Pagrindiniams JAV akcijų indeksams pasiekiant vis naujesnes aukštumas susidaro įspūdis, kad vis daugiau investuotojų ir ne tik, tiki finansų rinkų augimu ir nevertina kylančių rizikų. Neseniai Nobelio premijos laureatas Robert Shiller visiems priminė apie rinkoje susiformavusias sąlygas atsirasti meškų rinkai. Pastaruoju metu JAV rinkoje susiformavo trys neįprastos sąlygos: aukšta rinkos vertė, spartus pelno augimas, mažas rinkos kintamumas. Pasak R. Shiller šios sąlygos susiformavo prieš daugumą iš 13 paskutinių meškų rinkų.

JAV indeksai pasiekė rekordus

Žvelgiant į JAV akcijų rinką susidaro įspūdis, kad visi stengiasi investuoti į akcijas ir jokios pasaulinės problemos jiems nerūpi. Šiuo metu S&P 500 indeksas nuo 2007 m. pasiektų aukštumų pakilo apie 65%, o nuo 2009 m. pasiekto dugno šis indeksas pasistiebė 248%. Tai pakankamai neblogas rezultatas, ypač vertinant su 2000 – 2007 m. ciklu, kai šio indekso vertė praktiškai nepakito.

Po paskutinės finansų krizės siekiant skatinti ekonomiką tiek JAV, tiek visame pasaulyje buvo pradėtos kiekybinio skatinimo programos. Šiuo metu JAV ši programa pristabdyta, mažais žingsniais keliamos palūkanų normos, planuojama mažinti FED balansą. Taigi, jeigu S&P 500 indekso atsigavimą lėmė FED vykdyta programa, kas toliau skatina akcijų kainų augimą?

Ned David Research atliktas tyrimas parodė, kad investuotojai šiuo metu laiko daugiau nei dvigubai mažiau grynųjų pinigų nei 2009 m., o šis rezultatas yra mažiausias nuo 1980 m. Tai reiškia, kad visi beatodairiškai tiki finansų rinkomis ir tiki, kad šiuo metu yra geriausia galimybė investuoti, niekas nenori taupyti ir laikyti pinigus rezerve. Darosi panašu, kad investuotojus yra užvaldęs bandos jausmas, o tai kartu su per dideliu pasitikėjimu savimi sukuria puikią terpę susiformuoti akcijų kainų ir kitiems burbulams.

Paskutinį akcijų rinkų spurtą būtų galima priskirti naujajam JAV prezidentui D. Trump. Į šį prezidentą dedama daug vilčių. Nors kol kas jos nepasiteisino, tačiau daug vilčių dedama į mokesčių reformą, reikalavimų bankams sušvelninimą.

Kol galutinė situacija dėl mokestinių perspektyvų nėra aiški, labiau verta pakalbėti apie istoriją. JAV prezidento išrinkimas yra svarbus pasaulinis įvykis, tiek politiniame, tiek ekonominiame lygmenyje. Paskutinius daugiau nei 20 metų JAV prezidentai buvo renkami dvi kadencijas iš eilės. 8 metai yra pakankamai ilgas laiko tarpas nuveikti ką nors naudingo, todėl svarbu paanalizuoti kas buvo nuveikta ir kokie rezultatai pasiekti.

1993 – 2001 m. JAV prezidentu buvo Bill Clinton. Šio prezidento kadencijos pasekmė Dot-com burbulas ir didžiausia Shiller P/E rodiklio reikšmė 1999 m. pabaigoje.

2001 – 2009 m. JAV prezidentu buvo Goerge W. Bush. Pasekmės – nekilnojamojo turto kainų ir su jomis susijusių išvestinių instrumentų burbulas, viena iš didžiausių finansų krizių.

2009 – 2017 m. JAV prezidentu buvo Barrack Obama. Šiam prezidentui pavyko užbaigti kadenciją ne finansų krizės įkarštyje. Tačiau B. Obamos kadencijos pasekmė galimai besiformuojantis obligacijų ir akcijų kainų burbulas. Tikėtina, kad su naujos krizės pasekmėmis teks susidurti naujai išrinktam prezidentui.

Istorija dažnai kartojasi, o finansų rinkose tai dar labiau pastebima. Ypač tai aktualu dabar, nes ankstesnio verslo ciklo didžiausios S&P 500 indekso vertės buvo užfiksuotos 2007 m. spalio mėn. Lygiai prieš dešimt metų.

JAV akcijos yra santykinai brangios

Ne veltui buvo paminėtas Shiller P/E rodiklis. Šis rodiklis padeda įvertinti santykinį akcijų rinkos brangumą lyginant su 10 metų vidutiniu pelnu. Tai leidžia išvengti įprastam P/E rodikliui būdingų svyravimų ir netikslumų dėl dažnai besikeičiančio pelningumo.

Shiller P/E rodiklis rodo, kad šiuo metu S&P 500 indeksas yra antroje vietoje, pagal brangumą, vertinant daugiau nei 100 metų istoriją. Didžiausia šio rodiklio reikšmė pasiekta 1999 m. pabaigoje, per Dot-com burbulo įkarštį, tokios aukštos reikšmės pasekmė 75 proc. NASDAQ Composite indekso vertės kritimas per nepilnus 3 metus.

Šiuo metu jau trečioji didžiausia Shiller P/E rodiklio reikšmė buvo pasiekta 1929 m. Ši diena vadinama „juoduoju antradieniu“. Neracionalaus rinkos vertinimo pasekmės buvo pakankamai skaudžios: didžioji depresija ir po jos sekęs antrasis pasaulinis karas. Shiller P/E rodiklis yra vienas iš geresnių indikatorių siekiant prognozuoti ilgo laikotarpio akcijų grąžą, todėl svarbu atsižvelgti į jo tendencijas ir reikšmes. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Investuotojai nusiteikę labai optimistiškai

VIX indeksas atspindi investuotojų lūkesčius dėl kainų kintamumo. Maža šio indekso reikšmė parodo, kad investuotojai yra ramūs ir optimistiškai nusiteikę, o didelės reikšmės identifikuoja baimę. Dažniausiai indekso reikšmės išauga korekcijų ir neapibrėžtumo laikotarpiu.

Pastaruosius 5 metus VIX indeksas nepasižymėjo dideliais svyravimais, išskyrus 2015 rugpjūčio mėn. Tačiau čia iš dalies prisidėjo Kinijos akcijų rinkų svyravimai. Per 2015 m. vasarą Kinijos Shanghai Composite indeksas prarado 38 proc. nuo aukščiausios vertės.

Straipsnio rašymo metu VIX indekso vertė siekia 10.15, tai yra mažiausia šio indekso vertė per pastaruosius 20 metų. Be to toliau pastebima VIX indekso mažėjimo tendencija. Tokia šio indekso tendencija parodo didelį optimizmą akcijų rinkų atžvilgiu. O vertinant kitus rodiklius, galbūt net per didelį.

Apibendrinimas

W. Buffett 2017 m. laiške investuotojams priminė, kad maždaug kas dešimtmetį tamsūs debesys uždengia ekonomikos padangę, o iš jų trumpai pradeda lyti auksu. Praėjus 10 metų po ankstesnės bulių rinkos pabaigos, rinkos signalizuoja apie perdėtą optimizmą ir rizikas kylančias dėl per stipriai brangstančių akcijų ar kitų turto klasių. Juk viskas turi pradžią ir pabaigą. Todėl svarbu būti atidiems ir atsargiems formuojant savo investicinį portfelį, o galbūt net pagalvoti apie galimybę palaukti, kol vėl pradės „lyti auksu“. (Plačiau apie tai: Kokių nuostolių reikėtų tikėtis investuojant į akcijas?)

Labiausiai „raudonuoja“ besivystančios rinkos

Pagal sausio 28 dienos kainas vertinant pagrindinių pasaulio akcijų rinkų indeksus sekančių biržoje prekiaujamų fondų (angl. exchange traded funds – ETF) rezultatus, matome, jog nuo šių metų pradžios pasaulio akcijos vidutiniškai atpigo beveik -8%. Didžiausius kritimus fiksavo besivystančios rinkos, tarp kurių aiškus „lyderis“ – Kinija. Jeigu praeitais metais Honkongo akcijos (jas sekantis biržoje prekiaujamas fondas – FXI) smuko apie -13%, tai vien per pirmąsias 4 šių metų savaites Kinijos akcijos nukrito dar -14.4% (tuo tarpu mažesnes akcijas apimantis Šanchajaus akcijų indeksas krito net -22.6%).

Kaip matyti iš aukščiau pateikto paveikslėlio, kad ir kaip „pjaustysime“ Kinijos akcijų rinkos rezultatus per pastaruosius trejus metus, jos yra giliame minuse. Tie kas į Kinijos akcijas investavo prieš 36 mėnesius, šiuo metu savo investicinėse sąskaitose mato didesnį nei -20% nuostolį. Kodėl taip smarkiai pinga Kinijos akcijos? Nes antra pagal dydį pasaulio ekonomika baigia sugriūti? Ne, tiesiog penktus metus iš eilės lėtėja jos augimo tempas ir BVP prieaugis paskutinį 2015 metų ketvirtį siekė „tik“ 6.8%. Matyt investuotojams trūko kantrybė.

Juokas pro ašaras, bet su tokiu augimu Rusija turbūt jau būtų okupavusi puse rytų Europos. Vis dėlto, didžiausia pagal plotą pasaulio šalis šiuo metu turi rimtesnių klausimų. Vienas jų – ką čia padarius, kad nesubyrėjus. Ir jeigu naftos kainų kritimo cunamis artimiausiais metais „nenusiramins“, Rusijos laukia sudėtingi laikai. Labai sudėtingi laikai. Po praeitų metų daugiau nei -40% kainos kritimo, vien per šį mėnesį nafta atpigo dar apie -18%. Taigi nenuostabu, jog iš naftos gyvenančios Rusijos akcijų kritimas per 3 metus šiuo metu flirtuoja su -50% riba. Vis dėlto, didžiausias šešėlis užtemdė Brazilijos akcijų rinkų padangę. Čia dviženklis sausio mėnesio minusas akcijas pasiuntė į nokdauną ir 3 metų rezultatas jau daugiau nei -60.2%. Čia reikia priminti, jog Brazilijai, kaip ir Rusijai, verkiant reikia aukštesnių naftos kainų.

Ar iš tiesų viskas taip blogai?

Taigi, lėtėjanti Kinija ir krentančios naftos kainos gerokai purto pasaulio rinkas ir silpnesnių nervų investuotojai grūdasi eilėje kas pirmesnis parsiduos pingančias akcijas. Tiesa grūdasi jie netiesiogine žodžio prasme. Grūdasi jų pardavinėjamos akcijos, kurių momentaliai padidėjusi pasiūla elementariai spaudžia kainas dar žemiau. Vis dėlto, šaltas protas investuojant yra kur kas parankiau nei greiti refleksai. Kodėl užuot panikavus, dabar reikėtų džiaugtis susiklosčiusia situacija? Tam yra bent dvi priežastys.

Kinijos lėtėjimas yra neišvengiamas ir natūralus procesas. Audringos paauglystės etapas pamažu eina į galą ir artėja potencialiai kur kas brandesnis periodas, kuriame bundanti šalies vidurinioji klasė vidaus vartojimą kelią į neregėtas aukštumas. Remiantis The Economist projekcija, net ir prie 5.5% BVP augimo tempo, artimiausiais metais Kinijos vartojimo rinka padidės apie 2 trln. JAV dolerių, t.y. tiek, kiek šiuo metu yra visa Vokietijos vartojimo rinka.

Kodėl krentančios naftos kainos kartu su savimi traukia ir akcijų rinkas? Nes trumpalaikiai nuostoliai energetikos sektoriuje yra kur kas lengviau pastebimi nei ilgalaikė žemesnių naftos kainų nauda visiems likusiems sektoriams. Reikia suprasti, jog kiekvienas energetikos sektoriaus dėl naftos prarastas ar neuždirbtas doleris keliauja į kitą sektorių. Taip, bankrutuos daug su naftos pramone susijusių įmonių, tačiau tokie sektoriai, kaip oro linijos, transportas ir logistika pajus teigiamus pokyčius. Krentantys transportavimo kaštai leis sumažinti produktų savikainą, o tai savo ruožtu leis gamintojams pasigerinti savo pardavimus.

Metas pildytis portfelius?

Taigi vyksta natūralūs procesai ir dažniausiai tokie rinkų pakritimai sudaro puikių progų pasipildyti portfelius bei pirkti pigiau. Šaltas dušas kartais yra būtinas norint išvengti perkaitimo. Na o dabar, kai dauguma indeksų per 3 metus yra ne tik nepaaugę, o apčiuopiamai nukritę, gali būti vienas geresnių momentų nuo pat 2009 metų krizės. Aišku, niekas negali garantuoti, jog šis kritimas tėra laikinas ir, kad už kampo mūsų nelaukia kokia nors nauja niekieno nepastebėta juodoji gulbė.

Tačiau pabaigai pateiksiu analogišką lentelę, kaip ir prieš tai, tik akcijų rinkų pokyčiai čia bus pateikiami 2008 rugsėjo 1 dienos datai, t.y. likus dviem savaitėms iki garsiojo Lehman Brothers bankroto, kuris buvo vienas esminių lūžio taškų, sukėlusių didžiausią finansų krizę nuo antrojo pasaulinio karo laikų.

Kaip matome, jeigu trumpalaikiai (1 mėnesio, 6 mėnesių ir 12 mėnesių) pokyčiai yra kažkiek panašūs į šių dienų aktualijas, tai žiūrint į ilgesnius, t.y. 24 ir 36 mėnesių periodus situacija kardinaliai skiriasi. Dabar akcijos yra rimtame minuse, tuomet – gerokai viršijo ilgametes normas. Dideli kritimai seka po euforijos. Šiuo metu vaizdas daugelyje rinkų primena eilinę korekciją.

Taigi, kaip jau dauguma turbūt žino, pagal 2014 metų duomenis viso pasaulinio investicinio turto vertė siekė maždaug 190 trln. JAV dolerių, iš kurių maždaug trečdalis, t.y. 37% arba maždaug 70 trln. JAV dolerių, tenka akcijų turto klasei. Tai yra antra pagal dydį finansų rinka po obligacijų, tačiau ji daugumai pradedančiųjų investuotojų yra daug įdomesnė dėl „potencialiai“ didesnės grąžos. (Plačiau apie tai: Pasaulinė finansų rinka)

Kas sudaro pasaulinį akcijų indeksą?

Kalbant apie pasaulinio akcijų indekso sudėtį pagal šalis, tai 10 stambiausių pasaulio akcijų rinkų, arba 20% visų į indeksą įtrauktų šalių, sudaro maždaug 80% visos pasaulio akcijų rinkos kapitalizacijos. Toliau pateikiame 10 stambiausių akcijų rinkų sąrašą.

Taigi, kaip matome, JAV akcijų rinka sudaro praktiškai puse viso pasaulio akcijų rinkos kapitalizacijos ir jeigu yra nusprendžiama į šią rinką neinvestuoti, iš esmės atsisakoma maždaug pusės pasaulio įmonių.

Stambiausios kompanijos

Na ir galiausiai pasaulinį akcijų indeksą smulkinant iki įmonių galima pastebėti kelias įdomias tendencijas. Visų pirma tai, kad 10 stambiausių pasaulio bendrovių sudaro net 8.8% viso pasaulio akcijų rinkos kapitalizacijos. Toliau pateikiame 10 stambiausių pasaulio bendrovių sąrašą.

Kaip matome, pati stambiausia pasaulio bendrovė šiuo metu yra Apple, kuri sudaro net 1.5% viso pasaulio akcijų rinkos kapitalizacijos, taip pat įdomu yra tai, kad tik 1 iš 10 stambiausių pasaulio kompanijų yra ne JAV bendrovė, t.y. Nestle. (Plačiau apie tai: Kas sudaro investicijų į akcijas grąžą?)