividendų per metus pakils +5.2%.

Taigi, kaip matome, nors finansų rinkų „guru“ ir buvo nusiteikę optimistiškai, tačiau optimizmu netryško. Kas tuo metu lėmė tokį jų konservatyvumą? Galima būtų įžvelgti kelias priežastis. Visų pirma tai, kad praėjusių metų pabaigoje JAV akcijos buvo sąlyginai brangios, o tai ilguoju laikotarpiu sąlygoja mažesnę tikėtiną investicijų grąžą bei didina kainų korekcijos tikimybę. Taip pat tuo metu vyravo lūkesčiai, kad JAV palūkanų normos toliau kils, kas iš principo brangins skolinimąsi ir mažins įmonių pelningumą. Na ir galiausiai, buvo tikimasi kad JAV doleris ir toliau brangs, o tai turės neigiamą įtaką JAV bendrovių užsienio pardavimams.

Iš vienos pusės kaip ir galima teigti, kad visi ekspertai pataikė – pagrindinis JAV akcijų indeksas, kaip matėme iš aukščiau pateiktų skaičių, šiais metais sugeneravo teigiamą grąžą. Tačiau vertinant šiek tiek išsamiau matome, kad tas jų pataikymas buvo labai prastas – tas pats indeksas S&P 500 šiuo metu yra ties 2690 punktų riba, arba kitaip tariant nuo metų pradžios pabrango +20.1%. Taigi, nors investicijų strategai ir teisingai numatė JAV akcijų indekso judėjimo kryptį, tačiau jų bendras vertinimas labai reikšmingai nukrypo nuo tikrovės.

Kaip turbūt dauguma jau suprato iš aukščiau pateiktų 2017 metų prognozių prielaidų, nepasiteisino ir kelios kitos susijusios prognozės. Visų pirma dauguma prognozavo tolimesnį JAV dolerio brangimą, arba kitaip tariant euro pigimą. Priminsiu, kad praėjusių metų pabaigoje euro ir JAV dolerio valiutos kursas buvo lygus 1.05. Kaip jau turbūt dauguma žino, šiais metais JAV doleris ne tik kad nepabrango, o gana reikšmingai atpigo (-12.5%) – šiuo metu euro ir JAV dolerio kursas svyruoja ties 1.20 punktų riba.

Na o šis įvykis buvo gana stipriai susijęs su kita nelabai vykusia prognoze – JAV palūkanų normų didėjimu. 2016 metų pabaigoje JAV 10 metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas svyravo ties 2.45%. Dauguma analitikų tikėjosi, kad šiais metais obligacijų pajamingumas toliau stabiliai kils ir metų pabaigoje netgi pasieks 3.0% ribą. Deja, tačiau taip neįvyko. Šiuo metu JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas yra netgi mažesnis negu kad buvo metų pradžioje – 2.42%.

Taigi, bandant apibendrinti investavimo strategų darytas prognozes šiems, t.y. 2017 metams, galima teigti, kad jos buvo nelabai vykusios. Galbūt kaip vieną iš tokių labiau „pavykusių“ prognozių būtų galima įvardinti rekomendaciją didesnę investicijų portfelio dalį paskirti besivystančių rinkų akcijoms. Ši rekomendacija iš esmės buvo aiškinama tuo, kad tiek besivystančių rinkų valiutos, tiek ir besivystančių rinkų įmonių akcijos per pastaruosius 5 metus buvo gana stipriai „nukraujavusios“, o tai reiškia, kad ateityje jų laukė didesnis potencialus uždarbis, negu kad investuojant į sąlyginai brangias JAV akcijas. Džiaugiamės, kad 2017 metų sausio mėnesį vykusio renginio „Periodinė finansų rinkų apžvalga“ metu mes taip pat išskyrėme besivystančių rinkų akcijas (kaip ir kitus du akcijų regionus) kaip vieną potencialiausių investavimo krypčių.

Kur geriausia investuoti 2018 metas?

Na o dabar pereikime prie 2018 metų prognozių ir pradėkime nuo ekonomikos, t.y. pažvelkime kokį augimą tiek viso pasaulio, tiek ir atskirų regionų ekonomikoms prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Taigi, 2018 metais TVF prognozuoja, kad viso pasaulio ekonomikos augimas padidės 0.1% iki +3.8%. Didžiąją dalį pasaulio ekonomikos augimo sudarys besivystančių rinkų ekonomikų augimas (+4.9%), kai tuo tarpu išsivysčiusių šalių ekonomikos turėtų augti vos +2.0%. Taigi, kaip matome viena pagrindinių institucijų pasaulio ekonomikai prognozuoja tolimesnį augimo trendą, netgi su nedidele akceleracija.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomikai yra prognozuojamas tolimesnis ekonomikos augimas, labai tikėtina, kad turėtų didėti ir infliacija. TVF kaip tik tokį scenarijų ir „paišo“. Pagal jų prognozes 2018 metais išsivysčiusių šalių infliacijos tempas turėtų siekti 1.7%, tuo tarpu besivystančių rinkų infliacijos tempas – 4.4%. Su didėjančia infliacija labai tikėtina po truputi matysime ir didėjančias bazines palūkanų normas.

Kaip pavyzdžiui, remiantis CME FedWatch įrankiu galime matyti, kad šiuo metu yra maždaug 70% tikimybė, kad iki 2018 metų pabaigos JAV bazinė palūkanų norma bus pakelta 2 arba 3 kartus iki 1.75 – 2.0% ribos (šiuo metu yra 1.5%). Be abejo, reikėtų suprati, kad jei dėl kažkokių priežasčių JAV ekonomikos augimas pradeda „šlubuoti“ bei yra mažesnis negu kad prognozuojama, arba pavyzdžiui infliacija nedidėja o priešingai mažėja, tokiu atveju bazinių palūkanų kėlimas gali būti nukeltas.

Tuo tarpu iš kitos pusės, jei bazinių palūkanų kėlimas įsibėgėja, greitai galime pamatyti tokią situaciją, kai trumpo laikotarpio (tarkime 3 mėnesių) JAV valstybinių obligacijų pajamingumas priartėja prie ilgo laikotarpio (kaip pavyzdžiui 10 metų trukmės) pajamingumo, o tokia situacija per pastaruosius 50 metų signalizuodavo apie artėjančią recesiją.

Kokios prognozės JAV akcijoms, kurios sudaro puse viso pasaulio akcijų kapitalizacijos?

Na ir galiausiai priėjome prie įdomiausios turto klasės, t.y. akcijų. Kokius gi akcijų kainų pokyčius kitiems metams prognozuoja tie patys finansų rinkų ekspertai? Žvelgiant į 5 stambiausių bankų (BMO, UBS, Deutsch Bank, Credit Suisse ir Morgan Stanley) strategų prognozes galima pastebėti, kad visi jie yra nusiteikę ypač optimistiškai. Šių bankų investicijų strategai tikisi, kad 2018 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 2855 punktų ribą, arba kitaip tariant nuo dabartinio 2690 punktų lygio pakils maždaug +6% (plius dividendai).

Tikrai optimistiškos prognozės!!! Kyla elementarus klausimas “Iš kur?”. Pati pagrindinė tokių optimistiškų prognozių priežastis – tolimesnis įmonių pelnų augimas, kuris prognozuojama kitais metais turėtų siekti maždaug 10%. Taip pat dauguma ekspertų tikisi, kad ilgesnio laikotarpio palūkanos ir toliau išliks nedidelės (iki 2.0%), taip pat daug vilčių yra dedama į mokestinės aplinkos pagerinimą.

Tačiau kad ir kaip gražiai skambėtų šios stambiausių pasaulio bankų strategų prognozės, ne visi yra tokie optimistai. Tarkime žymus ekonomikos bei finansų rinkų istorikas Nial Ferguson, vertindamas dabartinę pasaulio ekonomikos bei pagrindinių turto klasių situaciją, įžvelgia daug panašumų su 2008 metų prieš-kriziniu periodu. Visų pirma jis pamini tai, kad daugelio turto klasių kainos šiuo metu yra pasiekusios visų laikų rekordus, t.y. turtas yra brangus. Tačiau kaip pagrindinį veiksnį, kuris kelia daugiausiai grėsmės, jis įvardino tai, kad baigiasi pasaulio centrinių bankų skatinimo programos (kitaip tariant „medicina“). JAV ir Didžiosios Britanijos centriniai bankai jau kelia bazines palūkanų normas, netrukus Europos centrinis bankas turėtų nutraukti vykdomą kiekybinio skatinimo programą. Būtent besitraukiantis skatinimas arba kitaip tariant griežtėjanti pinigų politika anksčiau ar vėliau turės neigiamos įtakos tiek pasaulio ekonomikai, tiek ir akcijų rinkoms. Savo ganėtinai bauginantį straipsnį Boston Globe jis baigia taip (vertimas iš anglų kalbos): „Nėra dviejų vienodų finansinių krizių. Kita krizė nebus tokia kaip paskutinioji. Tačiau kita krizė bus ir, kadangi finansų rinkų skatinimo programos („medicina“) yra nutraukinėjamos, ta krizė artėja. Šį kartą įsidėmėkite mano žodžius.“

Be abejo, kaip ir visada, paskyrus daugiau laiko, galima gana nesunkiai surasti ir daugiau neigiamų prognozių, kaip pavyzdžiui du garsūs investuotojai Jim Rogers ir Marc Faber visą pasaulį jau ne pirmus metus perspėjinėja apie artėjančią didžiausią visų laikų krizę, per kurią akcijų kainos smuks daugiau nei 50%, o aukso kaina pasieks naujas visų laikų aukštumas. Tačiau jų prognozės neišsipildo pastaruosius kelerius metus, tai klausimas kodėl turėtų išsipildyti kitais metais. (Plačiau apie tai: Finansų gidas: kur vertėtų investuoti 2016-aisiais?)

Apibendrinimas

Paklausite, tai kuriais „guru“ geriau tikėti. Atsakysime – geriau netikėti nei vienais, o mąstyti savo galva, stebėti besikeičiančią finansų rinkų situaciją ir atitinkamai reaguoti į pokyčius. Kaip jau ne kartą yra tekę minėti, visos šios prognozės, kad ir iš kokių protingų ar patyrusių ekspertų lūpų sklistų, galiausiai yra tik spėjimai, o moksliniai tyrimai jau seniai patvirtino, kad tokie spėjimai ilgainiui pridėtinės vertės investuotojams nesukuria. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Kas nutiko? Kas galėjo taip greitai ir taip drastiškai pasikeisti? Ar čia tik nafta taip stipriai pabrango ar ir kitos žaliavos?

Visų pirma pažvelkime į istoriją

Per pastaruosius 10 metų bendrinis žaliavų indeksas smuko 30%, o šių metų pradžioje buvo pasiekęs žemiausią kainų lygį per pastaruosius 30 metų. Prieš pasaulinę krizę, žaliavų turto klasėje buvo išsipūtęs gana didelis burbulas, tačiau kaip matome po to jis ypač drastiškai sprogo (per metus žaliavų kainos pasikoregavo daugiau nei 60%). Po šio burbulo sprogimo sekė kelis metus trukęs atsigavimas, tačiau 2014 metų viduryje tendencija vėl iš esmės pasikeitė, žaliavų kainos  pradėjo koreguotis ir iki 2016 metų pradžios papildomai smuko apie 50%. Kas tą galėjo įtakoti?  (Plačiau apie tai: Kokios ilgalaikės grąžos galima tikėtis investuojant į žaliavas?)

Du esminiai faktoriai

Pirmas faktorius – Kinija. Turbūt dauguma žinote, kad Kinija yra antra ekonomika pasaulyje pagal sugeneruojamą bendrąjį vidaus produktą. Taip pat ji yra lyderė pagal suvartojamų žaliavų kiekį. Kaip pavyzdžiui, Kinija suvartoja 54% pasaulio aliuminio, 48% vario, 31% medvilnės ir 12% naftos.

Būtent ši šalis, kuri yra viena didžiausių žaliavų vartotojų pasaulyje, pastaruoju metu susiduria su ekonominiais „sunkumais“. Paskutinius 5 metus Kinijos ekonomikos augimas smuko nuo 12% 2011 metais iki 6.7% šiais metais. Ir nors mums, europiečiams, tai gali atrodyti truputi juokingai, tačiau būtent šis staigus Kinijos ekonomikos augimo tempo sumažėjimas turėjo aiškių neigiamų padarinių žaliavų paklausai ir suvartojimui.

Vertinant pagal aplenkiančių indikatorių parodymus, Kinijos ekonomika į „lėtėjimo“ stadiją perėjo maždaug 2014 metų pradžioje, o kaip jau žinome, esminis žaliavų silpnumas prasidėjo kaip tik 2014 metų viduryje.

Antrasis faktorius – JAV doleris. Šios, t.y. pasaulio rezervinės valiutos, įtaka yra juntama daug kur. JAV dolerio stiprėjimas kitų valiutų atžvilgiu dažniausiai yra suvokiamas kaip defliacinis reiškinys, t.y. neigiamai veikia daugelio žaliavų kainas. Tuo tarpu JAV dolerio pigimas dažniausiai turi teigiamą įtaką žaliavų kainoms. (Plačiau apie tai: JAV dolerio ir žaliavų tarpusavio priklausomybė)

Kaip galima pastebėti iš aukščiau pateiktų žaliavų ir JAV dolerio pastarųjų 5 metų grafikų, iki 2014 metų pradžios abi turto klasės svyravo iš esmės apie tą patį lygį. Tačiau 2014 metų pradžioje, JAV centriniam bankui pradėjus kalbėti apie galimą bazinių palūkanų normų kėlimą, JAV dolerio kursas gana užtikrintai pradėjo judėti į viršų. Matome, kad tai iš karto turėjo neigiamą įtaką bendriniam žaliavų indeksui, kuris patraukė žemyn. Šioje vietoje įdomu tai, kad JAV dolerio brangimas tęsėsi tik metus (po to, kaip matome, sekė tam tikra kurso konsolidacija), tuo tarpu žaliavų turto klasėje 2015 metais prasidėjo antroji smukimo banga.

Kas vyksta šiais metais?

Taigi, kaip jau supratome, pastaruoju metu žaliavas labiausiai neigiamai įtakojo ganėtinai silpna tiek viso pasaulio bendrai, tiek ir Kinijos atskirai ekonomikos augimo perspektyva bei stiprėjantis JAV doleris. Tačiau kyla klausimas, kas vyksta šiuo metu, gal situacija jau keičiasi bei ko galima tikėtis ateityje?

Žvelgiant į 2016 metus galima pastebėti, kad pabrango be išimties visos žaliavų grupės. Daugiausiai brango taurieji metalai (+20.5%), tuo tarpu antroje vietoje sutinkame energetikos sektorių (+14.5%).

Kas galėjo įtakoti tokį staigų žaliavų kainų apsigręžimą? Analizuojant pagrindinius faktorius galima būtų daryti išvadą, kad šiuo metu vyksta labiau „techninis“ žaliavų kainų atšokimas, t.y. po labai staigios ir ženklios korekcijos vyksta tam tikras sugrįžimas prie normos, kuriam kažkiek įtakos turi ir pingantis JAV doleris (nuo metų pradžios JAV dolerio kursas kitų valiutų atžvilgius smuko 5%). Tuo tarpu analizuojant pasaulio ar Kinijos ekonomiką, kol kas galima įžvelgti daugiau neigiamų ženklų. Vienas tokių ženklų būtų vadinamas „Brexit“, kuris iš esmės gali pakeisti ne tik Didžiosios Britanijos bet ir viso pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas artimiausiais metais. Tačiau net ir susiklosčius tokiam scenarijui yra viena žaliavų grupė, kuri į tokius neramumus reaguoja ganėtinai teigiamai – tai taurieji metalai. Kaip pavyzdžiui, liepos 24 dieną paaiškėjus kad „Brexit“ visgi įvyks aukso kainas labai greitai šoktelėjo maždaug 5%.

Ko tikėtis ateityje?

Kalbant apie žaliavų kainų ateities perspektyvas galima drąsiai teigti, kad viskas priklausys nuo to, kaip seksis pasaulio ekonomikai (augimo tempas didės ar mažės) ir JAV doleriui (JAV dolerio kursas kils ar kris), tačiau tam reikia „tiksliai“ suprognozuoti ateitį. Kadangi mes žinome, kad daugumai prognozuoti ateities „nesiseka“, tiesiog pateiksime du šiuo metu dažniausiai vardijamus scenarijus. (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Pirmas scenarijus – pasaulio ekonomikos augimo tempas išlieka stabilus, ar netgi truputi pagreitėja, tai reiškia kad atsigauna pagrindinių žaliavų paklausa iš Kinijos ir kitų šalių, o tai savo ruožtu turi teigiamą įtaką žaliavų kainoms.

Tuo tarpu antrasis scenarijus – paplitus neigiamoms nuotaikoms po „Brexit“, pasaulio ekonomikos augimo tempas sulėtėja dar labiau, JAV doleris, kaip saugi valiuta pabrangsta prieš daugelį kitų valiutų, o tai savo ruožtu neigiamai įtakoja daugelio žaliavų kainas.

Kurį iš minėtų scenarijų pasirinksite Jūs priklausys nuo asmeninio požiūrio, kas mūsų laukia ateityje.

Turbūt dauguma esame girdėję terminus fundamentali analizė ar techninė analizė. Tie, kas domisi investavimu šiek tiek ilgiau, greičiausiai yra taikę abi analizės rūšis priimdami investicinius sprendimus. Tačiau ar teko kada girdėti terminą tarprinkinė analizė (angl. intermarket analysis). Jei teko – reiškia šis straipsnis ne Jums. Tačiau jei šį terminą girdite pirmą kartą arba nežinote ką jis reiškia, siūlome sugaišti kelias minutes ir paskaityti kas čia bus rašoma.

Pirmas žmogus, panaudojęs šį terminą buvo John J. Murphy. Būtent jis ir išpopuliarino šią analizės formą 1991 metais parašydamas knygą „Intermarket Technical Analysis“. Šioje knygoje jis su daugybe pavyzdžių aprašė pagrindinius šios analizės formos principus, priklausomybes ir pan.

Tarprinkinę analizę trumpai galima būtų apibrėžti taip – tai priklausomybės tarp keturių pagrindinių finansinių rinkų analizė, kuri padeda susidaryti bendrą vaizdą apie tai, kokie procesai vyksta pasaulio ekonomikoje bei kokia kryptimi galima tikėtis artimiausiu metu judės tam tikros rinkos. Kaip keturios pagrindinės finansų rinkos yra išskiriamos akcijos, obligacijos, žaliavos ir valiutos. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto klasės, jų pelningumas bei rizika)

Tačiau prieš pradedant gilintis į tarprinkinės analizės atlikimą reikėtų apsibrėžti pagrindines prielaidas bei priklausomybes. Žemiau yra išvardintos tarprinkinės analizės naudojamas prielaidas:

• Visos finansų rinkos yra tarpusavyje susijusios, tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų;
• Nei viena finansų rinka nejuda izoliuotai;
• Atliekant vienos finansų rinkos analizę, būtina analizuoti ir kitas susijusias finansų rinkas;
• Atliekant tarprinkinę analizę yra naudojama techninė analizė. (Plačiau apie tai: Techninė analizė)

Taip pat galima įvardinti 3 pagrindines minėtų keturių finansinių rinkų priklausomybes:

• Neigiama priklausomybė tarp JAV dolerio ir žaliavų.
• Neigiama priklausomybė tarp žaliavų ir obligacijų;
• Teigiama priklausomybė tarp obligacijų ir akcijų.

Šiame straipsnyje tik trumpai apžvelgsime pagrindines priklausomybes, tuo tarpu kituose straipsniuose bus labiau gilinamasi atskirai į kiekvieną iš jų.

JAV doleris ir žaliavos

Valiutų rinka, o ypač JAV doleris, turi įtaką praktiškai visoms kitoms rinkoms. Tačiau esminę įtaką jis daro žaliavų rinkai. Savo ruožtu žaliavų kainų pokyčiai įtakoja obligacijų, na o vėliau ir akcijų kainų pokyčius. Dažniausiai JAV doleris ir žaliavų kainos pasižymi neigiama priklausomybe. Taigi, jei matome, kad JAV doleris smunka kitų valiutų atžvilgiu, galima pastebėti, kad tai teigiamai veikia daugumos žaliavų kainas. Tačiau šiuo atveju nėra griežtos sekos, kuri finansų rinka yra lyderiaujanti. Kartais bus taip, kad tik pradėjusios smukti žaliavos įtakos JAV dolerio brangimą, tačiau bus ir tokių atvejų, kai brangstantis JAV doleris tik po kurio laiko lems žaliavų kainų smukimą. (Plačiau apie tai: JAV dolerio ir žaliavų tarpusavio priklausomybė)

Tarkime aukščiau pateiktame JAV dolerio ir žaliavų kainų grafikuose iš pradžių pastebime, kaip maždaug 2008 metų spalio mėnesį praktiškai tuo pačiu metu pradėjo smukti žaliavų kainos bei brangti JAV doleris, taip pat 2009 metų kovo mėnesį matome, kaip praktiškai tuo pačiu metu prasidėjo JAV dolerio kritimas ir žaliavų indekso kilimas. Tuo tarpu analizuojamo periodo pabaigoje matome, kad JAV doleris vis dar išlieka kritimo tendencijoje, tuo tarpu žaliavos jau tris mėnesius svyruoja tam tikrose kainų ribose.

Žaliavos ir obligacijos

Pagrindinė priklausomybė: obligacijų ir žaliavų kainos dažniausiai pasižymi neigiama koreliacija, taip pat žaliavų kainos dažniausiai aplenkia obligacijas, t.y. jei įvyksta esminis tendencijos pasikeitimas, žaliavos tą parodo anksčiau, tačiau ne visada.

Kodėl tarp žaliavų ir obligacijų kainų yra neigiama priklausomybė? Visų pirma žaliavų kainų kilimas reiškia visų produktų kaštų augimą, atitinkamai tai didina infliacijos lūkesčius, kas savo ruožtu didina rinkos palūkanų normas. Kadangi obligacijų kainos juda priešingai nei jų palūkanų normos, tai didėjanti infliacija bei didėjančios palūkanų normas smukdo obligacijų kainas (obligacijų kainos visada juda priešinga kryptimi jų pelningumui, t.y. jei obligacijų pelningumas didėja, jų kaina krenta ir atvirkščiai, jei obligacijų pelningumas mažėja, jų kaina kyla).

Iš žemiau pateikto žaliavų ir JAV vyriausybinių obligacijų vienerių metu kainų grafikų galima aiškiai matyti, kad tuo metu, kai žaliavų kainos kildavo, obligacijų kainos buvo linkusios smukti ir atvirkščiai. Žaliavų kainų smukimas, kuris prasidėjo maždaug 2008 metų liepos mėnesį labai greitai panaikino infliacijos lūkesčius, JAV centrinis bankas (FED) galėjo drąsiai sumažinti palūkanų normą praktiškai iki 0%, na ir atitinkamai smunkančios palūkanos reiškė aukštesnes obligacijų kainas.

Tačiau analizuojant šiuos du grafikus toliau matome, kad maždaug 2009 metų pirmąjį ketvirtį situacija po truputi pradėjo keistis. JAV obligacijos 2009 metų kovo mėnesį nesugebėjo pakilti aukščiau 2008 metų maksimumo, tuo tarpu žaliavos kaip tik nuo 2009 metų kovo mėnesio pradėjo stabiliai kopti į viršų. Tuo tarpu obligacijos iki analizuojamo periodo pabaigos išliko kritimo tendencijoje, kuri prasidėjo 2008 metų pabaigoje. (Plačiau apie tai: Žaliavų ir obligacijų tarpusavio priklausomybė)

Obligacijos ir akcijos

Akcijų ir obligacijų kainos dažniausiai pasižymi teigiama koreliacija, taip pat obligacijų kainos dažniausiai aplenkia akcijas tiek augančiose (bulių), tiek smunkančiose (meškų) rinkose. Kas lemia teigiamą obligacijų ir akcijų kainų priklausomybę? Visų pirma, kai finansų rinkose pradeda brangti finansinių lėšų skolinimasis, t.y. kyla rinkos palūkanų normos (o kylančios palūkanų normas kaip jau žinome neigiamai veikia obligacijų kainas), tai reiškia didėjančias verslo finansavimo išlaidas. Atitinkamai didėjančios finansavimo išlaidos daro neigiamą įtaką verslo pelningumui, pastarasis pradeda smukti, o tai anksčiau ar vėliau neigiamai paveikia bendrovių akcijų kainas, nes akcijų rinka atspindi ateities lūkesčius.

Be abejo, dažniausiai tarp obligacijų kainų kritimo ir to momento, kai pradeda kristi akcijos yra tam tikras atsilikimas. Taip pat, kaip galima pastebėti iš žemiau pateikto JAV obligacijų ir S&P 500 akcijų indekso grafikų, būna periodai, kai ši teigiama priklausomybė išnyksta. Būtent dėl dviejų pastarųjų priežasčių, t.y. lago, kai obligacijų kainų tendencijos pasikeitimas įtakoja akcijų kursą, bei tam tikrų laikotarpių, kai teigiama obligacijų ir akcijų kainų priklausomybė išnyksta, yra sakoma, kad šių dviejų finansinių priemonių įtraukimas į investicijų portfelį sumažina investicijų riziką. (Plačiau apie tai: Diversifikacija)

Tarkime 2008 metais, per pasaulį siaubusią finansų krizę, galima buvo pastebėti, kad vyriausybinių obligacijų ir akcijų kainos pradėjo judėti priešingomis kryptimis (vyriausybinių obligacijų, kurios laikomos vienos iš saugiausių, kainos kilo, tuo tarpu akcijos smuko). Kas paskatino tokį išsiskyrimą? Visų pirma reikėtų paminėti, kad tarprinkinė analizė yra paremta infliacine ekonomine aplinka, tuo tarpu, jei yra laukiama disinfliacijos (kainų augimo tempo sulėtėjimo) arba defliacijos (kainų smukimo), ši priklausomybė tarp akcijų ir obligacijų dingsta. Taip pat, kadangi minėti periodai buvo suvokiami kaip išaugusios rizikos periodai, investuotojai tuo metu ieškojo saugių finansinių instrumentų, o valstybinės obligacijos (ypač JAV, Vokietijos, Suomijos ir pan.) kaip tik ir yra vienas iš jų.

Tuo tarpu kaip matome iš aukščiau pateikto JAV vyriausybinių obligacijų ir S&P 500 akcijų indekso grafikų, nuo 2009 metų kovo mėnesio akcijų indeksas pradėjo kilti tuo tarpu obligacijų kainos nuolatos smuko. Tai galima paaiškinti pradėjusiu didėti investuotojų rizikos apetitu, t.y. jie pinigus pradėjo išiminėti iš obligacijų ir pervedinėjo į akcijas ar kitus rizikingais laikomus finansinius instrumentus.

Istorijos pamokos

Tarprinkinė analizė taip pat gali daug ko pamokyti apie verslo ciklus. Tarkime analizuojant istorines akcijų, obligacijų bei žaliavų tarpusavio priklausomybes galima teigti, kad ekonomikai išlipant iš recesijos visų pirma atsigauna obligacijų kainos, tada seka akcijos, o žaliavų kainos paskutinės patvirtina šį atsigavimą. Tuo tarpu, kai ekonomika po truputi pradeda stoti, tarprinkinė analizė liepia visų pirma stebėti obligacijų kainas, nes būtent jų kainų smukimas pirma parodo, kad keičiasi situacija. Po obligacijų seka akcijų ir galiausiai žaliavų kainų smukimas.

Tarkime, jei žaliavų kainos kyla, o obligacijų kainos jau pradėjo smukti, tačiau akcijų kainos vis dar kyla kaip ir žaliavų, galima daryti prielaidą, kad optimizmas akcijų rinkoje ilgai nesitęs. Akcijos bus priverstos koreguotis ir tik laiko klausimas kada tai įvyks. Tačiau, kaip jau buvo minėta, jei matoma tokia situacija, tai dar nereiškia, kad iš karto reikia pardavinėti akcijas. Tai turėtų veikti kaip įspėjamasis signalas, kad akcijų kainų tendencijos pasikeitimas yra labai tikėtinas (ateinančių 3 – 12 mėnesių bėgyje). Tokiu atveju tiesiog būtų siūloma daug atidžiau sekti akcijų kainų pokyčius bei būti susiplanavusiam ir pasiruošusiam bet kada fiksuoti sukauptą pelną.

Išvados

Tarprinkinė analizė jokiu būdu nėra ta analizės rūšis, kuri tiksliai pasako laiką, kada reikia pirkti arba parduoti konkrečią finansinę priemonę, tačiau tik atliekant šią analizę galima susidaryti bendrą vaizdą apie tai, kokie procesai vyksta pasaulio ekonomikoje bei kokia kryptimi galima tikėtis artimiausiu metu judės tam tikros rinkos. Tinkamai naudojama ši analizė tikrai turėtų atnešti praktinės naudos kiekvienam investuotojui.

Skęstantis „Titanikas“

Šią savaitę finansų pasaulyje gerai žinomas investuotojas Marc Faber pateikė gana pesimistišką prognozę: „Finansų rinkos „nuskęs“ kaip Titanikas“. Gaila, tačiau jis nedetalizavo, kokia konkrečiai rinka ir kaip stipriai smuks, tiesiog paminėjo, kad visos pagrindinės turto klasės (akcijos, nekilnojamas turtas ir net obligacijos) nuo 1980 metų iki šių dienų buvo didelio burbulo pūtimosi stadijoje ir kad galiausiai atėjo laikas tam burbului sprogti.

Skamba tikrai bauginančiai! Ypač jeigu tik pradedate investuoti. Tačiau jei finansų rinkomis domitės kiek ilgiau nei paskutinius 5 metus ir ne kartą girdėjote šio „personažo“ prognozes, tai jo žodžių labai rimtai vertinti neturėtumėte. Apie pasaulio pabaigą, finansų rinkų apokalipsę jis kalba jau ketvirtus metus iš eilės ir kaip matome, pastaruosius 3 metus jo prognozės nebuvo labai „vaisingos“. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Kaip ten bebūtų, pasikliauti vieno žmogaus prognozėmis, ypač tokiomis drastiškomis, būtų nelogiška, todėl toliau šiame straipsnyje pabandysime apžvelgti, ką apie 2016 metų perspektyvas įvairioms turto klasėms kalba įvairių finansinių institucijų strategai bei ekonomistai

2015 metų apibendrinimas

Tačiau prieš tai norėtume trumpai apžvelgti, kas gi įvyko 2015 metais. Bendrai 2015 metus būtų galima pavadinti „nederlingais“. Iš visų mūsų analizuojamų pagrindinių turto klasių, geriausią grąžą (vertinant JAV doleriais) sugeneravo JAV nekilnojamo turto sektorius (+2.43%), JAV akcijos (+1.23%) ir JAV obligacijos (+0.56%).

Vien tas faktas, kad pati pelningiausia turto klasė sugebėjo sugeneruoti vos 2.0% prieaugį, kažką pasako. Taip pat matome, kad visos pelningiausios turto klasės buvo susijusios su JAV, o tai neturėtų stebinti, nes kaip tik JAV ekonomika praėjusiais metais buvo pati stipriausi, plius nemaža dalis su JAV susijusių investicijų stiprumo pasireiškė dėl brangstančio JAV dolerio, kuris euro atžvilgiu pabrango +10.69%.

Tuo tarpu likusios turto klasės demonstravo gerokai prastesnius rezultatus. Ypač prastai sekėsi turto klasėms, kurios istoriškai su JAV doleriu koreliavo neigiamai, kaip pavyzdžiui žaliavoms (-34.06%) ar besivystančių rinkų akcijoms (-15.82%). (Plačiau apie tai: JAV dolerio ir žaliavų tarpusavio priklausomybė)

Brangstantis JAV doleris žemyn spaudė žaliavų kainas, tuo tarpu pingant žaliavoms ypač stipriai atpigo žaliavas išgaunančių bei jas eksportuojančių šalių valiutos (rublis, Brazilijos realas, Australijos ir Kanados doleris ir pan.), taip pat ženkliai smuko šių šalių akcijų kursai, pavyzdžiui Brazilijos akcijos per pastaruosius 12 mėnesių smuko -41.77% (vertinant JAV doleriais).

Taigi, kaip matome, praėjusiais metais dominavo JAV dolerio brangimo iš žaliavų bei viso kas su jomis susiję pigimo tema. Suvokiant tai kas įvyko praėjusiais metais, jau galima pradėti dėlioti paveikslą 2016–iems.

Prognozės 2016 metams

Turbūt galima drąsiai teigti, kad pagrindine šių metų tema išliks centrinių bankų vykdoma monetarinė politika, o konkrečiau išsiskyrimas tarp JAV ir kitų regionų (Europos, Japonijos, Kinijos) vykdomos politikos. Niekam ne paslaptis, kad dar 2015 metų pabaigoje JAV FED pradėjo bazinių palūkanų kėlimo ciklą, tuo tarpu likusiame pasaulyje vis dar dominuoja ekonomikos skatinimo nuotaikos.

Dėl šio monetarinių politikų išsiskyrimo, daugelio ekonomistų nuomone, greičiausiai ir toliau tęsis JAV dolerio stiprėjimas kitų išsivysčiusių šalių valiutų atžvilgiu. Kaip pavyzdžiui, vidutinė euro JAV dolerio valiutų poros prognozė 2016 metų pabaigai yra lygi 1.05 (šiuo metu kursas 1.09), o tai reiškia papildomą 3.5% JAV dolerio brangimą. Be abejo, tai tik vidutinė prognozė. Geriau paieškojus galima rasti ir tokių strategų, kurie prognozuoja 0.95 ar net 0.85 kursą.

Ką reikš brangstantis JAV doleris? Visų pirma tai gali šiek tiek neigiamai paveikti JAV ekonomikos augimo perspektyvas, bei riboti JAV kompanijų, kurios didelę dalį pajamų generuoja užsienyje, pajamingumą. Dėl šios paprastos priežasties JAV akcijų brangimas irgi turėtų būti iš dalies apribotas. Kaip pavyzdžiui 10 stambiausių JAV bankų pateikiama S&P 500 akcijų indekso prognozė 2016 metų pabaigai yra lygi 2193 punktai, t.y. +7% lyginant su 2015 metų pabaigoje buvusia indekso reikšme (2043 punktai).

Tačiau iš kitos pusės, toliau vykdoma ekspansinė Europos centrinio banko monetarinė politika bei pingantis euras turėtų teigiamai įtakoti Europos įmonių pardavimus, pelno rodiklius ir atitinkamai akcijų kursus.

Na ir galiausiai vertinant situaciją žaliavų sektoriuje reikėtų paminėti ne tik neigiamą JAV dolerio įtaką bet ir Kiniją. Niekam ne paslaptis, kad Kinijos ekonomika jau kuris laikas lėtėja, o tai reiškia kad tuo pačiu mažėja ir įvairių žaliavų (naftos, vario, anglies ir pan.) paklausa. Dalį šio neigiamo efekto rinka jau buvo įskaičiavusi, gi vien 2015 metais žaliavų krepšelis prarado apie 1/3 vertės, tačiau kaip parodė 2016 metų pradžia, Kinija dar gali nustebinti, ir nustebinti neigiamai.

Pirmą šių metų darbo dieną Kinija paskelbė prastesnius makroekonominius rodiklius nei buvo tikimasi, o tai akimirksniu paskatino Kinijos akcijų išpardavimą – per pirmas keturias 2016 metų dienas Kinijos akcijos jau spėjo pasikoreguoti daugiau nei 10%, be abejo, šios neigiamos naujienos turėjo neigiamą įtaką ir žaliavų kainoms (WTI naftos kaina nuo metų pradžios taip pat smuko apie 10%). Kaip matome, metų pradžia pagrindinei pasaulio žaliavai kol kas nieko gera nežada.

Apibendrinimas

Kaip matome, pasaulio pabaigos ateinantiems metams dauguma investicijų ekspertų, išskyrus Marc Faber, dar neprognozuoja. Tuo tarpu reziumuojant ateities perspektyvas galima būtų išskirti trumpo ir ilgo laikotarpio prognozes. Žvelgiant kelis mėnesius į priekį turbūt logiškiau būtų rinktis tas turto klases, į kurias keliauja pinigai, kaip pavyzdžiui JAV ar Europos akcijos ir pan.

Tačiau norintys ir galintys investuoti ilgesniam laikotarpiui (kalbama mažiausiai apie 5 – 10 metų) galėtų pradėti galvoti apie ypač stipriai „nukraujavusias“ rinkas, o tai būtų besivystančių rinkų akcijos, kurioms pastarieji 5 metai buvo ypač sunkūs, dėl itin smarkiai atpigusių žaliavų kainų bei valiutų, ir kurių fundamentalūs rodikliai čia atrodo 2 – 3 kartus geriau nei išsivysčiusio pasaulio šalyse.

Valiutų rinka, taip pat žinoma kaip FOREX (angl. foreighn exchange) rinka, yra prekybos skirtingomis valiutomis tinklas, apimantis daugybę valstybių. Ši finansų rinkos kategorija pasižymi didžiausiomis apyvartomis (per dieną apyvarta viršija 4 trilijonus USD) ir prekyba čia vyksta be sustojimo. Tai necentralizuota rinka, kas reiškia, kad nėra vienos konkrečios vietos, o sandoriai sudaromi daugelyje pasaulio taškų. Galima sakyti, kad šią rinką sukuria daugybė komercinių bankų, centrinių bankų, „hedge“ fondų, kitų finansinių institucijų bei privačių investuotojų, ir spekuliantų, kurie prekiauja užsienio valiutomis.

Intensyviausiai prekiaujamos valiutos:

• JAV doleris (USD)
• Euras (EUR)
• Japonijos jena (JPY)
• Jungtinės Karalystės svarai (GBP)

Neskaitant finansinių institucijų, kurios prekiauja valiutomis komerciniais bei apsidraudimo tikslais, valiutų rinka yra labiau žinoma tarp spekuliantų, nei ilgalaikių investuotojų.

Itin aukštas likvidumas, maži kainų skirtumai tarp pasiūlos ir paklausos, bei niekada nesustojantys svyravimai daro šią rinką itin tinkama greitoms spekuliacijoms. Prekyba valiutomis yra gigantiška industrija orientuota į pastangas pritraukti kuo daugiau individualių prekiautojų, žadant jiems lengvą uždarbį, kas vėliau pasirodo ne taip ir paprasta.

Visų pirma pažvelkite į žemiau pateiktą JAV dolerio grafiką nuo 1967 metų. Kaip galima iš karto pastebėti, analizuojama valiuta praktiškai visą laikotarpį svyravo 70 – 120 punktų ribose (išskyrus trumpą periodą nuo 1982 iki 1985 metų), tačiau galutinis kursas buvo praktiškai toks pat, kaip ir prieš 40 metų!

Taigi, mūsų analizuotas JAV dolerio grafikas tik patvirtino anksčiau gautą išvadą – per ilgą laikotarpį valiutų kursai svyruoja apie tam tikrą vidurkį. Tačiau trumpu laikotarpiu valiutų kursų svyravimai būdavo gerokai didesni.

Kitas būdas, kaip galima analizuoti valiutas, tai pastudijuoti jų metinius arba mėnesinius pokyčius. Kaip pavyzdžiui, žemiau pateikiamas grafikas, kuriame atvaizduoti metiniai JAV dolerio pokyčiai.

Iš šio paveikslo galima daryti kelias išvadas. Visų pirma, kuo ilgesnį laikotarpį analizuojame, tuo labiau vidutinė metinė grąža artėja prie 0%. Kitas labai įdomus dalykas yra tai, kad per analizuojamą 48 metų istoriją buvo praktiškai tiek pat teigiamų, kiek ir neigiamų metinių pokyčių. Tai reiškia, kad tikimybė, jog metų bėgyje JAV doleris brangs yra lygi 50%, kas lyginant net ir su akcijomis yra ganėtinai mažai.

Tačiau analizuojant pateiktą metinių JAV dolerio kurso pokyčių grafiką taip pat galime pastebėti ir kitą dalyką – trumpalaikių valiutos kurso svyravimų amplitudė yra sąlyginai didelė. Kaip matome, buvo tokių metų, kai JAV dolerio kursas išaugdavo arba smukdavo 15 – 20%. Tai tik patvirtina faktą, kad trumpu laikotarpiu valiutų kursai gali gana drastiškai nukrypti nuo „tikrosios“ vertės. (Plačiau apie tai: Kokie veiksniai įtakoja valiutų kursus?)

Taigi, kalbant apie valiutas visų pirma reikia prisiminti, kad per ilgą laikotarpį jos yra linkusios svyruoti apie tam tikrą vidurkį. Nesvarbu kokį periodą nagrinėsime, lygiai taip pat galimi tiek teigiami, tiek ir neigiami pokyčiai.

Kalbant apie šiek tiek ilgesnį laikotarpį, tarkime 5 ar 10 metų, reikėtų žinoti tokį dalyką, kaip sugrįžimas prie vidurkio (angl. mean reversion). Jeigu jau matome, kad kažkokia valiutų pora per pastaruosius 5 ar 10 metų labai stipriai pakilo (nukrito), ir ypač jeigu pagal PGP modelį analizuojama valiuta yra pervertinta (neįvertinta), tai per sekančius 5 ar 10 metų yra daug didesnė tikimybė, kad bus priešingas variantas, t.y. kad analizuojamas valiutos kursas smuks (pakils).

Na ir galiausiai vertinant tik valiutas kaip investiciją, tai tikrai nėra pats patraukliausias variantas, pirma dėl to, kad potencialus ilgalaikis uždarbis yra ganėtinai mažas, o ir pelno tikimybė yra tokia pati kaip ir nuostolio (investuojant ilgą laikotarpį nėra jokio statistinio pranašumo).

Bandant suvokti bendrą pasaulio ekonomikos situaciją tarprinkinė analizė dažniausiai pradedama nuo JAV dolerio analizės. Paprastai manoma, jog brangstantis JAV doleris linkęs mažinti infliaciją (nesukelia infliacijos grėsmės). Taip yra todėl, kad brangdamas JAV doleris anksčiau ar vėliau paskatina žaliavų kainų smukimą, pingančios žaliavos nulemia mažesnes bendrąsias rinkos palūkanas ir atitinkamai brangesnes obligacijas. Tuo tarpu pingantis JAV doleris sukelia priešingas pasekmes: brangina žaliavas ir ilgainiui atpigina obligacijas ir akcijas.

Visgi šių priklausomybių negalima laikyti 100% teisingomis. Didžiausias klaustukas: kiek laiko gali užtrukti, iki kol šie ryšiai realizuosis? Iki tol, kol pingantis JAV doleris atpigins akcijas gali praeiti iki kelių metų. O kartais šios priklausomybės tiesiog išsikraipo.

Pingantis doleris = infliacija

Tokia lygybė dažniausiai teisinga, tačiau paprastai užtrunka gana nemažai laiko, kol JAV dolerio smukimas sukelia realiai ekonomikoje juntamą infliaciją. Infliacijos pavojus investuotojams dažniausiai signalizuoja, jog laikas parduoti obligacijas – ir jos pradeda pigti (potencialiai didėjančios infliacijos kontekste jų grąža yra per maža). Tačiau kaip suvokti, jog procesas prasidėjo? Atsakymas – stebėti žaliavų kainas. Kai žaliavos brangsta, o doleris pinga, investuotojai tai supranta kaip augančios infliacijos signalus.

Galioja ir priešinga priklausomybė – brangstantis JAV doleris pradeda teigiamai veikti obligacijų ir akcijų kainas, kai pradeda smukti žaliavų kainos.

Infliacija – esminė sąsaja tarp JAV dolerio ir žaliavų: žaliavinių prekių kainos yra pagrindinis ateities infliacijos rodiklis. Žaliavų rinkose visų pirma ir pasimato JAV dolerio infliacinis poveikis.

Auksas rodo greičiau

Jei nagrinėjame žemiau pateiktą grafiką, JAV dolerio ir bendrinio žaliavų indekso priešinga priklausomybė atrodo akivaizdi, tačiau esminis klausimas – kuri rinka ir kaip greitai pirma parodo tam tikrus signalus. Dažniausiai galima pastebėti, kad visų pirma įvyksta JAV dolerio tendencijos pasikeitimai, kurie veda prie žaliavų kainų tendencijų pasikeitimo. Skirtumas tarp vienos ir kitos rinkos pokyčių gali svyruoti nuo 3 iki 18 mėnesių.

Tokiu atveju kyla klausimas, kas padėtų greičiau įvertinti esamą padėtį bei besiformuojančias tendencijas? Atsakymas – aukso rinka. Aukso kainos į JAV dolerio kainą reaguoja greičiau nei bendrųjų žaliavų kainos. Manoma, jog taip yra todėl, kad auksas naudojamas kaip apsidraudimas nuo infliacijos.

Krentant JAV dolerio kursui reikia daugiau dolerių, norint nusipirkti tą patį kiekį aukso, todėl aukso kaina išreikšta JAV doleriais kyla. Ir atvirkščiai, kai JAV dolerio kursas kyla, reikia mažiau dolerių, norint nupirkti konkretų kiekį aukso, todėl aukso kaina išreikšta JAV doleriais krenta.

Papildomas argumentas – JAV doleris sudaro ne mažą dalį daugelio pasaulio šalių Centrinių bankų rezervų. Realiai aukso ir JAV dolerio ryšys iliustruoja kovą tarp materialaus ir finansinio turto. Dėl to, jog ši valiuta jau ilgą laiką traktuojama kaip rezervinė pasaulio valiuta, aukso tendencijas bandoma analizuoti remiantis JAV dolerio kaina. Taigi, siekiantys investuoti į auksą visų pirma turėtų analizuoti JAV dolerio tendenciją. JAV dolerio pardavimo signalas dažniausiai sutampa su aukso pirkimo signalu ir atvirkščiai.

Euras ir auksas

Jei aukso kainos juda priešingai nei JAV dolerio kainos, o kokia nors valiuta yra neigiamai priklausoma nuo JAV dolerio – pavyzdžiui euras, tokiu atveju euro ir aukso kainų tendencijos turi sutapti, t.y. brangsta auksas – brangsta ir euras ir atvirkščiai. Šis aspektas svarbus ir tuo požiūriu, jog JAV doleris priešingai veikia daugelį pasaulio valiutų, t.y. jei jis brangsta dauguma pasaulio valiutų linkusios pigti.

Svarbiausia priešingai priklausoma valiutų pora pasaulyje – JAV doleris ir euras. Eurozonos valstybės yra antras pagal dydį pasaulyje ekonominis regionas po JAV, o šio regiono valiuta yra labiausiai linkusi veikti kaip anti-doleris, t.y. kilti kai JAV doleris smunka ir atvirkščiai (žemiau pateikti Euro ir aukso grafikai gerai iliustruoja šį teiginį). Išimtis 2008 metų gruodžio – 2009 metų kovo laikotarpis, kai euras pigo, tuo tarpu auksas išlaikė savo vertę, tačiau tai galėjo būti vertinama kaip tolimesnio Euro brangimo ženklas).

Nafta

Antra, labai svarbi žaliava, daranti didelę įtaką bendriniam pasaulio žaliavų indeksui yra nafta. Šiandien praktiškai nei viena išsivysčiusi šalis negalėtų gyventi be naftos, todėl šios žaliavos kainų pokyčiai labai stipriai veikia pasaulio infliacinius lūkesčius. Neigiama naftos priklausomybė nuo JAV dolerio kainų ryškiausiai pradėjo matytis 1970 m. kai smunkantis JAV doleris paskatino naftos gamintojus tiesiog perskaičiuoti jos kainas – taip siekta išlaikyti pinigų, gautų iš naftos pardavimo, perkamąją galią.

Pingantis JAV doleris skatino naftos kainų kilimą, tai „užsukdavo“ infliacinę spiralę ir galiausiai ekonominį nuosmukį arba recesiją. Paprastai to pasėkoje siekdamas kovoti su infliacija JAV Federalinis rezervų bankas didindavo bazines palūkanų normas, o tai anksčiau ar vėliau vėl grąžindavo JAV dolerio patrauklumą ir pastarasis pradėdavo brangti.

Auksas apie viską

Kaip minėta anksčiau – kylantis JAV doleris galiausiai paskatins bendrąjį pasaulio žaliavų indeksą pasukti žemyn, tuo tarpu krentantis JAV doleris anksčiau ar vėliau pradės stumti žaliavų kainas į viršų. Esminis klausimas – kada?

Vertinant istorinius duomenis matosi, jog aukso kainos pirmosios pateikia pirmuosius tendencijos apsigręžimo ženklus. Vykstant esminiams tendencijos lūžiams laikotarpis tarp aukso kainos pokyčių ir bendrinio žaliavų indekso pokyčių gali siekti iki metų. Jei tendencija nėra esminė, skirtumas svyruoja apie 4 mėnesius. Įvertindami šį faktorių galime analizuoti ir JAV dolerio bei bendrųjų žaliavų indekso grafiką.

Kaip matome iš aukso ir žaliavų kainų grafikų, auksas tam tikrą dugną pasiekė dar 2008 metų pabaigoje, ir tuo metu kai žaliavos pasiekė dugną – 2009 metų kovą – auksas jau buvo pakilęs. Būtent toks scenarijus galėtų duoti užuominą, kuria kryptimi toliau turi judėti bendrai žaliavų kainos.