Taigi, didžiausią grąžą tarp mūsų analizuojamų investicinių, pensijų ir ETF fondų pasiekė „Dovre Baltic Sea“ fondas. Jo pirmojo 2017 metų pusmečio grąža siekė +16,07%. Šis fondas investuoja į Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos fundamentalios analizės rodikliais atrinktas bendrovių akcijas. Trys didžiausi sektoriai į kuriuos investuoja „Dovre Baltic Sea“ fondas, tai finansų (41%), energetikos (27,2%) bei vartojimo prekių (16,6%) sektoriai. Daugiausiai šio fondo investicijų yra sutelkta Lenkijoje (92,1%). Fondas yra naujai įkurtas ir jo veikla nesiekia nei 3-jų metų, tad šio pusmečio uždarbis yra didžiausias per visą fondo istoriją po -16,6% nuostolio 2015 metų antrąjį pusmetį bei +4,6% pelno 2016 metais. Minimali investavimo suma investuojant į fondą pirmą kartą, pakartotinai arba periodiškai kas mėnesį yra 140 EUR arba 1000 NOK. Platinimo mokestis siekia nuo 1 iki 3% priklausomai nuo investuojamos sumos. (Plačiau apie šį fondą: Dovre Baltic Sea)

Antrojoje vietoje pagal 2017 metų pirmo pusmečio rezultatą yra „INVL Baltijos fondas“. Šio fondo pusmečio grąžą siekė +15,37%. Fondo kapitalas yra investuojamas išskirtinai į Baltijos šalių kotiruojamas arba šiose šalyse veikiančių įmonių akcijas. Daugiausiai fondas investuoja į Lietuvą (45,6%), Estiją (26,5%) ir Latviją (22,9%). 3 didžiausi sektoriai į kuriuos yra investuojama, tai maisto produktai (16,3%), mažmeninė prekyba (11,8%) ir komerciniai bankai (11,3%). Prie spartaus fondo vienetų augimo pastaruoju metu prisidėjo ne tik spartus Baltijos regiono ekonomikos augimas bet ir sąlyginai pigios šio regiono akcijos, kurios buvo atrastos skandinavų investuotojų. Reikėtų taipogi nepamiršti, jog šis fondas investuojant prisiima sąlyginai didelę svyravimų riziką ir kriziniu laikotarpiu, t.y. 2008 metais patyrė –62,5% nuostolį. Minimali investavimo suma yra 0 EUR, o platinimo mokestis 2%. (Plačiau apie šį fondą: INVL Baltijos fondas)

Trečioje vietoje pagal investicijų grąžą yra „INVL besivystančios Europos be Rusijos top 20 subfondas“. Šio fondo grąžą siekė +15,35%, tad galima teigti, kad šis fondas labai nežymiai atsiliko nuo „INVL Baltijos fondo“. Skirtumas tarp šių fondų yra toks, jog „INVL besivystančios Europos be Rusijos top 20 subfondas“ investuoja į 15-25 patraukliausiai įvertintas vidurio ir rytų Europos bendrovių akcijas. Investicinės galimybės yra kur kas didesnės, nei koncentruojantis vien į Baltijos regioną. 3 didžiausios investicijos yra išskirstytos per šiuos sektorius: komercinių bankų (14,4%), holdingų (11,3%) ir draudimo (9,3%). Daugiausiai yra investuojama Lenkijoje (20,9%), Rumunijoje (16%) bei Vengrijoje (12,4%). Minimali investavimo suma 0 EUR, o platinimo mokestis 2%. (Plačiau apie šį fondą: INVL besivystančios Europos be Rusijos top 20 subfondas)

Ketvirtoje vietoje yra „INVL III akcijų pensijų fondas“, kuris per pirmąjį 2017 metų pusmetį pasiekė +7,66% grąžą. Šio fondo kapitalas yra investuojamas į akcijas bei investicinius fondus, kurių pagrindinė kryptis yra akcijos, taigi galima teigti, kad tai yra gana aukštos rizikos akcijų fondas. Kaip III pakopos pensijų fondui, šitokia grąža yra ganėtinai didelė, bet reikėtų nepamiršti ir to, jog kriziniu laikotarpiu jis patyrė –73,3% nuostolį. Lyginant fondo rezultatus su pasirinktu lyginamuoju indeksu galima pastebėti, kad nuo krizinio laikotarpio fondo grąža nuo jo atsilieka. Geografinis pasiskirstymas pagal investuotą kapitalą yra Vidurio ir Rytų Europa (be Baltijos regiono) (33%),  Šiaurės Amerika (25%) ir Baltijos šalys (20%). Įmokos mokestis yra 2%, sėkmės mokestis 15%, dalies išėmimo mokestis 10%. (Plačiau apie šį fondą: INVL III akcijų pensijų fondas)

Na ir penktoje vietoje yra „Dovre Inside Nordic“ fondas. Šio fondo pirmojo pusmečio grąžą +6,94%. Nuo įkūrimo pradžios, fondas dar neturėjo nuostolingo periodo, bet trumpas laikotarpis negarantuoja tolimesnio šio fondo teigiamo rezultato. 97% fondo investicijų yra sutelkta į Švedijos kompanijų akcijas į kurias investuoja susijusieji asmenys (angl. Insiders), nes tikimasi, jog pastarieji turi informacijos pranašumą. Fondas savo investicijas telkia į Šiaurės Europos regioną dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai jog šios valstybės puikiai susitvarkė per pastarąją finansinę krizę, o antra, jog jos yra konkurencingos verslo srityje. Investicijos yra sutelktos į finansinį sektorių (28,7%), gamybą (22,8%) ir kasdienio vartojimo prekes bei paslaugas (11,5%). Minimali investavimo suma į subfondą pirmą kartą, pakartotinai arba periodiškai kas mėnesį: 140 EUR arba 1000 NOK. (Plačiau apie fondą: Dovre Inside Nordic)

Apžvelgus 5 pelningiausius 2017 metų pirmo pusmečio fondus galima daryti išvadą, kad geriausiai sekėsi į akcijas investuojantiems fondams, kurių didžioji dalis investicijų yra nukreiptos į Vidurio ir Rytų Europos, Baltijos bei Šiaurės Europos šalis. Šio regiono ekonomikos yra pakilimo stadijoje, tačiau turbūt svarbiausia tai, kad gana ilgą laiką jos buvo pamirštos ir vertinant pagal įvairius santykinius rodiklius sąlyginai pigios. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tokių rezultatų galima tikėtis ir ateityje.

Daugiau informacijos apie fondų rezultatus galima rasti čia: Fondų centras: investicinių, pensijų bei ETF fondų rezultatų suvestinė.

Dovre Inside Nordic – „Dovre Umbrella fund“ subfondas, kurio turtas didžiąja dalimi investuojamas į Šiaurės šalių vertybinių popierių biržose kotiruojamas bendrovių akcijas, o likusi dalis laikoma piniginių lėšų ar indėlių pavidalu. Subfondo tikslas – siekti didesnės investicijų grąžos nei pasirinkto lyginamojo indekso, investuojant į patraukliausias Šiaurės regiono (Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos) vertybinių popierių biržose kotiruojamas įmones.

Pagrindinis subfondo investavimo į  įmones atsirinkimo būdas yra susijusių asmenų pirkimo/pardavimo sandorių sekimas.

Subfondas naudoja lyginamąjį indeksą: 15% Oslo Børs Benchmark index, 10% OMX Copenhagen Benchmark Cap GI, 40% OMX Stockholm Benchmark Cap GI, 25% OMX Helsinki Benchmark Cap GI, 10% Norway Government Bond Index 0.25 years (ST1X).

Atsižvelgiant į fondo investavimo strategiją, esant nestandartinėms rinkos situacijoms, subfondas gali naudoti išvestines finansines priemones valiutos rizikai valdyti. Subfondas sieks, kad apie 90 proc. subfondo turto visada būtų investuota.

Taikomi mokesčiai
Rizikos ir grąžos pobūdis

Šioje rizikos skalėje esančios kategorijos rodo santykį tarp rizikos ir galimos grąžos. Kuo aukštesnė kategorija, tuo didesnė galima grąža, bet ir didesnė rizika. Žemiausia kategorija dar nereiškia, kad investicija yra nerizikinga. Analizuojamas subfondas priklauso 5 kategorijai, tai reiškia, kad jo rizika yra aukštesnė už vidutinę.Istoriniai veiklos rezultatai

Praėjusiais metais fondas uždirbo 28,3 proc. pelną. Tuo tarpu per pastaruosius 3 metus vidutinė metinė fondo grąža siekė 7,8 proc. Žemiau esančiame grafike galima matyti, kokį rezultatą analizuojamas fondas pasiekė kiekvienais metais nuo savo veiklos pradžios.
Duomenys atnaujinti: 2020 02 12. Daugiau informacijos apie šį fondą galite rasti paspaudę šią nuorodą.