Finansų rinkose yra priimta investicijų efektyvumą vertinti atsižvelgiant į pelną ir nuostolį. Pelnas yra visiems suprantamas ir normalus dalykas, tačiau rizika yra labiau subjektyvus dalykas. Prisiimama rizika dažnai kiekvienam investuotojui yra skirtinga, ji priklauso ne tik nuo rinkos situacijos, turimų santaupų lygio ar investuotojo išsilavinimo, bet ir nuo emocinės būsenos, oro lauke, mėnulio fazės ir t.t. Todėl rizikai įvertinti dažniausiai yra naudojami paprasčiausi istoriniai rinkos duomenys, nes juos apskaičiuoti ir interpretuoti yra labai paprasta.

Vieni iš dažniausiai naudojamų rodiklių rizikai įvertinti yra standartinis nuokrypis ir beta koeficientas. Šie rodikliai įvertina pasirinkto aktyvo (portfelio) ir jo rinkos riziką. Šių rodiklių apskaičiavimo paprastumas lėmė jų didelį pasisekimą tarp mokslininkų, investuotojų ir kitų finansų rinkų dalyvių.

Rizika – grąža

Auksinė finansų teorijos taisyklė teigia, kad didelę grąžą galima pasiekti tik prisiimant didelę riziką, o maža rizika lygi mažai grąžai. Šia teorija dažnai remiasi mokslininkai, fondų valdytojai, finansininkai ir įvairūs investuotojai. Remiantis šia teorija leidžiami vadovėliai, kuriamos investicinio portfelio formavimo teorijos. Taigi, nuosekliai ir įtaigiai yra sakoma, kad norint pasiekti didesnį pelną reikia prisiimti didesnę riziką, dažnai net neužsimenant, kad didesnio pelno gali ir nebūti.

Tenka pripažinti, kad iš dalies taip ir yra, bent jau analizuojant skirtingas investicinio turto klases. Pavyzdžiui, paimkime obligacijas, akcijas ir išvestinius instrumentus. Obligacijos yra laikomos mažiausiai rizikinga, akcijos – labiau rizikinga, o išvestiniai instrumentai – rizikingiausia turto klasė. Galima nesutikti su tokiu išdėstymu, dėl 2015 m. pavasarį įvykusio obligacijų išpardavimo, tačiau obligacijų kainoms pasiekus maksimalias galimas vertes joms nieko daugiau nelieko tik leistis žemyn. Tuo tarpu tarp akcijų rinkų 2015 m. dideliu kintamumu pasižymėjo Kinijos Shanghai Composite indeksas, kuris per vieną mėnesį prarado daugiau nei 30% vertės, bei Graikijos Athex Composite indeksas, kuris per vieną dieną prarado 16.2% vertės. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto klasės, jų pelningumas bei rizika)

Kiekviena turto klasė turi savo specifines savybes, kurios lemia jų grąžą ir riziką. Todėl kartais skirtingų turto klasių lyginimas nėra toks aktualus, ypač smulkiesiems investuotojams, kurie ne visada gali tiesiogiai investuoti ir išskaidyti portfelį tarp akcijų, obligacijų ar kitų turto klasių. Tokiu atveju dažniausiai yra analizuojami vienos turto klasės aktyvai, taip sutaupant laiko ir efektyviau valdant portfelio riziką.

Mažo kintamumo anomalija

Analizuojant rizikos ir grąžos ryšį, tarp vienos turto klasės aktyvų, mokslininkai atranda priešingą ryšį nei teigia finansų teorija. Ilguoju laikotarpiu akcijos, pasižyminčios mažu kintamumu, tuo pačiu ir mažesne rizika, pasiekia didesnę grąžą nei akcijos, pasižyminčios didele rizika. Tai vadinama mažo kintamumo anomalija (angl. low volatility anomaly).

Naudojantis šia strategija investuojama į akcijas, kurių kainos pasižymi mažu kainų svyravimu. Dažniausiai, tai būna stabiliai dirbančios įmonės, kurių balansas yra geras, nėra didelių skolų, stabilūs pinigų srautai, stabiliai mokami dividendai. Akcijos su mažu kintamumu bulių rinkos laikotarpiu nusileidžia rizikingiems aktyvams, tačiau išaugus rinkos kintamumui ar prasidėjus meškų rinkai, jos padeda sumažinti portfelio riziką ir padidinti jo efektyvumą.

Duomenų analizavimas ir rodiklių skaičiavimas atima labai daug laiko, kurį galima skirti papildomai analizei ar tiesiog pramogoms. Vienas iš paprastesnių būdų pasinaudoti šia strategija yra investavimas į biržoje prekiaujamus fondus (ETF). (Plačiau apie tai: Biržoje prekiaujami fondai – ETF)

Pirmieji ETF fondai, investuojantys į mažo kintamumo akcijas, atsirado 2011 m. Šiuo metu ETFdb.com pateikia 47 skirtingus biržoje prekiaujamus fondus, investuojančius remiantis šia strategija, kurių bendra turto vertė siekia daugiau nei 38 mlrd. USD, kai tuo tarpu 2015 metais šie fondai valdė 19 mlrd. USD turtą. Didžiausi ETF fondai, investuojantys į akcijas, kurių verčių svyravimas mažas, yra iShares Edge MSCI Min Vol USA ETF (USMV) ir PowerShares S&P 500 Low Volatility ETF (SPLV). Šių ETF bendra valdomo turto vertė siekia 19.2 mlrd. USD.

Tokį šios strategijos populiarumą nulėmė skausminga 2008–2009 m. patirtis bei įvairių valstybių kiekybinis ekonomikos skatinimas. Kiekybinis ekonomikos skatinimas išaugino akcijų ir obligacijų vertės. Dėl mažos obligacijų grąžos investuotojai siekia jas pakeisti, o geriausia tam alternatyva yra akcijos. Tačiau kiekybinis skatinimas paveikė ir akcijų rinkas. Joms pasiekiant vis naujus rekordus, investuotojai ieško vertybinių popierių, kurie pasižymėtų maža rizika ir juos tenkinančia grąža. Prie šios strategijos populiarumo prisideda ir mokslininkai. Daugėja empirinių tyrimų, kurie patvirtina anomalijos egzistavimą ne tik akcijų, bet ir obligacijų rinkoje.

1 lentelė. ETF fondų rezultatai 2011.06.01 – 2017.05.01 laikotarpiu

Iš 1 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad investuojant į S&P 500 indekso akcijas, kurių kainų svyravimai yra maži, pasiekiama vidutinė mėnesinė grąža yra mažesnė nei fondo sekančio S&P 500 indeksą. Tačiau dėl mažesnės rizikos, grąža tenkanti vienam rizikos vienetui yra 18.3% didesnė. Finansų teorijoje teigiama, kad investuojant į akcijas su dideliu beta koeficientu pasiekiama didesnė grąža. Iš lentelės matyti, kad investuojant į akcijas su aukštu beta koeficientu ne tik nepasiekta didesnė grąža, bet ir grąžos bei rizikos santykis yra ženkliai mažesnis nei kitų fondų.

Istorinių duomenų naudojimas rizikai įvertinti turi ir savų trūkumų. Istoriniai rinkos duomenys parodo, kaip kito akcijos kaina praeityje, tačiau nėra jokios garantijos, kad akcijos kaina panašiai judės ir ateityje. Metodikos įvertinančios kainų svyravimų riziką, tik kiekybiškai įvertina rinkos riziką, bet nėra įvertinama fundamentali akcijos rizika, kuri atsižvelgia į įmonės finansinius rodiklius.

Pabaigai verta paminėti, kad žmogaus smegenys susiformavo taip, kad būtų siekiama kuo didesnės naudos prisiimant kuo mažesnę riziką. Ši strategija padeda nenukrypti nuo žmogaus prigimties ir pasiekti vieną iš pagrindinių investuotojų tikslų – didesnė grąža, tenkanti vienam rizikos vienetui. (Plačiau apie tai: Iš ko susideda bendra investicijų grąža?)

Investavimas į augimo akcijas

Investavimas į augimo akcijas pasižymi investavimu į aukštos kokybės sėkmingų įmonių akcijas, kurių numatoma, kad pajamos augs greičiau nei vidutiniškai ilguoju laikotarpiu, nebūtinai ateinantį ketvirtį ar kitais metais. Paprastai augimo kompanijos yra perspektyvios, naujai susikūrusios įmonės, iš kurių investuotojai tikisi sparčios plėtros ateityje.

Žinoma, nėra garantijų, kad ši prognozė pasiteisins, todėl didžiausia rizika, kai augimas neatitinka analitikų ir investuotojų lūkesčių ar pasirodo bloga naujiena apie įmonę, susiklosčius tokiai situacijai akcijų kaina gali labai staiga kristi.

Būtų galima išskirti tokius pagrindinius augimo įmonių bruožus:

• Ankstesnis spartus augimas. Paprastai augimo įmonių pelnas ir pajamos sparčiai augo praeityje. Per pastaruosius 5 metus pelno tenkančio vienai akcijai rodiklis (EPS) turėtų augti mažiausiai po 5 – 12%.
• Potencialus spartus augimas. Antras svarbus kriterijus į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, tai prognozuojamas spartus augimas ateityje. Šios prognozės yra subjektyvios, todėl nereikėtų aklai jomis pasitikėti. Taip pat reikėtų atsiminti, kad skirtingo dydžio įmonės auga ne vienodu greičiu. Pavyzdžiui, didesnės įmonės auga lėčiau, negu mažesnės. Taip pat reikėtų būti išanalizavus pramonės sektorių, ir išsiaiškinti, ar įmonė čia turi galimybių sparčiai augti. Augimo įmonės paprastai neišmoka dividendų, o pelną reinvestuoja į įmonės plėtrą.
• Kaip vadovybė kontroliuoja kaštus ir pajamas. Trečias dalykas į kurį reikėtų atkreipti dėmesį yra pelno marža. Yra įmonių, kurių pardavimai yra labai dideli, tačiau uždirbtas pelnas ir pajamos nėra didelės ar netgi neigiamos. Spartus metinių pajamų augimas yra geras ženklas, tačiau, jeigu EPS taip pat nedidėjo proporcingai, tai greičiausiai darys įtaką pelno maržos sumažėjimui. Taigi, reikėtų įvertinti ar įmonės vadovybė tinkamai kontroliuoja pajamas ir kaštus, kad išlaikytų tinkamą maržą. Geras ženklas, kai įmonė viršija pastarųjų penkių metų pelno maržos vidurkį savo pramonės šakoje, ją galima palaikyti augimo įmonės kandidatu.
• Ar vadovybė verslą valdo efektyviai. Efektyvumas gali būti nustatomas pasinaudojant nuosavo kapitalo pelningumo rodikliu (ROE). Efektyvus valdymas turėtų pasižymėti stabiliu ROE augimu. Dabartinis ROE turėtų būti didesnis nei penkių metų įmonės ir pramonės šakos vidurkis.
• Ar akcijos kaina gali padvigubėti per penkerius metus. Yra susidariusi nuomonė, kad jeigu akcijos kaina negali padvigubėti per 5 metus, tai jau ne augimo akcija. Reikėtų atsiminti, kad akcijos kaina auganti po 10% per metus, padvigubėtų per 7. Taigi, kad kaina padvigubėtų per penkerius metus yra reikalingas maždaug 15% augimas.

Investavimas į vertės akcijas

Vertės investavimas skiriasi nuo kitų investavimo tipų, nes jis koncentruojasi į įmonės verslą ir fundamentalius įmonės rodiklius, o ne į akcijų kainą ar rinkos įvykius, darančius įtaką akcijos kainai. Vertės investuotojas įsigyja akciją rinkoje, kurios kaina yra mažesnė, negu tikroji jos vertė ir laukia, kol kaina pakils. Laukti gali tekti kelis metus ar net dešimtmečius, todėl ne kiekvienam investuotojui ši strategija gali tikti.

Dauguma akcijų nėra parduodamos už tinkamas kainas kiekvieną dieną, todėl vertės investuotojui kartais gali tekti laukti ilgą laiką, kad galėtų įsigyti akcijų už patrauklią kainą. Daugelis šių kompanijų vykdo dividendų mokėjimo politiką, todėl investuotojai gali būti gana ramūs gaudami dividendus.

Nors šiais laikais galima sutikti įvairių vertės investavimo strategijų, tačiau norint tapti geru vertės investuotoju reikėtų vadovautis filosofija, kurią sukūrė vertės investavimo pradininkas Benjamin Graham, dar vadinamas vertės investavimo tėvu. Gragham savo knygoje „Protingas investuotojas“ pabrėžia 2 svarbiausius principus, kuriais reikėtų vadovautis:

1. Kaina neturėtų būti santykinai didesnė už įmonės vidutines pajamas per keletą metų. Pirmasis principas iš esmės yra susijęs su dažniausiai aptariamu rodikliu finansų pasaulyje, kainos ir pelno vienai akcijai santykiu (P/E). Daug vertės investuotojų naudoja P/E rodiklį, kaip pagrindinį rodiklį ir paprastai neinvestuoja į akcijas, kurių P/E yra daugiau nei 10 – 15. Vertės investuotojai naudoja ir kitus rodiklius, pavyzdžiui akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykį (P/B), tačiau, kad ir kokį rodiklį naudotumėte, turėtumėte labiau kreipti dėmesį į įmonės veiklos pobūdį ir prieinamus tinkamus duomenis.
2. Kiekviena pasirinkta įmonė turėtų būti didelė, pastebima ir konservatyviai finansuojama. Šis Gragham principas yra gana tikslus. Jis rekomenduoja investuoti į dideles, gerai žinomas kompanijas, nes nėra lengva įvertinti mažų kompanijų finansinės būklės. Jų finansinės ataskaitos gali būti ne tokios tikslios ir lengvai paveiktos nenumatytų išorės veiksnių. Taigi, investuojant į dideles kompanijas yra sumažinama rizika. Įmonė, kuri savo verslą vykdo ilgą laiką ir turi ilgus duomenis yra naudinga, nes galima spręsti, ar ji yra pastebima. Taisyklingai „perskaičius“ įmonių ataskaitas galima spręsti ar reikalinga atlikti papildomus tyrimus. Tačiau tai padaryti gali ne kiekvienas, o tam reikia daug patyrimo ir laiko. Pagal Gragham konservatyviai finansuojama įmonė turi mažas trumpalaikes ir ilgalaikes skolas, lyginant su visu turtu, kitaip tariant, mažą skolos – nuosavybės rodiklį.

Nuo to laiko vertės investavimas smarkiai pasikeitė, atsirado naujų principų, kurie padėjo rasti vertės akcijas, daug vertės investuotojų pradėjo taikyti savo susikurtus principus, atsirado įvairių mechaninių vertės investavimo strategijų, todėl nebe reikalo vertės investavimas yra laikomas kaip menas. Ir tik nedaugelis pasiekė tokių gerų rezultatų, kaip pavyzdžiui Benjamin Gragham mokinys Warren Buffett. (Plačiau apie tai: Kaip Warren Buffett tapo turtingiausiu žmogumi pasaulyje?)

Augimo akcijos ar vertės akcijos

Taigi, kuri strategija, vertės ar augimo, yra geresnė, kuri ilguoju laikotarpiu generuoja didesnį pelningumą? Yra atlikta įvairių tyrimų, kurie pateikia gana skirtingas išvadas, priklausomai nuo to, koks periodas yra analizuojamas. Todėl toliau patys pabandysime palyginti šias dvi strategijas ilguoju laikotarpiu.

Pradėkime nuo JAV vertės ir augimo akcijų palyginimo. Žemiau esančiame grafike pateikiami JAV vertės ir augimo akcijų indeksų pokyčiai nuo 1975 metų ir jie lyginami su visos JAV akcijų rinkos pokyčiu.

Kaip galima pastebėti iš aukščiau pateikto grafiko, per analizuojamą laikotarpį vertės akcijos brango po 12.1% per metus ir aplenkė tiek bendrai visą JAV akcijų rinką (+11.8%), tiek ir atskirai augimo akcijas (+11.3%). Tuo tarpu lyginant riziką (pagal standartinį nuokrypį) galima pastebėti, kad vertės akcijos, nors ir sugeneravo didesnę grąžą, patyrė mažesnius svyravimus nei augimo akcijos (14.7% prieš 16.6%).

Tačiau vėlgi, žvelgiant į aukščiau pateiktą grafiką net plika akimi galima pastebėti, kad vertės akcijos ne visada aplenkė augimo akcijas. Buvo tam tikri periodai ar ciklai, kai augimo akcijos lenkdavo vertės ir atvirkščiai. Žemiau kaip tik yra pateikiamas vertės ir augimo akcijų santykio rodiklis, kuris parodo, kokiai strategijai pastaruoju metu sekasi geriau. Kylanti kreivė simbolizuoja, kad tą periodą lyderiavo vertės akcijos, tuo tarpu smunkanti kreivė reiškia, kad geriau sekėsi augimo akcijoms.

Pažvelgus į aukščiau pateiktą vertės ir augimo akcijų santykio rodiklį visą analizuojamą JAV akcijų istoriją galima suskirstyti į 4 laikotarpius:

1. 1975 – 1990 metai – vertės akcijos lenkė augimo akcijas;
2. 1990 – 2000 metai – augimo akcijos lenkė vertės akcijas;
3. 2000 – 2008 metai – vertės akcijos lenkė augimo akcijas;
4. 2008 – iki dabar – augimo akcijos lenkė vertės akcijas.

Augimo ir vertės akcijos kartu

Šioje vietoje tiesiog galima padaryti išvadą, kad būna tam tikri akcijų ciklai, kuomet geriau sekasi vienai iš analizuojamų strategijų nei kitai, tačiau pasakyti tiksliai, kokioms akcijoms palankesnis bus kitas dešimtmetis niekas negali. Todėl investuodami tiek į vertės, tiek ir į augimo akcijas Jūs uždirbsite šiek tiek mažesnę grąžą nei kažkuri viena kryptis, kurį tą periodą bus pelningiausia, tačiau taip ilguoju laikotarpiu susimažinsite savo investicijų portfelio riziką ir uždirbsite pastovesnę investicinę grąžą.

Apibendrinant

• Investavimas į augimo ir vertės akcijas smarkiai skiriasi;
• Investuojant į augimo akcijas ateityje tikimasi sparčios įmonės plėtros;
• Atpažinti augimo akcijas galima pagal sparčiai augusias ir augančias pajamas, pagal tai, kaip gerai dirba įmonės vadovybė, kad plėstų veiklą ir ar ateityje dar turi vietos augti savo pramonės sektoriuje;
• Vertės investuotojai ieško įmonių, kurių akcijų vertė yra nukritusi, kad galėtų jas įsigyti su nuolaida;
• Vertės investuotojui svarbiausias yra mažas P/E rodiklis bei išmokami dividendai, nes gali ilgai tekti laukti, kol įmonė bus tinkamai įvertinta;
• Nei augimo, nei vertės investavimo strategija ilguoju laikotarpiu nėra ženkliai geresnė. Skirtingais ekonomikos augimo ciklais gali būti pelningesnės vienos ar kitos akcijos;
• Norėdami ilguoju laikotarpiu sumažinti savo riziką ir uždirbti pastovesnę investicinę grąžą, investuokite tiek į augimo, tiek į vertės akcijas.

Šiame tyrime išanalizavome aštuonias investicinių portfelio turto alokacijos strategijas ir visas jas palyginome su pasaulio akcijų indekso (MSCI World) pelningumo ir rizikos parametrais. Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip sekėsi kiekvienai iš analizuojamų turto alokacijos strategijų buvo paimti ir išanalizuoti ilgo periodo nuo 1972 iki 2015 metų istoriniai duomenys, t.y. 44 metų istorija.

Toliau pateikiame visų pagrindinių turto alokacijos strategijų sąrašą ir aptariame bendrus tyrimo rezultatus. Norėdami plačiau susipažinti su  viena konkrečia strategija, paspauskite vieną iš pateiktų pavadinimų apačioje:

1. 60/40 investicijų portfelio alokacijos strategija
2. Pasaulio rinkų investicijų portfelio alokacijos strategija
3. IVY investicijų portfelio alokacijos strategija
4. El-Erian investicijų portfelio alokacijos strategija
5. Ray Dalio investicijų portfelio alokacijos strategija
6. Amžinojo portfelio turto alokacijos strategija
7. Marc Faber investicijų portfelio alokacijos strategija
8. Warren Buffett investicijų portfelio alokacijos strategija

Istoriniai analizuojamų portfelių pelningumai

Iš žemiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad visos analizuojamos turto alokacijos strategijos sugeneravo labai panašią ilgalaikę investicijų grąžą. Didžiausią grąžą pademonstravo El-Erian turto alokacijos modelis (+10.8%), taip pat ypač gerai sekėsi Marc Faber portfeliui (+10.5%). Tuo tarpu prasčiausią rezultatą sugeneravo Amžinojo portfelio turto alokacijos strategija (+9.0%) bei Ray Dalio investavimo modelis (+9.1%).

Šioje vietoje galima būtų pastebėti, kad didesnę investicijų grąžą pasiekė tos strategijos, kurių sudėtyje dominavo rizikingos turto klasės (akcijos, nekilnojamas turtas ir pan.) ir buvo palyginus mažiau obligacijų, kaip pavyzdžiui El-Erian (23%), Marc Faber (25%), IVY (20%) ar Warren Buffett (10%). Tuo tarpu mažesnę grąžą pasiekė tos strategijos, kurių sudėtyje buvo sąlyginai daugiau obligacijų, kaip pavyzdžiui Amžinasis portfelis (50%), Ray Dalio (55%) ar Pasaulio rinkos (53%).

Taigi, kaip jau matėme iš aukščiau pateikto grafiko, taip ir iš lentelių galima pastebėti, kad analizuojamų turto alokacijos strategijų rezultatai, t.y. vidutinė metinė grąža (angl. Compuonded annual growth rate – CAGR), tarpusavyje buvo ypač panašūs. Pateiktų turto alokacijos modelių vidutinė metinė grąža svyravo maždaug 9.0% – 11.0% intervale (pasaulio akcijų indeksas MSCI World per tą patį laikotarpį pasiekė +9.5% vidutinę metinę grąžą).

Tačiau vertinant analizuojamų turto alokacijos strategijų pelningumo ir rizikos parametrus labai aiškiai galima pastebėti, kad iš esmės tie portfeliai, kurie daugiau investavo į obligacijų turto klasę ir savo sudėtyje turėjo šiek tiek daugiau alternatyvių investicijų (auksas, nekilnojamas turtas ir pan.) pasižymėjo šiek tiek mažesne rizika ir atvirkščiai.

Tarkime, vertinant pagal standartinį nuokrypį, mažiausia rizika pasižymėjo Ray Dalio turto alokacijos strategija (7.5%), kurios sudėtyje buvo net 55% obligacijų bei Amžinasis portfelis (8.2%), kurio sudėtyje obligacijos sudarė 50%. Tuo tarpu didžiausia rizika pasižymėjo Warren Buffett investicijų portfelis (16.3%), kurio sudėtyje obligacijų buvo mažiausiai – vos 10%.

Vertinant pagal maksimalaus kritimo nuo piko parodymus, saugiausias taip pat buvo Amžinasis portfelis (-6.0%), kuris taip pat pasižymėjo didžiausiu skaičiumi pelningų metų (90.9%). Tuo tarpu didžiausius nuostolius sugeneravo vėlgi Warren Buffet turto alokacijos strategija (-36.2%), kuri taip pat pasižymėjo didžiausiu skaičiumi nuostolingų metų.

Išvados

Apibendrinant galima būtų teigti, kad analizuojamas laikotarpis buvo ganėtinai „dėkingas“ absoliučiai visų turto alokacijos modelių rezultatams. Be abejo, šioje vietoje galima būtų paminėti tą faktą, kad daug obligacijų turinčioms strategijoms labai padėjo ypač geras periodas būtent šiai turto klasei, kuris labai tikėtina per artimiausius 10 – 20 metų nepasikartos. (Plačiau apie tai: JAV obligacijų istoriniai pokyčiai: ar 5% pelningumas yra pastovus dalykas?)

Kalbėti apie tai, kuris turto alokacijos modelis yra pats geriausias būtų sunku, tai ganėtinai individualus dalykas. Tačiau galima būtų teigti, kad Marc Faber portfelis patenka į tam tikrą „aukso viduriuką“. Visų pirma jam pavyko pasiekti antrą geriausią rezultatą pagal pelningumą, jo sudėtyje yra sąlyginai nedaug obligacijų (taigi, jis nėra per daug konservatyvus), tačiau jam taip pat pavyko išvengti ypač didelių nuostolių.

Kaip ten bebūtų, tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija bei apžvelgtos skirtingos turto alokacijos strategijos Jums padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir ganėtinai stipriai susimažinti nuostolių tikimybę negu kad investuojant į vieną konkrečią turto klasę. Ir galiausiai ne taip jau svarbu, kurią iš paminėtų strategijų pasirinksite, svarbu kad nesugalvotumėte sudėti „visų kiaušinių į vieną krepšį“. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Linkime sėkmingų investicijų!

Warren Buffet portfelio filosofija

Warren Buffett tai garsus JAV investuotojas, kuris yra „Berkshire Hathaway“ investicijų bendrovės vadovas ir jos pagrindinis akcininkas. Warren Buffett turi labai daug pasekėjų, jo pranešimų bei rinkos komentarų klauso visas pasaulis ir stebi kokius pakeitimus jis atlieka savo valdomos bendrovės investicijų portfelyje. Analizuojamas W. Buffett turto alokacijos modelis yra paremtas dviem turto klasėmis – akcijomis ir obligacijomis, tačiau šioje vietoje reikėtų paminėti, kad tai nėra jo dabartinės valdomos bendrovės portfelis, o tiksliau tai, ką jis rekomenduotų daryti daugumai paprastų investuotojų ir su jo paliekamais pinigais jam pasitraukus. (Plačiau apie tai: Kaip Warren Buffett tapo turtingiausiu žmogumi pasaulyje?)

Taigi, didžiąją dalį investicijų portfelio – 90% jis siūlytų nukreipti į JAV akcijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti JAV akcijų indeksas S&P 500, pasaulio akcijų indeksas (MSCI All Country World Index) ir pan. Tuo tarpu likusius 10% siūlo investuoti į obligacijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti visos rinkos obligacijų krepšelis (Vanguard Total Bond Index Fund).

Analizuojamo portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančiame grafike. Kaip galima pastebėti, tai yra ganėtinai elementari ir paprastai valdoma investicijų portfelio turto alokacija, kurią sudaro vos dvi pagrindinės turto klasės. Taip pat verta paminėti, kad šiame portfelyje labai didelę dalį sudaro akcijų turto klasė.

Pagrindinė priežastis, kodėl Warren Buffett naudoja būtent šį turto alokacijos modelį yra tai, jog laikosi nustatytos investavimo politikos bei tiki, kad investicijos į akcijas ilguoju laikotarpiu sugeneruos didesnę grąžą. Viena iš apibrėžtų politikos taisyklių, kurią verta paminėti – ne spekuliuoti, o laikytis ilgalaikio investavimo.

Nors šių dviejų turto klasių svyravimai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau formuojant investicijų portfelį ne iš vienos, o pavyzdžiui iš dviejų turto klasių, rezultatai gali būti netgi geresni, nei perkant ir laikant kažkurią vieną konkrečią turto klasę atskirai. O taip yra dėl diversifikavimo efekto. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Istorinis portfelio pelningumas

Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip analizuojamam turto alokacijos modeliui sekėsi praeityje, naudosime ilgesnio periodo istorinius duomenis nuo 1972 iki 2015 metų, t.y. 44 metų istoriją. Verta paminėti, kad šis portfelis pasižymi nedideliu aktyvumu, nes pakeitimai yra daromi tik metų gale, t.y. perbalansuojant portfelį. Tai yra gana didelis šio portfelio pliusas, nes kaip žinome, gana dažnas pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymas gali nemažai kainuoti, o tai reikštų mažesnę galutinę investicijų grąžą.

Iš aukščiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad Warren Buffet portfelis per visą analizuojamą istoriją sugeneravo +10.0% vidutinę metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso MSCI World vidutinė metinė grąža siekė +9.5%. Įdomu tai, kad analizuojamo portfelio grąža buvo truputi didesnė nei pasaulio akcijų grąža, nors 1/10 investicijų portfelio buvo investuota į obligacijų turto klasę. Iš dalies šį geresnį rezultatą būtų galima paaiškinti tuo, kad Warren Buffett portfelyje akcijų dalį atspindi JAV akcijos, kurioms pastarieji 44 metai buvo truputi pelningesni nei likusių regionų akcijoms.

O kaip su rizika?

Tačiau taip pat galima pastebėti, kad ši šiek tiek didesnė grąža buvo pasiekta su mažesniais svyravimais bei mažesniais maksimaliais nuostoliais nuo piko. Kaip pavyzdžiui, Warren Buffet portfelio standartinis nuokrypis (svyravimai) buvo lygus 16.3%, tuo tarpu MSCI World indekso – 18.1%. Taigi, galima teigti, kad analizuojamo portfelio rizika (svyravimų amplitudė) buvo keliais procentais mažesnė nei vienos konkrečios turto klasės, tačiau ilgalaikis istorinis pelningumas buvo labai panašus.

Analizuojant kitą rizikos matą – maksimalius kritimus nuo piko, taip pat galima pastebėti, kad Warren Buffet portfelio maksimalūs nuostoliai siekė -36.2%, tuo tarpu pasaulio akcijų -41.5% (beveik 1.2 karto didesnė rizika). O tai reiškia, kad net ir labai nedidelė obligacijų pozicija (10% portfelio) turi gana pastebimą įtaką mažinant riziką.

Aukščiau pateiktoje diagramoje yra pavaizduoti tiek analizuojamo portfelio, tiek ir pasaulio akcijų indekso viso laikotarpio metiniai pokyčiai. Kaip galima pastebėti, didžiąją laiko dalį (75 – 78%) abi analizuojamos strategijos generavo teigiamą grąžą. Warren Buffett portfeliui 10 metų iš 44 buvo nuostolingi (23%), o tai irgi yra geresnis rezultatas nei pasaulinio akcijų indekso.

Per vienerius metus analizuojamo portfelio sugeneruota didžiausia grąža buvo +35.4%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso +42.8%. Tuo tarpu, per vienerius metus portfelio sugeneruota mažiausia grąža buvo -32.8%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų -40.3%. Palyginus didžiausią ir mažiausią grąžas matome, kad didžiausia grąža skiriasi beveik 7%, tuo tarpu mažiausia grąža skiriasi beveik 1.3 karto, o tai ir vėl yra pliusas „diversifikuoto“ portfelio naudai.

Iš to galima spręsti, kad investuotojas, pasirinkęs Warren Buffett portfelį, išvengtų tokių didelių nuosmukių kaip kad investuodamas tik į vieną rizikingą turto klasę. Be abejo, mažesnė rizika dažniausiai turi ir kitą, šiek tiek neigiamą aspektą – sąlyginai mažesnę grąžą, tačiau siekiant stabilumo dažniausiai kažką reikia aukoti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkus garsaus JAV investuotojo Warren Buffett siūlomą turto alokacijos modelį investuotojas galės tikėtis santykinai didelės grąžos, tačiau susimažins galimą praradimo riziką susiklosčius neigiamai finansų rinkų situacijai, nei investuodamas tik į vieną turto klasę. Be abejo, ši investavimo filosofija nėra tinkama visiems, tačiau jei mėgstate šiek tiek didesnę riziką ir norėtumėte dar labiau pažinti ar pajusti finansų rinkas ir tam tikrų turto klasių „judėjimą“ stebint savo investicinį portfelį, galima drąsiai teigti, kad ji tikrai verta gilesnės Jūsų analizės.

Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir šiek tiek susimažinti nuostolių tikimybę. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto alokacijos strategijos)

Marc Faber portfelio filosofija

Marc Faber yra garsus Šveicarų ekonomistas ir fondo valdytojas, kuris gyvena Azijoje. Marc Faber yra gerai žinomas daugeliui finansų rinkos dalyvių, jis dažnai pasisako įvairiuose finansų rinkas apžvelgiančiose laidose ir daugelio yra įvardijamas kaip ypač įdomus „personažas“. Taip pat jis savo įžvalgomis dalinasi leisdamas rinkų tyrimą iššaukiančiu pavadinimu „Gloom Boom and Doom Report“, taip pat yra išleidęs ne vieną knygą. Analizuojamas Marc Faber portfelis yra paremtas trimis turto klasėmis – akcijomis, obligacijomis ir fiziniu turtu.

25% investicijų portfelio jis rekomenduoja investuoti į obligacijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti visos rinkos obligacijų krepšelis (Vanguard Total Bond Index Fund) ar panašios struktūros obligacijų krepšelis. Kitus 25% galėtų sudaryti nekilnojamas turtas. Šią portfelio dalį gali atspindėti nekilnojamo turto fondas (Vanguard REIT Index Fund) ar panašios struktūros nekilnojamo turto fondai. Kiti 25% turėtų būti nukreipti į auksą. Šią portfelio dalį gali atspindėti aukso fondas (SPDR Gold Shares) ar panašios struktūros aukso fondo vienetai. 13% investicijų portfelio reikėtų nukreipti į JAV akcijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti JAV akcijų indeksas S&P 500 ir pan. Toliau 8% galima nukreipti į išsivysčiusių šalių (išskyrus JAV) akcijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti išsivysčiusių šalių akcijų fondas (Vanguard Developed Markets Index) ar panašios struktūros išsivysčiusių šalių akcijų krepšelis. Na ir galiausiai paskutiniai 4% reiškia besivystančių šalių akcijų dalį investicijų portfelyje. Šią portfelio dalį gali atspindėti besivystančių šalių akcijų fondas (Vanguard Emerging Markets Index) ar panašios struktūros besivystančių šalių akcijų krepšelis.

Analizuojamo portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančiame grafike. Kaip galima pastebėti, tai yra ganėtinai elementari ir paprastai valdoma investicijų portfelio turto alokacija. Tačiau, portfelyje vyrauja daugiau finansinių instrumentų.

Nors šių keturių turto klasių svyravimai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau formuojant investicijų portfelį ne iš vienos, o pavyzdžiui iš dviejų, ar pridedant dar daugiau turto klasių, rezultatai gali būti netgi geresni, nei perkant ir laikant kažkurią vieną konkrečią turto klasę atskirai. O taip yra dėl diversifikavimo efekto.  (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Istorinis portfelio pelningumas

Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip analizuojamam turto alokacijos modeliui sekėsi praeityje, naudosime ilgesnio periodo istorinius duomenis nuo 1972 iki 2015 metų, t.y. 44 metų istoriją. Verta paminėti, kad šis portfelis pasižymi nedideliu aktyvumu, nes pakeitimai yra daromi tik metų gale, t.y. perbalansuojant portfelį. Tai yra gana didelis šio portfelio pliusas, nes kaip žinome, gana dažnas pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymas gali nemažai kainuoti, o tai reikštų mažesnę galutinę investicijų grąžą.

Iš aukščiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad Marc Faber portfelis per visą analizuojamą istoriją sugeneravo +10.5% vidutinę metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso MSCI World vidutinė metinė grąža siekė +9.5%. Įdomu tai, kad analizuojamo portfelio grąža buvo šiek tiek didesnė nei akcijų grąža, nors 1/4 investicijų portfelio buvo investuota į obligacijų turto klasę ir 2/4 į fizinio turto klasę (nekilnojamas turtas ir auksas).

O kaip su rizika?

Tačiau taip pat galima pastebėti, kad ši šiek tiek didesnė grąža buvo pasiekta su gerokai mažesniais svyravimais bei mažesniais maksimaliais nuostoliais nuo piko. Kaip pavyzdžiui, Marc Faber portfelio standartinis nuokrypis (svyravimai) buvo lygus 10.4%, tuo tarpu MSCI World indekso – 18.1%. Taigi, galima teigti, kad analizuojamo portfelio rizika (svyravimų amplitudė) buvo beveik 2 kartus mažesnė nei vienos konkrečios turto klasės, tačiau ilgalaikis istorinis pelningumas buvo labai panašus.

Analizuojant kitą rizikos matą – maksimalius kritimus nuo piko, taip pat galima pastebėti, kad Marc Faber portfelio maksimalūs nuostoliai siekė -17%, tuo tarpu pasaulio akcijų -41.5% (beveik 2.5 karto didesnė rizika).

Aukščiau pateiktoje diagramoje yra pavaizduoti tiek analizuojamo portfelio, tiek ir pasaulio akcijų indekso viso laikotarpio metiniai pokyčiai. Kaip galima pastebėti, didžiąją laiko dalį (75 – 87%) abi analizuojamos strategijos generavo teigiamą grąžą. Marc Faber portfeliui tik 6 metai iš 44 buvo nuostolingi (14%), o tai irgi yra geresnis rezultatas nei pasaulinio akcijų indekso.

Per vienerius metus analizuojamo portfelio sugeneruota didžiausia grąža buvo +44.2%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso +42.8%. Tuo tarpu, per vienerius metus portfelio sugeneruotas didžiausias nuostolis buvo -17.0%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų -40.3%. Palyginus didžiausią ir mažiausią grąžas matome, kad Marc Faber portfelio didžiausia grąža pralenkė beveik 2%, tuo tarpu mažiausia grąža skiriasi 2.4 karto, o tai ir vėl yra pliusas „diversifikuoto“ portfelio naudai.

Iš to galima spręsti, kad investuotojas, pasirinkęs Marc Faber portfelį, išvengtų tokių didelių nuosmukių kaip kad investuodamas tik į vieną rizikingą turto klasę. Be abejo, mažesnė rizika dažniausiai turi ir kitą, šiek tiek neigiamą aspektą – sąlyginai mažesnę grąžą, tačiau siekiant stabilumo dažniausiai kažką reikia aukoti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkus Marc Faber turto alokacijos modelį investuotojas patirs mažiau streso ir susimažins galimą praradimo riziką  susiklosčius neigiamai finansų rinkų situacijai.

Be abejo, ši investavimo filosofija nėra tinkama visiems, tačiau jei ieškote saugumo, stabilumo ir paprastumo, galima drąsiai teigti, kad ji tikrai verta gilesnės Jūsų analizės. Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir stipriai susimažinti nuostolių tikimybę. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto alokacijos strategijos)

Amžinojo portfelio filosofija

Amžinojo portfelio turto alokacijos modelio autorius yra amerikiečių investuotojas Harry Browne, kuris minėtą strategiją pradėjo taikyti maždaug prieš 40 metų (8–ojo dešimtmečio viduryje). Analizuojamas turto alokacijos modelis yra paremtas trimis turto klasėmis – akcijomis, obligacijomis ir auksu.

Didžioji dalis – 50% investicijų portfelio yra investuojama į obligacijų turto klasę (tiksliau 25% portfelio investuojama į ilgo laikotarpio valstybines obligacijas, tuo tarpu kiti 25% nukreipiami į pinigų rinkos priemones). Šią portfelio dalį gali atspindėti visos rinkos obligacijų krepšelis (Vanguard Total Bond Index Fund) ar panašios struktūros obligacijų krepšelis. Kiti 25% investuojami į JAV akcijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti JAV akcijų indeksas S&P 500 ir pan. Na ir galiausiai likusius 25% investicijų portfelio sudaro auksas. Šią portfelio dalį gali atspindėti aukso fondas (SPDR Gold Shares) ar panašios struktūros aukso fondo vienetai. Kaip galima pastebėti, tai yra ganėtinai elementari ir paprastai valdoma investicijų portfelio turto alokacija.

Pagrindinė priežastis, kodėl Amžinasis portfelis yra įdomus slypi jo paprastume, nes jį sudaro trys pagrindinės turto klasės ir anot autoriaus portfelis yra subalansuotas visoms ekonominio ciklo stadijoms: pakilimui, defliacijai, infliacijai ar krizei.

Nors šių trijų turto klasių svyravimai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau formuojant investicijų portfelį ne iš vienos, o pavyzdžiui iš dviejų, ar pridedant dar daugiau turto klasių, rezultatai gali būti netgi geresni, nei perkant ir laikant kažkurią vieną konkrečią turto klasę atskirai. O taip yra dėl diversifikavimo efekto. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Istorinis portfelio pelningumas

Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip analizuojamam turto alokacijos modeliui sekėsi praeityje, naudosime ilgesnio periodo istorinius duomenis nuo 1972 iki 2015 metų, t.y. 44 metų istoriją. Verta paminėti, kad šis portfelis pasižymi nedideliu aktyvumu, nes pakeitimai yra daromi tik metų gale, t.y. perbalansuojant portfelį. Tai yra gana didelis šio portfelio pliusas, nes kaip žinome, gana dažnas pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymas gali nemažai kainuoti, o tai reikštų mažesnę galutinę investicijų grąžą.

Iš aukščiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad amžinasis portfelis per visą analizuojamą istoriją sugeneravo +9.0% vidutinę metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso MSCI World vidutinė metinė grąža siekė +9.5%. Įdomu tai, kad analizuojamo portfelio grąža buvo labai artima akcijų grąžai, nors 1/2 investicijų portfelio buvo investuota į obligacijų turto klasę. Be abejo, šioje vietoje reikėtų nepamiršti, kad pastarieji 40 metų obligacijų turto klasei buvo neįtikėtinai pelningi. (Plačiau apie tai: JAV obligacijų istoriniai pokyčiai: ar 5% pelningumas yra pastovus dalykas?)

O kaip su rizika?

Tačiau taip pat galima pastebėti, kad ši šiek tiek mažesnė grąža buvo pasiekta su gerokai mažesniais svyravimais bei mažesniais maksimaliais nuostoliais nuo piko. Kaip pavyzdžiui, amžinojo portfelio standartinis nuokrypis (svyravimai) buvo lygus 8.2%, tuo tarpu MSCI World indekso – 18.1%. Taigi, galima teigti, kad analizuojamo portfelio rizika (svyravimų amplitudė) buvo 2 kartus mažesnė nei vienos konkrečios turto klasės, tačiau ilgalaikis istorinis pelningumas buvo labai panašus.

Analizuojant kitą rizikos matą – maksimalius kritimus nuo piko, taip pat galima pastebėti, kad amžinojo portfelio maksimalūs nuostoliai siekė -6.1%, tuo tarpu pasaulio akcijų -41.5% (beveik 7 kartus didesnė rizika).

Aukščiau pateiktoje diagramoje yra pavaizduoti tiek analizuojamo portfelio, tiek ir pasaulio akcijų indekso viso laikotarpio metiniai pokyčiai. Kaip galima pastebėti, didžiąją laiko dalį (75 – 91%) abi analizuojamos strategijos generavo teigiamą grąžą. „Amžinajam portfeliui“ tik 4 metai iš 44 buvo nuostolingi (9%), o tai irgi yra geresnis rezultatas nei pasaulio indekso.

Per vienerius metus analizuojamo portfelio sugeneruota didžiausia grąža buvo +38.1%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso +42.8%. Tuo tarpu, per vienerius metus portfelio didžiausias nuostolis buvo -6.0%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų -40.3%. Palyginus didžiausią ir mažiausią grąžas matome, kad didžiausia grąža skiriasi 4%, tuo tarpu mažiausia grąža skiriasi 6.6 karto, o tai ir vėl yra pliusas „diversifikuoto“ portfelio naudai.

Iš to galima spręsti, kad investuotojas, pasirinkęs amžinąjį portfelį, išvengtų tokių didelių nuosmukių kaip kad investuodamas tik į vieną rizikingą turto klasę. Be abejo, mažesnė rizika dažniausiai turi ir kitą, šiek tiek neigiamą aspektą – sąlyginai mažesnę grąžą, tačiau siekiant stabilumo dažniausiai kažką reikia aukoti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkus Amžinąjį portfelį investuotojas patirs mažiau streso ir susimažins galimą praradimo riziką susiklosčius neigiamai finansų rinkų situacijai. Be abejo, ši investavimo filosofija nėra tinkama visiems, tačiau jei ieškote saugumo, stabilumo ir paprastumo, galima drąsiai teigti, kad ji tikrai verta gilesnės Jūsų analizės. (Plačiau apie tai: Ilgalaikio investavimo strategija – „Amžinasis portfelis“)

Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir stipriai susimažinti nuostolių tikimybę. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto alokacijos strategijos)

Ray Dalio portfelio filosofija

Ray Dalio yra didžiausio JAV apribotos rizikos fondo Bridgewater Associates įkūrėjas ir pagrindinis valdytojas. 1996 metais jis pristatė savo sukurtą portfelį ir pavadino jį „Visų sezonų“ (angl. All Weather). Kaip galima suprasti, šis pavadinimas asocijuojasi su oro sąlygomis. Tačiau pažvelgus šiek tiek kitaip, „Visų sezonų“ portfelį galima būtų suprasti kaip portfelį, kuris „turėtų“ veikti įvairiausiomis  finansų rinkų sąlygomis. Ray Dalio investicijų portfelio turto alokacijos modelis yra paremtas trimis turto klasėmis – akcijomis, obligacijomis ir fiziniu turtu.

Didžiausia dalis – 55% investicijų portfelio, yra investuojama į obligacijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti visos rinkos obligacijų krepšelis (Vanguard Total Bond Index Fund) ar panašios struktūros obligacijų krepšelis. 21% nukreipiama į JAV akcijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti JAV akcijų indeksas S&P 500 ir pan. Kitas, mažesnis procentinis dydis – 8% investuojama į žaliavas. Šią portfelio dalį gali atspindėti žaliavų fondas (iShares S&P GSCI Commodity Indexed Trust) ar panašios struktūros žaliavų fondai. Tuo tarpu 7% nukreipiama į auksą. Šią portfelio dalį gali atspindėti aukso fondas (SPDR Gold Shares) ar panašios struktūros aukso fondai. Tuo tarpu kitas skaičius 6% reiškia išsivysčiusių šalių (išskyrus JAV) akcijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti išsivysčiusių šalių akcijų fondas (Vanguard Developed Markets Index) ar panašios struktūros išsivysčiusių šalių akcijų krepšelis. Na ir galiausiai paskutiniai 3% yra investuojami į besivystančių šalių akcijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti besivystančių šalių akcijų fondas (Vanguard Emerging Markets Index) ar panašios struktūros besivystančių šalių akcijų krepšelis.

Analizuojamo portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančiame grafike. Kaip galima pastebėti, tai yra ganėtinai elementari ir paprastai valdoma investicijų portfelio turto alokacija. Tačiau, portfelyje vyrauja daugiau finansinių instrumentų, ne vien tik akcijos ir obligacijos.

Pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug investuotojų yra susidomėję Ray Dalio „Visų sezonų“ portfeliu yra tai, kad jis asmeniškai teigia, jog į tokio tipo portfelį yra suinvestavęs pinigus, skirtus jo turtų paveldėtojams ir šį turto alokacijos modelį aktyviai rekomenduoja kitiems žmonėms turintiems pinigų, tiek ir labdaros organizacijoms, gyvuojančioms iš investicijų prieaugio, nes prieaugis tampa lengviau prognozuojamas. Tai rodo gana tvirtą Ray Dalio pasitikėjimą savo sukurta strategija.

Nors šių trijų turto klasių svyravimai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau formuojant investicijų portfelį ne iš vienos, o pavyzdžiui iš dviejų, ar pridedant dar daugiau turto klasių, rezultatai gali būti netgi geresni, nei perkant ir laikant kažkurią vieną konkrečią turto klasę atskirai. O taip yra dėl diversifikavimo efekto. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Istorinis portfelio pelningumas

Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip analizuojamam turto alokacijos modeliui sekėsi praeityje, naudosime ilgesnio periodo istorinius duomenis nuo 1972 iki 2015 metų, t.y. 44 metų istoriją. Verta paminėti, kad šis portfelis pasižymi nedideliu aktyvumu, nes pakeitimai yra daromi tik metų gale, t.y. perbalansuojant portfelį. Tai yra gana didelis šio portfelio pliusas, nes kaip žinome, gana dažnas pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymas gali nemažai kainuoti, o tai reikštų mažesnę galutinę investicijų grąžą.

Iš aukščiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad Ray Dalio portfelis per visą analizuojamą istoriją sugeneravo +9.1% vidutinę metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso MSCI World vidutinė metinė grąža siekė +9.5%. Įdomu tai, kad analizuojamo portfelio grąža buvo labai artima akcijų grąžai, nors daugiau nei 1/2 investicijų portfelio buvo investuota į obligacijų turto klasę.

O kaip su rizika?

Tačiau taip pat galima pastebėti, kad ši šiek tiek mažesnė grąža buvo pasiekta su gerokai mažesniais svyravimais bei mažesniais maksimaliais nuostoliais nuo piko. Kaip pavyzdžiui, „Visų sezonų“ portfelio standartinis nuokrypis (svyravimai) buvo lygus 7.5%, tuo tarpu MSCI World indekso – 18.07%. Taigi, galima teigti, kad analizuojamo portfelio rizika (svyravimų amplitudė) buvo beveik 2.5 karto mažesnė nei vienos konkrečios turto klasės, tačiau ilgalaikis istorinis pelningumas buvo labai panašus.

Analizuojant kitą rizikos matą – maksimalius kritimus nuo piko, taip pat galima pastebėti, kad Ray Dalio portfelio maksimalūs nuostoliai siekė -12.2%, tuo tarpu pasaulio akcijų -41.5% (3.4 karto didesnė rizika).

Aukščiau pateiktoje diagramoje yra pavaizduoti tiek analizuojamo portfelio, tiek ir pasaulio akcijų indekso viso laikotarpio metiniai pokyčiai. Kaip galima pastebėti, didžiąją laiko dalį (75 – 89%) abi analizuojamos strategijos generavo teigiamą grąžą. Ray Dalio portfeliui tik 5 metai iš 44 buvo nuostolingi (11%), o tai irgi yra geresnis rezultatas nei pasaulio indekso.

Per vienerius metus analizuojamo portfelio sugeneruota didžiausia grąža buvo +25.6%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso +42.8%. Tuo tarpu, per vienerius metus portfelio sugeneruota mažiausia grąža buvo -12.2%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų -40.3%. Palyginus didžiausią ir mažiausią grąžas matome, kad didžiausia grąža skiriasi beveik 17.3%, tuo tarpu mažiausia grąža skiriasi 3.3 karto, o tai ir vėl yra pliusas „diversifikuoto“ portfelio naudai. Iš to galima spręsti, kad investuotojas, pasirinkęs Ray Dalio portfelį, išvengtų tokių didelių nuosmukių, kaip kad investuodamas tik į vieną rizikingą turto klasę. Be abejo, mažesnė rizika dažniausiai turi ir kitą, šiek tiek neigiamą aspektą – sąlyginai mažesnę grąžą, tačiau siekiant stabilumo dažniausiai kažką reikia aukoti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkus Ray Dalio turto alokacijos modelį investuotojas patirs mažiau streso ir susimažins galimą praradimo riziką  susiklosčius neigiamai finansų rinkų situacijai.

Be abejo, ši investavimo filosofija nėra tinkama visiems, tačiau jei ieškote saugumo, stabilumo ir paprastumo, galima drąsiai teigti, kad ji tikrai verta gilesnės Jūsų analizės. Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir stipriai susimažinti nuostolių tikimybę. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto alokacijos strategijos)

El-Erian portfelio filosofija

Investicijų valdytojas Mohamed El-Erian ypač sėkmingai valdė Harvardo univesiteto finansinių aukų fondą, kurį vėliau pavadino El-Erian vardu. Jis taip pat dirbo vienoje didžiausių pasaulyje investicinių fondų kompanijoje PIMCO. 2008 metais išleido knygą „Kai rinkos nesutaria“ (angl. When Markets Collide). Analizuojamas turto alokacijos modelis yra paremtas trimis turto klasėmis – akcijomis, obligacijomis ir fiziniu turtu.

18% El-Erian investicijų portfelio yra investuojama į JAV akcijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti JAV akcijų indeksas S&P 500 ir pan. Taip pat 18% investuojama į išsivysčiusių šalių (išskyrus JAV) akcijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti išsivysčiusių šalių akcijų fondas (Vanguard Developed Markets Index) ar panašios struktūros išsivysčiusių šalių akcijų krepšelis. 17% atspindi obligacijų dalį investicijų portfelyje. Šią portfelio dalį gali atspindėti visos rinkos obligacijų krepšelis (Vanguard Total Bond Index Fund) ar panašios struktūros obligacijų krepšelis. Tuo tarpu skaičius 15% reiškia besivystančių šalių akcijų dalį investicijų portfelyje. Šią portfelio dalį gali atspindėti besivystančių šalių akcijų fondas (Vanguard Emerging Markets Index) ar panašios struktūros besivystančių šalių akcijų krepšelis. 13% investicijų portfelio nukreipiama į nekilnojamą turtą. Šią portfelio dalį gali atspindėti nekilnojamo turto fondas (Vanguard REIT Index Fund) ar panašios struktūros nekilnojamo turto fondai. Taip pat 13% portfelio investuojama į žaliavų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti žaliavų fondas (iShares S&P GSCI Commodity Indexed Trust) ar panašios struktūros žaliavų fondai. Tuo tarpu paskutinis skaičius 6% reprezentuoja obligacijas susietas su infliacija. Šią portfelio dalį gali atspindėti obligacijų susietų su infliacija fondas (Vanguard Inflation-Protected Security Fund) ar panašios struktūros fondas.

Analizuojamo portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančiame grafike. Kaip galima pastebėti, tai yra ganėtinai elementari ir paprastai valdoma investicijų portfelio turto alokacija. Tačiau, portfelyje vyrauja daugiau skirtingų turto klasių.

Pagrindiniai aspektai, kurių laikėsi Mohamed El-Erian kurdamas šį portfelį buvo: žvelgti į naujas galimybes ir rizikas, sukonstruoti plačiai diversifikuotą ir globalų portfelį, bei apsaugoti portfelį nuo naujų sisteminių rizikų.

Nors šių trijų turto klasių svyravimai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau formuojant investicijų portfelį ne iš vienos, o pavyzdžiui iš dviejų, ar pridedant dar daugiau įvairių turto klasių, rezultatai gali būti netgi geresni, nei perkant ir laikant kažkurią vieną konkrečią turto klasę atskirai. O taip yra dėl diversifikavimo efekto. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Istorinis portfelio pelningumas

Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip analizuojamam turto alokacijos modeliui sekėsi praeityje, naudosime ilgesnio periodo istorinius duomenis nuo 1972 iki 2015 metų, t.y. 44 metų istoriją. Verta paminėti, kad šis portfelis pasižymi nedideliu aktyvumu, nes pakeitimai yra daromi tik metų gale, t.y. perbalansuojant portfelį. Tai yra gana didelis šio portfelio pliusas, nes kaip žinome, gana dažnas pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymas gali nemažai kainuoti, o tai reikštų mažesnę galutinę investicijų grąžą.

Iš aukščiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad El-Erian portfelis per visą analizuojamą istoriją sugeneravo +10.8% vidutinę metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso MSCI World vidutinė metinė grąža siekė +9.5%. Įdomu tai, kad analizuojamo portfelio grąža buvo šiek tiek didesnė nei akcijų grąža, nors beveik 1/5 investicijų portfelio buvo investuota į obligacijų turto klasę ir 1/3 į fizinio turto klasę (nekilnojamas turtas, žaliavos ir obligacijos susietos su infliacija).

O kaip su rizika?

Tačiau taip pat galima pastebėti, kad ši šiek tiek didesnė grąža buvo pasiekta su gerokai mažesniais svyravimais bei mažesniais maksimaliais nuostoliais nuo piko. Kaip pavyzdžiui, El-Erian portfelio standartinis nuokrypis (svyravimai) buvo lygus 13.2%, tuo tarpu MSCI World indekso – 18.1%. Taigi, galima teigti, kad analizuojamo portfelio rizika (svyravimų amplitudė) buvo beveik 1.4 karto mažesnė nei vienos konkrečios turto klasės, tačiau ilgalaikis istorinis pelningumas buvo labai panašus.

Analizuojant kitą rizikos matą – maksimalius kritimus nuo piko, taip pat galima pastebėti, kad El-Erian portfelio maksimalūs nuostoliai siekė -31.8%, tuo tarpu pasaulio akcijų -41.5% (1.3 karto didesnė rizika).

Aukščiau pateiktoje diagramoje yra pavaizduoti tiek analizuojamo portfelio, tiek ir pasaulio akcijų indekso viso laikotarpio metiniai pokyčiai. Kaip galima pastebėti, didžiąją laiko dalį (75 – 82%) abi analizuojamos strategijos generavo teigiamą grąžą. El Erian-portfeliui tik 8 metai iš 44 buvo nuostolingi (18%), o tai irgi yra geresnis rezultatas nei pasaulio indekso.

Per vienerius metus analizuojamo portfelio sugeneruota didžiausia grąža buvo +33.9%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso +42.8%. Tuo tarpu, per vienerius metus portfelio sugeneruotas didžiausias nuostolis buvo -31.8%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų -40.3%. Palyginus didžiausią ir mažiausią grąžas matome, kad didžiausia grąža skiriasi 9%, tuo tarpu mažiausia grąža skiriasi 1.3 karto, o tai ir vėl yra pliusas „diversifikuoto“ portfelio naudai.

Iš to galima spręsti, kad investuotojas, pasirinkęs El-Erian portfelį, išvengtų tokių didelių nuosmukių kaip kad investuodamas tik į vieną rizikingą turto klasę. Be abejo, mažesnė rizika dažniausiai turi ir kitą, šiek tiek neigiamą aspektą – sąlyginai mažesnę grąžą, tačiau siekiant stabilumo dažniausiai kažką reikia aukoti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkus El-Erian turto alokacijos modelį investuotojas patirs šiek tiek daugiau rizikos, tačiau galės tikėtis santykinai didesnės gražos ir vis tiek susimažins galimą praradimo riziką susiklosčius neigiamai finansų rinkų situacijai nei investuodamas tik į vieną turto klasę.

Be abejo, ši investavimo filosofija nėra tinkama visiems, tačiau jei mėgstate šiek tiek didesnę riziką ir norėtumėte dar labiau pažinti ar pajusti finansų rinkas ir tam tikrų turto klasių „judėjimą“ stebint savo investicinį portfelį, galima drąsiai teigti, kad ji tikrai verta gilesnės Jūsų analizės. Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir šiek tiek susimažinti nuostolių tikimybę. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto alokacijos strategijos)

IVY portfelio filosofija

IVY portfelio turto alokacijos modelį sukūrė Meb Faber kartu su kolega Eric Richardson ir išleido knygą „The Ivy Portfolio“. Šioje knygoje aprašomos universitetų, tokių kaip Harward ar Yale, piniginių aukų fondų (angl. endowment fund), kurie valdo finansinės sėkmės pasiekusių absolventų paaukotas universitetui lėšas bet nėra reguliuojami ar kitaip prižiūrimi Centrinio banko, investavimo strategijos.

Meb Faber apibendrino šių fondų investicijas savo knygoje ir analizėje panaudojo supaprastintą portfelio variantą, eliminuodamas paprastam investuotojui sunkiai prieinamus instrumentus, tokius kaip apribotos rizikos ar privataus kapitalo fondai ir pan. Analizuojamas turto alokacijos modelis yra paremtas trimis turto klasėmis – akcijomis, obligacijomis ir fiziniu turtu.

Visi finansiniai instrumentai esantys portfelyje sudaro lygiai po 20%. Pirma investicijų portfelio dalis yra investuojama į obligacijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti visos rinkos obligacijų krepšelis (Vanguard Total Bond Index Fund) ar panašios struktūros obligacijų krepšelis. Antra portfelio dalis yra nukreipiama į išsivysčiusių šalių akcijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti pasaulio akcijų indeksas MSCI World Index ir pan. Trečia portfelio dalis investuojama į besivystančių šalių akcijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti besivystančių šalių akcijų fondas (Vanguard Emerging Markets Index) ar panašios struktūros besivysčiusių šalių akcijų krepšelis. Ketvirtasis instrumentas sudaro nekilnojamo turto dalį investicijų portfelyje. Šią portfelio dalį gali atspindėti nekilnojamo turto fondas (Vanguard REIT Index Fund) ar panašios struktūros nekilnojamo turto fondai. Ir paskutinis, penktasis instrumentas sudaro žaliavų dalį investicijų portfelyje. Šią portfelio dalį gali atspindėti žaliavų fondas (iShares S&P GSCI Commodity Indexed Trust) ar panašios struktūros žaliavų fondai.

Analizuojamo portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančiame grafike. Kaip galima pastebėti, tai yra ganėtinai elementari ir paprastai valdoma investicijų portfelio turto alokacija. Tačiau, portfelyje vyrauja daugiau finansinių instrumentų.

Pagrindinė priežastis, kodėl Meb Faber pateikė šį turto alokacijos modelį yra tai, kad jis siekė parodyti, kaip eilinis investuotojas, pasinaudodamas ETF fondais (angl. ETF – exchange traded fund), gali susiformuoti piniginių aukų fondų naudojamą turto alokacijos portfelį. (Plačiau apie tai: Biržoje prekiaujami fondai – ETF)

Nors šių trijų turto klasių svyravimai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau formuojant investicijų portfelį ne iš vienos, o pavyzdžiui iš dviejų, ar pridedant dar daugiau skirtingų turto klasių, rezultatai gali būti netgi geresni, nei perkant ir laikant kažkurią vieną konkrečią turto klasę atskirai. O taip yra dėl diversifikavimo efekto. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Istorinis portfelio pelningumas

Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip analizuojamam turto alokacijos modeliui sekėsi praeityje, naudosime ilgesnio periodo istorinius duomenis nuo 1972 iki 2015 metų, t.y. 44 metų istoriją. Verta paminėti, kad šis portfelis pasižymi nedideliu aktyvumu, nes pakeitimai yra daromi tik metų gale, t.y. perbalansuojant portfelį. Tai yra gana didelis šio portfelio pliusas, nes kaip žinome, gana dažnas pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymas gali nemažai kainuoti, o tai reikštų mažesnę galutinę investicijų grąžą.

Iš aukščiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad IVY portfelis per visą analizuojamą istoriją sugeneravo +10.3% vidutinę metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso MSCI World vidutinė metinė grąža siekė +9.5%. Įdomu tai, kad analizuojamo portfelio grąža buvo šiek tiek didesnė nei akcijų grąža, nors 1/5 investicijų portfelio buvo investuota į obligacijų turto klasę ir 2/5 į fizinio turto klasę (nekilnojamas turtas ir žaliavos).

O kaip su rizika?

Tačiau taip pat galima pastebėti, kad ši šiek tiek didesnė grąža buvo pasiekta su gerokai mažesniais svyravimais bei mažesniais maksimaliais nuostoliais nuo piko. Kaip pavyzdžiui, IVY portfelio standartinis nuokrypis (svyravimai) buvo lygus 11.6%, tuo tarpu MSCI World indekso – 18.1%. Taigi, galima teigti, kad analizuojamo portfelio rizika (svyravimų amplitudė) buvo 1.5 karto mažesnė nei vienos konkrečios turto klasės, tačiau ilgalaikis istorinis pelningumas buvo labai panašus.

Analizuojant kitą rizikos matą – maksimalius kritimus nuo piko, taip pat galima pastebėti, kad IVY portfelio maksimalūs nuostoliai siekė -31.3%, tuo tarpu pasaulio akcijų -41.5% (1.3 karto didesnė rizika).

Aukščiau pateiktoje diagramoje yra pavaizduoti tiek analizuojamo portfelio, tiek ir pasaulio akcijų indekso viso laikotarpio metiniai pokyčiai. Kaip galima pastebėti, didžiąją laiko dalį (75 – 85%) abi analizuojamos strategijos generavo teigiamą grąžą. IVY portfeliui tik 7 metai iš 44 buvo nuostolingi, o tai irgi yra geresnis rezultatas nei pasaulinio akcijų indekso.

Per vienerius metus analizuojamo portfelio sugeneruota didžiausia grąža buvo +28.6%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso +42.8%. Tuo tarpu, per vienerius metus portfelio didžiausias nuostolis buvo -31.3%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų -40.3%. Palyginus didžiausią ir mažiausią grąžas matome, kad didžiausia grąža skiriasi beveik 14.3%, tuo tarpu mažiausia grąža skiriasi 1.3 karto, o tai ir vėl yra pliusas „diversifikuoto“ portfelio naudai.

Iš to galima spręsti, kad investuotojas, pasirinkęs IVY portfelį, būtų išvengęs tokių didelių nuosmukių kaip kad investuodamas tik į vieną rizikingą turto klasę. Be abejo, mažesnė rizika dažniausiai turi ir kitą, šiek tiek neigiamą aspektą – sąlyginai mažesnę grąžą, tačiau siekiant stabilumo dažniausiai kažką reikia aukoti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkus IVY turto alokacijos modelį investuotojas patirs šiek tiek daugiau rizikos, tačiau galės tikėtis santykinai didesnės gražos ir vis tiek susimažins galimą praradimo riziką susiklosčius neigiamai finansų rinkų situacijai nei investuodamas tik į vieną turto klasę. Be abejo, ši investavimo filosofija nėra tinkama visiems, tačiau jei mėgstate šiek tiek didesnę riziką ir norėtumėte dar labiau pažinti ar pajusti finansų rinkas ir tam tikrų turto klasių „judėjimą“ stebint savo investicinį portfelį, galima drąsiai teigti, kad ji tikrai verta gilesnės Jūsų analizės. Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir šiek tiek susimažinti nuostolių tikimybę. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto alokacijos strategijos)

Pasaulio rinkų portfelio filosofija

Pasaulio rinkų portfelio turto alokacijos modelis buvo sukurtas 1958 metais, Nobelio premijos laureato James Tobin. Šis turto alokacijos modelis yra paremtas pagal santykinę kapitalizaciją sudėjus visas pagrindines turto klases. Taip pat šis portfelis apibūdinamas kaip pats efektyviausias bei optimaliausias arba kaip „vidutinio investuotojo“ pasirinkimas. Analizuojamas turto alokacijos modelis yra paremtas trimis turto klasėmis – akcijomis, obligacijomis ir fiziniu turtu. (Plačiau apie tai: Pasaulinė finansų rinka)

Didžiausias dalis investicijų portfelio (53%) investuojama į obligacijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti visos rinkos obligacijų krepšelis (Vanguard Total Bond Index Fund) ar panašios struktūros obligacijų krepšelis. 20% investicijų portfelio nukreipiama į JAV akcijų turto klasę. Šią portfelio dalį galėtų atspindėti JAV akcijų indeksas S&P 500 ir pan. 15% investicijų portfelio investuojama į išsivysčiusių šalių (išskyrus JAV) akcijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti išsivysčiusių šalių akcijų fondas (Vanguard Developed Markets Index) ar panašios struktūros išsivysčiusių šalių akcijų krepšelis. 5% investicijų portfelio sudaro nekilnojamas turtas. Šią portfelio dalį gali atspindėti nekilnojamo turto fondas (Vanguard REIT Index Fund) ar panašios struktūros nekilnojamo turto fondai. Taip pat 5% investicijų portfelio yra nukreipiama į besivystančių šalių akcijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti besivystančių šalių akcijų fondas (Vanguard Emerging Markets Index) ar panašios struktūros besivystančių šalių akcijų krepšelis. Na ir galiausiai paskutiniai 2% reiškia obligacijas susietas su infliacija. Šią portfelio dalį gali atspindėti obligacijų susietų su infliacija fondas (Vanguard Inflation-Protected Security Fund) ar pan.

Analizuojamo portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančiame grafike. Kaip galima pastebėti, tai yra ganėtinai elementari ir paprastai valdoma investicijų portfelio turto alokacija. Tačiau, portfelyje vyrauja daugiau finansinių instrumentų.

Pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug investuotojų naudoja šį turto alokacijos modelį yra tai, kad Pasaulio rinkų portfelis atspindi visos rinkos nuomonę, atsižvelgiant į kiekvienos turto klasės atskirai ir visos rinkos bendrai vertę.

Nors šių trijų turto klasių svyravimai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau formuojant investicijų portfelį ne iš vienos, o pavyzdžiui iš dviejų, ar pridedant dar daugiau turto klasių, rezultatai gali būti netgi geresni, nei perkant ir laikant kažkurią vieną konkrečią turto klasę atskirai. Taip yra dėl vadinamo diversifikavimo efekto. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Istorinis portfelio pelningumas

Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip analizuojamam turto alokacijos modeliui sekėsi praeityje, naudosime ilgesnio periodo istorinius duomenis nuo 1972 iki 2015 metų, t.y. 44 metų istoriją. Verta paminėti, kad šis portfelis pasižymi nedideliu aktyvumu, nes pakeitimai yra daromi tik metų gale, t.y. perbalansuojant portfelį. Tai yra gana didelis šio portfelio pliusas, nes kaip žinome, gana dažnas pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymas gali nemažai kainuoti, o tai reikštų mažesnę galutinę investicijų grąžą.

Iš aukščiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad Pasaulio rinkų portfelis per visą analizuojamą istoriją sugeneravo +9.4% vidutinę metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso MSCI World vidutinė metinė grąža siekė +9.5%. Įdomu tai, kad analizuojamo portfelio grąža buvo labai artima akcijų grąžai, nors daugiau nei 1/2 investicijų portfelio buvo investuota į obligacijų turto klasę. Be abejo, šioje vietoje reikėtų nepamiršti, kad pastarieji 40 metų obligacijų turto klasei buvo neįtikėtinai pelningi. (Plačiau apie tai: JAV obligacijų istoriniai pokyčiai: ar 5% pelningumas yra pastovus dalykas?)

O kaip su rizika?

Tačiau taip pat galima pastebėti, kad ši šiek tiek mažesnė grąža buvo pasiekta su gerokai mažesniais svyravimais bei mažesniais maksimaliais nuostoliais nuo piko. Kaip pavyzdžiui, Pasaulio rinkų portfelio standartinis nuokrypis (svyravimai) buvo lygus 9.3%, kai tuo tarpu MSCI World indekso – 18.1%. Taigi, galima teigti, kad analizuojamo portfelio rizika (svyravimų amplitudė) buvo beveik 2 kartus mažesnė nei vienos konkrečios turto klasės, tačiau ilgalaikis istorinis pelningumas buvo labai panašus.

Analizuojant kitą rizikos matą – maksimalius kritimus nuo piko, taip pat galima pastebėti, kad Pasaulio rinkų portfelio maksimalūs nuostoliai siekė -15.5%, tuo tarpu pasaulio akcijų -41.5% (2.7 karto didesnė rizika).

Aukščiau pateiktoje diagramoje yra pavaizduoti tiek analizuojamo portfelio, tiek ir pasaulio akcijų indekso viso laikotarpio metiniai pokyčiai. Kaip galima pastebėti, didžiąją laiko dalį (75 – 82%) abi analizuojamos strategijos generavo teigiamą grąžą. Pasaulio rinkų portfeliui tik 8 metai iš 44 buvo nuostolingi, o tai irgi yra geresnis rezultatas nei pasaulio akcijų indekso.

Per vienerius metus analizuojamo portfelio sugeneruota didžiausia grąža buvo +30.9%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso +42.8%. Tuo tarpu, per vienerius metus portfelio didžiausias nuostolis buvo -15.5%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų -40.3%. Palyginus didžiausią ir mažiausią grąžas matome, kad didžiausia grąža skiriasi beveik 12%, tuo tarpu mažiausia grąža skiriasi 2.6 karto, o tai ir vėl yra pliusas „diversifikuoto“ portfelio naudai.

Iš to galima spręsti, kad investuotojas, pasirinkęs Pasaulio rinkų portfelį, išvengtų tokių didelių nuosmukių kaip kad investuodamas tik į vieną rizikingą turto klasę. Be abejo, mažesnė rizika dažniausiai turi ir kitą, šiek tiek neigiamą aspektą – sąlyginai mažesnę grąžą, tačiau siekiant stabilumo dažniausiai kažką reikia aukoti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkus Pasaulio rinkų turto alokacijos modelį investuotojas patirs mažiau streso ir susimažins galimą praradimo riziką  susiklosčius neigiamai finansų rinkų situacijai. Be abejo, ši investavimo filosofija nėra tinkama visiems, tačiau jei ieškote saugumo, stabilumo ir paprastumo, galima drąsiai teigti, kad ji tikrai verta gilesnės Jūsų analizės. Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir stipriai susimažinti nuostolių tikimybę. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto alokacijos strategijos)