1. Kaip pagrindinėms turto klasėms sekėsi 2022-aisiais ir ko laukti 2023 metais investuojant finansų rinkose?
2. Ar reikėtų ruoštis pasauliniam ekonomikos nuosmukiui ir kuria linkme judės palūkanų normos?
3. Kaip formuoti investicijų portfelį ne tik akcijoms brangstant, bet ir didesnio neapibrėžtumo kontekste?
4. Kaip standartinis Synergy Finance portfelis pasirodė 2021-2022 metais?
5. Kaip investuoti 2023 metais?

Kalbant labai paprastai, infliacija – tai pinigų perkamosios galios mažėjimas arba prekių / paslaugų kainų didėjimas.

Yra skaičiuojama, kad nuo 1900-ųjų metų pasaulinė infliacija buvo maždaug 3% per metus. Tai reiškia, kad pinigai per puse nuvertėja, arba prekės / paslaugos dvigubai pabrangsta maždaug per 24 metus!!!

Esminis klausimas kiekvienam investuotojui yra kaip apsisaugoti nuo infliacijos? Atsakymas yra labai paprastas – nelaikyti pinigų, o juos investuoti į turtą, kuris ilgainiui aplenkia infliaciją, o infliaciją ilgainiui aplenkia praktiškai visos pagrindinės turto klasės (akcijos, obligacijos, nekilnojamas turtas, žaliavos ir net auksas), tačiau praktiškai nesurasime tokios investicijos, kuri stabiliai, kiekvienais metais sugeba aplenkti infliaciją.

Kas yra investavimas?

Pradėjus kalbėti apie investavimą labai dažnai galvoje pradeda suktis tokios mintys, kaip greiti bei įspūdingi pelnai, galimybė daryti ką širdis geidžia bet kurioje pasaulio vietoje, daug keliauti, džiaugtis nuostabiais orais šiltuose kraštuose ir pan. Tačiau galima būtų drąsiai teigti, kad tai tik rožinės svajonės, pačių žmonių susikurtas mitas, kad galima sočiai gyventi nieko nedirbant.

Gaila, tačiau pradedantieji investuotojai labai dažnai patiki šiomis viliojančiomis svajonėmis, susiformuoja realybės neatitinkančius lūkesčius, bei laukia stebuklo. Kad ir kaip neįdomiai tai nuskambės, tačiau vieną kartą ir visiems laikams reikia „įsikalti“ į galvą, kad investavimas nėra „greito praturtėjimo“ būdas. Na o jei pradedama investuoti tikintis būtent pastarojo varianto, labai tikėtina kad anksčiau ar vėliau aplankys stiprus nusivylimas.

Tai kas gi yra tas investavimas? Kalbant labai paprastai – tai sukauptų lėšų įdarbinimas arba liaudiškai tariant kai „pinigai daro pinigus“. Kalbant konkrečiau – tai turimų santaupų pavertimas tam tikrais finansiniais aktyvais (pavyzdžiui obligacijų, akcijų ar nekilnojamo turto įsigijimas) su tikslu, kad minėtieji aktyvai ateityje atneš papildomą finansinę naudą. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto klasės, jų pelningumas bei rizika)

Kodėl reikia investuoti?

Kaip jau buvo galima suprasti, prieš pradedant investuoti visų pirma kiekvienas turėtų pagalvoti apie tam tikros dalies pajamų sutaupymą (rekomenduojama atsidėti mažiausiai 10% nuo bet kokių pajamų). Tačiau vien tik taupant pinigus yra susiduriama su neišvengiama problema – pinigų perkamosios galios mažėjimu dar kitaip vadinama infliacija. Atsidėti tam tikrą sumą pinigų ir jų niekur neinvestuoti galima tada, jei greitu metu planuojamas tam tikras pirkinys. Tuo tarpu per ilgą laikotarpį, tarkime 10 ar 30 metų, daugumos prekių ir paslaugų kainos yra linkusios didėti, taigi nėra logiška tikėtis, kad už tokią pačią kainą bus galima įsigyti konkretų daiktą tolimoje ateityje. Siekiant išsaugoti pinigų perkamąją galią arba norint apsidrausti nuo infliacijos, nebūtina investuoti rizikingai, dažniausiai užtenka pasirinkti pačias saugiausias finansines priemones, kaip pavyzdžiui indėliai ar trumpalaikės valstybinės obligacijos.

Antra priežastis – tai nežinomybė dėl ateities. Nors kiekvienas iš mūsų galime tikėtis, kad išėję į užtarnautą pensiją gausime tam tikrą mėnesinę išmoką, tačiau yra absoliučiai neaišku, kokio dydžio ta išmoka bus ir ar iš viso ji bus. Gal ji sudarys 50% iki tol gauto atlyginimo, o gal bus tik simbolinė pašalpa. Aišku viena, kad ta suma tikrai bus mažesnė, nei prieš tai gaunamas atlyginimas. Taigi kiekvienam iš mūsų reikės gana drastiškai sumažinti gyvenimo kokybę. Taupant bei santaupas protingai investuojant galima susikurti asmeninį pensijų fondą, kuris leis toliau gyventi per daug nekeičiant asmeninių poreikių.

Na ir galiausiai trečias argumentas, kodėl reikėtų investuoti – tai galimybė užsidirbti papildomas pajamas. Nuo pat vaikystės esame mokomi, kad norint uždirbti pinigus, reikia dirbti konkretų darbą, t.y. mūsų darbo valandos yra konvertuojamos į pinigus. Tačiau be šio pajamų šaltinio dar yra galimybė uždirbti papildomas pajamas ne asmeniškai dirbant, o įdarbinant savo turimą kapitalą (kad ir kokio dydžio jis bebūtų). Kas yra įdomiausia, šiuo atveju uždarbis priklauso ne nuo įdėto darbo valandų skaičiaus, o nuo investuojamos sumos. Būtent todėl yra sakoma, kad pradėti investuoti reikia kiek galima anksčiau. Kuo anksčiau pradedama investuoti, tuo greičiau pasireiškia sudėtinių palūkanų galia, t.y. kai pinigai yra uždirbami ne tik nuo pradinės investuotos sumos, bet ir nuo sukauptų palūkanų. (Plačiau apie tai: Sudėtinių palūkanų galia)

Kas nėra investavimas?

Protingo investavimo jokiu būdu negalima lyginti su azartiniais lošimais kazino. Investuojant visų pirma yra siekiama ilgalaikės finansinės naudos, tas daroma įvertinus asmeninius tikslus, finansinę padėtį, susidarius asmeninę investavimo strategiją bei susiformavus tinkamą investicijų portfelio alokaciją. Tik tokiu atveju galima tikėtis tikimybes pakreipti į savo pusę. Tuo tarpu lošiant kazino tiesiog yra tikimasi, kad šį kartą pasiseks, tačiau kiekvienas žino, kad tą darant ilgą laikotarpį būtent kazino turi daug didesnę tikimybę būti nugalėtoju.

Labai daug investuotojų ieško „stebuklingų“ strategijų, kurios padėtų atrinkti ateities „Apple“, „Microsoft“ ar kitas žvaigždes ir kartu uždirbti šimtaprocentinius pelnus. Reikėtų sutikti, kad toks investavimas yra daug patrauklesnis, patiriama daugiau azarto bei džiaugsmo (aišku, jei pasiseka), tačiau būtent taip investuojant ir reikėtų tikėtis daug azarto ar adrenalino, bet ne daugiau. Taip investuojant yra daug didesnė tikimybė, kad per ilgą laikotarpį prarasite sunkiai uždirbtas ir sukauptas lėšas bei veltui iššvaistysite daug brangaus laiko.

Taigi, norėdami sužinoti, kaip protingai investuoti, nuo ko pradėti, kokie turėtų būti realūs lūkesčiai, skaitykite kitus straipsnius. Tuo tarpu jei ieškote azarto ar greito praturtėjimo recepto, tai ši internetinė svetainė tikrai ne ta vieta.

Visų pirma – auksas yra pati geriausia investicijų portfelio diversifikavimo bei rizikos sumažinimo priemonė. Turbūt nerasite kitos turto klasės, kuri taip menkai koreliuotų su kitomis pagrindinėmis turto klasėmis. Jeigu akcijų kainos koreliuoja su ekonomikos ciklu, obligacijų kainos su rinkos palūkanų normų judesiais, tai auksas į skirtingus ekonominius kintamuosius kaskart gali sureaguoti skirtingai. Vienu periodu aukso kaina gali brangti kartu su akcijomis ar obligacijomis, tuo tarpu kitu periodu galima pastebėti absoliučiai priešingą situaciją.

Kaip yra išsireiškęs vienas investuotojas – jei akcijų, obligacijų ar nekilnojamo turto kainos judesius dar kažkiek galima prognozuoti, tai aukso kainos absoliučiai ne. Būtent dėl tokios menkos koreliacijos su kitomis turto klasėmis auksas ir yra labai gera portfelio diversifikavimo priemonė. (Plačiau apie tai: Diversifikuoto investicijų portfelio formavimas)

Antra priežastis – apsauga nuo infliacijos ir valiutų nuvertėjimo. Kaip jau žinote, auksas labai dažnai buvo naudojamas kaip popierinės valiutos „garantas“, todėl būtent aukso santykis su popierinėmis valiutomis yra ypatingas. Dažniausiai yra pastebima tokia tendencija – jei didėja infliacija, kitaip tariant pinigų kiekis, aukso kaina taip pat yra linkusi didėti.

Trečia priežastis – apsidraudimas nuo finansinių kataklizmų. Auksas, ypač aukso luitai ir monetos, yra labai mėgstamas tokių investuotojų, kurie prognozuoja finansų rinkų „apokalipsę“. Be abejo, ta apokalipsė nebūtinai turi ateiti, tačiau yra pastebima įdomi tendencija, kad tuo metu kai pasaulio ekonomika išgyvena rimtą krizę ir finansų rinkoms yra „piešiamos“ paskutinės dienos, dažniausiai nemaža dalis lėšų keliauja būtent į „geltonąjį“ metalą (ir ginklus).

Na ir paskutinis, tačiau ne ką mažiau svarbus veiksnys yra tai, kad auksas neturi kredito, arba kitaip tariant bankroto, rizikos. Jau žinome, kad valstybės ir įmonės gali bankrutuoti, o tokiu atveju jų išleistos obligacijos ar akcijos taptų bevertės. Tuo tarpu pats auksas bankrutuoti negali ir jei jo nepavogs (čia yra kita rizika, kuri ne tokia aktuali obligacijoms ir akcijoms), tikėtina, kad jis išlaikys bent jau kažkokią vertę.

Dėl visų aukščiau paminėtų priežasčių, net ir didžiausi aukso skeptikai sutinka, kad tam tikrą dalį investicijų portfelio paskirti šiai turto klasei yra logiška. Vieni rekomenduoja aukso pozicijai paskirti vos 2%, kai tuo tarpu kiti iki 25% bendro investicijų portfelio lėšų. (Plačiau apie tai: Ilgalaikio investavimo strategija – „Amžinasis portfelis“)

Pinigų rinkos priemonės – tai pačios saugiausios finansinės priemonės, kaip pavyzdžiui iždo vekseliai, indėliai, bendrovių išleisti trumpalaikiai skoliniai įsipareigojimai, trumpalaikės paskolos, pinigų rinkos fondai ir pan. Tačiau pinigų rinkos priemonių nereikėtų painioti su grynais pinigais, nes pastarieji neįeina į pinigų rinkos priemonių sąrašą. Vien tik grynųjų pinigų turėjimas nėra laikoma investicija.

Taigi, pinigų rinkos priemonės yra tokios priemonės, kurias per trumpą laiką ir be nuostolių investuotam kapitalui galima paversti pinigais. Pinigų rinkos priemonės yra trumpalaikės investicijos, daugiausiai iki vienerių metų termino, todėl mažai tikėtina, kad per tokį trumpą investavimo laikotarpį rinkos kaina staiga pasikeis nepalankia kryptimi bei bus patirtas didelis nuostolis.

Trumpalaikių vyriausybės vertybinių popierių, dar vadinamų iždo vekseliais, rizika yra laikoma pati mažiausia. Taip yra dėl to, kad šių vertybinių popierių emitentas yra valstybė. Tai, be abejo, nereiškia, kad valstybės negali bankrutuoti (per pakankamai ilgą finansų rinkų istoriją tai įvyko ir ne kartą), tačiau tokio įvykio tikimybė yra sąlyginai menka. Trumpalaikių skolos vertybinių popierių rizika yra šiek tiek didesnė, nei iždo vekselių, nes yra įskaičiuojama tam tikra emitento bankroto rizika. Tuo tarpu indėliai daugumoje valstybių yra draudžiami pagal įstatymus ir net įvykus banko bankrotui investuotojas gali tikėtis atgauti dalį arba visą investuotą sumą (kiekvieną kartą reikėtų pasitikslinti, kokia yra draudžiama suma, bei kokios yra šalies finansinės galimybės padengti nuostolius bankrutavus bankui).

Šių finansinių priemonių būsimos pajamos yra žinomos iš anksto, tačiau pajamingumas yra pats mažiausias lyginant su kitomis finansinėmis priemonėmis, todėl jos nėra pati geriausia apsauga nuo infliacijos. Taigi į jas turėtų investuoti tie investuotojai, kurių investavimo horizontas yra labai trumpas (iki vienerių metų), arba kurie nenori patirti neigiamų kapitalo vertės svyravimų.

Pinigų rinkos priemonės vertinamos kaip mažiausios rizikos turto klasė, o žinant rizikos ir pelningumo priklausomybę tai reiškia, kad ir ilgalaikė grąža bus minimali. Į šią turto klasę investuojant ilgam laikotarpiui galima būtų tikėtis, kad grąža bus labai artima infliacijos tempui.