Taip pat, kaip ir kiekvienais metais pabandysime susisteminti, kaip finansų rinkų „guru“ sekėsi (ar nesisekė) prognozuoti šių metų svarbiausius finansų rinkų pokyčius, bei kokias prognozes jie dalina kitiems, t.y. 2018 metams.

2017 metų lyderiai

Pažvelgus į žemiau pateiktą grafiką galima drąsiai konstatuoti, kad 2017 metai buvo ypač pelningi metai – visos pagrindinės turto klasės sugeneravo teigiamą grąžą (išskyrus JAV dolerį). Tačiau šioje vietoje taip pat reikėtų pabrėžti, kad grafike esanti turto klasių grąža yra pateikiama JAV doleriais, taigi Euro zonos investuotojai visų turto klasių grąžą turėtų pakoreguoti atimdami JAV dolerio pokytį, t.y. maždaug tokiu dydžiu sumažindami pateiktą turto klasių grąžą.

Kaip galima pastebėti iš pateikto grafiko, pati pelningiausia turto klasė (iš mūsų analizuojamų 8 pagrindinių turto klasių) buvo besivystančių rinkų akcijos, kurios nuo metų pradžios iki gruodžio 28 dienos pabrango netgi 30%. Kitos dvi pelningiausios investicijos taip pat buvo akcijų rinkoje: Europos-Azijos akcijos (+25%) ir JAV akcijos (+22%). Įvertinus pateiktus visų turto klasių rezultatus galima teigti, kad 2017 metai buvo investavimo į akcijas metai.

Tuo tarpu vertinant kitą rezultatų pusę matome, kad prasčiausiai sekėsi JAV valstybinių obligacijų (+2.2%) ir JAV nekilnojamojo turto (+3.3%)  turto klasėms, kurios nors ir išvengė nuostolių, tačiau kurių prieaugis buvo minimalus.

Įdomiausios 2017 metų prognozės

Kai jau žinome šių metų nugalėtojus bei pralaimėtojus, galime pasiaiškinti, o kaip gi sekėsi finansų rinkų „guru“ su 2017 metų prognozėmis.

Visas 2017 metų prognozes norėtųsi pradėti nuo akcijų, o konkrečiau JAV akcijų prognozių. Praėjusių metų pabaigoje visi Bloomberg naujienų agentūros apklausti Wall Street bankų investicijų strategai į 2017 metus žvelgė optimistiškai ir prognozavo, kad pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 šiuos metus pabaigs ties 2356 punktų riba, arba kitaip tariant neskaičiuojant mokėtinų dividendų per metus pakils +5.2%.

Taigi, kaip matome, nors finansų rinkų „guru“ ir buvo nusiteikę optimistiškai, tačiau optimizmu netryško. Kas tuo metu lėmė tokį jų konservatyvumą? Galima būtų įžvelgti kelias priežastis. Visų pirma tai, kad praėjusių metų pabaigoje JAV akcijos buvo sąlyginai brangios, o tai ilguoju laikotarpiu sąlygoja mažesnę tikėtiną investicijų grąžą bei didina kainų korekcijos tikimybę. Taip pat tuo metu vyravo lūkesčiai, kad JAV palūkanų normos toliau kils, kas iš principo brangins skolinimąsi ir mažins įmonių pelningumą. Na ir galiausiai, buvo tikimasi kad JAV doleris ir toliau brangs, o tai turės neigiamą įtaką JAV bendrovių užsienio pardavimams.

Iš vienos pusės kaip ir galima teigti, kad visi ekspertai pataikė – pagrindinis JAV akcijų indeksas, kaip matėme iš aukščiau pateiktų skaičių, šiais metais sugeneravo teigiamą grąžą. Tačiau vertinant šiek tiek išsamiau matome, kad tas jų pataikymas buvo labai prastas – tas pats indeksas S&P 500 šiuo metu yra ties 2690 punktų riba, arba kitaip tariant nuo metų pradžios pabrango +20.1%. Taigi, nors investicijų strategai ir teisingai numatė JAV akcijų indekso judėjimo kryptį, tačiau jų bendras vertinimas labai reikšmingai nukrypo nuo tikrovės.

Kaip turbūt dauguma jau suprato iš aukščiau pateiktų 2017 metų prognozių prielaidų, nepasiteisino ir kelios kitos susijusios prognozės. Visų pirma dauguma prognozavo tolimesnį JAV dolerio brangimą, arba kitaip tariant euro pigimą. Priminsiu, kad praėjusių metų pabaigoje euro ir JAV dolerio valiutos kursas buvo lygus 1.05. Kaip jau turbūt dauguma žino, šiais metais JAV doleris ne tik kad nepabrango, o gana reikšmingai atpigo (-12.5%) – šiuo metu euro ir JAV dolerio kursas svyruoja ties 1.20 punktų riba.

Na o šis įvykis buvo gana stipriai susijęs su kita nelabai vykusia prognoze – JAV palūkanų normų didėjimu. 2016 metų pabaigoje JAV 10 metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas svyravo ties 2.45%. Dauguma analitikų tikėjosi, kad šiais metais obligacijų pajamingumas toliau stabiliai kils ir metų pabaigoje netgi pasieks 3.0% ribą. Deja, tačiau taip neįvyko. Šiuo metu JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas yra netgi mažesnis negu kad buvo metų pradžioje – 2.42%.

Taigi, bandant apibendrinti investavimo strategų darytas prognozes šiems, t.y. 2017 metams, galima teigti, kad jos buvo nelabai vykusios. Galbūt kaip vieną iš tokių labiau „pavykusių“ prognozių būtų galima įvardinti rekomendaciją didesnę investicijų portfelio dalį paskirti besivystančių rinkų akcijoms. Ši rekomendacija iš esmės buvo aiškinama tuo, kad tiek besivystančių rinkų valiutos, tiek ir besivystančių rinkų įmonių akcijos per pastaruosius 5 metus buvo gana stipriai „nukraujavusios“, o tai reiškia, kad ateityje jų laukė didesnis potencialus uždarbis, negu kad investuojant į sąlyginai brangias JAV akcijas. Džiaugiamės, kad 2017 metų sausio mėnesį vykusio renginio „Periodinė finansų rinkų apžvalga“ metu mes taip pat išskyrėme besivystančių rinkų akcijas (kaip ir kitus du akcijų regionus) kaip vieną potencialiausių investavimo krypčių.

Kur geriausia investuoti 2018 metas?

Na o dabar pereikime prie 2018 metų prognozių ir pradėkime nuo ekonomikos, t.y. pažvelkime kokį augimą tiek viso pasaulio, tiek ir atskirų regionų ekonomikoms prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Taigi, 2018 metais TVF prognozuoja, kad viso pasaulio ekonomikos augimas padidės 0.1% iki +3.8%. Didžiąją dalį pasaulio ekonomikos augimo sudarys besivystančių rinkų ekonomikų augimas (+4.9%), kai tuo tarpu išsivysčiusių šalių ekonomikos turėtų augti vos +2.0%. Taigi, kaip matome viena pagrindinių institucijų pasaulio ekonomikai prognozuoja tolimesnį augimo trendą, netgi su nedidele akceleracija.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomikai yra prognozuojamas tolimesnis ekonomikos augimas, labai tikėtina, kad turėtų didėti ir infliacija. TVF kaip tik tokį scenarijų ir „paišo“. Pagal jų prognozes 2018 metais išsivysčiusių šalių infliacijos tempas turėtų siekti 1.7%, tuo tarpu besivystančių rinkų infliacijos tempas – 4.4%. Su didėjančia infliacija labai tikėtina po truputi matysime ir didėjančias bazines palūkanų normas.

Kaip pavyzdžiui, remiantis CME FedWatch įrankiu galime matyti, kad šiuo metu yra maždaug 70% tikimybė, kad iki 2018 metų pabaigos JAV bazinė palūkanų norma bus pakelta 2 arba 3 kartus iki 1.75 – 2.0% ribos (šiuo metu yra 1.5%). Be abejo, reikėtų suprati, kad jei dėl kažkokių priežasčių JAV ekonomikos augimas pradeda „šlubuoti“ bei yra mažesnis negu kad prognozuojama, arba pavyzdžiui infliacija nedidėja o priešingai mažėja, tokiu atveju bazinių palūkanų kėlimas gali būti nukeltas.

Tuo tarpu iš kitos pusės, jei bazinių palūkanų kėlimas įsibėgėja, greitai galime pamatyti tokią situaciją, kai trumpo laikotarpio (tarkime 3 mėnesių) JAV valstybinių obligacijų pajamingumas priartėja prie ilgo laikotarpio (kaip pavyzdžiui 10 metų trukmės) pajamingumo, o tokia situacija per pastaruosius 50 metų signalizuodavo apie artėjančią recesiją.

Kokios prognozės JAV akcijoms, kurios sudaro puse viso pasaulio akcijų kapitalizacijos?

Na ir galiausiai priėjome prie įdomiausios turto klasės, t.y. akcijų. Kokius gi akcijų kainų pokyčius kitiems metams prognozuoja tie patys finansų rinkų ekspertai? Žvelgiant į 5 stambiausių bankų (BMO, UBS, Deutsch Bank, Credit Suisse ir Morgan Stanley) strategų prognozes galima pastebėti, kad visi jie yra nusiteikę ypač optimistiškai. Šių bankų investicijų strategai tikisi, kad 2018 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 2855 punktų ribą, arba kitaip tariant nuo dabartinio 2690 punktų lygio pakils maždaug +6% (plius dividendai).

Tikrai optimistiškos prognozės!!! Kyla elementarus klausimas “Iš kur?”. Pati pagrindinė tokių optimistiškų prognozių priežastis – tolimesnis įmonių pelnų augimas, kuris prognozuojama kitais metais turėtų siekti maždaug 10%. Taip pat dauguma ekspertų tikisi, kad ilgesnio laikotarpio palūkanos ir toliau išliks nedidelės (iki 2.0%), taip pat daug vilčių yra dedama į mokestinės aplinkos pagerinimą.

Tačiau kad ir kaip gražiai skambėtų šios stambiausių pasaulio bankų strategų prognozės, ne visi yra tokie optimistai. Tarkime žymus ekonomikos bei finansų rinkų istorikas Nial Ferguson, vertindamas dabartinę pasaulio ekonomikos bei pagrindinių turto klasių situaciją, įžvelgia daug panašumų su 2008 metų prieš-kriziniu periodu. Visų pirma jis pamini tai, kad daugelio turto klasių kainos šiuo metu yra pasiekusios visų laikų rekordus, t.y. turtas yra brangus. Tačiau kaip pagrindinį veiksnį, kuris kelia daugiausiai grėsmės, jis įvardino tai, kad baigiasi pasaulio centrinių bankų skatinimo programos (kitaip tariant „medicina“). JAV ir Didžiosios Britanijos centriniai bankai jau kelia bazines palūkanų normas, netrukus Europos centrinis bankas turėtų nutraukti vykdomą kiekybinio skatinimo programą. Būtent besitraukiantis skatinimas arba kitaip tariant griežtėjanti pinigų politika anksčiau ar vėliau turės neigiamos įtakos tiek pasaulio ekonomikai, tiek ir akcijų rinkoms. Savo ganėtinai bauginantį straipsnį Boston Globe jis baigia taip (vertimas iš anglų kalbos): „Nėra dviejų vienodų finansinių krizių. Kita krizė nebus tokia kaip paskutinioji. Tačiau kita krizė bus ir, kadangi finansų rinkų skatinimo programos („medicina“) yra nutraukinėjamos, ta krizė artėja. Šį kartą įsidėmėkite mano žodžius.“

Be abejo, kaip ir visada, paskyrus daugiau laiko, galima gana nesunkiai surasti ir daugiau neigiamų prognozių, kaip pavyzdžiui du garsūs investuotojai Jim Rogers ir Marc Faber visą pasaulį jau ne pirmus metus perspėjinėja apie artėjančią didžiausią visų laikų krizę, per kurią akcijų kainos smuks daugiau nei 50%, o aukso kaina pasieks naujas visų laikų aukštumas. Tačiau jų prognozės neišsipildo pastaruosius kelerius metus, tai klausimas kodėl turėtų išsipildyti kitais metais. (Plačiau apie tai: Finansų gidas: kur vertėtų investuoti 2016-aisiais?)

Apibendrinimas

Paklausite, tai kuriais „guru“ geriau tikėti. Atsakysime – geriau netikėti nei vienais, o mąstyti savo galva, stebėti besikeičiančią finansų rinkų situaciją ir atitinkamai reaguoti į pokyčius. Kaip jau ne kartą yra tekę minėti, visos šios prognozės, kad ir iš kokių protingų ar patyrusių ekspertų lūpų sklistų, galiausiai yra tik spėjimai, o moksliniai tyrimai jau seniai patvirtino, kad tokie spėjimai ilgainiui pridėtinės vertės investuotojams nesukuria. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Valiutų rinka, taip pat žinoma kaip FOREX (angl. foreighn exchange) rinka, yra prekybos skirtingomis valiutomis tinklas, apimantis daugybę valstybių. Ši finansų rinkos kategorija pasižymi didžiausiomis apyvartomis (per dieną apyvarta viršija 4 trilijonus USD) ir prekyba čia vyksta be sustojimo. Tai necentralizuota rinka, kas reiškia, kad nėra vienos konkrečios vietos, o sandoriai sudaromi daugelyje pasaulio taškų. Galima sakyti, kad šią rinką sukuria daugybė komercinių bankų, centrinių bankų, „hedge“ fondų, kitų finansinių institucijų bei privačių investuotojų, ir spekuliantų, kurie prekiauja užsienio valiutomis.

Intensyviausiai prekiaujamos valiutos:

• JAV doleris (USD)
• Euras (EUR)
• Japonijos jena (JPY)
• Jungtinės Karalystės svarai (GBP)

Neskaitant finansinių institucijų, kurios prekiauja valiutomis komerciniais bei apsidraudimo tikslais, valiutų rinka yra labiau žinoma tarp spekuliantų, nei ilgalaikių investuotojų.

Itin aukštas likvidumas, maži kainų skirtumai tarp pasiūlos ir paklausos, bei niekada nesustojantys svyravimai daro šią rinką itin tinkama greitoms spekuliacijoms. Prekyba valiutomis yra gigantiška industrija orientuota į pastangas pritraukti kuo daugiau individualių prekiautojų, žadant jiems lengvą uždarbį, kas vėliau pasirodo ne taip ir paprasta.

Bandant suvokti bendrą pasaulio ekonomikos situaciją tarprinkinė analizė dažniausiai pradedama nuo JAV dolerio analizės. Paprastai manoma, jog brangstantis JAV doleris linkęs mažinti infliaciją (nesukelia infliacijos grėsmės). Taip yra todėl, kad brangdamas JAV doleris anksčiau ar vėliau paskatina žaliavų kainų smukimą, pingančios žaliavos nulemia mažesnes bendrąsias rinkos palūkanas ir atitinkamai brangesnes obligacijas. Tuo tarpu pingantis JAV doleris sukelia priešingas pasekmes: brangina žaliavas ir ilgainiui atpigina obligacijas ir akcijas.

Visgi šių priklausomybių negalima laikyti 100% teisingomis. Didžiausias klaustukas: kiek laiko gali užtrukti, iki kol šie ryšiai realizuosis? Iki tol, kol pingantis JAV doleris atpigins akcijas gali praeiti iki kelių metų. O kartais šios priklausomybės tiesiog išsikraipo.

Pingantis doleris = infliacija

Tokia lygybė dažniausiai teisinga, tačiau paprastai užtrunka gana nemažai laiko, kol JAV dolerio smukimas sukelia realiai ekonomikoje juntamą infliaciją. Infliacijos pavojus investuotojams dažniausiai signalizuoja, jog laikas parduoti obligacijas – ir jos pradeda pigti (potencialiai didėjančios infliacijos kontekste jų grąža yra per maža). Tačiau kaip suvokti, jog procesas prasidėjo? Atsakymas – stebėti žaliavų kainas. Kai žaliavos brangsta, o doleris pinga, investuotojai tai supranta kaip augančios infliacijos signalus.

Galioja ir priešinga priklausomybė – brangstantis JAV doleris pradeda teigiamai veikti obligacijų ir akcijų kainas, kai pradeda smukti žaliavų kainos.

Infliacija – esminė sąsaja tarp JAV dolerio ir žaliavų: žaliavinių prekių kainos yra pagrindinis ateities infliacijos rodiklis. Žaliavų rinkose visų pirma ir pasimato JAV dolerio infliacinis poveikis.

Auksas rodo greičiau

Jei nagrinėjame žemiau pateiktą grafiką, JAV dolerio ir bendrinio žaliavų indekso priešinga priklausomybė atrodo akivaizdi, tačiau esminis klausimas – kuri rinka ir kaip greitai pirma parodo tam tikrus signalus. Dažniausiai galima pastebėti, kad visų pirma įvyksta JAV dolerio tendencijos pasikeitimai, kurie veda prie žaliavų kainų tendencijų pasikeitimo. Skirtumas tarp vienos ir kitos rinkos pokyčių gali svyruoti nuo 3 iki 18 mėnesių.

Tokiu atveju kyla klausimas, kas padėtų greičiau įvertinti esamą padėtį bei besiformuojančias tendencijas? Atsakymas – aukso rinka. Aukso kainos į JAV dolerio kainą reaguoja greičiau nei bendrųjų žaliavų kainos. Manoma, jog taip yra todėl, kad auksas naudojamas kaip apsidraudimas nuo infliacijos.

Krentant JAV dolerio kursui reikia daugiau dolerių, norint nusipirkti tą patį kiekį aukso, todėl aukso kaina išreikšta JAV doleriais kyla. Ir atvirkščiai, kai JAV dolerio kursas kyla, reikia mažiau dolerių, norint nupirkti konkretų kiekį aukso, todėl aukso kaina išreikšta JAV doleriais krenta.

Papildomas argumentas – JAV doleris sudaro ne mažą dalį daugelio pasaulio šalių Centrinių bankų rezervų. Realiai aukso ir JAV dolerio ryšys iliustruoja kovą tarp materialaus ir finansinio turto. Dėl to, jog ši valiuta jau ilgą laiką traktuojama kaip rezervinė pasaulio valiuta, aukso tendencijas bandoma analizuoti remiantis JAV dolerio kaina. Taigi, siekiantys investuoti į auksą visų pirma turėtų analizuoti JAV dolerio tendenciją. JAV dolerio pardavimo signalas dažniausiai sutampa su aukso pirkimo signalu ir atvirkščiai.

Euras ir auksas

Jei aukso kainos juda priešingai nei JAV dolerio kainos, o kokia nors valiuta yra neigiamai priklausoma nuo JAV dolerio – pavyzdžiui euras, tokiu atveju euro ir aukso kainų tendencijos turi sutapti, t.y. brangsta auksas – brangsta ir euras ir atvirkščiai. Šis aspektas svarbus ir tuo požiūriu, jog JAV doleris priešingai veikia daugelį pasaulio valiutų, t.y. jei jis brangsta dauguma pasaulio valiutų linkusios pigti.

Svarbiausia priešingai priklausoma valiutų pora pasaulyje – JAV doleris ir euras. Eurozonos valstybės yra antras pagal dydį pasaulyje ekonominis regionas po JAV, o šio regiono valiuta yra labiausiai linkusi veikti kaip anti-doleris, t.y. kilti kai JAV doleris smunka ir atvirkščiai (žemiau pateikti Euro ir aukso grafikai gerai iliustruoja šį teiginį). Išimtis 2008 metų gruodžio – 2009 metų kovo laikotarpis, kai euras pigo, tuo tarpu auksas išlaikė savo vertę, tačiau tai galėjo būti vertinama kaip tolimesnio Euro brangimo ženklas).

Nafta

Antra, labai svarbi žaliava, daranti didelę įtaką bendriniam pasaulio žaliavų indeksui yra nafta. Šiandien praktiškai nei viena išsivysčiusi šalis negalėtų gyventi be naftos, todėl šios žaliavos kainų pokyčiai labai stipriai veikia pasaulio infliacinius lūkesčius. Neigiama naftos priklausomybė nuo JAV dolerio kainų ryškiausiai pradėjo matytis 1970 m. kai smunkantis JAV doleris paskatino naftos gamintojus tiesiog perskaičiuoti jos kainas – taip siekta išlaikyti pinigų, gautų iš naftos pardavimo, perkamąją galią.

Pingantis JAV doleris skatino naftos kainų kilimą, tai „užsukdavo“ infliacinę spiralę ir galiausiai ekonominį nuosmukį arba recesiją. Paprastai to pasėkoje siekdamas kovoti su infliacija JAV Federalinis rezervų bankas didindavo bazines palūkanų normas, o tai anksčiau ar vėliau vėl grąžindavo JAV dolerio patrauklumą ir pastarasis pradėdavo brangti.

Auksas apie viską

Kaip minėta anksčiau – kylantis JAV doleris galiausiai paskatins bendrąjį pasaulio žaliavų indeksą pasukti žemyn, tuo tarpu krentantis JAV doleris anksčiau ar vėliau pradės stumti žaliavų kainas į viršų. Esminis klausimas – kada?

Vertinant istorinius duomenis matosi, jog aukso kainos pirmosios pateikia pirmuosius tendencijos apsigręžimo ženklus. Vykstant esminiams tendencijos lūžiams laikotarpis tarp aukso kainos pokyčių ir bendrinio žaliavų indekso pokyčių gali siekti iki metų. Jei tendencija nėra esminė, skirtumas svyruoja apie 4 mėnesius. Įvertindami šį faktorių galime analizuoti ir JAV dolerio bei bendrųjų žaliavų indekso grafiką.

Kaip matome iš aukso ir žaliavų kainų grafikų, auksas tam tikrą dugną pasiekė dar 2008 metų pabaigoje, ir tuo metu kai žaliavos pasiekė dugną – 2009 metų kovą – auksas jau buvo pakilęs. Būtent toks scenarijus galėtų duoti užuominą, kuria kryptimi toliau turi judėti bendrai žaliavų kainos.