Vertybinių popierių rinka yra didžiulė, o investavimas be jų būtų sunkiai įsivaizduojamas. Vertybiniai popieriai gali būti listinguojami biržoje, taipogi ir prekiaujami privačiai arba OTC rinkoje (ang. over the counter). Vertybiniai popieriai gali būti išleisti vyriausybių, savivaldybių, finansinių institucijų, fizinių asmenų, bet dažniausiai pasitaiko įmonių vertybiniai popieriai: tiek akcinių bendrovių (AB), tiek uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) (nors prekyba UAB akcijomis yra gerokai labiau apribota nei akcinių bendrovių akcijomis).

Pagrindinės vertybinių popierių rūšys:

• Akcijos – tai nuosavybės vertybinis popierius. Akcijos, priklausomai nuo jų dalies, jų savininkui suteikia teisę į įmonės valdymą, dividendus bei kitas išmokas. Prie akcijų galima priskirti ir papildomą vertybinių popierių rūšį – „depozitoriumo pakvitavimus“.
• Obligacijos – tai skolos vertybinis popierius, kurio leidėjas obligacijų savininkui įsipareigoja išpirkti obligacijas (taip grąžinti paskolintus pinigus) suėjus jų terminui, bei sumokėti sutartas palūkanas.
• Investiciniai fondai – tai pusiau išvestinės priemonės, investuojančios į kitus vertybinius popierius. Paprastai investicinių fondų investicijų portfelis būna sudarytas iš akcijų ar obligacijų, o konkrečiai tai priklauso nuo fondo krypties bei strategijos.
• Išvestinės finansinės priemonės – tai vertybiniai popieriai, kurių vertė priklauso nuo kitų vertybinių popierių vertės rinkoje. Populiariausios išvestinės priemonės yra: opcionai (pasirinkimo sandoriai), fjurečiai (ateities sandoriai), forvardai (išankstiniai sandoriai) bei apsikeitimo sandoriai.
• Indėlių sertifikatai – tai pusiau obligacijos, pusiau indėliai (deja, indėlių draudimas negalioja), pritaikyti mažmeniniams investuotojams.
• Taupymo lakštai – tai valstybės vertybiniai popieriai, leidžiantys gyventojams skolinti valstybei pinigus tiesiogiai nedidelėmis sumomis.
• Čekiai – vietoje išrašomi vertybiniai popieriai, jų gavėjui suteikiantys teisę į tam tikrą pinigų sumą (kurią jis gali išsigryninti banke). Dėl vienokių ar kitokių priežasčių čekiai Lietuvos rinką aplenkė.

Iš esmės visi vertybiniai popieriai yra skirstomi į skolos arba nuosavybės vertybinius popierius. Pagrindiniai nuosavybės vertybiniai popieriai yra akcijos, o pagrindiniai skolos vertybiniai popieriai – obligacijos.

Kai kuriais vertybiniais popieriais prekiaujama ir vertybinių popierių biržose. Ten sandoriai dažniausiai sudaromi akcijomis, obligacijomis, biržose prekiaujamais fondais (ETF), išvestinėmis priemonėmis. Kitais vertybiniais popieriais gali būti prekiaujama tiesiogiai (be biržos pagalbos), jei jų nuosavybė gali būti perleidžiama.