• Lyginamoji analizė (palyginamosios vertės metodas) – palyginti paprastai ir greitai pritaikomas metodas, ir būtent dėl to pats populiariausias pagal naudojimo dažnumą. Nepaisant to, kad jis atrodo gan paprastas ir nesudėtingas, nepatyręs vertintojas gali padaryti tikrai daug klaidų.
• Diskontuotų pinigų srautų metodas – tai pat labai plačiai taikomas vertinimo metodas. Šis metodas paprastai naudojamas oficialiems dokumentams bei akcijų vertei nustatyti, kuomet vertinimą atlieka profesionalūs investuotojai. Tai gana sudėtingas ir daug darbo reikalaujantis metodas, tinkamas tik profesionalams.
• Atstatomosios vertės metodas – kiek rečiau taikomas metodas, ir reikalingas tuomet, jei dėl tam tikrų priežasčių pirmieji du nėra įmanomi. Šis metodas gali labiausiai nutolti nuo tikrųjų rinkos verčių, ir dažnai gali būti naudojamas įvairiais manipuliaciniais tikslais.

Nepaisant to, kad gali būti naudojami ir kiti metodai, paprastai jie yra kilę iš šių trijų. O vertinimo metodika atrodo patikimai tik tuomet, kuomet ji yra visuotinai pripažinta ir plačiai naudojama.

Verslo vertinimas yra ypatingai daug žinių bei finansinės patirties reikalaujantis darbas, ir tik aukščiausio lygio profesionalai gali tai atlikti su atitinkamu jautrumu bei tikslumu. Bene paprasčiausias ir greičiausiai atliekamas vertinimas yra naudojantis pirmuoju (palyginamosios vertės) metodu, tačiau norint pastebėti tarp turto objektų esančius skirtumus, taip pat reikia nemažai žinių bei patirties. (Plačiau apie tai: Funadamentali analizė)

Pagrindinės finansinės ataskaitos yra šios:

• Pelno (nuostolių) ataskaita – parodo įmonės pajamas bei sąnaudas, ir jų struktūrą per ataskaitinį laikotarpį. Taip pat nurodomas įmonės gautas pelnas ar nuostolis;
• Balansas – pateikia momentinę informaciją sudarymo datai apie įmonės finansinę būklę. Balanse galima rasti už kokią sumą įmonė turi turto, kiek yra įsiskolinusi, kokios jos gautinos sumos ir pan.;
• Pinigų srautų ataskaita – suteikia informaciją apie pinigų judėjimą įmonės pagrindinėje, investicinėje ir finansinėje veikloje (ši ataskaita rengiama tik didesnėms įmonėms).

Taip pat prie „metinių finansinių ataskaitų“ būtina nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas, kuris detalizuoja finansinėse ataskaitose pateiktą informaciją.

Kas ir kada jas rengia?

Iš esmės visos įmonės (išskyrus: individualias, TŪB ir KŪB) privalo rengti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, remiantis „verslo apskaitos standartais“ ir pateikti jas registrų centrui elektronine forma. Ten jos už tam tikrą mokestį yra visiems viešai prieinamos.

Metinės ataskaitos turi būti paruoštos ir patvirtintos akcininkų susirinkimo per keturis mėnesius nuo fiskalinio laikotarpio (dažniausiai jis sutampa su kalendoriniais metais) pabaigos. Dar per 30 dienų nuo patvirtinimo jos turi būti pateiktos registrų centrui. Jei bendrovė atitinka nustatytus kriterijus (žr. žemiau), jog finansinės ataskaitos turi būti audituojamos.

Finansinių ataskaitų laikotarpiai ir tipai

Tačiau reikia nepamiršti, kad įmonių finansinė atskaitomybė gali būti ne tik metinė. Nors tik metinės ataskaitos yra privalomos biržoje nekotiruojamoms įmonėms. Tuo tarpu, jei įmonių akcijos ar obligacijos yra listinguotos biržoje, tokios įmonės turi rengti bei pateikti ir tarpines (ketvirtines) finansines ataskaitas (paprastai per du mėnesius), nors silpnai išvystytose rinkose ši taisyklė gali ir negalioti. Didesnės, net ir biržoje nelistinguojamos įmonės paprastai taip pat ruošia ketvirtines formas – savo reikmėms, arba to reikalauja kreditoriai, draudimo bendrovės.

Metinių ataskaitų fiskalinis laikotarpis bemaž visuomet sutampa su kalendoriniais metais. Kai kurios bendrovės, kurių verslas yra stipriai sezoniškas pasirenka nukelti savo fiskalinių metų pradžią, taip pagerindamos savo balanso rodiklius metinių ataskaitų pabaigai.

Šie dokumentai gali būti konsoliduoti arba ne. Jei įmonė turi dukterinių bendrovių, ji privalo ruošti ir konsoliduotą ataskaitą, iš kurios matytųsi visos įmonių grupės rezultatas. Būtent į konsoliduotus skaičius turėtų kreipti daugiau dėmesio investuotojai, analizuojantys bendrovę.

Auditas

Audituojamos būna tik metinės įmonių ataskaitos. Auditorių paprastai renkasi pati bendrovė (tvirtina akcininkų susirinkimas), ir jei įmonė nesiekia didinti savo vardo patikimumo, dažniausiai auditoriais pasirenkami pigesni bei lengviau sukalbami šios paslaugos teikėjai.

Kas privalo savo ataskaitas audituoti? Kitų bendrovių, ar UAB atitinkanti 2 iš šių kriterijų: (1) pajamos >3,5 mln. EUR, (2) turtas > 1,8 mln. EUR, (3) darbuotojų > 50, turi pasirūpinti, kad finansinės ataskaitos būtų audituojamos.

Tuo tarpu listinguojamos bendrovės turi keletą papildomų taisyklių dėl auditoriaus pasirinkimo, tačiau ir pačios dažniau renkasi garsesnes auditorių įmones: tai didina įmonės skaidrumą ir patikimumą.

Kur jas galima rasti?

Jei Lietuvos įmonių akcijos kotiruojamos biržoje, tuomet jų ataskaitas surasti nėra sudėtinga – jas galima visuomet rasti Nasdaq OMX interneto puslapyje, arba pačių įmonių svetainėse.

Jei įmonės nekotiruojamos, jos paprastai linkusios duomenis apie save slėpti. Vis tik, jų ataskaitas beveik visuomet (nors ir kiek pavėlavusias) galima rasti registrų centre, arba nusipirkti iš privačių atitinkamų paslaugų teikėjų (CreditInfo, CrefitReform ir pan.). Užsienio įmonių duomenis taip pat galima užsakyti, tik jos kainuoja gerokai brangiau.

Finansinių ataskaitų rinkiniai – kokios įmonės kokias finansines ataskaitas ruošia?

Nuo 2016 metų, priklausomai nuo įmonės dydžio, ji turi ruošti tokį finansinių ataskaitų rinkinį:

• Labai mažos (mikro) įmonės (atitinka bent 2 iš šių 3 kriterijų: pajamos neviršija 0,7 mln. EUR, turtas neviršija 0,35 mln. EUR, darbuotojų skaičius neviršija 10) – privalo ruošti tik trumpą balansą bei trumpą pelno (nuostolio) ataskaitą.
• Mažos įmonės (atitinka bent 2 iš šių 3 kriterijų: pajamos neviršija 8 mln. EUR, turtas neviršija 4 mln. EUR, darbuotojų skaičius neviršija 50) – privalo ruošti sutrumpintą balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą (pilną) bei aiškinamąjį raštą.
• Vidutinės įmonės (atitinka bent 2 iš šių 3 kriterijų: pajamos neviršija 40 mln. EUR, turtas neviršija 20 mln. EUR, darbuotojų skaičius neviršija 250) – privalo ruošti balansą (pilną), pelno (nuostolių) ataskaitą (pilną), pinigų srautų ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą ir aiškinamąjį raštą. Taip pat privalomas metinis pranešimas.
• Didelės įmonės (atitinka bent 2 iš šių 3 kriterijų du metus iš eilės: pajamos viršija 40 mln. EUR, turtas viršija 20 mln. EUR, darbuotojų skaičius viršija 250) – privalo ruošti balansą (pilną), pelno (nuostolių) ataskaitą (pilną), pinigų srautų ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą ir aiškinamąjį raštą. Taip pat privalomas metinis pranešimas.