Jau ne kartą buvo minėta, kad pagrindinė pradedančiųjų investuotojų klaida – nerealūs bei ypač optimistiški lūkesčiai. T.y. dauguma investuotojų į rinkas ateina tuo metu, kai ekonominė situacija yra stabili bei gerėjanti, kai pragyvenimo lygis kyla, pajamos bei turto vertė didėja ir pan. Be abejo, tuo pačiu metu auga ir akcijų bei nekilnojamo turto vertės, o tai sukuria praturtėjimo iliuziją. (Plačiau apie tai: Verslo ciklai)
Pradėjus investuoti būtent tokiu metu galima labai lengvai patikėti, jog investavimas yra ypač lengvas bei daug laiko nereikalaujantis užsiėmimas, tereikia įsigyti daug brangstančių įmonių akcijų ar nekilnojamo turto (kartais net su skolintais pinigais) ir stebėti kaip šių investicijų vertė didėja.
Būna net tokių, kurie palieka savo darbą ir pradeda „profesionaliai“ investuoti, t.y. investavimas tampa jų pragyvenimo šaltiniu. Tarp investuotojų paplinta nuomonė, kad finansų rinkos gali tik brangti, kad investuojant į akcijas neįmanoma patirti nuostolių, kad šiuo metu išgyvenama „naujoji ekonomika“, kad norint investuoti užtenka remtis ekonomistų bei analitikų rekomendacijomis ar žiniasklaidos informacija ir pan.
Tokiais periodai labai dažnai galima išgirsti apie žmones, kurie staiga praturtėjo įsigiję vieną ar kitą finansinę priemonę ir laiku ją pardavę. Pradedamos masiškai leisti knygos, kurių pavadinimai labai dažnai būna panašūs į „Kaip uždirbti milijoną investuojant į akcijas“ ar pan. Tikrai galima sutikti, kad tuo metu visas pasaulis atrodo idealus, bendra nuotaika yra daug geresnė, žmonės daugiau sau leidžia ir pan. Būtent tokia optimistinė aplinka leidžia susiformuoti daugybei aukščiau išvardintų netinkamų lūkesčių apie investavimą, kurie dažniausiai skamba labai „seksualiai“.
Tačiau realybėje viskas būna šiek tiek kitaip. Anksčiau ar vėliau „bulių“ rinką keičia „meškos“. Finansų rinkose įsivyrauja kainų vertės mažėjimas, dauguma investuotojų patiria nuostolius, ko pasėkoje mažėja žmonių pajamos bei valdomas turtas, kai kurie net praranda darbus ir pan. Tai skatina mažiau vartoti, dauguma į ateitį pradeda žiūrėti pesimistiškiau, o tai savo ruožtu veda prie ekonomikos sulėtėjimo.
Patyrus didelius nuostolius, niekas nebenori kalbėti apie investavimą, pradedama ieškoti kaltų, paaiškėja įvairios finansinės schemos bei piramidės, o tai dar labiau sumenkina finansų rinkos įvaizdį. Tačiau tuo viskas nesibaigia. Žmonių atmintis nėra begalinė, patirtos nuoskaudos yra pamirštamos, o į finansų rinkas ateina nauja, dar “nenudegusi” investuotojų karta ir viskas prasideda iš pradžių. (Plačiau apie tai: Ar tikrai investicijų į akcijas vidutinis metinis pelningumas siekia 10 proc.?)
