Skęstantis „Titanikas“

Šią savaitę finansų pasaulyje gerai žinomas investuotojas Marc Faber pateikė gana pesimistišką prognozę: „Finansų rinkos „nuskęs“ kaip Titanikas“. Gaila, tačiau jis nedetalizavo, kokia konkrečiai rinka ir kaip stipriai smuks, tiesiog paminėjo, kad visos pagrindinės turto klasės (akcijos, nekilnojamas turtas ir net obligacijos) nuo 1980 metų iki šių dienų buvo didelio burbulo pūtimosi stadijoje ir kad galiausiai atėjo laikas tam burbului sprogti.

Skamba tikrai bauginančiai! Ypač jeigu tik pradedate investuoti. Tačiau jei finansų rinkomis domitės kiek ilgiau nei paskutinius 5 metus ir ne kartą girdėjote šio „personažo“ prognozes, tai jo žodžių labai rimtai vertinti neturėtumėte. Apie pasaulio pabaigą, finansų rinkų apokalipsę jis kalba jau ketvirtus metus iš eilės ir kaip matome, pastaruosius 3 metus jo prognozės nebuvo labai „vaisingos“. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Kaip ten bebūtų, pasikliauti vieno žmogaus prognozėmis, ypač tokiomis drastiškomis, būtų nelogiška, todėl toliau šiame straipsnyje pabandysime apžvelgti, ką apie 2016 metų perspektyvas įvairioms turto klasėms kalba įvairių finansinių institucijų strategai bei ekonomistai

2015 metų apibendrinimas

Tačiau prieš tai norėtume trumpai apžvelgti, kas gi įvyko 2015 metais. Bendrai 2015 metus būtų galima pavadinti „nederlingais“. Iš visų mūsų analizuojamų pagrindinių turto klasių, geriausią grąžą (vertinant JAV doleriais) sugeneravo JAV nekilnojamo turto sektorius (+2.43%), JAV akcijos (+1.23%) ir JAV obligacijos (+0.56%).

Vien tas faktas, kad pati pelningiausia turto klasė sugebėjo sugeneruoti vos 2.0% prieaugį, kažką pasako. Taip pat matome, kad visos pelningiausios turto klasės buvo susijusios su JAV, o tai neturėtų stebinti, nes kaip tik JAV ekonomika praėjusiais metais buvo pati stipriausi, plius nemaža dalis su JAV susijusių investicijų stiprumo pasireiškė dėl brangstančio JAV dolerio, kuris euro atžvilgiu pabrango +10.69%.

Tuo tarpu likusios turto klasės demonstravo gerokai prastesnius rezultatus. Ypač prastai sekėsi turto klasėms, kurios istoriškai su JAV doleriu koreliavo neigiamai, kaip pavyzdžiui žaliavoms (-34.06%) ar besivystančių rinkų akcijoms (-15.82%). (Plačiau apie tai: JAV dolerio ir žaliavų tarpusavio priklausomybė)

Brangstantis JAV doleris žemyn spaudė žaliavų kainas, tuo tarpu pingant žaliavoms ypač stipriai atpigo žaliavas išgaunančių bei jas eksportuojančių šalių valiutos (rublis, Brazilijos realas, Australijos ir Kanados doleris ir pan.), taip pat ženkliai smuko šių šalių akcijų kursai, pavyzdžiui Brazilijos akcijos per pastaruosius 12 mėnesių smuko -41.77% (vertinant JAV doleriais).

Taigi, kaip matome, praėjusiais metais dominavo JAV dolerio brangimo iš žaliavų bei viso kas su jomis susiję pigimo tema. Suvokiant tai kas įvyko praėjusiais metais, jau galima pradėti dėlioti paveikslą 2016–iems.

Prognozės 2016 metams

Turbūt galima drąsiai teigti, kad pagrindine šių metų tema išliks centrinių bankų vykdoma monetarinė politika, o konkrečiau išsiskyrimas tarp JAV ir kitų regionų (Europos, Japonijos, Kinijos) vykdomos politikos. Niekam ne paslaptis, kad dar 2015 metų pabaigoje JAV FED pradėjo bazinių palūkanų kėlimo ciklą, tuo tarpu likusiame pasaulyje vis dar dominuoja ekonomikos skatinimo nuotaikos.

Dėl šio monetarinių politikų išsiskyrimo, daugelio ekonomistų nuomone, greičiausiai ir toliau tęsis JAV dolerio stiprėjimas kitų išsivysčiusių šalių valiutų atžvilgiu. Kaip pavyzdžiui, vidutinė euro JAV dolerio valiutų poros prognozė 2016 metų pabaigai yra lygi 1.05 (šiuo metu kursas 1.09), o tai reiškia papildomą 3.5% JAV dolerio brangimą. Be abejo, tai tik vidutinė prognozė. Geriau paieškojus galima rasti ir tokių strategų, kurie prognozuoja 0.95 ar net 0.85 kursą.

Ką reikš brangstantis JAV doleris? Visų pirma tai gali šiek tiek neigiamai paveikti JAV ekonomikos augimo perspektyvas, bei riboti JAV kompanijų, kurios didelę dalį pajamų generuoja užsienyje, pajamingumą. Dėl šios paprastos priežasties JAV akcijų brangimas irgi turėtų būti iš dalies apribotas. Kaip pavyzdžiui 10 stambiausių JAV bankų pateikiama S&P 500 akcijų indekso prognozė 2016 metų pabaigai yra lygi 2193 punktai, t.y. +7% lyginant su 2015 metų pabaigoje buvusia indekso reikšme (2043 punktai).

Tačiau iš kitos pusės, toliau vykdoma ekspansinė Europos centrinio banko monetarinė politika bei pingantis euras turėtų teigiamai įtakoti Europos įmonių pardavimus, pelno rodiklius ir atitinkamai akcijų kursus.

Na ir galiausiai vertinant situaciją žaliavų sektoriuje reikėtų paminėti ne tik neigiamą JAV dolerio įtaką bet ir Kiniją. Niekam ne paslaptis, kad Kinijos ekonomika jau kuris laikas lėtėja, o tai reiškia kad tuo pačiu mažėja ir įvairių žaliavų (naftos, vario, anglies ir pan.) paklausa. Dalį šio neigiamo efekto rinka jau buvo įskaičiavusi, gi vien 2015 metais žaliavų krepšelis prarado apie 1/3 vertės, tačiau kaip parodė 2016 metų pradžia, Kinija dar gali nustebinti, ir nustebinti neigiamai.

Pirmą šių metų darbo dieną Kinija paskelbė prastesnius makroekonominius rodiklius nei buvo tikimasi, o tai akimirksniu paskatino Kinijos akcijų išpardavimą – per pirmas keturias 2016 metų dienas Kinijos akcijos jau spėjo pasikoreguoti daugiau nei 10%, be abejo, šios neigiamos naujienos turėjo neigiamą įtaką ir žaliavų kainoms (WTI naftos kaina nuo metų pradžios taip pat smuko apie 10%). Kaip matome, metų pradžia pagrindinei pasaulio žaliavai kol kas nieko gera nežada.

Apibendrinimas

Kaip matome, pasaulio pabaigos ateinantiems metams dauguma investicijų ekspertų, išskyrus Marc Faber, dar neprognozuoja. Tuo tarpu reziumuojant ateities perspektyvas galima būtų išskirti trumpo ir ilgo laikotarpio prognozes. Žvelgiant kelis mėnesius į priekį turbūt logiškiau būtų rinktis tas turto klases, į kurias keliauja pinigai, kaip pavyzdžiui JAV ar Europos akcijos ir pan.

Tačiau norintys ir galintys investuoti ilgesniam laikotarpiui (kalbama mažiausiai apie 5 – 10 metų) galėtų pradėti galvoti apie ypač stipriai „nukraujavusias“ rinkas, o tai būtų besivystančių rinkų akcijos, kurioms pastarieji 5 metai buvo ypač sunkūs, dėl itin smarkiai atpigusių žaliavų kainų bei valiutų, ir kurių fundamentalūs rodikliai čia atrodo 2 – 3 kartus geriau nei išsivysčiusio pasaulio šalyse.

Kam iš viso reikalingi tokie klausimai – tam, kad kiekvienas suvoktumėte, koks sudėtingas ir nedėkingas užsiėmimas yra prognozavimas ir kaip sunku mums, t.y. žmonėms, nuspėti ypač menkai tikėtinus įvykius. Apie prieš metus darytas prognozes bei jų atitikimą faktiniams įvykiams pakalbėsiu šiek tiek vėliau, tuo tarpu dabar pažvelkime į tai, kas, įvairiausių finansų rinkų „astrologų“ akimis, mūsų laukia 2015 metais. (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Pradėkime nuo pasaulio ekonomikos

Visų pirma pažvelkime, ką pasaulio ekonomikai bendrai bei skirtingiems pasaulio regionams atskirai prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Remiantis dar šių metų spalio mėnesį minėtos institucijos išleista „Pasaulio ekonomikos perspektyvų“ ataskaita matome, jog TVF prognozuojamas 2015 metų pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas sieks 3.8%. Šis rodiklis 2014 metų prognozuojamą augimo tempą turėtų viršyti maždaug 0.5%. Išsivysčiusioms šalims 2015 metais prognozuojamas vos 2.3% ekonomikos augimas, iš kurių didžiausią teigiamą impulsą ir šį kartą turėtų duoti būtent JAV ekonomika (+3.1%), o tai reiškia, kad didžiąją dalį viso pasaulio ekonomikos augimo „ant savo pečių“ neš besivystančių šalių ekonomikos, kurioms 2015 metais TVF prognozuoja 5.0% augimą.

Taigi matome, jog TVF ir toliau prognozuoja pasaulio ekonomikos augimą, tačiau kas yra dar svarbiau, kad prognozuojamas 2015 metų ekonomikos augimas turėtų viršyti 2014 metų skaičius, o tai reiškia, kad ekonomikos augimas įgauna pagreitį.

Tačiau nepaisant ypač didelio optimistiškai nusiteikusių makro ekonomistų rato, gerai paieškojus galima rasti ir kelis pesimistus. Vienas iš jų būtų David Levy, Jerome Levy Forecasting Center vadovas. Jo teigimu, yra net 65% tikimybė, kad 2015 metais pasauliui perėjus į recesiją joje gali atsidurti ir pati didžiausia pasaulio ekonomika – JAV. Be abejo, tokia įvykių seka turėtų neigiamų padarinių tiek JAV, tiek ir kitų šalių akcijų rinkoms. Įdomu tai, kad būtent ši kompanija yra viena iš nedaugelio, kuri dar 2007 metais teisingai išprognozavo gresiančią blogų būsto paskolų (angl. sub-prime mortgage) krizę, o David Levy senelis 1929 metais, keli mėnesiai prieš prasidedant Didžiajai depresijai, savo klientams rekomendavo parsiduoti visas akcijas.

Kada gi prasidės palūkanų kilimas?

Nepaisant to, koks svarbus rodiklis yra ekonomikos augimo tempas, turbūt esminis klausimas, neduodantis ramybės daugeliui investuotojų yra, o kas gi bus su palūkanų normomis? Kaip turbūt dauguma skaitytojų jau žino, šiuo metu praktiškai visų obligacijų (valstybinių, besivystančių rinkų, įmonių, aukšto pajamingumo ir pan.) palūkanų normos yra arba labai žemos arba net pačios mažiausios per visą finansų rinkų istoriją.

Kaip pavyzdžiui, šiuo metu Vokietijos 10 metų trukmės valstybinių obligacijų metinis pajamingumas yra lygus 0.84% (2014 metų pradžioje jis buvo apie 2.0%, o prieš 5 metus net 3.5%). To paties termino Lietuvos valstybinių obligacijų pajamingumas, nors ir šiek tiek didesnis nei Vokietijos, tesiekia 2.0%, tačiau kaip ir Vokietijos atveju, yra pačiame žemiausiame taške.

Taigi, esminis klausimas investuotojams – kaip palūkanos keisis ateityje, kaip ilgai jos dar gali išsilaikyti tokios žemos, kada jos pradės kilti, kaip staigiai vyks palūkanų kilimas ir pan.

Šioje vietoje galima būtų išskirti du pasaulius, t.y. Jungtines Amerikos Valstijas ir Europą. Atsižvelgiant į tai, kad JAV ekonomikos augimas yra gerokai tvaresnis, tiek pats augimo tempas gerokai viršija Europos Sąjungos augimą, šių regionų pinigų politikos gerokai skiriasi. JAV centrinis bankas jau baigė kiekybinio ekonomikos skatinimo programas (angl. quantitative easing), kai tuo tarpu ES kaip tik šiuo metu yra diskutuojama, kokio dydžio obligacijų supirkimo programą reikėtų inicijuoti.

Būtent dėl tokio išsiskyrimo, JAV 2015 metais yra prognozuojamas palūkanų normų didėjimas. Jei šiuo metu JAV bazinės palūkanos yra ties 0% riba, tai 2015 metų pabaigoje TVF prognozuoja, kad jos gali pasiekti 1.0% ribą. Didėjančios bazinės palūkanų normos, be abejo, reikštų ir didėjančias visų paskolų palūkanas, taip pat bent jau truputi turėtų kilti visa palūkanų normų kreivė. Na o kas nežino, tai kylančios palūkanos yra pati blogiausia aplinka investuojantiems į obligacijas (kylančios obligacijų palūkanų normos reiškia krentančias obligacijų kainas). (Plačiau apie tai: JAV obligacijų istoriniai pokyčiai: ar 5% pelningumas yra pastovus dalykas?)

Tuo tarpu Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į labai lėtą šio regiono ekonomikos atsigavimą, tikimasi kad skatinamosios priemonės dar kurį laiką išliks, ir palūkanų didėjimo nesitikima iki 2017 metų. Jei iš tiesų bus taip, kaip prognozuoja TVF, tai investuoti į Lietuvos obligacijas su 2.0% palūkanom neatrodo jau tokia prasta strategija, ypač kai infliacija artima 0%.

Akcijos brangs…

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šį kartą, dauguma investavimo strategų, prognozuodami 2015 metų akcijų kainų pokyčius, toliau „piešia“ kainų kilimą. Tarkime Laszlo Birinyi, nepriklausomas akcijų strategas, kuris ganėtinai taikliai išpranašavo 2009 metų JAV akcijų rinkos „dugną“ bei toliau sekantį atsigavimą, šiuo metu prognozuoja tolimesnį pagrindinio JAV akcijų indekso S&P 500 brangimą. Jo teigimu JAV akcijų rinką atspindintis indeksas S&P 500 iki šių metų pabaigos turėtų pasiekti 2100 punktų ribą, o kainų kilimas turėtų tęstis bent jau iki 2015 metų vidurio.

Jis sutinka su tuo, kad pasaulio, o ypač JAV ekonomika, šiuo metu yra stiprioje pozicijoje, ir kad artimiausiu metu nesimato jokių neigiamų ženklų. Tačiau jis taip pat pabrėžia, kad akcijų kainų augimas įžengė į paskutinę ketvirtąją „bulių“ rinkos stadiją, kurioje dažniausiai dominuoja perdėtas rizikos siekimas, neobjektyvūs sprendimai, rinkos pervertinimas ir galiausiai kainų korekcija.

Su Laszlo Birinyi prognozėmis sutinka absoliučiai visi investicijų strategai, kurie iki šios dienos yra paskelbę 2015 metų S&P 500 akcijų indekso prognozę. Visi tikis tolimesnio akcijų indeksų kilimo, tik skirtingai nei ponas Laszlo, dauguma prognozuoja, kad 2100 punktų riba bus pasiekta ne šių bet 2015 metų pabaigoje. Tai reiškia, kad Wall Street‘as, po paskutinių ganėtinai įspūdingų akcijoms metų, šiek tiek konservatyviau žiūri į ateitį, o bendrai tai yra ganėtinai sveikas požiūris.

Tačiau kaip ir visada, galima rasti pavienių „meškų“, o tai vėl bus Robert Schiler, praėjusių metų ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Šį kartą jis dar garsiau kalba apie besiformuojantį akcijų kainų burbulą, kurį apibūdina remdamasis paties sukurtu CAPE rodikliu. Jo paskaičiavimais, per pastarųjų 100 metų istoriją taip brangiai įvertintos JAV akcijos buvo tik 3 kartus: prieš 1929 metų didžiąją depresiją, 2000 metais prieš sprogstant „dot-com“ akcijų burbului ir 2007 metais prieš prasidedant didžiajai recesijai. Tačiau bėda ta, kad jis nepateikia prognozių, kokios bus akcijų kainos metų pabaigoje ar kaip stipriai jos koreguosis.

Ar visada auksas blizga?

Po ypač drastiškų 2013 metų nuostolių (-30%), 2014 metais aukso kaina ir toliau smunka žemyn. Nors šie metai nėra tokie jau tragiški, užfiksuota viso labo 2% kainos korekcija. Iš esmės tokia situacija susiklostė dėl stipriai smukusios investicinio aukso paklausos, ypač iš investicinių fondų pusės. Kodėl smuko paklausa? Investuotojai galiausiai suvokė, kad visos teorijos, dėl ko turėtų brangti auksas, nepasiteisino: šalys nebankrutavo, finansinis armagedonas neįvyko, infliacija ir toliau išlieka ypač žema ir pan.

Juokingiausia tai, kad tie, kurie 2014 metais aukso kainai prognozavo stiprų augimą, šiek tiek pritilo ir taip garsiai nesižarsto savo prognozėmis. Tuo tarpu dauguma analitikų ir toliau aukso kainos perspektyvas vertina gana blankiai. Goldman Sachs žaliavų analizės skyriaus vadovas Jeffrey Currie aukso kainą mato ties 1050 JAV dolerių už Trojos unciją riba, t.y. praktiškai pasilieka ties tuo pačiu lygiu, kokį prognozavo prieš metus. Jo teigimu, atsigaunant pasaulio ekonomikai bei esant ypač menkai infliacijai, plius tikintis JAV palūkanų didėjimo, aukso paklausa gerokai sumažėja, o tai savo ruožtu nesuteikia stimulo jos kilimui.

Analizuojant aukso rinką šiuo metu galima pastebėti labai įdomią situaciją – aukso kainai smukus žemiau 1150 JAV dolerių už Trojos unciją ribos net 7 iš 19 stambiausių aukso gavybos kompanijų dirbtų nuostolingai, t.y. joms išgauti aukso unciją kainuotų brangiau nei gautų ją pardavus rinkoje! Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad dabartinis aukso kainos lygis yra kaip tam tikras „dugnas“, t.y. aukso kainai smukus žemiau išgavimo savikainos kai kurios kasyklos gali stabdyti gavybą, o tai atitinkamai sumažintų aukso pasiūla ir neleistų aukso kaina labai stipriai smukti. (Plačiau apie tai: Aukso pasiūla ir paklausa)

Tačiau nepaisant daugelio pesimistinių prognozių, net ir šioje rinkoje galima rasti išskirtinių, ypač užsispyrusių prognozuotojų. Prisimenate Peter Schiff? Nors jo prognozė šiais metais ir buvo absoliučiai neteisinga (jis prognozavo, kad aukso kaina 2014 metų pabaigoje pasieks 2000 JAV dolerių už Trojos unciją), tačiau jis savo įsitikinimų neapleidžia. Jo teigimu, vos tik investuotojai supras, kad JAV centrinio banko vykdoma skatinamoji ekonomikos politika neveikia, JAV dolerio vertė smuks 90%, taip 90%, akcijų rinką ištiks krachas, o aukso kaina „šaus iki dangaus“. Ar verta tikėti tokiomis prognozėmis? Nors jis ir buvo vienas iš nedaugelio, kuris dar 2006 metais perspėjo apie artėjančią „didžiausią amžiaus krizę“ ir buvo teisus, tačiau dauguma kitų jo prognozių (JAV ekonomikos ir JAV dolerio žlugimas, hiperinfliacija) bent jau kol kas nepasiteisino.

Išvados

Bandant apibendrinti visų šiame straipsnyje paminėtų ekonomistų, investuotojų bei analitikų mintis, galima būtų pateikti tokį pagrindinį 2015 metų scenarijų: 2015 metais pasaulio ekonomikos augimas turėtų šiek tiek paspartėti, o tai savo ruožtu dar kurį laiką turėtų teigiamai įtakoti įmonių pelnus bei akcijų kainas. Tačiau auganti ekonomika, ypač JAV, gali priversti JAV centrinį banką pradėti kelti palūkanas (kiekybinio skatinimo programas jie jau baigė), o tai savo ruožtu turėtų neigiamą įtaką obligacijų kainoms. Būtent šis įvykis greičiausiai ir turės daugiausiai įtakos visiems kitiems finansų rinkų judesiams.

Tačiau nepaisant to, kad dauguma ekspertų į ateitį žvelgia optimistiškai, jokiu būdu negalima pamiršti, kad tiek ekonomikos augimas, tiek ir akcijų „bulių“ rinka tęsiasi jau pakankamai ilgai, o tai reiškia, kad netolimoje ateityje turėtų įvykti šiokių tokių turbulencijų. Todėl galvokite savo galva, aklai nepasitikėkite nė vieno guru prognozėmis, bei kaip ir visuomet 2015 metais būkite pasiruošę netikėtumams. Nei vienas iš mūsų tiksliai nežinome, kas mūsų laukia už kampo.

Be abejo, jei grįžtume į 2013 m. pradžią, rastume įvairių prognozių: ir labai pesimistinių, ir optimistinių. Tik pasibaigus metams bus galima tiksliai pasakyti, kas buvo teisūs, o kas visiškai nepataikė. Tačiau šįkart apie praeitį nekalbėsime, nes daug įdomiau kalbėti apie ateitį, tad šiame straipsnyje apžvelgsime, ką apie pasaulio ekonomikos, akcijų rinkų, aukso ir valiutų perspektyvas kalba finansų pasaulio autoritetai. Be abejo, galite paklausti, kam gilintis į tai, ką prognozuoja guru, jei daugelis tų prognozių nepasitvirtina. Atsakymas labai paprastas – tiesiog įdomu žinoti, kokį rytojų piešia ekspertai – šviesesnį ar kupiną negandų. Žinant daugumos nuomonę, galima bandyti pamatyti tai, ko jie galbūt nemato. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Pasaulio ekonomika

Visų pirma pažvelkime, ką pasaulio ekonomikai ir skirtingiems pasaulio regionams prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir jo vadovė Christine Lagarde. Dar šių metų spalį TVF išleistoje Pasaulio ekonomikos perspektyvų ataskaitoje matyti, kad TVF prognozuojamas 2014 m. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas sieks 3.6%. Šis rodiklis 2013 m. prognozuojamą augimo tempą turėtų viršyti maždaug 0.7%, arba net ketvirtadaliu. Išsivysčiusioms šalims 2014 m. prognozuojamas vos 2.0% ekonomikos augimas. Didžiausią teigiamą impulsą turėtų duoti būtent JAV ekonomika (+2.6%). Vadinasi, viso pasaulio ekonomikos augimo naštą ant savo pečių neš besivystančių šalių ekonomikos, kurioms 2014 m. TVF prognozuoja 5.1% augimą.

Taigi, vertinant TVF ekonomistų prognozes, galima daryti išvadą, kad kitais metais tikimasi pozityvių tendencijų, tačiau kyla klausimas, ar tokias pačias rožines perspektyvas įžvelgia ir kitų institucijų atstovai. Tarkim, stambiausio pasaulyje obligacijų fondo „PIMCO Total Return Fund“, kurio valdomas turtas šiuo metu siekia maždaug 248 mlrd. JAV dolerių, valdytojas Billas Grossas teigia, kad kitais metais pasaulio ekonomikos augimas bus silpnesnis, nei prognozuoja daugelis analitikų, ir sieks vos 2.5%, o tai yra beveik trečdaliu mažiau, negu prognozuoja TVF. Pasak B. Grosso, po 2009 m. krizės pasaulis pradėjo veikti vadinamuoju „New Normal“ režimu, tai yra kai tiek ekonomikos augimo, tiek ir infliacijos lygis labai žemas, tad nieko nelieka, tik prisitaikyti prie tokios aplinkos.

Ką apie pasaulio ekonomiką ir pagrindines finansų rinkas kalba garsusis Nourielis Roubini? Pasak jo, pasaulio ekonomikos aktyvumas atsigauna labai lėtai, ekonomikos augimas menkas, infliacija žema, nedarbo lygis didelis. Būtent tokia realybė lemia ypač žemas palūkanų normas pagrindinėse ekonomikose ir įvairias ekonomikos skatinimo programas. Tačiau blogiausia tai, kad tos programos, kurios turėtų padėti realiai ekonomikai skatinti kapitalo investicijas ir darbo vietų kūrimą, savo pagrindinės funkcijos neatlieka. Perteklinis likvidumas keliauja į įvairias turto klases, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, akcijų, aukšto pajamingumo obligacijų. Tokių šalių kaip Šveicarija, Švedija, Norvegija, Vokietija, Brazilija, Singapūras ar Kinija nekilnojamojo turto rinkose šiuo metu jau yra kainų burbulų. Jei tokia situacija tęsis ir toliau, bus pasiektas momentas, kai burbulai apims daugelį šalių ir daugelį turto klasių, o jiems sprogus lauks staigus ir didelis pasaulinis nuosmukis.

Kokios prognozės pasaulio akcijoms?

Prieš pateikdami skirtingų investavimo guru 2014 m. prognozes akcijų rinkoms, trumpai priminsime, kas įvyko per pastaruosius penkerius metus. Dabartinės akcijų bulių rinkos pradžia – 2009 m. kovas, tai yra laikotarpis po didžiausios per pastaruosius 70 metų finansų krizės. Per šią krizę pasaulio akcijų indeksas buvo praradęs daugiau nei 50 proc. vertės, vadinasi, ir akcijų kainos buvo gana žemos, ir investuotojų sentimentas bei lūkesčiai gana prislėgti. Juokingiausia tai, kad būtent šis periodas pasirodė esąs ypač geras momentas investuoti. (Plačiau apie tai: Kas sudaro investicijų į akcijas grąžą?)

Taigi, per pastaruosius ketverius su puse metų pasaulio akcijos sugebėjo pabrangti maždaug 150 proc., o vidutinė metinė analizuojamo periodo grąža siekė net 22 procentus. Kaip manote, tai daug ar mažai? Analizuojant pastarųjų 50 metų istoriją, galima pastebėti, kad bulių rinka vidutiniškai trukdavo maždaug penkerius su puse metų, o per tokį laikotarpį akcijų kainos vidutiniškai padidėdavo apie 170 procentų. Vien turint šiuos faktus, galima padaryti vieną paprastą išvadą: tiek pagal trukmę, tiek pagal prieaugį dabartinė bulių rinka turėtų artėti prie pabaigos. Šiuo metu nereikėtų stebėtis, jei po tokio įspūdingo periodo sutiksime vis daugiau optimistų, kurie pabrėš praeities rezultatus ir siūlys investuoti į akcijas.

Vienas garsiausių JAV akcijų strategų Laszlo Birinyi, kuris gana tiksliai išpranašavo 2009 m. JAV akcijų rinkos dugną ir atsigavimą, šiuo metu prognozuoja tolesnį pagrindinio JAV akcijų indekso S&P 500 brangimą. Pasak jo, JAV akcijų rinka šiuo metu yra pasiekusi ketvirtą, arba paskutinę, bulių rinkos stadiją, kuri dar gali tęstis nuo vienų iki dvejų metų. Jis taip pat mano, kad per šį laikotarpį stambiausios pasaulio ekonomikos akcijų indeksas turėtų viršyti 2000 punktų ribą (dabartinė vertė – 1 762 punktai), na, o, prieš pradedant kristi kainoms, akcijų indeksas turėtų pasiekti net 2500 punktų ribą (maždaug 40 proc. brangiau negu šiuo metu). Su jo mintimis sutinka nemažai Volstrito strategų – jie ir patys teigia, kad pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 jau kitais, blogiausiu atveju, 2015 metais turėtų viršyti 2000 punktų ribą.

Tačiau įdomiausia tai, kad L. Birinyi tolesnį akcijų kainų didėjimą sieja su investuotojų euforija – dauguma investuotojų po ketverių akcijų rinkoms ypač pelningų metų neiškęs ir nuspręs saugias investicijas, tokias kaip grynieji pinigai ar obligacijos, pakeisti į agresyvesnes, tokias kaip akcijos. Šis psichologinis lūžis bus staigus ir masinis, sukels galutinį akcijų kainų ralį ir šis neišvengiamai pereis į akcijų meškų rinką.

Nepaisant tokio didelio daugelio investavimo guru optimizmo, yra ir pesimistų. Pavyzdžiui, šių metų Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas Robertas Shilleris teigia, kad JAV akcijos įvertintos gana brangiai (remiasi paties sukurto CAPE rodiklio rodmenimis). Pasak jo, dabartinis JAV akcijų įvertis yra pats aukščiausias nuo 2007 m. – vadinasi, investuojant į jas kitus penkerius ar dešimt metų reikėtų tikėtis prastesnių rezultatų nei ilgalaikis istorinis maždaug 9 proc. metinio pelningumo vidurkis. Be abejo, tai dar nereiškia, kad JAV akcijos antrą kartą patirs tokių nuostolių, kokius matėme 2008–2009 m., tačiau reikia suprasti tai, kad po beveik penkerius metus trukusio akcijų kainų ralio šiuo metu investuodami į akcijas optimistai už tą patį vieną pelno litą yra pasiruošę mokėti beveik du kartus daugiau. Dažniausiai tai taip pat reiškia, kad reikės dvigubai ilgiau laukti, kol investicija atsipirks. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Geltonasis metalas

Prieš pristatant įvairių guru prognozes geltonajam metalui, visų pirma norėtųsi pateikti porą labai konkrečių faktų. Per pastaruosius dešimt metų aukso kaina kasmet augo maždaug po 14 procentų. Kadangi šis rezultatas lenkė beveik visas kitas investavimo priemones, nenuostabu, kad per šį laikotarpį išaugo ir susidomėjimas šia investavimo priemone. Antras faktas yra tai, kad pastaruosius dvejus metus aukso kaina nuolat mažėja ir nuo piko laikotarpio jau spėjo prarasti kone trečdalį vertės. Tačiau šis prastas rezultatas nesumažino susidomėjimo tauriuoju metalu, atsiranda net tokių, kurie ir toliau prognozuoja neįtikėtiną pelną ateityje.

Peteris Schiffas – vienas didžiausių aukso mėgėjų. 2006 m. jis visus investuotojus perspėjo apie artėjančią didžiausią amžiaus krizę ir toliau gana užtikrintai žarsto prognozes apie aukso kainos augimą. Jis teigia, kad aukso kaina per metus pasieks 2 tūkst. JAV dolerių už Trojos unciją ribą, vadinasi, padidės net 50%! Kokia pagrindinė tokios prognozės priežastis? Iš esmės niekas nepasikeitė – JAV ir toliau spausdina pinigus (kaip ir daugelis kitų šalių centrinių bankų), pinigų sistemoje daugėja, šalių skolos toliau auga ir pan. Pasak P. Schiffo, neišvengiamai artėjame prie momento, kai šalys pradės bankrutuoti. Pavyzdžiui, iki pasibaigiant dabartinio JAV prezidento Baracko Obamos kadencijai 2017 m., JAV nesugebės išmokėti palūkanų už savo skolą ir bus priverstos skelbti bankrotą. Susiklosčius tokiai situacijai, viena pagrindinių apsisaugojimo priemonių turėtų būti auksas. Bankrutuojant šalims, aukso kaina turėtų labai išaugti ir tik tie investuotojai, kurie bus įsigiję realaus aukso, sugebės išsaugoti, o gal net ir labai stipriai išauginti turimą turtą.

Su P. Schiffu sutinka kitas garsus investavimo guru Marcas Faberis – jis jau gana ilgai peikia JAV centrinio banko valdytojus ir rekomenduoja pirkti fizinį auksą. Anot jo, nė viena turto klasė šiuo metu nėra saugi: nei bankų indėliai, nei JAV obligacijos, nei akcijos, tačiau jei aukso kaina dar kartą pasieks 1200 – 1250 JAV dolerių už Trojos unciją ribą, jis būtinai pirks papildomai ir tai rekomenduoja daryti ir kitiems.

Beje, nė vienas iš šių dviejų specialistų prieš dvejus metus, prasidėjus aukso kainos korekcijai, neužsiminė apie gresiančius didžiulius nuostolius, o kai tauriojo metalo kaina smuko 30 proc., be abejo, nebeliko pasirinkimo – tik teigti, kad atpigęs auksas yra dar patrauklesnė investavimo alternatyva, ir ieškoti kaltininkų.

Tačiau kai kalbama apie auksą, kitaip nei analizuojant akcijas, yra ir kita stovykla – tai daugumos bankų, pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ ar „Deutsche Bank“, žaliavų analitikai. Daugelis jų kaip susitarę prognozuoja mažesnes tauriojo metalo kainas. Pavyzdžiui, JAV investicinio banko „Goldman Sachs“ žaliavų analizės skyriaus vadovas Jeffrey Currie prognozuoja, kad 2014 m. vidutinė aukso kaina turėtų būti maždaug 1050 JAV dolerių už Trojos unciją. Toks kainos dydis bus susijęs su tuo, kad, atsigaunant JAV ir kitų regionų ekonomikoms, mažės poreikis jas skatinti ir spausdinti pinigus, atitinkamai mažės tiek pasaulinės krizės, tiek didelės infliacijos grėsmė, todėl sumažės apsidraudimo nuo tokių įvykių priemonių, tarkim, aukso, paklausa.

Išvada

Bandant apibendrinti visų paminėtų ekonomistų, investuotojų ir analitikų mintis, galima įžvelgti dvi prognozių kryptis: optimistinę ir pesimistinę. Optimistai teigia, kad 2014 m. ekonomikos aktyvumas turėtų atsigauti, tai dar kurį laiką turėtų teigiamai veikti įmonių pelną ir akcijų kainas. Gerėjanti ekonominė padėtis, ypač JAV, leis Federaliniam rezervų bankui pradėti mažinti skatinimo programą, o tai turėtų neigiamai veikti obligacijų bei aukso kainas.

Pesimistai teigia, kad pagrindinių šalių centrinių bankų vykdoma skatinamoji ekonomikos politika realios naudos ekonomikai neduoda, tiesiog pučia finansų aktyvų kainas. Sprogus šiems burbulams ir prasidėjus pasauliniam nuosmukiui, gali prasidėti ir šalių bankrotai. Vienintelis išsigelbėjimo šaltinis – auksas.

Kaip matome, kiek žmonių, tiek nuomonių. Nepamirškime, kad ateities prognozavimas – labai sudėtingas užsiėmimas net ir tiems guru, kurie anksčiau yra ją atspėję. Todėl galvokite savo galva, aklai nepasitikėkite nė vieno guru prognozėmis ir 2014 m. būkite pasiruošę netikėtumams. Nė vienas mūsų tiksliai nežinome, kas mūsų laukia už Naujųjų metų kampo.

Be abejo, jei ši informacija daugumai būtų neįdomi, jos niekas netransliuotų, todėl kyla keli elementarūs klausimai. Visų pirma, kodėl dauguma investuotojų apskritai ieško karštų patarimų ir seka įvairiausius investavimo guru? Ar tai daryti verta? Ar toks elgesys gali atnešti apčiuopiamos finansinės naudos?

Pradėkime nuo paprastesnio klausimo: „Kodėl investuotojai mieliau pasikliauja kitų pateikiamomis rekomendacijomis ir seka jų veiksmus, o ne patys atlieka namų darbus?“ Visi suprantame, kad norint atlikti išsamią investavimo idėjos analizę reikia ne tik laiko, bet ir žinių, todėl labai logiška teigti, kad šioje srityje dirbantys specialistai tai padarys daug geriau. Tačiau pagrindinė priežastis vis dėlto yra noras nieko nedaryti, nesigilinti, negaišti laiko ir uždirbti greitų pinigų. Tarkim, jei pavyksta pasinaudoti konkrečiu patarimu ir greitai praturtėti, po tokio įvykio mus gali užplūsti euforija, užvaldyti dar didesnis godumas ir susiformuoti lūkestis, kad norint būti milijonieriumi nereikia daug žinoti, tereikia trupučio sėkmės.

Ne kartą teko skaityti įvairius interviu su garsiais investuotojais ir labai dažnai nustebdavau – žmonės, bendraudami su jais, dažniausiai norėdavo sužinoti, ką tuo metu reikia pirkti arba parduoti, bet retas pasidomėdavo priežastimis, kodėl tą verta daryti, o jei tos priežastys būdavo pradedamos aiškinti, pokalbis dažniausiai nutrūkdavo.

Investavimo guru

Kai jau atsakėme į klausimą, kodėl daugeliui investuotojų patrauklios įvairios nemokamos investavimo idėjos ir rekomendacijos, pasigilinkime į kitą klausimą: „Ar verta sekti garsių investuotojų, analitikų, investavimo strategų, trumpai tariant, investavimo guru, patarimais?“

Pradėkime nuo šiek tiek teigiamesnės natos. Vadovautis investavimo guru patarimais verta, jeigu galima tiksliai atsakyti į kelis klausimas. Visų pirma, jei pasirenkame guru, kuris užsiima investicijų valdymu, pavyzdžiui, Warren Buffett ar George Soros, reikia išsiaiškinti, ar praeityje jis sugebėjo sugeneruoti teigiamą investicijų rezultatą (šis variantas daug paprastesnis). O jei pasirenkame investavimo strategą ar ekonomistą, turime būtinai išsiaiškinti, ar anksčiau pasiteisino jo pateiktos rekomendacijos, tai yra kiek jų pasiteisino, kiek nepasiteisino, kokią naudą ar žalą tai galėjo sugeneruoti (šis variantas daug sudėtingesnis).

Jei vis dėlto išsiaiškiname, kad konkretus asmuo sukuria tam tikrą pridėtinę vertę, belieka turėti aiškią strategiją, kaip stebėsime jo rekomendacijas ir kada bei kokius veiksmus atliksime. Tarkim, kiekvieną mėnesį stebėsite savo guru investicijų portfelio sudėtį ir, pastebėję pokyčių, koreguosite ir savo investicijas. Tokią investavimo strategiją labai lengva įvertinti ir palyginti su guru rezultatu.

Šioje vietoje turbūt geriausias pavyzdys būtų W. Buffett investavimo strategija. Yra daugybė investuotojų, kurie bando replikuoti jo daromus veiksmus, tačiau iš tiesų pats paprasčiausias sprendimas būtų tiesiog įsigyti jo valdomos bendrovės „Berkshire Hathaway“ akcijų ir džiaugtis jo darbo vaisiais.

Visais kitais atvejais vadovautis investavimo guru patarimais ir be jokios sistemos sekti jų veiksmus reikštų didelį nusivylimą bei nuostolius. Toliau pateiksime pagrindines priežastis, kodėl taip yra.

Kokia investavimo rekomendacijos priežastis?

Klausant įvairių investavimo guru patarimų visada reikėtų užduoti paprastą klausimą: „Kodėl jis dalijasi tokia vertinga informacija?“ Logiška būtų manyti, kad jei tam tikra investavimo idėja yra garantuota, kodėl viso pelno nesusižerti pačiam? Taigi, peršasi kita mintis, kad žmogus, dalydamasis tam tikra idėja, turi tikslą.

Ne toks kaltas tikslas galėtų būti reklamos siekis ir kompetencijos demonstravimas, tačiau gali būti ir paslėptų tikslų. Pavyzdžiui, investuotojas gali turėti didelę konkrečios akcijos poziciją, kurią nori likviduoti nesmukdydamas kainos. Tokiu atveju jam reikia sukelti susidomėjimą šia pozicija, o tai padarius pasinaudoti didesne paklausa ir ją parduoti. Be abejo, tokia situacija nėra etiška ir daugelyje pasaulio šalių baudžiama, tačiau tokia galimybė yra ir net turi anglišką pavadinimą – „Talking the books“.

Kada rekomendacija pasikeitė?

Antras dalykas, kurį daugelis investuotojų dažniausiai pamiršta, yra tai, jog, pasinaudojus tam tikra informacija ir nusprendus investuoti, vėliau niekas mums nepaskambins ir nepasakys, kad dabar jau atėjo laikas tą investiciją parduoti. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nesvarbu – juk investuojant tikimasi tik pelno, tačiau galutinis rezultatas dažniausiai būna liūdnas.

Pavyzdžiui, pagal tam tikrą informaciją įsigytos akcijos kaina pradeda judėti žemyn. Ką mes, šią finansų priemonę įsigiję remdamiesi kitų pamąstymais, darome? Greičiausiai supanikuojame, nes neturime jokio plano. Matydami didėjančius nuostolius priimame sprendimą parduoti turimą poziciją ir pradedame kaltinti aplinką.

Kaip vertinti ateities prognozes?

Galop reikėtų pabrėžti tai, kad dažniausiai rekomendacijose arba tiesiog įvairiuose patarimuose kalbama apie ateitį, vadinasi, atliekama tam tikra prognozė. Kai kalbama apie prognozes, yra viena problema – tyrimais įrodyta, kad prognozuoti ateitį ypač sudėtinga. Juk ne įvairiausių specialistų prognozės rodo, kas bus ateityje, o faktiniai duomenys pasufleruoja, kaip prognozuos ekonomistai ir analitikai. Taigi, vadovaudamiesi tiesiog įvairiomis prognozėmis turime šiek tiek mažesnę nei 50 proc. tikimybę, kad ta prognozė pasiteisins. (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Realūs pavyzdžiai

Baigdamas noriu pateikti porą tikrai gerbiamų investicijų pasaulio atstovų pastaraisiais metais pateiktų rekomendacijų, kurios nebūtinai pasiteisino. Finansų pasaulyje žinomas investuotojas Marc Faber, kuris teisingai išprognozavo 1987 m. krizę, 2000 m. „Dot-com“ burbulo sprogimą ir 2009-ųjų atsigavimą, per pastaruosius dvejus metus ne kartą yra sakęs, kad JAV akcijų laukia net 50 proc. sieksianti korekcija. Deja, kaip jau žinome, šios korekcijos nebuvo, priešingai, nuo tokio pasakymo JAV akcijos sugebėjo pakilti daugiau nei 20 procentų.

Garsiausias pasaulyje žaliavų investuotojas Jim Rogers, kuris dar 1999 m. pradėjo kalbėti apie žaliavų bulių rinką, taip pat teigiamai kalbėjo apie auksą 2011 m. pradžioje ir minėjo, kad jo kaina tais metais turėtų viršyti 2 tūkst. JAV dolerių už Trojos unciją. Tačiau, kaip žinome, tokia vertė pasiekta nebuvo, priešingai – aukso kaina nuo piko pasikoregavo daugiau nei 30 procentų.

Išvada

Taigi, jei jau nusprendėte sekti tam tikrą investavimo guru, visų pirma išsiaiškinkite, ar jo patarimai generuoja pridėtinę vertę. Kitu atveju jo pasakymus ir prognozes vertinkite kaip edukacinio pobūdžio medžiagą arba kaip investavimo idėjų generavimo šaltinį, tačiau jokiu būdu nenaudokite jų kaip priemonės, kad priimtumėte galutinį investavimo sprendimą. O smalsesniems investuotojams siūloma užsirašyti sekamų guru rekomendacijas. Praėjus porai metų patys sužinosite, ko verta klausyti, o ko – ne.