Taip pat, kaip ir kiekvienais metais pabandysime susisteminti, kaip finansų rinkų „guru“ sekėsi (ar nesisekė) prognozuoti šių metų svarbiausius finansų rinkų pokyčius, bei kokias prognozes jie dalina kitiems, t.y. 2018 metams.

2017 metų lyderiai

Pažvelgus į žemiau pateiktą grafiką galima drąsiai konstatuoti, kad 2017 metai buvo ypač pelningi metai – visos pagrindinės turto klasės sugeneravo teigiamą grąžą (išskyrus JAV dolerį). Tačiau šioje vietoje taip pat reikėtų pabrėžti, kad grafike esanti turto klasių grąža yra pateikiama JAV doleriais, taigi Euro zonos investuotojai visų turto klasių grąžą turėtų pakoreguoti atimdami JAV dolerio pokytį, t.y. maždaug tokiu dydžiu sumažindami pateiktą turto klasių grąžą.

Kaip galima pastebėti iš pateikto grafiko, pati pelningiausia turto klasė (iš mūsų analizuojamų 8 pagrindinių turto klasių) buvo besivystančių rinkų akcijos, kurios nuo metų pradžios iki gruodžio 28 dienos pabrango netgi 30%. Kitos dvi pelningiausios investicijos taip pat buvo akcijų rinkoje: Europos-Azijos akcijos (+25%) ir JAV akcijos (+22%). Įvertinus pateiktus visų turto klasių rezultatus galima teigti, kad 2017 metai buvo investavimo į akcijas metai.

Tuo tarpu vertinant kitą rezultatų pusę matome, kad prasčiausiai sekėsi JAV valstybinių obligacijų (+2.2%) ir JAV nekilnojamojo turto (+3.3%)  turto klasėms, kurios nors ir išvengė nuostolių, tačiau kurių prieaugis buvo minimalus.

Įdomiausios 2017 metų prognozės

Kai jau žinome šių metų nugalėtojus bei pralaimėtojus, galime pasiaiškinti, o kaip gi sekėsi finansų rinkų „guru“ su 2017 metų prognozėmis.

Visas 2017 metų prognozes norėtųsi pradėti nuo akcijų, o konkrečiau JAV akcijų prognozių. Praėjusių metų pabaigoje visi Bloomberg naujienų agentūros apklausti Wall Street bankų investicijų strategai į 2017 metus žvelgė optimistiškai ir prognozavo, kad pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 šiuos metus pabaigs ties 2356 punktų riba, arba kitaip tariant neskaičiuojant mokėtinų dividendų per metus pakils +5.2%.

Taigi, kaip matome, nors finansų rinkų „guru“ ir buvo nusiteikę optimistiškai, tačiau optimizmu netryško. Kas tuo metu lėmė tokį jų konservatyvumą? Galima būtų įžvelgti kelias priežastis. Visų pirma tai, kad praėjusių metų pabaigoje JAV akcijos buvo sąlyginai brangios, o tai ilguoju laikotarpiu sąlygoja mažesnę tikėtiną investicijų grąžą bei didina kainų korekcijos tikimybę. Taip pat tuo metu vyravo lūkesčiai, kad JAV palūkanų normos toliau kils, kas iš principo brangins skolinimąsi ir mažins įmonių pelningumą. Na ir galiausiai, buvo tikimasi kad JAV doleris ir toliau brangs, o tai turės neigiamą įtaką JAV bendrovių užsienio pardavimams.

Iš vienos pusės kaip ir galima teigti, kad visi ekspertai pataikė – pagrindinis JAV akcijų indeksas, kaip matėme iš aukščiau pateiktų skaičių, šiais metais sugeneravo teigiamą grąžą. Tačiau vertinant šiek tiek išsamiau matome, kad tas jų pataikymas buvo labai prastas – tas pats indeksas S&P 500 šiuo metu yra ties 2690 punktų riba, arba kitaip tariant nuo metų pradžios pabrango +20.1%. Taigi, nors investicijų strategai ir teisingai numatė JAV akcijų indekso judėjimo kryptį, tačiau jų bendras vertinimas labai reikšmingai nukrypo nuo tikrovės.

Kaip turbūt dauguma jau suprato iš aukščiau pateiktų 2017 metų prognozių prielaidų, nepasiteisino ir kelios kitos susijusios prognozės. Visų pirma dauguma prognozavo tolimesnį JAV dolerio brangimą, arba kitaip tariant euro pigimą. Priminsiu, kad praėjusių metų pabaigoje euro ir JAV dolerio valiutos kursas buvo lygus 1.05. Kaip jau turbūt dauguma žino, šiais metais JAV doleris ne tik kad nepabrango, o gana reikšmingai atpigo (-12.5%) – šiuo metu euro ir JAV dolerio kursas svyruoja ties 1.20 punktų riba.

Na o šis įvykis buvo gana stipriai susijęs su kita nelabai vykusia prognoze – JAV palūkanų normų didėjimu. 2016 metų pabaigoje JAV 10 metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas svyravo ties 2.45%. Dauguma analitikų tikėjosi, kad šiais metais obligacijų pajamingumas toliau stabiliai kils ir metų pabaigoje netgi pasieks 3.0% ribą. Deja, tačiau taip neįvyko. Šiuo metu JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas yra netgi mažesnis negu kad buvo metų pradžioje – 2.42%.

Taigi, bandant apibendrinti investavimo strategų darytas prognozes šiems, t.y. 2017 metams, galima teigti, kad jos buvo nelabai vykusios. Galbūt kaip vieną iš tokių labiau „pavykusių“ prognozių būtų galima įvardinti rekomendaciją didesnę investicijų portfelio dalį paskirti besivystančių rinkų akcijoms. Ši rekomendacija iš esmės buvo aiškinama tuo, kad tiek besivystančių rinkų valiutos, tiek ir besivystančių rinkų įmonių akcijos per pastaruosius 5 metus buvo gana stipriai „nukraujavusios“, o tai reiškia, kad ateityje jų laukė didesnis potencialus uždarbis, negu kad investuojant į sąlyginai brangias JAV akcijas. Džiaugiamės, kad 2017 metų sausio mėnesį vykusio renginio „Periodinė finansų rinkų apžvalga“ metu mes taip pat išskyrėme besivystančių rinkų akcijas (kaip ir kitus du akcijų regionus) kaip vieną potencialiausių investavimo krypčių.

Kur geriausia investuoti 2018 metas?

Na o dabar pereikime prie 2018 metų prognozių ir pradėkime nuo ekonomikos, t.y. pažvelkime kokį augimą tiek viso pasaulio, tiek ir atskirų regionų ekonomikoms prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Taigi, 2018 metais TVF prognozuoja, kad viso pasaulio ekonomikos augimas padidės 0.1% iki +3.8%. Didžiąją dalį pasaulio ekonomikos augimo sudarys besivystančių rinkų ekonomikų augimas (+4.9%), kai tuo tarpu išsivysčiusių šalių ekonomikos turėtų augti vos +2.0%. Taigi, kaip matome viena pagrindinių institucijų pasaulio ekonomikai prognozuoja tolimesnį augimo trendą, netgi su nedidele akceleracija.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomikai yra prognozuojamas tolimesnis ekonomikos augimas, labai tikėtina, kad turėtų didėti ir infliacija. TVF kaip tik tokį scenarijų ir „paišo“. Pagal jų prognozes 2018 metais išsivysčiusių šalių infliacijos tempas turėtų siekti 1.7%, tuo tarpu besivystančių rinkų infliacijos tempas – 4.4%. Su didėjančia infliacija labai tikėtina po truputi matysime ir didėjančias bazines palūkanų normas.

Kaip pavyzdžiui, remiantis CME FedWatch įrankiu galime matyti, kad šiuo metu yra maždaug 70% tikimybė, kad iki 2018 metų pabaigos JAV bazinė palūkanų norma bus pakelta 2 arba 3 kartus iki 1.75 – 2.0% ribos (šiuo metu yra 1.5%). Be abejo, reikėtų suprati, kad jei dėl kažkokių priežasčių JAV ekonomikos augimas pradeda „šlubuoti“ bei yra mažesnis negu kad prognozuojama, arba pavyzdžiui infliacija nedidėja o priešingai mažėja, tokiu atveju bazinių palūkanų kėlimas gali būti nukeltas.

Tuo tarpu iš kitos pusės, jei bazinių palūkanų kėlimas įsibėgėja, greitai galime pamatyti tokią situaciją, kai trumpo laikotarpio (tarkime 3 mėnesių) JAV valstybinių obligacijų pajamingumas priartėja prie ilgo laikotarpio (kaip pavyzdžiui 10 metų trukmės) pajamingumo, o tokia situacija per pastaruosius 50 metų signalizuodavo apie artėjančią recesiją.

Kokios prognozės JAV akcijoms, kurios sudaro puse viso pasaulio akcijų kapitalizacijos?

Na ir galiausiai priėjome prie įdomiausios turto klasės, t.y. akcijų. Kokius gi akcijų kainų pokyčius kitiems metams prognozuoja tie patys finansų rinkų ekspertai? Žvelgiant į 5 stambiausių bankų (BMO, UBS, Deutsch Bank, Credit Suisse ir Morgan Stanley) strategų prognozes galima pastebėti, kad visi jie yra nusiteikę ypač optimistiškai. Šių bankų investicijų strategai tikisi, kad 2018 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 2855 punktų ribą, arba kitaip tariant nuo dabartinio 2690 punktų lygio pakils maždaug +6% (plius dividendai).

Tikrai optimistiškos prognozės!!! Kyla elementarus klausimas “Iš kur?”. Pati pagrindinė tokių optimistiškų prognozių priežastis – tolimesnis įmonių pelnų augimas, kuris prognozuojama kitais metais turėtų siekti maždaug 10%. Taip pat dauguma ekspertų tikisi, kad ilgesnio laikotarpio palūkanos ir toliau išliks nedidelės (iki 2.0%), taip pat daug vilčių yra dedama į mokestinės aplinkos pagerinimą.

Tačiau kad ir kaip gražiai skambėtų šios stambiausių pasaulio bankų strategų prognozės, ne visi yra tokie optimistai. Tarkime žymus ekonomikos bei finansų rinkų istorikas Nial Ferguson, vertindamas dabartinę pasaulio ekonomikos bei pagrindinių turto klasių situaciją, įžvelgia daug panašumų su 2008 metų prieš-kriziniu periodu. Visų pirma jis pamini tai, kad daugelio turto klasių kainos šiuo metu yra pasiekusios visų laikų rekordus, t.y. turtas yra brangus. Tačiau kaip pagrindinį veiksnį, kuris kelia daugiausiai grėsmės, jis įvardino tai, kad baigiasi pasaulio centrinių bankų skatinimo programos (kitaip tariant „medicina“). JAV ir Didžiosios Britanijos centriniai bankai jau kelia bazines palūkanų normas, netrukus Europos centrinis bankas turėtų nutraukti vykdomą kiekybinio skatinimo programą. Būtent besitraukiantis skatinimas arba kitaip tariant griežtėjanti pinigų politika anksčiau ar vėliau turės neigiamos įtakos tiek pasaulio ekonomikai, tiek ir akcijų rinkoms. Savo ganėtinai bauginantį straipsnį Boston Globe jis baigia taip (vertimas iš anglų kalbos): „Nėra dviejų vienodų finansinių krizių. Kita krizė nebus tokia kaip paskutinioji. Tačiau kita krizė bus ir, kadangi finansų rinkų skatinimo programos („medicina“) yra nutraukinėjamos, ta krizė artėja. Šį kartą įsidėmėkite mano žodžius.“

Be abejo, kaip ir visada, paskyrus daugiau laiko, galima gana nesunkiai surasti ir daugiau neigiamų prognozių, kaip pavyzdžiui du garsūs investuotojai Jim Rogers ir Marc Faber visą pasaulį jau ne pirmus metus perspėjinėja apie artėjančią didžiausią visų laikų krizę, per kurią akcijų kainos smuks daugiau nei 50%, o aukso kaina pasieks naujas visų laikų aukštumas. Tačiau jų prognozės neišsipildo pastaruosius kelerius metus, tai klausimas kodėl turėtų išsipildyti kitais metais. (Plačiau apie tai: Finansų gidas: kur vertėtų investuoti 2016-aisiais?)

Apibendrinimas

Paklausite, tai kuriais „guru“ geriau tikėti. Atsakysime – geriau netikėti nei vienais, o mąstyti savo galva, stebėti besikeičiančią finansų rinkų situaciją ir atitinkamai reaguoti į pokyčius. Kaip jau ne kartą yra tekę minėti, visos šios prognozės, kad ir iš kokių protingų ar patyrusių ekspertų lūpų sklistų, galiausiai yra tik spėjimai, o moksliniai tyrimai jau seniai patvirtino, kad tokie spėjimai ilgainiui pridėtinės vertės investuotojams nesukuria. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Neskubėkite ir nusiraminkite, ne viskas taip paprasta. Kadangi įvairiausi atsitiktiniai veiksniai ir sunkiai nuspėjamas žmogiškasis faktorius pasaulyje nulemia didžiąją dalį procesų, finansų rinkų prognozavimas yra pridėtinės vertės negeneruojantis užsiėmimas. Užuot spėliojus geriausia yra būti ilgalaikiu ir pasyviu investuotoju, kuris turi susidaręs itin plačiai diversifikuotą investicijų portfelį. Jeigu investuojate į akcijas – paprasčiausiai pirkite ir laikykite pasaulio akcijų krepšelį atkartojantį indeksinį fondą. Remiantis tyrimais, tokiu būdu savo grąža ilgoje distancijoje aplenksite didžiąją dalį investuotojų. (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Vis dėlto, efektyvus investavimas, kaip ir sveika gyvensena, yra nuobodus reikalas. Daugeliui investuotojų toks itin plačiai išskaitytas portfelis atrodo „neįdomiai“ ar „stokojantis potencialo“. Taigi kur randasi tas potencialas?

Čia į pagalbą galime pasitelkti CAPE rodiklį (angl. Cyclically adjusted PE ratio). Jis, kaip atspirties taškas dažnai naudojamas įmonių potencialui vertinti. CAPE rodiklis iš esmės ima santykį tarp bendrovės akcijos rinkos kainos ir vienai akcijai tenkančio pelno, na ir galima būtų teigti, kad šis rodiklis bendrai parodo, kiek metų reikėtų laukti esant dabartinei situacijai, kad padaryta investicija atsipirktų. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Iš aukščiau pateikto paveikslo, matome, jog šiuo metu CAPE analizė geriausią grąžos potencialą žada Rusijai, Turkijai ir Lenkijai. Be abejo, didesnė tikėtina grąža gaunama su didesne rizika (angl. Volatility), todėl silpnesnių nervų investuotojams labiau patartina žvalgytis ne į konkrečią šalį, bet į bendrą besivystančių rinkų krepšelį sekančius indeksinius biržoje prekiaujamus fondus. Reikia pastebėti ir tai, jog pagal CAPE rodiklio statistiką, beveik 10% pelningumas šviečiasi ir Italijos bei Ispanijos akcijų rinkose.

Reziumuojant galima sakyti, jog JAV ekonomika atrodo stipriausiai, tačiau ir akcijos čia pastaruosius kelis metus brango daugiausiai, todėl investicinis potencialas atrodo kiek ribotas. Tuo tarpu Europa atrodo patraukliau ir su gerokai atpigusiu euru senojo žemyno įmonėms artimiausiais metais kelti savo pelningumą turėtų būti kiek lengviau, tarp kurių Italijos ir Ispanijos akcijos atrodo „pigiausiai“.

Galiausiai, besivystančios rinkos pastaruosius 5 metus išgyveno sunkų periodą ir dėl itin smarkiai atpigusių akcijų bei valiutų, fundamentalūs rodikliai čia atrodo 2 – 3 kartus geriau nei išsivysčiusio pasaulio šalyse, taigi investuotojai ieškantys didesnės grąžos potencialo 2017 – tais metais jį gali atrasti būtent Rusijos, Lenkijos ar Turkijos akcijų rinkose.

Liepos mėnesio turto klasių rezultatai ir respondentų portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančioje lentelėje:

Kaip matome iš pateikto paveikslėlio, praeitą mėnesį daugelis turto klasių brango, tarp kurių didžiausią prieaugį pademonstravo akcijos ir nekilnojamojo turto sektorius, tuo tarpu itin prastai sekėsi žaliavoms, kurių kainų tendenciją sekančio ETF kaina per mėnesį atpigo daugiau nei -10%.

Pagal respondentų turto klasių pasirinkimus suformavę bendrą apklausos dalyvių portfelį galime teigti, jog kolektyvinio respondentų portfelio vertė praeitą mėnesį pabrango +1.82% (skaičiuojant pagal ETF kainų pokytį) ir tik 0.02% atsiliko nuo lygių proporcijų portfelio (į visas turto klases po 10%, grynųjų pinigų neįtraukiame), kurio vertė kilo +1.84% (visi rezultatai skaičiuojami JAV doleriais). Žemiau pateikiu grafiką, kuriame galime matyti, kaip respondentų portfeliui sekasi lyginant su pasaulio akcijų indeksu (MSCI World index [ACWI ETF’as]) bei lygių proporcijų portfeliu.

Taigi, kaip matome, pasaulio akcijų indeksas (mėlyna linija) ir toliau išlieka ženkliai išsiveržęs į priekį, tuo tarpu respondentų portfelis pastebimai atsilieka nuo lygiomis dalimis paskirstyto portfelio.

Rugpjūčio mėnesį mūsų apklausos dalyviai (viso 59 respondentai) šiek tiek susimažintų aukso dalį ir vietoje jo papildytų nekilnojamojo turto sektoriaus ir besivystančių rinkų akcijų dalis portfelyje.

Daugiau informacijos apie žaidimą ir jo taisykles galima rasti čia.

Manai, kad gali būti prie lyderių – dalyvauk ir laimėk prizus jau dabar!

.

Praeito mėnesio apklausoje dalyvavo 69 respondentai ir jos rezultatai parodė, jog mūsų investuotojai balandžio mėnesį daugiausiai būtų investavę į rizikingas turto klases, tarp kurių didžiausią dalį sudarė auksas ir akcijos. Balandžio mėnesio turto klasių rezultatai ir respondentų portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančioje lentelėje:

Kaip matome iš pateikto paveikslėlio, praeitą mėnesį brango dauguma turto klasių, tarp kurių didžiausią prieaugį pademonstravo žaliavos [GSG] ir auksas [GLD]. Prasčiausiai sekėsi JAV nekilnojamojo turto sektoriui [VNQ] ir tarptautinėms obligacijoms [BNDX].

Pagal respondentų turto klasių pasirinkimus suformavę bendrą apklausos dalyvių portfelį galime teigti, jog kolektyvinio respondentų portfelio vertė kovo mėnesį kilo +2.88% (skaičiuojant pagal ETF kainų pokytį) ir apie 0.8% aplenkė lygių proporcijų portfelį (į visas turto klases po 10%, grynųjų pinigų neįtraukiame), kurio vertė kilo +2.04% (visi rezultatai skaičiuojami JAV doleriais). Žemiau pateikiu grafiką, kuriame galime matyti, kaip respondentų portfeliui sekasi lyginant su pasaulio akcijų indeksu (MSCI World index [ACWI ETF’as]) bei lygių proporcijų portfeliu.

Taigi, kaip matome, pasaulio akcijų indeksas (mėlyna linija) ir toliau išlieka ženkliai išsiveržęs į priekį, tuo tarpu respondentų portfelis pastebimai atsilieka nuo lygiomis dalimis paskirstyto portfelio.

Gegužės mėnesį mūsų investuotojai gerokai susimažintų aukso poziciją ir vietoje jos šiek tiek padidintų akcijų dalį, tarp kurių populiariausios būtų JAV ir besivystančių rinkų akcijos.

Daugiau informacijos apie žaidimą ir jo taisykles galima rasti čia.

Manai, kad gali būti prie lyderių – dalyvauk ir laimėk prizus jau dabar!

.

Toliau kalbant apie investicijų patrauklumą derėtų nepamiršti, jog didesnis investicijų pelningumas taip pat reiškia ir didesnę riziką. Jei būtų kitaip, tuomet visi rinktųsi investicijas turinčias didesnę grąžą, tuomet jos pabrangtų, o jų pajamingumas sumažėtų. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto klasės, jų pelningumas bei rizika)

Tad kokia gi ta investicijų grąža gali būti realybėje? Rinkoms kylant ilgesnį laiką, investuotojų apetitas išauga ir jie pradeda tikėti, kad 20 – 30% nuolatinė metinė grąža yra „normali“ ir nesunkiai pasiekiama. Tam tikru laikotarpiu taip ir gali būti, tačiau ilguoju laikotarpiu toks rezultatas neįmanomas (nebent tokios pačios infliacijos sąlygomis).

Žvelgiant į investavimą realistiškai, grąža siekianti vidutiniškai 10 – 14% per metus daugelio metų laikotarpyje bus labai geras rezultatas. Daug profesionalų netgi gali įtikinėti, kad ir tokį pajamingumą nerealu pasiekti (subalansuotam portfeliui, ko gero, taip ir bus). Bet toks rezultatas tikrai įmanomas veikiant protingai ir nebijant apsiimti apgalvotos rizikos, ir jei matuosite rezultatą ne ciklo apačioje.

Investicijų rūšys, kurias būtų galima išskirti kaip “pelningiausias”:

• Augimo akcijos – tai sparčiai augančių (pagal pajamas ir pelną) įmonių akcijos. Tinkamai pasirinkus nedidelės kapitalizacijos įmones, jų akcijos ilguoju laikotarpiu gali atnešti didžiulę grąžą.
• Besivystančių rinkų akcijos – šie regionai pasižymi daug didesne rizika bei nepastovumu, bet čia ir verslas vystosi kur kas dinamiškiau, o galimybės daugiau uždirbti taip pat didesnės.
• Ribotos rizikos (angl. hedge) fondai, privataus kapitalo fondai – naudojamas finansinis svertas bei išvestinės priemonės padidina galimą grąžą. Bet privatiems investuotojams šios investicijos sunkiai prieinamos.
• Šiukšlinės (angl. junk) obligacijos – finansų rinkose esant sunkiai situacijai šios obligacijos taip pat gali pasiūlyti nemažą pajamingumą, tačiau baimei rinkose atslūgus, labai didelio pajamingumo iš šių obligacijų nereikėtų tikėtis.

Bet kokiu atveju spekuliacinių sprendimų, siekiant greitai pasipelnyti, nereikėtų painioti su investavimu ir realia grąža ilguoju laikotarpiu.

Tačiau prieš tai trumpas pakartojimas. Visų pirma reikia žinoti, kad obligacijos – tai vertybiniai popieriai, pagal kuriuos jų emitentas, dar vadinamas išleidėju, tampa obligacijų savininko skolininku ir prisiima įsipareigojimus iš anksto nustatytais terminais išmokėti pagrindinę skolos sumą (nominalą) plius sukauptas palūkanas, jeigu jos buvo numatytos.

Žiūrint iš investuotojo arba obligacijų pirkėjo pusės, tai įsigydamas obligacijas jis tą sumą paskolina obligacijų išleidėjui iš anksto sutartomis sąlygomis, o praėjus nustatytam terminui tikisi atgauti paskolintą sumą plius sutartas palūkanas.

Lyginant su kitomis turto klasėmis, obligacijų kainų svyravimo amplitudė dažniausiai yra mažesnė, atitinkamai ir rizika, tačiau tai reiškia, kad ir tikėtinas pelningumas bus mažesnis. Mažesnė rizika tai dar nereiškia, kad investuojant į obligacijas nebus patirta nuostolių. Labai dažnai, ypač kalbant apie valstybines obligacijas, pradedantieji investuotojai turi susiformavę klaidingą nuomonę, kad valstybės negali bankrutuoti. Valstybės bankrutuodavo anksčiau, bankrutuos ir ateityje. Tokių įvykių pasekmė – investuotojai praranda visą arba didžiąją dalį investuotos sumos.

Obligacijų skirstymas

Obligacijas galima skirstyti įvairiais pjūviais. Pavyzdžiui, galima skirstyti pagal šalis: išsivysčiusių ir besivystančių šalių obligacijos. Išsivysčiusių šalių obligacijos dažniausiais bus vertinamos kaip saugesnės bei jų palūkanos bus žemesnės, tuo tarpu besivystančių šalių obligacijos dažniausiai bus laikomos rizikingesnėmis (dėl daugiau galimų rizikos veiksnių), tačiau ir tikėtinas pelningumas bus didesnis.

Kalbant apie tos pačios šalies obligacijas, jas galima skirstyti į valstybines ir įmonių išleistas obligacijas. Natūralu, kad valstybinės obligacijos dažniausiai bus vertinamos kaip saugesnės, lyginant su toje šalyje veikiančių bendrovių išleistomis obligacijomis, taipogi ir jų pelningumas dažniausiai bus mažesnis.

Dar vienas būdas, kaip galima skirstyti obligacijas yra jų terminas. Obligacijų terminas gali svyruoti nuo 1 iki 30 ar net 100 metų. Yra būtina žinoti, kad kuo obligacijų terminas iki išpirkimo ilgesnis, tuo tokios obligacijos kainų svyravimo amplitudė bus didesnė, o tai reiškia kad ir rizika bus didesnė, taigi ir tikėtinas pelningumas turėtų būti didesnis. Esant vienodiems palūkanų normų pokyčiams, trumpesnio laikotarpio obligacijų kainos kinta mažiau nei ilgesnio laikotarpio.

Apibendrinant galima būtų teigti, kad trumpo laikotarpio išsivysčiusių šalių valstybinės obligacijos bus saugiausios bei jų siūlomas pelningumas bus mažiausias (kartais tokios finansinės priemonės dar angliškai vadinamos safe haven), tuo tarpu ilgo laikotarpio besivystančių šalių bendrovių obligacijos bus pačios rizikingiausios, tačiau ir jų tikėtinas pelningumas gali būti daug didesnis. (Plačiau apie tai: Ne visos obligacijos yra vienodos: obligacijų skaidymas pagal pelningumą ir riziką)

Besivystančios rinkos

Visų pirma kas yra tos besivystančios rinkos (angl. emerging markets)? Bendrine prasme – tai sparčiai kylančios ekonomikos, kurios dažniausiai auga sparčiau nei išsivysčiusios rinkos. Investavimo į tokias šalis potencialas dažniausiai gali atrodyti didesnis, tačiau atitinkamai ir rizika būna didesnė (valiutų devalvacijos grėsmė, didesnė politinio nestabilumo tikimybė ir pan.).

Šiuo metu pagal skirtingas skirstymo metodikas, pasaulyje yra išskiriama virš 30 besivystančių rinkų iš kurių pagal 2015 metų BVP didžiausios yra Kinija, Brazilija, Indija, Rusija ir Meksika. Besivystančiose rinkose šiuo metu gyvena net 85% viso pasaulio gyventojų, tuo tarpu jose sukuriama maždaug puse viso pasaulio bendrojo vidaus produkto.

Besivystančių rinkų obligacijų indeksas

Siekiant bendrai įvertinti investavimo į besivystančių rinkų obligacijas istorinius rezultatus buvo analizuojamas plačiausiai naudojamas JP Morgan Emerging Markets Bond indeksas (visi duomenys JAV doleriais). Šio indekso istorija yra šiek tiek ilgesnė nei 15 metų ir prasideda prieš 1997 metų Azijos krizę.

Kaip galima pastebėti iš žemiau pateikto grafiko, jokiu būdu negalima teigti, kad tai yra saugi turto klasė, kaip pavyzdžiui JAV ar Vokietijos obligacijos, nes finansų rinkose susiklosčius ekstremalioms sąlygoms, besivystančių rinkų obligacijos koreguojasi kartu su rizikingomis turto klasėmis, kai tuo tarpu iš saugių turto klasių kaip tik yra laukiama priešingos reakcijos.

Pelningumas ir rizika

Taigi, visų pirma pažvelkime į pastarųjų 18 metų besivystančių rinkų obligacijų indekso grafiką. Kaip matome, per visą analizuojamą laikotarpį besivystančių rinkų obligacijų indekso vidutinis metinis pelningumas buvo lygus 8.4% (tikrai įspūdingas rezultatas), tačiau toks rezultatas buvo pasiektas su tam tikra kaina, t.y. nors ir retai, tačiau pasitaikančiu ganėtinai dideliu kritimu nuo piko, kuris gali siekti net 30%.

Be abejo, esant natūraliai finansų rinkų bei ekonominei situacijai, besivystančių rinkų obligacijos koreguojasi ganėtinai nedaug, dažniausiai apie 5%, tačiau jei situacija yra ekstremaliai prasta, kaip kad buvo per 1998 metų Rusijos finansinę krizę ar 2008 metų pasaulinę recesiją, tai besivystančių rinkų obligacijos gali pasikoreguoti ir 20 ar net 30% (maksimalus kritimas nuo piko buvo užfiksuotas 1998 metų rugpjūčio mėnesį -32.8%). Taigi, kiekvienas investuotojas, galvojantis investuojanti į šią turto klasę turėtų žinoti, kokie įmanomi blogiausi rezultatai bei iš anksto būti pasiruošęs patirti gana ženklius trumpalaikius nuostolius.

Be to reikia suprasti, kad čia kalbama apie bendrinį indeksą, kurį sudaro daugiau kaip 100 skirtingų obligacijų, tuo tarpu jei yra investuojama į vieną konkrečią obligaciją, tokiu atveju rizika gali būti dar didesnė, o nuostoliai gali siekti net ir 100%.

Dvylikos mėnesių pokyčiai

Besivystančių rinkų obligacijų indeksą analizuojant pagal vienerių metų slenkančius pokyčius galima pastebėti, kad per tokį ganėtinai trumpą laikotarpį besivystančių rinkų obligacijų pokyčiai gali svyruoti nuo -20 iki +40% (šiek tiek mažesni svyravimai, nei akcijų, tačiau didesni nei išsivysčiusių šalių obligacijų).

Žvelgiant į žemiau pateiktą grafiką galima pastebėti, kad ganėtinai geras momentas investuoti į šią turto klasę būdavo tada, kai pastarųjų 12 mėnesių pokytis buvo lygus 0% arba neigiamas. Esant tokiai situacija, praktiškai visada kitų 12 mėnesių rezultatas būdavo teigiamas. Nors tokie momentai ir būdavo labai geras metas investuoti, tačiau jų buvo labai nedaug, plius visi jie sutapo su gana rimtomis krizėmis, taigi klausimas kaip dauguma mūsų tuo metu būtų pasielgę.

Išvados

Kodėl, žvelgiant globaliai, investavimas į besivystančių o ne išsivysčiusių šalių obligacijas šiuo metu galėtų atrodyti patraukliai? Pagrindinė priežastis – daug mažesnis šių šalių skolos lygis, o tai yra vienas iš svarbiausių kriterijų, investuojant į skolos vertybinius popierius. Tarkime penkių stambiausių išsivysčiusių valstybių skolos nuo BVP rodiklis yra lygus 120% (JAV – 103%, Japonija – 211%, Vokietija – 80%, Italija – 120%, Prancūzija – 85%), kai tuo tarpu penkių besivystančių šalių tesiekia 40% (Brazilija – 66%, Meksika – 44%, Rusija – 10%, Turkija – 40%, Filipinai – 40%).

Kaip ten bebūtų, reikia prisiminti, kad į besivystančių rinkų obligacijas norint investuoti ilgesniam laikotarpiui, tą geriausia daryti po rimtesnės korekcijos (5% ar daugiau) arba po ganėtinai prasto 12 mėnesių rezultato (0% arba mažiau).

Ar visos obligacijos yra vienodos?

Tačiau reikia suvokti, kad obligacijų, kaip ir akcijų, gali būti labai įvairių, skirtis ne tik jų tikėtinas pelningumas, tačiau atitinkamai ir rizika, todėl toliau šiame straipsnyje pabandysime pateikti pagrindinius jų skirtumus, bei pateiksime metodą, kaip paprastai nustatyti, ar pasirinktos obligacijos yra saugios ar rizikingos.

Visų  pirma paanalizuokime, kokiais pjūviais galima skirstyti obligacijas? Kadangi yra gana daug skirtingų metodų, žemiau pateiksime kelis pagrindinius. Taigi, visų pirma obligacijos yra skirstomos atsižvelgiant į jų išleidėję, t.y. dažniausiai tai bus arba valstybė arba įmonė. Jei tarkime lygintume tos pačios šalies išleistas obligacijas, su toje šalyje veikiančios įmonės obligacijomis, tai dažniausiai bus taip, kad valstybinės obligacijos bus vertinamos kaip saugesnės, o jų pelningumas mažesnis, nei toje šalyje veikiančių įmonių. To priežastis būtų labai paprasta – investuotojai šalies galimą bankrotą vertina kaip mažesnės tikimybės įvykį, negu kad konkrečios įmonės bankrotą.

Kalbant apie valstybines obligacijas, jos atitinkamai dar gali būti skirstomos į išsivysčiusių šalių, kaip pavyzdžiui JAV, Vokietija, Australija ir pan., bei besivystančių šalių, kaip pavyzdžiui Brazilija, Rusija ar Lietuva, obligacijas. Dažniausiai bus taip, kad išsivysčiusių valstybių obligacijos investuotojų bus vertinamos kaip saugesnės nei besivystančių šalių, atitinkamai tokių obligacijų pelningumas bus mažesnis. To priežastis paprasta – besivystančiose šalyse dažniausiai galima įžvelgti daug daugiau įvairiausių rizikos veiksnių, kaip pavyzdžiui nestabili politinė ar ekonominė aplinka, įvairiausi barjerai, nuosavybės teisės, likvidumas ir pan., o už papildomas rizikas investuotojai visada reikalauja rizikos premijos.

Kalbant apie įmonių obligacijas, jos atitinkamai dar gali būti skirstomos į stambių ir saugių bei smulkių ir rizikingų kompanijų obligacijas. Vėlgi, lyginant toje pačioje šalyje veikiančias dvi bendroves, iš kurių viena yra stambi, ilgą laiką veikianti bei pelninga bendrovė, o antra yra smulki, dar tik ieškanti savo kelio, tačiau galimai perspektyvi, natūralu kad pirmosios bendrovės išleistos obligacijos bus vertinamos kaip saugesnės, o jų pelningumas bus mažesnis. Tuo tarpu mažesnės įmonės bankroto tikimybė yra daug didesnė, dėl to ir investuotojų reikalaujamos palūkanos bus aukštesnės.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, antras obligacijų skirstymo būdas būtų pagal jų terminą. Dažniausiai yra išskiriamos trumpo, vidutinio ir ilgo termino obligacijos. Prie trumpo termino obligacijų būtų priskiriamos tokios, kurių terminas iki išpirkimo yra iki 5 metų. Vidutinio termino obligacijos dažniausiai būna nuo 5 iki 10 metų. Na o tos obligacijos, kurių terminas viršija 10 metų dažniausiai klasifikuojamos kaip ilgo termino. Ką toks klasifikavimas galėtų reikšti? Esant normalioms sąlygoms, dažniausiai bus taip, kad trumpo laikotarpio obligacijos bus vertinamos kaip sąlyginai saugesnės nei vidutinio ar ilgo termino obligacijos, tačiau atitinkamai jų pelningumas bus sąlyginai mažiausias. Ilgėjant terminui iki išpirkimo auga nežinomybė dėl ateities arba kitais žodžiais tariant rizika, dėl ko natūralu kad investuotojai reikalaus ir didesnės kompensacijos arba didesnių palūkanų.

Obligacijų matrica

Žemiau esančiame paveiksle pabandysime pateikti matricą, kaip visas obligacijas galima būtų suskirstyti į tam tikras grupes pagal jų terminą bei pelningumą (riziką).

Kaip matome, vertikalioje skalėje yra obligacijos terminas, tuo tarpu horizontalioje skalėje yra pelningumas. Pastarasis rodiklis yra sąlyginis. Taip yra dėl to, kad obligacijų pelningumas kaip ir rinkos palūkanų normos keičiasi kasdien, todėl negalima parašyti konkrečių procentų. Reikia žinoti tai, kad norint žinoti, koks pelningumas turėtų būti priskiriamas prie vidutinio ar aukšto, visų pirma reikia žinoti, koks yra mažas pelningumas. Šioje vietoje, kaip atskaitos tašką reikėtų naudoti pačių saugiausių valstybių, kaip pavyzdžiui JAV ar Vokietijos, trumpiausio termino obligacijų pelningumą. Šiuo metu jis yra artimas 0%, tačiau būna momentų, kai jis gali siekti 3, 5 ar net 10%. (Plačiau apie tai: Kokie buvo pastarojo šimtmečio valstybinių obligacijų pelningumai?)

Kokias obligacijas pasirinkti?

Taigi, kaip galima pastebėti iš aukščiau pateikto paveikslo, prie pačių saugiausių obligacijų reikėtų priskirti trumpiausio termino išsivysčiusių šalių valstybines obligacijas, kurių pelningumas taip pat bus pats mažiausias. Tokio tipo obligacijos yra priimtiniausios patiems konservatyviausiems investuotojams, kurių tikslas yra kapitalo išsaugojimas. Tuo tarpu prie pačių rizikingiausių obligacijų galima būtų priskirti besivystančiose šalyse veikiančių smulkių bendrovių ilgo termino obligacijas. Investuojant į tokias obligacijas dažniausiai rizika bus panaši kaip ir investuojant į akcijas, t.y. nuostolių tikimybė yra ganėtinai didelė, tačiau atitinkamai ir tikėtinas vidutinis pelningumas gali būti 3 – 5% didesnis nei pačių saugiausių obligacijų. Tokio tipo obligacijos tinka tik agresyviai nusiteikusiems investuotojams, kurie nebijo patirti ženklių nuostolių siekdami didesnės grąžos. (Plačiau apie tai: Investavimas į besivystančių rinkų obligacijas)

Na ir pabaigai pateiksime sąrašą, kokius žingsnius reikėtų atlikti, prieš investuojant į obligacijas. Gal tai padės išvengti nemalonių bei brangiai kainuojančių klaidų:

1) išsiaiškinkite, kokias palūkanas galima gauti investuojant į pačių saugiausių valstybių obligacijas (tai sužinosite pinigų kainą).

2) jei investuojate į valstybines obligacijas, įsivardinkite ar norite investuoti į išsivysčiusių ar į vis dar besivystančių šalių obligacijas.

3) jei investuojate į įmonių obligacijas, išsiaiškinkite, ar ta įmonė yra stambi, stabiliai bei ilgai veikianti kompanija, ar smulki bei rizikinga bendrovė.

4) na ir galiausiai nusistatykite, kokio termino obligacijas planuojate įsigyti.