Ekonomistai ūkio augimą dažniausiai prognozuoja keliems mėnesiams ar net keleriems metams į priekį, o ekonomiką, kurioje veikia milijonai individų, nuspėti gali būti gerokai sudėtingiau, nei Nagliui Šulijai išpranašauti orą. Todėl svarbu užduoti sau klausimą, kaip stipriai turėtume pasikliauti ekonomistų nuomone atlikdami investicinius sprendimus? (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Geri ekonomistai puikiai supranta, kad nėra aiškiaregiai. Pavyzdžiui, buvęs JAV federalinio rezervų banko pirmininkas Benas Bernanke kalbėdamas Prinstono universiteto abiturientams juokavo, kad „ekonomika yra labai rafinuota mokslo sritis, kuri puikiai ir tiksliai ekonominės politikos formuotojams geba paaiškinti, kodėl jų praeities sprendimai yra neteisingi. Dėl ateities sprendimų – ne tiek jau labai“.

Ekonomika nuo daugelio mokslo sričių skiriasi tuo, kad šios srities mokslininkai negali patikrinti savo išvestų teorijų laboratorijose. Ekonomistai neturi galimybės testuoti šalies ekonomikos šimtus kartų, keisdami tik vieną fiskalinės ar monetarinės politikos kintamąjį tam, kad galėtų nustatyti tikslų jo poveikį. Vietoje to, šios srities mokslininkai privalo pasikliauti istoriniais duomenimis, kurie, daugeliu atvejų, siekia tik kelis dešimtmečius. Tokios informacijos nepakanka, kad būtų atlikta pakankama ekonominė analizė.

Kalbant apie ekonominę analizę, ji atliekama sudarant ekonominius modelius, kurie paremti matematiniais įrankiais. Jos paskirtis – paaiškinti, kaip veikia ekonomika. Tačiau problema yra ta, kad šalies ūkį veikia daugybė veiksnių, kurie ne visada gali būti paaiškinti remiantis skaičiais. Be to, daroma prielaida, kad ekonomikos subjektų elgsena turėtų būti racionali, tačiau visi puikiai suprantame, kad individas dažnai vadovaujasi emocijomis, o ne protu. Kita vertus, greitai besikeičiantis ir tarpusavyje vis labiau susijęs pasaulis vis dažniau paneigia modelius, kurie iki šiol daugiau ar mažiau sugebėdavo paaiškinti, kaip veikia ūkis bei jo subjektai.

Kad geriau suprastume ekonomistų darbo rezultatus, panagrinėsime Lietuvos ekonomikos specialistų, dirbančių Lietuvos banke, finansų ministerijoje bei Lietuvos komerciniuose bankuose, prognozes. Nagrinėjamu 2007 – 2015 metų laikotarpiu surinktos ekonomistų realaus BVP pokyčio prognozės metų pradžioje. Taigi, prognozuojamas laikotarpis yra 9 – 12 mėnesių, priklausomai nuo institucijos.

Tiriamą laikotarpį galima suskirstyti į 2 dalis – krizės metai (2007 – 2010) ir pokrizinis laikotarpis (2011 – 2015).

2008 metais smarkiai sumažėjusio BVP augimo nenumatė nei viena organizacija. Ūkis buvo linkęs augti didelėmis apimtimis, todėl ir ekonomistų prognozės buvo optimistiškos. 2009 metų pradžioje visi numatė, kad Lietuvos ūkis pateks į recesinį laikotarpį, tačiau tokio smukimo nedrįso prognozuoti nei vienas. Įdomu tai, kad 2010 metais Swedbank buvo vienintelis, kuris teigė, kad ūkis trauksis ir toliau, nors realus BVP pokytis buvo teigiamas.

2011 – 2015 metų laikotarpiu pastebima prognozių artėjimo prie realaus pokyčio tendencija. Kita vertus, santykinai prognozės kiekvienais metais atrodo optimistiškesnės, kai realus ūkio augimas nuosaikiai mažėja.

Apibendrinant galima pastebėti, kad bendrai visų ekonomistų prognozės kiekvienais metais yra arba per daug optimistiškos, arba pesimistiškos (nedaug nuo realaus augimo tempo nuklystančios tik 2013, 2014 metais). Tai iš dalies leidžia daryti prielaidą, kad prognozės sudaromos remiantis BVP inercija – t.y. pasikliaujama praėjusių metų rezultatais.

Papildomai reikėtų panagrinėti finansinių institucijų prognozių vidurkius. Jie buvo apskaičiuoti iš realaus augimo atėmus prognozės rezultatą ir iš gautų absoliučių reikšmių išvedus vidurkį.

Iš paveikslo matyti, kad prognozuoti geriausiai sekasi finansų ministerijos ekonomistams, o prasčiausiai Swedbank ir Lietuvos banko specialistams. Kita vertus, net ir 1.3% nukrypimas nuo realaus augimo tempo yra didelis, kai normaliu BVP augimu yra laikoma 3 – 5%. Šiuo atveju net ir geriausia prognozė vidutiniškai nukrypsta 25 – 40%. Tikriausiai niekas tokios paklaidos nepavadintų tiksliomis prognozėmis.

Galbūt kai kas pasakys, kad kritikuoti yra lengva, bet kaip ir daugelio kitų profesijų atstovai, ekonomistai labai gerai geba įžvelgti savo kolegų klaidas. Kita vertus, ekspertų prognozės daugeliu atvejų bus tikslesnės nei paprastų investuotojų, todėl darant su investicijomis susijusius sprendimus verta išgirsti kuo daugiau skirtingų nuomonių. Tačiau galų gale reikėtų pasikliauti tik savimi. Juk į lietų neitume be skėčio, net jei tuo metu visi meteorologai sakytų, kad turėtų šviesti saulė. (Plačiau apie tai: Diversifikuoto investicijų portfelio formavimas)

Kaip ir viskas atrodytų logiška, tačiau retas investuotojas supranta bei susitaiko su tuo, kad suprognozuoti ateities yra neįmanoma. Be abejo, gal ir pavyks tą padaryti vieną, o gal net ir kelis kartus iš eilės, tačiau jei asmeniniai investiciniai sprendimai ilgą laiką bus pagrįsti tik bandymu nuspėti ateitį, tokiu atveju galutinis rezultatas gali būti labai liūdinantis.

Be abejo, niekas nesako, kad nėra jokio tikslo atlikti išsamią dabarties analizę bei bandyti numatyti galimus ateities scenarijus, tačiau jokiu būdu negalima galvoti, kad atlikta analizė būtinai pasitvirtins ir kad galimas tik tas vienintelis scenarijus.

Kodėl taip yra? Visų pirma dėl to, kad pasaulyje kasdien vyksta daugybė įvairiausių procesų ir visus juos įvertinti atliekamoje analizėje bei tiksliai numatyti, kokios gali būti jų pasekmės yra tiesiog per sudėtinga. Taip pat retas investuotojas yra toks svarbus asmuo, kad savo pasisakymais arba veiksmais galėtų padaryti įtaką šalies ekonominiam gyvenimui ar finansų rinkoms, kaip kad pavyzdžiui gali padaryti valstybių, stambių institucijų, tarkime centrinių bankų, ar stambiausių kompanijų vadovai.

Na ir galiausiai pateiksime faktus, kad visi šie žodžiai nebūtų veltui. JAV buvo atlikti tyrimai, kaip ekonomistams ir strategams sekėsi prognozuoti tokius rodiklius kaip pavyzdžiui, šalies BVP augimo tempas, palūkanų normos ar akcijų kainos. Surinkus bei susisteminus duomenis paaiškėjo, kad ne ekonomistų ar analitikų prognozės parodo, kokia vieno ar kito rodiklio reikšmė bus ateityje, tačiau faktiniai duomenys gali sufleruoti, kokią ateitį prognozuos ekonomistai bei analitikai. Kitaip tariant, specialistų prognozės yra daug labiau įtakojamos dabartinės situacijos, o toks dalykas, kaip ateities numatymas tiesiog neegzistuoja.

Pavyzdžiui, aukščiau pateiktame paveiksle kaip tik yra pavaizduotos JAV akcijų indekso S&P 500 faktinės reikšmės ir investicijų strategų prognozuotos reikšmės. Jei jų darytas prognozes pastumtume “šiek tiek į praeitį” arba faktines indekso reikšmes “šiek tiek į ateitį”, tai turėtume praktiškai sutampančias kreives.

Iš šio paveikslo galima labai gerai matyti, kad kai akcijų indeksas auga, tai ir strategai yra linkę prognozuoti jo tolimesnį augimą. Tuo tarpu jei akcijų indekso tendencija „netikėtai“ pasikeičia, strategams dažniausiai reikia laiko, kad pakeistų savo prognozes bei pasivytų faktinį indekso judėjimą.

Greičiausiai tokios išvados daugumai pradedančiųjų investuotojų bus gana šokiruojančios ir turėtų iškelti klausimas „Tai kaip tada reikia investuoti, jei nėra įmanoma įsivertinti, kas mūsų laukia ateityje?“ Kuo paprasčiau – pradedantiesiems investuotojams, ypač jei jie neturi apsibrėžę aiškios investavimo strategijos bei nežino, kokių rezultatų galima tikėtis vadovaujantis ja (tiek teigiamų, tiek neigiamų), reikėtų investuoti pasyviai, t.y. atlikinėti kuo mažiau spekuliatyvių sandorių, stengtis įsigyti kuo įvairesnes turto klases (akcijos, obligacijos, nekilnojamas turtas ir t.t.) bei investuoti kuo ilgesniam laikotarpiui, kitaip tariant kuo plačiau diversifikuoti. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)