Geras klausimas.
Iš esmės „skin in the game” anksčiau turėjo ir viena lietuvos platformų – FinBee (panaikino lyg dėl LB rekomendacijų/taisyklių tarpusavio skolinimui), o iki šiol dalį paskolų esant mažesniam poreikiui gali supirkti ir Paskolų klubas (nors turbūt jau nebeperka dėl išaugusios paklausos).
Objektyviai sunku įvertinti. Atrodo, kad Lietuvos platformos niekuo nerizikuoja, tačiau vartotojai labai griežtai vertina vėlavimo statistiką. Tą labai gerai parodė SAVY patirtis – vos pradėjus didėti vėlavimams buvo atsitraukiančių investuotojų. Tai galima sakyti, kad platforma nukenčia dėl blogų paskolų per autoritetą ir to pasekoje per sumažėjusį investuotojų kiekį.
Dėl Mintos partnerių „skin in the game” labai svarbu nepamiršti, kad paskolų birža nėra vienintelis jų finasavimosi būdas. Aš kelčiau klausimą – kieno visgi tas „skin”? Capitalia pavyzdžiui yra išleidusi obligacijas su 12% metiniu pajamingumu (http://www.nasdaqbaltic.com/?id=3799100). Ar turėtume jaustis saugiau, nes 95% kapitalo paskoloms surenkama per paskolų biržą, o 5% per obligacijas?
Dar įdomus skaidrumo klausimas, kuris irgi padeda pamatuoti riziką. Su tradicinėmis P2P platformomis tu žinai kokias palūkanas moka skolininkas ir kokiems vėlavimams esant dar būsi pliuse. Su Mintos deja nežinai kokios yra realios palūkanos, todėl sunku suprasti kokie vėlavimai yra ribiniai.

Tuo tarpu Mintos uždeda „skin” (5-15%), kuris nurodo kokia mažiausia paskolos dalis lieka pas tarpininką. Plius, ne visada privatūs investuotojai nuperka visą paskolą, tad dažnai tarpininkui lieka 50% ar net daugiau. Tokiu atveju nuo blogos paskolos kenčia ir pats tarpininkas. Ar tai nesumažina rizikos?