JAV ETF uždrausti! Kokius Europos biržose prekiaujamus fondus pasirinkti?

2018 metų pradžioje įsigaliojus MIFID II direktyvai Europos investuotojai sulaukė ganėtinai nemalonios naujienos – nuo šiol nebebus galima įsigyti didžiausia kapitalizacija ir apyvarta bei mažesniais mokesčiais pasižyminčių JAV biržoje prekiaujamų fondų (ETF), kurie neturi pasiruošę pagrindinės informacijos investuotojui dokumento (PIID). (Plačiau apie tai: Biržoje prekiaujami fondai – ETF)

Susiklosčius tokiai situacijai daugumai investuotojų iškyla natūralus klausimas, ką tokiu atveju daryti? Šioje vietoje galima būtų įžvelgti du sprendimo būdus: 1) atsidaryti sąskaitą tarkime pas JAV tarpininką; 2) JAV biržoje prekiaujamus fondus pakeisti Europiniais ETF.

Abu šie sprendimai turi tiek pliusų, tiek ir minusų, tačiau šiame straipsnyje daugiau pasigilinsime į antrąjį variantą, t.y. kokius Europinius biržoje prekiaujamus fondus galima būtų pasirinkti, norint susiformuoti plačiai diversifikuotą investicijų portfelį, kurio turtas būtų išskaidytas tarp 7 pagrindinių turto klasių: JAV akcijų, EAFE regiono akcijų, besivystančių rinkų akcijų, JAV nekilnojamo turto, JAV obligacijų, žaliavų bei aukso. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

JAV ir Europos biržoje prekiaujami fondai

Taigi, toliau šiame straipsnyje pateiksime 7 turto klases atspindinčius tiek JAV, tiek Europoje (konkrečiai Vokietijos Xetra biržoje) listinguojamus biržoje prekiaujamus fondus bei įvairiais pjūviais palyginsime pagrindinius šių fondų rodiklius, tokius kaip rinkos kapitalizacija, taikomi mokesčiai ar pastarųjų 12 mėnesių vidutinė dienos apyvarta.

Pradėkime nuo fondų dydžio. Pažvelgus į aukščiau pateiktą lentelę iš karto galima pastebėti, kad absoliučiai visi 7 JAV biržoje prekiaujami fondai pagal rinkos kapitalizaciją gerokai lenkia Europinius „brolius“. JAV ETF kapitalizacija yra vidutiniškai 10 kartų didesnė nei Europinių biržoje prekiaujamų fondų. Kaip pavyzdžiui, JAV akcijų turto klasę atspindinčio ir JAV biržoje listinguojamo SPDR S&P 500 ETF rinkos kapitalizacija šiuo metu yra lygi maždaug 220 mlrd. eurų, kai tuo tarpu didžiausio JAV akcijų turto klasę atspindinčio ir Europos biržoje listinguojamo iShares Core S&P 500 UCITS ETF rinkos kapitalizacija yra tik 24 mlrd. eurų.

Vertinant antrąjį rodiklį, t.y. vidutinę dienos apyvartą, galima pastebėti dar „liūdnesnę“ situaciją, nes Europiniai ETF nuo savo JAV „brolių“ vidutiniškai atsilieka net 1000 kartų. Kaip pavyzdžiui, didžiausią vienos dienos apyvartą JAV sugeneruoja tas pats SPDR S&P 500 ETF, kuri siekia maždaug 18 mlrd. eurų, tuo tarpu jo Europinis „brolis“ per dieną vidutiniškai susiprekiauja vos už 6 mln. eurų ir kaip matome tai yra didžiausia dienos apyvarta iš visų mūsų analizuojamų 7 Europinių ETF.

Na ir galiausiai vertinant ETF mokesčius (bendrąjį išlaidų koeficientą – BIK) galima pastebėti labiau dviprasmišką vaizdą. Keturių ETF mokesčiai Europoje yra vidutiniškai 0.16% didesni nei JAV biržoje prekiaujamų fondų. Tuo tarpu likusių trijų ETF mokesčiai Europoje yra vidutiniškai 0.12% mažesni nei JAV „brolių“. Tarp JAV biržoje prekiaujamų fondų mažiausią išlaidų koeficientą turi JAV obligacijų turto klasę atspindintis Vanguard Total Bond Market ETF (0.05%). Tuo tarpu tarp Europinių biržoje prekiaujamų fondų mažiausią išlaidų koeficientą turi JAV akcijų turto klasę atspindintis iShares Core S&P 500 UCITS ETF (0.07%).

Be abejo, norint susiformuoti plačiai išskaidytą investicijų portfelį galima būtų investuoti vos į 4 biržoje prekiaujamus fondus, kurie atspindi akcijų, NT, obligacijų ir žaliavų turto klases. Taip pat kiti investuotojai gali norėti investuoti ne į JAV nekilnojamąjį turtą ar JAV obligacijas, o pavyzdžiui į Europos ar viso pasaulio nekilnojamąjį turtą bei tik į Europos obligacijas. Na ir galiausiai mes analizavome tik Vokietijos biržoje listinguojamus ETF, tačiau tie patys Europiniai ETF labai dažnai yra listinguojami ir kitose Europos biržose (kaip pavyzdžiui Londono, Amsterdamo, Milano ar Paryžiaus), kuriose taipogi gali būti ir didesnis likvidumas.

Apibendrinimas

Šioje vietoje galima būtų teigti, kad nors Europinių ETF mokesčiai ir yra ganėtinai panašūs į JAV biržoje prekiaujamų fondų mokesčius, tačiau mažesnis fondų dydis ir net 1000 kartų mažesnis likvidumas (lyginant su JAV ETF) Europiniams ETF vis dar neleidžia stipriai konkuruoti su JAV „broliais“ .

Atsižvelgiant į tai, galima būtų teigti, kad Europinius ETF būtų visai logiška rinktis investuojant pasyviai, t.y. tiesiog susiformuojant plačiai išskaidytą investicijų portfelį ir tik periodiškai jį peržiūrint. Tuo tarpu taikant aktyvesnę investavimo strategiją greičiausiai bus patirtos didesnės išlaidos dėl mažesnio likvidumo, kas dažniausiai reiškia didesnį pirkimo/pardavimo kainų skirtumą (spredą).

Na, o galiausiai tuos, kurie nori daugiau sužinoti apie daugumą aukščiau išanalizuotų ETF, kviečiame apsilankyti fondų centre, kur rasite ne tik aprašytas fondų strategijas, rizikos parametrus, bet ir jų istorinius rezultatus bei maksimalius nuostolius ir pan.