Ar statistinis Lietuvis gali užsidirbti milijoną?

Tam, kad atsakyti į ši klausimą, reiktų visų pirma panagrinėti, o kaip gi tampama milijonieriumi?

Dauguma į šį klausimą iš karto atsakytų maždaug taip:

• Reikia loterijoje laimėti „aukso puodą“.
• Pasinaudojus pažintimis įsitaisyti į gerai apmokamą “šiltą vietelę”.
• Geroje vietoje paveldėti sklypą ar butą, kurį pardavus kaip tik ir pavyks „uždirbti“ milijoną.

Iš dalies Jūs visais atvejais būsite teisūs. Tokie būdai egzistuoja. Deja realiame gyvenime taip nutinka labai retai. Todėl tikimybė, kad būtent Jums pavyks laimėti aukso puodą, yra panaši į tą, kad Jus per ateinančią audrą nutrenks žaibas.

Ką tokiu atveju turėtų daryti “statistinis lietuvis”?

Juk šansai greitai praturtėti tokie menki? Atsakymą į šį klausimą pateiksime šiek tiek vėliau. Tuo tarpu geriau pabandykime kartu išsiaiškinti, kokią sumą gali tikėtis uždirbti vidutinis lietuvis?

Šiuo metu Lietuvoje dirbančiųjų vidutinis atlyginimas „į rankas“ yra maždaug 1800 litų. Jeigu įvertinsime tą faktą, kad žmogaus darbingas amžius dažniausiai siekia maždaug 40 metų, tai per visą gyvenimą galima tikėtis gauti maždaug 864000 litų pajamų.

Tai reiškia, kad statistinis lietuvis milijono nesugebės uždirbti net per visą savo karjerą, o ką jau kalbėti apie sukauptą turtą.

Šioje vietoje kiekvienam iš mūsų turėtų kilti elementarus klausimas: “Tai kaip iš viso įmanoma tapti milijonieriumi, jei per visą darbinę karjerą vidutiniškai tiek net neuždirbsime?” Atsakymas būtų labai paprastas – ilgalaikis periodinis investavimas bei sudėtinių palūkanų galia.

Visų pirma „susimokėkime sau“

Įsivaizduokime, kad statistinis lietuvis nuo kiekvieno mėnesio pajamų 10% sumos visų pirma „susimoka sau“, o tik tada išleidžia tai, kas lieka.

Tarkime šveicarai ar vokiečiai sutaupo ir investuoja šiek tiek daugiau nei 15% nuo gaunamų pajamų. Tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį bus sukaupiama ir atitinkamai liks investavimui 180 litų.

Be abejo, šioje vietoje dauguma pasakys: „Ką tie 180 litų pakeis?! Juk man per metus pavyks sukaupti vos 2160 litų! Ir net jeigu investavęs gaučiau 10% metinę grąžą, mano uždarbis sudarytų vos 216 litų. Tokia Jūsų strategija manęs tikrai nepavers milijonieriumi!“

Pasižiūrėkime ar tikrai?

Kaip jau žinome, dauguma mūsų atlyginimą gausime maždaug 40 metų. Taigi visą šį laiką kiekvieną mėnesį visų pirma „susimokėdami sau“ 10% nuo gaunamų pajamų galiausiai sukauptume 86400 litų.

Be abejo, ši suma vis dar yra gerokai mažesnė negu kad mūsų siekiamas vienas milijonas. Tačiau greičiausiai niekas jau nebesiginčys, kad 86400 litų tikrai yra daugiau nei 0 litų.

Ilgalaikio periodinio investavimo nauda

Na o dabar įsivaizduokime, kitą situaciją. Kiekvieną mėnesį visus tuos sukauptus pinigus mes investuojame į pasaulio akcijų indeksą siekiantį atkartoti fondą, kurio tikėtina ateinančių 40 metų vidutinė metinė grąža lygi 10%.

Per pastaruosius 110 metų visuotinė pasaulio akcijų krepšelio metinė investicijų grąža siekė maždaug 9%. Ką tokiu atveju gauname? Laikantis vien tik šio elementaraus investavimo plano per ateinančius 40 metų Jūs galite sukaupti maždaug 1000000 litų sumą! Sunku patikėti?

Pasižiūrėkite į žemiau pateikiamą grafiką

Atrodytų neįtikėtinai didelis, net 13 kartų siekiantis skirtumas. Faktas yra toks, kad norint visa tai pasiekti Jums, kaip jau buvo minėta, prireiks dviejų dalykų – laiko ir kantrybės.

Pateiktame grafike galima pastebėti, kad skirtumas tarp kaupimo ir investavimo tampa ypač ženklus tik praėjus šiek tiek daugiau nei 20 metų nuo investavimo pradžios, o vėliau vis labiau auga.

Taigi, dabar Jūs jau žinote, kad kiekvieną mėnesį visų pirma „susimokėdami sau“, t.y. atsidėdami 10% nuo visų pajamą, bei sukauptą sumą investuodami, galite susikurti “antras pajamas”. O pastarosios per labai ilgą laikotarpį gali netgi viršyti Jūsų darbines pajamas. Šį tikslą įmanoma pasiekti tik tokiu atveju, jei sugebėsite disciplinuotai laikytis užsibrėžto plano bei nepasiduoti trumpalaikiams rinkos svyravimams. Tokio plano didžiausi draugai – laikas ir grąža. Tai reiškia, kad kuo anksčiau Jūs pradėsite, tuo ilgesnį laikotarpį galėsite investuoti. O kuo didesnę grąžą sugeneruosite, tuo galutinė suma bus didesnė.

Galimi prieštaravimai

Be abejo, kiekvienas iš mūsų galime surasti daugybe prieštaravimų. Pavyzdžiui, kad gaunant 1800 litų atsidėti 10% yra neįmanoma. Juk su 1800 litų neįmanoma išgyventi.

Arba galite ginčytis, kad 10% vidutinė metinė grąža yra per didelė. Ir netgi investuojant rizikingai reikėtų tikėtis mažesnės, tarkime 6 – 8% grąžos po visų išlaidų. Galiausiai, kad nei vienas iš mūsų negalime planuoti 40 metų į priekį, juk visiškai neaišku, ar tiek laiko iš viso gyvensime. (Plačiau apie tai: Iš ko susideda bendra investicijų grąža?)

Jūs visais atvejais esate teisūs! Tačiau visiems šiems prieštaravimams yra vienas nenuginčijamas argumentas – 1 milijonas litų net ir po 40 metų yra gerokai didesnė suma nei 0 litų.

Be to, yra labai aiški kaina, kurią turėsite sumokėti, norėdami pasiekti užsibrėžtą tikslą. Ta kaina yra – 10% mažesnės Jūsų išlaidos šiandien.

Kiekvienas turėtų pats sau atsakyti, ar tokia kaina yra per didelė ar ne?

Išanalizavus Lietuvos statistikos departamento pateikiamą vidutinį lietuvio išlaidų krepšelį galima būtų ganėtinai greitai surasti bent jau 5% mėnesinių pajamų siekiančią sumą, kurią būtų galima atsidėti ir investuoti. Tuo tarpu šiek tiek „pasitempus“ ir susistygavus išlaidas, t.y. vengiant nereikalingų pirkinių bei sveikatai žalingų įpročių, tikėtina, kad pavyktų sutaupyti ir minėtus 10%.

Taigi, kaip matote, kiekvienas iš mūsų gali tapti milijonieriumi, tačiau ar juo tapsime ar ne, galiausiai priklausys tik nuo mūsų pačių.

Renkatės Jūs

Jūs galite toliau kaltinti aplinką, žemas pajamas ar aukštas šildymo kainas. Taip pat galite toliau tikėtis stebuklo ar „aukso puodo“ laimėjimo.

Arba galite prisiimti atsakomybę už savo ateitį jau šiandien, susidaryti aiškų investavimo planą, disciplinuotai jo laikytis ir galiausiai džiaugtis ilgalaikio periodinio investavimo teikiamais vaisiais. Ir net jeigu šiais vaisiais dėl “nenumatytų aplinkybių” kažkam iš mūsų gali nelikti laiko pasidžiaugti, už visa tai Jums bus amžinai dėkingi Jūsų vaikai, kurie galbūt dar tik žengia pirmuosius savo gyvenimo žingsnius.

Na ir pabaigai visiems kas nori pasimodeliuoti asmeninę situaciją, atsižvelgiant į mėnesinių santaupų dydį, investavimo laikotarpį bei tikėtiną grąžą, siūlome pasinaudoti tam tikslui ypač gerai tinkamu nemokamu SEB banko sukurtu įrankiu – „Investicijų skaičiuoklė“.

Visiems sėkmės kelyje į savo pirmąjį milijoną!!!

Sėkmės pavyzdžiai

Dauguma mūsų prieš atlikdami pirmą realų veiksmą investicijų pasaulyje žavėjomės vienu ar kitu autoritetu, dažniausiai tai būna Warren Buffett arba George Soros.

Per ilgą savo karjerą jie pasiekė įspūdingų rezultatų, stipriai viršijančių rinkos vidurkį. Apšilus kojas ir pradėjus gilintis atsiranda ir daugiau sektinų pavyzdžių. Kai kurių jų vidutinė metinė investicijų portfelio grąža net viršija anksčiau minėtų gigantų, tačiau jie dėl tam tikrų priežasčių nėra plačiai žinomi. (Plačiau apie tai: Sėkmingiausių investuotojų rezultatai)

Kai norime būti panašūs į sėkmingiausiai investuojančiuosius, tai turėtų reikšti, jog norime pasiekti tokius pačius arba bent jau panašius investavimo rezultatus, būti tokie turtingi ir žinomi kaip jie. Viskas atrodytų lyg ir labai paprasta, tačiau kodėl mes manome, kad galime ar turime būti panašūs į kažkokį konkretų investuotoją? Ar žinome, kaip jie pasiekė savo sėkmę? Žemiau pateikiame svarbiausias mintis, kurios būdingos daugumai investuotojų.

Nuspręsti, kas man tinka

Nuo ko reikėtų pradėti, nusprendus investuoti? Prieš atlikdamas pirmąjį veiksmą su realiais pinigais, kiekvienas turėtų iki galo suvokti, kad savo valia nusprendė investuoti pinigus ir aiškiai žinoti motyvus, kodėl tai daro. Reikia suprasti, jog investavimas yra labai sudėtingas, sunkus ir daug psichologinių pastangų reikalaujantis darbas. Kalbant apie motyvus, iš esmės jie ir lemia, kokia investavimo strategija yra priimtiniausia.

Tarkime, jei tikslas yra pinigų apsauga ir jų kaupimas, reikėtų rinktis saugesnes, mažiau svyruojančias investicijas, kaip pavyzdžiui valstybinės obligacijos. Tuo tarpu jei siekiama didesnio prieaugio, reikia susitaikyti su didesniais vertės svyravimais, tikėtina, ir didesniais nuostoliais. Priimtinesnė būtų spekuliantams artima strategija. (Plačiau apie tai: Iš ko susideda bendra investicijų grąža?)

Kuri strategija man priimtinesnė? Tai nėra paprastas klausimas, tačiau neįmanoma teisingai pasirinkti tinkamiausios investavimo strategijos neatsakius sau į klausimą, kokie yra mano investavimo tikslai ir koks esu kaip asmenybė. Nors ir labai norėtųsi būti panašiam į Warren Buffett, tačiau dėl tam tikrų psichologinių ar finansinių priežasčių tiesiog ne visi gali sau tą leisti, pavyzdžiui, laikyti nupirktą akciją ar kitą finansinę priemonę „amžinai“. Kitiems daug priimtinesnis yra toks investavimo metodas, kai siekiama pastovios mėnesinės investicijų grąžos nepriklausomai nuo rinkų svyravimų.

Pasirinktas investavimo būdas turi tikti, kaip kad tinka batai, kuriuos nešiojame. Viena iš sėkmingus investuotojus jungiančių grandžių – visi jie buvo pasirinkę aiškų investavimo būdą, kuris jiems puikiai tiko. Susikurti tokią investavimo strategiją gali užtrukti nemažai laiko bei pastangų, tačiau tai yra būtina.

Investavimo strategija

Investavimo strategija – tai investuotojo išgrynintas investavimo planas, kuriuo vadovaudamasis jis priima investicinius sprendimus, siekdamas išsikeltų tikslų, atsižvelgdamas į rizikos toleranciją bei pinigų poreikį ateityje. Dažniausiai investavimo strategijos susideda iš tokių dalių: turto paskirstymo (angl. asset allocation), pirkimo bei pardavimo gairių ir galiausiai rizikos valdymo.

Būtina turėti tam tikrą investavimo strategiją, jei norima būti pranašesniu už kitus investuotojus. Vienas iš esminių pranašumų – informacija. Jei turimas priėjimas prie „pirminės“ informacijos, o labai tikėtina, kad jį turi tokie investuotojai, kaip jau ne kartą minėti Warren Buffett ar George Soros, automatiškai įgaunamas pranašumas. Tokį pranašumą turi ir stambiausi investiciniai bankai. Taigi, iš karto galima teigti, kad likusieji investuotojai atsiduria prastesnėje pozicijoje. Tačiau yra ir kitų būdų, kaip padidinti savo galimybes sėkmingai investuoti. Tokiu kriterijumi gali tapti asmeninis investavimo planas ir disciplinuotas jo laikymasis.

Investavimo strategija gali būti paremta tiek fundamentaliąja, tiek technine analize arba jų deriniu. Tačiau, kad ir kokia ji bebūtų, prieš pradedant ją įgyvendinti reikia patikrinti, kokius investavimo rezultatus būtumėte pasiekęs, jei strategijos būtumėte laikęsis praeityje. Patikrinkite strategiją remdamasis istoriniais duomenimis. Kokie rezultatai pasiekti skirtingais periodais ir skirtingomis sąlygomis, kokius būtumėte patyręs didžiausius nuostolius ir kokį didžiausią pelną būtumėt uždirbęs? Jei strategija, testuojant ją su pakankamu duomenų kiekiu, davė teigiamą rezultatą ir atitinka visus keliamus reikalavimus, galima pradėti ją taikyti investuojant realius pinigus. Atlikus tokį elementarų tyrimą iš karto atsiduriame geresnėje padėtyje nei dauguma investuotojų. Reikia turėti omenyje, kad strategijos kūrimas ir testavimas yra sudėtingas, laiko reikalaujantis procesas.

Rizikos valdymas

Nepaisant viso to, kas buvo paminėta, net ir geriausia strategija neduotų puikių rezultatų, jei nebūtų naudojami paprasti rizikos valdymo metodai, jei jie nebūtų taikomi disciplinuotai. Dauguma investuotojų, kuriems sekasi, pažymi tai, kad rizikos valdymas yra daug svarbesnis nei investavimo strategija. Kaip rizikos valdymo pavyzdį būtų galima paminėti vadinamųjų „stop-loss“ pavedimų naudojimą: investicijų vertei nukritus iki tam tikros, iš anksto apibrėžtos vertės, jos automatiškai parduodamos. Be to, atskirai portfelio pozicijai reikėtų skirti ne daugiau 2% viso portfelio vertės. Taip pat prisiminkime taisyklę, jog portfelis bus „išgrynintas“, jei per metus bus pasiektas 20% nuostolis ir pan.

Net ir turint pačią geriausią strategiją, kartais neįmanoma išvengti labai didelių trumpalaikių nuostolių, kurie gali visiškai sužlugdyti jūsų investicinę sąskaitą ir jus asmeniškai. Tačiau tokių įvykių tikimybė labai stipriai sumažinama, jei pradedami naudoti rizikos valdymo metodai.

Investavimo planas

Galiausiai, kai jau turite investavimo strategiją bei rizikos valdymo metodus, reikia juos sujungti į investavimo planą, kuriame būtina detalizuoti visus investavimo sprendimus: kada priimamas sprendimas investuoti, su kokia portfelio dalimi tai atliekama, kada yra fiksuojamas nuostolis, o kada pelnas, be to nurodyti aiškius kriterijus, kodėl tai yra daroma. Neturėdamas šio plano kiekvienas investuotojas garantuotai pateks į tokią situaciją, kai bus labai sunku apsispręsti, ką daryti, o tokiais momentais dažniausiai ir padaromos didžiausios klaidos.

Disciplina

Visa tai, kas buvo paminėta anksčiau, galima apibendrinti vienu paprastu žodžiu „disciplina“. Dauguma sėkmingai investuojančiųjų pasakytų: „Žinau, jūs tai girdėjote milijoną kartų, tačiau patikėkite manimi – disciplina yra tikrai labai svarbus dalykas.“ Visų pirma, tik laikantis drausmės galima taikyti aiškius rizikos valdymo metodus. Antra, jei esate nedrausmingas, negalite tiksliai laikytis savo investavimo plano, o tai automatiškai veda į nuostolius.

Be disciplinos, dar galima kalbėti apie sugebėjimą išlikti ramiam, esant bet kokiai situacijai, sugebėjimą logiškai mąstyti. Neturint šių savybių būtų labai sudėtinga laikytis nusistatytos investavimo strategijos ir elgtis pagal išankstinį planą, esant nelauktiems neigiamiems rinkos pokyčiams.

Analizė

Daugelis sėkmės lydimų investuotojų nurodo, kad labai svarbu pastoviai vykdyti savo operacijų analizę. Būtent ji leidžia suprasti, kodėl vieni sandoriai yra pelningi, o kiti nuostolingi, kokiomis sąlygomis buvo atliekami vieni, o kokiomis kiti. Analizė leidžia sumažinti nuostolingų veiksmų skaičių.

Elkis priešingai

Kita gana plačiai žinoma taisyklė, kurios laikosi sėkmingai investuojantieji, – nesielgti taip, kaip dauguma. Kaip rodo istorija, minia dažniausiai pralaimi. Kodėl taip yra? Atsakymas labai paprastas: kad ir kaip norėtume, laimėti, uždirbti daug pinigų ir būti laimingi visi negalime.

Taigi jei norite, kad sektųsi geriau nei daugumai, turite elgtis priešingai arba kitaip nei dauguma. Iš čia ir yra kilęs garsusis Warren Buffett posakis: „Būk godus, kai visi bijo, ir bijok, kai visi yra godūs.“ Iš pirmo žvilgsnio atrodytų toks paprastas posakis, tačiau ar bandėte kada jį įgyvendinti? Tą padaryti ypač sunku. Labai sunku galvoti, kad reikia pirkti, kai visi karštligiškai pardavinėja, arba pardavinėti, kai visi pažįstami aplinkui tik ir šneka, kiek uždirbo nusipirkę kažkokios bendrovės akcijų. Garsioji Warren Buffett frazė yra tik pavyzdys. Tačiau esminis dalykas yra tai, jog kiekvienas investuotojas privalo turėti savo stilių, galvoti savo galva ir pats priiminėti sprendimus. (Plačiau apie tai: Pagrindinės investuotojų emocijos: godumas, baimė ir viltis)

Galvok ne apie tai, kas bus, o ką darysi

Garsūs investuotojai dažnai sako: „Negalvok apie tai, ką darys rinka, jei tu neturi visiškai jokios įtakos. Galvok apie tai, ką tu darysi, kai rinka pajudės į vieną ar į kitą pusę.“ Kiekvienas pradedantysis investuotojas nori atspėti, ką rinka darys per ateinančią valandą, dieną, mėnesį, metus ar pan., taip pat nori „pataikyti į giliausią dugną ar aukščiausią piką“. Tačiau reikia suprasti, kad tą padaryti yra labai sudėtinga ir net daug žinių, patirties bei įgūdžių turintys investuotojai dažnai klysta. Tai suvokiant geriau net nesistengti spėlioti, verčiau koncentruotis į dabartinę situaciją, t.y. išmokti skaityti tai, ką rinka rodo esamuoju momentu. George Soros kartą yra pasakęs, kad nėra svarbu, kiek teisūs esame, ar kiek klystame, daug svarbiau, kiek mes uždirbame, kai esame teisūs, ir kiek prarandame, kai klystame. Čia į pagalbą ateina rizikos valdymas. Jei pelnas yra didesnis nei nuostolis, tai jau yra didelis pasiekimas.

Ne visiems sekasi

Apibendrinant sėkmės lydimų investuotojų patirtį galima teigti, jog naudojantis aukščiau paminėtais patarimais ir ugdant rekomenduojamas savybes kiekvienas gali išmokti, kaip reikia sėkmingai investuoti, tačiau daug lengviau išmokti, ką reikia daryti, negu iš tikrųjų tą daryti. Galiausiai, iš visų, kurie išmoks, kaip sėkmingai investuoti, tik nedidelė dalis pasieks ypač gerų rezultatų, nes tam greičiausiai reikia ir tam tikrų įgimtų savybių.

Pirmas žingsnis: susikoncentruok į tai, ką reikia išmokti

Visų pirma ir svarbiausia reikia pakeisti požiūrį į patį investavimo procesą. Daugiausia dėmesio investuotojai skiria klausimui: „Kaip uždirbti kuo daugiau pinigų?“ Tačiau iš tiesų reikia formuluoti šiek tiek kitokį klausimą: „Ką man reikia išmokti arba kaip aš turėčiau prisitaikyti, kad galėčiau sėkmingiau veikti?“

Reikia susikoncentruoti į patį procesą, kaip pasiekti konkrečius tikslus, susijusius su tobulėjimu, tačiau ne su galutiniu rezultatu – pinigais. Svarbiausia yra ne tai, kiek pinigų yra uždirbama per trumpą laikotarpį, o kas yra daroma ir kaip sėkmingai tai yra atliekama, nes būtent nuo to priklausys ir pinigų kiekis, kuris bus uždirbtas ateityje.

Patarimas galėtų būti toks: reikia atsidėti tam tikrą sumą pinigų, kuri būtų traktuojama kaip mokestis už mokslus, ir su ta suma dirbti tol, kol bus įgyta reikiamų įgūdžių arba kol jos nebeliks. Kokią sumą atidėti, priklauso tik nuo to, kiek dalykų dar reikia išmokti. Jei reikia įgyti tik vieną įgūdį, natūralu kad užteks mažesnės sumos, tačiau jei investuotojas tik pradedantysis, šis mokestis gali būti gana didelis ir su tuo yra būtina susitaikyti.

Antras žingsnis: išmok susidoroti su nuostoliais

Antrasis žingsnis turbūt yra vienas sudėtingiausių, tačiau ir vienas svarbiausių. Dauguma pradedančiųjų mano, kad investuojant įmanoma uždirbti pelną kiekvieną mėnesį, o aktyvūs prekiautojai tikisi pelno ir kiekvieną savaitę, kiekvieną dieną ar net iš kiekvieno atskiro sandorio. Tai klaidingas požiūris. Investuojant ar prekiaujant, kaip ir bet kuriame kitame versle, niekaip neišvengsime nesėkmingų ar nuostolingų periodų. Pagrindinis dalykas, kaip tuo momentu atsilaikoma. Dauguma pradedančiųjų investuotojų yra nepasiruošę patirti nuostolių ir nežino, kaip elgsis, kai taip įvyksta, todėl tokiais periodais gali visiškai prarasti pasitikėjimą savimi ir priimti dar daugiau klaidingų sprendimų.

Siekiant to išvengti, reikia iš anksto nusistatyti, kiek galite sau leisti rizikuoti per metus, per mėnesį ar sudarant kiekvieną sandorį. Iš anksto žinant pačius blogiausius variantus iš karto yra su jais susitaikoma ir jei tai įvyksta, nėra jokio pagrindo save kaltinti, bijoti ar pan., nes toks scenarijus buvo numatytas iš anksto. Apie neigiamą scenarijų pagalvojus iš anksto, nuostolingo sandorio tikimybė nebesukelia skausmo ar baimės.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, nuostoliai yra žaidimo dalis ir juos reikia mokėti priimti. Dauguma sėkmingai veikiančių investuotojų to išmoksta, kai vieną kartą praranda visą savo turtą, t.y. gana skausmingu keliu.

Tad ką reikia daryti? Prieš atliekant kiekvieną sandorį reikia žinoti, kokia yra rizika, įsivardinti, kiek konkrečiai šis sandoris gali būti nuostolingas ir kad prireikus nuostolinga pozicija bus parduodama. Taigi, mokėjimas pripažinti, jog investicijos gali būti nuostolingos, ir sugebėjimas šiuos nuostolius užfiksuoti yra investavimo įgūdis. Jį galima ištobulinti tik remiantis skaudžia patirtimi, todėl vertėtų tai daryti naudojant kuo mažesnę sumą, kad nuostolis nesužlugdytų finansiškai ir psichologiškai.

Taip pat patartina kuo greičiau patikėti tuo, jog jei yra parduodama nuostolinga pozicija, dėl to netampama blogesniu ar kvailesniu žmogumi. Kai yra išsiugdomas įgūdis „priimti“ nuostolį automatiškai, pradedama absoliučiai kitaip žvelgti į naujai pasitaikančias galimybes ir prieš tai patirtas nuostolis nebeturi įtakos tolesniems sprendimams.

Trečias žingsnis: tapk vienos rinkos ekspertu

Iš pat pradžių reikėtų tapti vienos konkrečios strategijos ar sistemos ekspertu. Be abejo, pasirinkta strategija turėtų būti tokia, kuri, vertinant ilgą istorijos periodą, padėjo pasiekti teigiamų rezultatų. Geriausia, kad tai būtų labai paprasta, lengvai suprantama ir įgyvendinama strategija. Taip pat yra būtina žinoti, kiek maždaug sandorių galima sudaryti per metus, kiek vidutiniškai jų būna pelningų, koks vidutinis pelnas ir pan. Atsirinkus tokią informaciją, reikia pradėti ja vadovautis labai disciplinuotai, be jokių išimčių ir vengti visos kitos nereikalingos informacijos.

Atliekant šį pratimą, visų pirma, auga pasitikėjimas savimi. Pasitikėjimą yra daug lengviau išsiugdyti, kai apsiribojama viena strategija ar viena rinka, taip atsiribojant nuo nuolat pasirodančių galimybių uždirbti nežmoniškus pinigus. Antras dalykas: yra būtina praleisti pasirodančias galimybes, jei kol kas nesama tos srities ekspertu. Taip bus išvengiama neapgalvotų sandorių, kurie dažniausiai sudaromi nenorint praleisti dar vienos „auksinės“ progos. Jei pastarasis dalykas vis vien neduoda ramybės, reikia užduoti sau klausimą: „Kur taip skubate?“ Jeigu yra tikima, jog anksčiau ar vėliau tapsite sėkmingai veikiančiu investuotoju, tai koks skirtumas, jei dabar praleisite vieną ar kelis galbūt pelningus variantus?

Ketvirtas žingsnis: išmok nepriekaištingai vykdyti pasirinktą strategiją

Siekiant nepriekaištingai vykdyti pasirinktą strategiją, neužtenka tik noro. Labai dažnai, kad ir kokia gera būtų konkreti strategija, vadovaujantis ja tikėtina net kelis kartus iš eilės investuoti nuostolingai. Po to labai dažnai, ypač pradedantieji investuotojai, nusprendžia pasitraukti. Tad kaip įveikti šį etapą? Reikia atlikti kelis pratimus.

Visų pirma šiam pratimui reikia paskirti tam tikrą sumą, kurios negaila prarasti, tada įsivardinti, kiek maždaug operacijų yra planuojama atlikti vadovaujantis konkrečia strategija ir kiek maksimaliai galima prarasti, jei, tarkime, visos pasirinktos investicijos bus nuostolingos. Galiausiai yra būtina griežtai įsipareigoti atlikti visas operacijas, kurias reikės, laikantis pasirinktos strategijos.

Atlikus šį pratimą bus galima atsakyti į klausimą, ar sugebate nepriekaištingai laikytis griežtai nusistatytų taisyklių. Jei atlikus nustatytą skaičių operacijų visgi yra taip, kad ne visada buvo elgiamasi pagal strategiją ar planą, reikia išsiaiškinti, kokios buvo pagrindinės to priežastys. Šį pratimą reikėtų kartoti tol, kol nepadaroma nė vienos klaidos. Tik atlikus viską teisingai įgaunamas pasitikėjimas savimi.

Tačiau reikia nepamiršti, kad tai bus tik pratimas, kurio tikslas išsiugdyti drausmingumą. Iš pradžių vertėtų naudoti kuo mažesnes sumas, o ateityje jas bet kada galima padidinti.

Penktas žingsnis: galvok „tikimybiškai“

Ką reiškia galvoti „tikimybiškai“? Visų pirma tai, kad rinkoje gali atsitikti bet kas ir tai visiškai nepriklauso nuo to, ką mes galvojame ar darome. Antra, norint uždirbti pinigus, nebūtina žinoti, kas nutiks ateityje. Na, ir, galiausiai, kiekvienas momentas rinkoje yra unikalus. Tik suvokus tai, galima suprasti, kad kaskart investuojant būtina įvertinti pelningumo tikimybę.

Kaip tą padaryti? Paprasčiausiai išstudijuoti istoriją, t.y. kaip viskas susiklostė pastaraisiais kartais, kai būdavo investuojama esant tokioms pačios sąlygoms, kaip kad yra dabar. Plačiausiai naudojamas būdas, kaip padidinti tikimybę uždirbti, – „eiti kartu su rinka“. Žinome, kad pavieniui negalime paveikti bendros rinkos krypties, todėl reikia išsiaiškinti, kokie investuotojai šiuo metu dominuoja: optimistai („buliai“) ar pesimistai („meškos“). Kai jau išsiaiškinama, kas vyrauja šiuo metu, verta elgtis taip, kaip elgiasi jie.

Šeštas žingsnis: išmok būti objektyviu

Norint būti visiškai objektyviu investuotoju, reikia galvoti, jog gali nutikti bet kas. Jei yra laukiama tik vieno varianto, labai stipriai padidėja tikimybė patirti nuostolius. Norint visą laiką išlikti objektyviu, reikia tikėtis kiek įmanoma daugiau galimų variantų. Taip pat reikėtų įvertinti, kiek kiekvienas iš jų yra tikėtinas, o tada įsivardinti, ką darysite kiekvienu konkrečiu atveju.

Kai mes įgyjame pasitikėjimo ir žinome, kad visada darysime tai, ką reikia daryti, nebeturime jokio pagrindo bijoti rinkos ar to, ką ji gali mums padaryti. Neturint ko bijoti, galima objektyviai stebėti rinką, priimti visą įmanomą informaciją. Taip bus daug lengviau studijuoti rinką ir daug greičiau pavyks suprasti, kas gali įvykti, ir to laukti.

Septintas žingsnis: stebėk save

Jei sėkmingai žengiami pirmieji šeši žingsniai, pasiekiamas labai aukštas lygis. Tokiu atveju verta kreipti dėmesį į tai, ką galvojate ir kokiai informacijai skiriate pirmenybę. Kiekvieną kartą investuojant reikėtų stebėti, kaip jaučiatės, kai investicijos iš tiesų būna pelningos, ir kaip, kai jos tampa nuostolingos. Reikėtų užsirašyti, kokios kyla mintys kiekvienu konkrečiu atveju ir kur link jos krypsta.

Jei, tarkime, investavus nuostolingai pastebima, jog yra ieškoma priežasčių, kodėl visi turėtų pradėti elgtis priešingai, tai reiškia, kad yra ieškoma pasiteisinimo, galvojama, jog dar ne viskas prarasta iki tol, kol nuostolinga investicija neparduota. Tai gali būti didelių bėdų pradžia. Reikia išlikti atviram visoms galimybėms, stengtis neprisirišti prie vieno varianto, nes jų gali būti be galo daug, ir bandyti suvokti, kas vyksta kiekvienu konkrečiu momentu.

Išvados

Investavimas greičiausiai yra vienas iš sudėtingiausių užsiėmimų, kurį bandysite šiame gyvenime. Kas keisčiausia, taip yra ne dėl to, kad tam reikia labai didelio intelekto, visiškai priešingai: kuo labiau esame įsitikinę, kad žinome ką reikia daryti, tuo mažiau mums sekasi.