Kas įvyksta, kai investicinei įmonei pateikiate pavedimą pirkti ar parduoti finansinę priemonę?

Kai investicinei įmonei nurodote pirkti ar parduoti finansinę priemonę, Jūsų pavedimas turi būti vykdomas greitai, nuosekliai (ta tvarka, kuria įmonė gavo pavedimus) ir įvykdomas laiku. Jeigu dėl kokių nors priežasčių iškyla sunkumų pavedimą vykdyti tinkamai, investicinė įmonė apie tai turi informuoti.

Pirkdama ar parduodama finansines priemones, investicinė įmonė Jūsų pavedimus turi vykdyti taip, kad pasiektų geriausią rezultatą. Tai vadinama „pavedimų vykdymu geriausiomis klientui sąlygomis“.

Pirmiausia investicinė įmonė nustato pavedimo „vykdymo vietą“, t.y. vietą, kurioje vykdomas pavedimas užtikrintų Jums geriausią rezultatą. Tokia vieta gali būti vertybinių popierių birža, prekybos vieta, kita investicinė įmonė arba pavedimą gavusi investicinė įmonė.

Įmonė geriausią rezultatą gali užtikrinti atsižvelgdama į kelis veiksnius, pavyzdžiui, kainą, vykdymo sąnaudas, vykdymo greitį ir įvykdymo tikimybę.

Pagrindiniai veiksniai, į kuriuos įmonė turėtų atsižvelgti vykdydama Jūsų pavedimą, yra kaina ir bendros sąnaudos, t.y. bendras finansinis atlygis, kurį turėsite sumokėti už sandorio įvykdymą, įskaitant kainą ir visas kitas išlaidas.

Kokią informaciją turėtumėte gauti iš Jūsų pavedimus vykdančios investicinės įmonės?

Jums turi būti pateikiama informacija, kaip įmonė praktiškai pasiekia geriausių galimų rezultatų. Teikiant tokią informaciją, nurodoma:

• kaip įmonė nustato veiksnius, kurie yra svarbiausi užtikrinti geriausius rezultatus;
• kokias įmonė pasirenka pavedimų „vykdymo vietas“;
• kad Jums davus tam tikrą nurodymą, investicinė įmonė pirmiausia vadovausis juo, o ne laikosi savo politikos, numatančios geriausio rezultato užtikrinimą. Pavyzdžiui, jei Jūs nurodėte, kad sandoris turi būti vykdomas konkrečioje rinkoje, jis turi būti vykdomas joje, nors Jūs ir prarastumėte galimybę pasinaudoti mažesne kaina kitoje rinkoje.

Kokias gausite ataskaitas?

Jums nusipirkus ar pardavus finansinę priemonę, investicinė įmonė atsiųs pavedimo įvykdymo patvirtinimą, kuriame bus nurodyta pagrindinė informacija: finansinės priemonės pavadinimas, kaina, pavedimo data, įvykdymo laikas, bendra komisinių ir kitų mokesčių suma.

Jeigu investicinė įmonė Jūsų vardu valdo ir Jūsų investicijas, ji turėtų siųsti periodines ataskaitas, kuriose būtų nurodyta informacija apie investicijų vertinimą, bendrą komisinių ir kitų mokesčių suma, taip pat Jūsų investicijų vertės pasikeitimas per ataskaitinį laikotarpį. Iš investicinės įmonės gaunamų dokumentų kopijas reikėtų saugoti. (Plačiau apie tai: Investavimo rekomendacija)

Toliau šiame straipsnyje kaip tik ir pabandysime paanalizuoti, kokie įvykiai daugiausiai įtakojo aukso kainą per pastaruosius 10 metų, bei ką ji simbolizuoja šiuo metu, t.y. kaip pastarųjų metų aukso kainos tendenciją galima interpretuoti šiandieninių pasaulinių įvykių kontekste.

Daugiausiai kainą įtakojantis veiksnys – investuotojų paklausa

Visų pirma pabandysiu pateikti pavyzdį, kuris mano manymu atsakys į daugybe klausimų. Per pastaruosius 5 metus auksą teko analizuoti pačiais įvairiausiais pjūviais. Pavyzdžiui, kokia ekonominio ciklo stadija aukso kainai yra pati pelningiausia, arba kokiam trumpalaikių ir ilgalaikių palūkanų normų skirtumui esant geriausia investuoti į auksą, arba kaip aukso kainas įtakoja infliacija bei defliacija ir pan. Tačiau, kai kildavo klausimas, kas pastaruosius 10 metų labiausiai įtakojo aukso kainą, visada žvilgsnis sugrįždavo prie to pačio kintamojo, t.y. nežmoniškai išaugusios investuotojų paklausos, ypač dėl atsiradusios naujos investavimo į auksą galimybės – aukso investicinių fondų. Norėdamas kuo vaizdingiau pailiustruoti šią mintį, žemiau kaip tik pateiksiu pastarųjų 10 metų aukso kainos grafiką bei investicinių fondų sukauptą aukso kiekį tonomis.

Kaip galima pastebėti iš pateikto grafiko, per analizuojamą laikotarpį aukso kaina pakilo nuo 400 iki 1900 JAV dolerių už Trojos unciją, kai tuo pačiu metu aukso investicinių fondų rezervai paaugo nuo 0 iki 2700 tonų. Taigi, galima drąsiai teigti, kad būtent šie instrumentai, „paprastam mirtingajam“ suteikę ypač lengvą priėjimą prie šios turto klasės, kuri iki tol buvo ganėtinai „uždara“, ženkliai išaugimo bendrą aukso paklausą, o tuo pačiu ir kainą. (Plačiau apie tai: Aukso pasiūla ir paklausa)

Be abejo, investuotojų paklausa nebuvo vienintelis veiksnys, teigiamai įtakojęs aukso kainą, tačiau atsižvelgiant į ženkliai išaugusį šios dalies svorį bendroje aukso paklausoje, galima bandyti spėti, kad būtent investuotojų paklausos įtaka buvo pati didžiausia. Ką tai reiškia? Tai, kad investuotojams staiga pakeitus nuomonę, bei nusprendus atsikratyti šios investicijos, visas procesas gali pasisukti 180 laipsnių bei sukelti ganėtinai drastišką kainos smukimą.

Pakeliui link 2000 JAV dolerių už Trojos unciją

Prieš 2008 metų krizę, kuri dar vadinama „Didžiąja recesija“, aukso kaina niekada nebuvo viršijusi 1000 JAV dolerių už Trojos unciją ribos. Tačiau po minėtos krizės JAV bei kitų šalių centriniams bankams pradėjus beprecedentį ekonomikos skatinimą, dar vadinamą „kiekybiniu skatinimu“, nemaža dalis rinkos dalyvių pradėjo ypač stipriai bijoti masinio pinigų nuvertėjimo, „Double dip“ ekonominio scenarijaus bei kitos finansinės katastrofos. Tiek pirmas, tiek ir antrasis „kiekybiniai skatinimai“ buvo tie reiškiniai, kurie aukso kainai visų pirma padėjo perkopti psichologiškai svarbią 1000 JAV dolerių už Trojos unciją kartelę, o vėliau ir 1500 JAV dolerių.

Prie viso to 2011 metų viduryje prisidėjo žinia, kad pačiai stambiausiai pasaulio ekonomikai – JAV, viena kreditų reitingų agentūra sumažino skolinimosi reitingą, t.y. JAV prarado patį aukščiausią AAA kredito reitingą. Tai sukėlė ypač rimtą JAV akcijų kainų korekciją (S&P 500 akcijų indeksas per kelias savaites smuko apie 20%) bei ypač staigų aukso kainos ralį link visų laikų piko (1911.60 JAV dolerių už Trojos unciją).

Tačiau kaip parodė tolimesni įvykiai, tai buvo galutinis aukso kainos „pasispardymas“, įtraukęs likusius baimės apsėstus investuotojus. Įdomiausiai tai, kad įvykiai susiklostė absoliučiai priešingai, negu kad dauguma investuotojų tuo metu tikėjosi. Po minėtų įvykių, ne auksas, o būtent JAV akcijos pabrango praktiškai 100%, kai tuo tarpu aukso kaina smuko kiek daugiau nei 35%!

Kaip tai galėjo nutikti?

Visų pirma, neišsipildė pačios tamsiausios „pranašų“ prognozės. Priešingai, JAV ekonomika po ilgų skatinimo metų po truputi pradėjo rodyti „gyvybės“ ženklus, atsigavo gamyba, sumažėjo nedarbas, pagerėjo tiek verslo, tiek vartotojų sentimentas, o infliacijos kaip nebuvo, taip nebuvo.

Gerėjanti makroekonominė situacija JAV centrinio banko vadovus paskatino prabilti apie galimą „kiekybinio skatinimo“ tempų mažinimą, t.y. jie iš esmės pakeitė savo retoriką, savo ruožtu ir tolimesnes žaidimo taisykles. Reaguodami į tai dauguma investuotojų gana greitai pakoregavo savo lūkesčius, kas atitinkamai labai greitai atsispindėjo aukso investicinių fondų paklausos rodikliuose bei galiausiai ir pačioje aukso kainoje.

Iš aukso investicinių fondų per 2013 metus buvo išparduota 800 tonų aukso, kitaip tariant net 30% visų aukso investicinių fondų rezervų, arba netgi 20% metinės aukso paklausos. Taigi, galiausiai įvyko kaip tik tai, apie ką ir buvo užsiminta, visas procesas labai greitai, kelių mėnesių bėgyje, pasisuko 180 laipsnių kampu. (Plačiau apie tai: Pasaulinės aukso atsargos)

Dabartinė situacija

Šiuo metu, t.y. 2014 metų rugsėjo 23 dieną, aukso kaina svyruoja ties 1220 JAV dolerių už Trojos unciją riba, arba kitaip tariant, priartėjo prie pastarųjų 4 metų žemiausio kainos lygio. Nuo 2011 metų piko aukso kaina yra pasikoregavusi kiek daugiau nei 35%, o tai jau galima vadinti tikrai rimta „meškų“ rinka. Jei panaši situacija susiklostytų pasaulio akcijų rinkoje, bendros investuotojų nuotaikos greičiausiai būtų nepalyginamai liūdnesnės

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad per pastaruosius 3 metus aukso kaina kasmet vidutiniškai smuko po 11%. Tik atidžiai išstudijavus istoriją galima susidaryti bendrą įspūdį apie dabartinės situacijos išskirtinumą. Tarkime, analizuojant pastarųjų 36 metų visus įmanomus 3 metų periodus (jų iš viso buvo 393), prastesnis rezultatas buvo viso labo 16 kartų arba vos 4% viso laiko! Todėl galima drąsiai teigti, kad vertinant vien tik pagal šį rodiklį, aukso kaina šiuo momentu yra gerokai “nukraujavusi”.

Būtent po tokio, istoriškai ypač prasto aukso kainai laikotarpio, galiausiai turime situaciją, kurią galime pavadinti labiau normalia. Aukso investicinių fondų likvidavimo procesas stabilizavosi (2014 metų antrą ketvirtį buvo parduota viso labo 40 tonų aukso), aukso rinkos kaina sugrįžo prie normos lyginant su vidutine jo išgavimo savikaina, aukso kasyklos ir vėl pradėjo draustis nuo galimo aukso kainos mažėjimo, dauguma finansų ekspertą iš ypač didelių optimistų perėjo labiau į pesimistų stovyklą. Dauguma jų įžvelgia ganėtinai prislėgtą situaciją tauriajam metalui, bei prognozuoja, kad artimiausioje ateityje kaina turėtų laikytis 1000 – 1200 JAV dolerių už Trojos unciją ribose.

Po praėjusių metų ypač didelio nuostolio, kuris buvo sąlygotas besikeičiančios JAV centrinio banko retorikos, 2014 metai kol kas yra gana stabilūs (aukso kaina nuo metų pradžios yra praktiškai nepakitusi). Iš esmės tokią situaciją šiuo metu reikėtų interpretuoti taip, kad investuotojai artimiausioje ateityje nesitiki finansinių kataklizmų ar didelės infliacijos, o priešingai, tiki tolimesniu JAV ir pasaulio ekonomikos bei darbo rinkos atsigavimu ir pan. Taigi natūralu, kad investuotojams daug pozityviau žvelgiant į ateitį, ne auksas o akcijos tampa prioritetinė investicija.

Tačiau baigdamas šį straipsnį norėčiau užduoti retorinį klausimą: „Ar galima teigti, kad auksas jau pasiekė „dugną“ ir ar dabartinė situacija akcijų rinkoje nėra panaši į tą, kuri aukso rinkoje buvo 2011 metų viduryje, kai visi buvo nusiteikę optimistiškai bei į ateitį žvelgė pro „rožinius“ akinius?“.

Hamurabio įstatymai

Kalbant apie investavimą visų pirma reikėtų kalbėti apie pinigų skolinimą bei palūkanas. Pagal šiuo metu sukauptus istorijos faktus, pirmą kartą apie skolinimą bei palūkanas buvo užsiminta Babilono karaliaus Hamurabio įstatymuose, kurie buvo parašyti prieš maždaug 3700 metų! Juose buvo paminėta, kad kažką pasiskolinus ir pasibaigus sutartam laikui privaloma viską grąžinti su tam tikru priedu. Tokia sistema šiuo metu atrodo labai logiška. Jei vienas žmogus yra sukaupęs tam tikrą pinigų sumą, jis juos gali išleisti tą pačią akimirką. Tačiau jei juos paskolina kažkokiam laikotarpiui, tai reiškia kad šiuo metu jis atsisako geresnio gyvenimo ir už tokią auką reikalauja tam tikro atlygio. Būtent tai šiuo metu ir yra dažniausiai įvardijama kaip „palūkanos“.

Italai – bankininkystės inovatoriai

Pirmieji mainai bei skolinimasis vyko tarp žmonių, šių sandorių apimtys dažniausiai nebuvo labai didelės. Tuo tarpu kalbant apie didesnio masto operacijas reikėtų analizuoti šalis. Pagal istorinius duomenis 1171 metais Italijos miestas Venecija buvo pirmasis, išleidęs obligacijas. (Plačiau apie tai: Skolos vertybiniai popieriai – obligacijos)

Tuo metu Venecijos biudžetas buvo gana prastos būklės dėl ilgai trukusių karinių konfliktų. Išleidžiant obligacijas buvo siekiama kažkiek stabilizuoti miesto finansus. Kas yra įdomiausia, tai kad išleista obligacijų emisija buvo priverstinė, t.y. miesto gyventojas turėjo įsigyti tam tikrą jų kiekį. Išleistos obligacijos tuo metu mokėjo 5% metinę palūkanų normą. Praktiškai 200 metų, iki maždaug 1379, nebuvo pradelstas nė vienas palūkanų mokėjimas.

Po Venecijos miesto “sėkmės” platinant obligacijas, jos pavyzdžiu pasekė ir kiti Italijos miestai, kaip pavyzdžiui Genuja ir Florencija. Taigi, galima teigti, kad Italija buvo ta šalis, kur buvo oficialiai sukurtos obligacijos. Italai dažnai yra vadinami “bankininkystės inovatoriais”, tačiau paradoksalu tai, kad būtent Italijos akcijų ir obligacijų pastarojo 110 metų realios istorinės grąžos yra vienos iš prasčiausių tarp išsivysčiusių šalių.

Pirmoji pasaulyje akcinė bendrovė

Bėgant metams dauguma prekybinių kelių iš Venecijos persikėlė į Olandiją, kur Briugė ir Antverpenas tapo ne tik prekybiniais bet ir finansiniais centrais. Daugelio naudojamas terminas „birža“ kilo būtent Olandijos mieste Briugėje. Tačiau vis dar nėra aiški šio žodžio kilmė. Vieni tai sieja su lotynišku žodžiu “bursa” (liet. krepšys), kiti jį sieja su viena populiariausių vietų, kur rinkdavosi prekeiviai – „Van der Borsa“ namais.

Kalbant apie investavimą daugumai investuotojų daug patrauklesnės yra akcijos. Pati pirmoji ribotos atsakomybės akcinė bendrovė buvo įsteigta 1602 metais Amsterdame. Bendrovės pavadinimas buvo „Dutch East India Company“. Pačios kompanijos veikla buvo susijusi su prekyba prieskoniais, kas tuo metu atrodė labai pelninga bei perspektyvi veikla. Netrukus po šios kompanijos įkūrimo buvo įsteigta ir akcijų birža, kurioje buvo galima prekiauti šios kompanijos akcijomis.

Praktiškai tuo pačiu metu buvo sukurtos išvestinės finansinės priemonės, kaip pavyzdžiui pirkimo ar pardavimo pasirinkimo sandoriai, kurių kainos buvo susietos su konkrečių akcijų arba tam tikrų žaliavinių prekių, pavyzdžiui tulpių svogūnėlių, kainomis.

Po Olandijos finansų centras persikėlė į Angliją. 1693 metais ši šalis išleido savo pirmąją obligacijų emisiją (vėlgi, kad galėtų finansuoti karus). Tuo pat metu buvo įsteigtas ir Anglijos centrinis bankas. 1711 metais Anglijoje buvo įsteigta „South Sea Company“, kuri prekiavo su Lotynų Amerika. Visi kaip pamišę pirko šios kompanijos akcijas, kol galiausiai 1720 metais, akcijos kainai padidėjus 850%, burbulas sprogo. Juokingiausia tai, kad vienas iš protingiausių mūsų planetos mokslininkų – Isaac Newton – dalyvavo šiame žaidime ir galiausiai labai stipriai „nudegė“. Po šio įvykio jis yra pasakęs: „Aš galiu apskaičiuoti dangaus kūnų judėjimą, tačiau ne žmonių pamišimą“.

Na ir galiausiai 1790 metais akcijomis buvo pradėta prekiauti Jungtinės Amerikos Valstijose. Per pastarąjį šimtmetį būtent JAV tapo pasaulio supervalstybe, jos sukuriamas bendrasis vidaus produktas yra didžiausias, finansų rinka pati stambiausia, pažangiausia bei inovatyviausia, ji pritraukia daugiausiai pinigų, talentų bei investuotojų dėmesio, joje sukuriama daugiausiai naujų finansinių produktų bei teorijų.

Istorijos pamokos

Taigi, kokių pamokų galima išmokti iš finansų istorijos? Visų pirma – geografinis finansų centras bei pinigai nuolat migravo. Taigi drąsiai galima teigti, kad kažkada ateityje juo bus nebe JAV, o kažkuri kita šalis, tačiau šiuo metu niekas tiksliai negali pasakyti kokia šalis tai bus, bei kada įvyks pasikeitimas. Visų antra – pati finansų rinka yra nuolat besikeičianti, todėl yra būtina mokėti prisitaikyti prie kintančių sąlygų.

Na ir paskutinis dalykas – per pastaruosius 500 metų finansų rinkos išgyveno ne vieną kainų burbulą, o tai yra pats geriausias žmogaus godumo, iracionalumo ir galiausiai baimės įrodymas. Jei šių psichologinių būsenų nepavyko pakeisti per puse tūkstantmečio, vargu ar kas pasikeis per kiekvieno iš mūsų sąlyginai trumpą gyvenimą. Vienas iš būtų, kaip to galima išvengti, tai investuojant pinigus stengtis turėti realius lūkesčius, turėti aiškiai apibrėžtą strategiją bei disciplinuotai jos laikytis. (Plačiau apie tai: Pagrindinės psichologinės investuotojų problemos)

Pinigų karta rubrikoje “Investuotojo enciklopedija” apie Lietuvos finansų rinkos istoriją pasakoja Donatas Frėjus.