1. Kaip pagrindinėms turto klasėms sekėsi 2022-aisiais ir ko laukti 2023 metais investuojant finansų rinkose?
2. Ar reikėtų ruoštis pasauliniam ekonomikos nuosmukiui ir kuria linkme judės palūkanų normos?
3. Kaip formuoti investicijų portfelį ne tik akcijoms brangstant, bet ir didesnio neapibrėžtumo kontekste?
4. Kaip standartinis Synergy Finance portfelis pasirodė 2021-2022 metais?
5. Kaip investuoti 2023 metais?

Nuo 2009 metų kovo mėnesio, tai yra momento, kai pasaulio finansų rinka buvo ties „žlugimo“ riba ir kai pasaulio akcijos buvo pasiekusios žemiausią tašką per pastaruosius 20 metų, praėjo septyneri su puse metų. Ir nors dauguma ekonomistų sutinka, kad po krizinis pasaulio ekonomikos atsigavimas yra silpniausias nuo antrojo pasaulinio karo, tačiau pasaulio akcijų rinkai tai tikrai nebuvo toks prastas periodas.

Tarkime pasaulio akcijų indeksą reprezentuojantis MSCI All Country World indeksas per minėtą septynerių su puse metų laikotarpį pabrango net 170%. Iš vienos pusės tai yra labai gera žinia, nes visų investavusiųjų į akcijas portfelių vertės ženkliai pakilo, jie turėtų jaustis turtingesni, tai turėtų paskatinti vartojimą, kas galiausiai turėtų suteikti ekonomikai teigiamą postūmį.

Tačiau iš kitos pusės esamą situaciją galima būtų vertinti ir neigiamai. Kaip žinia, dabartinė akcijų „bulių“ rinka tęsiasi ilgiau nei 7 metus, o tarkime per paskutinius 90 metų vidutinė JAV akcijų „bulių“ rinka trukdavo nepilnus 9 metus. Taigi, anksčiau ar vėliau turėtų pasirodyti „meškos“. Kuo ilgiau tęsis akcijų kainų brangimas, tuo didės rimtesnio kainų smukimo tikimybė.

Tačiau šį kartą apie blogus dalykus nešnekėsiu, o pasistengsiu atsakyti į klausimą, kodėl gi pastebimas toks ekonomikos ir akcijų rinkos išsiskyrimas, ar įmanoma jį kažkaip paaiškinti?

Koks regionas lyderiavo?

Pradėkime nuo viršaus. Pasaulio akcijų indeksą suskirsčius į tris skirtingus regionus (JAV, išsivysčiusi Europa – Azija bei besivystančios rinkos) galima pastebėti, kad būtent JAV akcijos buvo ta rinka, kuri gana ženkliai „aplenkė“ likusius du akcijų regionus, per analizuojamą laikotarpį pabrangdama net 240%! O atsižvelgiant į tai, kad būtent JAV akcijų rinka sudaro maždaug 50% pasaulio akcijų krepšelio, kaip ir pasidaro aišku, kodėl pasaulio akcijoms pastarieji 7 metai buvo tokie pelningi. Panaši situacija iš dalies pastebima ir analizuojant skirtingų regionų ekonomikos augimo tempus. (Plačiau apie tai: Pasaulinės akcijų rinkos dydis bei jos skirstymas)

Tuo tarpu jei Jūsų investicijų portfelyje JAV akcijų buvo mažiau nei 50% arba jų iš viso neturėjote, tokiu atveju Jūsų rezultatas greičiausiai nebus toks „džiuginantis“. Kaip pavyzdžiui, investavusiųjų į besivystančių rinkų akcijas dabartinė portfelio vertė iš esmės prilygtų 2010 metų antroje pusėje buvusiai vertei, o investavusiųjų į Europos – Azijos akcijas pastarieji 3 metai būtų „bevaisiai“.

Koks sektorius lyderiavo?

Kadangi jau žinome kokio regiono akcijos pasiekė geriausius rezultatus, toliau galime analizuoti vien tik geriausiai pasirodžiusią rinką, t.y. JAV akcijas. Na o analizuojant konkrečią akcijų rinką dažniausiai rekomenduojama ją „susmulkinti“ į 10 pagrindinių sektorių (informacinės technologijos, finansai, sveikatos apsauga, kasdienio vartojimo prekės, gamyba, naudojimo prekės, energetika, komunaliniai patarnavimai, telekomunikacijos ir medžiagos). Atlikus būtent šį veiksmą pamatysime, ar tarkime JAV akcijų rinkos augimas buvo platus, ar jį įtakojo vienas ar keli konkretūs sektoriai.

Taigi, atlikus tokio pobūdžio analizę visų pirma galima pastebėti, kad iš esmės pabrango absoliučiai visi analizuojami sektoriai, tačiau galutiniai rezultatai buvo gana ženkliai išsibarstę. Tarkime geriausiai sekėsi kasdienio vartojimo prekių sektoriui, kuris per analizuojamą laikotarpį pabrango net 410%, tuo tarpu energetikos sektoriui sekėsi prasčiausiai (+91%).

Antras dalykas, kurį galima pastebėti, tai kad buvo 5 sektoriai, kurie sugeneravo geresnius rezultatus negu kad visa JAV akcijų rinka, tarp kurių be kasdienio vartojimo prekių dar patenka gamyba, informacinės technologijos, sveikatos apsauga bei finansai. Tačiau net ir žvelgiant tik į šiuo 5 sektorius galima pastebėti, kad antras pelningiausias sektorius – gamyba, daugiau nei 100% atsiliko nuo lyderio.

Trečias įdomus dalykas yra tai, kad paminėti 5 pelningiausi sektoriai, vertinant pagal įmonių kapitalizaciją, sudaro apie 75% visos JAV akcijų rinkos.

Na ir galiausiai, jeigu iš šių sektorių išrinksime pačias didžiausias kompanijas, tai pamatysime, kad iš esmės dominuoja informacinių ir naujųjų technologijų vardai, tokie kaip Apple, Google, Microsoft, Amazon, Facebook ir pan. Būtent šios kompanijos per pastaruosius 7 metus ne tik kad sugebėjo toliau auginti pajamas bei pelnus, bet ir daugeliu atvejų jų akcijų kainų pokyčiai buvo įspūdingi. Kaip pavyzdžiui, Amazon kompanijos akcijos kaina nuo 2009 metų kovo mėnesio pabrango 1179%, arba kiek daugiau nei 12 kartų. Apple akcijos kaina pakilo 793% arba beveik 9 kartus ir pan.

Išvados

Taigi, apibendrinus tiek pasaulio ir atskirų regionų ekonomikos augimo tempus, tiek akcijų rinkų pokyčius ir esmės galima būtų išskirti du pasaulius, t.y. senąją ekonomiką, kaip pavyzdžiui telekomunikacijos, finansai, energetika ir pan., bei naujųjų technologijų ekonomiką, kaip pavyzdžiui informacinės technologijos, biotechnologijos, dalinimosi ekonomika ir pan.

Na o atsižvelgiant į tai, kad JAV ekonomikoje bei akcijų rinkoje dominuoja naujųjų technologijų kompanijos, kaip pavyzdžiui Apple, Google, Amazon, Tesla, Uber, Airbnb ir pan., pasidaro daug aiškiau, kodėl būtent JAV per paskutinius 7 metus pademonstravo kone dvigubai geresnius rezultatus, negu kad vakarų Europa ar besivystančių rinkų akcijos, kur dominuoja finansų, energetikos, telekomunikacijų bei panašūs sektoriai.

Tai tik dar kartą parodo, kaip svarbu šalyje sukurti palankias sąlygas vystyti naujas technologijas, į jas investuoti, bei padėti jas pritaikyti globaliai, nes ilgainiui didesnę pridėtinę vertę bei geresnę gyvenimo kokybę užtikrins būtent jos.

Kas nutiko? Kas galėjo taip greitai ir taip drastiškai pasikeisti? Ar čia tik nafta taip stipriai pabrango ar ir kitos žaliavos?

Visų pirma pažvelkime į istoriją

Per pastaruosius 10 metų bendrinis žaliavų indeksas smuko 30%, o šių metų pradžioje buvo pasiekęs žemiausią kainų lygį per pastaruosius 30 metų. Prieš pasaulinę krizę, žaliavų turto klasėje buvo išsipūtęs gana didelis burbulas, tačiau kaip matome po to jis ypač drastiškai sprogo (per metus žaliavų kainos pasikoregavo daugiau nei 60%). Po šio burbulo sprogimo sekė kelis metus trukęs atsigavimas, tačiau 2014 metų viduryje tendencija vėl iš esmės pasikeitė, žaliavų kainos  pradėjo koreguotis ir iki 2016 metų pradžios papildomai smuko apie 50%. Kas tą galėjo įtakoti?  (Plačiau apie tai: Kokios ilgalaikės grąžos galima tikėtis investuojant į žaliavas?)

Du esminiai faktoriai

Pirmas faktorius – Kinija. Turbūt dauguma žinote, kad Kinija yra antra ekonomika pasaulyje pagal sugeneruojamą bendrąjį vidaus produktą. Taip pat ji yra lyderė pagal suvartojamų žaliavų kiekį. Kaip pavyzdžiui, Kinija suvartoja 54% pasaulio aliuminio, 48% vario, 31% medvilnės ir 12% naftos.

Būtent ši šalis, kuri yra viena didžiausių žaliavų vartotojų pasaulyje, pastaruoju metu susiduria su ekonominiais „sunkumais“. Paskutinius 5 metus Kinijos ekonomikos augimas smuko nuo 12% 2011 metais iki 6.7% šiais metais. Ir nors mums, europiečiams, tai gali atrodyti truputi juokingai, tačiau būtent šis staigus Kinijos ekonomikos augimo tempo sumažėjimas turėjo aiškių neigiamų padarinių žaliavų paklausai ir suvartojimui.

Vertinant pagal aplenkiančių indikatorių parodymus, Kinijos ekonomika į „lėtėjimo“ stadiją perėjo maždaug 2014 metų pradžioje, o kaip jau žinome, esminis žaliavų silpnumas prasidėjo kaip tik 2014 metų viduryje.

Antrasis faktorius – JAV doleris. Šios, t.y. pasaulio rezervinės valiutos, įtaka yra juntama daug kur. JAV dolerio stiprėjimas kitų valiutų atžvilgiu dažniausiai yra suvokiamas kaip defliacinis reiškinys, t.y. neigiamai veikia daugelio žaliavų kainas. Tuo tarpu JAV dolerio pigimas dažniausiai turi teigiamą įtaką žaliavų kainoms. (Plačiau apie tai: JAV dolerio ir žaliavų tarpusavio priklausomybė)

Kaip galima pastebėti iš aukščiau pateiktų žaliavų ir JAV dolerio pastarųjų 5 metų grafikų, iki 2014 metų pradžios abi turto klasės svyravo iš esmės apie tą patį lygį. Tačiau 2014 metų pradžioje, JAV centriniam bankui pradėjus kalbėti apie galimą bazinių palūkanų normų kėlimą, JAV dolerio kursas gana užtikrintai pradėjo judėti į viršų. Matome, kad tai iš karto turėjo neigiamą įtaką bendriniam žaliavų indeksui, kuris patraukė žemyn. Šioje vietoje įdomu tai, kad JAV dolerio brangimas tęsėsi tik metus (po to, kaip matome, sekė tam tikra kurso konsolidacija), tuo tarpu žaliavų turto klasėje 2015 metais prasidėjo antroji smukimo banga.

Kas vyksta šiais metais?

Taigi, kaip jau supratome, pastaruoju metu žaliavas labiausiai neigiamai įtakojo ganėtinai silpna tiek viso pasaulio bendrai, tiek ir Kinijos atskirai ekonomikos augimo perspektyva bei stiprėjantis JAV doleris. Tačiau kyla klausimas, kas vyksta šiuo metu, gal situacija jau keičiasi bei ko galima tikėtis ateityje?

Žvelgiant į 2016 metus galima pastebėti, kad pabrango be išimties visos žaliavų grupės. Daugiausiai brango taurieji metalai (+20.5%), tuo tarpu antroje vietoje sutinkame energetikos sektorių (+14.5%).

Kas galėjo įtakoti tokį staigų žaliavų kainų apsigręžimą? Analizuojant pagrindinius faktorius galima būtų daryti išvadą, kad šiuo metu vyksta labiau „techninis“ žaliavų kainų atšokimas, t.y. po labai staigios ir ženklios korekcijos vyksta tam tikras sugrįžimas prie normos, kuriam kažkiek įtakos turi ir pingantis JAV doleris (nuo metų pradžios JAV dolerio kursas kitų valiutų atžvilgius smuko 5%). Tuo tarpu analizuojant pasaulio ar Kinijos ekonomiką, kol kas galima įžvelgti daugiau neigiamų ženklų. Vienas tokių ženklų būtų vadinamas „Brexit“, kuris iš esmės gali pakeisti ne tik Didžiosios Britanijos bet ir viso pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas artimiausiais metais. Tačiau net ir susiklosčius tokiam scenarijui yra viena žaliavų grupė, kuri į tokius neramumus reaguoja ganėtinai teigiamai – tai taurieji metalai. Kaip pavyzdžiui, liepos 24 dieną paaiškėjus kad „Brexit“ visgi įvyks aukso kainas labai greitai šoktelėjo maždaug 5%.

Ko tikėtis ateityje?

Kalbant apie žaliavų kainų ateities perspektyvas galima drąsiai teigti, kad viskas priklausys nuo to, kaip seksis pasaulio ekonomikai (augimo tempas didės ar mažės) ir JAV doleriui (JAV dolerio kursas kils ar kris), tačiau tam reikia „tiksliai“ suprognozuoti ateitį. Kadangi mes žinome, kad daugumai prognozuoti ateities „nesiseka“, tiesiog pateiksime du šiuo metu dažniausiai vardijamus scenarijus. (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Pirmas scenarijus – pasaulio ekonomikos augimo tempas išlieka stabilus, ar netgi truputi pagreitėja, tai reiškia kad atsigauna pagrindinių žaliavų paklausa iš Kinijos ir kitų šalių, o tai savo ruožtu turi teigiamą įtaką žaliavų kainoms.

Tuo tarpu antrasis scenarijus – paplitus neigiamoms nuotaikoms po „Brexit“, pasaulio ekonomikos augimo tempas sulėtėja dar labiau, JAV doleris, kaip saugi valiuta pabrangsta prieš daugelį kitų valiutų, o tai savo ruožtu neigiamai įtakoja daugelio žaliavų kainas.

Kurį iš minėtų scenarijų pasirinksite Jūs priklausys nuo asmeninio požiūrio, kas mūsų laukia ateityje.

O priežastis iš tiesų labai paprasta – istorines normas viršijusi įvairių turto klasių investicijų grąža. Tarkime investavusieji į JAV akcijas nuo 1985 iki 2014 metų sugeneravo +7.9% realią metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pastarųjų 100 metų vidurkis buvo +6.5%. Tuo tarpu investavusiųjų į JAV obligacijas rezultatas buvo lygus +5.0%, t.y. net 3 kartus viršijo istorinę normą (+1.7%). (Plačiau apie tai: Istoriniai obligacijų pelningumai)

Panašūs rezultatai buvo ir Vakarų Europoje ir kaip matėme, šis geresnės nei istoriniai vidurkiai grąžos periodas (angl. overperformance) truko kone trečdalį amžiaus.

Be abejo, galima pateikti ne vieną priežastį, kodėl šis periodas buvo „auksinis“. Tai ir mažėjanti infliacija, kuri 1980 metais siekė apie 10%, o šiuo metu svyruoja apie 0%, ir didėjantys įmonių pelnai dėl globalizacijos bei atsivėrusių naujų rinkų, kaip pavyzdžiui Kinija, ir santykinai brangesnės akcijų kainos. Prie viso to dar galima būtų pridėti pastaruosius 7 metus pasaulio centrinių bankų vykdomą skatinančiąją pinigų politiką, kuri vienareikšmiškai turėjo teigiamą įtaką įvairių investicinių priemonių kainoms.

Kokios grąžos galima tikėtis?

Taigi, kyla klausimas: jei pastaruosius 30 metų viskas buvo taip gerai, ar neturėtume dėl to džiaugtis? Deja bet ne. Finansų pasaulyje galioja labai paprasta taisyklė – jei sąlyginai trumpu periodu (5, 10 ar 20 metų) investicijų grąža yra didesnė nei ilgalaikis vidurkis, ateityje reikėtų tikėtis mažesnės grąžos nei vidurkis. Dar kitaip šis reiškinys vadinamas „sugrįžimo prie vidurkio teorija“ (angl. reversion to the mean). (Plačiau apie tai: Ar tikrai investicijų į akcijas vidutinis metinis pelningumas siekia 10 proc.?)

Panašią išvadą pateikia ir konsultacijų kompanija McKinsey Global Institute. Naujausiame tyrime pavadinimu „Mažėjanti grąža: kodėl investuotojams gali tekti sumažinti savo lūkesčius?“ ji pateikia skaičius, kokios realios grąžos per ateinančius 20 metų galima tikėtis investuojant į JAV ir Vakarų Europos akcijas bei obligacijas.

Išvada ganėtinai liūdna, ypač šiuo metu tik pradedantiems investuoti ir kaupti pensijai. Jų skaičiavimais reali grąža (tiek akcijų, tiek obligacijų) per kitus 20 metų turėtų būti mažesnė nei buvo per pastaruosius 30 metų. Tarkime obligacijų reali grąža turėtų siekti 0 – 2% (buvo ~5%), tuo tarpu akcijų reali grąža gali svyruoti apie 4 – 6% (buvo ~8%).

Kokios yra pagrindinės tokių prognozių prielaidos? Viskas susiję su potencialiu pasaulio ekonomikos augimu. McKinsey išskiria du galimus pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijus: lėto augimo (mažos grąžos) ir atsigaunančio augimo (vidutinės grąžos), tačiau nebesitiki, kad toks ekonomikos aktyvumas, kuriuo pasaulio ekonomika „mėgavosi“ pastaruosius 30 metų pasikartos.

Mažesnės grąžos pasekmės

Kodėl tai yra svarbu? Ogi todėl, kad dabartiniai investuotojai, planuodami savo finansinę ateitą, visų pirma turėtų susitaikyti su mažesne investicijų grąža, negu kad buvo pastaruosius 30 metų. Tai taip pat reiškia, kad norint į pensiją išeiti su tokia pačia suma reikės arba daugiau taupyti (skaičiuojama, kad maždaug du kartus daugiau) arba ilgiau dirbti (skaičiuojama, kad maždaug 7 metais ilgiau). (Plačiau apie tai: Sudėtinių palūkanų galia)

Gera žinia ta, kad tyrimo autoriai analizavo tik išsivysčiusį pasaulį, kur galima rasti ganėtinai ilgo laikotarpio patikimus istorinius duomenis. Šiame regione akcijos yra sąlyginai brangios (ypač JAV), o obligacijų pajamingumai svyruoja ties 1 – 2%, t.y. žemiausi skaičiai per visą istoriją. Tuo tarpu besivystančios rinkos šiuo metu suteikia truputi vilties, nes gali būti, kad būtent šio regiono akcijos kitus 10 ar 20 metų pademonstruos geresnius rezultatus nei išsivysčiusių šalių, nes būtent šio regiono akcijos šiuo metu yra sąlyginai pigesnės, o tai dažniausiai sąlygoja geresnius investicijų rezultatus ateityje. Dar viena džiugi žinia ta, kad Lietuva su savo pagrindinėmis turto klasėmis (akcijos, obligacijos ir nekilnojamas turtas) irgi patenka į tą regioną, kur galima tikėtis šiek tiek didesnės investicijų grąžos ateityje.

Apibendrinimas

Taigi pabaigai tiesiog norėtume priminti, kad dabartiniai investuotojai turėtų gana rimtai persvarstyti savo investicinės grąžos lūkesčius, jokiu būdu nesitikėti tokios investicijų grąžos, kuri daugumą investuotojų džiugino pastaruosius 30 metų, priešingai, lūkesčius pakoreguoti į „žemąją“ pusę bei atitinkamai priderinti finansinius tikslus, t.y. pasistengti periodiškai investuoti didesnes pinigų sumas.

Jau kurį laiką ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų ES šalių bankų indėliams taikomos nulinės palūkanos glumina norinčius uždirbti nuo sukauptų lėšų. Kaip prisitaikyti prie esamos makroekonominės situacijos ir atrasti pelningų nišų investavimui? Kaip rasti tinkamiausią investicijų valdytoją, kaip sudaryti asmeninius poreikius labiausiai atitinkantį investicinį portfelį? Ar verta naudoti pasyvaus investavimo instrumentus?

Žemumose laikysis dar ilgai

„Bazinės palūkanos yra pasiekusios rekordines žemumas. To pasekmė – atpigusios paskolos bei sumažėjusios palūkanos už indėlius. Kai kurie bankai apskritai nebesiūlo palūkanų už indėlius, kurių terminas – trumpesnis nei vieneri metai. Tokia situacija susiklostė dėl Europos centrinio banko vykdomos politikos, kurios tikslas – išjudinti rinkas, gyventojus paskatinti daugiau vartoti, o verslą – daugiau investuoti. Tai Senajame žemyne jau duoda tam tikrų rezultatų, ypač turint omenyje užsienio prekybą, kuri, beje, pagyvėjo ir dėl kritusio euro kurso“, – sakė vienas „VILNIUS INVEST 2015“ pranešėjų G. Rutkauskas.

Finansų analitikas prognozavo, kad žemos bazinės palūkanos gali išlikti dar ilgai – ne mažiau nei vienerius ar dvejus metus. „Kai euro zonoje ims kilti infliacija, centrinis bankas bus priverstas kilstelti bazines palūkanas siekdamas išvengti hiperinfliacijos, tačiau panašu, kad artimiausiu metu to nenutiks, tad reikšmingesnių palūkanų normų pokyčių Euro zonoje tikėtis nevertėtų“, – tvirtino Finansų analitikų asociacijos narys.

Tokia makroekonominė situacija kelia nerimą daugeliui investuotojų. Anot G. Rutkausko, nulinių palūkanų normų laikotarpiu norint pasiekti bent kiek didesnę investicijų grąžą, reikėtų neapsiriboti vienu ar dviem finansiniais instrumentais.

Svarbiau strategija nei priemonės

„Šiuo metu palankiausia strategija yra kuo didesnis investicijų portfelio diversifikavimas, ypač ilgalaikio investavimo atveju. Tam tinkamos beveik visos finansinės priemonės – įmonių akcijos, įmonių obligacijos, investiciniai fondai, investicijos į nekilnojamąjį turtą, žaliavas. Šiuo laikotarpiu svarbiau net ne pati finansinė priemonė, o kuo platesnis jų išskaidymas“, – pabrėžė Finansų analitikų asociacijos narys.

Kaip vieną optimaliausių investavimo priemonių G. Rutkauskas paminėjo tarptautinius biržose listinguojamus fondus (ETF). Šie fondai pasižymi mažais investavimo kaštais, kas yra labai svarbu esant mažai investicijų grąžai – kuo mažiau sumokate valdytojui, tuo daugiau lieka jums. (Plačiau apie tai: Biržoje prekiaujami fondai – ETF)

Ekspertas pataria šiuo laikotarpiu vengti investicijų į vieną regioną, valstybę ar tam tikrą rinką. „Kaip alternatyvą galima svarstyti ir apie investicijas į nekilnojamąjį turtą, bet šioje srityje taip pat patarčiau rinktis investicinius fondus, be to, reikia įvertinti ir mažą nekilnojamo turto likvidumą. Kalbant apie žaliavas, taip pat geriau taikyti išskaidymo metodą ir neinvestuoti, tarkime, vien į auksą“, – sakė G. Rutkauskas.

Kita vertus, analitikas primena, kad net ir tinkamai diversifikuotas investavimas savaime dar nereiškia greito ar garantuoto pelno. Be to, kuo didesnė tikėtina investicijų grąža, tuo didesnė ir rizika. „Visuomet būtina paskaičiuoti, kokią kainą reikės sumokėti už didesnę grąžą ir racionaliai įvertinti riziką“, – teigė jis. (Plačiau apie tai: Diversifikuoto investicijų portfelio formavimas)

Kam iš viso reikalingi tokie klausimai – tam, kad kiekvienas suvoktumėte, koks sudėtingas ir nedėkingas užsiėmimas yra prognozavimas ir kaip sunku mums, t.y. žmonėms, nuspėti ypač menkai tikėtinus įvykius. Apie prieš metus darytas prognozes bei jų atitikimą faktiniams įvykiams pakalbėsiu šiek tiek vėliau, tuo tarpu dabar pažvelkime į tai, kas, įvairiausių finansų rinkų „astrologų“ akimis, mūsų laukia 2015 metais. (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Pradėkime nuo pasaulio ekonomikos

Visų pirma pažvelkime, ką pasaulio ekonomikai bendrai bei skirtingiems pasaulio regionams atskirai prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Remiantis dar šių metų spalio mėnesį minėtos institucijos išleista „Pasaulio ekonomikos perspektyvų“ ataskaita matome, jog TVF prognozuojamas 2015 metų pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas sieks 3.8%. Šis rodiklis 2014 metų prognozuojamą augimo tempą turėtų viršyti maždaug 0.5%. Išsivysčiusioms šalims 2015 metais prognozuojamas vos 2.3% ekonomikos augimas, iš kurių didžiausią teigiamą impulsą ir šį kartą turėtų duoti būtent JAV ekonomika (+3.1%), o tai reiškia, kad didžiąją dalį viso pasaulio ekonomikos augimo „ant savo pečių“ neš besivystančių šalių ekonomikos, kurioms 2015 metais TVF prognozuoja 5.0% augimą.

Taigi matome, jog TVF ir toliau prognozuoja pasaulio ekonomikos augimą, tačiau kas yra dar svarbiau, kad prognozuojamas 2015 metų ekonomikos augimas turėtų viršyti 2014 metų skaičius, o tai reiškia, kad ekonomikos augimas įgauna pagreitį.

Tačiau nepaisant ypač didelio optimistiškai nusiteikusių makro ekonomistų rato, gerai paieškojus galima rasti ir kelis pesimistus. Vienas iš jų būtų David Levy, Jerome Levy Forecasting Center vadovas. Jo teigimu, yra net 65% tikimybė, kad 2015 metais pasauliui perėjus į recesiją joje gali atsidurti ir pati didžiausia pasaulio ekonomika – JAV. Be abejo, tokia įvykių seka turėtų neigiamų padarinių tiek JAV, tiek ir kitų šalių akcijų rinkoms. Įdomu tai, kad būtent ši kompanija yra viena iš nedaugelio, kuri dar 2007 metais teisingai išprognozavo gresiančią blogų būsto paskolų (angl. sub-prime mortgage) krizę, o David Levy senelis 1929 metais, keli mėnesiai prieš prasidedant Didžiajai depresijai, savo klientams rekomendavo parsiduoti visas akcijas.

Kada gi prasidės palūkanų kilimas?

Nepaisant to, koks svarbus rodiklis yra ekonomikos augimo tempas, turbūt esminis klausimas, neduodantis ramybės daugeliui investuotojų yra, o kas gi bus su palūkanų normomis? Kaip turbūt dauguma skaitytojų jau žino, šiuo metu praktiškai visų obligacijų (valstybinių, besivystančių rinkų, įmonių, aukšto pajamingumo ir pan.) palūkanų normos yra arba labai žemos arba net pačios mažiausios per visą finansų rinkų istoriją.

Kaip pavyzdžiui, šiuo metu Vokietijos 10 metų trukmės valstybinių obligacijų metinis pajamingumas yra lygus 0.84% (2014 metų pradžioje jis buvo apie 2.0%, o prieš 5 metus net 3.5%). To paties termino Lietuvos valstybinių obligacijų pajamingumas, nors ir šiek tiek didesnis nei Vokietijos, tesiekia 2.0%, tačiau kaip ir Vokietijos atveju, yra pačiame žemiausiame taške.

Taigi, esminis klausimas investuotojams – kaip palūkanos keisis ateityje, kaip ilgai jos dar gali išsilaikyti tokios žemos, kada jos pradės kilti, kaip staigiai vyks palūkanų kilimas ir pan.

Šioje vietoje galima būtų išskirti du pasaulius, t.y. Jungtines Amerikos Valstijas ir Europą. Atsižvelgiant į tai, kad JAV ekonomikos augimas yra gerokai tvaresnis, tiek pats augimo tempas gerokai viršija Europos Sąjungos augimą, šių regionų pinigų politikos gerokai skiriasi. JAV centrinis bankas jau baigė kiekybinio ekonomikos skatinimo programas (angl. quantitative easing), kai tuo tarpu ES kaip tik šiuo metu yra diskutuojama, kokio dydžio obligacijų supirkimo programą reikėtų inicijuoti.

Būtent dėl tokio išsiskyrimo, JAV 2015 metais yra prognozuojamas palūkanų normų didėjimas. Jei šiuo metu JAV bazinės palūkanos yra ties 0% riba, tai 2015 metų pabaigoje TVF prognozuoja, kad jos gali pasiekti 1.0% ribą. Didėjančios bazinės palūkanų normos, be abejo, reikštų ir didėjančias visų paskolų palūkanas, taip pat bent jau truputi turėtų kilti visa palūkanų normų kreivė. Na o kas nežino, tai kylančios palūkanos yra pati blogiausia aplinka investuojantiems į obligacijas (kylančios obligacijų palūkanų normos reiškia krentančias obligacijų kainas). (Plačiau apie tai: JAV obligacijų istoriniai pokyčiai: ar 5% pelningumas yra pastovus dalykas?)

Tuo tarpu Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į labai lėtą šio regiono ekonomikos atsigavimą, tikimasi kad skatinamosios priemonės dar kurį laiką išliks, ir palūkanų didėjimo nesitikima iki 2017 metų. Jei iš tiesų bus taip, kaip prognozuoja TVF, tai investuoti į Lietuvos obligacijas su 2.0% palūkanom neatrodo jau tokia prasta strategija, ypač kai infliacija artima 0%.

Akcijos brangs…

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šį kartą, dauguma investavimo strategų, prognozuodami 2015 metų akcijų kainų pokyčius, toliau „piešia“ kainų kilimą. Tarkime Laszlo Birinyi, nepriklausomas akcijų strategas, kuris ganėtinai taikliai išpranašavo 2009 metų JAV akcijų rinkos „dugną“ bei toliau sekantį atsigavimą, šiuo metu prognozuoja tolimesnį pagrindinio JAV akcijų indekso S&P 500 brangimą. Jo teigimu JAV akcijų rinką atspindintis indeksas S&P 500 iki šių metų pabaigos turėtų pasiekti 2100 punktų ribą, o kainų kilimas turėtų tęstis bent jau iki 2015 metų vidurio.

Jis sutinka su tuo, kad pasaulio, o ypač JAV ekonomika, šiuo metu yra stiprioje pozicijoje, ir kad artimiausiu metu nesimato jokių neigiamų ženklų. Tačiau jis taip pat pabrėžia, kad akcijų kainų augimas įžengė į paskutinę ketvirtąją „bulių“ rinkos stadiją, kurioje dažniausiai dominuoja perdėtas rizikos siekimas, neobjektyvūs sprendimai, rinkos pervertinimas ir galiausiai kainų korekcija.

Su Laszlo Birinyi prognozėmis sutinka absoliučiai visi investicijų strategai, kurie iki šios dienos yra paskelbę 2015 metų S&P 500 akcijų indekso prognozę. Visi tikis tolimesnio akcijų indeksų kilimo, tik skirtingai nei ponas Laszlo, dauguma prognozuoja, kad 2100 punktų riba bus pasiekta ne šių bet 2015 metų pabaigoje. Tai reiškia, kad Wall Street‘as, po paskutinių ganėtinai įspūdingų akcijoms metų, šiek tiek konservatyviau žiūri į ateitį, o bendrai tai yra ganėtinai sveikas požiūris.

Tačiau kaip ir visada, galima rasti pavienių „meškų“, o tai vėl bus Robert Schiler, praėjusių metų ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Šį kartą jis dar garsiau kalba apie besiformuojantį akcijų kainų burbulą, kurį apibūdina remdamasis paties sukurtu CAPE rodikliu. Jo paskaičiavimais, per pastarųjų 100 metų istoriją taip brangiai įvertintos JAV akcijos buvo tik 3 kartus: prieš 1929 metų didžiąją depresiją, 2000 metais prieš sprogstant „dot-com“ akcijų burbului ir 2007 metais prieš prasidedant didžiajai recesijai. Tačiau bėda ta, kad jis nepateikia prognozių, kokios bus akcijų kainos metų pabaigoje ar kaip stipriai jos koreguosis.

Ar visada auksas blizga?

Po ypač drastiškų 2013 metų nuostolių (-30%), 2014 metais aukso kaina ir toliau smunka žemyn. Nors šie metai nėra tokie jau tragiški, užfiksuota viso labo 2% kainos korekcija. Iš esmės tokia situacija susiklostė dėl stipriai smukusios investicinio aukso paklausos, ypač iš investicinių fondų pusės. Kodėl smuko paklausa? Investuotojai galiausiai suvokė, kad visos teorijos, dėl ko turėtų brangti auksas, nepasiteisino: šalys nebankrutavo, finansinis armagedonas neįvyko, infliacija ir toliau išlieka ypač žema ir pan.

Juokingiausia tai, kad tie, kurie 2014 metais aukso kainai prognozavo stiprų augimą, šiek tiek pritilo ir taip garsiai nesižarsto savo prognozėmis. Tuo tarpu dauguma analitikų ir toliau aukso kainos perspektyvas vertina gana blankiai. Goldman Sachs žaliavų analizės skyriaus vadovas Jeffrey Currie aukso kainą mato ties 1050 JAV dolerių už Trojos unciją riba, t.y. praktiškai pasilieka ties tuo pačiu lygiu, kokį prognozavo prieš metus. Jo teigimu, atsigaunant pasaulio ekonomikai bei esant ypač menkai infliacijai, plius tikintis JAV palūkanų didėjimo, aukso paklausa gerokai sumažėja, o tai savo ruožtu nesuteikia stimulo jos kilimui.

Analizuojant aukso rinką šiuo metu galima pastebėti labai įdomią situaciją – aukso kainai smukus žemiau 1150 JAV dolerių už Trojos unciją ribos net 7 iš 19 stambiausių aukso gavybos kompanijų dirbtų nuostolingai, t.y. joms išgauti aukso unciją kainuotų brangiau nei gautų ją pardavus rinkoje! Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad dabartinis aukso kainos lygis yra kaip tam tikras „dugnas“, t.y. aukso kainai smukus žemiau išgavimo savikainos kai kurios kasyklos gali stabdyti gavybą, o tai atitinkamai sumažintų aukso pasiūla ir neleistų aukso kaina labai stipriai smukti. (Plačiau apie tai: Aukso pasiūla ir paklausa)

Tačiau nepaisant daugelio pesimistinių prognozių, net ir šioje rinkoje galima rasti išskirtinių, ypač užsispyrusių prognozuotojų. Prisimenate Peter Schiff? Nors jo prognozė šiais metais ir buvo absoliučiai neteisinga (jis prognozavo, kad aukso kaina 2014 metų pabaigoje pasieks 2000 JAV dolerių už Trojos unciją), tačiau jis savo įsitikinimų neapleidžia. Jo teigimu, vos tik investuotojai supras, kad JAV centrinio banko vykdoma skatinamoji ekonomikos politika neveikia, JAV dolerio vertė smuks 90%, taip 90%, akcijų rinką ištiks krachas, o aukso kaina „šaus iki dangaus“. Ar verta tikėti tokiomis prognozėmis? Nors jis ir buvo vienas iš nedaugelio, kuris dar 2006 metais perspėjo apie artėjančią „didžiausią amžiaus krizę“ ir buvo teisus, tačiau dauguma kitų jo prognozių (JAV ekonomikos ir JAV dolerio žlugimas, hiperinfliacija) bent jau kol kas nepasiteisino.

Išvados

Bandant apibendrinti visų šiame straipsnyje paminėtų ekonomistų, investuotojų bei analitikų mintis, galima būtų pateikti tokį pagrindinį 2015 metų scenarijų: 2015 metais pasaulio ekonomikos augimas turėtų šiek tiek paspartėti, o tai savo ruožtu dar kurį laiką turėtų teigiamai įtakoti įmonių pelnus bei akcijų kainas. Tačiau auganti ekonomika, ypač JAV, gali priversti JAV centrinį banką pradėti kelti palūkanas (kiekybinio skatinimo programas jie jau baigė), o tai savo ruožtu turėtų neigiamą įtaką obligacijų kainoms. Būtent šis įvykis greičiausiai ir turės daugiausiai įtakos visiems kitiems finansų rinkų judesiams.

Tačiau nepaisant to, kad dauguma ekspertų į ateitį žvelgia optimistiškai, jokiu būdu negalima pamiršti, kad tiek ekonomikos augimas, tiek ir akcijų „bulių“ rinka tęsiasi jau pakankamai ilgai, o tai reiškia, kad netolimoje ateityje turėtų įvykti šiokių tokių turbulencijų. Todėl galvokite savo galva, aklai nepasitikėkite nė vieno guru prognozėmis, bei kaip ir visuomet 2015 metais būkite pasiruošę netikėtumams. Nei vienas iš mūsų tiksliai nežinome, kas mūsų laukia už kampo.

Vien tik sekant žinias bei pastoviai girdint ypač negatyvų naujienų srautą, dauguma iš karto padarytų išvadą, kad bendra situacija tik blogėja, įtampa tarp Rusijos ir Vakarų auga, kalbama apie XXI amžiaus šaltąjį karą, ir jokių prošvaisčių nematyti. Esant tokiai situacijai būtų ypač logiška spėti, kad investavusiems į Rusijos finansinius aktyvus (ar tai būtų Rusijos skolos vertybiniai popieriai, ar Rusijos bendrovių akcijos) turėjo būti ypač sudėtingas bei nuostolingas periodas. Tačiau ar taip buvo iš tiesų?

Šiame straipsnyje į šį bei kitus klausimus pabandysime atsakyti pasitelkę akcijų rinką, t.y. rodiklį, kuris bando užbėgti įvykiams už akių ir nuspėti ateitį. Toliau pažvelgsime, kaip į esminius 2014 metų įvykius reagavo tiek Rusijos, tiek kitų šalių akcijų rinkos, kas per visus tuos įvykius nukentėjo labiausiai ir ar po įvestų ekonominių sankcijų situacija išties nežada nieko gero.

2014 metų pokyčiai

Taigi, pradėkime nuo elementariausių skaičių. Pažvelgus į žemiau pateiktus skirtingų akcijų rinkų 2014 metų kainų grafikus galima pastebėti labai akivaizdų faktą – Rusijos akcijoms 2014 metai tikrai buvo daug prastesni nei daugumai kitų regionų. Nuo metų pradžios Rusijos akcijų indeksas MSCI Russia smuko maždaug 9.5% (visų akcijų indeksų rezultatai pateikiami JAV doleriais, t.y. įvertinus valiutų pokyčius). Palyginimui, bendrinis besivystančių rinkų indeksas MSCI Emerging Markets šoktelėjo net 10.6%, JAV akcijų rinką atspindintis indeksas MSCI USA pakilo 9.5%, tuo tarpu blogiausiai sekėsi Vokietijos akcijoms, kurių pokytis 2014 metais, kaip ir Rusijos akcijų, buvo neigiamas ir siekė -4.8%.

Taigi, kaip matome, Rusijos akcijų rinka iš tiesų patyrė didžiausius nuostolius bei ypač didelius svyravimus. Tačiau žvelgiant į aukščiau pateiktus grafikus galima būtų padaryti dar kelias išvadas. Visų pirma tai, kad daugumai akcijų rinkų įvykiai Rusijoje, bent jau kol kas, praktiškai neturėjo jokios įtakos. Taip pat greičiausiai dauguma iš karto pasakys, kad Vokietija yra ta šalis, kuri nukentėjo labiausiai, būtent šios šalies akcijos, prasidėjus rimtesnėms kalboms apie ekonominių sankcijų įvedimą, patyrė didžiausius nuostolius.

Du esminiai periodai

Analizuojant pastarųjų septynių mėnesių Rusijos akcijų rinkos pokyčius galima būtų išskirti du esminius periodus: įvykius Kijeve ir Kryme, bei Malaysia Airlines lėktuvo katastrofą kartu su pradėtomis taikyti griežtesnėmis sankcijomis.

Per pirmąjį periodą (nuo 2014 m. sausio 22 iki kovo 14 d.) Rusijos akcijų indeksas koregavosi net 22%. Tokio dydžio akcijų kainų korekcija nieko neturėtų stebinti, atsižvelgiant į tai, kad buvo užgrobta kitos šalies teritorija. Šis periodas buvo nuostolingas daugumai analizuojamų akcijų rinkų (Vokietijos akcijos koregavosi 4.3%), tačiau pavyzdžiui JAV akcijos sugebėjo išsilaikyti teigiamoje teritorijoje. Taigi, galima teigti, kad šie įvykiai buvo labiau lokalaus pobūdžio, šiek tiek didesnė įtampa buvo jaučiama geografiškai artimesniuose regionuose.

Per antrąjį periodą (nuo 2014 m. liepos 16 iki rugpjūčio 8 d.) ir vėl Rusijos akcijos patyrė didžiausią korekciją (-12.7%). Ir nors Rusijos akcijos koregavosi mažiau nei per pirmąjį periodą, tačiau likęs pasaulis šį įvykį vertino kaip didesnės grėsmės šaltinį. Per antrąjį periodą besivystančių rinkų akcijų krepšelis atsilaikė geriausiai (-1.9%), tuo tarpu Vokietijos akcijos ir vėl patyrė didžiausius nuostolius (-9.2%).

Sankcijos

Kas svarbaus įvyko per pastarąjį mėnesį, t.y. po to, kai buvo numuštas „Malaysia Airlines“ lėktuvas? Europos politikai, ilgą laiką reiškę „didelį susirūpinimą“ galiausiai ėmėsi konkrečių veiksmų ir kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis Rusijai pradėjo taikyti griežtas ekonomines sankcijas. Buvo išskirti tiksliniai sektoriai, tokie kaip finansų, energetikos bei karinės pramonės. Pavyzdžiui, buvo uždrausta teikti ilgalaikes paskolas Rusijos bankams, nuo kurių jie yra ganėtinai stipriai priklausomi. Be abejo, Rusija tokioje situacija ilgai netylėjo ir pateikė atsakomąsias sankcijas Vakarams.

Europa apie sankcijas Rusijai pranešė liepos mėnesio pačioje pabaigoje. Kaip galima pastebėti iš aukščiau pateikto Rusijos akcijų indekso grafiko, į Europos sankcijas Rusijos akcijų rinka reagavo nežymiai. Greičiausiai tokia situacija susiklostė dėl to, kad tai buvo tik patvirtintas faktas, apie kurį buvo kalbama jau pakankamai ilgai. Dar iki sankcijų įvedimo investuojantys į Rusijos akcijas buvo įskaičiavę pakankamai neigiamą scenarijų.

Tuo tarpu po atsakomųjų Rusijos sankcijų Vakarams, kurios buvo paskelbtos rugpjūčio 8 d., būtent Rusijos akcijų rinka atsitiesė daugiausiai, net 9%, tuo tarpu Europos akcijos pasirodė esančios pačios silpniausios. Ką padarė rusai? Metams uždraudė į Rusiją įvežti įvairius maisto produktus (mėsą, vaisius, daržoves ir pan.), kurių kilmės šalis yra Europos Sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, kad būtent tokios Europos šalys kaip Vokietija, Italija, Prancūzija ar Lenkija yra vienos didžiausių prekių importuotojų į Rusiją, toks sąlyginai prastas Europos akcijų rezultatas neturėtų stebinti.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau pateikiamus duomenis galima spręsti, kad didžiausią neigiamą Rusijos sankcijų poveikį turėtų pajusti būtent Europa, kuri pastaruoju metu ir taip nepasižymi stipriais makroekonominiais rodikliais. Pažvelgus į Europos ar konkrečiai Vokietijos akcijų indeksus matome, kad galima neigiama sankcijų įtaka bent jau iš dalies buvo įskaičiuota.

Išvada

Prieš viską apibendrinant visų pirma reikėtų priminti tai, kad Rusijos akcijos, jau iki 2014 metų įvykių, ir taip buvo gana ženkliai pasikoregavusios. Tarkime nuo 2011 metų piko, t.y. per pastaruosius 3 metus, jos smuko maždaug 40%, tuo tarpu nuo 2008 metų piko netgi 60%!

Tokia ženkli kainų korekcija Rusijos akcijas, vertinant pagal įvairiausius santykinius rodiklius, tokius kaip PE (akcijos kainos ir pelno, tenkančio vienai akcijai santykis) arba PB (akcijos kainos ir buhalterinės akcijos vertės santykis), pavertė neįtikėtinai pigiomis, o gal net ir pačiomis pigiausiomis akcijomis pasaulyje. Pavyzdžiui, Rusijos akcijų PE rodiklis šiuo metu yra lygus vos 5.1, kai tuo tarpu besivystančių rinkų PE siekia 13.3, o bendrai visų pasaulio akcijų net 17.9. (Plačiau apie tai: P/B rodiklis)

Tikėtina, kad po tokio ganėtinai ilgo bei prasto periodo nemaža dalis investuotojų Rusijos aktyvus jau išsipardavė. Na o prie šio fakto pridėjus tai, kad 2014 metų įvykiai Rusijoje didelės neigiamos įtakos kitų regionų akcijoms neturėjo, bei tai, kad abu kartus po gana ženklios korekcijos Rusijos akcijos gana greitai atsitiesdavo, nereikėtų nustebti (aišku jei viskas pakryps teigiama linkme ir artimiausioje ateityje nebematysime rimtesnių įvykių), jei būtent šis momentas, kai tiesiogine to žodžio prasme „gatvėse liejasi kraujas“, ir bus vienas iš nedaugelio momentų, ypač tinkamų ilgalaikiam investavimui į Rusijos akcijas. (Plačiau apie tai: Kokių nuostolių reikėtų tikėtis investuojant į akcijas?)

Tačiau reikia nepamiršti, kad investuojant į tokios šalies kaip Rusija bendrovių akcijas yra daug didesnė „juodos gulbės“ tikimybė, negu kad investuojant į JAV ar Vokietijos akcijas, taip pat yra susiduriama su rizika, kurios nėra niekur kitur – „Putino rizika“. Tad linkime sėkmės priimant teisingus investicinius sprendimus!

Be abejo, jei grįžtume į 2013 m. pradžią, rastume įvairių prognozių: ir labai pesimistinių, ir optimistinių. Tik pasibaigus metams bus galima tiksliai pasakyti, kas buvo teisūs, o kas visiškai nepataikė. Tačiau šįkart apie praeitį nekalbėsime, nes daug įdomiau kalbėti apie ateitį, tad šiame straipsnyje apžvelgsime, ką apie pasaulio ekonomikos, akcijų rinkų, aukso ir valiutų perspektyvas kalba finansų pasaulio autoritetai. Be abejo, galite paklausti, kam gilintis į tai, ką prognozuoja guru, jei daugelis tų prognozių nepasitvirtina. Atsakymas labai paprastas – tiesiog įdomu žinoti, kokį rytojų piešia ekspertai – šviesesnį ar kupiną negandų. Žinant daugumos nuomonę, galima bandyti pamatyti tai, ko jie galbūt nemato. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Pasaulio ekonomika

Visų pirma pažvelkime, ką pasaulio ekonomikai ir skirtingiems pasaulio regionams prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir jo vadovė Christine Lagarde. Dar šių metų spalį TVF išleistoje Pasaulio ekonomikos perspektyvų ataskaitoje matyti, kad TVF prognozuojamas 2014 m. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas sieks 3.6%. Šis rodiklis 2013 m. prognozuojamą augimo tempą turėtų viršyti maždaug 0.7%, arba net ketvirtadaliu. Išsivysčiusioms šalims 2014 m. prognozuojamas vos 2.0% ekonomikos augimas. Didžiausią teigiamą impulsą turėtų duoti būtent JAV ekonomika (+2.6%). Vadinasi, viso pasaulio ekonomikos augimo naštą ant savo pečių neš besivystančių šalių ekonomikos, kurioms 2014 m. TVF prognozuoja 5.1% augimą.

Taigi, vertinant TVF ekonomistų prognozes, galima daryti išvadą, kad kitais metais tikimasi pozityvių tendencijų, tačiau kyla klausimas, ar tokias pačias rožines perspektyvas įžvelgia ir kitų institucijų atstovai. Tarkim, stambiausio pasaulyje obligacijų fondo „PIMCO Total Return Fund“, kurio valdomas turtas šiuo metu siekia maždaug 248 mlrd. JAV dolerių, valdytojas Billas Grossas teigia, kad kitais metais pasaulio ekonomikos augimas bus silpnesnis, nei prognozuoja daugelis analitikų, ir sieks vos 2.5%, o tai yra beveik trečdaliu mažiau, negu prognozuoja TVF. Pasak B. Grosso, po 2009 m. krizės pasaulis pradėjo veikti vadinamuoju „New Normal“ režimu, tai yra kai tiek ekonomikos augimo, tiek ir infliacijos lygis labai žemas, tad nieko nelieka, tik prisitaikyti prie tokios aplinkos.

Ką apie pasaulio ekonomiką ir pagrindines finansų rinkas kalba garsusis Nourielis Roubini? Pasak jo, pasaulio ekonomikos aktyvumas atsigauna labai lėtai, ekonomikos augimas menkas, infliacija žema, nedarbo lygis didelis. Būtent tokia realybė lemia ypač žemas palūkanų normas pagrindinėse ekonomikose ir įvairias ekonomikos skatinimo programas. Tačiau blogiausia tai, kad tos programos, kurios turėtų padėti realiai ekonomikai skatinti kapitalo investicijas ir darbo vietų kūrimą, savo pagrindinės funkcijos neatlieka. Perteklinis likvidumas keliauja į įvairias turto klases, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, akcijų, aukšto pajamingumo obligacijų. Tokių šalių kaip Šveicarija, Švedija, Norvegija, Vokietija, Brazilija, Singapūras ar Kinija nekilnojamojo turto rinkose šiuo metu jau yra kainų burbulų. Jei tokia situacija tęsis ir toliau, bus pasiektas momentas, kai burbulai apims daugelį šalių ir daugelį turto klasių, o jiems sprogus lauks staigus ir didelis pasaulinis nuosmukis.

Kokios prognozės pasaulio akcijoms?

Prieš pateikdami skirtingų investavimo guru 2014 m. prognozes akcijų rinkoms, trumpai priminsime, kas įvyko per pastaruosius penkerius metus. Dabartinės akcijų bulių rinkos pradžia – 2009 m. kovas, tai yra laikotarpis po didžiausios per pastaruosius 70 metų finansų krizės. Per šią krizę pasaulio akcijų indeksas buvo praradęs daugiau nei 50 proc. vertės, vadinasi, ir akcijų kainos buvo gana žemos, ir investuotojų sentimentas bei lūkesčiai gana prislėgti. Juokingiausia tai, kad būtent šis periodas pasirodė esąs ypač geras momentas investuoti. (Plačiau apie tai: Kas sudaro investicijų į akcijas grąžą?)

Taigi, per pastaruosius ketverius su puse metų pasaulio akcijos sugebėjo pabrangti maždaug 150 proc., o vidutinė metinė analizuojamo periodo grąža siekė net 22 procentus. Kaip manote, tai daug ar mažai? Analizuojant pastarųjų 50 metų istoriją, galima pastebėti, kad bulių rinka vidutiniškai trukdavo maždaug penkerius su puse metų, o per tokį laikotarpį akcijų kainos vidutiniškai padidėdavo apie 170 procentų. Vien turint šiuos faktus, galima padaryti vieną paprastą išvadą: tiek pagal trukmę, tiek pagal prieaugį dabartinė bulių rinka turėtų artėti prie pabaigos. Šiuo metu nereikėtų stebėtis, jei po tokio įspūdingo periodo sutiksime vis daugiau optimistų, kurie pabrėš praeities rezultatus ir siūlys investuoti į akcijas.

Vienas garsiausių JAV akcijų strategų Laszlo Birinyi, kuris gana tiksliai išpranašavo 2009 m. JAV akcijų rinkos dugną ir atsigavimą, šiuo metu prognozuoja tolesnį pagrindinio JAV akcijų indekso S&P 500 brangimą. Pasak jo, JAV akcijų rinka šiuo metu yra pasiekusi ketvirtą, arba paskutinę, bulių rinkos stadiją, kuri dar gali tęstis nuo vienų iki dvejų metų. Jis taip pat mano, kad per šį laikotarpį stambiausios pasaulio ekonomikos akcijų indeksas turėtų viršyti 2000 punktų ribą (dabartinė vertė – 1 762 punktai), na, o, prieš pradedant kristi kainoms, akcijų indeksas turėtų pasiekti net 2500 punktų ribą (maždaug 40 proc. brangiau negu šiuo metu). Su jo mintimis sutinka nemažai Volstrito strategų – jie ir patys teigia, kad pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 jau kitais, blogiausiu atveju, 2015 metais turėtų viršyti 2000 punktų ribą.

Tačiau įdomiausia tai, kad L. Birinyi tolesnį akcijų kainų didėjimą sieja su investuotojų euforija – dauguma investuotojų po ketverių akcijų rinkoms ypač pelningų metų neiškęs ir nuspręs saugias investicijas, tokias kaip grynieji pinigai ar obligacijos, pakeisti į agresyvesnes, tokias kaip akcijos. Šis psichologinis lūžis bus staigus ir masinis, sukels galutinį akcijų kainų ralį ir šis neišvengiamai pereis į akcijų meškų rinką.

Nepaisant tokio didelio daugelio investavimo guru optimizmo, yra ir pesimistų. Pavyzdžiui, šių metų Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas Robertas Shilleris teigia, kad JAV akcijos įvertintos gana brangiai (remiasi paties sukurto CAPE rodiklio rodmenimis). Pasak jo, dabartinis JAV akcijų įvertis yra pats aukščiausias nuo 2007 m. – vadinasi, investuojant į jas kitus penkerius ar dešimt metų reikėtų tikėtis prastesnių rezultatų nei ilgalaikis istorinis maždaug 9 proc. metinio pelningumo vidurkis. Be abejo, tai dar nereiškia, kad JAV akcijos antrą kartą patirs tokių nuostolių, kokius matėme 2008–2009 m., tačiau reikia suprasti tai, kad po beveik penkerius metus trukusio akcijų kainų ralio šiuo metu investuodami į akcijas optimistai už tą patį vieną pelno litą yra pasiruošę mokėti beveik du kartus daugiau. Dažniausiai tai taip pat reiškia, kad reikės dvigubai ilgiau laukti, kol investicija atsipirks. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Geltonasis metalas

Prieš pristatant įvairių guru prognozes geltonajam metalui, visų pirma norėtųsi pateikti porą labai konkrečių faktų. Per pastaruosius dešimt metų aukso kaina kasmet augo maždaug po 14 procentų. Kadangi šis rezultatas lenkė beveik visas kitas investavimo priemones, nenuostabu, kad per šį laikotarpį išaugo ir susidomėjimas šia investavimo priemone. Antras faktas yra tai, kad pastaruosius dvejus metus aukso kaina nuolat mažėja ir nuo piko laikotarpio jau spėjo prarasti kone trečdalį vertės. Tačiau šis prastas rezultatas nesumažino susidomėjimo tauriuoju metalu, atsiranda net tokių, kurie ir toliau prognozuoja neįtikėtiną pelną ateityje.

Peteris Schiffas – vienas didžiausių aukso mėgėjų. 2006 m. jis visus investuotojus perspėjo apie artėjančią didžiausią amžiaus krizę ir toliau gana užtikrintai žarsto prognozes apie aukso kainos augimą. Jis teigia, kad aukso kaina per metus pasieks 2 tūkst. JAV dolerių už Trojos unciją ribą, vadinasi, padidės net 50%! Kokia pagrindinė tokios prognozės priežastis? Iš esmės niekas nepasikeitė – JAV ir toliau spausdina pinigus (kaip ir daugelis kitų šalių centrinių bankų), pinigų sistemoje daugėja, šalių skolos toliau auga ir pan. Pasak P. Schiffo, neišvengiamai artėjame prie momento, kai šalys pradės bankrutuoti. Pavyzdžiui, iki pasibaigiant dabartinio JAV prezidento Baracko Obamos kadencijai 2017 m., JAV nesugebės išmokėti palūkanų už savo skolą ir bus priverstos skelbti bankrotą. Susiklosčius tokiai situacijai, viena pagrindinių apsisaugojimo priemonių turėtų būti auksas. Bankrutuojant šalims, aukso kaina turėtų labai išaugti ir tik tie investuotojai, kurie bus įsigiję realaus aukso, sugebės išsaugoti, o gal net ir labai stipriai išauginti turimą turtą.

Su P. Schiffu sutinka kitas garsus investavimo guru Marcas Faberis – jis jau gana ilgai peikia JAV centrinio banko valdytojus ir rekomenduoja pirkti fizinį auksą. Anot jo, nė viena turto klasė šiuo metu nėra saugi: nei bankų indėliai, nei JAV obligacijos, nei akcijos, tačiau jei aukso kaina dar kartą pasieks 1200 – 1250 JAV dolerių už Trojos unciją ribą, jis būtinai pirks papildomai ir tai rekomenduoja daryti ir kitiems.

Beje, nė vienas iš šių dviejų specialistų prieš dvejus metus, prasidėjus aukso kainos korekcijai, neužsiminė apie gresiančius didžiulius nuostolius, o kai tauriojo metalo kaina smuko 30 proc., be abejo, nebeliko pasirinkimo – tik teigti, kad atpigęs auksas yra dar patrauklesnė investavimo alternatyva, ir ieškoti kaltininkų.

Tačiau kai kalbama apie auksą, kitaip nei analizuojant akcijas, yra ir kita stovykla – tai daugumos bankų, pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ ar „Deutsche Bank“, žaliavų analitikai. Daugelis jų kaip susitarę prognozuoja mažesnes tauriojo metalo kainas. Pavyzdžiui, JAV investicinio banko „Goldman Sachs“ žaliavų analizės skyriaus vadovas Jeffrey Currie prognozuoja, kad 2014 m. vidutinė aukso kaina turėtų būti maždaug 1050 JAV dolerių už Trojos unciją. Toks kainos dydis bus susijęs su tuo, kad, atsigaunant JAV ir kitų regionų ekonomikoms, mažės poreikis jas skatinti ir spausdinti pinigus, atitinkamai mažės tiek pasaulinės krizės, tiek didelės infliacijos grėsmė, todėl sumažės apsidraudimo nuo tokių įvykių priemonių, tarkim, aukso, paklausa.

Išvada

Bandant apibendrinti visų paminėtų ekonomistų, investuotojų ir analitikų mintis, galima įžvelgti dvi prognozių kryptis: optimistinę ir pesimistinę. Optimistai teigia, kad 2014 m. ekonomikos aktyvumas turėtų atsigauti, tai dar kurį laiką turėtų teigiamai veikti įmonių pelną ir akcijų kainas. Gerėjanti ekonominė padėtis, ypač JAV, leis Federaliniam rezervų bankui pradėti mažinti skatinimo programą, o tai turėtų neigiamai veikti obligacijų bei aukso kainas.

Pesimistai teigia, kad pagrindinių šalių centrinių bankų vykdoma skatinamoji ekonomikos politika realios naudos ekonomikai neduoda, tiesiog pučia finansų aktyvų kainas. Sprogus šiems burbulams ir prasidėjus pasauliniam nuosmukiui, gali prasidėti ir šalių bankrotai. Vienintelis išsigelbėjimo šaltinis – auksas.

Kaip matome, kiek žmonių, tiek nuomonių. Nepamirškime, kad ateities prognozavimas – labai sudėtingas užsiėmimas net ir tiems guru, kurie anksčiau yra ją atspėję. Todėl galvokite savo galva, aklai nepasitikėkite nė vieno guru prognozėmis ir 2014 m. būkite pasiruošę netikėtumams. Nė vienas mūsų tiksliai nežinome, kas mūsų laukia už Naujųjų metų kampo.