Netgi vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų Arvydas Avulis metinėje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje paminėjo, kad Lietuvos gyventojai bankuose laikantys nežmoniškai dideles sumas per metus dėl infliacijos prarado maždaug 500 milijonų eurų.

Be abejo visa ši informacija yra teisinga, lietuviai niekada anksčiau neturėjo sukaupę tiek daug indėlių bankuose, taip pat dėl infliacijos šios sumos nuvertėja. Tačiau kyla klausimas ar tikrai lietuviai elgiasi iracionaliai ir ar mes iš tiesų esame tokie turtingi?

11.7 milijardai eurų

Taigi, kokią tiksliai sumą pinigų lietuviai laiko indėliuose? Vadovaujantis Europos centrinio banko (ECB) pateikiamais skaičiais 2017 metų lapkričio mėnesį namų ūkiai Lietuvos bankuose laikė 11.7 milijardus eurų. Atrodo tikrai įspūdinga suma, ir šioje vietoje tikrai galima būtų pradėti džiūgauti, kad dar niekada istorijoje lietuviai neturėjo sukaupę tiek daug pinigų.

Taip pat šią sumą palyginus su kitų investavimo priemonių, kaip pavyzdžiui pensijų ar investicinių fondų valdomomis sumomis, tikrai gali susidaryti įspūdis, kad mūsų tautiečiai elgiasi „kvailai“, t.y. užuot investavę šias sumas į finansines ar kitas priemones, kur ilgainiui galima tikėtis infliaciją viršijančio uždarbio, visgi tas sumas laiko bankų indėliuose, o infliacija juos po truputi „valgo“.

Tačiau yra vienas bet… ir toliau šiame straipsnyje pateiksime skaičius, kurie turėtų atskleis visiškai kitą šios situacijos paveikslą. Tai tik dar kartą patvirtins, kad kiekviena istorija gali turėti dvi „medalio“ puses.

7 trilijonai eurų

Vadovaujantis to paties ECB pateikiamais skaičiais galime matyti, kad 19 Euro zonos valstybių gyventojai 2017 metų lapkričio mėnesį bankuose bendrai laikė beveik 7 trilijonus eurų indėlių. Daugiausiai indėlių buvo sukaupę vokiečiai (2.18 trilijonų eurų) ir prancūzai (1.38 trilijonų eurų). Tuo tarpu už lietuvius mažiau indėlių turėjo tik latviai (6.5 milijardų eurų) ir estai (7.1 milijardas eurų). Bent šioje vietoje galime pasidžiaugti.

Taigi, pažvelgus į aukščiau pateiktą grafiką gana greitai galima padaryti išvadą, kad lietuvių sukaupta indėlių suma tikrai nėra tokia jau įspūdinga. Taip pat galėtų kilti klausimas, ar tarkime vokiečiai, kurie šiuo metu bankų indėliuose laiko daugiau nei 2 trilijonus eurų yra tokia pat „kvaili“ ir nežino kaip elgtis su pinigais?

Turbūt dauguma skaitytojų jau suprato, kad net ir šie skaičiai neparodo realios situacijos, o norint atlikti normalią analizę, reikėtų lyginti ne absoliučius skaičius, o santykinius, kaip pavyzdžiui, kokia indėlių suma tenka vienam gyventojui, arba koks sukauptų indėlių santykis su šalies bendruoju vidaus produktu, arba dar geriau koks yra indėlių sumos tenkančios vienam gyventojui ir vidutinio mėnesinio atlyginimo toje šalyje santykis.

Indėlių ir bendrojo vidaus produkto santykis

Kaip jau teko minėti anksčiau, bendra indėlių suma visoje Euro zonoje siekia maždaug 7 trilijonus eurų, tuo tarpu šių šalių bendrasis vidaus produktas 2017 metais siekė maždaug 10 trilijonų eurų. Tai reiškia, kad bendras Euro zonos šalių indėlių ir BVP santykis yra maždaug 66%.

Kaip galima pastebėti ir aukščiau pateikto grafiko, Lietuvoje šis santykis tesiekia 31%, ir vėlgi pagal šį rodiklį lenkiame tik Latviją (26%). Tuo tarpu didžiausias indėlių ir BVP santykis yra tokiose šalyse kaip Kipras (147%), Malta (123%) ir Belgija (88%). Tokius įspūdingus Kipro ir Maltos skaičius vertinti būtų gana sudėtinga, labai tikėtina kad tai susiję su šių šalių, kaip finansinių paslaugų teikėjų statusu, tačiau kaip galima pastebėti iš aukščiau pateikto grafiko, išsivysčiusiose vakarų Europos šalyse jis svyruoja tarp 60 ir 80 proc.

Taigi, Lietuvai pagal šį rodiklį norint pasivyti išsivysčiusių šalių lygį indėlių suma bankuose turėtų padidėti bent dvigubai.

Indėlių suma vienam gyventojui

Kitas rodiklis, kurį galima paanalizuoti, tai kokia indėlių suma tenka vienam šalies gyventojui. Kaip galima pastebėti iš žemiau pateikto grafiko, vidutiniškai vienam Euro zonos gyventojui tenkanti indėlių suma yra lygi 20.674 eurai. Didžiausia indėlių suma tenkanti vienam gyventojui yra Liuksemburge (90.024 eurai), tuo tarpu mažiausiai Latvijoje (3.334 eurai).

Mes pagal šį rodiklį (4.063 eurai) esame antroje vietoje nuo galo ir vėlgi lenkiame tik kaimynus Latvius. Taigi, norint pagal šį rodiklį pasivyti Euro zonos vidurkį kiekvienam Lietuviui reikėtų sukaupti maždaug 5 kartus didesnes sumas.

Indėlių suma lyginant su pajamomis

Paskutinis rodiklis dar kartą patvirtino, kad mes visgi nesame tokie jau turtingi kaip kad buvo teigiama įvairiuose straipsniuose. Tačiau šioje vietoje reikėtų suprasti, kad lyginti lietuvių ir vokiečių sukauptas sumas absoliučiais skaičiais vėlgi nėra logiška, nes vokiečių atlyginimas bei pragyvenimo lygis skiriasi nuo lietuvių.

Taigi, turbūt pats tiksliausias rodiklis, kuris galėtų padėti atsakyti, ar lietuviai turi per daug indėlių ar per mažai, būtų vidutinės indėlio sumos, tenančios vienam gyventojui palyginimas su vidutiniu mėnesiniu atlyginimo. Iš principo šis rodiklis parodo, kiek vidutinių mėnesinių atlyginimų vienas gyventojas yra sukaupęs indėlių pavidalu, arba kiek maždaug mėnesių galėtų išgyventi iš šios sumos nebegaudamas jokių pajamų.

Kodėl šis rodiklis yra geras? Turbūt visi žinote, kad siekiant sėkmingai valdyti asmeninius finansus kiekvienas iš mūsų turėtų būti sukaupęs 3, 6 ar net 12 mėnesių išlaidų sumą, kuri dažnai vadinama kaip „pagalvė juodai dienai“. Ši suma suteikia saugumo nelaimės atveju, kaip pavyzdžiui praradus darbą ar darbingumą, patyrus didesnes neplanuotas išlaidas ir pan. (Plačiau apie tai: Pagrindinės asmeninių finansų taisyklės)

Pažvelgus į žemiau pateiktą grafiką galima matyti, kad vidutiniškai Euro zonos gyventojas yra sukaupęs 12 mėnesių vidutinių atlyginimų sumai prilygstančią indėlių sumą. Daugiausiai mėnesinių atlyginimų yra sukaupę Liuksemburgo (30 mėnesių) ir Maltos (28 mėnesiai) gyventojai. Tuo tarpu mažiausiai mėnesinių atlyginimų yra sukaupę mūsų kaimynai latviai (4.7 mėnesiai) ir estai (5.8 mėnesiai).

Taigi, pagal šį rodiklį lietuviai nėra blogiausiųjų trejetuke, tačiau vis tiek esame sukaupę pakankamai nedaug (6.4 mėnesių pajamas). Tai reiškia, kad norėdami pasiekti tokių šalių kaip Vokietija ar Olandija lygį, turėtume sukaupti bent dvigubai didesnes sumas.

Apibendrinimas

Taigi, kaip jau teko minėti straipsnio pradžioje, į šią situaciją tikrai galima pažvelgti iš dviejų pusių. Žvelgiant iš vienos pusės, 11.7 milijardai eurų yra įspūdinga suma, ir tikrai galėtų atrodytų, kad tokias dideles sumas laikydami už nulines palūkanas bankų indėliuose lietuviai elgiasi mažų mažiausiai „neracionaliai“.

Tačiau reikėtų suprasti tai, kad indėliai yra pagrindinės gyventojų santaupos, kurios atlieka labai svarbią „saugumo“ funkciją. Tai supratus galima padaryti visiškai kitokią išvadą – t.y. kad kol kas nesame sukaupę pakankamo „rezervo juodai dienai“, o neturint šio rezervo logiškas sprendimas būtų visų pirma jį sukaupti, ir tik tą padarius pinigų perviršį investuoti į kitas, rizikingesnes finansines priemones, kaip pavyzdžiui akcijas, nekilnojamąjį turtą, investicinius fondus ar tarpusavio skolinimo platformas.

Lietuvos gyventojų turimas indėlių sumas palyginus su kitų Euro zonos šalių skaičiais galima padaryti išvadą, kad lietuviai turėtų sukaupti bent dvigubai didesnes sumas, kad pasiektų „saugią“ zoną. Na o geroji žinia yra ta, kad nors ir po truputi, tačiau mes judame ta linkme. (Plačiau apie tai: Kaip kiekvienas iš mūsų gali tapti milijonieriumi: ar tai vis dar pasiekiama įsivedus eurą?)

Mistertango savo veiklą pradėjo visai neseniai ir šiuo metu įmonės veikloje būtų galima išskirti 3 pagrindines paslaugas:

• Banko sąskaita
• Bankinė kortelė
• Mokėjimų inicijavimo paslauga

Pažvelkime į kiekvieną iš jų plačiau.

Banko sąskaita

Mistertango yra elektroninių pinigų įstaiga, turinti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, kuri leidžia teikti visas operacijas, susijusias su mokėjimo sąskaitos tvarkymu. Licenciją išduoda ir paslaugų teikimą reguliuoja Lietuvos bankas. Keli įdomūs faktai apie sąskaitą:

• Netaikomi jokie aptarnavimo mokesčiai – fiziniams asmenims nėra taikomi aptarnavimo, įskaitymo, pervedimo (SEPA) ir panašūs mokesčiai.
• Mistertango leidžia pačiam pasirinkti IBAN sąskaitos numerį. Jame gali būti net Jūsų telefono numeris, tada turėsite įsiminti tik 5 skaitmenis ir visas sąskaitos numeris jau Jūsų galvoje.
• Galite siųsti ir gauti BitCoin – jie iškart konvertuojami į sąskaitos valiutą (eurus).

Svarbu paminėti, kad ši mokėjimo sąskaita palaiko tik EUR valiutą.

Pirmą kartą prisijungus prie savo sąskaitos užklumpa keistas jausmas. Nerasite dešimčių skirtingų meniu punktų, praktiškai viskas telpa viename lange, tačiau apsipratus pagalvoji, kad nelabai kažko ir trūksta. Gal tai bus naujas standartas („new normal“)? Patogu, paprasta ir labai intuityvu – išsiųsti sąskaitą, atlikti mokėjimą, sąskaitos likutis, operacijų sąrašas ir paieška jame.

Mistertango internetinėje svetainėje randame, kad klientų pinigai yra laikomi Skandinavijos bankų tinklo specialiosiose sąskaitose. Specialiosios sąskaitos statusas užtikrina, kad jose laikomi pinigai negali būti skolinami ir taip turėtų būti apsaugoti nuo praradimų.

Bankinė kortelė

Nemokama mokėjimo sąskaita ar nemokami pervedimai SEPA sistemoje jau nėra didelė naujovė ir Lietuvos rinkoje. Ankstesniame straipsnyje rašiau apie Paysera (skaitykite plačiau: Ar kasdienė bankininkystė gali būti nemokama? Paysera). Tačiau Mistertango pirmieji Lietuvos rinkoje pasiūlė nemokamą mokėjimo kortelę. Taip taip – galite sakyti, kad tai anksčiau padarė Revolut (skaitykite plačiau: Revolut – nemokama mokėjimo kortelė), tačiau Revolut nėra lietuvių produktas ir buvo būgštaujančių, kad jų neprižiūri ir nereguliuoja Lietuvos bankas.

Mistertango kortelę galite užsisakyti prisijungę prie savo sąskaitos. Kortelės užsakymas nieko nekainuoja – net atsiuntimas yra nemokamas ir turėtų trukti apie 2 savaites. MasterCard kortelę suteikia Mistertango partneris Hercus ir ji iškart yra susieta su Jūsų sąskaita. Nėra mėnesinių ar aptarnavimo mokesčių ir kartą per mėnesį nemokamai galėsite išsigryninti bankomate iki 200 eurų. Kortelės minusas, lyginant su Revolut – bus taikomas 2% mokestis, jei atsiskaitysite ne eurais.

Kortele naudotis paprasta ir intuityvu, tačiau bent kol kas prisijungę prie Mistertango sąskaitos nematysite kortelės duomenų, negalėsite keisti parametrų ar prireikus blokuoti kortelės.

Mokėjimų inicijavimo paslauga – kas tai?

Turbūt pirmas klausimas, į kurį reiktų atsakyti – kas apskritai tas mokėjimų inicijavimas? Trumpai – tai naujas būdas, kaip galėsite atsiskaityti apsipirkdami internete, arba alternatyva egzistuojančioms mokėjimų surinkimo paslaugoms: Bank link (kai elektroninė parduotuvė Jus nukreipia į banką, kur suvedate prisijungimo duomenis ir patvirtinate pirkimą) ir atsiskaitymui bankine kortele (kuris Lietuvoje, deja, nėra populiarus).

Techniškesnis atsakymas būtų, kad tai yra elektroninio atsiskaitymo paslauga, kurios metu vartotojas atsiskaitymui iš elektroninės parduotuvės yra nukreipiamas į mokėjimų inicijavimo paslaugos teikėją (o ne savo banką) ir ten suveda personalizuotus saugumo požymius (duomenis, reikalingus prisijungti prie savo elektroninės bankininkystės), o tada mokėjimų inicijavimo paslaugos teikėjas naudoja tuos duomenis prisijungimui prie elektroninės bankininkystės už vartotoją, inicijuoja bankinį pervedimą, užpildo formą, informuoja pardavėją apie įvykdytą pavedimą, o pirkėjas yra grąžinamas į elektroninę parduotuvę užbaigti pirkimą. Turbūt jau kilo bent keli klausimai – kam apskritai reikalinga ši alternatyva ir ar neturėčiau saugoti savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų ir niekam jų neatskleisti? Populiariausias mokėjimų surinkimo būdas (bank link) yra gan nelankstus (kiekvienas bankas teikia savo paslaugą atskirai) ir kainuoja papildomai, tad mokėjimų inicijavimo paslauga būtų pigesnė. Saugumo klausimas irgi labai svarbus ir šią dalį tuoj aptarsime, bet prieš tai – truputis istorijos.

Kaip atsirado mokėjimų inicijavimas?

Vieni pirmųjų šią paslaugą pasaulyje bandė paleisti Sofort įmonė Vokietijoje. Tai, žinoma, susilaukė didelio bankų nepasitenkinimo. Pirmas bankų bandymas kovoti su mokėjimų inicijavimo pradininkais buvo “CAPTCHA” testų panaudojimas. Norint atlikti pavedimą, reikėjo atlikti papildomą „užduotį“, kuri turėtų įrodyti, kad esate žmogus, o ne robotas (mokėjimų inicijavimo paslaugos teikėjo programinis kodas) – surinkti tekstą iš paveiksliuko, sudėti kelis skaičius ir panašiai. Šios priemonės naujovės nesustabdė, tad bankai pasuko teisminiu keliu. Galiausiai į teismo procesą įsikišo Vokietijos Valstybinė Konkurencijos Taryba (Federal Competition Authority) ir apgynė rinkos pionierius – Sofort atneša konkurenciją, kurios šioje srityje ilgą laiką labai trūko ir jiems leidžiama toliau teikti paslaugas. Teisminiai procesai buvo nutraukti ir mokėjimų inicijavimas tapo legalus.

Reguliavimas

Nors Lietuvos bankas mokėjimų inicijavimo paslaugą leido teikti dar 2016 metų pradžioje, tai vis dar yra didelė naujovė rinkoje. Viena to priežasčių turbūt yra ir neįgyvendintas šios paslaugos reguliavimas. Perskaitėte teisingai – šios paslaugos niekas nereguliuoja ir bent kol kas rinkoje tikimasi savireguliacijos. Galimybę teikti mokėjimo inicijavimo paslaugą užtikrina Europos Sąjungos priimta Antroji mokėjimo paslaugų direktyva, kuri iki ~2018 metų turi būti perkelta ir į Lietuvos teisę. Šiuo metu Lietuvos rinkoje yra du dalyviai teikiantys šią paslaugą – Neo Finance (valdanti tarpusavio skolinimo platformą Paskolų Klubas ir šią paslaugą, turbūt, naudojantys vartotojų sąskaitų papildymui) ir Mistertango.

Tai visgi – kaip čia gaunasi su tuo saugumu? Lietuvoje šią paslaugą turėtų reguliuoti Lietuvos bankas, tačiau Lietuvos banko elektroninėje svetainėje pateikta informacija yra labai dviprasmiška. Lietuvos bankas šiuo metu mokėjimų inicijavimo paslaugos teikėjų nereguliuoja ir nereguliuos bent iki 2018 metų pradžios.

Yra sudaryti ir pateikti geros praktikos principai (su jais galite susipažinti čia) ir kviečiama jų laikytis savanoriškai. Lietuvos bankas taip pat įspėja mokėjimo paslaugų vartotojus išlikti budriems ir neatskleisti prisijungimo kodų tarpininkams prieš tai neįsitikinus, kad tai yra saugu. Galima rasti ir įmonių, įtrauktų į mokėjimų inicijavimo paslaugos teikėjų sąrašą. Tačiau tuoj pat randame ir ne tokį pozityvų komentarą – subjekto įtraukimas į sąrašą rodys jo pastangas siekti aukštesnių veiklos ir saugumo standartų, tačiau negarantuos visiško saugumo. Panašu, kad bent kol kas visus saugumo klausimus Lietuvos bankas visiškai perkelia paslaugos naudotojo ir teikėjo atsakomybėn.

Interviu su Mariumi Laurinaičiu

Siekiant kokybiškai apžvelgti Mistertango teikiamas paslaugas, rinkos naujoves ir saugumo klausimus, pakalbinau elektroninių pinigų srities ekspertą, Paskolų Klubo stebėtojų komandos narį, Mykolo Riomerio Universiteto Finansų instituto lektorių Marių Laurinaitį.

-Labas, Mariau! Labai smagu, kad nepagailėjai laiko ir sutikai atsakyti į kelis klausimus, tad iškart prie jų ir pereikime.

-Mokėjimų inicijavimo paslauga šiuo metu yra visiškai naujas produktas, laužantis nusistovėjusius standartus rinkoje, tačiau bent kol kas nereguliuojamas Lietuvos banko. Ar saugu vartotojams naudotis šia paslauga?

Mokėjimo inicijavimo paslauga suteikia mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjams galimybę užtikrinti gavėjui (pardavėjui), kad mokėjimas yra inicijuotas siekiant pagreitinti paslaugų teikimą. Tokiomis paslaugomis prekybininkams ir vartotojams siūlomas nebrangus sprendimas, o vartotojams suteikiama galimybė apsipirkti internetu net jei jie neturi įprastų el. komercijai atsiskaitymų instrumentų. Kadangi šiuo metu mokėjimo inicijavimo paslaugoms netaikomas griežtas reguliavimas, jas sąlyginiai prižiūri Lietuvos bankas. Dėl to kyla įvairių teisinių klausimų, pvz., dėl vartotojų apsaugos, saugumo ir atsakomybės, taip pat konkurencijos ir duomenų apsaugos. Teikdamas mokėjimo inicijavimo paslaugas, mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjas vartotojo lėšų neįgyja jokiame mokėjimo atlikimo etape.

Nuo 2018 m. sausio 13 d. mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjai bus atsakingi už tai, kad mokėjimo inicijavimo paslauga atitiktų teisės normas ir būtų teikiama patikimai bei saugiai. Nors tai nėra numatyta, bet Lietuvos bankas siekdamas paskatinti mokėjimo inicijavimo paslaugas bei jų patikimumą ir saugumą, parengė gerosios praktikos principus. Taip pat skatinama registruotis Lietuvos banke, įsitraukimas į šį sąrašą patvirtina pastangas siekti aukštesnių veiklos ir saugumo standartų, žinoma, tai negali garantuoti absoliutaus saugumo.

Kaip bebūtų, tai greitai auganti veiklos forma Europoje, iš esmės ji naikina būtinumą verslui ieškoti mokėjimo tarpininkų, kurie siūlo klasikinius instrumentus (kortelių nuskaitymai, bank linkus ir kt.). Didžioji dalis vartotojų naudojasi komerciniais bankais, tokių klientų kur kas daugiau nei el. pinigų įstaigų klientų ar kitų alternatyvių mokėjimo priemonių klientų. Asmeniškai aš manau, kad tai verslo forma, kaip ir kitos finansinės paslaugos, veikia sąžiningai laikydamasi reikalavimų, bet visada egzistuoja žmogiškasis faktorius ir absoliutaus saugumo būti negali.

-Į ką vartotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad netaptų sukčių aukomis naudodamiesi mokėjimų inicijavimo paslauga?

Pats svarbiausias patarimas – sekti oficialų Lietuvos banko mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjų Lietuvoje sąrašą. Įmonės, kurios neslepia savo veiklos nuo priežiūros institucijų, yra atviros patikrinimams, vartotojams gali leisti jaustis saugesniais.

Interviu su Mistertango

Negalėjau praleisti progos pakalbinti ir pačius rinkos inovatorius – klausimus atsako Audrius Ramanauskas, vienas iš Mistertango įkūrėjų.

-Šiuo metu paprastam vartotojui visos būtiniausios paslaugos yra nemokamos. Ar tikrai galima to tikėtis ir ateityje?

Siekiame, kad gyventojams būtiniausios mokėjimo paslaugos būtų nemokamos arba labai arti to. Tai yra mūsų strategijos dalis.

-Visos Mistertango paslaugos šiuo metu prieinamos internetinėje svetainėje. Ar planuojate paleisti ir mobiliąją programėlę?

Taip, mobilioji programėlė jau pakeliui.

-MasterCard kortelės taisyklėse rašoma, kad kortelės atsisakymo mokestis po 14 d. laikotarpio – 10 eurų. Kas tai ir kada taikomas šis mokestis?

Nemokamos kortelės atveju, tai yra labiau teorinis mokestis. Jo tikslas yra išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai nemokama kortelė yra užsakoma ir jos atsisakoma daugybę kartų. Pagaminti nemokamą kortelę, ją atsiųsti kainuoja, todėl tikimės supratingumo ir atsakingo klientų sprendimo ją užsakan

-Ar galima keisti kortelės nustatymus – dienos mokėjimų limitus, PIN kodą ir panašiai?

Dienos mokėjimo limitų šiuo metu nėra galimybės koreguoti. PIN kodą netrukus bus galima pasikeisti savo Mistertango paskyroje – šis funkcionalumas dabar kuriamas.

-Kaip reikėtų užblokuoti kortelę ją pametus?

Norint užblokuoti kortelę, reiktų susisiekti su mumis telefonu +370 648 00511 arba parašyti žinutę el.paštu support@mistertango.com

-Kokie Mokėjimų inicijavimo paslaugos pliusai lyginant su Bank Link?

El. parduotuvėms pagrindinis motyvas pereiti prie MIP yra itin patraukli kaina – mūsų klientai stebi iki 4 kartų sumažėjusias įmokų surinkimo sąnaudas.

-Mokėjimų inicijavimo paslaugos kol kas nereguliuoja Lietuvos bankas. Kaip užtikrinate vartotojo duomenų apsaugą mokėjimų inicijavimo metu?

Mokėjimo metu yra naudojamas saugus šifruotas duomenų perdavimo kanalas, o patys vartotojų duomenys nėra saugomi. Mistertango veikla yra skaidri ir kontroliuojama Lietuvos banko, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos. Taigi, vartotojų duomenys yra visiškai saugūs.

Apibendrinimas

Apibendrinant belieka apžvelgti pliusus, minusus ir skelbti verdiktą.

Naudodamasis Mistertango pastebėjau tokius pliusus:

• Labai paprasta ir intuityvi vartotojo sąsaja, visai neprimena tradicinės elektroninės bankininkystės, o labiau šiuolaikines aplikacijas.
• Sąskaitos numeriui sugeneruoti naudojamas jūsų telefono numeris. Smulkmena, bet tikrai galėsite nesunkiai įsiminti savo sąskaitos numerį.
• Standartinių paslaugų krepšelis nieko nekainuoja.
• Mokestis už bankomato paslaugas: 1 operacija iki 200 EUR per mėnesį – nemokamai.
• Greitas ir kokybiškas techninis palaikymas.

Naudodamasis Mistertango įžvelgiau šiuos minusus:

• Kol kas nėra mobilios aplikacijos (Revolut ar Paysera vartotojai, manau, jau tikrai įvertino patogias mobiliųjų aplikacijų vartotojo sąsajas).
• Asmeninė mokėjimų inicijavimo paslaugos patirtis – bilietus į koncertą pavyko įsigyti tik iš 4 bandymo.
• Asmeninė patirtis – naudotojo identifikavimas nesuveikė iškart ir reikėjo kreiptis į techninio palaikymo komandą.
• Komisiniai už atsiskaitymą kortele ne kortelės valiuta (ne eurais – doleriais, svarais ar t.t.) – 2%. Šis mokestis jau tapęs standartu Lietuvos bankuose, tačiau, pavyzdžiui, Revolut jo netaiko.
• Pakankamai dažni smulkūs sistemos sutrikimai – dalis vartotojų neranda savo paskyrose galimybės užsisakyti korteles ar irgi nėra sėkmingai identifikuojami iš pirmo karto.
• Nėra elektroninių sąskaitų paslaugos (anksčiau – tiesioginis debetas).

Verdiktas

Labai smagu matyti naujoves Lietuvos rinkoje, o dar smagiau, kai tai yra geri ir vartotojams patrauklūs, naudą nešantys produktai. Manau Mistertango galima drąsiai priskirti šiai kategorijai. Kurį laiką stebėjome Revolut, o dabar turime ir vietinį produktą, reguliuojamą Lietuvos banko. Gal dar kiek anksti intensyviai naudotis mokėjimų inicijavimo paslauga dėl nesamo reguliavimo, norėtųsi išvengti papildomų mokesčių atsiskaitant ne eurais ar didesnio nemokamo išgryninimo limito bankomate, bet nemokamas pagrindinių paslaugų krepšelis (sąskaita, pavedimai, mokėjimų kortelė) jau yra labai gerai.