Dauguma investuotojų, priimdami galutinį sprendimą investuoti, nori žinoti, kokia šiuo metu yra konkrečios šalies ar regiono ekonominė padėtis. Trumpai tariant, visi mes norime žinoti, ar artimiausiu metu ekonominė situacija bus palanki investavimui ar ne. Siekiant atsakyti į šį bei kitus klausimus pradedame analizuoti įvairiausius makroekonominius rodiklius, kaip pavyzdžiui šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP), nedarbo lygį, infliaciją, palūkanų normas ir pan.

Tačiau net ir surinkus ir išstudijavus daugybę skirtingų makroekonominių rodiklių daugumai kyla klausimas, ką su jais visais daryti, kaip jie gali padėti man, kaip investuotojui, priimti teisingesnius investicinius sprendimus?

Vienas iš galimų sprendimo būdų – pagal visus šiuos rodiklius įsivertinti, kokioje verslo ciklo stadijoje šiuo metu yra ekonomika. Dažniausiai verslo ciklas yra suskirstomas į 4 pagrindines ciklo stadijas: plėtrą, lėtėjimą, nuosmukį bei atsigavimą. Iš pradžių ekonomika veikia pilnu pajėgumu, tačiau laikui bėgant persisotina ir pradeda vėsti, kartais tai pereina į gana rimtą „atšalimą“, kitaip tariant recesiją, tačiau kad ir koks rimtas būtų nuosmukis, ekonominė situacija anksčiau ar vėliau stabilizuojasi bei po truputi įgauna pagreitį ir vėl visas ciklas kartojasi iš naujo.

1. Kaip pagrindinėms turto klasėms sekėsi 2022-aisiais ir ko laukti 2023 metais investuojant finansų rinkose?
2. Ar reikėtų ruoštis pasauliniam ekonomikos nuosmukiui ir kuria linkme judės palūkanų normos?
3. Kaip formuoti investicijų portfelį ne tik akcijoms brangstant, bet ir didesnio neapibrėžtumo kontekste?
4. Kaip standartinis Synergy Finance portfelis pasirodė 2021-2022 metais?
5. Kaip investuoti 2023 metais?

Praėjus daugiau nei 10 m. nuo paskutinės finansų krizės, vis dažniau kalbama apie lėtėjantį ekonomikos augimą, finansinius burbulus akcijų, obligacijų, nekilnojamojo turto, kriptovaliutų rinkose. Jau pakankamai ilgai kalbama apie sekančią finansų krizę, kartais atrodo, kad netgi per daug. Juk jeigu kažko labai laukti, tai gali ir neįvykti ar bent jau pradėti tuo netikėti. Vis pasirodo vienas ar kitas indikatorius, kuris galėtų išpranašauti sekančią finansų krizę. Vienas iš jų yra 10 m. JAV vyriausybės obligacijų ir 3 mėn. JAV iždo vekselių pajamingumo skirtumas, kuris tapo neigiamas. Vieni analitikai yra linkę tokią inversiją sureikšminti, kiti jos nesureikšmina, tačiau bendri, prastėjantys lūkesčiai, skatina centrinius bankus švelninti savo požiūrį į palūkanų normų didinimą ir monetarinės politikos griežtinimą. Paskutinį dešimtmetį centriniai bankai dėjo dideles pastangas siekiant jiems priimtinos infliacijos ir ekonomikos augimo. Tai būtų galima vertinti kaip racionalų ir naudingą veiksmą, tačiau kartais atrodo, kad nors centriniai bankai išnaudojo visus finansinius ginklus, jie priimtino rezultato nepasiekė.

Skatinanti monetarinė politika lėmė 50 proc. padidėjusią pasaulio skolą, lyginant su 2008 m. Tokie skolinimosi mastai negalėjo apsieiti be pasekmių. Jeigu lėšos nėra nukreipiamos į realias investicijas, kurios skatina ekonomikos augimą, jos nukreipiamos į finansinio turto pirkimą ir tai gali sudaryti burbulus finansų rinkose. Spaudoje dažnai diskutuojama ar nesiformuoja burbulas akcijų rinkose, obligacijų rinkose, įvairių šalių nekilnojamojo turto rinkoje. Tačiau Real Investment Advice rėžė iš peties su teiginiu, kad visose turto klasėse formuojasi vienas milžiniškas burbulas. Tai verčia susimąstyti. Jau pakankamai seniai kalbama apie brangias akcijas, burbulą obligacijų rinkoje, brangų nekilnojamąjį turtą. Ką jau kalbėti apie sprogusius burbulus kriptovaliutų rinkoje, 3D spausdintuvų rinkoje, neaiškią situaciją alternatyvaus skolinimosi rinkoje (p2p, crowdfunding ir kt.), kurioje dominuoja smulkieji investuotojai ir kuri nėra išgyvenusi finansų krizės.

Šiuo metu JAV ekonomika verslo ciklo augimo stadijoje yra 114 mėnesių. Tai antras pagal ilgį ekonomikos augimo laikotarpis. Džiugu, tačiau ekonomika auga cikliškai. Augimo laikotarpį keičia nuosmukio laikotarpis, kurį vėl keičia augimo laikotarpis. Toks ilgas ekonomikos augimo laikotarpis verčia susimąstyti ar neverta pradėti ruoštis lašinius žiemai, t.y. kaupti santaupas ir laukti ekonomikos nuosmukio, o gal jau yra per vėlu. Pakankamai sudėtinga nustatyti kas bus tas katalizatorius, kuris pradės grandininę reakciją ir lems finansų rinkų griūtį. Dar sudėtingiau yra nuspėti laikotarpį kai viskas prasidės. (Plačiau apie tai: Ekonominė teorija: kokios verslo ciklo stadijos išskiriamos ir kuo jos pasižymi?)

Paskutiniu verslo ciklo augimo laikotarpiu buvo pakankamai daug įvykių, kurie vertė investuotojus nerimauti. Pietų Europos skolų krizė, Graikijos nemokumo problemos, karas Ukrainoje ir kt. Šiuo metu aktualiausios temos yra prekybos karas tarp Kinijos ir JAV bei Brexit. Nors ir kalbama apie galimą susitarimą tarp JAV ir Kinijos, didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos karas negalėjo apsieiti be pasekmių. Vis dažniau kalbama apie JAV ekonomikos augimo sulėtėjimą, o Kinija pranešė apie prognozuojamą ekonomikos augimo sulėtėjimą 2019 m. (Plačiau apie tai: Finansų rinkų apžvalga (2019 sausis))

Finansų rinkų analizei galima panaudoti pakankamai daug įvairių metodų ir rodiklių, kurie padeda numatyti tendencijas, įvertinti esamą situaciją rinkose. Šiame straipsnyje didžiausias dėmesys bus skiriamas įsiskolinimo lygiui finansų rinkose. Didelis sverto naudojimas skatina investuotojus ne tik prisiimti didesnę riziką, bet kartu neracionalius ir staigius finansų rinkų pokyčius. Pirmiausiai verta apžvelgti situaciją akcijų rinkoje.

Akcijos

Nepaisant nesėkmingos 2018 m. pabaigos, nuo 2009 m. pasiektų žemumų didžiąsias JAV įmones apimančio S&P 500 indekso vertė paaugo apie 380 proc., mažos kapitalizacijos įmonių indekso Russell 2000 vertė paaugo apie 404 proc., technologijų sektorių atspindinčio indekso NASDAQ Composite vertė paaugo apie 550 proc. Tikintis tolimesnio finansų rinkų augimo yra svarbu įsivertinti, kiek toks augimas buvo tvarus ir kas jį lėmė.

2008 m. prasidėjus finansų krizei centriniai bankai pradėjo ekonomikos skatinimą mažindami palūkanas, o vėliau vykdydami kiekybinį ekonomikos skatinimą, taip supirkdami iš rinkos finansinį turtą. JAV vykdant kiekybinį ekonomikos skatinimą buvo superkamos obligacijos, tokiu atveju didėjo obligacijų paklausa, kilo kainos, mažėjo pajamingumas. Investuotojams ieškant didesnės grąžos, jie atsigręžė į akcijas. Galima daryti išvadą, kad S&P 500 indekso ir Fed balanso pokytis yra glaudžiai susiję. Sustabdžius aktyvų rinkoje supirkimą, sustojo ir pagrindinio JAV indekso vertės augimas. Indekso vertė sparčiau pradėjo augti tik 2016 m. antroje pusėje, kai JAV prezidentu buvo išrinktas Donald Trump. Tačiau akcijų indeksų vertes aukštyn kėlė ne tik naujai išrinkto prezidento pažadai ir vykdomos reformos.

Centriniams bankams vykdant aktyvų supirkimą laisvų lėšų atliko ne tik investuotojams, tačiau ir įmonėms, kurios savo rezervus buvo investavę į finansinį turtą. Taigi, mažėjant galimybių investuoti ir uždirbti grąžą, didėjant pelnams, įmonės pradėjo vykdyti aktyvią savų akcijų supirkimo ir dividendų mokėjimo programą, taip grąžinant lėšas investuotojams. Vykdant akcijų supirkimo programą, supirktos akcijos yra naikinamos, šis veiksmas lemia mažėjantį įmonės akcijų skaičių, didėjantį pelną tenkantį akcijai, o tai savo ruožtu didina akcijų kainas. Augantys dividendai ir didėjantis akcijų supirkimo mastas prisidėjo prie tolimesnio akcijų indeksų augimo. 2018 m. JAV įmonės dar labiau padidino šią programą ir akcijų supirkimui bei dividendams skyrė daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių, kai kriziniais 2008 – 2009 m., kasmet dividendams ir akcijų supirkimui buvo skirta po mažiau nei 250 mlrd. JAV dolerių kasmet.

Besitęsianti bulių rinka, auganti ekonomika, skatina investuotojus naudoti svertą ir taip padidinti investicinę grąžą. Tam puikias galimybes sudarė centriniai bankai, kurie sumažino palūkanas iki 0,0 proc. Dot-com burbulo ir nekilnojamojo turto burbulo metu investuotojų skola piką pasiekė ties ~2,7 proc. nuo BVP. Tačiau dėka ekonomikos skatinimo investuotojų skola 2,5 – 3,0 proc. ribose svyruoja jau 4 metai. Galima daryti prielaidą, kad centrinių bankų vykdomas kiekybinis ekonomikos skatinimas lėmė bulių rinkos pradžią, o jam pasibaigus, tačiau esant galimybei pigiai pasiskolinti, investuotojai aktyviai skolindamiesi pratęsė šią bulių rinką.

NYSE akcijų biržos duomenimis investuotojų sąskaitų balansas keičiasi priklausomai nuo verslo ciklo stadijos. Tai patvirtina prielaidas, kad augant akcijų indeksams, didėja investuotojų poreikis prisiimti didesnę riziką, taip pasiekiant didesnę grąžą. Tačiau paskutiniu akcijų indeksų augimo laikotarpiu investuotojų sąskaitų balansas yra daugiau nei tris kartus didesnis nei buvo Dot-com burbulo metu. Verta prisiminti, kad Dot-com burbulas kilo dėl neracionalaus investuotojų požiūrio į IT sektoriaus perspektyvas. 2008 m. investuotojų neigiami balansai nebuvo tokie dideli ir reikšmingi, nes krizė kilo iš nekilnojamojo turto rinkos ir juo dengtų finansinių instrumentų. 2018 m. pabaigoje įvykęs išpardavimas akcijų rinkoje parodo, kaip greitai keičiasi investuotojų skolų lygis. Mažėjančios skolos parodo tai, kad investuotojai parduodami akcijas, dengia įsipareigojimus kredito įstaigoms, taip skatindami didesnį akcijų išpardavimą rinkoje.

Investuotojų perdėtą optimizmą atspindi ne tik skolinimosi mastai, tačiau ir prisiimama rizika. Individualių investuotojų portfeliuose ženklią dalį sudaro akcijos, o grynųjų pinigų rezervai yra rizikingai maži. Tai verčia susimąstyti, nes smulkieji investuotojai vieni iš paskutiniųjų pasitraukia iš bulių rinkos. Nesunku nuspėti, kokios bus didelio sverto naudojimo, mažų rezervų turėjimo pasekmės verslo ciklo pabaigoje.

Didelis optimizmas, pigūs pinigai, ekonomikos augimas suformavo situaciją, kai šiandieninės akcijų rinkos pakilo į antra vietą istorijoje, vertinant S&P 500 indekso santykinį brangumą Shiller P/E rodikliu. Atsižvelgiant į šį rodiklį JAV akcijų rinka yra labiau pervertinta, nei buvo 1929 m., kai po finansų rinkų griūties prasidėjo didžioji depresija. Esant tokiam ekstremaliam pervertinimui, sudėtinga pozityviai žvelgti į akcijų rinkos perspektyvas, net jeigu jos ir bandytų pasiekti Dot-com burbulo metu vyravusius pervertinimo lygius. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Obligacijos

Vienas iš plačiausiai naudojamų rodiklių numatyti recesijas yra JAV 10 m. ir 2 m. obligacijų pajamingumų skirtumas. Išaugusios trumpo laikotarpio palūkanos signalizuoja apie didėjančią riziką trumpuoju laikotarpiu ir investuotojų nerimą. Palūkanų normų skirtumo perėjimas į neigiamą reikšmę įspėdavo apie artėjančią recesiją JAV ekonomikoje. Šiuo metu šis rodiklis nusistovėjęs ties 0,18 proc. riba, todėl svarbu stebėti šio rodiklio tendencijas.

Centrinių bankų vykdoma monetarinė politika suteikė galimybę įmonės didinti savo skolas ir palyginti pigiai pasiskolinti. Tačiau didelis skolinimasis turi ir pasekmių. Ne visos paskolos yra efektyvios ir gali būti grąžintos. Reitingų agentūros Moddy‘s duomenimis žemiausią investicinį reitingą (Baa 3) turinčių JAV įmonių obligacijų rinkos apimtis 2018 m. pabaigoje sudarė 56,8 proc. visos šiukšlinių obligacijų rinkos. Palyginimui Baa 3 reitingo obligacijų ir aukšto pajamingumo obligacijų santykis prieš 2008 m. finansų krizę siekė 32,5 proc., prieš 2001 recesiją siekė 36,9 proc., prieš 1990 – 1991 nuosmukį siekė 22,2 proc.

Toks aukštas žemiausią investicinį reitingą turinčių obligacijų augimas neturėtų stebinti. Šiame JAV ekonomikos augimo cikle, didžiausiu augimu būtent ir pasižymėjo Baa 3 reitingo obligacijos. Žemesnis nei šis reitingas yra suteikiamas spekuliacinio tipo arba aukšto pajamingumo obligacijoms, kurios dažnai pripažįstamos kaip „šiukšlinės“ obligacijos. Akivaizdu, kad išaugus palūkanų normoms ir pradėjus lėtėti ekonomikai, dalis Baa 3 reitingą turinčių obligacijų leidėjų susidurs su problemomis, kas lems šių obligacijų reitingo mažėjimą. Obligacijoms suteikus spekuliacinio tipo reitingus, dauguma institucinių investuotojų bus priversti atsisakyti turimų obligacijų ir jas parduoti rinkoje. (Plačiau apie tai: Aukšto pajamingumo obligacijos)

Nekilnojamasis turtas

Nekilnojamojo turto rinka yra stipriai susijusi su kredito rinka. Augančios nekilnojamojo turto kainos, suteikia žmonėms saugumo pojūtį bei galimybes daugiau skolintis, įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Didesnis įsiskolinimas skatina didesnį vartojimą, tiek perkant nekilnojamąjį turtą, tiek jį įrengiant, tiek išleidžiant gautą paskolą kitoms reikmėms. Apie 70 proc. JAV bendrojo vidaus produkto sudaro vartojimo išlaidos. Taigi 10 proc. korekcija nekilnojamojo turto rinkoje JAV ekonomiką paveiks daug stipriau, nei 20 proc. pokytis akcijų rinkoje.

S&P Case–Shiller Home Price indeksas atspindi gyvenamųjų namų kainų pokyčius JAV. Nuo pasiekto dugno 2012 m., JAV gyvenamųjų namų kainos pakilo apie 52 proc. Anot R. Shiller, tai trečias pagal dydį gyvenamųjų namų kainų augimas per paskutinį šimtmetį. Didesniu namų kainų augimu pasižymėjo tik 1942 – 1947 m. laikotarpis, bei 1997 – 2006 m. laikotarpis. Paskutinį pusmetį JAV nekilnojamojo turto rinkoje pastebimas kainų augimo sustojimas. Šį stabtelėjimą sudėtinga vertinti tik kaip eilinį nedidelį kainų sumažėjimą bendrame augimo trende. Dėl padidėjusių palūkanų normų 2018 m. namų mėnesiniai pardavimai smuko iki 10 proc., lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, o metų pabaigoje nuosmukis buvo didžiausias. Galima daryti prielaidas, kad JAV vyriausybės darbo sustabdymas 2019 m. pradžioje tikrai nepadės atsigauti nekilnojamojo turto rinkai.

Apibendrinimas

Užsitęsus ekonomikos augimo ciklui ir vis dažniau ekonomistams bei analitikams kalbant apie galimą recesiją, svarbu įvertinti ne tik kokia yra tikimybė, kad kils recesija, tačiau ir jos galimas pasekmes. Skolintos lėšos ne tik suteikia galimybę uždirbti, tačiau ir padidina patiriamų nuostolių dydį bei svyravimus finansų rinkose. Šiuo metu investuotojai yra pakankamai neracionalūs ir verslo ciklo pabaigoje didžiąją dalį savo lėšų yra investavę akcijų rinkoje bei turi istoriškai mažus rezervus, kuriuos būtų galima protingai investuoti didesnės korekcijos atveju. Vis daugiau pasirodo pranešimų, kad didieji fondų valdytojai perkelia savo lėšas iš akcijų rinkų į saugesnius aktyvus. Taigi galbūt verta susimąstyti ir pasinaudoti pinigų sekimo (angl. follow the money) strategija.

Esant žemoms palūkanų normoms neracionaliai dideliu augimu pasižymėjo įmonių obligacijų rinka, kurios investicinis reitingas yra pats žemiausias. Paaugus palūkanų normoms, įmonėms bus sudėtinga vykdyti įsipareigojimus, tokiu atveju jų obligacijų reitingas taps „šiukšlinis“ ir įmonėms bus sudėtinga refinansuoti savo skolas. Tuo pačiu įmonių įsipareigojimų nevykdymas neigiamai paveiks ir jų akcijų kainas.

Finansų rinkose yra susiformavęs didžiulis kredito burbulas, kuris yra palaikomas tik skatinančios monetarinės politikos. Tik laiko klausimas, kiek centriniai bankai pajėgs suvaldyti situaciją ir tęs skatinančią monetarinę politiką. Nepaliaujamai augantis skolų lygis, daro situaciją vis labiau įtemptą. 2018 m. JAV centrinio banko palūkanų normų didinimas, JAV ir Kinijos prekybos karas ir kiti netinkami sprendimai ir politikų veiksmai lėmė, kad pagrindiniai pasaulio indeksai per 3 – 4 mėnesių laikotarpį pateko į meškų rinką. Taigi, finansų rinkose situacija yra pakankamai įtempta, o augantis kredito burbulas verčia labai atsargiai vertinti investavimo galimybes akcijų rinkoje.

2018 metai jau pasibaigė, todėl yra labai gera proga įsivertinti, kokios turto klasės investuotojams praėjusiais metais būtų sugeneravusios daugiausiai pelno, bei kur investuojant buvo galima patirti didžiausius nuostolius.

Taip pat, kaip ir kiekvienais metais pabandysime pateikti įdomiausias įvairių finansų rinkos ekspertų įžvalgas bei prognozes 2019 metams, bei pažvelgsime, kaip jiems sekėsi (ar nesisekė) prognozuoti 2018-ųjų metų svarbiausius finansų rinkų pokyčius.

2018 metų lyderiai

Pažvelgus į žemiau pateiktą grafiką galima būtų drąsiai konstatuoti, kad 2018 metai buvo labiau neigiami – didžioji dalis analizuojamų pagrindinių turto klasių sugeneravo neigiamą grąžą.

Kaip galima pastebėti iš pateikto grafiko, didžiausius nuostolius iš mūsų analizuojamų 8 pagrindinių turto klasių praėjusiais metais patyrė besivystančių rinkų akcijos (-14.8%) ir Europos-Azijos akcijos (-14.7%). Įdomu tai, kad būtent šios dvi turto klasės 2017 metais pademonstravo pačius geriausius rezultatus. Taigi, šioje vietoje būtų galima prisiminti posakį: „Kas daug kyla, tas anksčiau ar vėliau daug ir nukrenta“.

Tuo tarpu praėjusius metus vertinant iš pozityvios pusės matome, kad teigiamą grąžą sugeneravo tik dvi turto klasės ir kas ganėtinai įdomu, abi jos susijusios su JAV rinka: JAV doleris (+5.9%) ir JAV obligacijos (+1.0%).

Kokie veiksniai turėjo daugiausiai įtakos?

Žvelgiant į šiuos metus iš ekonominės perspektyvos galima būtų teigti, kad tai buvo ekonomikos augimo metai. Taigi kyla natūralus klausimas, kas galėjo paskatinti tokius sąlyginai prastus finansų rinkų rezultatus?

Šioje vietoje būtų galima įvardinti kelias priežastis: ekonomines bei politines.

Visų pirma tai šiek tiek daugiau nei buvo tikimasi kilusios JAV bazinės palūkanų normos. Praėjusių metų pabaigoje rinka tikėjosi, kad JAV centrinis bankas bazines palūkanų normas pakels 2 – 3 kartus, tačiau jos buvo pakeltos 4 kartas. Labiau nei tikėtasi kilusios palūkanų normos turėjo teigiamą impulsą JAV doleriui, kuris kaip minėjau šiais metais pabrango +5.9%.

Labiau nei tikėtasi kilusios bazinės palūkanos taip pat teigiamai veikė obligacijų pajamingumus (neigiamai veikė jų kainas). Kaip pavyzdžiui JAV 3 mėnesių trukmės obligacijų pajamingumas nuo metų pradžioje buvusio 1.36% pakilo iki 2.30%, o tarkime JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas nuo metų pradžioje buvusio 2.41% pakilo iki 2.69% (vienu metu JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas buvo viršijęs psichologiškai svarbią 3.0% ribą).

Šioje vietoje palietėme vieną, pastaruoju metu ypač daug aptarinėjamą temą – galimą palūkanų normų inversiją, t.y. situacija, kai trumpo laikotarpio (tarkime 3 mėnesių) JAV valstybinių obligacijų pajamingumas viršija ilgo laikotarpio (kaip pavyzdžiui 10 metų trukmės) pajamingumą. Tokia situacija per pastaruosius 50 metų signalizuodavo apie artėjančią recesiją. Kaip matome, 2018 metais skirtumas tarp trumpo ir ilgo termino obligacijų pajamingumų akivaizdžiai susitraukė ir jei šiais metais JAV centrinis bankas ir toliau kels bazines palūkanų normas (rinka prognozuoja bent vieną palūkanų normų pakėlimą), tai „palūkanų normų inversija“ tampa vis realesnė grėsmė.

Antra priežastis būtų politinė – jau ne kartą aptartas prekybos karas tarp JAV ir Kinijos, kurį realiai pradėjo dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Ši situacija į rinkas įnešė ganėtinai daug nežinomybės ir nervingumo, kas galiausiai peraugo į daugumos akcijų kainų padidėjusius svyravimus bei jų korekciją (metų pradžioje daugumos rinkų akcijų kainos buvo pasiekusios po-krizines aukštumas).

Taigi, ar pasiteisino 2018 metų prognozės?

Apibendrintai būtų galima teigti, kad 2017 metų pabaigoje įvairių investavimo strategų bei ekonomikos guru konsensusas buvo toks, kad 2018 metais pasaulio ekonomika toliau augs, infliacija išliks panašiame lygyje, JAV bazinės palūkanos bus keliamos, verslas generuos pelną, o akcijų kainos kils.

Galima būtų drąsiai teigti, kad daugumos požiūris į šiuos metus buvo teisingas. Pasaulio ekonomikos augimo bei infliacijos tempai faktiškai buvo tokie, kokius prognozavo TVF. JAV bazinės palūkanų normos buvo pakeltos, netgi JAV akcijų pelnų augimas gerokai viršijo strategų prognozes (daugiausiai dėl sumažintų mokesčių įmonėms).

Tačiau nepaisant tokių gerų ekonominių bei finansinių rodiklių, JAV bei kitų regionų akcijų kainos per 2018 metus pasikoregavo, o tai reiškia kad absoliuti dauguma investavimo „guru“ ganėtinai smarkiai apsiriko prognozuodami JAV akcijų kainų kryptį. 2017 metų pabaigoje dauguma strategų tikėjosi, kad 2018 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 2855 punktų ribą arba kitaip tariant per 2018 metus pabrangs +6.1%. Kaip jau žinome, per 2018 metus JAV akcijos patyrė -4.6% nuostolį (tai buvo pirmi nuostolingi metai nuo 2008 metų krizės).
(Plačiau apie tai: Kur investuoti 2018 metais?)

Taigi, nors finansų guru daugumą rodiklių nuspėjo ganėtinai tiksliai, tačiau investuotojams vienos svarbiausių turto klasių – akcijų, krypties nepataikė. Todėl šioje vietoje tiesiog galima dar kartą priminti, kad net jei ir sugebėsite teisingai nuspėti ekonomikos ir pelnų augimą, palūkanų pokyčius ir pan., tai dar visiškai nereiškia, kad pataikysite atspėti ir akcijų kainų kryptį. Pasaulio finansų rinkas taip pat įtakoja ir lūkesčiai, investuotojų psichologija bei įvairiausi netikėtumai, kuriuos prognozuoti yra praktiškai neįmanoma.

Kas 2019 metais laukia pasaulio ekonomikos?

Na o dabar pereikime prie 2019 metų prognozių ir pradėkime nuo ekonomikos, t.y. pažvelkime, kokį augimą tiek viso pasaulio, tiek ir atskirų regionų ekonomikoms prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Taigi, 2019 metais TVF prognozuoja, kad viso pasaulio ekonomikos augimas išliks toks pats kaip ir šiais metais (+3.7%). Didžiąją dalį pasaulio ekonomikos augimo sudarys besivystančių rinkų ekonomikų augimas (+4.7%), kai tuo tarpu išsivysčiusių šalių ekonomikos turėtų augti vos +2.1% (2018 metų augimas +2.4%). Kaip matome, viena pagrindinių institucijų pasaulio ekonomikai prognozuoja tolimesnį augimo trendą, tačiau bloga žinia yra ta, kad išsivysčiusio pasaulio augimo tempas po truputi lėtėja, o ypač ženklus sulėtėjimas prognozuojamas didžiausiai pasaulio ekonomikai – JAV (nuo +2.9% 2018 metais iki +2.5% 2019 metais). Būtent pastarasis faktorius daugumai investuotojų šiuo metu ir kelia didžiausią susirūpinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomikai yra prognozuojamas tolimesnis ekonomikos augimas, labai tikėtina, kad infliacija neturėtų mažėti. Pagal TVF prognozes 2019 metais išsivysčiusių šalių infliacijos tempas turėtų siekti 1.9%, tuo tarpu besivystančių rinkų infliacijos tempas – 5.2%.

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma pasaulio ir toliau išlaikys ekonomikos augimo tempą, labai tikėtina kad bus stabdomos ekonomikos skatinimo programos (Europoje, Japonijoje ir pan.) bei toliau keliamos bazinės palūkanų normos (JAV). Kaip pavyzdžiui, remiantis CME FedWatch įrankiu galime matyti, kad šiuo metu yra maždaug 20% tikimybė, kad iki 2019 metų pabaigos JAV bazinė palūkanų norma bus pakelta bent 1 kartą iki 2.75% ribos (šiuo metu yra 2.50%). Tačiau net ir esant tokiam scenarijui kol kas dar negalime tikėtis palūkanų normų inversijos.

Ką akcijoms prognozuoja finansų guru?

Kokius gi akcijų kainų pokyčius kitiems metams prognozuoja tie patys finansų rinkų ekspertai? Žvelgiant į 8 bankų (BMO, UBS, Deutsch Bank, Credit Suisse, Morgan Stanley, Citigroup, Bank of America, Goldman Sachs ir Barclays) strategų prognozes galima pastebėti, kad šiais metais visi jie toliau prognozuoja teigiamą grąžą, tačiau bendras požiūris į tai, kaip viskas klostysis gana stipriai skirias.

Šių bankų investicijų strategai tikisi, kad 2019 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 3078 punktų ribą, arba kitaip tariant nuo 2018 metų pabaigos lygio (2507 punktų) pakils maždaug +23% (plius dividendai). Šioje vietoje reikėtų pastebėti, kad tokio banko kaip Morgan Stanley strategas prognozuoja vos +9.7% augimą, tuo tarpu Credit Suisse net +33.6% (nemaža dalis tokio didelio augimo yra dėl to, kad prognozės buvo daromos dar prieš gruodžio mėnesio korekciją).

Kadangi šiais metais pastebimas ypač didelis nuomonių išsiskyrimas, pabandysime išsiaiškinti, kas tą galėjo nulemti. Žvelgiant į investavimo strategų prognozuojamą pelno augimą matome, kad praktiškai visi jie piešia labai panašų scenarijų, t.y. kad po ypač pelningų 2018 metų, kiti metai JAV įmonėms bus nors ir „kuklesni“, tačiau pelningi.

Tai reiškia, kad jų lūkesčius dėl akcijų kainų trajektorijos nulemia kiti veiksniai. Vieni teigia, kad didėjančios palūkanų normos, griežtesnės finansinės sąlygos, lėtėjantis ekonomikos augimas, potencialiai didėjantys tarifai ir pan. artimiausiu metu kels spaudimą įmonių pelnams bei akcijų kainoms. Šie veiksniai toliau išlaikys aukštą investuotojų nervingumo lygį. Prie neigiamų akcijoms veiksnių daug kas prideda ir tai, kad pinigai arba ypač trumpo termino (tarkime 1 metų) trukmės valstybinės obligacijos tampa vis patrauklesne investicija, lyginant su JAV akcijomis (pastarųjų dividendinis pajamingumas yra mažesnis nei 1 metų trukmės obligacijų palūkanos). Netgi tokie stambūs bankai kaip Goldman Sachs ir JP Morgan savo klientams šiuo metu rekomenduoja pasididinti pinigų kiekį akcijų sąskaita.

Tuo tarpu kiti teigia, kad po šiais metais įvykusios akcijų kainų korekcijos (vien gruodžio mėnesį akcijų indeksai smuko 3 – 9%), akcijų įverčiai sugrįžo prie „normos“ ir kad toliau stebėsime normalų augimą. Jie sutinka, kad palūkanų didėjimas ir ekonomikos augimo tempų lėtėjimas yra realios grėsmės, tačiau teigia, kad šios grėsmės jau yra įskaičiuotos į akcijų kainas. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Apibendrinimas

Na ir galiausiai pabandysime viską apibendrinti. Kaip jau matėme, dauguma ekspertų ir toliau prognozuoja pasaulio ekonomikos augimą, tačiau taip pat sutaria, kad pavyzdžiui JAV ekonomikos laukia augimo sulėtėjimas. Taip pat praktiškai visi sutinka, kad bazinės palūkanų normos JAV ir toliau didės, tuo tarpu kitų šalių (Europos, Japonijos ir pan.) centriniai po truputi stabdys ekonomikos skatinimo programas ir galiausiai jas pabaigs.

Tai reikš palūkanų normų didėjimą, kas iš principo turėtų neigiamai įtakoti obligacijų kainas. Tai taip pat gali paskatinti investuotojus perkainoti rizikingą turtą (akcijas, nekilnojamą turtą, aukšto pajamingumo obligacijas) nes išaugs reikalaujama rizikos premija. Lėtėjantis ekonomikos augimas, prekybos karai, kylančios palūkanų normos iš principo turėtų kelti spaudimą akcijų kainoms, tačiau ar artimiausiu metu pasaulio akcijos pereis į vadinamą „meškų“ rinką, ar pasaulio ekonomika pereis į recesiją kol kas sunku pasakyti. Drąsiausi, arba pesimistiškiausiai nusiteikę strategai užsimena, kad tai mūsų gali laukti 2020 metais.