Susipažinus su aukso istorija kiekvienam investuotojui turėtų būti įdomu sužinoti, o kiek gi buvo galima uždirbti į auksą investavus vienu ar kitu laikotarpiu, ar geltonasis metalas iš tiesų amžinai brango, o gal priešingai – pasižymėjo ypač ilgai trukusiomis kainų korekcijomis?
Kaip galima pastebėti iš žemiau pateikto pastarųjų 200 metų aukso kainos grafiko, vaizdas yra labai panašus į bendrinio žaliavų indekso grafiką. Per analizuojamą daugiau nei 200 metų istoriją vidutinis metinis aukso pelningumas siekė vos 2% ir buvo labai artimas vidutiniam infliacijos tempui. Tačiau pažvelgus į žemiau pateiktą grafiką galima lengvai išskirti du ganėtinai skirtingus periodus.
Pirmas periodas tęsėsi iki 1970 metų. Didžiąją dalį šio laikotarpio dominavo aukso standartas ir būtent tai lėmė, kad 170 metų trukusį laikotarpį aukso kaina buvo ypač stabili, o vidutinis metinis pokytis siekė vos 0.4%.
Antrasis etapas prasidėjo maždaug 1970 metais, o tiksliau nuo 1971 metų, kai žlugo vadinamasis Bretton Woods susitarimas ir aukso kainai buvo leista laisvai svyruoti. Šio etapo metu vidutinė metinė investicijų į auksą grąža siekė net 8.6% ir praktiškai prilygo investicijų į akcijas grąžai. (Plačiau apie tai: Ar investavimas į akcijas yra lygu 10 proc. grąža per metus?)
Tačiau pažvelgus vien tik į šio periodo aukso kainos grafiką galima drąsiai teigti, kad pastarieji 40 metų aukso kainai buvo daug nervingesni nei iki tol. Tarkime po Bretton Woods sistemos žlugimo sekę pirmieji 15 metų buvo ypač sėkmingi investuojantiems į auksą. Per minėtą laikotarpį vidutinis metinis aukso kainos prieaugis siekė net 27%!
Tačiau po tokio staigaus aukso kainos kilimo, be abejo, sekė gana ilgas, net 20 metų trukęs, periodas (nuo 1980 iki 2000 metų), kurio metu aukso kaina prarado daugiau nei 60% vertės!
Na ir kaip dauguma jau žinome, paskutinieji 14 metų investuojantiems į šį taurųjį metalą vėlgi buvo gana dosnūs. Nuo 2000 iki 2014 metų vidutinis metinis aukso kainos pelningumas siekė 11.4%.
Kokias išvadas galima būtų padaryti išstudijavus ilgalaikį aukso kainos grafiką? Bendroje finansų literatūroje yra pateikiama nuomonė, kad ilgo laikotarpio vidutinis metinis aukso kainos pokytis turėtų būti artimas vidutiniam metiniam infliacijos tempui. Tuo tarpu vidutinis metinis infliacijos tempas turėtų būti artimas pinigų masės didėjimo greičiui. Taigi galiausiai reikėtų orientuotis į maždaug 3% vidutinį metinį aukso kainos prieaugį. (Plačiau apie tai: Kiek „turėtų“ kainuoti auksas?)
Tačiau taip pat reikia suprasti, kad paskutinius 40 metų, t.y. leidus aukso kainai laisvai svyruoti, šis taurusis metalas (visai kaip ir kitos finansų rinkos) gali nukrypti nuo istorinių normų (kartais net labai stipriai) bei patirti tiek pakilimus, tiek ir nuosmukius. Prasidėjus „bulių“ rinkai, ji anksčiau ar vėliau baigiasi ir ateina „meškos“.
