Yra spėjama, kad visas auksas, kuris buvo išgautas per žmogaus istoriją vis dar egzistuoja viena ar kita forma. Pagal 2014 metų Pasaulio aukso konsulo (angl. World Gold Council) duomenis, viso buvo išgauta apie 183600 tonų geltonojo metalo.
Jei visą šį auksą būtų įmanoma surinkti į vieną vietą, išlydyti bei suformuoti taisyklingos formos kubą, tai jo ilgis, plotis bei aukštis būtų lygus maždaug 21 metrui. Tokio dydžio kubas turėtų ganėtinai nesunkiai tilpti į profesionalią krepšinio salę.
Analizuojant aukso atsargas šiek tiek smulkiau matome, kad 47% visų aukso atsargų yra juvelyrinių dirbinių forma (87000 tonų), tuo tarpu tik 14% (25300 tonų) yra panaudota pramonėje. Maždaug 37% viso aukso yra priskiriama finansinėms atsargoms, iš kurių 20% (36800 tonų) laikoma privačių investicijų forma (privačių investuotojų laikomi aukso luitai ir monetos bei investiciniai fondai, kurie investuoja į auksą) ir 17% (30900 tonų) priklauso pasaulio centriniams bankams (daugiausiai investicinių aukso luitų forma). Žemiau kaip tik pateikiame diagramą, kurioje atvaizduojama, kaip yra pasiskirsčiusios per visą žmogaus istoriją išgauto aukso atsargos.
Kiek vertas visas pasaulio auksas?
Šis maždaug 21 metro ilgio, pločio bei aukščio kubas pagal paskutinę aukso rinkos kainą (1200 JAV dolerių už unciją) būtų vertas 7.1 trilijonų JAV dolerių!
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, tai visas pasaulio aukso atsargas pabandysime palyginti su kitomis pasaulinėmis finansų rinkomis (akcijų ir obligacijų). Tarkime pasaulinės akcijų rinkos kapitalizacija siekia maždaug 70 trln. JAV dolerių, tai reiškia kad už visą pasaulio auksą galima būtų įsigyti tik 10% pasaulio akcijų. Tuo tarpu lyginant su pasauline obligacijų rinka (100 trln. JAV dolerių) aukso dalis siektų vos 7%. (Plačiau apie tai: Pasaulinė finansų rinka)
Tačiau reikėtų pastebėti, kad toks skaičiavimas nėra pats tinkamiausias. Vertinant aukso rinkos dydį dauguma analitikų siūlo skaičiuoti tik finansines atsargas, t.y. tik 37% visų aukso atsargų. Vertinant tik pagal šią dalį, aukso santykis lyginant su visa akcijų bei skolos rinkų kapitalizacija sumažėtų 3 kartus.
Kam priklauso pasaulio auksas?
Kaip jau buvo minėta anksčiau, maždaug 17% arba 30900 tonų aukso priklauso pasaulio centriniams bankams, tuo tarpu 50% visų centrinių bankų atsargų priklauso vos 5 stambiausioms pasaulio šalims: JAV – 8133 tonos, Vokietijai – 3383 tonos, Prancūzijai – 2435 tonos, Japonijai – 765 tonos ir Didžiajai Britanijai – 310 tonų. Vidutiniškai paminėtos 5 šalys aukso forma laiko 43.8% savo visų užsienio valiutos rezervų.
Tuo tarpu 5 stambiausioms besivystančioms rinkoms šiuo metu priklauso tik 9% visų centrinių bankų turimų aukso atsargų: Rusijai – 1238 tonos, Kinijai – 1054 tonos, Indijai – 557 tonos, Meksikai – 122 tonos ir Brazilijai – vos 33 tonos. Šiuo metu paminėtos 5 šalys aukso forma laiko vidutiniškai 4.7% savo visų užsienio valiutos rezervų, o tai yra beveik 10 kartų mažiau nei išsivysčiusios šalys. Norėdamos pasivyti paminėtas 5 senbuves, jos turėtų papildomai įsigyti maždaug 23000 tonų aukso, t.y. maždaug 14% visų iki šio momento išgautų pasaulio aukso atsargų. Galime tik pafantazuoti, kokią įtaką tai galėtų turėti aukso rinkos kainai.
Tuo tarpu privatiems investuotojams šiuo metu priklauso net 36800 tonų aukso, arba net 20% pasaulinio aukso atsargų. Didžioji dalis jo yra laikoma aukso luitų ir monetų pavidalu, tačiau per pastaruosius 10 metų labai stipriai išsiplėtė aukso investicinių fondų, kurie dažniausiai investuoja į fizinį auksą, dalis. 2000 metais jų praktiškai nebuvo, 2012 metais jie pasiekė piką (tuo metu aukso investiciniuose fonduose buvo sukaupta apie 2700 tonų aukso), tačiau per pastaruosius 2 metus investuotojai gana agresyviai išpardavinėjo aukso fondus ir šiuo metu juose beliko 1600 tonų aukso.
Kiek aukso dar likę po žeme?
Kaip jau žinome, šiuo metu visas „ant žemės“ esantis auksas sveria 183600 tonų. Tačiau prieš 15 metų pasauliniai aukso rezervai siekė 145000 tonų. Tai reiškia, kad nuo 2000 metų iš viso buvo išgauta maždaug 38000 tonų aukso, arba po 2500 tonų per metus.
Tuo tarpu aukso kasybos kompanijų balansuose šiuo metu yra priskaičiuojama maždaug 55000 tonų dar neišgauto aukso, kurio vidutinė išgavimo savikaina svyruoja apie 1000 JAV dolerių už Trojos unciją. Per metus vidutiniškai yra išgaunama po 3000 tonų aukso, t.y. jo atsargų kiekis „ant žemės“ padidėja arba infliuoja maždaug 1.5 – 2% per metus. Atsižvelgiant į tai išgauti likusius požeminius rezervus dar gali užtrukti maždaug 20 metų. (Plačiau apie tai: Aukso pasiūla ir paklausa)
