Praėjus daugiau nei 10 m. nuo paskutinės finansų krizės, vis dažniau kalbama apie lėtėjantį ekonomikos augimą, finansinius burbulus akcijų, obligacijų, nekilnojamojo turto, kriptovaliutų rinkose. Jau pakankamai ilgai kalbama apie sekančią finansų krizę, kartais atrodo, kad netgi per daug. Juk jeigu kažko labai laukti, tai gali ir neįvykti ar bent jau pradėti tuo netikėti. Vis pasirodo vienas ar kitas indikatorius, kuris galėtų išpranašauti sekančią finansų krizę. Vienas iš jų yra 10 m. JAV vyriausybės obligacijų ir 3 mėn. JAV iždo vekselių pajamingumo skirtumas, kuris tapo neigiamas. Vieni analitikai yra linkę tokią inversiją sureikšminti, kiti jos nesureikšmina, tačiau bendri, prastėjantys lūkesčiai, skatina centrinius bankus švelninti savo požiūrį į palūkanų normų didinimą ir monetarinės politikos griežtinimą. Paskutinį dešimtmetį centriniai bankai dėjo dideles pastangas siekiant jiems priimtinos infliacijos ir ekonomikos augimo. Tai būtų galima vertinti kaip racionalų ir naudingą veiksmą, tačiau kartais atrodo, kad nors centriniai bankai išnaudojo visus finansinius ginklus, jie priimtino rezultato nepasiekė.

Skatinanti monetarinė politika lėmė 50 proc. padidėjusią pasaulio skolą, lyginant su 2008 m. Tokie skolinimosi mastai negalėjo apsieiti be pasekmių. Jeigu lėšos nėra nukreipiamos į realias investicijas, kurios skatina ekonomikos augimą, jos nukreipiamos į finansinio turto pirkimą ir tai gali sudaryti burbulus finansų rinkose. Spaudoje dažnai diskutuojama ar nesiformuoja burbulas akcijų rinkose, obligacijų rinkose, įvairių šalių nekilnojamojo turto rinkoje. Tačiau Real Investment Advice rėžė iš peties su teiginiu, kad visose turto klasėse formuojasi vienas milžiniškas burbulas. Tai verčia susimąstyti. Jau pakankamai seniai kalbama apie brangias akcijas, burbulą obligacijų rinkoje, brangų nekilnojamąjį turtą. Ką jau kalbėti apie sprogusius burbulus kriptovaliutų rinkoje, 3D spausdintuvų rinkoje, neaiškią situaciją alternatyvaus skolinimosi rinkoje (p2p, crowdfunding ir kt.), kurioje dominuoja smulkieji investuotojai ir kuri nėra išgyvenusi finansų krizės.

Šiuo metu JAV ekonomika verslo ciklo augimo stadijoje yra 114 mėnesių. Tai antras pagal ilgį ekonomikos augimo laikotarpis. Džiugu, tačiau ekonomika auga cikliškai. Augimo laikotarpį keičia nuosmukio laikotarpis, kurį vėl keičia augimo laikotarpis. Toks ilgas ekonomikos augimo laikotarpis verčia susimąstyti ar neverta pradėti ruoštis lašinius žiemai, t.y. kaupti santaupas ir laukti ekonomikos nuosmukio, o gal jau yra per vėlu. Pakankamai sudėtinga nustatyti kas bus tas katalizatorius, kuris pradės grandininę reakciją ir lems finansų rinkų griūtį. Dar sudėtingiau yra nuspėti laikotarpį kai viskas prasidės. (Plačiau apie tai: Ekonominė teorija: kokios verslo ciklo stadijos išskiriamos ir kuo jos pasižymi?)

Paskutiniu verslo ciklo augimo laikotarpiu buvo pakankamai daug įvykių, kurie vertė investuotojus nerimauti. Pietų Europos skolų krizė, Graikijos nemokumo problemos, karas Ukrainoje ir kt. Šiuo metu aktualiausios temos yra prekybos karas tarp Kinijos ir JAV bei Brexit. Nors ir kalbama apie galimą susitarimą tarp JAV ir Kinijos, didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos karas negalėjo apsieiti be pasekmių. Vis dažniau kalbama apie JAV ekonomikos augimo sulėtėjimą, o Kinija pranešė apie prognozuojamą ekonomikos augimo sulėtėjimą 2019 m. (Plačiau apie tai: Finansų rinkų apžvalga (2019 sausis))

Finansų rinkų analizei galima panaudoti pakankamai daug įvairių metodų ir rodiklių, kurie padeda numatyti tendencijas, įvertinti esamą situaciją rinkose. Šiame straipsnyje didžiausias dėmesys bus skiriamas įsiskolinimo lygiui finansų rinkose. Didelis sverto naudojimas skatina investuotojus ne tik prisiimti didesnę riziką, bet kartu neracionalius ir staigius finansų rinkų pokyčius. Pirmiausiai verta apžvelgti situaciją akcijų rinkoje.

Akcijos

Nepaisant nesėkmingos 2018 m. pabaigos, nuo 2009 m. pasiektų žemumų didžiąsias JAV įmones apimančio S&P 500 indekso vertė paaugo apie 380 proc., mažos kapitalizacijos įmonių indekso Russell 2000 vertė paaugo apie 404 proc., technologijų sektorių atspindinčio indekso NASDAQ Composite vertė paaugo apie 550 proc. Tikintis tolimesnio finansų rinkų augimo yra svarbu įsivertinti, kiek toks augimas buvo tvarus ir kas jį lėmė.

2008 m. prasidėjus finansų krizei centriniai bankai pradėjo ekonomikos skatinimą mažindami palūkanas, o vėliau vykdydami kiekybinį ekonomikos skatinimą, taip supirkdami iš rinkos finansinį turtą. JAV vykdant kiekybinį ekonomikos skatinimą buvo superkamos obligacijos, tokiu atveju didėjo obligacijų paklausa, kilo kainos, mažėjo pajamingumas. Investuotojams ieškant didesnės grąžos, jie atsigręžė į akcijas. Galima daryti išvadą, kad S&P 500 indekso ir Fed balanso pokytis yra glaudžiai susiję. Sustabdžius aktyvų rinkoje supirkimą, sustojo ir pagrindinio JAV indekso vertės augimas. Indekso vertė sparčiau pradėjo augti tik 2016 m. antroje pusėje, kai JAV prezidentu buvo išrinktas Donald Trump. Tačiau akcijų indeksų vertes aukštyn kėlė ne tik naujai išrinkto prezidento pažadai ir vykdomos reformos.

Centriniams bankams vykdant aktyvų supirkimą laisvų lėšų atliko ne tik investuotojams, tačiau ir įmonėms, kurios savo rezervus buvo investavę į finansinį turtą. Taigi, mažėjant galimybių investuoti ir uždirbti grąžą, didėjant pelnams, įmonės pradėjo vykdyti aktyvią savų akcijų supirkimo ir dividendų mokėjimo programą, taip grąžinant lėšas investuotojams. Vykdant akcijų supirkimo programą, supirktos akcijos yra naikinamos, šis veiksmas lemia mažėjantį įmonės akcijų skaičių, didėjantį pelną tenkantį akcijai, o tai savo ruožtu didina akcijų kainas. Augantys dividendai ir didėjantis akcijų supirkimo mastas prisidėjo prie tolimesnio akcijų indeksų augimo. 2018 m. JAV įmonės dar labiau padidino šią programą ir akcijų supirkimui bei dividendams skyrė daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių, kai kriziniais 2008 – 2009 m., kasmet dividendams ir akcijų supirkimui buvo skirta po mažiau nei 250 mlrd. JAV dolerių kasmet.

Besitęsianti bulių rinka, auganti ekonomika, skatina investuotojus naudoti svertą ir taip padidinti investicinę grąžą. Tam puikias galimybes sudarė centriniai bankai, kurie sumažino palūkanas iki 0,0 proc. Dot-com burbulo ir nekilnojamojo turto burbulo metu investuotojų skola piką pasiekė ties ~2,7 proc. nuo BVP. Tačiau dėka ekonomikos skatinimo investuotojų skola 2,5 – 3,0 proc. ribose svyruoja jau 4 metai. Galima daryti prielaidą, kad centrinių bankų vykdomas kiekybinis ekonomikos skatinimas lėmė bulių rinkos pradžią, o jam pasibaigus, tačiau esant galimybei pigiai pasiskolinti, investuotojai aktyviai skolindamiesi pratęsė šią bulių rinką.

NYSE akcijų biržos duomenimis investuotojų sąskaitų balansas keičiasi priklausomai nuo verslo ciklo stadijos. Tai patvirtina prielaidas, kad augant akcijų indeksams, didėja investuotojų poreikis prisiimti didesnę riziką, taip pasiekiant didesnę grąžą. Tačiau paskutiniu akcijų indeksų augimo laikotarpiu investuotojų sąskaitų balansas yra daugiau nei tris kartus didesnis nei buvo Dot-com burbulo metu. Verta prisiminti, kad Dot-com burbulas kilo dėl neracionalaus investuotojų požiūrio į IT sektoriaus perspektyvas. 2008 m. investuotojų neigiami balansai nebuvo tokie dideli ir reikšmingi, nes krizė kilo iš nekilnojamojo turto rinkos ir juo dengtų finansinių instrumentų. 2018 m. pabaigoje įvykęs išpardavimas akcijų rinkoje parodo, kaip greitai keičiasi investuotojų skolų lygis. Mažėjančios skolos parodo tai, kad investuotojai parduodami akcijas, dengia įsipareigojimus kredito įstaigoms, taip skatindami didesnį akcijų išpardavimą rinkoje.

Investuotojų perdėtą optimizmą atspindi ne tik skolinimosi mastai, tačiau ir prisiimama rizika. Individualių investuotojų portfeliuose ženklią dalį sudaro akcijos, o grynųjų pinigų rezervai yra rizikingai maži. Tai verčia susimąstyti, nes smulkieji investuotojai vieni iš paskutiniųjų pasitraukia iš bulių rinkos. Nesunku nuspėti, kokios bus didelio sverto naudojimo, mažų rezervų turėjimo pasekmės verslo ciklo pabaigoje.

Didelis optimizmas, pigūs pinigai, ekonomikos augimas suformavo situaciją, kai šiandieninės akcijų rinkos pakilo į antra vietą istorijoje, vertinant S&P 500 indekso santykinį brangumą Shiller P/E rodikliu. Atsižvelgiant į šį rodiklį JAV akcijų rinka yra labiau pervertinta, nei buvo 1929 m., kai po finansų rinkų griūties prasidėjo didžioji depresija. Esant tokiam ekstremaliam pervertinimui, sudėtinga pozityviai žvelgti į akcijų rinkos perspektyvas, net jeigu jos ir bandytų pasiekti Dot-com burbulo metu vyravusius pervertinimo lygius. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Obligacijos

Vienas iš plačiausiai naudojamų rodiklių numatyti recesijas yra JAV 10 m. ir 2 m. obligacijų pajamingumų skirtumas. Išaugusios trumpo laikotarpio palūkanos signalizuoja apie didėjančią riziką trumpuoju laikotarpiu ir investuotojų nerimą. Palūkanų normų skirtumo perėjimas į neigiamą reikšmę įspėdavo apie artėjančią recesiją JAV ekonomikoje. Šiuo metu šis rodiklis nusistovėjęs ties 0,18 proc. riba, todėl svarbu stebėti šio rodiklio tendencijas.

Centrinių bankų vykdoma monetarinė politika suteikė galimybę įmonės didinti savo skolas ir palyginti pigiai pasiskolinti. Tačiau didelis skolinimasis turi ir pasekmių. Ne visos paskolos yra efektyvios ir gali būti grąžintos. Reitingų agentūros Moddy‘s duomenimis žemiausią investicinį reitingą (Baa 3) turinčių JAV įmonių obligacijų rinkos apimtis 2018 m. pabaigoje sudarė 56,8 proc. visos šiukšlinių obligacijų rinkos. Palyginimui Baa 3 reitingo obligacijų ir aukšto pajamingumo obligacijų santykis prieš 2008 m. finansų krizę siekė 32,5 proc., prieš 2001 recesiją siekė 36,9 proc., prieš 1990 – 1991 nuosmukį siekė 22,2 proc.

Toks aukštas žemiausią investicinį reitingą turinčių obligacijų augimas neturėtų stebinti. Šiame JAV ekonomikos augimo cikle, didžiausiu augimu būtent ir pasižymėjo Baa 3 reitingo obligacijos. Žemesnis nei šis reitingas yra suteikiamas spekuliacinio tipo arba aukšto pajamingumo obligacijoms, kurios dažnai pripažįstamos kaip „šiukšlinės“ obligacijos. Akivaizdu, kad išaugus palūkanų normoms ir pradėjus lėtėti ekonomikai, dalis Baa 3 reitingą turinčių obligacijų leidėjų susidurs su problemomis, kas lems šių obligacijų reitingo mažėjimą. Obligacijoms suteikus spekuliacinio tipo reitingus, dauguma institucinių investuotojų bus priversti atsisakyti turimų obligacijų ir jas parduoti rinkoje. (Plačiau apie tai: Aukšto pajamingumo obligacijos)

Nekilnojamasis turtas

Nekilnojamojo turto rinka yra stipriai susijusi su kredito rinka. Augančios nekilnojamojo turto kainos, suteikia žmonėms saugumo pojūtį bei galimybes daugiau skolintis, įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Didesnis įsiskolinimas skatina didesnį vartojimą, tiek perkant nekilnojamąjį turtą, tiek jį įrengiant, tiek išleidžiant gautą paskolą kitoms reikmėms. Apie 70 proc. JAV bendrojo vidaus produkto sudaro vartojimo išlaidos. Taigi 10 proc. korekcija nekilnojamojo turto rinkoje JAV ekonomiką paveiks daug stipriau, nei 20 proc. pokytis akcijų rinkoje.

S&P Case–Shiller Home Price indeksas atspindi gyvenamųjų namų kainų pokyčius JAV. Nuo pasiekto dugno 2012 m., JAV gyvenamųjų namų kainos pakilo apie 52 proc. Anot R. Shiller, tai trečias pagal dydį gyvenamųjų namų kainų augimas per paskutinį šimtmetį. Didesniu namų kainų augimu pasižymėjo tik 1942 – 1947 m. laikotarpis, bei 1997 – 2006 m. laikotarpis. Paskutinį pusmetį JAV nekilnojamojo turto rinkoje pastebimas kainų augimo sustojimas. Šį stabtelėjimą sudėtinga vertinti tik kaip eilinį nedidelį kainų sumažėjimą bendrame augimo trende. Dėl padidėjusių palūkanų normų 2018 m. namų mėnesiniai pardavimai smuko iki 10 proc., lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, o metų pabaigoje nuosmukis buvo didžiausias. Galima daryti prielaidas, kad JAV vyriausybės darbo sustabdymas 2019 m. pradžioje tikrai nepadės atsigauti nekilnojamojo turto rinkai.

Apibendrinimas

Užsitęsus ekonomikos augimo ciklui ir vis dažniau ekonomistams bei analitikams kalbant apie galimą recesiją, svarbu įvertinti ne tik kokia yra tikimybė, kad kils recesija, tačiau ir jos galimas pasekmes. Skolintos lėšos ne tik suteikia galimybę uždirbti, tačiau ir padidina patiriamų nuostolių dydį bei svyravimus finansų rinkose. Šiuo metu investuotojai yra pakankamai neracionalūs ir verslo ciklo pabaigoje didžiąją dalį savo lėšų yra investavę akcijų rinkoje bei turi istoriškai mažus rezervus, kuriuos būtų galima protingai investuoti didesnės korekcijos atveju. Vis daugiau pasirodo pranešimų, kad didieji fondų valdytojai perkelia savo lėšas iš akcijų rinkų į saugesnius aktyvus. Taigi galbūt verta susimąstyti ir pasinaudoti pinigų sekimo (angl. follow the money) strategija.

Esant žemoms palūkanų normoms neracionaliai dideliu augimu pasižymėjo įmonių obligacijų rinka, kurios investicinis reitingas yra pats žemiausias. Paaugus palūkanų normoms, įmonėms bus sudėtinga vykdyti įsipareigojimus, tokiu atveju jų obligacijų reitingas taps „šiukšlinis“ ir įmonėms bus sudėtinga refinansuoti savo skolas. Tuo pačiu įmonių įsipareigojimų nevykdymas neigiamai paveiks ir jų akcijų kainas.

Finansų rinkose yra susiformavęs didžiulis kredito burbulas, kuris yra palaikomas tik skatinančios monetarinės politikos. Tik laiko klausimas, kiek centriniai bankai pajėgs suvaldyti situaciją ir tęs skatinančią monetarinę politiką. Nepaliaujamai augantis skolų lygis, daro situaciją vis labiau įtemptą. 2018 m. JAV centrinio banko palūkanų normų didinimas, JAV ir Kinijos prekybos karas ir kiti netinkami sprendimai ir politikų veiksmai lėmė, kad pagrindiniai pasaulio indeksai per 3 – 4 mėnesių laikotarpį pateko į meškų rinką. Taigi, finansų rinkose situacija yra pakankamai įtempta, o augantis kredito burbulas verčia labai atsargiai vertinti investavimo galimybes akcijų rinkoje.

2018 metai jau pasibaigė, todėl yra labai gera proga įsivertinti, kokios turto klasės investuotojams praėjusiais metais būtų sugeneravusios daugiausiai pelno, bei kur investuojant buvo galima patirti didžiausius nuostolius.

Taip pat, kaip ir kiekvienais metais pabandysime pateikti įdomiausias įvairių finansų rinkos ekspertų įžvalgas bei prognozes 2019 metams, bei pažvelgsime, kaip jiems sekėsi (ar nesisekė) prognozuoti 2018-ųjų metų svarbiausius finansų rinkų pokyčius.

2018 metų lyderiai

Pažvelgus į žemiau pateiktą grafiką galima būtų drąsiai konstatuoti, kad 2018 metai buvo labiau neigiami – didžioji dalis analizuojamų pagrindinių turto klasių sugeneravo neigiamą grąžą.

Kaip galima pastebėti iš pateikto grafiko, didžiausius nuostolius iš mūsų analizuojamų 8 pagrindinių turto klasių praėjusiais metais patyrė besivystančių rinkų akcijos (-14.8%) ir Europos-Azijos akcijos (-14.7%). Įdomu tai, kad būtent šios dvi turto klasės 2017 metais pademonstravo pačius geriausius rezultatus. Taigi, šioje vietoje būtų galima prisiminti posakį: „Kas daug kyla, tas anksčiau ar vėliau daug ir nukrenta“.

Tuo tarpu praėjusius metus vertinant iš pozityvios pusės matome, kad teigiamą grąžą sugeneravo tik dvi turto klasės ir kas ganėtinai įdomu, abi jos susijusios su JAV rinka: JAV doleris (+5.9%) ir JAV obligacijos (+1.0%).

Kokie veiksniai turėjo daugiausiai įtakos?

Žvelgiant į šiuos metus iš ekonominės perspektyvos galima būtų teigti, kad tai buvo ekonomikos augimo metai. Taigi kyla natūralus klausimas, kas galėjo paskatinti tokius sąlyginai prastus finansų rinkų rezultatus?

Šioje vietoje būtų galima įvardinti kelias priežastis: ekonomines bei politines.

Visų pirma tai šiek tiek daugiau nei buvo tikimasi kilusios JAV bazinės palūkanų normos. Praėjusių metų pabaigoje rinka tikėjosi, kad JAV centrinis bankas bazines palūkanų normas pakels 2 – 3 kartus, tačiau jos buvo pakeltos 4 kartas. Labiau nei tikėtasi kilusios palūkanų normos turėjo teigiamą impulsą JAV doleriui, kuris kaip minėjau šiais metais pabrango +5.9%.

Labiau nei tikėtasi kilusios bazinės palūkanos taip pat teigiamai veikė obligacijų pajamingumus (neigiamai veikė jų kainas). Kaip pavyzdžiui JAV 3 mėnesių trukmės obligacijų pajamingumas nuo metų pradžioje buvusio 1.36% pakilo iki 2.30%, o tarkime JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas nuo metų pradžioje buvusio 2.41% pakilo iki 2.69% (vienu metu JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas buvo viršijęs psichologiškai svarbią 3.0% ribą).

Šioje vietoje palietėme vieną, pastaruoju metu ypač daug aptarinėjamą temą – galimą palūkanų normų inversiją, t.y. situacija, kai trumpo laikotarpio (tarkime 3 mėnesių) JAV valstybinių obligacijų pajamingumas viršija ilgo laikotarpio (kaip pavyzdžiui 10 metų trukmės) pajamingumą. Tokia situacija per pastaruosius 50 metų signalizuodavo apie artėjančią recesiją. Kaip matome, 2018 metais skirtumas tarp trumpo ir ilgo termino obligacijų pajamingumų akivaizdžiai susitraukė ir jei šiais metais JAV centrinis bankas ir toliau kels bazines palūkanų normas (rinka prognozuoja bent vieną palūkanų normų pakėlimą), tai „palūkanų normų inversija“ tampa vis realesnė grėsmė.

Antra priežastis būtų politinė – jau ne kartą aptartas prekybos karas tarp JAV ir Kinijos, kurį realiai pradėjo dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Ši situacija į rinkas įnešė ganėtinai daug nežinomybės ir nervingumo, kas galiausiai peraugo į daugumos akcijų kainų padidėjusius svyravimus bei jų korekciją (metų pradžioje daugumos rinkų akcijų kainos buvo pasiekusios po-krizines aukštumas).

Taigi, ar pasiteisino 2018 metų prognozės?

Apibendrintai būtų galima teigti, kad 2017 metų pabaigoje įvairių investavimo strategų bei ekonomikos guru konsensusas buvo toks, kad 2018 metais pasaulio ekonomika toliau augs, infliacija išliks panašiame lygyje, JAV bazinės palūkanos bus keliamos, verslas generuos pelną, o akcijų kainos kils.

Galima būtų drąsiai teigti, kad daugumos požiūris į šiuos metus buvo teisingas. Pasaulio ekonomikos augimo bei infliacijos tempai faktiškai buvo tokie, kokius prognozavo TVF. JAV bazinės palūkanų normos buvo pakeltos, netgi JAV akcijų pelnų augimas gerokai viršijo strategų prognozes (daugiausiai dėl sumažintų mokesčių įmonėms).

Tačiau nepaisant tokių gerų ekonominių bei finansinių rodiklių, JAV bei kitų regionų akcijų kainos per 2018 metus pasikoregavo, o tai reiškia kad absoliuti dauguma investavimo „guru“ ganėtinai smarkiai apsiriko prognozuodami JAV akcijų kainų kryptį. 2017 metų pabaigoje dauguma strategų tikėjosi, kad 2018 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 2855 punktų ribą arba kitaip tariant per 2018 metus pabrangs +6.1%. Kaip jau žinome, per 2018 metus JAV akcijos patyrė -4.6% nuostolį (tai buvo pirmi nuostolingi metai nuo 2008 metų krizės).
(Plačiau apie tai: Kur investuoti 2018 metais?)

Taigi, nors finansų guru daugumą rodiklių nuspėjo ganėtinai tiksliai, tačiau investuotojams vienos svarbiausių turto klasių – akcijų, krypties nepataikė. Todėl šioje vietoje tiesiog galima dar kartą priminti, kad net jei ir sugebėsite teisingai nuspėti ekonomikos ir pelnų augimą, palūkanų pokyčius ir pan., tai dar visiškai nereiškia, kad pataikysite atspėti ir akcijų kainų kryptį. Pasaulio finansų rinkas taip pat įtakoja ir lūkesčiai, investuotojų psichologija bei įvairiausi netikėtumai, kuriuos prognozuoti yra praktiškai neįmanoma.

Kas 2019 metais laukia pasaulio ekonomikos?

Na o dabar pereikime prie 2019 metų prognozių ir pradėkime nuo ekonomikos, t.y. pažvelkime, kokį augimą tiek viso pasaulio, tiek ir atskirų regionų ekonomikoms prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Taigi, 2019 metais TVF prognozuoja, kad viso pasaulio ekonomikos augimas išliks toks pats kaip ir šiais metais (+3.7%). Didžiąją dalį pasaulio ekonomikos augimo sudarys besivystančių rinkų ekonomikų augimas (+4.7%), kai tuo tarpu išsivysčiusių šalių ekonomikos turėtų augti vos +2.1% (2018 metų augimas +2.4%). Kaip matome, viena pagrindinių institucijų pasaulio ekonomikai prognozuoja tolimesnį augimo trendą, tačiau bloga žinia yra ta, kad išsivysčiusio pasaulio augimo tempas po truputi lėtėja, o ypač ženklus sulėtėjimas prognozuojamas didžiausiai pasaulio ekonomikai – JAV (nuo +2.9% 2018 metais iki +2.5% 2019 metais). Būtent pastarasis faktorius daugumai investuotojų šiuo metu ir kelia didžiausią susirūpinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomikai yra prognozuojamas tolimesnis ekonomikos augimas, labai tikėtina, kad infliacija neturėtų mažėti. Pagal TVF prognozes 2019 metais išsivysčiusių šalių infliacijos tempas turėtų siekti 1.9%, tuo tarpu besivystančių rinkų infliacijos tempas – 5.2%.

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma pasaulio ir toliau išlaikys ekonomikos augimo tempą, labai tikėtina kad bus stabdomos ekonomikos skatinimo programos (Europoje, Japonijoje ir pan.) bei toliau keliamos bazinės palūkanų normos (JAV). Kaip pavyzdžiui, remiantis CME FedWatch įrankiu galime matyti, kad šiuo metu yra maždaug 20% tikimybė, kad iki 2019 metų pabaigos JAV bazinė palūkanų norma bus pakelta bent 1 kartą iki 2.75% ribos (šiuo metu yra 2.50%). Tačiau net ir esant tokiam scenarijui kol kas dar negalime tikėtis palūkanų normų inversijos.

Ką akcijoms prognozuoja finansų guru?

Kokius gi akcijų kainų pokyčius kitiems metams prognozuoja tie patys finansų rinkų ekspertai? Žvelgiant į 8 bankų (BMO, UBS, Deutsch Bank, Credit Suisse, Morgan Stanley, Citigroup, Bank of America, Goldman Sachs ir Barclays) strategų prognozes galima pastebėti, kad šiais metais visi jie toliau prognozuoja teigiamą grąžą, tačiau bendras požiūris į tai, kaip viskas klostysis gana stipriai skirias.

Šių bankų investicijų strategai tikisi, kad 2019 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 3078 punktų ribą, arba kitaip tariant nuo 2018 metų pabaigos lygio (2507 punktų) pakils maždaug +23% (plius dividendai). Šioje vietoje reikėtų pastebėti, kad tokio banko kaip Morgan Stanley strategas prognozuoja vos +9.7% augimą, tuo tarpu Credit Suisse net +33.6% (nemaža dalis tokio didelio augimo yra dėl to, kad prognozės buvo daromos dar prieš gruodžio mėnesio korekciją).

Kadangi šiais metais pastebimas ypač didelis nuomonių išsiskyrimas, pabandysime išsiaiškinti, kas tą galėjo nulemti. Žvelgiant į investavimo strategų prognozuojamą pelno augimą matome, kad praktiškai visi jie piešia labai panašų scenarijų, t.y. kad po ypač pelningų 2018 metų, kiti metai JAV įmonėms bus nors ir „kuklesni“, tačiau pelningi.

Tai reiškia, kad jų lūkesčius dėl akcijų kainų trajektorijos nulemia kiti veiksniai. Vieni teigia, kad didėjančios palūkanų normos, griežtesnės finansinės sąlygos, lėtėjantis ekonomikos augimas, potencialiai didėjantys tarifai ir pan. artimiausiu metu kels spaudimą įmonių pelnams bei akcijų kainoms. Šie veiksniai toliau išlaikys aukštą investuotojų nervingumo lygį. Prie neigiamų akcijoms veiksnių daug kas prideda ir tai, kad pinigai arba ypač trumpo termino (tarkime 1 metų) trukmės valstybinės obligacijos tampa vis patrauklesne investicija, lyginant su JAV akcijomis (pastarųjų dividendinis pajamingumas yra mažesnis nei 1 metų trukmės obligacijų palūkanos). Netgi tokie stambūs bankai kaip Goldman Sachs ir JP Morgan savo klientams šiuo metu rekomenduoja pasididinti pinigų kiekį akcijų sąskaita.

Tuo tarpu kiti teigia, kad po šiais metais įvykusios akcijų kainų korekcijos (vien gruodžio mėnesį akcijų indeksai smuko 3 – 9%), akcijų įverčiai sugrįžo prie „normos“ ir kad toliau stebėsime normalų augimą. Jie sutinka, kad palūkanų didėjimas ir ekonomikos augimo tempų lėtėjimas yra realios grėsmės, tačiau teigia, kad šios grėsmės jau yra įskaičiuotos į akcijų kainas. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Apibendrinimas

Na ir galiausiai pabandysime viską apibendrinti. Kaip jau matėme, dauguma ekspertų ir toliau prognozuoja pasaulio ekonomikos augimą, tačiau taip pat sutaria, kad pavyzdžiui JAV ekonomikos laukia augimo sulėtėjimas. Taip pat praktiškai visi sutinka, kad bazinės palūkanų normos JAV ir toliau didės, tuo tarpu kitų šalių (Europos, Japonijos ir pan.) centriniai po truputi stabdys ekonomikos skatinimo programas ir galiausiai jas pabaigs.

Tai reikš palūkanų normų didėjimą, kas iš principo turėtų neigiamai įtakoti obligacijų kainas. Tai taip pat gali paskatinti investuotojus perkainoti rizikingą turtą (akcijas, nekilnojamą turtą, aukšto pajamingumo obligacijas) nes išaugs reikalaujama rizikos premija. Lėtėjantis ekonomikos augimas, prekybos karai, kylančios palūkanų normos iš principo turėtų kelti spaudimą akcijų kainoms, tačiau ar artimiausiu metu pasaulio akcijos pereis į vadinamą „meškų“ rinką, ar pasaulio ekonomika pereis į recesiją kol kas sunku pasakyti. Drąsiausi, arba pesimistiškiausiai nusiteikę strategai užsimena, kad tai mūsų gali laukti 2020 metais.

JAV akcijų indeksams fiksuojant vis naujus rekordus, akcijų santykinį brangumą parodantis Shiller P/E rodiklis nuo 2017 m. spalio mėn. iki metų pabaigos pakilo 6,69 proc., kai tuo tarpu investuotojų optimizmą parodantis VIX indeksas tuo pačiu laikotarpiu toliau pratęsė mažėjimo tendenciją ir sumažėjo 6,6 proc. Taigi akcijų rinkoje toliau vyrauja optimizmu persmelktas, ramus augimas. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Obligacijų rinkoje žemos palūkanų normos išsėmė grąžos galimybes, kai grąža pasiekiama dėl obligacijų verčių pokyčių. Šiuo atveju situacija netgi priešinga. Centriniams bankams didinant palūkanų normas, mažės obligacijų vertės, todėl lieka vienintelė galimybė uždirbti iš palūkanų normų, tikintis, kad jos sparčiai bus didinamos ir dalinai kompensuos nuostolius dėl obligacijų verčių mažėjimo.

Prekių rinkos iš dalies atrodo tarsi primirštos ir nepasižymi didesniu augimu. Netgi vienas iš populiariausių tauriųjų metalų – auksas, pastaruosius keturis metus svyruoja 1100 – 1300 USD už Trojos unciją ribose, kartais jas nežymiai kirsdamas. O paskutiniais metais jis apsiribojo 1200 – 1300 USD už unciją ribomis. Tokį kintamumo sumažėjimą galėjo lemti ne tik tai, kad centriniams bankams niekaip nepavyksta sukelti norimos infliacijos, bet investuotojų, kartu ir spekuliantų pasitraukimas į labiau brangstančias turto klases, t.y. akcijas ir kriptovaliutas.

Atsižvelgiant į tai, kad skirtingos turto klasės pasižymi didele rizika, tampa svarbūs turto alokacijos sprendimai. Vienas iš žingsnių siekiant tinkamai išskaidyti ir valdyti turimą investicinį portfelį yra finansų rinkų tarpusavio ryšių įvertinimas.

Finansų rinkų teorija

Finansų rinkos pasižymi dideliu glaudumu. Valiutų rinkos veikia prekių rinkas, prekių rinkos veikia akcijų rinkas ir t.t. Nepaisant to, finansų rinkos pasižymi tuo, kad skirtingomis verslo ciklo fazėmis didžiausią grąžą pasiekia skirtingos turto klasės. Klestėjimo laikotarpiu didžiausią grąžą generuoja rizikingos turto klasės. Defliacijos laikotarpiu pelningiausia turto klasė yra obligacijos. Recesijos laikotarpiui geriausia turto klasė yra pinigų rinkos priemonės, o infliacijos laikotarpiu nuo pinigų nuvertėjimo padeda apsisaugoti auksas.

Siekiant efektyviai valdyti investicinį portfelį M. J. Pring pasiūlė idealų teorinį verslo ciklų modelį, kuriame jis suskirstomas į šešias dalis. Kiekvienoje dalyje vyksta pokytis vienoje iš trijų turto klasių – akcijose, obligacijose arba prekėse:

• 1 dalis – pradeda kilti obligacijos (akcijos ir prekės krenta);
• 2 dalis – pradeda kilti akcijos (obligacijos toliau kyla, prekės krenta);
• 3 dalis – pradeda kilti prekės (visos trys rinkos kyla);
• 4 dalis – pradeda kristi obligacijos (akcijos ir prekės toliau kyla);
• 5 dalis – pradeda kristi akcijos (obligacijos toliau krenta, prekės kyla);
• 6 dalis – pradeda kristi prekės (visos trys rinkos krenta).

1 Pav. Finansų rinkų pokyčiai verslo ciklo stadijose

Teoriškai viskas atrodo taip: recesijos metu sumažėja palūkanos ir infliacija, tai lemia obligacijų kainų augimą. Obligacijų kainoms pakilus ir verslo ciklui pasiekus dugną išauga akcijų patrauklumas. Pradėjus augti ekonomikai, siekiama apsisaugoti nuo infliacijos ir investuojama į auksą. Augantis infliacijos spaudimas didina įvairių prekių paklausą, kainas bei palūkanų normas. Didėjant palūkanų normoms svarbu sumažinti obligacijų dalį investiciniame portfelyje. Akcijų kainoms artėjant prie viršūnės, visas investicijas verta nukreipti į prekes ar kitas, nuo infliacijos apdraudžiančias investicijas. Pradėjus kristi visoms finansų rinkoms saugiausia investicija yra pinigai. (Plačiau apie tai: Tarprinkinė analizė – kas tai?)

Prekių rinkos palyginti pigios

2 pav. Finansų rinkų verčių pokyčiai

Čia:

• ACWI – MSCI All Country World Index;
• SPGSCI – S&P GSCI (Goldman Sachs Commodity Index) Total Return Index;
• BNDGLB – Barclays Capital Bond Composite – Global Index;

Siekiant patikrinti teorinį M. J. Pring modelį, 2 pav. pateikiami finansų rinkų verčių pokyčiai. Analizuojamos finansų rinkos atspindi tris pagrindines turto klases: akcijas, obligacijas ir prekes. Analizuojamu laikotarpiu galima išskirti tris ryškius akcijų rinkų ciklus bei penkis akcijų rinkos krypties pasikeitimus. Pirmuoju rinkų krypties pasikeitimo laikotarpiu (1998 – 2000 m.) pirmiausia sustojo obligacijų indekso augimas, tuo metu sparčiai pradėjo kilti prekių kainos, prasidėjo akcijų rinkos korekcija, po kurios sekė prekių rinkos smukimas. Akcijų rinkų dugnas pasiektas 2002 – 2003 m. sankirtoje. Po jo pirmiausia pradėjo kilti obligacijų indeksas, vėliau prekių ir akcijų indeksai. Sekantis rinkų krypties pakeitimo laikotarpis yra 2007 – 2008 m., pirmiausia kryptį pakeitė akcijos, po jų sekė prekės ir obligacijos. Tačiau 2008 – 2009 m., kai rinkos pradėjo augti, pirmiausia pakilo obligacijų indekso vertės, kiek vėliau pradėjo kilti akcijų su prekėmis kainos. 2015 m. buvo stebima obligacijų rinkų konsolidacija, smarki prekių rinkų korekcija bei galimai pasiekta akcijų rinkos viršūnė. Panaši situacija buvo susiklosčiusi 1998 – 2000 m., po kurios sekė prekių ir obligacijų rinkas atspindinčių indeksų augimas bei akcijų rinkų korekcija. Tačiau iki 2017 m. pabaigos prekių rinka nepasižymėjo sparčiu augimu, o akcijų ir obligacijų rinkos toliau kilo.

Šiuo metu susiklostė situacija, kai akcijų indeksai toliau kyla, obligacijų indeksas jau pusantrų metų negali pasiekti naujų aukštumų, o prekių rinkos rodo nežymią augimo pradžią. Verta paminėti, kad paskutinių finansų krizių metu analizuojamas obligacijų indeksas pasižymėjo ne verčių mažėjimu, bet konsolidacija. Apibendrinant, šiuo metu esame ketvirtoje verslo ciklo stadijoje, kai obligacijų rinkos krenta arba yra konsolidacijos būsenoje, o akcijų ir prekių rinkos kyla. Tačiau vertinant akcijų rinkos situaciją, galima teigti, kad esame arti penktosios verslo ciklo stadijos. Tačiau sunku įvertinti kiek tęsis akcijų rinkų augimas ir kiek jis bus racionalus. Verta pabrėžti, kad paskutinių dviejų finansų krizių „išvakarėse“ prekių rinkos pasižymėjo ženklia korekcija ir po jos sekusiu ženkliu augimu.

Rizikos

Nors prekių rinkos atrodo patraukliai, tačiau jos pasižymi specifinėmis rizikomis, dėl kurių tampa sudėtinga identifikuoti, kada galima tikėtis reikšmingo kilimo. Prekių rinkos pasižymi ne tik rinkos rizika, kuri kyla dėl kainų svyravimų, tačiau šiose rinkose vyrauja politinė ir ekonominė rizikos. Šios dvi rizikos yra labai susiję, kadangi politiniai sprendimai lemia valstybių ekonominius interesus. Tokios žaliavos kaip nafta ir dujos yra priklausomos nuo politinių sprendimų. Maistui skirtų prekių kainos priklauso nuo oro sąlygų, ligų ir daugelio kitų sunkiai prognozuojamų veiksnių. Aukso kaina priklauso nuo infliacijos lūkesčių, investuotojų baimių, kadangi į auksą dažnai investuojama siekiant apsisaugoti nuo infliacijos arba padidėjus rizikai finansų rinkose. Taigi prekių rinkas sieja daug skirtingų rizikų, kurias paprastam investuotojui yra sudėtinga identifikuoti, įvertinti ir prognozuoti.

Investavimo galimybės

Investuoti prekių rinkoje galima keletu būdų. Pirmiausiai galima prekes įsigyti fiziškai, tačiau tokiu atveju būtų patiriamos transportavimo, saugojimo rizikos ir išlaidos. Taip pat prekių rinkoje galima investuoti naudojant išvestinius instrumentus. Tačiau tai pakankamai sudėtingi instrumentai, susiję su papildomomis savitomis rizikomis. Trečias būdas yra investavimas į biržoje prekiaujamus fondus (ETF). ETF pirkimas ir pardavimas nesiskiria nuo įmonės akcijų pirkimo ir pardavimo. Be to išpopuliarėjus šiems produktams, investuotojams buvo pasiūlyta įvairiomis strategijomis paremtų ETF. (Plačiau apie tai: Biržoje prekiaujami fondai – ETF)

Investuojant į prekių ETF yra svarbu atsižvelgti į sekamą indeksą ir jo sudėtį. Nuo to priklauso kokių prekių kainų pokyčiai darys didžiausią poveikį investicinio portfelio pokyčiams. Pvz. pasirinktas tarpininkas siūlo tris ETF, kurie atspindi prekių rinkos tendencijas: LYXOR ETF Commodities CRB (CRB), PowerShares DB Commodity Index Tracking Fund (DBC), iShares S&P GSCI Commodity Indexed Trust (GSG). Šie ETF seka skirtingus indeksus, todėl verta paanalizuoti į kokias prekes būtų nukreipiamos investuotos lėšos. CRB ETF sekamo indekso sudėtis: energijos ištekliai (39 proc.), žemės ūkio produkcija (41 proc.), taurieji metalai (7 proc.), pramoniniai metalai (13 proc.). DBC ETF struktūra: energijos ištekliai (55 proc.), žemės ūkio produkcija (22 proc.), pramoniniai metalai (12,5 proc.), taurieji metalai (10 proc.). GSG ETF sekamo indekso sudėtis: energijos ištekliai (72,35 proc.), žemės ūkio produkcija (11,42 proc.), galvijai (6,43 proc.), pramoniniai metalai (7,06 proc.), taurieji metalai (2,74 proc.). Pateikti ETF suteikia skirtingas turto alokacijos galimybes, tačiau visuose ETF didelį svorį turi energijos ištekliai.

Rinkoje į ETF siūloma investuoti tiek eurais, tiek JAV doleriais. Ne nacionalinės valiutos naudojimas padidina riziką ir tenka prisiimti valiutų svyravimo riziką, kuri gali sumažinti arba padidinti grąžą. Smulkiesiems investuotojams siekiant išvengti šios rizikos, dar labiau sumažėja jų investavimo galimybės.

Investuotojai gali ieškoti galimybių investuoti į pavienes prekes. Siūlomi ETF kurie seka naftos, aukso, sidabro, platinos, žemės ūkio produkcijos ir kitų pavienių prekių kainas. Tačiau dar labiau išskaidant investicijas reikalinga papildoma atskirų prekių, o ne visos rinkos analizė.

Apibendrinimas

Finansų teorija teigia, kad artėjant prie verslo ciklo pabaigos, didžiausia galimybė uždirbti slypi prekių rinkose. Paskutinės dvi finansų krizės tik patvirtino šį teiginį. Praėjus 10 metų po ankstesnės bulių rinkos pabaigos, pastaruoju metu daugėja perspėjimų apie verslo ciklo pabaigą ir laukiančią korekciją akcijų rinkoje. Esant tokiai situacijai finansų rinkose svarbu ne tik protingai išnaudoti likusį akcijų rinkos augimo potencialą, atidžiai stebėti finansų rinkas, kartu kuriant pasitraukimo strategiją arba rezervą, skirtą atpigusioms akcijoms įsigyti, bet kartu reikia ieškoti nuvertintų rinkų ir alternatyvių investavimo galimybių. Taip išnaudojant visas verslo ciklų suteikiamas galimybes.

Šio straipsnio tikslas ne prognozuoti, kuri turto klasė geriausiai pasirodys 2018 m., o įvertinti situaciją finansų rinkose. Akcijų augimas gali užsitęsti ir pakankamai sudėtinga prognozuoti, kas gali lemti didesnę akcijų rinkos korekciją. Tuo pačiu prekės gali būti nuvertintos ilgiau nei tikimasi, kartu jos gali pasižymėti didesniais, nei tikimasi, svyravimais, todėl investuojant šioje rinkoje svarbu apsišarvuoti kantrybe. (Plačiau apie tai: Kur investuoti 2018 metais?)

Taip pat, kaip ir kiekvienais metais pabandysime susisteminti, kaip finansų rinkų „guru“ sekėsi (ar nesisekė) prognozuoti šių metų svarbiausius finansų rinkų pokyčius, bei kokias prognozes jie dalina kitiems, t.y. 2018 metams.

2017 metų lyderiai

Pažvelgus į žemiau pateiktą grafiką galima drąsiai konstatuoti, kad 2017 metai buvo ypač pelningi metai – visos pagrindinės turto klasės sugeneravo teigiamą grąžą (išskyrus JAV dolerį). Tačiau šioje vietoje taip pat reikėtų pabrėžti, kad grafike esanti turto klasių grąža yra pateikiama JAV doleriais, taigi Euro zonos investuotojai visų turto klasių grąžą turėtų pakoreguoti atimdami JAV dolerio pokytį, t.y. maždaug tokiu dydžiu sumažindami pateiktą turto klasių grąžą.

Kaip galima pastebėti iš pateikto grafiko, pati pelningiausia turto klasė (iš mūsų analizuojamų 8 pagrindinių turto klasių) buvo besivystančių rinkų akcijos, kurios nuo metų pradžios iki gruodžio 28 dienos pabrango netgi 30%. Kitos dvi pelningiausios investicijos taip pat buvo akcijų rinkoje: Europos-Azijos akcijos (+25%) ir JAV akcijos (+22%). Įvertinus pateiktus visų turto klasių rezultatus galima teigti, kad 2017 metai buvo investavimo į akcijas metai.

Tuo tarpu vertinant kitą rezultatų pusę matome, kad prasčiausiai sekėsi JAV valstybinių obligacijų (+2.2%) ir JAV nekilnojamojo turto (+3.3%)  turto klasėms, kurios nors ir išvengė nuostolių, tačiau kurių prieaugis buvo minimalus.

Įdomiausios 2017 metų prognozės

Kai jau žinome šių metų nugalėtojus bei pralaimėtojus, galime pasiaiškinti, o kaip gi sekėsi finansų rinkų „guru“ su 2017 metų prognozėmis.

Visas 2017 metų prognozes norėtųsi pradėti nuo akcijų, o konkrečiau JAV akcijų prognozių. Praėjusių metų pabaigoje visi Bloomberg naujienų agentūros apklausti Wall Street bankų investicijų strategai į 2017 metus žvelgė optimistiškai ir prognozavo, kad pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 šiuos metus pabaigs ties 2356 punktų riba, arba kitaip tariant neskaičiuojant mokėtinų dividendų per metus pakils +5.2%.

Taigi, kaip matome, nors finansų rinkų „guru“ ir buvo nusiteikę optimistiškai, tačiau optimizmu netryško. Kas tuo metu lėmė tokį jų konservatyvumą? Galima būtų įžvelgti kelias priežastis. Visų pirma tai, kad praėjusių metų pabaigoje JAV akcijos buvo sąlyginai brangios, o tai ilguoju laikotarpiu sąlygoja mažesnę tikėtiną investicijų grąžą bei didina kainų korekcijos tikimybę. Taip pat tuo metu vyravo lūkesčiai, kad JAV palūkanų normos toliau kils, kas iš principo brangins skolinimąsi ir mažins įmonių pelningumą. Na ir galiausiai, buvo tikimasi kad JAV doleris ir toliau brangs, o tai turės neigiamą įtaką JAV bendrovių užsienio pardavimams.

Iš vienos pusės kaip ir galima teigti, kad visi ekspertai pataikė – pagrindinis JAV akcijų indeksas, kaip matėme iš aukščiau pateiktų skaičių, šiais metais sugeneravo teigiamą grąžą. Tačiau vertinant šiek tiek išsamiau matome, kad tas jų pataikymas buvo labai prastas – tas pats indeksas S&P 500 šiuo metu yra ties 2690 punktų riba, arba kitaip tariant nuo metų pradžios pabrango +20.1%. Taigi, nors investicijų strategai ir teisingai numatė JAV akcijų indekso judėjimo kryptį, tačiau jų bendras vertinimas labai reikšmingai nukrypo nuo tikrovės.

Kaip turbūt dauguma jau suprato iš aukščiau pateiktų 2017 metų prognozių prielaidų, nepasiteisino ir kelios kitos susijusios prognozės. Visų pirma dauguma prognozavo tolimesnį JAV dolerio brangimą, arba kitaip tariant euro pigimą. Priminsiu, kad praėjusių metų pabaigoje euro ir JAV dolerio valiutos kursas buvo lygus 1.05. Kaip jau turbūt dauguma žino, šiais metais JAV doleris ne tik kad nepabrango, o gana reikšmingai atpigo (-12.5%) – šiuo metu euro ir JAV dolerio kursas svyruoja ties 1.20 punktų riba.

Na o šis įvykis buvo gana stipriai susijęs su kita nelabai vykusia prognoze – JAV palūkanų normų didėjimu. 2016 metų pabaigoje JAV 10 metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas svyravo ties 2.45%. Dauguma analitikų tikėjosi, kad šiais metais obligacijų pajamingumas toliau stabiliai kils ir metų pabaigoje netgi pasieks 3.0% ribą. Deja, tačiau taip neįvyko. Šiuo metu JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas yra netgi mažesnis negu kad buvo metų pradžioje – 2.42%.

Taigi, bandant apibendrinti investavimo strategų darytas prognozes šiems, t.y. 2017 metams, galima teigti, kad jos buvo nelabai vykusios. Galbūt kaip vieną iš tokių labiau „pavykusių“ prognozių būtų galima įvardinti rekomendaciją didesnę investicijų portfelio dalį paskirti besivystančių rinkų akcijoms. Ši rekomendacija iš esmės buvo aiškinama tuo, kad tiek besivystančių rinkų valiutos, tiek ir besivystančių rinkų įmonių akcijos per pastaruosius 5 metus buvo gana stipriai „nukraujavusios“, o tai reiškia, kad ateityje jų laukė didesnis potencialus uždarbis, negu kad investuojant į sąlyginai brangias JAV akcijas. Džiaugiamės, kad 2017 metų sausio mėnesį vykusio renginio „Periodinė finansų rinkų apžvalga“ metu mes taip pat išskyrėme besivystančių rinkų akcijas (kaip ir kitus du akcijų regionus) kaip vieną potencialiausių investavimo krypčių.

Kur geriausia investuoti 2018 metas?

Na o dabar pereikime prie 2018 metų prognozių ir pradėkime nuo ekonomikos, t.y. pažvelkime kokį augimą tiek viso pasaulio, tiek ir atskirų regionų ekonomikoms prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Taigi, 2018 metais TVF prognozuoja, kad viso pasaulio ekonomikos augimas padidės 0.1% iki +3.8%. Didžiąją dalį pasaulio ekonomikos augimo sudarys besivystančių rinkų ekonomikų augimas (+4.9%), kai tuo tarpu išsivysčiusių šalių ekonomikos turėtų augti vos +2.0%. Taigi, kaip matome viena pagrindinių institucijų pasaulio ekonomikai prognozuoja tolimesnį augimo trendą, netgi su nedidele akceleracija.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomikai yra prognozuojamas tolimesnis ekonomikos augimas, labai tikėtina, kad turėtų didėti ir infliacija. TVF kaip tik tokį scenarijų ir „paišo“. Pagal jų prognozes 2018 metais išsivysčiusių šalių infliacijos tempas turėtų siekti 1.7%, tuo tarpu besivystančių rinkų infliacijos tempas – 4.4%. Su didėjančia infliacija labai tikėtina po truputi matysime ir didėjančias bazines palūkanų normas.

Kaip pavyzdžiui, remiantis CME FedWatch įrankiu galime matyti, kad šiuo metu yra maždaug 70% tikimybė, kad iki 2018 metų pabaigos JAV bazinė palūkanų norma bus pakelta 2 arba 3 kartus iki 1.75 – 2.0% ribos (šiuo metu yra 1.5%). Be abejo, reikėtų suprati, kad jei dėl kažkokių priežasčių JAV ekonomikos augimas pradeda „šlubuoti“ bei yra mažesnis negu kad prognozuojama, arba pavyzdžiui infliacija nedidėja o priešingai mažėja, tokiu atveju bazinių palūkanų kėlimas gali būti nukeltas.

Tuo tarpu iš kitos pusės, jei bazinių palūkanų kėlimas įsibėgėja, greitai galime pamatyti tokią situaciją, kai trumpo laikotarpio (tarkime 3 mėnesių) JAV valstybinių obligacijų pajamingumas priartėja prie ilgo laikotarpio (kaip pavyzdžiui 10 metų trukmės) pajamingumo, o tokia situacija per pastaruosius 50 metų signalizuodavo apie artėjančią recesiją.

Kokios prognozės JAV akcijoms, kurios sudaro puse viso pasaulio akcijų kapitalizacijos?

Na ir galiausiai priėjome prie įdomiausios turto klasės, t.y. akcijų. Kokius gi akcijų kainų pokyčius kitiems metams prognozuoja tie patys finansų rinkų ekspertai? Žvelgiant į 5 stambiausių bankų (BMO, UBS, Deutsch Bank, Credit Suisse ir Morgan Stanley) strategų prognozes galima pastebėti, kad visi jie yra nusiteikę ypač optimistiškai. Šių bankų investicijų strategai tikisi, kad 2018 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 2855 punktų ribą, arba kitaip tariant nuo dabartinio 2690 punktų lygio pakils maždaug +6% (plius dividendai).

Tikrai optimistiškos prognozės!!! Kyla elementarus klausimas “Iš kur?”. Pati pagrindinė tokių optimistiškų prognozių priežastis – tolimesnis įmonių pelnų augimas, kuris prognozuojama kitais metais turėtų siekti maždaug 10%. Taip pat dauguma ekspertų tikisi, kad ilgesnio laikotarpio palūkanos ir toliau išliks nedidelės (iki 2.0%), taip pat daug vilčių yra dedama į mokestinės aplinkos pagerinimą.

Tačiau kad ir kaip gražiai skambėtų šios stambiausių pasaulio bankų strategų prognozės, ne visi yra tokie optimistai. Tarkime žymus ekonomikos bei finansų rinkų istorikas Nial Ferguson, vertindamas dabartinę pasaulio ekonomikos bei pagrindinių turto klasių situaciją, įžvelgia daug panašumų su 2008 metų prieš-kriziniu periodu. Visų pirma jis pamini tai, kad daugelio turto klasių kainos šiuo metu yra pasiekusios visų laikų rekordus, t.y. turtas yra brangus. Tačiau kaip pagrindinį veiksnį, kuris kelia daugiausiai grėsmės, jis įvardino tai, kad baigiasi pasaulio centrinių bankų skatinimo programos (kitaip tariant „medicina“). JAV ir Didžiosios Britanijos centriniai bankai jau kelia bazines palūkanų normas, netrukus Europos centrinis bankas turėtų nutraukti vykdomą kiekybinio skatinimo programą. Būtent besitraukiantis skatinimas arba kitaip tariant griežtėjanti pinigų politika anksčiau ar vėliau turės neigiamos įtakos tiek pasaulio ekonomikai, tiek ir akcijų rinkoms. Savo ganėtinai bauginantį straipsnį Boston Globe jis baigia taip (vertimas iš anglų kalbos): „Nėra dviejų vienodų finansinių krizių. Kita krizė nebus tokia kaip paskutinioji. Tačiau kita krizė bus ir, kadangi finansų rinkų skatinimo programos („medicina“) yra nutraukinėjamos, ta krizė artėja. Šį kartą įsidėmėkite mano žodžius.“

Be abejo, kaip ir visada, paskyrus daugiau laiko, galima gana nesunkiai surasti ir daugiau neigiamų prognozių, kaip pavyzdžiui du garsūs investuotojai Jim Rogers ir Marc Faber visą pasaulį jau ne pirmus metus perspėjinėja apie artėjančią didžiausią visų laikų krizę, per kurią akcijų kainos smuks daugiau nei 50%, o aukso kaina pasieks naujas visų laikų aukštumas. Tačiau jų prognozės neišsipildo pastaruosius kelerius metus, tai klausimas kodėl turėtų išsipildyti kitais metais. (Plačiau apie tai: Finansų gidas: kur vertėtų investuoti 2016-aisiais?)

Apibendrinimas

Paklausite, tai kuriais „guru“ geriau tikėti. Atsakysime – geriau netikėti nei vienais, o mąstyti savo galva, stebėti besikeičiančią finansų rinkų situaciją ir atitinkamai reaguoti į pokyčius. Kaip jau ne kartą yra tekę minėti, visos šios prognozės, kad ir iš kokių protingų ar patyrusių ekspertų lūpų sklistų, galiausiai yra tik spėjimai, o moksliniai tyrimai jau seniai patvirtino, kad tokie spėjimai ilgainiui pridėtinės vertės investuotojams nesukuria. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Taigi, šiandien visų pirma pabandysime atsakyti į kertinį klausimą – kas yra tas „finansinis burbulas“, kaip jis apibūdinamas bei kokiomis charakteristikomis pasižymi. Taip pat pabandysime įvardinti, kokiose rinkose šiuo metu iš tiesų galima įžvelgti besiformuojančius, o gal jau ir susiformavusius burbulus ir kokio dydžio tie burbulai. Na ir galiausiai, kokio burbulo sprogimas turėtų daugiausiai neigiamų padarinių pasaulio ekonomikai.

Finansinio burbulo apibrėžimas

Finansinis ar investicinis burbulas – tai smarkus tam tikro finansinio aktyvo kainos kilimas, kuris gali būti tiek trumpas, tiek ir labai ilgas, tačiau kažkuriuo metu įgauna pagreitį ir baigiasi smukimu iki panašios ribos, vyravusios prieš prasidedant burbului.

Nors kalbant apie finansinius burbulus dažniausiai yra minimi kažkokie nauji ekonominiai, technologiniai ar socialiniai pokyčiai, tačiau pagrindinės finansinių burbulų priežastys dažniausiai yra labiau psichologinės. T.y. tam tikri pokyčiai visų pirma padidina konkretaus turto patrauklumą tarp investuotojų, išaugus jo paklausai natūraliai pradeda kilti kaina, kylant kainai į rinką pradeda plūsti spekuliantai dar kitaip tariant „karšti pinigai“, kuriems to turto nereikia, tačiau jie tikisi uždirbti iš kainos kilimo taip sukurdami dar didesnę paklausą tuo pačiu dar labiau paspartindami kainos kilimą. Turbūt būtų galima drąsiai teigti, kad pagrindinė viso šio proceso varomoji jėga yra žmonių godumas.

Kaip jau supratome, kalbant apie finansinius burbulus galima išskirti du kintamuosius: stipriai kylančias kainas ir investuotojų iracionalumą, kuris finansinio aktyvo kainas pakelia gerokai virš to turto „tikrosios“ vertės. (Plačiau apie tai: Investicinis burbulas)

Ką reiškia „staigus kainos kilimas“?

Per pastaruosius 20 metų pasaulyje sprogo keli ganėtinai dideli burbulai, kurie paveikė praktiškai viso pasaulio ekonomiką: tai 2000 metais sprogęs „Dotcom“ burbulas, 2006 metais sprogęs JAV nekilnojamojo turto burbulas, 2008 metais sprogęs žaliavų kainų burbulas ir pan.

Kaip galima pastebėti iš aukščiau pateikto grafiko, visais paminėtais atvejais per 10 metų iki burbulo sprogimo konkretaus turto kainos pakildavo maždaug 1000%. Taigi, kalbant apie skaičius, kurie galėtų apibūdinti besiformuojantį burbulą galima būtų teigti, kad jei konkretaus finansinio aktyvo kaina per sąlyginai trumpą laikotarpį pabrangsta daugiau nei 1000%, galima sakyti kad formuojasi burbulas.

Be abejo, jei vertintume atskiras investicijas, tai pamatytume gerokai didesnius kainų svyravimus. Kaip pavyzdžiui, Amazon akcijos kaina nuo pirminio viešojo akcijų platinimo (IPO) 1997 metais iki akcijos kainos piko 2000 metais pabrango daugiau nei 6000%! Kas vyko po to? Per kitus 2 metus Amazon akcijos kaina smuko daugiau nei 95% ir dauguma investuotojų prarado didžiąją dalį pinigų.

Įdomiausia yra tai, kad Amazon atvejį dar galima būtų apibūdinti kaip „sėkmingą“, nes ši bendrovė sugebėjo išsikapstyti iš duobės, tuo tarpu kai daugumos IT sektoriaus bendrovių akcijų kainos smuko 99% ar jos tiesiog paskelbė bankrotą.

Kaip įvertinti investuotojų iracionalumą?

Kitas burbulą identifikuojantis faktorius yra iracionalus investuotojų elgesys. Gaila, tačiau priešingai nei vertinant finansinio aktyvo kainų kilimo tempą, įvertinti investuotojų iracionalumą yra gerokai sunkiau. Turbūt labiausiai paplitęs investuotojų iracionalumo bei burbulo formavimosi apibūdinimas yra toks: “Jeigu jau net ir „taksistai“ apie tai kalba, tai tikrai turėtų būti burbulas“.

Kitaip tariant, kai apie investavimą pradeda kalbėti žmonės, apie tai neturintys „žalio“ supratimo, kai jie pradeda aiškinti kodėl tą reikia daryti ir kokį didelį pelną galima uždirbti, tačiau pagrindinė jų investavimo priežastis yra noras greitai ir nesunkiai praturtėti bei nepavėluoti į „nuvažiuojantį traukinį“, labai tikėtina kad jau esame iracionalioje stadijoje. (Plačiau apie tai: Pagrindinės investuotojų emocijos: godumas, baimė ir viltis)

Liūdniausia tai, kad net ir sugebėjus identifikuoti besiformuojantį burbulą tiksliai pasakyti, kada jis sprogs ir kokios bus to sprogimo pasekmės yra labai sudėtinga, o gal net ir neįmanoma. To nepavyko padaryti nei buvusiam JAV centrinio banko vadovui Alan Greenspan, kuris dar 1996 metais, t.y. 4 metais per anksti, rinkos dalyvius perspėjo apie iracionalumą JAV akcijų rinkoje, nei vienam žymiausių pasaulio mokslininkų Isaac Newton, kuris didžiąją dalį savo santaupų prarado 18 amžiaus pradžioje sprogus „South Sea Company“ akcijų kainų burbului. Po šio įvykio garsusis mokslininkas teigė: „Aš galiu apskaičiuoti dangaus kūnų judėjimo greitį, tačiau ne žmonių iracionalumą“.

Kokie burbulai pastebimi šiuo metu?

Pažvelgus į tai, kas šiuo metu vyksta pasaulio ekonomikoje bei finansų rinkose, galima būtų teigti, kad bitkoinas atitinka visus klasikinio burbulo parametrus. Šios kriptovaliutos kaina vien tik nuo šių metų pradžios pakilo maždaug 500%, tuo tarpu per pastaruosius 5 metus kainos augimas siekė daugiau nei 50000%! Tikrai taip, čia nėra klaidos. Vėlgi, prisiminus anksčiau buvusius burbulus bei pažvelgus į aukščiau pateiktą grafiką galima pastebėti, kad šiuo metu bitkoinas gerokai lenkia kitus per istoriją užfiksuotus atvejus.

Taip pat kalbant apie kriptovaliutas turbūt visiems aišku, kad tai yra nauja technologija, kuri iš pradžių turėjo gana daug skeptikų, tačiau pastaruoju metu sulaukia ypač daug dėmesio ir ne maža dalis susidomėjimo kyla ne dėl pačios technologijos, o dėl stipriai kylančių kainų, kurios didina jų paklausą, kas savo ruožtu dar labiau didina kainą.

Bandant atsakyti į klausimą, ar šioje rinkoje veikia racionalūs investuotojai, pasitelksime bitkoinų apyvartos skaičius. Remiantis www.coinmarketcap.com pateikiamais duomenis galima matyti, kad šiuo metu (2017.10.25) bitkoinų kapitalizacija siekia 93,4 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu per parą šios valiutos apyvarta siekia 2,8 mlrd. JAV dolerių. Tai reiškia, kad visas apyvartoje esantis bitkoinų kiekis susiprekiauja per 33 dienas, o tai vienareikšmiškai reiškia karštus pinigus ir didelį spekuliacijos lygį.

Kaip pavyzdžiui pačios didžiausios bendrovės Apple akcijų kapitalizacija šiuo metu siekia 811 mlrd. JAV dolerių (10 kartų daugiau), o per dieną vidutiniškai suprekiaujama 4.5 mlrd. JAV dolerių (tik 1,5 karto daugiau).

Kitos turto klasės

Analizuojant kitas pagrindines turto klases (obligacijas, akcijas, nekilnojamąjį turtą) taip pat galima rasti ne vieną nuomonę bei rodiklį, kad ir šiose rinkose formuojasi burbulai, o pagrindinė to priežastis – ypač žemos palūkanų normos.

Visi žinome, kad šiuo metu palūkanų normos yra pasiekusios istorines žemumas (ypač Europoje). Tai reiškia kelis dalykus. Visų pirma tai, kad obligacijų kainos yra pasiekusios istorines aukštumas ir jei palūkanos pradeda didėti (o anksčiau ar vėliau tai įvyks), daugelio obligacijų kainos patrauks žemyn. Atsižvelgiant į tai, kad pasaulinė obligacijų rinka siekia maždaug 100 trilijonų JAV dolerių, net ir 1% smukusios obligacijų kainos reikštų 1 trilijono JAV dolerių nuostolį investuotojams, o tai maždaug 5 kartus viršytų visos kriptovaliutų rinkos kapitalizaciją.

Žemos palūkanų normos taip pat reiškia didesnes tiek akcijų, tiek ir nekilnojamojo turto kainas. Kodėl? Nes investuotojai ieško didesnio uždarbio galimybių, o tai juos verčia rinktis rizikingesnes investicijas, tai atitinkamai didina tokių investicijų paklausą o tuo pačiu ir kainą.

Tačiau klausimas, ar dabartinę situaciją pasaulinėse obligacijų, akcijų ir nekilnojamojo turto rinkose galima būtų prilyginti tradiciniam burbului? Nei vienos iš paminėtų turto klasių pastarųjų 10 metų kainų pokytis neviršijo 1000%. Taigi, vertinant vien tik pagal šį rodiklį burbulo kaip ir nėra. Taip pat šiose rinkose nėra tiek euforijos, kaip kad buvo nekilnojamojo turto rinkoje 2007 – 2008 metais, ar šiuo metu yra kriptovaliutų rinkoje.

Tačiau paminėtas turto klases vertinant giliau (žvelgiant į konkrečius sektorius, ar konkrečias šalis) galima surasti tam tikrų vietų, kur galimi burbulai yra labiau pastebimi.

Kaip pavyzdžiui, kalbant apie nekilnojamąjį turtą didžiausia burbulų rizika pastebima Kanados, Australijos, Švedijos, Honkongo ar Kalifornijos rinkose. Kalbant apie akcijų rinkas, daugiausiai galvos skausmo sukelia JAV akcijos, kurios pagal tam tikrus rodiklius šiuo metu jau yra brangesnės negu kad buvo prieš 2008 metų krizę ir pan. Kalbant apie obligacijas, didžiausia rizika įžvelgiama Europos aukšto pajamingumo obligacijų segmente (pati rizikingiausia obligacijų kategorija), kuris per pastaruosius metus sulaukė labai daug investicijų ir kur šiuo metu pajamingumas yra labai artimas pajamingumui, kurį galima uždirbti investuojant į JAV 10 metų trukmės valstybines obligacijas.

Taigi, galima būtų drąsiai teigti, kad kalbant apie pagrindines turto klases didžiausia grėsmė yra ne tiek kažkokio burbulo sprogimas, kiek kylančios palūkanų normos. Jei palūkanos pradeda kilti netikėtai ir greitai, greičiausiai matysime didesnę kainų korekciją, tačiau jei viskas vyksta pagal centrinių bankų iškomunikuotą planą, labiau tikėtina kad rimtų sukrėtimų pavyks išvengti.

Apibendrinimas

Nors bitkoinai ir kriptovaliutos šiuo metu ir yra pati karščiausia tema, tačiau ši turto klasė kol kas tikrai nėra tokia reikšminga, kad jos „sprogimas“ sukeltų didelę pasaulinę recesiją. Labiau tikėtina, kad stipriai smukus kriptovaliutų kainoms „susvyruotų“ pasitikėjimas naująja technologija. Tuo tarpu vertinant tuos veiksnius, kurie gali turėti ženklią įtaką pasaulio ekonomikai reikėtų įdėmiai stebėti pasaulio centrinių bankų veiksmus keičiant palūkanų normas, kurios po truputi pradeda judėti į viršų.

Pagrindiniams JAV akcijų indeksams pasiekiant vis naujesnes aukštumas susidaro įspūdis, kad vis daugiau investuotojų ir ne tik, tiki finansų rinkų augimu ir nevertina kylančių rizikų. Neseniai Nobelio premijos laureatas Robert Shiller visiems priminė apie rinkoje susiformavusias sąlygas atsirasti meškų rinkai. Pastaruoju metu JAV rinkoje susiformavo trys neįprastos sąlygos: aukšta rinkos vertė, spartus pelno augimas, mažas rinkos kintamumas. Pasak R. Shiller šios sąlygos susiformavo prieš daugumą iš 13 paskutinių meškų rinkų.

JAV indeksai pasiekė rekordus

Žvelgiant į JAV akcijų rinką susidaro įspūdis, kad visi stengiasi investuoti į akcijas ir jokios pasaulinės problemos jiems nerūpi. Šiuo metu S&P 500 indeksas nuo 2007 m. pasiektų aukštumų pakilo apie 65%, o nuo 2009 m. pasiekto dugno šis indeksas pasistiebė 248%. Tai pakankamai neblogas rezultatas, ypač vertinant su 2000 – 2007 m. ciklu, kai šio indekso vertė praktiškai nepakito.

Po paskutinės finansų krizės siekiant skatinti ekonomiką tiek JAV, tiek visame pasaulyje buvo pradėtos kiekybinio skatinimo programos. Šiuo metu JAV ši programa pristabdyta, mažais žingsniais keliamos palūkanų normos, planuojama mažinti FED balansą. Taigi, jeigu S&P 500 indekso atsigavimą lėmė FED vykdyta programa, kas toliau skatina akcijų kainų augimą?

Ned David Research atliktas tyrimas parodė, kad investuotojai šiuo metu laiko daugiau nei dvigubai mažiau grynųjų pinigų nei 2009 m., o šis rezultatas yra mažiausias nuo 1980 m. Tai reiškia, kad visi beatodairiškai tiki finansų rinkomis ir tiki, kad šiuo metu yra geriausia galimybė investuoti, niekas nenori taupyti ir laikyti pinigus rezerve. Darosi panašu, kad investuotojus yra užvaldęs bandos jausmas, o tai kartu su per dideliu pasitikėjimu savimi sukuria puikią terpę susiformuoti akcijų kainų ir kitiems burbulams.

Paskutinį akcijų rinkų spurtą būtų galima priskirti naujajam JAV prezidentui D. Trump. Į šį prezidentą dedama daug vilčių. Nors kol kas jos nepasiteisino, tačiau daug vilčių dedama į mokesčių reformą, reikalavimų bankams sušvelninimą.

Kol galutinė situacija dėl mokestinių perspektyvų nėra aiški, labiau verta pakalbėti apie istoriją. JAV prezidento išrinkimas yra svarbus pasaulinis įvykis, tiek politiniame, tiek ekonominiame lygmenyje. Paskutinius daugiau nei 20 metų JAV prezidentai buvo renkami dvi kadencijas iš eilės. 8 metai yra pakankamai ilgas laiko tarpas nuveikti ką nors naudingo, todėl svarbu paanalizuoti kas buvo nuveikta ir kokie rezultatai pasiekti.

1993 – 2001 m. JAV prezidentu buvo Bill Clinton. Šio prezidento kadencijos pasekmė Dot-com burbulas ir didžiausia Shiller P/E rodiklio reikšmė 1999 m. pabaigoje.

2001 – 2009 m. JAV prezidentu buvo Goerge W. Bush. Pasekmės – nekilnojamojo turto kainų ir su jomis susijusių išvestinių instrumentų burbulas, viena iš didžiausių finansų krizių.

2009 – 2017 m. JAV prezidentu buvo Barrack Obama. Šiam prezidentui pavyko užbaigti kadenciją ne finansų krizės įkarštyje. Tačiau B. Obamos kadencijos pasekmė galimai besiformuojantis obligacijų ir akcijų kainų burbulas. Tikėtina, kad su naujos krizės pasekmėmis teks susidurti naujai išrinktam prezidentui.

Istorija dažnai kartojasi, o finansų rinkose tai dar labiau pastebima. Ypač tai aktualu dabar, nes ankstesnio verslo ciklo didžiausios S&P 500 indekso vertės buvo užfiksuotos 2007 m. spalio mėn. Lygiai prieš dešimt metų.

JAV akcijos yra santykinai brangios

Ne veltui buvo paminėtas Shiller P/E rodiklis. Šis rodiklis padeda įvertinti santykinį akcijų rinkos brangumą lyginant su 10 metų vidutiniu pelnu. Tai leidžia išvengti įprastam P/E rodikliui būdingų svyravimų ir netikslumų dėl dažnai besikeičiančio pelningumo.

Shiller P/E rodiklis rodo, kad šiuo metu S&P 500 indeksas yra antroje vietoje, pagal brangumą, vertinant daugiau nei 100 metų istoriją. Didžiausia šio rodiklio reikšmė pasiekta 1999 m. pabaigoje, per Dot-com burbulo įkarštį, tokios aukštos reikšmės pasekmė 75 proc. NASDAQ Composite indekso vertės kritimas per nepilnus 3 metus.

Šiuo metu jau trečioji didžiausia Shiller P/E rodiklio reikšmė buvo pasiekta 1929 m. Ši diena vadinama „juoduoju antradieniu“. Neracionalaus rinkos vertinimo pasekmės buvo pakankamai skaudžios: didžioji depresija ir po jos sekęs antrasis pasaulinis karas. Shiller P/E rodiklis yra vienas iš geresnių indikatorių siekiant prognozuoti ilgo laikotarpio akcijų grąžą, todėl svarbu atsižvelgti į jo tendencijas ir reikšmes. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Investuotojai nusiteikę labai optimistiškai

VIX indeksas atspindi investuotojų lūkesčius dėl kainų kintamumo. Maža šio indekso reikšmė parodo, kad investuotojai yra ramūs ir optimistiškai nusiteikę, o didelės reikšmės identifikuoja baimę. Dažniausiai indekso reikšmės išauga korekcijų ir neapibrėžtumo laikotarpiu.

Pastaruosius 5 metus VIX indeksas nepasižymėjo dideliais svyravimais, išskyrus 2015 rugpjūčio mėn. Tačiau čia iš dalies prisidėjo Kinijos akcijų rinkų svyravimai. Per 2015 m. vasarą Kinijos Shanghai Composite indeksas prarado 38 proc. nuo aukščiausios vertės.

Straipsnio rašymo metu VIX indekso vertė siekia 10.15, tai yra mažiausia šio indekso vertė per pastaruosius 20 metų. Be to toliau pastebima VIX indekso mažėjimo tendencija. Tokia šio indekso tendencija parodo didelį optimizmą akcijų rinkų atžvilgiu. O vertinant kitus rodiklius, galbūt net per didelį.

Apibendrinimas

W. Buffett 2017 m. laiške investuotojams priminė, kad maždaug kas dešimtmetį tamsūs debesys uždengia ekonomikos padangę, o iš jų trumpai pradeda lyti auksu. Praėjus 10 metų po ankstesnės bulių rinkos pabaigos, rinkos signalizuoja apie perdėtą optimizmą ir rizikas kylančias dėl per stipriai brangstančių akcijų ar kitų turto klasių. Juk viskas turi pradžią ir pabaigą. Todėl svarbu būti atidiems ir atsargiems formuojant savo investicinį portfelį, o galbūt net pagalvoti apie galimybę palaukti, kol vėl pradės „lyti auksu“. (Plačiau apie tai: Kokių nuostolių reikėtų tikėtis investuojant į akcijas?)

Sveiki mieli skaitytojai. Visų pirma norėčiau pasinaudoti proga ir visus pasveikinti su Naujaisiais metais. Taip pat norėčiau palinkėti, kad šie metai pasaulio ekonomikai bei pagrindinėms turto klasėms nebūtų tokie „audringi“ kaip kad buvo pastarieji. Tačiau kažkodėl nuojauta man kužda, kad šis palinkėjimas gali ir neišsipildyti.

Visi žinome, kad praėję metai buvo kupini „staigmenų“. Tai ir Brexit‘as, ir seimo rinkimai Lietuvoje, tačiau turbūt nei vienas iš praėjusių metų įvykių nebuvo toks svarbus, toks netikėtas, toks daug ką lemiantis, kaip kad Donald Trump pergalė JAV prezidento rinkimuose. Tikėtina, kad būtent šis praėjusių metų įvykis ne tik kad įeis į istorijos vadovėlius, bet ir turės didžiausią įtaką viso pasaulio, o gal net ir Lietuvos, ekonomikai.

Ką tai reiškia? Kokių pokyčių galima tikėtis ateityje? Ar reikėtų kažko bijoti, o gal net ir ruoštis blogiausiam? Visus šiuos klausimus bandysime „išgvildenti“ šiame straipsnyje.

Prieš rinkimus

Visų pirma paanalizuokime, kaip įvairios turto klasės reagavo į artėjančius JAV prezidento rinkimus, kurie įvyko 2016 metų lapkričio 8 dieną.

Kaip galima pastebėti iš pateikto grafiko, per pirmus dešimt 2016 metų mėnesių auksas buvo pati pelningiausia turto klasė (+19.9%), po kurios sekė besivystančių rinkų akcijos (+18.5%) ir žaliavos (+10.3%). Tuo tarpu JAV doleris per analizuojamą laikotarpį sugeneravo nedidelį minusą (-1.2%).

Taip pat iš aukščiau pateitos diagramos galima pastebėti, kad JAV akcijos nors ir buvo pabrangusios, tačiau lyginant su kitomis turto klasėmis, jų rezultatas tikrai nebuvo įspūdingas.

Kitas dalykas, kurį reikėtų akcentuoti, yra tai, kaip įvairios turto klasės reaguodavo, kai būdavo paskelbiami tarkime apklausų rezultatai, kurie parodydavo Donald Trump pirmavimą. Dažniausiai po tokių duomenų akcijų rinkų reakcija būdavo neigiama, tuo tarpu obligacijos kartu su auksu demonstruodavo kainų kilimą.

Būtent dėl tokio rinkų elgesio daug kas prognozavo, jog jeigu kitu JAV prezidentu bus išrinktas Donald Trump, akcijos gali labai staigiai ir labai daug koreguotis, tuo tarpu auksas bus ta „saugi užuovėja“, kurios padidėjus neramumams tikrai reikės.

Trumpas tampa  prezidentu

Įdomiausia tai, kad per pirmas kelias valandas pradėjus skelbti preliminarius rinkimų rezultatams taip ir įvyko. JAV akcijų indeksas S&P 500 kelių valandų bėgyje buvo smukęs daugiau nei 4%, tuo tarpu aukso kaina šoktelėjo kiek daugiau nei 2%. Atrodytų viskas klostėsi pagal planą… tačiau rezultatams vis labiau aiškėjant situacija apsivertė aukštyn kojomis. JAV akcijos per kelias valandas atgavo prarastas pozicijas, JAV obligacijos su auksu perėjo į ganėtinai drastišką kritimą ir pan. Žemiau kaip tik pateikiame tų pačių pagrindinių turto klasių kainų pokyčius nuo prezidento rinkimų dienos iki 2016 metų pabaigos.

Kaip galima pastebėti iš aukščiau pateiktos diagramos, auksas patyrė didžiausius nuostolius (-8.1%), taip pat didelius nuostolius sugeneravo ir JAV obligacijos (-3.9%) su besivystančių rinkų akcijomis (-2.4%) . Tuo tarpu iš kitos pusės daugiausiai brango žaliavos (+7.4%), JAV akcijos (+6.7%) ir JAV nekilnojamas turtas (+6.7%). Ir nors JAV akcijų brangimas praktiškai sutapo su tuo, kuris buvo iki prezidento rinkimų dienos, tačiau reikėtų akcentuoti, kad pastarasis prieaugis buvo sugeneruotas per nepilnus 2 mėnesius.

Kaip galima būtų interpretuoti tokius pagrindinių turto klasių rezultatus? Faktas, kad pirmomis rinkimų valandomis investuotojai labiau vadovavosi emocijomis ir buvo „ištikti šoko“, kad kitu pačios galingiausios pasaulio valstybės vadovu bus žmogus, labiau pagarsėjęs kaip geras „šoumenas“ ar ekstravagantiškas verslininkas, o ne stiprus diplomatas bei politikas.

Tačiau minėtos neigiamos emocijos finansų rinkose ilgai netruko, labai greitai visi pradėjo samprotauti apie tai, kokią įtaką šio naujojo prezidento atėjimas turės ekonomikos augimui, atlyginimų lygiui, išlaidoms ir pan. Dauguma pradėjo koncentruotis į mažesnius mokesčius verslui, didesnes valstybės išlaidas, finansų rinkos dereguliavimą, o tai ilgainiui turėtų teigiamai veikti vartojimą, ekonomikos augimą ir infliaciją.

Visa tai turėjo labai staigią įtaką obligacijų palūkanoms, kurios akimirksniu šoktelėjo nuo 1.7% iki maždaug 2.5%. Drastiškai pasikeitę investuotojų lūkesčiai sukūrė terpę JAV centriniam bankui toliau vykdyti užsibrėžtą bazinių palūkanų kėlimo programą, na o tai savo ruožtu turėjo teigiamą įtaką JAV dolerio kursui, kuris kaip jau matėme kelių mėnesių bėgyje šoktelėjo daugiau nei 4%.

2017 metų prognozės

Dabar aišku, kaip ir kodėl pagrindinės turto klasės reagavo į Donal Trump atėjimą į „Baltuosius rūmus“. Tačiau visa tai, apie ką kalbėjome iki šiol yra praeitis, o praeitis daugumai neįdomi. Taigi, kyla klausimas, ko galima tikėtis šiais 2017 – aisiais metais?

Į šį klausimą mums kaip ir kiekvienais metais, padės atsakyti didžiausių Wall Street bankų investicijų strategai. Sudėjus visų jų prognozes į vieną „krepšelį“ matome, kad absoliučiai visi Bloomberg naujienų agentūros apklausti strategai į 2017 metus žvelgia optimistiškai ir prognozuoja, kad pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 šiuos metus pabaigs ties 2356 punktų riba. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamo indekso reikšmė 2016 metų pabaigoje buvo 2238 punktai, yra prognozuojamas maždaug 5% prieaugis (neskaičiuojant dividendų, kurie papildomai sudarys maždaug 2.0%).

Taigi, kaip matome, nors finansų rinkų „Nagliai Šulijos“ ir yra nusiteikę optimistiškai, tačiau optimizmu netrykšta. Kyla klausimas, kas lemia tokį pagrindinių finansų rinkų guru konservatyvumą?

Galima būtų įžvelgti kelias raudonas vėliavas. Visų pirma, tai sąlyginai brangios JAV akcijos, kas atitinkamai ilguoju laikotarpiu sąlygoja mažesnę tikėtiną investicijų grąžą. Taip pat istoriškai didelės įmonių pelno maržos, kas šiuo metu gali atrodyti teigiamai, tačiau bėgant laikui jos turi tendenciją sugrįžti prie vidurkio, o šį sugrįžimą gali paskatinti kylančios palūkanų normos, dar kitaip tariant brangstantis skolinimasis. Na ir galiausiai brangus ir brangstantis JAV doleris, jei ši tendencija išsilaikys, tai turės neigiamą įtaką ne tik tų įmonių, kurios daug pajamų gauna svetur,  pelno eilutei, bet ir visam JAV ekonomikos augimui. (Plačiau apie tai: Kur investuoti 2017 metais?)

Be abejo, jau ne kartą rašėme, kad aklai pasitikėti analitikų prognozėmis nereikėtų (o gal tiksliau jomis iš viso nereikėtų tikėti), tačiau faktas tas, kad šiuo metu JAV akcijų rinka yra pasiekusi visų laikų maksimumą, yra sąlyginai brangi, o naujasis prezidentas, bent jau kol kas, labai daug pasitikėjimo, stabilumo ir optimizmo nežada.

Jei ateitis parodys, kad populistiniai pažadai ir liks tik pažadais – tikrai turėtume išvysti dar daugiau pagrindinių turto klasių kainų svyravimų. Tačiau jei naujasis prezidentas suformuos rimtą komandą, kuri darys realius darbus, gali būti kad jiems iš tiesų pavyks įgyvendinti savo šūkį – padaryti Ameriką ir vėl galingą (angl. Make America Great Again).

Neskubėkite ir nusiraminkite, ne viskas taip paprasta. Kadangi įvairiausi atsitiktiniai veiksniai ir sunkiai nuspėjamas žmogiškasis faktorius pasaulyje nulemia didžiąją dalį procesų, finansų rinkų prognozavimas yra pridėtinės vertės negeneruojantis užsiėmimas. Užuot spėliojus geriausia yra būti ilgalaikiu ir pasyviu investuotoju, kuris turi susidaręs itin plačiai diversifikuotą investicijų portfelį. Jeigu investuojate į akcijas – paprasčiausiai pirkite ir laikykite pasaulio akcijų krepšelį atkartojantį indeksinį fondą. Remiantis tyrimais, tokiu būdu savo grąža ilgoje distancijoje aplenksite didžiąją dalį investuotojų. (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Vis dėlto, efektyvus investavimas, kaip ir sveika gyvensena, yra nuobodus reikalas. Daugeliui investuotojų toks itin plačiai išskaitytas portfelis atrodo „neįdomiai“ ar „stokojantis potencialo“. Taigi kur randasi tas potencialas?

Čia į pagalbą galime pasitelkti CAPE rodiklį (angl. Cyclically adjusted PE ratio). Jis, kaip atspirties taškas dažnai naudojamas įmonių potencialui vertinti. CAPE rodiklis iš esmės ima santykį tarp bendrovės akcijos rinkos kainos ir vienai akcijai tenkančio pelno, na ir galima būtų teigti, kad šis rodiklis bendrai parodo, kiek metų reikėtų laukti esant dabartinei situacijai, kad padaryta investicija atsipirktų. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Iš aukščiau pateikto paveikslo, matome, jog šiuo metu CAPE analizė geriausią grąžos potencialą žada Rusijai, Turkijai ir Lenkijai. Be abejo, didesnė tikėtina grąža gaunama su didesne rizika (angl. Volatility), todėl silpnesnių nervų investuotojams labiau patartina žvalgytis ne į konkrečią šalį, bet į bendrą besivystančių rinkų krepšelį sekančius indeksinius biržoje prekiaujamus fondus. Reikia pastebėti ir tai, jog pagal CAPE rodiklio statistiką, beveik 10% pelningumas šviečiasi ir Italijos bei Ispanijos akcijų rinkose.

Reziumuojant galima sakyti, jog JAV ekonomika atrodo stipriausiai, tačiau ir akcijos čia pastaruosius kelis metus brango daugiausiai, todėl investicinis potencialas atrodo kiek ribotas. Tuo tarpu Europa atrodo patraukliau ir su gerokai atpigusiu euru senojo žemyno įmonėms artimiausiais metais kelti savo pelningumą turėtų būti kiek lengviau, tarp kurių Italijos ir Ispanijos akcijos atrodo „pigiausiai“.

Galiausiai, besivystančios rinkos pastaruosius 5 metus išgyveno sunkų periodą ir dėl itin smarkiai atpigusių akcijų bei valiutų, fundamentalūs rodikliai čia atrodo 2 – 3 kartus geriau nei išsivysčiusio pasaulio šalyse, taigi investuotojai ieškantys didesnės grąžos potencialo 2017 – tais metais jį gali atrasti būtent Rusijos, Lenkijos ar Turkijos akcijų rinkose.

Nuo 2009 metų kovo mėnesio, tai yra momento, kai pasaulio finansų rinka buvo ties „žlugimo“ riba ir kai pasaulio akcijos buvo pasiekusios žemiausią tašką per pastaruosius 20 metų, praėjo septyneri su puse metų. Ir nors dauguma ekonomistų sutinka, kad po krizinis pasaulio ekonomikos atsigavimas yra silpniausias nuo antrojo pasaulinio karo, tačiau pasaulio akcijų rinkai tai tikrai nebuvo toks prastas periodas.

Tarkime pasaulio akcijų indeksą reprezentuojantis MSCI All Country World indeksas per minėtą septynerių su puse metų laikotarpį pabrango net 170%. Iš vienos pusės tai yra labai gera žinia, nes visų investavusiųjų į akcijas portfelių vertės ženkliai pakilo, jie turėtų jaustis turtingesni, tai turėtų paskatinti vartojimą, kas galiausiai turėtų suteikti ekonomikai teigiamą postūmį.

Tačiau iš kitos pusės esamą situaciją galima būtų vertinti ir neigiamai. Kaip žinia, dabartinė akcijų „bulių“ rinka tęsiasi ilgiau nei 7 metus, o tarkime per paskutinius 90 metų vidutinė JAV akcijų „bulių“ rinka trukdavo nepilnus 9 metus. Taigi, anksčiau ar vėliau turėtų pasirodyti „meškos“. Kuo ilgiau tęsis akcijų kainų brangimas, tuo didės rimtesnio kainų smukimo tikimybė.

Tačiau šį kartą apie blogus dalykus nešnekėsiu, o pasistengsiu atsakyti į klausimą, kodėl gi pastebimas toks ekonomikos ir akcijų rinkos išsiskyrimas, ar įmanoma jį kažkaip paaiškinti?

Koks regionas lyderiavo?

Pradėkime nuo viršaus. Pasaulio akcijų indeksą suskirsčius į tris skirtingus regionus (JAV, išsivysčiusi Europa – Azija bei besivystančios rinkos) galima pastebėti, kad būtent JAV akcijos buvo ta rinka, kuri gana ženkliai „aplenkė“ likusius du akcijų regionus, per analizuojamą laikotarpį pabrangdama net 240%! O atsižvelgiant į tai, kad būtent JAV akcijų rinka sudaro maždaug 50% pasaulio akcijų krepšelio, kaip ir pasidaro aišku, kodėl pasaulio akcijoms pastarieji 7 metai buvo tokie pelningi. Panaši situacija iš dalies pastebima ir analizuojant skirtingų regionų ekonomikos augimo tempus. (Plačiau apie tai: Pasaulinės akcijų rinkos dydis bei jos skirstymas)

Tuo tarpu jei Jūsų investicijų portfelyje JAV akcijų buvo mažiau nei 50% arba jų iš viso neturėjote, tokiu atveju Jūsų rezultatas greičiausiai nebus toks „džiuginantis“. Kaip pavyzdžiui, investavusiųjų į besivystančių rinkų akcijas dabartinė portfelio vertė iš esmės prilygtų 2010 metų antroje pusėje buvusiai vertei, o investavusiųjų į Europos – Azijos akcijas pastarieji 3 metai būtų „bevaisiai“.

Koks sektorius lyderiavo?

Kadangi jau žinome kokio regiono akcijos pasiekė geriausius rezultatus, toliau galime analizuoti vien tik geriausiai pasirodžiusią rinką, t.y. JAV akcijas. Na o analizuojant konkrečią akcijų rinką dažniausiai rekomenduojama ją „susmulkinti“ į 10 pagrindinių sektorių (informacinės technologijos, finansai, sveikatos apsauga, kasdienio vartojimo prekės, gamyba, naudojimo prekės, energetika, komunaliniai patarnavimai, telekomunikacijos ir medžiagos). Atlikus būtent šį veiksmą pamatysime, ar tarkime JAV akcijų rinkos augimas buvo platus, ar jį įtakojo vienas ar keli konkretūs sektoriai.

Taigi, atlikus tokio pobūdžio analizę visų pirma galima pastebėti, kad iš esmės pabrango absoliučiai visi analizuojami sektoriai, tačiau galutiniai rezultatai buvo gana ženkliai išsibarstę. Tarkime geriausiai sekėsi kasdienio vartojimo prekių sektoriui, kuris per analizuojamą laikotarpį pabrango net 410%, tuo tarpu energetikos sektoriui sekėsi prasčiausiai (+91%).

Antras dalykas, kurį galima pastebėti, tai kad buvo 5 sektoriai, kurie sugeneravo geresnius rezultatus negu kad visa JAV akcijų rinka, tarp kurių be kasdienio vartojimo prekių dar patenka gamyba, informacinės technologijos, sveikatos apsauga bei finansai. Tačiau net ir žvelgiant tik į šiuo 5 sektorius galima pastebėti, kad antras pelningiausias sektorius – gamyba, daugiau nei 100% atsiliko nuo lyderio.

Trečias įdomus dalykas yra tai, kad paminėti 5 pelningiausi sektoriai, vertinant pagal įmonių kapitalizaciją, sudaro apie 75% visos JAV akcijų rinkos.

Na ir galiausiai, jeigu iš šių sektorių išrinksime pačias didžiausias kompanijas, tai pamatysime, kad iš esmės dominuoja informacinių ir naujųjų technologijų vardai, tokie kaip Apple, Google, Microsoft, Amazon, Facebook ir pan. Būtent šios kompanijos per pastaruosius 7 metus ne tik kad sugebėjo toliau auginti pajamas bei pelnus, bet ir daugeliu atvejų jų akcijų kainų pokyčiai buvo įspūdingi. Kaip pavyzdžiui, Amazon kompanijos akcijos kaina nuo 2009 metų kovo mėnesio pabrango 1179%, arba kiek daugiau nei 12 kartų. Apple akcijos kaina pakilo 793% arba beveik 9 kartus ir pan.

Išvados

Taigi, apibendrinus tiek pasaulio ir atskirų regionų ekonomikos augimo tempus, tiek akcijų rinkų pokyčius ir esmės galima būtų išskirti du pasaulius, t.y. senąją ekonomiką, kaip pavyzdžiui telekomunikacijos, finansai, energetika ir pan., bei naujųjų technologijų ekonomiką, kaip pavyzdžiui informacinės technologijos, biotechnologijos, dalinimosi ekonomika ir pan.

Na o atsižvelgiant į tai, kad JAV ekonomikoje bei akcijų rinkoje dominuoja naujųjų technologijų kompanijos, kaip pavyzdžiui Apple, Google, Amazon, Tesla, Uber, Airbnb ir pan., pasidaro daug aiškiau, kodėl būtent JAV per paskutinius 7 metus pademonstravo kone dvigubai geresnius rezultatus, negu kad vakarų Europa ar besivystančių rinkų akcijos, kur dominuoja finansų, energetikos, telekomunikacijų bei panašūs sektoriai.

Tai tik dar kartą parodo, kaip svarbu šalyje sukurti palankias sąlygas vystyti naujas technologijas, į jas investuoti, bei padėti jas pritaikyti globaliai, nes ilgainiui didesnę pridėtinę vertę bei geresnę gyvenimo kokybę užtikrins būtent jos.

Kas nutiko? Kas galėjo taip greitai ir taip drastiškai pasikeisti? Ar čia tik nafta taip stipriai pabrango ar ir kitos žaliavos?

Visų pirma pažvelkime į istoriją

Per pastaruosius 10 metų bendrinis žaliavų indeksas smuko 30%, o šių metų pradžioje buvo pasiekęs žemiausią kainų lygį per pastaruosius 30 metų. Prieš pasaulinę krizę, žaliavų turto klasėje buvo išsipūtęs gana didelis burbulas, tačiau kaip matome po to jis ypač drastiškai sprogo (per metus žaliavų kainos pasikoregavo daugiau nei 60%). Po šio burbulo sprogimo sekė kelis metus trukęs atsigavimas, tačiau 2014 metų viduryje tendencija vėl iš esmės pasikeitė, žaliavų kainos  pradėjo koreguotis ir iki 2016 metų pradžios papildomai smuko apie 50%. Kas tą galėjo įtakoti?  (Plačiau apie tai: Kokios ilgalaikės grąžos galima tikėtis investuojant į žaliavas?)

Du esminiai faktoriai

Pirmas faktorius – Kinija. Turbūt dauguma žinote, kad Kinija yra antra ekonomika pasaulyje pagal sugeneruojamą bendrąjį vidaus produktą. Taip pat ji yra lyderė pagal suvartojamų žaliavų kiekį. Kaip pavyzdžiui, Kinija suvartoja 54% pasaulio aliuminio, 48% vario, 31% medvilnės ir 12% naftos.

Būtent ši šalis, kuri yra viena didžiausių žaliavų vartotojų pasaulyje, pastaruoju metu susiduria su ekonominiais „sunkumais“. Paskutinius 5 metus Kinijos ekonomikos augimas smuko nuo 12% 2011 metais iki 6.7% šiais metais. Ir nors mums, europiečiams, tai gali atrodyti truputi juokingai, tačiau būtent šis staigus Kinijos ekonomikos augimo tempo sumažėjimas turėjo aiškių neigiamų padarinių žaliavų paklausai ir suvartojimui.

Vertinant pagal aplenkiančių indikatorių parodymus, Kinijos ekonomika į „lėtėjimo“ stadiją perėjo maždaug 2014 metų pradžioje, o kaip jau žinome, esminis žaliavų silpnumas prasidėjo kaip tik 2014 metų viduryje.

Antrasis faktorius – JAV doleris. Šios, t.y. pasaulio rezervinės valiutos, įtaka yra juntama daug kur. JAV dolerio stiprėjimas kitų valiutų atžvilgiu dažniausiai yra suvokiamas kaip defliacinis reiškinys, t.y. neigiamai veikia daugelio žaliavų kainas. Tuo tarpu JAV dolerio pigimas dažniausiai turi teigiamą įtaką žaliavų kainoms. (Plačiau apie tai: JAV dolerio ir žaliavų tarpusavio priklausomybė)

Kaip galima pastebėti iš aukščiau pateiktų žaliavų ir JAV dolerio pastarųjų 5 metų grafikų, iki 2014 metų pradžios abi turto klasės svyravo iš esmės apie tą patį lygį. Tačiau 2014 metų pradžioje, JAV centriniam bankui pradėjus kalbėti apie galimą bazinių palūkanų normų kėlimą, JAV dolerio kursas gana užtikrintai pradėjo judėti į viršų. Matome, kad tai iš karto turėjo neigiamą įtaką bendriniam žaliavų indeksui, kuris patraukė žemyn. Šioje vietoje įdomu tai, kad JAV dolerio brangimas tęsėsi tik metus (po to, kaip matome, sekė tam tikra kurso konsolidacija), tuo tarpu žaliavų turto klasėje 2015 metais prasidėjo antroji smukimo banga.

Kas vyksta šiais metais?

Taigi, kaip jau supratome, pastaruoju metu žaliavas labiausiai neigiamai įtakojo ganėtinai silpna tiek viso pasaulio bendrai, tiek ir Kinijos atskirai ekonomikos augimo perspektyva bei stiprėjantis JAV doleris. Tačiau kyla klausimas, kas vyksta šiuo metu, gal situacija jau keičiasi bei ko galima tikėtis ateityje?

Žvelgiant į 2016 metus galima pastebėti, kad pabrango be išimties visos žaliavų grupės. Daugiausiai brango taurieji metalai (+20.5%), tuo tarpu antroje vietoje sutinkame energetikos sektorių (+14.5%).

Kas galėjo įtakoti tokį staigų žaliavų kainų apsigręžimą? Analizuojant pagrindinius faktorius galima būtų daryti išvadą, kad šiuo metu vyksta labiau „techninis“ žaliavų kainų atšokimas, t.y. po labai staigios ir ženklios korekcijos vyksta tam tikras sugrįžimas prie normos, kuriam kažkiek įtakos turi ir pingantis JAV doleris (nuo metų pradžios JAV dolerio kursas kitų valiutų atžvilgius smuko 5%). Tuo tarpu analizuojant pasaulio ar Kinijos ekonomiką, kol kas galima įžvelgti daugiau neigiamų ženklų. Vienas tokių ženklų būtų vadinamas „Brexit“, kuris iš esmės gali pakeisti ne tik Didžiosios Britanijos bet ir viso pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas artimiausiais metais. Tačiau net ir susiklosčius tokiam scenarijui yra viena žaliavų grupė, kuri į tokius neramumus reaguoja ganėtinai teigiamai – tai taurieji metalai. Kaip pavyzdžiui, liepos 24 dieną paaiškėjus kad „Brexit“ visgi įvyks aukso kainas labai greitai šoktelėjo maždaug 5%.

Ko tikėtis ateityje?

Kalbant apie žaliavų kainų ateities perspektyvas galima drąsiai teigti, kad viskas priklausys nuo to, kaip seksis pasaulio ekonomikai (augimo tempas didės ar mažės) ir JAV doleriui (JAV dolerio kursas kils ar kris), tačiau tam reikia „tiksliai“ suprognozuoti ateitį. Kadangi mes žinome, kad daugumai prognozuoti ateities „nesiseka“, tiesiog pateiksime du šiuo metu dažniausiai vardijamus scenarijus. (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Pirmas scenarijus – pasaulio ekonomikos augimo tempas išlieka stabilus, ar netgi truputi pagreitėja, tai reiškia kad atsigauna pagrindinių žaliavų paklausa iš Kinijos ir kitų šalių, o tai savo ruožtu turi teigiamą įtaką žaliavų kainoms.

Tuo tarpu antrasis scenarijus – paplitus neigiamoms nuotaikoms po „Brexit“, pasaulio ekonomikos augimo tempas sulėtėja dar labiau, JAV doleris, kaip saugi valiuta pabrangsta prieš daugelį kitų valiutų, o tai savo ruožtu neigiamai įtakoja daugelio žaliavų kainas.

Kurį iš minėtų scenarijų pasirinksite Jūs priklausys nuo asmeninio požiūrio, kas mūsų laukia ateityje.