Jau ne kartą buvo minėta, kad dauguma su investavimu susijusių klaidų kyla dėl netinkamos investuotojo psichologinės būsenos arba kitaip tariant, dėl tam tikrų emocijų, kaip pavyzdžiui godumas, baimė ar viltis, kurios sustiprėja esant vienai ar kitai finansų rinkų situacijai. Kaip bebūtų gaila, tačiau dažniausiai šios emocinės būsenos investuotojus priverčia padaryti nuostolingus sprendimus.
Be abejo, kiekvienam iš karto turėtų kilti klausimas: „Kaip to galima išvengti?“ Visų pirma reikia žinoti, kokios emocijos dominuoja skirtingose akcijų ar kitų finansų rinkų ciklo stadijose. Žemiau kaip tik pateikiamas supaprastintas paveikslas, kuriame viskas smulkiai atvaizduota.
Investuotojų optimizmas gali pasibaigti euforija
Kaip matome, žmonių emocijos, kaip ir dauguma finansų rinkų, juda tam tikrais ciklais. Pavyzdžiui, gerėjant ekonominei situacijai bei brangstant finansinėms priemonėms didėja ir investuotojų optimizmas. Jei optimizmas tampa nekontroliuojamu, jis gali peraugti į burbulą ar euforiją. Būdamas tokioje būsenoje investuotojas absoliučiai neįžvelgia rizikos, priešingai žvelgdamas į pastarųjų kelių metų įspūdingus rezultatus, skaičiuoja ateities pelnus. Tačiau kaip istorija yra jau ne kartą parodžiusi, tokios situacijos praktiškai visada pasibaigia ypač įsimintinu susiformavusio burbulo sprogimu. Taigi, galima drąsiai teigti, kad šioje stadijoje investuotojas turėtų elgtis atsargiau, visų pirma jokiu būdu nenaudoti skolintų lėšų, galbūt dalį investicijų portfelio pradėti kreipti į mažesnės rizikos finansines priemones ir pan.
Gal kai kam teko girdėti, kad 2007 metais į investicinius fondus įplaukė rekordiniai pinigų kiekiai? Būtent tai ir pabrėžė investuotojų perdėtą optimizmą, kuris be abejo amžinai tęstis negalėjo. Kas vyko po to, mes jau žinome.
Investuotojų pesimizmas gali pasibaigti panika
Finansų rinkoms bei investuotojų optimizmui pasiekus piką (konkrečiai neįmanoma pasakyti, kada tiksliai tas pikas pasiekiamas) situacija pradeda prastėti, traukiantis ekonomikai bei mažėjant finansinių instrumentų kainoms didėja investuotojų pesimizmas. Tuo tarpu finansinių priemonių kainoms pasiekus dugną dauguma investuotojų nebegali pakelti skausmo ir kapituliuoja parduodami turimas pozicijas. Tokiu momentu finansų rinkose dominuoja baimė bei depresija.
Kaip matome iš aukščiau pateikto paveikslo, būtent pastebėjus investuotojų kapituliacijos požymius reikia būti pasiruošusiam investuoti, nes tai yra vienas iš geriausių momentų investuoti ilgam laikui bei įsigyti labai stipriai atpigusių finansinių priemonių.
Problemos
Tačiau kad ir kaip paprastai viskas atrodytų, galima būtų įvardinti dvi problemas. Visų pirma, nors ir yra įmanoma bendrai įvardinti visų investuotojų psichologinę būseną (ypač jei kalbama apie ekstremumus), tačiau yra ypač sudėtinga tiksliai įvardinti, kada yra pasiekiamas godumo ar baimės ekstremumas ir kada įvyks lūžis, t.y. vyravusi tendencija pakeis kryptį. Pavyzdžiui, daug kas apie JAV nekilnojamo turto burbulą pradėjo kalbėti dar 2005 metais, tačiau jis sprogo tik 2007 metais arba “dot-com” burbulo sprogimas įvyko 2000 metais, tačiau buvęs JAV centrinio banko vadovas Alan Greenspan apie šio burbulo grėsmes perspėjo dar 1996 metais.
Antra problema – žmogui yra labai sudėtinga eiti prieš minią, t.y. ypač sudėtinga parsiduoti turimas pelningas investicijas, kai visi tik ir šneka apie toliau didėjančius „stulbinamus“ pelnus, arba investuoti tuo metu, kai niekas apie investavimą išvis nenori girdėti, o ekonomikoje vyrauja neigiamos nuotaikos.
Taigi, norint „nepaslysti“ ant psichologinių klaidų, visų pirma reikėtų sugebėti objektyviai nustatyti, kokia konkrečiu momentu yra vyraujanti būsena. Tą padarius, antras žingsnis būtų priimti tinkamus investicinius sprendimus. Na, o jei tą padaryti yra sudėtinga, kaip jau ne kartą buvo minėta, labai paprasta ir daugeliui geriausia išeitis yra diversifikuoto investicijų portfelio suformavimas bei pasyvus investavimas. (Plačiau apie tai: Diversifikuoto investicijų portfelio formavimas)
