Bendra informacija

Paskolų klubo tarpusavio skolinimosi platforma buvo įkurta 2015 metais, Lietuvoje. Šią platformą valdo įmonė UAB „NEO Finance“. Platforma investuotojams leidžia investuoti į Lietuvoje sudaromas įvairias vartojimo paskolas. Investuotus pinigus norintiems išsiimti ankščiau laiko yra suteikiama galimybė turimas paskolas parduoti antrinėje rinkoje, kur yra taikomas 1% paskolos pardavimo mokestis. Investuotojui platforma daugiau mokesčių netaiko.

Pagrindiniai platformos rodikliai

Paskolų klube jau yra investavę virš 5 tūkstančių žmonių, kurie per visą laikotarpį sufinansavo beveik 9 mln. EUR paskolų. Per mėnesį vidutiniškai sufinansuojama 670 tūkstančių EUR. Grafiką su paskolų finansavimo augimu galite pamatyti apačioje. Palūkanos platformoje svyruoja nuo 6% iki 27%, tuo tarpu vidutinės palūkanos yra 17.43%. Bendra vėluojančių paskolų dalis platformoje šiuo metu yra 24.75% iš kurių 3.29% vėluoja daugiau negu 90 dienų. Paskolų, kurios yra visiškai nemokios, platforma neskelbia.

Reguliavimas ir rizikos

Įmonė „NEO Finance“ veikia pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Lietuvos bankas šiai įmonei yra išdavęs licenciją vykdyti veiklą susijusią su tarpusavio skolinimu. Ši platforma turi užtikrinimo fondą, kurio paslaugomis galima naudotis sumokant procentinę dalį nuo paskolos sumos. Ši procentinė dalis priklauso nuo paskolos, į kurią yra investuojama reitingo ir laikotarpio, ir yra pavaizduotas žemiau esančioje lentelėje:

Skolininkui nemokant sumos bent vieną dieną, užtikrinimo fondas kompensuoja šį nuostolį investuotojui, padengdamas jį. Paskolai tapus visiškai nemokia, grąžinama visa suma. Platforma atlieka skolininko patikrinimą pagal Lietuvos banko patvirtintus atsakingo skolinimosi nuostatus ir savo specifinius kriterijus.

Taip pat investuotojams gali iškilti su platformos bankroto rizika susiję klausimai, todėl juos bendrai apžvelgsime. Platformos bankroto rizikos atveju platforma atskleistų skolininkų duomenis ir tolimesnį paskolų administravimą gautų prisiimti pats investuotojas. Detaliau apie platformos bankroto riziką galima paskaityti veiklos tęstinumo plane.

Apibendrinimas

Paskolų klubas yra viena iš nedaugelio Lietuvoje įregistruotų tarpusavio skolinimosi platformų. Nors platforma investuotojams ir teikia galimybę pasinaudoti užtikrinimo fondu, kuris panaikina nemokumo riziką, tačiau pačios platformos bankroto atveju investuotojai turėtų patys prisiimti administruoti visas turimas paskolas, į kurias jie iki to laiko yra investavę. Daugiau apie platformą galima sužinoti Paskolų klubo internetinėje svetainėje.

Bendra informacija

FinBee tarpusavio skolinimosi platforma buvo įkurta 2015 metais, Lietuvoje. Šią platformą valdo įmonė UAB „Finansų bitė“, kuri prižiūri išduodamas vartojimo paskolas. Nuo 2017 metų pradžios buvo įkurta UAB „Finansų bitė verslui“, kurios paskirtis yra administruoti verslo paskolas. Abiejų tipų paskolų pasiskirstymą galima pamatyti žemiau esančiame grafike. Investuotus pinigus norintiems išsiimti ankščiau laiko yra suteikiama galimybė turimas paskolas parduoti antrinėje rinkoje, kur yra taikomas 1% paskolos pardavimo mokestis. Investuotojui platforma daugiau mokesčių netaiko.

Pagrindiniai platformos rodikliai

FinBee jau yra investavę 7.4 tūkstančiai žmonių, kurie per visą laikotarpį sufinansavo 7.3 mln. EUR paskolų. Per mėnesį vidutiniškai sufinansuojama 500 tūkstančių EUR. paskolų. Grafiką su paskolų finansavimo augimu galite pamatyti apačioje.  Palūkanos platformoje svyruoja nuo 6% iki 26%, tuo tarpu vidutinės palūkanos yra apie 21%. Bendra vėluojančių paskolų dalis platformoje šiuo metu yra 15.7%, o visiškai nemokių paskolų 7%.

Reguliavimas ir rizikos

Įmonė „Finansų bitė“ veikia pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Lietuvos bankas šiai įmonei yra išdavęs licenciją vykdyti veiklą susijusią su tarpusavio skolinimu. Verslo paskolos šioje platformoje yra suteikiamos su užstatu arba įmonės savininko asmenine garantija. Prieš išduodant paskolą skolininkui, platforma atlieka išsamų jo patikrinimą. Fiziniai asmenys turi būti dirbantys ne trumpiau kaip 4 mėn. dabartinėje darbovietėje, turėti gerą kredito istoriją ir kredito reitingą. Paskolos gavėjų duomenys yra tikrinami Sodros, Creditinfo, Lietuvos banko duomenų bazėse. Teikiant verslo paskolas, paskolos vertinimui įtakos turi įmonės tvarumas, reputacija ir kredito istorija. Taip pat įmonės pateikia finansines ataskaitas bei paskutinių 12 mėn. banko išrašą.

Taip pat investuotojams gali iškilti su platformos bankroto rizika susiję klausimai, todėl juos bendrai apžvelgsime. Platformos bankroto atveju iki to laiko neinvestuoti pinigai būtų sugrąžinti atgal investuotojams, kadangi jie yra laikomi atskiroje AB „Citadele“ banko sąskaitoje, kuri nesudaro „Finansų bitė“ įmonės turto. Šių pinigų kreditoriai negalėtų pasisavinti. Iki to laiko sudarytas paskolas, pagal Lietuvos banko tęstinumo planą, perimtų administruoti kita įmonė. Detaliau apie platformos bankroto riziką galima paskaityti veiklos tęstinumo plane.

Apibendrinimas

FinBee yra viena iš nedaugelio Lietuvoje įregistruotų tarpusavio skolinimosi platformų. Šios platformos išskirtinumas yra tai, kad žmonės joje gali investuoti ne tik į įvairias vartojimo paskolas, bet taip pat ir į verslo paskolas, kai tuo tarpu daugelis Lietuvoje veikiančių platformų to nesiūlo. Daugiau apie platformą galima sužinoti FinBee internetinėje svetainėje.

Bendra informacija

Savy yra pirmoji tarpusavio skolinimosi platforma Lietuvoje, kuri buvo įkurta 2014 metais. Šią platformą Lietuvoje valdo Didžiojoje Britanijoje registruota bendrovė „New Chartered Limited“, kurią įsteigė fizinių asmenų grupė iš Lietuvos. Platformą Lietuvoje administruoja UAB „Bendras Finansavimas“. Toks įregistravimas buvo pasirinktas dėl plėtros galimybių į kitas šalis.

Šiuo metu platforma investuotojams leidžia investuoti tik į Lietuvoje sudaromas vartojimo paskolas, kurių pasiskirstymą pagal rūšis galima pamatyti žemiau esančiame grafike. Investuotus pinigus išsiimti ankščiau laiko yra suteikiama galimybė turimas paskolas parduodant antrinėje rinkoje, kur yra taikomas 1% paskolos pardavimo mokestis. Investuotojui platforma daugiau mokesčių netaiko.

Pagrindiniai platformos rodikliai

Savy platformoje jau yra investavę virš 9 tūkstančių žmonių, kurie per visą laikotarpį sufinansavo 9.3 mln. EUR paskolų. Per mėnesį vidutiniškai sufinansuojama 360 tūkstančių EUR. Grafiką su paskolų finansavimo augimu galite pamatyti apačioje. Palūkanos platformoje svyruoja nuo 8% iki 75%, tuo tarpu vidutinės palūkanos yra 21.38%. Bendra vėluojančių paskolų dalis platformoje šiuo metu yra 8.2%, iš kurių 4.2% paskolų yra visiškai nemokios.

Reguliavimas ir rizikos

Įmonė „Bendras Finansavimas“ veikia pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Lietuvos bankas šiai įmonei yra išdavęs licenciją vykdyti veiklą, susijusią su tarpusavio skolinimu. Platforma taip pat siūlo investuoti su draudiminio fondo garantija. Ši garantija užtikrina visą paskolos grąžinimą kartu su palūkanomis, jeigu skolininkas vėluos mokėti ilgiau negu 90 dienų. Pasirinkus šią garantiją investuotojui bus mokamos fiksuotos 10% metinės palūkanos. Platforma atlieka skolininko patikrinimą pagal Lietuvos banko patvirtintus atsakingo skolinimo nuostatus. Įmonėje paskolas peržiūri ir patvirtina tam skirti atsakingi asmenys.

Taip pat investuotojams gali iškilti su platformos bankroto rizika susiję klausimai, todėl juos bendrai apžvelgsime. Platformos bankroto rizikos atveju visų pirmiausiai būtų sustabdytas naujų paskolų išdavimas. Jau išduotų paskolų administravimas ir toliau būtų tęsiamas laikino administratoriaus, kuris skelbtų konkursą portfelio pardavimui, iš kurio turėtų būti atsiskaitoma su kreditoriais. Kadangi investuotojų kapitalas yra laikomas jų asmeninėse „Paysera“ sąskaitose, šie pinigai bankroto atveju išliktų saugūs.

Apibendrinimas

Savy yra viena iš nedaugelio Lietuvoje įregistruotų tarpusavio skolinimosi platformų. Savo investuotojams ši platforma siūlo palygintinai dideles palūkanas ir puikią galimybę pasinaudoti draudiminio fondo garantija su užtikrinimu gauti 10% palūkanų. Daugiau apie platformą galima sužinoti Savy internetinėje svetainėje.

Bendra informacija

ViaInvest tarpusavio skolinimosi platforma buvo įkurta 2016 metais, Latvijoje. Investuotojams ši platforma suteikia galimybę investuoti į 5 šalis (Latvija, Švedija, Čekija, Lenkija, Ispanija). Paskolų tipai, į kuriuos galima investuoti yra trumpo ir vidutinio laikotarpio vartojimo paskolos. Investuotojams, kurie pinigus nori išsiimti ankščiau laiko, platforma nesuteikia tam galimybės, dėl platformos orientavimosi į gana trumpo laikotarpio paskolų sutartis. Taigi antrinės rinkos nėra. Apžvelgiant mokestinę platformos pusę, joje mokesčiai yra taikomi tik iš skolininko pusės. Investuotojai nėra apmokestinami.

Pagrindiniai platformos rodikliai

ViaInvest platformoje yra investavę 3 tūkstančiai žmonių, kurie per visą laikotarpį sufinansavo virš 10 mln. EUR paskolų. Palūkanos platformoje svyruoja nuo 10% iki 12,2%, tuo tarpu vidutinė grąžą, kurią pasiekia investuotojas yra 11,2%. Platformoje esančių paskolų laikotarpis svyruoja nuo 7 dienų iki 12 mėnesių. ViaInvest vėluojančių paskolų dalies viešai neatskleidžia, tuo tarpu paskolų kurios nevykdo įsipareigojimų yra 6,2%. Reikėtų paminėti ir tai, kad kiekviena paskola turi atpirkimo garantą.

Reguliavimas ir rizikos

Įmonė ViaInvest veikia pagal Latvijos Respublikos teisės aktus. Investuotojams ši platforma suteikia galimybę gauti atpirkimo garantą kiekvienai finansuotai paskolai, tuo atveju, jeigu skolininkas tampa nemokus. Kadangi platforma ir paskolų operatorius yra vienos ir tos pačios įmonių grupės narys, platforma rūpinasi skolininko atrinkimo kriterijais. Yra atliekamas išsamus skolininko patikrinimas. Tikrinama žmogaus tapatybė, kredito istorija ir atliekama sukčiavimo prevencija.

Taip pat investuotojams gali iškilti su bankroto rizika susiję klausimai, todėl juos bendrai apžvelgsime. Platformos bankroto rizikos atveju, iki to laikotarpio sudarytas paskolas administruoti perimtų kitas šios įmonių grupės narys. Bankrutavus visai įmonių grupei, investuotojams būtų suteikta visa likusi informacija apie skolininką ir su šiomis skolomis jiems tektų tvarkytis patiems. Detaliau apie platformos bankroto riziką galima paskaityti vartotojo sąlygose.

Papildomi faktai apie įmonių grupę

ViaInvest įmonė priklauso VIA SMS grupei, kuriai taip pat priklauso VIA SMS SIA, VIA SMS LT, VIA SMS s.r.o, ViaConto Sweden, ViaSpar Finans, VIACONTO MINICREDIT, CASHALOT ir Via Payments. Nors 2017 metų pirmąjį pusmetį ViaInvest platforma ir toliau patyrinėjo nuostolį (-105750 eurų), tačiau visa VIA SMS grupė  tuo pačiu laikotarpiu pasiekė pelną (363159 eurų). Reikėtų paminėti ir tai, kad visos grupės paskolų portfelis yra ganėtinai rizikingas, nes net 50% suteiktų paskolų yra vėluojančios.

Apibendrinimas

ViaInvest platforma orientuojasi tik į vartojimo paskolas, kurios yra skirtos gerą arba vidutinį kredito reitingą turintiems žmonėms, todėl ji taiko griežtą skolininko patikrinimą. Kadangi įmonė yra viena iš daugelio jų grupės narių, todėl gali būti vertinama kaip patikimesnė investuotojams. Daugiau apie platformą galima sužinoti ViaInvest internetinėje svetainėje.

Bendra informacija

EstateGuru tarpusavio skolinimosi platforma buvo įkurta 2014 metais, Estijoje. Investuotojams ši platforma suteikia galimybę investuoti į įvairios paskirties nekilnojamojo turto paskolas visose Baltijos šalyse, tačiau daugiausiai paskolų visgi yra susikoncentravę Estijoje. Investuotus pinigus norintiems išsiimti ankščiau laiko platforma nesuteikia tokios galimybės, nes ji neturi antrinės rinkos.

Pagrindiniai platformos rodikliai

EstateGuru platformoje jau yra investavę 7.7 tūkstančiai žmonių, kurie per visą laikotarpį sufinansavo apie 30 mln. EUR paskolų. Grafiką su paskolų finansavimo augimu galite pamatyti apačioje. Palūkanos platformoje svyruoja nuo 5% iki 20%, tuo tarpu vidutinė grąžą, kurią pasiekia investuotojas yra 11.08%. Platformoje esančių paskolų laikotarpis svyruoja nuo 6 iki 36 mėnesių. Šiuo metu  platformoje yra 5 vėluojančios paskolos iš 168, o paskolų kurios nevykdo įsipareigojimų kol kas tik 1.

Reguliavimas ir rizikos

Įmonė EstateGuru veikia pagal Estijos Respublikos teisės aktus. Kadangi ši platforma sudaro paskolas su skolininku, todėl yra atliekamas išsamus jo patikrinimas. Yra tikrinami dokumentai, verslo planas, atliekama patikra valstybės duomenų bazėse, taip pat gali būti aplankyta nekilnojamojo turto vieta. Didžiajai daliai per šia platformą sufinansuotų paskolų yra taikomas nekilnojamojo turto užstatas, o vidutinis paskolos ir užstato vertės santykis šiuo metu siekia 58%. Skolininko bankroto atveju šis užstatas būtų parduotas, o gautinos lėšos paskirstytos investuotojams. Verta paminėti ir tai, kad parduodant nekilnojamąjį turtą, EstateGuru taikytų 5% mokestį nuo paskolos sumos.

Taip pat investuotojams gali iškilti su platformos bankroto rizika susiję klausimai, todėl juos bendrai apžvelgsime. Platformos bankroto atveju, investuotojų likę pinigai platformoje, būtų jiems pervesti atgal, nes šie pinigai yra atskiroje LHV kliento banko sąskaitoje, kuri yra atskirta nuo EstateGuru operacinės sąskaitos. Platformai tapus nemokiai, bankroto administratorius „Jesse&Kalaus“ paskirtu įmonę, kuri perimtų ir aptarnautų visas esamas paskolas ir jas prižiūrėtų iki jų laikotarpio pabaigos. Reikėtų paminėti, kad šis bankroto administratorius, tai nedidelė Estijoje įsikūrusi advokatų kontora, kurioje dirba vos 7 žmonės. Detaliau apie platformos bankroto riziką galima paskaityti vartotojo sąlygose.

Apibendrinimas

EstateGuru orientuojasi į nekilnojamąjį turtą esantį Baltijos šalyse. Ši platforma yra viena iš didžiausių, pagal šio paskolų tipo finansavimą jose. Rizikai sumažinti, paskolos yra sudaromos tik su juridiniais asmenimis, o investuoti gali ir juridiniai ir fiziniai asmenys. Daugiau apie platformą galima sužinoti EstateGuru internetinėje svetainėje.

Bendra informacija

Bondora tarpusavio skolinimosi platforma buvo įkurta 2009 metais, Estijoje. Investuotojams ši platforma suteikia galimybę investuoti į 3 šalis (Suomija, Ispanija, Estija). Paskolų tipai, į kuriuos galima investuoti yra trumpo ir vidutinio laikotarpio vartojimo paskolos įvairiausioms paskirtims. Žemiau pateiktame grafike galima pamatyti, kaip pasiskirsto šie paskolų tipai pagal paskirtį. Investuotus pinigus norintiems išsiimti ankščiau laiko yra suteikiama galimybė turimas paskolas parduoti antrinėje rinkoje, kur yra taikomas 1% paskolos pardavimo mokestis.

Pagrindiniai platformos rodikliai

Bondora platformoje yra investavę 28 tūkstančiai žmonių, kurie per visą laikotarpį sufinansavo apie 100 mln. EUR paskolų. Per mėnesį vidutiniškai buvo sufinansuojama 2.9 mln. EUR. Palūkanos platformoje svyruoja nuo 6% iki 140%, tuo tarpu vidutinė grąža, kurią pasiekia investuotojas yra 13.8%. Platformoje esančių paskolų laikotarpis svyruoja nuo 3 mėnesių iki 5 metų. Vėluojančių paskolų dalis platformoje šiuo metu siekia 32.5%, tarp kurių 22.7% yra vėluojančios daugiau negu 180 dienų.

Reguliavimas ir rizikos

Įmonė Bondora yra reguliuojama Financial Conduct Authority (FCA) bei yra gavusi licenciją iš Estonian Financial Supervision Authority (EFSA). Kadangi platforma prisiima ir paskolų operatoriaus funkciją, todėl yra atliekamas išsamus skolininko patikrinimas. Yra tikrinamos gaunamos pajamos bei išlaidos, taip pat, pagal tam tikras specifikacijas yra įvertinamas skolininko rizikos rodiklis. Platformai orientuojantis į aukštos rizikos skolininkus, ji neteikia nei atpirkimo nei užstato garanto.

Taip pat investuotojams gali iškilti su platformos rizika susiję klausimai, todėl juos bendrai apžvelgsime. Platformos bankroto rizikos atveju pinigai likę Bondora sąskaitoje būtų išmokėti investuotojams. Šie pinigai yra laikomi atskiroje SEB banko sąskaitoje, kuri yra atskirta nuo Bondora operacinės banko sąskaitos, todėl jie nesudaro įmonės turto. Po bankroto įmonė skelbia naujo partnerio paiešką, kuris perimtų administruoti iki bankroto sudarytas paskolų sutartis. Detaliau apie platformos bankroto riziką galima paskaityti vartotojo sąlygose.

Apibendrinimas

Bondora orientuojasi į vartojimo paskolas, kurios gali būti suteiktos ir žemesnį kredito reitingą turintiems žmonėms, todėl pagal paskolų pasiskirstymą platformoje yra daugiau rizikingesnių paskolų. Jos gali turėti metines palūkanas siekiančias iki 140% ar netgi daugiau, todėl nenuostabu, kad ši platforma turi didelį kiekį vėluojančių paskolų. Daugiau apie platformą galima sužinoti Bondora internetinėje svetainėje.

Bendra informacija

Mintos paskolų birža buvo įkurta 2015 metais, Latvijoje. Investuotojams ši platforma suteikia galimybę investuoti į 13 šalių (Lenkija, Čekija, Latvija, Gruzija, Lietuva, Estija, Danija, Ispanija, Rumunija, Botsvana, Bulgarija, Albanija, Kinija). Paskolų tipai, į kuriuos galima investuoti yra nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, vartojimo, verslo, asmeninės paskolos, paskolos žemdirbystei, lombardų finansavimas bei faktoringas. Žemiau pateiktame grafike galima pamatyti, kaip pasiskirsto šie paskolų tipai, pagal sufinansuotą sumą. Investuotus pinigus norintiems išsiimti ankščiau laiko yra suteikiama galimybė turimas paskolas parduoti antrinėje rinkoje, kur yra taikomas 1% paskolos pardavimo mokestis.

Į trumpalaikes paskolas įeina mažos sumos, kurios yra skolinamos trumpam laikotarpiui. Šios paskolos gali būti suteiktos blogesnį kredito reitingą turtintiems žmonėms. Asmeninės paskolos, tai šiek tiek ilgesnio termino ir didesnės sumos vartojimo kreditas. Jos dažniausiai skolinamos gerą arba vidutinį kredito reitingą turtintiems žmonėms.

Pagrindiniai platformos rodikliai

Mintos platformoje jau yra investavę 32 tūkstančiai žmonių, kurie per visą laikotarpį sufinansavo virš 300 mln. EUR paskolų. Per mėnesį vidutiniškai sufinansuojama 26 mln. EUR. Grafiką su paskolų finansavimo augimu galite pamatyti apačioje. Palūkanos platformoje svyruoja nuo 7% iki 18%, tuo tarpu vidutinė grąžą, kurią pasiekia investuotojas yra 11.85%. Platformoje esančių paskolų laikotarpis svyruoja nuo 1 mėnesio iki 10 metų. Vėluojančių paskolų dalis platformoje šiuo metu siekia 17.5%, o paskolų kurios nevykdo įsipareigojimų 0.3%.

Reguliavimas ir rizikos

Įmonė Mintos veikia pagal Latvijos Respublikos teisės aktus. Šios platformos paskolų operatoriai teikia galimybę pirkti paskolas su jų garantu atpirkti jas, tuo atveju, jeigu skolininkas bus nemokus daugiau negu 60 dienų po paskutinės skolininko įmokos.  Taip pat dalis paskolų turi užstatą, kuris dažniausiai yra transporto priemonė arba nekilnojamasis turtas. Pati platforma nesudaro paskolų su skolininkais, todėl ji nesirūpina skolininko atrinkimo kriterijais, visą šį procesą palikdama paskolų operatoriams.

Taip pat investuotojams gali iškilti su platformos ir operatorių rizika susiję klausimai, todėl juos bendrai apžvelgsime. Platformos bankroto rizikos atveju yra pasamdyta teisinė kompanija „FORT“, kuri pagal reitingus Baltijos šalyse užima aukštą vietą. Ši teisinė kompanija turėtų perimti visas, iki bankroto sudarytų paskolų sutartis ir jas prižiūrėti iki jų laikotarpio pabaigos. Tolimesnio proceso eiga priklausytų nuo šios kompanijos veiksmų.

Bankrutavus vienam iš paskolų operatorių, paskolų sutartis paprasčiausiai administruoti perimtų Mintos platforma ir jas prižiūrėtų arba perduotų jas prižiūrėti, jų nuožiūra pasirinktai trečiajai šaliai. Detaliau apie platformos bankroto riziką galima paskaityti vartotojo sąlygose.

Apibendrinimas

Galima būtų teigti, kad Mintos yra viena didžiausių paskolų biržų visoje Europoje. Šiuo metu, lyginant ją su Baltijos šalių paskolų biržomis ir tarpusavio skolinimo platformomis,  jos sufinansuojamų paskolų apimtys yra pačios didžiausios. Nors ji yra reguliuojama tik Latvijos Respublikos teisės aktų ir neturi kitų licencijų, Mintos stengiasi minimizuoti galimas rizikas ir bankroto atveju yra pasamdžiusi stiprų administratorių. Daugiau apie platformą galima sužinoti Mintos internetinėje svetainėje.

Labai svarbu pastebėti, kad Mintos struktūra skiriasi nuo P2P platformų, kurias esame pripratę matyti Lietuvoje. Didžiojoje dalyje Lietuvos platformų investuotojas savo pinigų dalį investuoja tiesiogiai į paskolų paraiškas, gauna nemažai informacijos apie besiskolinantįjį ir paskola suteikiama tik tada, jei atsiranda pakankamas skaičius norinčių skolinti.

Tuo tarpu Mintos galime vadinti paskolų birža. Ši platforma pati neteikia paskolų, o tik padeda refinansuotis įmonėms, teikiančioms įvairias paskolas galutiniams vartotojams. Kad būtų paprasčiau suprasti – Mintos galime įsigyti dalį paskolos, kuri jau išduota galutiniam vartotojui vieno iš platformos partnerių. Nėra lengva pasakyti, ar tokia struktūra yra geresnė ar blogesnė už tradicinę, todėl toliau apžvelgsime pliusus ir minusus. (Plačiau apie tai: Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo rinka)

Pliusai

Naudodamasis Mintos įžvelgiau šiuos pliusus:

• Šiuo metu prie platformos yra prisijungę 15 partnerių, tad prisiregistravus vieną kartą galime diversifikuoti savo paskolas tiek pagal paskolos teikėją, tiek geografiškai, tiek pagal paskolos tipą.
• Didelė dalis paskolų turi BuyBack garantiją (šios paskolos pažymėtos specialiu ženklu) – paskolai vėluojant daugiau nei 60 dienų, paskolos teikėjas įsipareigoja ją nupirkti iš investuotojo, o palūkanos mokamos ir už vėlavimo periodą.
• Dažniausiai pirminėje rinkoje yra bent keli tūkstančiai paskolų laukiančių investavimo. Tai aktualu Lietuviškų platformų investuotojams, kur kartais susiduriame su paskolų trūkumu.
• Automatinis investavimas gan intuityvus ir lankstus.
• Yra galimybė investuoti įvairiomis valiutomis – tai gali būti aktualu tų šalių gyventojams arba norintiems „apsidrausti“ nuo tam tikros valiutos rizikos.
• Paprastas sąskaitos papildymas – galima atlikti SEPA pavedimą arba net pasinaudoti PaySera.
• Platforma pateikia nemažai informacijos apie paskolų teikėjus (plačiau apie tai>>).
• Bloge galima rasti įdomių straipsnių. Vienas man labiausiai patikusių pasakoja apie MOGO auto paskolų ypatybes (plačiau apie tai>>).

Minusai

Platformos struktūra (paskolų birža) ir didelis partnerių kiekis, deja, atneša ir savų minusų ar bent jau klausimų, kuriuos turėtų kelti investuotojas:

• Dalis paskolas teikiančių įmonių turi tiesioginių ryšių su pačia platforma (Lendo, Banknote, Hipocredit ir t.t.) – diversifikavimo iliuzija?
• Sunku sekti didelį partnerių kiekį ir jų pokyčius/naujienas.
• Pateikiama ribota informacija apie paskolos gavėjus.
• Kartais sudėtinga finansavimo struktūra:
  • Hipocredit pavyzdys – norėdami įsigyti Hipocredit paskolų, investuotojai perka Mintos Finance paskolas, išduotas Hipocredit, kurių grąžinimas priklauso nuo galutinio skolintojo apmokėjimų. Skamba komplikuotai? („To obtain exposure to Hipocredit loans, investors will be able to invest in loans issued by Mintos Finance to Hipocredit where repayments depend on the borrower’s payments.“)
  • Yra tekę matyti paskolą, kurios tikslas buvo įsigyti paskolų portfel Pabandykime įsivaizduoti loginę seką – Jūs investuojate per sistemą į partnerio A paskolą, kuri skirta įmonei B nusipirkti paskolų portfelį, kuriame jau yra kažkokios „paskolos“. Ar tikrai žinotumėte į ką investuojate? Tarp Jūsų ir galutinio paskolos gavėjo dar bent 3 žingsniai.
• Nežinome tikrųjų paskolos suteikimo sąlygų. Didžioji dalis Lietuvos platformų atskleidžia, už kokias palūkanas skolinama galutiniam vartotojui. Paskolų biržos dažnai šios informacijos neatskleidžia – jos paskolą išduoda su palūkanomis X, tačiau investuotojas ją perka jau su palūkanomis Y. Palūkanų delta (skirtumas tarp X ir Y) leidžia platformai generuoti pelną, siūlyti „BuyBack“ garantijas ir panašiai.
• Dažniausiai Mintos nėra vienintelis finansavimosi kelias jų partneriams, dėl to paskolų srautai gali būti nepastovūs – kartais galite net ilgesnį laiką nerasti tam tikro kreditoriaus paskolų.
• Kartais pasitaiko klaidų sutartyse. Yra tekę įsigyti paskolų su „BuyBack“ garantija, kurių sutartyse „BuyBack“ buvo kaip teisė, bet ne kaip įsipareigojimas paskolą išdavusiai įmonei. Tai reiškia – įmonė gali nupirkti vėluojančias paskolas, bet neprivalo. Vėliau gavau patvirtinimą, kad tai tik klaida, ir pasiūlymą šias paskolas grąžinti į biržą.

Klausimai

• Kiek garantijos yra „BuyBack“ garantijoje? Nemaža dalis žmonių, su kuriais tenka pabendrauti, įvairius garantinius, draudimo fondus ar „BuyBack“ mato kaip visišką rizikos panaikinimą. Deja, „BuyBack“ nebent perkelia riziką nuo galutinio skolininko ant paskolą išdavusios įmonės pečių. Tuo šių paskolų įsigijimas gali labiau priminti obligacijas – jos bus išpirktos, jei jų leidėjo (emitento) finansinė padėtis bus gera. Turbūt būtų teisinga daryti ir prielaidą, kad „BuyBack“ garantija veiks tol, kol paskolą išdavusi įmonė bus pakankamai sveika finansiškai mokėti kompensacijas.
• Kiek paskolų biržose yra tikrojo „P2P“? Man asmeniškai šis modelis labiau primena „P2B“. Investuotojai padeda rekapitalizuotis kreditus teikiančioms įmonėms. Kuo tai realiai skiriasi nuo greitųjų kreditų bendrovių, pavyzdžiui, obligacijų pirkimo?

Asmeninė patirtis ir rezultatai Mintos

Šioje paskolų biržoje užsiregistravau prieš kiek daugiau nei metus. Praėjusių metų grąža ~10.8% (labai svarbu pastebėti, kad grąža labai priklauso nuo pasirinktų paskolų). Didžioji dalis įsigytų paskolų buvo MOGO auto paskolos arba gruziniškos Creamfinance mėnesinės, visos su „BuyBack” garantija. Kartais bandydavau pamedžioti ir naujų kreditorių paskolų, deja, nesėkmingai – yra likę keli automatai, kurie taip ir „nepagavo“ nei vienos reklamuoto tipo paskolos.

20.35% paskolų vėluoja 1-60 dienų. Ilgiau vėluojančių paskolų neturiu, nes jos kol kas sėkmingai superkamos paskolų išdavėjų.

Verdiktas

Mintos yra didžiausia Baltijos šalių paskolų birža – šis statusas turi savų pliusų, bet atneša ir minusų. Prieš investuojant reikėtų pasigilinti, kaip veikia platforma, kuo skiriasi paskolų teikėjai, kaip atrodo sutartys ir svarbiausia – riziką įsivertinti asmeniškai.

Ir šis procesas vyksta ne tik Lietuvoje – tai viso pasaulio problema, kurią bandoma spręsti. Tik tuo metu, kai modernios valstybės stengiasi padėti vystytis tiems sektoriams, kurie realiai gali padėti spręsti kreditų prieinamumo smulkiajam ir vidutiniam verslui problemą, kitur, pavyzdžiui, Lietuvoje, politikai prieš rinkimus tauškia apie valstybinio banko kūrimą.

Prasideda sutelktinio finansavimo amžius

Paradoksalu, bet skolinimosi prieinamumas šiuo metu neturėtų būti problema. Europos centrinis bankas (ECB) niekaip nesusitvarko su žemos infliacijos problema ir atkakliai įvairiais būdais bando sužadinti bent jau minimalų kainų augimą. Siekdamas šio tikslo jis dideliu tempu superka sąlyginai saugias ilgo termino obligacijas, palaipsniui mažina jų pajamingumą ir taip rinkos dalyvius tarsi ragina ieškoti pelningesnių bei rizikingesnių investicijų. Daugiau rizikuoti skatinami ir bankai – jiems šiuo metu ECB pinigai beveik nieko nekainuoja. Tačiau būtina matyti ne tik beveik nemokamus pinigus, bet ir daug griežtesnį bankų sektoriaus reguliavimą bei tą faktą, kad ir patys bankai po 2008 – 2009 m. patirtų didžiulių nuostolių pasidarė gerokai atsargesni. Taigi, pinigų tarsi yra daug ir jie labai pigūs, tačiau smulkiojo ir vidutinio verslo jie dažniausiai nepasiekia.

Žinoma, būtų galima prisijungti prie populistų ir pradėti reikalauti, kad valdžia priverstų bankus kredituoti, tačiau reikėtų prisiminti, kad būtent neatsakingas kreditavimas yra vienas pagrindinių krizes sukeliančių veiksnių. Todėl, užuot reguliavus rinką pagal principą „Noriu to ar noriu ano“, daug išmintingiau ne versti kredituoti tuos, kurie nenori ar dėl griežto reguliavimo net negali, o sukurti prielaidas vystytis tiems finansų sektoriaus segmentams, kurie nori ir gali kredituoti.

Būtent tokiu sprendimu šiandien tampa minios ekonomikos principais veikiančios alternatyvios skolinimosi nišos, tarp jų yra ir sutelktinis verslo ar pavienių projektų finansavimas (angl. crowdfunding). Jo augimas ir tolesnė plėtra gali padėti didinti kreditavimo prieinamumą smulkiojo bei vidutinio verslo sektoriuje. Beje, tai jau vyksta. „Crowdsurfer“ duomenimis, praėjusiais metais vien tik jau veikiančiam verslui Europos Sąjungos šalyse sutelktinio finansavimo platformomis buvo sufinansuota daugiau nei 1 mlrd. eurų, o per šiuos metus šis skaičius, kaip tikimasi, išaugs 60%. Taigi, akivaizdu, jog nulinių palūkanų ir ne itin draugiškai smulkesniesiems skolinančių bankų amžiuje būtent sparčiai augantis sutelktinis finansavimas gali tapti atsakymu, padedančiu spręsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimo bėdas. Tik bent kol kas ne Lietuvoje, nes šiandien joje išduota lygiai 0 tokio tipo paskolų. (Plačiau apie tai: Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo rinka)

Sprendimas, taisantis visą sistemą

Kai kalbama apie sutelktinį finansavimą, svarbu matyti, kaip tai veikia visą finansų sektorių. Dėl sutelktiniame finansavime dalyvaujančių žmonių pinigų šis finansinis instrumentas suteikia sąlygas žmonėms pinigus skolinti dažnai už priimtinesnes palūkanas, nei moka bankai, tuo pat metu prisiimant sau priimtiną rizikos lygį. Tai turi teigiamą įtaką visuomenės pajamoms. Šio sektoriaus plėtra ilgainiui leis vis didesnei daliai labai smulkių ir vidutinių verslininkų pasiskolinti tuo metu, kai bankai nekredituoja. Taip augs ne tik verslo, bet ir valstybės ekonominis potencialas. O bankai patirs konkurencinį spaudimą tiek indėlių, tiek kreditų rinkoje, ir tai vers juos būti atidesnius ir atsakingiau elgtis su smulkesniais klientais.

Nereikėtų nurašyti ir fakto, jog plečiantis finansinių paslaugų sektoriui galima kalbėti ir apie tai, kad darbo vietų skaičius augs ne tik dėl šio sektoriaus, bet ir jame. Taigi, sutelktinio finansavimo plėtra turi teigiamą įtaką – ne tik didina konkurenciją ir kreditų prieinamumą, bet ir plečia patį finansų sektorių bei didina jo teikiamą ekonominę naudą valstybei. Belieka stebėtis, kodėl Latvijoje ir Estijoje traukinys jau važiuoja, o Lietuvoje jis vis dar stovi vietoje.

Lietuvoje kol kas suteikta 0 tokių paskolų, o Latvijos pasididžiavimas – paskolų birža „Mintos“ – skelbia, kad su verslo paskolomis ir faktoringu susijusių pervedimų suma jau perkopė 7,5 mln. eurų. Ten net antrinė paskolų rinka jau veikia. O štai Estijoje verslui vien per 2016 m. pirmą ketvirtį išduota paskolų už 5,2 mln. eurų. Ir šie skaičiai sparčiai auga – į tai būtina atsižvelgti, nes tikrąjį šios rinkos potencialą demonstruoja šios rinkos augimas. Bent kol kas mes ją priversti stebėti pasyviai, nes vis dar neturime tinkamos įstatymų bazės, kuri fiziniams asmenims per platformas leistų viešai skolinti verslui. Lietuvos visuomenė, aktyviai skolindama lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, įrodė, kad yra finansiškai raštinga ir žmonės geba patys prisiimti atsakomybę. Belieka stebėtis, kodėl Lietuvos įstatymų leidėjai delsia žengti dar vieną žingsnį į priekį. Rinkimai artėja, tačiau apie sutelktinio finansavimo svarbą Lietuvos verslui savo rinkimų programoje užsiminė tik viena partija.

Priėmus sutelktinio finansavimo įstatymą, Lietuvoje būtų pakeisti jam prieštaraujantys teisės aktai ir tuomet kiekvienas Lietuvos gyventojas (ir ne tik) galėtų prisidėti prie mums visiems gyvybiškai svarbaus smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo. Žinoma, ne tik iš altruistinių paskatų, bet ir siekiant užsidirbti kartu su verslu, kuriam buvo suteikta paskola. Belieka tikėtis, kad, nepaisant artėjančių rinkimų, Seime dominuos ne populistiniai raginimai kurti „valdžios“ banką, o modernus mąstymas žengiant žingsnį į technologinę pažangą, visuomenės interesus ir valstybės ateitį orientuotą finansų sistemą. Kad bus priimti įstatymai, leidžiantys išnaudoti minios ekonomika paremto finansų sektoriaus plėtrą, galinčią realiai spręsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimo problemas.