Pagrindiniams JAV akcijų indeksams pasiekiant vis naujesnes aukštumas susidaro įspūdis, kad vis daugiau investuotojų ir ne tik, tiki finansų rinkų augimu ir nevertina kylančių rizikų. Neseniai Nobelio premijos laureatas Robert Shiller visiems priminė apie rinkoje susiformavusias sąlygas atsirasti meškų rinkai. Pastaruoju metu JAV rinkoje susiformavo trys neįprastos sąlygos: aukšta rinkos vertė, spartus pelno augimas, mažas rinkos kintamumas. Pasak R. Shiller šios sąlygos susiformavo prieš daugumą iš 13 paskutinių meškų rinkų.

JAV indeksai pasiekė rekordus

Žvelgiant į JAV akcijų rinką susidaro įspūdis, kad visi stengiasi investuoti į akcijas ir jokios pasaulinės problemos jiems nerūpi. Šiuo metu S&P 500 indeksas nuo 2007 m. pasiektų aukštumų pakilo apie 65%, o nuo 2009 m. pasiekto dugno šis indeksas pasistiebė 248%. Tai pakankamai neblogas rezultatas, ypač vertinant su 2000 – 2007 m. ciklu, kai šio indekso vertė praktiškai nepakito.

Po paskutinės finansų krizės siekiant skatinti ekonomiką tiek JAV, tiek visame pasaulyje buvo pradėtos kiekybinio skatinimo programos. Šiuo metu JAV ši programa pristabdyta, mažais žingsniais keliamos palūkanų normos, planuojama mažinti FED balansą. Taigi, jeigu S&P 500 indekso atsigavimą lėmė FED vykdyta programa, kas toliau skatina akcijų kainų augimą?

Ned David Research atliktas tyrimas parodė, kad investuotojai šiuo metu laiko daugiau nei dvigubai mažiau grynųjų pinigų nei 2009 m., o šis rezultatas yra mažiausias nuo 1980 m. Tai reiškia, kad visi beatodairiškai tiki finansų rinkomis ir tiki, kad šiuo metu yra geriausia galimybė investuoti, niekas nenori taupyti ir laikyti pinigus rezerve. Darosi panašu, kad investuotojus yra užvaldęs bandos jausmas, o tai kartu su per dideliu pasitikėjimu savimi sukuria puikią terpę susiformuoti akcijų kainų ir kitiems burbulams.

Paskutinį akcijų rinkų spurtą būtų galima priskirti naujajam JAV prezidentui D. Trump. Į šį prezidentą dedama daug vilčių. Nors kol kas jos nepasiteisino, tačiau daug vilčių dedama į mokesčių reformą, reikalavimų bankams sušvelninimą.

Kol galutinė situacija dėl mokestinių perspektyvų nėra aiški, labiau verta pakalbėti apie istoriją. JAV prezidento išrinkimas yra svarbus pasaulinis įvykis, tiek politiniame, tiek ekonominiame lygmenyje. Paskutinius daugiau nei 20 metų JAV prezidentai buvo renkami dvi kadencijas iš eilės. 8 metai yra pakankamai ilgas laiko tarpas nuveikti ką nors naudingo, todėl svarbu paanalizuoti kas buvo nuveikta ir kokie rezultatai pasiekti.

1993 – 2001 m. JAV prezidentu buvo Bill Clinton. Šio prezidento kadencijos pasekmė Dot-com burbulas ir didžiausia Shiller P/E rodiklio reikšmė 1999 m. pabaigoje.

2001 – 2009 m. JAV prezidentu buvo Goerge W. Bush. Pasekmės – nekilnojamojo turto kainų ir su jomis susijusių išvestinių instrumentų burbulas, viena iš didžiausių finansų krizių.

2009 – 2017 m. JAV prezidentu buvo Barrack Obama. Šiam prezidentui pavyko užbaigti kadenciją ne finansų krizės įkarštyje. Tačiau B. Obamos kadencijos pasekmė galimai besiformuojantis obligacijų ir akcijų kainų burbulas. Tikėtina, kad su naujos krizės pasekmėmis teks susidurti naujai išrinktam prezidentui.

Istorija dažnai kartojasi, o finansų rinkose tai dar labiau pastebima. Ypač tai aktualu dabar, nes ankstesnio verslo ciklo didžiausios S&P 500 indekso vertės buvo užfiksuotos 2007 m. spalio mėn. Lygiai prieš dešimt metų.

JAV akcijos yra santykinai brangios

Ne veltui buvo paminėtas Shiller P/E rodiklis. Šis rodiklis padeda įvertinti santykinį akcijų rinkos brangumą lyginant su 10 metų vidutiniu pelnu. Tai leidžia išvengti įprastam P/E rodikliui būdingų svyravimų ir netikslumų dėl dažnai besikeičiančio pelningumo.

Shiller P/E rodiklis rodo, kad šiuo metu S&P 500 indeksas yra antroje vietoje, pagal brangumą, vertinant daugiau nei 100 metų istoriją. Didžiausia šio rodiklio reikšmė pasiekta 1999 m. pabaigoje, per Dot-com burbulo įkarštį, tokios aukštos reikšmės pasekmė 75 proc. NASDAQ Composite indekso vertės kritimas per nepilnus 3 metus.

Šiuo metu jau trečioji didžiausia Shiller P/E rodiklio reikšmė buvo pasiekta 1929 m. Ši diena vadinama „juoduoju antradieniu“. Neracionalaus rinkos vertinimo pasekmės buvo pakankamai skaudžios: didžioji depresija ir po jos sekęs antrasis pasaulinis karas. Shiller P/E rodiklis yra vienas iš geresnių indikatorių siekiant prognozuoti ilgo laikotarpio akcijų grąžą, todėl svarbu atsižvelgti į jo tendencijas ir reikšmes. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Investuotojai nusiteikę labai optimistiškai

VIX indeksas atspindi investuotojų lūkesčius dėl kainų kintamumo. Maža šio indekso reikšmė parodo, kad investuotojai yra ramūs ir optimistiškai nusiteikę, o didelės reikšmės identifikuoja baimę. Dažniausiai indekso reikšmės išauga korekcijų ir neapibrėžtumo laikotarpiu.

Pastaruosius 5 metus VIX indeksas nepasižymėjo dideliais svyravimais, išskyrus 2015 rugpjūčio mėn. Tačiau čia iš dalies prisidėjo Kinijos akcijų rinkų svyravimai. Per 2015 m. vasarą Kinijos Shanghai Composite indeksas prarado 38 proc. nuo aukščiausios vertės.

Straipsnio rašymo metu VIX indekso vertė siekia 10.15, tai yra mažiausia šio indekso vertė per pastaruosius 20 metų. Be to toliau pastebima VIX indekso mažėjimo tendencija. Tokia šio indekso tendencija parodo didelį optimizmą akcijų rinkų atžvilgiu. O vertinant kitus rodiklius, galbūt net per didelį.

Apibendrinimas

W. Buffett 2017 m. laiške investuotojams priminė, kad maždaug kas dešimtmetį tamsūs debesys uždengia ekonomikos padangę, o iš jų trumpai pradeda lyti auksu. Praėjus 10 metų po ankstesnės bulių rinkos pabaigos, rinkos signalizuoja apie perdėtą optimizmą ir rizikas kylančias dėl per stipriai brangstančių akcijų ar kitų turto klasių. Juk viskas turi pradžią ir pabaigą. Todėl svarbu būti atidiems ir atsargiems formuojant savo investicinį portfelį, o galbūt net pagalvoti apie galimybę palaukti, kol vėl pradės „lyti auksu“. (Plačiau apie tai: Kokių nuostolių reikėtų tikėtis investuojant į akcijas?)

Birželio mėnesio turto klasių rezultatai ir respondentų portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančioje lentelėje:

Kaip matome iš pateikto paveikslėlio, praeitą mėnesį turto klasių rezultatai buvo įvairūs, tarp kurių didžiausią prieaugį pademonstravo auksas [GLD] ir JAV nekilnojamojo turto sektorius [VNQ], tuo tarpu prasčiausiai sekėsi EAFE akcijoms [VEA].

Pagal respondentų turto klasių pasirinkimus suformavę bendrą apklausos dalyvių portfelį galime teigti, jog kolektyvinio respondentų portfelio vertė praeitą mėnesį pabrango +3.21% (skaičiuojant pagal ETF kainų pokytį) ir apie 0.7% aplenkė lygių proporcijų portfelį (į visas turto klases po 10%, grynųjų pinigų neįtraukiame), kurio vertė kilo +2.53% (visi rezultatai skaičiuojami JAV doleriais). Žemiau pateikiu grafiką, kuriame galime matyti, kaip respondentų portfeliui sekasi lyginant su pasaulio akcijų indeksu (MSCI World index [ACWI ETF’as]) bei lygių proporcijų portfeliu.

Taigi, kaip matome, pasaulio akcijų indeksas (mėlyna linija) ir toliau išlieka ženkliai išsiveržęs į priekį, tuo tarpu respondentų portfelis pastebimai atsilieka nuo lygiomis dalimis paskirstyto portfelio.

Liepos mėnesį mūsų apklausos dalyviai (viso 37 respondentai) šiek tiek susimažintų akcijų pozicijas ir vietoje jų papildytų nekilnojamojo turto sektoriaus ir aukso dalis portfelyje.

Daugiau informacijos apie žaidimą ir jo taisykles galima rasti čia.

Manai, kad gali būti prie lyderių – dalyvauk ir laimėk prizus jau dabar!

.

Praeito mėnesio apklausoje dalyvavo 69 respondentai ir jos rezultatai parodė, jog mūsų investuotojai balandžio mėnesį daugiausiai būtų investavę į rizikingas turto klases, tarp kurių didžiausią dalį sudarė auksas ir akcijos. Balandžio mėnesio turto klasių rezultatai ir respondentų portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančioje lentelėje:

Kaip matome iš pateikto paveikslėlio, praeitą mėnesį brango dauguma turto klasių, tarp kurių didžiausią prieaugį pademonstravo žaliavos [GSG] ir auksas [GLD]. Prasčiausiai sekėsi JAV nekilnojamojo turto sektoriui [VNQ] ir tarptautinėms obligacijoms [BNDX].

Pagal respondentų turto klasių pasirinkimus suformavę bendrą apklausos dalyvių portfelį galime teigti, jog kolektyvinio respondentų portfelio vertė kovo mėnesį kilo +2.88% (skaičiuojant pagal ETF kainų pokytį) ir apie 0.8% aplenkė lygių proporcijų portfelį (į visas turto klases po 10%, grynųjų pinigų neįtraukiame), kurio vertė kilo +2.04% (visi rezultatai skaičiuojami JAV doleriais). Žemiau pateikiu grafiką, kuriame galime matyti, kaip respondentų portfeliui sekasi lyginant su pasaulio akcijų indeksu (MSCI World index [ACWI ETF’as]) bei lygių proporcijų portfeliu.

Taigi, kaip matome, pasaulio akcijų indeksas (mėlyna linija) ir toliau išlieka ženkliai išsiveržęs į priekį, tuo tarpu respondentų portfelis pastebimai atsilieka nuo lygiomis dalimis paskirstyto portfelio.

Gegužės mėnesį mūsų investuotojai gerokai susimažintų aukso poziciją ir vietoje jos šiek tiek padidintų akcijų dalį, tarp kurių populiariausios būtų JAV ir besivystančių rinkų akcijos.

Daugiau informacijos apie žaidimą ir jo taisykles galima rasti čia.

Manai, kad gali būti prie lyderių – dalyvauk ir laimėk prizus jau dabar!

.

Analizuojant trumpesnį laikotarpį (tarkime vienerius metus) galima pastebėti, kad per tokį terminą akcijų kainų galimas pokytis svyruoja maždaug nuo -50% iki +100%, tai reiškia, kad susiklosčius neigiamam scenarijui galima tikėtis 50% ir didesnių nuostolių!

Čia kaip pavyzdys buvo pateiktas pagrindinių regionų akcijų kainų pokytis. Tuo tarpu kalbant apie konkrečios šalies akcijų rinką, ar tuo labiau apie konkrečios įmonės akcijas, tikėtinas nuostolis gali siekti ir 80, 90 ar net 100% (jei įmonė bankrutuoja).

Šioje vietoje skubame nuraminti – tai tikrai nereiškia, kad tokių „žlugdančių“ nuostolių reikėtų tikėtis kiekvienais metais. Visgi investuojant į akcijas net 70% metinių pokyčių būna teigiami, o tai yra ganėtinai palanki statistika. Tačiau kalbant apie nuostolingus metus matome, kad nors ir didžioji dalis nuostolių yra susikoncentravę intervale nuo 0% iki -20%, pasitaiko ir tokių metų, kai nuostoliai viršija 30%, 40% ar net 50%.

Vadovaujantis šaltakraujiška statistika, investavusieji į akcijas vienerių metų bėgyje turėtų tikėtis maždaug 10% kainų korekcijos, 5 metų bėgyje bent kartą turėtų įvykti 20 – 30% kainų smukimas, na o per visą investavimo karjerą, kuri dažniausiai truks nuo 20 iki 40 metų, kiekvienas greičiausiai išgyvensime 50% ar net daugiau procentų siekiantį kainų smukimą.

Standartinė „meškų“ rinka

Periodai, kai akcijų rinkoje vyrauja kainų mažėjimo tendencija, finansų pasaulyje yra vadinami „meškų“ rinka. Kyla klausimas, kiek laiko ji dažniausiai trunka, kokius nuostolius patiria investavusieji į akcijas ir pan.

Analizuojant JAV akcijų rinkos pastarųjų 120 metų istoriją galima pastebėti, kad vidutinė „meškų“ rinka trukdavo 18 mėnesių, t.y. 1.5 metų, o vidutiniai nuosmukiai dažniausiai siekdavo 35%.

Viena iš ilgiausiai trukusių “meškų” rinkų (~40 mėnesių) prasidėjo 1938 metais, o per minėtą laikotarpį JAV akcijų indeksas smuko šiek tiek daugiau nei 40%. Kalbant apie pačią „giliausią“ „meškų“ rinką, tai ji prasidėjo 1929 metais (“Didžioji depresija“), truko maždaug 3 metus, o per minėtą laikotarpį JAV akcijos pasikoregavo net 90%!

Taigi, bent šiek tiek pastudijavus istoriją galima teigti, kad kiekviena akcijų rinka anksčiau ar vėliau turėtų išgyventi viską griaunančią „meškų“ rinką, kai nuostoliai siekia 90% ar dar daugiau. Tačiau taip pat reikia suvokti, kad net ir po pačių „juodžiausių“ periodų, anksčiau ar vėliau akcijų rinkos atsitiesdavo, taip buvo po „Didžiosios depresijos“ 1929 metais, po antrojo pasaulinio karo ar po „Dot-com“ burbulo sprogimo 2000 metais.

Šioje vietoje galima padaryti kelias išvadas. Visų pirma tai, kad investuojant į akcijas ilgiau nei vienerius metus tikimybė uždirbti pelną yra artima 70%, tačiau investavus netinkamu metu vienerių metų nuostoliai gali siekti 50% ir daugiau, o pataikius investuoti pačiu „juodžiausiu“ periodu, akcijų kainų korekcija gali trukti daugiau nei 5 metus, o bendri nuostoliai viršyti net 90%! Jei tokie trumpalaikiai praradimai kelia šiurpą, investavimas į akcijas greičiausiai Jums yra netinkamas. (Plačiau apie tai: Kaip pasirinkti tinkamą investicijų portfelio turto alokaciją?)

Apie ilgalaikę vidutinę 20% metinę grąžą kol kas nėra tikslo kalbėti, tačiau iš kur atkeliavo tas 10%? Daugiausiai finansinės informacijos apie įvairių turto klasių (akcijų, obligacijų, pinigų rinkos priemonių ir pan.) istorinius pokyčius yra būtent JAV rinkoje.

Žemiau yra pateikiamas pastarųjų 80 metų JAV akcijų indekso S&P 500 grafikas (melsva linija). Pirmas dalykas, kurį reikėtų žinoti, tai kad per analizuojamą laikotarpį JAV akcijos sugeneravo 9.4% vidutinę metinę investicijų grąžą (tai yra nominalus pokytis, kuris susideda iš akcijų kainos pokyčio bei reinvestuotų dividendų). Taigi, kaip matome ypač ilgo laikotarpio JAV akcijų grąža patvirtina 10% taisyklę. (Plačiau apie tai: Kas sudaro investicijų į akcijas grąžą?)

Taigi, atrodytų kaip ir nėra čia jokios apgaulės. Per ganėtinai ilgą laikotarpį investuojant į akcijas tikrai galima pasiekti vidutinį metinį 10% pelningumą. Tačiau šioje vietoje yra keli kabliukai. Visų pirma kalba eina apie labai ilgą laikotarpį, t.y. akcijų laikymo periodas turėtų būti ne mažesnis nei 20 metų, nors dauguma galvoja, kad užtenka jas išlaikyti vos 3 ar 5 metus. Visų antra, kalbama apie JAV rinką, kuriai pastarieji 100 metų buvo ypač sėkmingi. Na ir galiausiai, pateikiami nominalūs, o ne realūs, pokyčius (realus akcijų pelningumas gaunamas iš nominalaus pokyčio atėmus infliacijos lygį).

Kiekvienas turėtų suprasti tai, kad finansų rinkose nėra nieko statiško, o į pateikiamus įvairių turto klasių vidutinius pelningumo skaičius reikėtų žvelgti tik kaip į informacinio pobūdžio. Laikui bėgant skirtingo periodo vidutinis pelningumas kinta.

Pavyzdžiui, tame pačiame grafike pilka linija (dešinė skalė) atvaizduoja to paties JAV akcijų indekso 10 metų slenkantį vidutinį metinį pelningumą. Jau buvo minėta, kad per visą analizuojamą laikotarpį indekso vidutinis metinis pokytis buvo 9.4%, tačiau per šį laikotarpį investavus 10 metų galutinis rezultatas galėjo būti labai skirtingas: nuo -1.5% (jei nepasisekė ir buvo investuota 1999 metais, t.y. prieš dvi ypač rimtas finansines krizes) iki +19.2% (jei pasisekė investuoti 1988 metais ir sudalyvauti didžiausiame JAV akcijų rinkų burbule per pastaruosius 100 metų).

Dar vienas dalykas, ką galima būtų pastebėti iš pateikto grafiko – tai, kad kai paskutinių 10 metų vidutinis metinis pokytis pasiekdavo maždaug 20% ribą, per kitus 10 metų akcijos dažniausiai sugeneruodavo prastesnius nei vidurkis rezultatus. Tuo tarpu kai 10 metų vidutinis metinis pokytis pasiekdavo artimą 0% teritoriją, tai būdavo pakankamai geras momentas investuoti kitiems 10 metų (1974 metai, 2008 metai ir pan.).

Taigi, nors pasakymas „investuojant į akcijas ilgam galima uždirbti 10% vidutinę metinę grąžą“ ir yra teisingas, tačiau reikia žinoti, kad kalbama apie labai ilgą periodą (mažiausiai 20 metų), kad tai yra nominalūs pokyčiai, neskaičiuojama mokamų komisinių mokesčių tarpininkams, neskaičiuojant mokesčių valstybei ar kitų išlaidų.

Tuo tarpu investuojant trumpesniems periodams (tarkime 5 ar 10 metų) visada yra būtina įsivertinti, kokioje situacijoje rinka yra šiuo metu, t.y. jei paskutiniai 5 metai buvo ypač pelningi, gal geriau susilaikyti nuo didelių investicijų, tuo tarpu po blogo periodo galvoti priešingai.