2018 metai jau pasibaigė, todėl yra labai gera proga įsivertinti, kokios turto klasės investuotojams praėjusiais metais būtų sugeneravusios daugiausiai pelno, bei kur investuojant buvo galima patirti didžiausius nuostolius.

Taip pat, kaip ir kiekvienais metais pabandysime pateikti įdomiausias įvairių finansų rinkos ekspertų įžvalgas bei prognozes 2019 metams, bei pažvelgsime, kaip jiems sekėsi (ar nesisekė) prognozuoti 2018-ųjų metų svarbiausius finansų rinkų pokyčius.

2018 metų lyderiai

Pažvelgus į žemiau pateiktą grafiką galima būtų drąsiai konstatuoti, kad 2018 metai buvo labiau neigiami – didžioji dalis analizuojamų pagrindinių turto klasių sugeneravo neigiamą grąžą.

Kaip galima pastebėti iš pateikto grafiko, didžiausius nuostolius iš mūsų analizuojamų 8 pagrindinių turto klasių praėjusiais metais patyrė besivystančių rinkų akcijos (-14.8%) ir Europos-Azijos akcijos (-14.7%). Įdomu tai, kad būtent šios dvi turto klasės 2017 metais pademonstravo pačius geriausius rezultatus. Taigi, šioje vietoje būtų galima prisiminti posakį: „Kas daug kyla, tas anksčiau ar vėliau daug ir nukrenta“.

Tuo tarpu praėjusius metus vertinant iš pozityvios pusės matome, kad teigiamą grąžą sugeneravo tik dvi turto klasės ir kas ganėtinai įdomu, abi jos susijusios su JAV rinka: JAV doleris (+5.9%) ir JAV obligacijos (+1.0%).

Kokie veiksniai turėjo daugiausiai įtakos?

Žvelgiant į šiuos metus iš ekonominės perspektyvos galima būtų teigti, kad tai buvo ekonomikos augimo metai. Taigi kyla natūralus klausimas, kas galėjo paskatinti tokius sąlyginai prastus finansų rinkų rezultatus?

Šioje vietoje būtų galima įvardinti kelias priežastis: ekonomines bei politines.

Visų pirma tai šiek tiek daugiau nei buvo tikimasi kilusios JAV bazinės palūkanų normos. Praėjusių metų pabaigoje rinka tikėjosi, kad JAV centrinis bankas bazines palūkanų normas pakels 2 – 3 kartus, tačiau jos buvo pakeltos 4 kartas. Labiau nei tikėtasi kilusios palūkanų normos turėjo teigiamą impulsą JAV doleriui, kuris kaip minėjau šiais metais pabrango +5.9%.

Labiau nei tikėtasi kilusios bazinės palūkanos taip pat teigiamai veikė obligacijų pajamingumus (neigiamai veikė jų kainas). Kaip pavyzdžiui JAV 3 mėnesių trukmės obligacijų pajamingumas nuo metų pradžioje buvusio 1.36% pakilo iki 2.30%, o tarkime JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas nuo metų pradžioje buvusio 2.41% pakilo iki 2.69% (vienu metu JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas buvo viršijęs psichologiškai svarbią 3.0% ribą).

Šioje vietoje palietėme vieną, pastaruoju metu ypač daug aptarinėjamą temą – galimą palūkanų normų inversiją, t.y. situacija, kai trumpo laikotarpio (tarkime 3 mėnesių) JAV valstybinių obligacijų pajamingumas viršija ilgo laikotarpio (kaip pavyzdžiui 10 metų trukmės) pajamingumą. Tokia situacija per pastaruosius 50 metų signalizuodavo apie artėjančią recesiją. Kaip matome, 2018 metais skirtumas tarp trumpo ir ilgo termino obligacijų pajamingumų akivaizdžiai susitraukė ir jei šiais metais JAV centrinis bankas ir toliau kels bazines palūkanų normas (rinka prognozuoja bent vieną palūkanų normų pakėlimą), tai „palūkanų normų inversija“ tampa vis realesnė grėsmė.

Antra priežastis būtų politinė – jau ne kartą aptartas prekybos karas tarp JAV ir Kinijos, kurį realiai pradėjo dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Ši situacija į rinkas įnešė ganėtinai daug nežinomybės ir nervingumo, kas galiausiai peraugo į daugumos akcijų kainų padidėjusius svyravimus bei jų korekciją (metų pradžioje daugumos rinkų akcijų kainos buvo pasiekusios po-krizines aukštumas).

Taigi, ar pasiteisino 2018 metų prognozės?

Apibendrintai būtų galima teigti, kad 2017 metų pabaigoje įvairių investavimo strategų bei ekonomikos guru konsensusas buvo toks, kad 2018 metais pasaulio ekonomika toliau augs, infliacija išliks panašiame lygyje, JAV bazinės palūkanos bus keliamos, verslas generuos pelną, o akcijų kainos kils.

Galima būtų drąsiai teigti, kad daugumos požiūris į šiuos metus buvo teisingas. Pasaulio ekonomikos augimo bei infliacijos tempai faktiškai buvo tokie, kokius prognozavo TVF. JAV bazinės palūkanų normos buvo pakeltos, netgi JAV akcijų pelnų augimas gerokai viršijo strategų prognozes (daugiausiai dėl sumažintų mokesčių įmonėms).

Tačiau nepaisant tokių gerų ekonominių bei finansinių rodiklių, JAV bei kitų regionų akcijų kainos per 2018 metus pasikoregavo, o tai reiškia kad absoliuti dauguma investavimo „guru“ ganėtinai smarkiai apsiriko prognozuodami JAV akcijų kainų kryptį. 2017 metų pabaigoje dauguma strategų tikėjosi, kad 2018 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 2855 punktų ribą arba kitaip tariant per 2018 metus pabrangs +6.1%. Kaip jau žinome, per 2018 metus JAV akcijos patyrė -4.6% nuostolį (tai buvo pirmi nuostolingi metai nuo 2008 metų krizės).
(Plačiau apie tai: Kur investuoti 2018 metais?)

Taigi, nors finansų guru daugumą rodiklių nuspėjo ganėtinai tiksliai, tačiau investuotojams vienos svarbiausių turto klasių – akcijų, krypties nepataikė. Todėl šioje vietoje tiesiog galima dar kartą priminti, kad net jei ir sugebėsite teisingai nuspėti ekonomikos ir pelnų augimą, palūkanų pokyčius ir pan., tai dar visiškai nereiškia, kad pataikysite atspėti ir akcijų kainų kryptį. Pasaulio finansų rinkas taip pat įtakoja ir lūkesčiai, investuotojų psichologija bei įvairiausi netikėtumai, kuriuos prognozuoti yra praktiškai neįmanoma.

Kas 2019 metais laukia pasaulio ekonomikos?

Na o dabar pereikime prie 2019 metų prognozių ir pradėkime nuo ekonomikos, t.y. pažvelkime, kokį augimą tiek viso pasaulio, tiek ir atskirų regionų ekonomikoms prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Taigi, 2019 metais TVF prognozuoja, kad viso pasaulio ekonomikos augimas išliks toks pats kaip ir šiais metais (+3.7%). Didžiąją dalį pasaulio ekonomikos augimo sudarys besivystančių rinkų ekonomikų augimas (+4.7%), kai tuo tarpu išsivysčiusių šalių ekonomikos turėtų augti vos +2.1% (2018 metų augimas +2.4%). Kaip matome, viena pagrindinių institucijų pasaulio ekonomikai prognozuoja tolimesnį augimo trendą, tačiau bloga žinia yra ta, kad išsivysčiusio pasaulio augimo tempas po truputi lėtėja, o ypač ženklus sulėtėjimas prognozuojamas didžiausiai pasaulio ekonomikai – JAV (nuo +2.9% 2018 metais iki +2.5% 2019 metais). Būtent pastarasis faktorius daugumai investuotojų šiuo metu ir kelia didžiausią susirūpinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomikai yra prognozuojamas tolimesnis ekonomikos augimas, labai tikėtina, kad infliacija neturėtų mažėti. Pagal TVF prognozes 2019 metais išsivysčiusių šalių infliacijos tempas turėtų siekti 1.9%, tuo tarpu besivystančių rinkų infliacijos tempas – 5.2%.

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma pasaulio ir toliau išlaikys ekonomikos augimo tempą, labai tikėtina kad bus stabdomos ekonomikos skatinimo programos (Europoje, Japonijoje ir pan.) bei toliau keliamos bazinės palūkanų normos (JAV). Kaip pavyzdžiui, remiantis CME FedWatch įrankiu galime matyti, kad šiuo metu yra maždaug 20% tikimybė, kad iki 2019 metų pabaigos JAV bazinė palūkanų norma bus pakelta bent 1 kartą iki 2.75% ribos (šiuo metu yra 2.50%). Tačiau net ir esant tokiam scenarijui kol kas dar negalime tikėtis palūkanų normų inversijos.

Ką akcijoms prognozuoja finansų guru?

Kokius gi akcijų kainų pokyčius kitiems metams prognozuoja tie patys finansų rinkų ekspertai? Žvelgiant į 8 bankų (BMO, UBS, Deutsch Bank, Credit Suisse, Morgan Stanley, Citigroup, Bank of America, Goldman Sachs ir Barclays) strategų prognozes galima pastebėti, kad šiais metais visi jie toliau prognozuoja teigiamą grąžą, tačiau bendras požiūris į tai, kaip viskas klostysis gana stipriai skirias.

Šių bankų investicijų strategai tikisi, kad 2019 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 3078 punktų ribą, arba kitaip tariant nuo 2018 metų pabaigos lygio (2507 punktų) pakils maždaug +23% (plius dividendai). Šioje vietoje reikėtų pastebėti, kad tokio banko kaip Morgan Stanley strategas prognozuoja vos +9.7% augimą, tuo tarpu Credit Suisse net +33.6% (nemaža dalis tokio didelio augimo yra dėl to, kad prognozės buvo daromos dar prieš gruodžio mėnesio korekciją).

Kadangi šiais metais pastebimas ypač didelis nuomonių išsiskyrimas, pabandysime išsiaiškinti, kas tą galėjo nulemti. Žvelgiant į investavimo strategų prognozuojamą pelno augimą matome, kad praktiškai visi jie piešia labai panašų scenarijų, t.y. kad po ypač pelningų 2018 metų, kiti metai JAV įmonėms bus nors ir „kuklesni“, tačiau pelningi.

Tai reiškia, kad jų lūkesčius dėl akcijų kainų trajektorijos nulemia kiti veiksniai. Vieni teigia, kad didėjančios palūkanų normos, griežtesnės finansinės sąlygos, lėtėjantis ekonomikos augimas, potencialiai didėjantys tarifai ir pan. artimiausiu metu kels spaudimą įmonių pelnams bei akcijų kainoms. Šie veiksniai toliau išlaikys aukštą investuotojų nervingumo lygį. Prie neigiamų akcijoms veiksnių daug kas prideda ir tai, kad pinigai arba ypač trumpo termino (tarkime 1 metų) trukmės valstybinės obligacijos tampa vis patrauklesne investicija, lyginant su JAV akcijomis (pastarųjų dividendinis pajamingumas yra mažesnis nei 1 metų trukmės obligacijų palūkanos). Netgi tokie stambūs bankai kaip Goldman Sachs ir JP Morgan savo klientams šiuo metu rekomenduoja pasididinti pinigų kiekį akcijų sąskaita.

Tuo tarpu kiti teigia, kad po šiais metais įvykusios akcijų kainų korekcijos (vien gruodžio mėnesį akcijų indeksai smuko 3 – 9%), akcijų įverčiai sugrįžo prie „normos“ ir kad toliau stebėsime normalų augimą. Jie sutinka, kad palūkanų didėjimas ir ekonomikos augimo tempų lėtėjimas yra realios grėsmės, tačiau teigia, kad šios grėsmės jau yra įskaičiuotos į akcijų kainas. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Apibendrinimas

Na ir galiausiai pabandysime viską apibendrinti. Kaip jau matėme, dauguma ekspertų ir toliau prognozuoja pasaulio ekonomikos augimą, tačiau taip pat sutaria, kad pavyzdžiui JAV ekonomikos laukia augimo sulėtėjimas. Taip pat praktiškai visi sutinka, kad bazinės palūkanų normos JAV ir toliau didės, tuo tarpu kitų šalių (Europos, Japonijos ir pan.) centriniai po truputi stabdys ekonomikos skatinimo programas ir galiausiai jas pabaigs.

Tai reikš palūkanų normų didėjimą, kas iš principo turėtų neigiamai įtakoti obligacijų kainas. Tai taip pat gali paskatinti investuotojus perkainoti rizikingą turtą (akcijas, nekilnojamą turtą, aukšto pajamingumo obligacijas) nes išaugs reikalaujama rizikos premija. Lėtėjantis ekonomikos augimas, prekybos karai, kylančios palūkanų normos iš principo turėtų kelti spaudimą akcijų kainoms, tačiau ar artimiausiu metu pasaulio akcijos pereis į vadinamą „meškų“ rinką, ar pasaulio ekonomika pereis į recesiją kol kas sunku pasakyti. Drąsiausi, arba pesimistiškiausiai nusiteikę strategai užsimena, kad tai mūsų gali laukti 2020 metais.

Skęstantis „Titanikas“

Šią savaitę finansų pasaulyje gerai žinomas investuotojas Marc Faber pateikė gana pesimistišką prognozę: „Finansų rinkos „nuskęs“ kaip Titanikas“. Gaila, tačiau jis nedetalizavo, kokia konkrečiai rinka ir kaip stipriai smuks, tiesiog paminėjo, kad visos pagrindinės turto klasės (akcijos, nekilnojamas turtas ir net obligacijos) nuo 1980 metų iki šių dienų buvo didelio burbulo pūtimosi stadijoje ir kad galiausiai atėjo laikas tam burbului sprogti.

Skamba tikrai bauginančiai! Ypač jeigu tik pradedate investuoti. Tačiau jei finansų rinkomis domitės kiek ilgiau nei paskutinius 5 metus ir ne kartą girdėjote šio „personažo“ prognozes, tai jo žodžių labai rimtai vertinti neturėtumėte. Apie pasaulio pabaigą, finansų rinkų apokalipsę jis kalba jau ketvirtus metus iš eilės ir kaip matome, pastaruosius 3 metus jo prognozės nebuvo labai „vaisingos“. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Kaip ten bebūtų, pasikliauti vieno žmogaus prognozėmis, ypač tokiomis drastiškomis, būtų nelogiška, todėl toliau šiame straipsnyje pabandysime apžvelgti, ką apie 2016 metų perspektyvas įvairioms turto klasėms kalba įvairių finansinių institucijų strategai bei ekonomistai

2015 metų apibendrinimas

Tačiau prieš tai norėtume trumpai apžvelgti, kas gi įvyko 2015 metais. Bendrai 2015 metus būtų galima pavadinti „nederlingais“. Iš visų mūsų analizuojamų pagrindinių turto klasių, geriausią grąžą (vertinant JAV doleriais) sugeneravo JAV nekilnojamo turto sektorius (+2.43%), JAV akcijos (+1.23%) ir JAV obligacijos (+0.56%).

Vien tas faktas, kad pati pelningiausia turto klasė sugebėjo sugeneruoti vos 2.0% prieaugį, kažką pasako. Taip pat matome, kad visos pelningiausios turto klasės buvo susijusios su JAV, o tai neturėtų stebinti, nes kaip tik JAV ekonomika praėjusiais metais buvo pati stipriausi, plius nemaža dalis su JAV susijusių investicijų stiprumo pasireiškė dėl brangstančio JAV dolerio, kuris euro atžvilgiu pabrango +10.69%.

Tuo tarpu likusios turto klasės demonstravo gerokai prastesnius rezultatus. Ypač prastai sekėsi turto klasėms, kurios istoriškai su JAV doleriu koreliavo neigiamai, kaip pavyzdžiui žaliavoms (-34.06%) ar besivystančių rinkų akcijoms (-15.82%). (Plačiau apie tai: JAV dolerio ir žaliavų tarpusavio priklausomybė)

Brangstantis JAV doleris žemyn spaudė žaliavų kainas, tuo tarpu pingant žaliavoms ypač stipriai atpigo žaliavas išgaunančių bei jas eksportuojančių šalių valiutos (rublis, Brazilijos realas, Australijos ir Kanados doleris ir pan.), taip pat ženkliai smuko šių šalių akcijų kursai, pavyzdžiui Brazilijos akcijos per pastaruosius 12 mėnesių smuko -41.77% (vertinant JAV doleriais).

Taigi, kaip matome, praėjusiais metais dominavo JAV dolerio brangimo iš žaliavų bei viso kas su jomis susiję pigimo tema. Suvokiant tai kas įvyko praėjusiais metais, jau galima pradėti dėlioti paveikslą 2016–iems.

Prognozės 2016 metams

Turbūt galima drąsiai teigti, kad pagrindine šių metų tema išliks centrinių bankų vykdoma monetarinė politika, o konkrečiau išsiskyrimas tarp JAV ir kitų regionų (Europos, Japonijos, Kinijos) vykdomos politikos. Niekam ne paslaptis, kad dar 2015 metų pabaigoje JAV FED pradėjo bazinių palūkanų kėlimo ciklą, tuo tarpu likusiame pasaulyje vis dar dominuoja ekonomikos skatinimo nuotaikos.

Dėl šio monetarinių politikų išsiskyrimo, daugelio ekonomistų nuomone, greičiausiai ir toliau tęsis JAV dolerio stiprėjimas kitų išsivysčiusių šalių valiutų atžvilgiu. Kaip pavyzdžiui, vidutinė euro JAV dolerio valiutų poros prognozė 2016 metų pabaigai yra lygi 1.05 (šiuo metu kursas 1.09), o tai reiškia papildomą 3.5% JAV dolerio brangimą. Be abejo, tai tik vidutinė prognozė. Geriau paieškojus galima rasti ir tokių strategų, kurie prognozuoja 0.95 ar net 0.85 kursą.

Ką reikš brangstantis JAV doleris? Visų pirma tai gali šiek tiek neigiamai paveikti JAV ekonomikos augimo perspektyvas, bei riboti JAV kompanijų, kurios didelę dalį pajamų generuoja užsienyje, pajamingumą. Dėl šios paprastos priežasties JAV akcijų brangimas irgi turėtų būti iš dalies apribotas. Kaip pavyzdžiui 10 stambiausių JAV bankų pateikiama S&P 500 akcijų indekso prognozė 2016 metų pabaigai yra lygi 2193 punktai, t.y. +7% lyginant su 2015 metų pabaigoje buvusia indekso reikšme (2043 punktai).

Tačiau iš kitos pusės, toliau vykdoma ekspansinė Europos centrinio banko monetarinė politika bei pingantis euras turėtų teigiamai įtakoti Europos įmonių pardavimus, pelno rodiklius ir atitinkamai akcijų kursus.

Na ir galiausiai vertinant situaciją žaliavų sektoriuje reikėtų paminėti ne tik neigiamą JAV dolerio įtaką bet ir Kiniją. Niekam ne paslaptis, kad Kinijos ekonomika jau kuris laikas lėtėja, o tai reiškia kad tuo pačiu mažėja ir įvairių žaliavų (naftos, vario, anglies ir pan.) paklausa. Dalį šio neigiamo efekto rinka jau buvo įskaičiavusi, gi vien 2015 metais žaliavų krepšelis prarado apie 1/3 vertės, tačiau kaip parodė 2016 metų pradžia, Kinija dar gali nustebinti, ir nustebinti neigiamai.

Pirmą šių metų darbo dieną Kinija paskelbė prastesnius makroekonominius rodiklius nei buvo tikimasi, o tai akimirksniu paskatino Kinijos akcijų išpardavimą – per pirmas keturias 2016 metų dienas Kinijos akcijos jau spėjo pasikoreguoti daugiau nei 10%, be abejo, šios neigiamos naujienos turėjo neigiamą įtaką ir žaliavų kainoms (WTI naftos kaina nuo metų pradžios taip pat smuko apie 10%). Kaip matome, metų pradžia pagrindinei pasaulio žaliavai kol kas nieko gera nežada.

Apibendrinimas

Kaip matome, pasaulio pabaigos ateinantiems metams dauguma investicijų ekspertų, išskyrus Marc Faber, dar neprognozuoja. Tuo tarpu reziumuojant ateities perspektyvas galima būtų išskirti trumpo ir ilgo laikotarpio prognozes. Žvelgiant kelis mėnesius į priekį turbūt logiškiau būtų rinktis tas turto klases, į kurias keliauja pinigai, kaip pavyzdžiui JAV ar Europos akcijos ir pan.

Tačiau norintys ir galintys investuoti ilgesniam laikotarpiui (kalbama mažiausiai apie 5 – 10 metų) galėtų pradėti galvoti apie ypač stipriai „nukraujavusias“ rinkas, o tai būtų besivystančių rinkų akcijos, kurioms pastarieji 5 metai buvo ypač sunkūs, dėl itin smarkiai atpigusių žaliavų kainų bei valiutų, ir kurių fundamentalūs rodikliai čia atrodo 2 – 3 kartus geriau nei išsivysčiusio pasaulio šalyse.

Kam iš viso reikalingi tokie klausimai – tam, kad kiekvienas suvoktumėte, koks sudėtingas ir nedėkingas užsiėmimas yra prognozavimas ir kaip sunku mums, t.y. žmonėms, nuspėti ypač menkai tikėtinus įvykius. Apie prieš metus darytas prognozes bei jų atitikimą faktiniams įvykiams pakalbėsiu šiek tiek vėliau, tuo tarpu dabar pažvelkime į tai, kas, įvairiausių finansų rinkų „astrologų“ akimis, mūsų laukia 2015 metais. (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Pradėkime nuo pasaulio ekonomikos

Visų pirma pažvelkime, ką pasaulio ekonomikai bendrai bei skirtingiems pasaulio regionams atskirai prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Remiantis dar šių metų spalio mėnesį minėtos institucijos išleista „Pasaulio ekonomikos perspektyvų“ ataskaita matome, jog TVF prognozuojamas 2015 metų pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas sieks 3.8%. Šis rodiklis 2014 metų prognozuojamą augimo tempą turėtų viršyti maždaug 0.5%. Išsivysčiusioms šalims 2015 metais prognozuojamas vos 2.3% ekonomikos augimas, iš kurių didžiausią teigiamą impulsą ir šį kartą turėtų duoti būtent JAV ekonomika (+3.1%), o tai reiškia, kad didžiąją dalį viso pasaulio ekonomikos augimo „ant savo pečių“ neš besivystančių šalių ekonomikos, kurioms 2015 metais TVF prognozuoja 5.0% augimą.

Taigi matome, jog TVF ir toliau prognozuoja pasaulio ekonomikos augimą, tačiau kas yra dar svarbiau, kad prognozuojamas 2015 metų ekonomikos augimas turėtų viršyti 2014 metų skaičius, o tai reiškia, kad ekonomikos augimas įgauna pagreitį.

Tačiau nepaisant ypač didelio optimistiškai nusiteikusių makro ekonomistų rato, gerai paieškojus galima rasti ir kelis pesimistus. Vienas iš jų būtų David Levy, Jerome Levy Forecasting Center vadovas. Jo teigimu, yra net 65% tikimybė, kad 2015 metais pasauliui perėjus į recesiją joje gali atsidurti ir pati didžiausia pasaulio ekonomika – JAV. Be abejo, tokia įvykių seka turėtų neigiamų padarinių tiek JAV, tiek ir kitų šalių akcijų rinkoms. Įdomu tai, kad būtent ši kompanija yra viena iš nedaugelio, kuri dar 2007 metais teisingai išprognozavo gresiančią blogų būsto paskolų (angl. sub-prime mortgage) krizę, o David Levy senelis 1929 metais, keli mėnesiai prieš prasidedant Didžiajai depresijai, savo klientams rekomendavo parsiduoti visas akcijas.

Kada gi prasidės palūkanų kilimas?

Nepaisant to, koks svarbus rodiklis yra ekonomikos augimo tempas, turbūt esminis klausimas, neduodantis ramybės daugeliui investuotojų yra, o kas gi bus su palūkanų normomis? Kaip turbūt dauguma skaitytojų jau žino, šiuo metu praktiškai visų obligacijų (valstybinių, besivystančių rinkų, įmonių, aukšto pajamingumo ir pan.) palūkanų normos yra arba labai žemos arba net pačios mažiausios per visą finansų rinkų istoriją.

Kaip pavyzdžiui, šiuo metu Vokietijos 10 metų trukmės valstybinių obligacijų metinis pajamingumas yra lygus 0.84% (2014 metų pradžioje jis buvo apie 2.0%, o prieš 5 metus net 3.5%). To paties termino Lietuvos valstybinių obligacijų pajamingumas, nors ir šiek tiek didesnis nei Vokietijos, tesiekia 2.0%, tačiau kaip ir Vokietijos atveju, yra pačiame žemiausiame taške.

Taigi, esminis klausimas investuotojams – kaip palūkanos keisis ateityje, kaip ilgai jos dar gali išsilaikyti tokios žemos, kada jos pradės kilti, kaip staigiai vyks palūkanų kilimas ir pan.

Šioje vietoje galima būtų išskirti du pasaulius, t.y. Jungtines Amerikos Valstijas ir Europą. Atsižvelgiant į tai, kad JAV ekonomikos augimas yra gerokai tvaresnis, tiek pats augimo tempas gerokai viršija Europos Sąjungos augimą, šių regionų pinigų politikos gerokai skiriasi. JAV centrinis bankas jau baigė kiekybinio ekonomikos skatinimo programas (angl. quantitative easing), kai tuo tarpu ES kaip tik šiuo metu yra diskutuojama, kokio dydžio obligacijų supirkimo programą reikėtų inicijuoti.

Būtent dėl tokio išsiskyrimo, JAV 2015 metais yra prognozuojamas palūkanų normų didėjimas. Jei šiuo metu JAV bazinės palūkanos yra ties 0% riba, tai 2015 metų pabaigoje TVF prognozuoja, kad jos gali pasiekti 1.0% ribą. Didėjančios bazinės palūkanų normos, be abejo, reikštų ir didėjančias visų paskolų palūkanas, taip pat bent jau truputi turėtų kilti visa palūkanų normų kreivė. Na o kas nežino, tai kylančios palūkanos yra pati blogiausia aplinka investuojantiems į obligacijas (kylančios obligacijų palūkanų normos reiškia krentančias obligacijų kainas). (Plačiau apie tai: JAV obligacijų istoriniai pokyčiai: ar 5% pelningumas yra pastovus dalykas?)

Tuo tarpu Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į labai lėtą šio regiono ekonomikos atsigavimą, tikimasi kad skatinamosios priemonės dar kurį laiką išliks, ir palūkanų didėjimo nesitikima iki 2017 metų. Jei iš tiesų bus taip, kaip prognozuoja TVF, tai investuoti į Lietuvos obligacijas su 2.0% palūkanom neatrodo jau tokia prasta strategija, ypač kai infliacija artima 0%.

Akcijos brangs…

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šį kartą, dauguma investavimo strategų, prognozuodami 2015 metų akcijų kainų pokyčius, toliau „piešia“ kainų kilimą. Tarkime Laszlo Birinyi, nepriklausomas akcijų strategas, kuris ganėtinai taikliai išpranašavo 2009 metų JAV akcijų rinkos „dugną“ bei toliau sekantį atsigavimą, šiuo metu prognozuoja tolimesnį pagrindinio JAV akcijų indekso S&P 500 brangimą. Jo teigimu JAV akcijų rinką atspindintis indeksas S&P 500 iki šių metų pabaigos turėtų pasiekti 2100 punktų ribą, o kainų kilimas turėtų tęstis bent jau iki 2015 metų vidurio.

Jis sutinka su tuo, kad pasaulio, o ypač JAV ekonomika, šiuo metu yra stiprioje pozicijoje, ir kad artimiausiu metu nesimato jokių neigiamų ženklų. Tačiau jis taip pat pabrėžia, kad akcijų kainų augimas įžengė į paskutinę ketvirtąją „bulių“ rinkos stadiją, kurioje dažniausiai dominuoja perdėtas rizikos siekimas, neobjektyvūs sprendimai, rinkos pervertinimas ir galiausiai kainų korekcija.

Su Laszlo Birinyi prognozėmis sutinka absoliučiai visi investicijų strategai, kurie iki šios dienos yra paskelbę 2015 metų S&P 500 akcijų indekso prognozę. Visi tikis tolimesnio akcijų indeksų kilimo, tik skirtingai nei ponas Laszlo, dauguma prognozuoja, kad 2100 punktų riba bus pasiekta ne šių bet 2015 metų pabaigoje. Tai reiškia, kad Wall Street‘as, po paskutinių ganėtinai įspūdingų akcijoms metų, šiek tiek konservatyviau žiūri į ateitį, o bendrai tai yra ganėtinai sveikas požiūris.

Tačiau kaip ir visada, galima rasti pavienių „meškų“, o tai vėl bus Robert Schiler, praėjusių metų ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Šį kartą jis dar garsiau kalba apie besiformuojantį akcijų kainų burbulą, kurį apibūdina remdamasis paties sukurtu CAPE rodikliu. Jo paskaičiavimais, per pastarųjų 100 metų istoriją taip brangiai įvertintos JAV akcijos buvo tik 3 kartus: prieš 1929 metų didžiąją depresiją, 2000 metais prieš sprogstant „dot-com“ akcijų burbului ir 2007 metais prieš prasidedant didžiajai recesijai. Tačiau bėda ta, kad jis nepateikia prognozių, kokios bus akcijų kainos metų pabaigoje ar kaip stipriai jos koreguosis.

Ar visada auksas blizga?

Po ypač drastiškų 2013 metų nuostolių (-30%), 2014 metais aukso kaina ir toliau smunka žemyn. Nors šie metai nėra tokie jau tragiški, užfiksuota viso labo 2% kainos korekcija. Iš esmės tokia situacija susiklostė dėl stipriai smukusios investicinio aukso paklausos, ypač iš investicinių fondų pusės. Kodėl smuko paklausa? Investuotojai galiausiai suvokė, kad visos teorijos, dėl ko turėtų brangti auksas, nepasiteisino: šalys nebankrutavo, finansinis armagedonas neįvyko, infliacija ir toliau išlieka ypač žema ir pan.

Juokingiausia tai, kad tie, kurie 2014 metais aukso kainai prognozavo stiprų augimą, šiek tiek pritilo ir taip garsiai nesižarsto savo prognozėmis. Tuo tarpu dauguma analitikų ir toliau aukso kainos perspektyvas vertina gana blankiai. Goldman Sachs žaliavų analizės skyriaus vadovas Jeffrey Currie aukso kainą mato ties 1050 JAV dolerių už Trojos unciją riba, t.y. praktiškai pasilieka ties tuo pačiu lygiu, kokį prognozavo prieš metus. Jo teigimu, atsigaunant pasaulio ekonomikai bei esant ypač menkai infliacijai, plius tikintis JAV palūkanų didėjimo, aukso paklausa gerokai sumažėja, o tai savo ruožtu nesuteikia stimulo jos kilimui.

Analizuojant aukso rinką šiuo metu galima pastebėti labai įdomią situaciją – aukso kainai smukus žemiau 1150 JAV dolerių už Trojos unciją ribos net 7 iš 19 stambiausių aukso gavybos kompanijų dirbtų nuostolingai, t.y. joms išgauti aukso unciją kainuotų brangiau nei gautų ją pardavus rinkoje! Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad dabartinis aukso kainos lygis yra kaip tam tikras „dugnas“, t.y. aukso kainai smukus žemiau išgavimo savikainos kai kurios kasyklos gali stabdyti gavybą, o tai atitinkamai sumažintų aukso pasiūla ir neleistų aukso kaina labai stipriai smukti. (Plačiau apie tai: Aukso pasiūla ir paklausa)

Tačiau nepaisant daugelio pesimistinių prognozių, net ir šioje rinkoje galima rasti išskirtinių, ypač užsispyrusių prognozuotojų. Prisimenate Peter Schiff? Nors jo prognozė šiais metais ir buvo absoliučiai neteisinga (jis prognozavo, kad aukso kaina 2014 metų pabaigoje pasieks 2000 JAV dolerių už Trojos unciją), tačiau jis savo įsitikinimų neapleidžia. Jo teigimu, vos tik investuotojai supras, kad JAV centrinio banko vykdoma skatinamoji ekonomikos politika neveikia, JAV dolerio vertė smuks 90%, taip 90%, akcijų rinką ištiks krachas, o aukso kaina „šaus iki dangaus“. Ar verta tikėti tokiomis prognozėmis? Nors jis ir buvo vienas iš nedaugelio, kuris dar 2006 metais perspėjo apie artėjančią „didžiausią amžiaus krizę“ ir buvo teisus, tačiau dauguma kitų jo prognozių (JAV ekonomikos ir JAV dolerio žlugimas, hiperinfliacija) bent jau kol kas nepasiteisino.

Išvados

Bandant apibendrinti visų šiame straipsnyje paminėtų ekonomistų, investuotojų bei analitikų mintis, galima būtų pateikti tokį pagrindinį 2015 metų scenarijų: 2015 metais pasaulio ekonomikos augimas turėtų šiek tiek paspartėti, o tai savo ruožtu dar kurį laiką turėtų teigiamai įtakoti įmonių pelnus bei akcijų kainas. Tačiau auganti ekonomika, ypač JAV, gali priversti JAV centrinį banką pradėti kelti palūkanas (kiekybinio skatinimo programas jie jau baigė), o tai savo ruožtu turėtų neigiamą įtaką obligacijų kainoms. Būtent šis įvykis greičiausiai ir turės daugiausiai įtakos visiems kitiems finansų rinkų judesiams.

Tačiau nepaisant to, kad dauguma ekspertų į ateitį žvelgia optimistiškai, jokiu būdu negalima pamiršti, kad tiek ekonomikos augimas, tiek ir akcijų „bulių“ rinka tęsiasi jau pakankamai ilgai, o tai reiškia, kad netolimoje ateityje turėtų įvykti šiokių tokių turbulencijų. Todėl galvokite savo galva, aklai nepasitikėkite nė vieno guru prognozėmis, bei kaip ir visuomet 2015 metais būkite pasiruošę netikėtumams. Nei vienas iš mūsų tiksliai nežinome, kas mūsų laukia už kampo.

Be abejo, jei ši informacija daugumai būtų neįdomi, jos niekas netransliuotų, todėl kyla keli elementarūs klausimai. Visų pirma, kodėl dauguma investuotojų apskritai ieško karštų patarimų ir seka įvairiausius investavimo guru? Ar tai daryti verta? Ar toks elgesys gali atnešti apčiuopiamos finansinės naudos?

Pradėkime nuo paprastesnio klausimo: „Kodėl investuotojai mieliau pasikliauja kitų pateikiamomis rekomendacijomis ir seka jų veiksmus, o ne patys atlieka namų darbus?“ Visi suprantame, kad norint atlikti išsamią investavimo idėjos analizę reikia ne tik laiko, bet ir žinių, todėl labai logiška teigti, kad šioje srityje dirbantys specialistai tai padarys daug geriau. Tačiau pagrindinė priežastis vis dėlto yra noras nieko nedaryti, nesigilinti, negaišti laiko ir uždirbti greitų pinigų. Tarkim, jei pavyksta pasinaudoti konkrečiu patarimu ir greitai praturtėti, po tokio įvykio mus gali užplūsti euforija, užvaldyti dar didesnis godumas ir susiformuoti lūkestis, kad norint būti milijonieriumi nereikia daug žinoti, tereikia trupučio sėkmės.

Ne kartą teko skaityti įvairius interviu su garsiais investuotojais ir labai dažnai nustebdavau – žmonės, bendraudami su jais, dažniausiai norėdavo sužinoti, ką tuo metu reikia pirkti arba parduoti, bet retas pasidomėdavo priežastimis, kodėl tą verta daryti, o jei tos priežastys būdavo pradedamos aiškinti, pokalbis dažniausiai nutrūkdavo.

Investavimo guru

Kai jau atsakėme į klausimą, kodėl daugeliui investuotojų patrauklios įvairios nemokamos investavimo idėjos ir rekomendacijos, pasigilinkime į kitą klausimą: „Ar verta sekti garsių investuotojų, analitikų, investavimo strategų, trumpai tariant, investavimo guru, patarimais?“

Pradėkime nuo šiek tiek teigiamesnės natos. Vadovautis investavimo guru patarimais verta, jeigu galima tiksliai atsakyti į kelis klausimas. Visų pirma, jei pasirenkame guru, kuris užsiima investicijų valdymu, pavyzdžiui, Warren Buffett ar George Soros, reikia išsiaiškinti, ar praeityje jis sugebėjo sugeneruoti teigiamą investicijų rezultatą (šis variantas daug paprastesnis). O jei pasirenkame investavimo strategą ar ekonomistą, turime būtinai išsiaiškinti, ar anksčiau pasiteisino jo pateiktos rekomendacijos, tai yra kiek jų pasiteisino, kiek nepasiteisino, kokią naudą ar žalą tai galėjo sugeneruoti (šis variantas daug sudėtingesnis).

Jei vis dėlto išsiaiškiname, kad konkretus asmuo sukuria tam tikrą pridėtinę vertę, belieka turėti aiškią strategiją, kaip stebėsime jo rekomendacijas ir kada bei kokius veiksmus atliksime. Tarkim, kiekvieną mėnesį stebėsite savo guru investicijų portfelio sudėtį ir, pastebėję pokyčių, koreguosite ir savo investicijas. Tokią investavimo strategiją labai lengva įvertinti ir palyginti su guru rezultatu.

Šioje vietoje turbūt geriausias pavyzdys būtų W. Buffett investavimo strategija. Yra daugybė investuotojų, kurie bando replikuoti jo daromus veiksmus, tačiau iš tiesų pats paprasčiausias sprendimas būtų tiesiog įsigyti jo valdomos bendrovės „Berkshire Hathaway“ akcijų ir džiaugtis jo darbo vaisiais.

Visais kitais atvejais vadovautis investavimo guru patarimais ir be jokios sistemos sekti jų veiksmus reikštų didelį nusivylimą bei nuostolius. Toliau pateiksime pagrindines priežastis, kodėl taip yra.

Kokia investavimo rekomendacijos priežastis?

Klausant įvairių investavimo guru patarimų visada reikėtų užduoti paprastą klausimą: „Kodėl jis dalijasi tokia vertinga informacija?“ Logiška būtų manyti, kad jei tam tikra investavimo idėja yra garantuota, kodėl viso pelno nesusižerti pačiam? Taigi, peršasi kita mintis, kad žmogus, dalydamasis tam tikra idėja, turi tikslą.

Ne toks kaltas tikslas galėtų būti reklamos siekis ir kompetencijos demonstravimas, tačiau gali būti ir paslėptų tikslų. Pavyzdžiui, investuotojas gali turėti didelę konkrečios akcijos poziciją, kurią nori likviduoti nesmukdydamas kainos. Tokiu atveju jam reikia sukelti susidomėjimą šia pozicija, o tai padarius pasinaudoti didesne paklausa ir ją parduoti. Be abejo, tokia situacija nėra etiška ir daugelyje pasaulio šalių baudžiama, tačiau tokia galimybė yra ir net turi anglišką pavadinimą – „Talking the books“.

Kada rekomendacija pasikeitė?

Antras dalykas, kurį daugelis investuotojų dažniausiai pamiršta, yra tai, jog, pasinaudojus tam tikra informacija ir nusprendus investuoti, vėliau niekas mums nepaskambins ir nepasakys, kad dabar jau atėjo laikas tą investiciją parduoti. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nesvarbu – juk investuojant tikimasi tik pelno, tačiau galutinis rezultatas dažniausiai būna liūdnas.

Pavyzdžiui, pagal tam tikrą informaciją įsigytos akcijos kaina pradeda judėti žemyn. Ką mes, šią finansų priemonę įsigiję remdamiesi kitų pamąstymais, darome? Greičiausiai supanikuojame, nes neturime jokio plano. Matydami didėjančius nuostolius priimame sprendimą parduoti turimą poziciją ir pradedame kaltinti aplinką.

Kaip vertinti ateities prognozes?

Galop reikėtų pabrėžti tai, kad dažniausiai rekomendacijose arba tiesiog įvairiuose patarimuose kalbama apie ateitį, vadinasi, atliekama tam tikra prognozė. Kai kalbama apie prognozes, yra viena problema – tyrimais įrodyta, kad prognozuoti ateitį ypač sudėtinga. Juk ne įvairiausių specialistų prognozės rodo, kas bus ateityje, o faktiniai duomenys pasufleruoja, kaip prognozuos ekonomistai ir analitikai. Taigi, vadovaudamiesi tiesiog įvairiomis prognozėmis turime šiek tiek mažesnę nei 50 proc. tikimybę, kad ta prognozė pasiteisins. (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Realūs pavyzdžiai

Baigdamas noriu pateikti porą tikrai gerbiamų investicijų pasaulio atstovų pastaraisiais metais pateiktų rekomendacijų, kurios nebūtinai pasiteisino. Finansų pasaulyje žinomas investuotojas Marc Faber, kuris teisingai išprognozavo 1987 m. krizę, 2000 m. „Dot-com“ burbulo sprogimą ir 2009-ųjų atsigavimą, per pastaruosius dvejus metus ne kartą yra sakęs, kad JAV akcijų laukia net 50 proc. sieksianti korekcija. Deja, kaip jau žinome, šios korekcijos nebuvo, priešingai, nuo tokio pasakymo JAV akcijos sugebėjo pakilti daugiau nei 20 procentų.

Garsiausias pasaulyje žaliavų investuotojas Jim Rogers, kuris dar 1999 m. pradėjo kalbėti apie žaliavų bulių rinką, taip pat teigiamai kalbėjo apie auksą 2011 m. pradžioje ir minėjo, kad jo kaina tais metais turėtų viršyti 2 tūkst. JAV dolerių už Trojos unciją. Tačiau, kaip žinome, tokia vertė pasiekta nebuvo, priešingai – aukso kaina nuo piko pasikoregavo daugiau nei 30 procentų.

Išvada

Taigi, jei jau nusprendėte sekti tam tikrą investavimo guru, visų pirma išsiaiškinkite, ar jo patarimai generuoja pridėtinę vertę. Kitu atveju jo pasakymus ir prognozes vertinkite kaip edukacinio pobūdžio medžiagą arba kaip investavimo idėjų generavimo šaltinį, tačiau jokiu būdu nenaudokite jų kaip priemonės, kad priimtumėte galutinį investavimo sprendimą. O smalsesniems investuotojams siūloma užsirašyti sekamų guru rekomendacijas. Praėjus porai metų patys sužinosite, ko verta klausyti, o ko – ne.