Kas yra investavimas?

Pradėjus kalbėti apie investavimą labai dažnai galvoje pradeda suktis tokios mintys, kaip greiti bei įspūdingi pelnai, galimybė daryti ką širdis geidžia bet kurioje pasaulio vietoje, daug keliauti, džiaugtis nuostabiais orais šiltuose kraštuose ir pan. Tačiau galima būtų drąsiai teigti, kad tai tik rožinės svajonės, pačių žmonių susikurtas mitas, kad galima sočiai gyventi nieko nedirbant.

Gaila, tačiau pradedantieji investuotojai labai dažnai patiki šiomis viliojančiomis svajonėmis, susiformuoja realybės neatitinkančius lūkesčius, bei laukia stebuklo. Kad ir kaip neįdomiai tai nuskambės, tačiau vieną kartą ir visiems laikams reikia „įsikalti“ į galvą, kad investavimas nėra „greito praturtėjimo“ būdas. Na o jei pradedama investuoti tikintis būtent pastarojo varianto, labai tikėtina kad anksčiau ar vėliau aplankys stiprus nusivylimas.

Tai kas gi yra tas investavimas? Kalbant labai paprastai – tai sukauptų lėšų įdarbinimas arba liaudiškai tariant kai „pinigai daro pinigus“. Kalbant konkrečiau – tai turimų santaupų pavertimas tam tikrais finansiniais aktyvais (pavyzdžiui obligacijų, akcijų ar nekilnojamo turto įsigijimas) su tikslu, kad minėtieji aktyvai ateityje atneš papildomą finansinę naudą. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto klasės, jų pelningumas bei rizika)

Kodėl reikia investuoti?

Kaip jau buvo galima suprasti, prieš pradedant investuoti visų pirma kiekvienas turėtų pagalvoti apie tam tikros dalies pajamų sutaupymą (rekomenduojama atsidėti mažiausiai 10% nuo bet kokių pajamų). Tačiau vien tik taupant pinigus yra susiduriama su neišvengiama problema – pinigų perkamosios galios mažėjimu dar kitaip vadinama infliacija. Atsidėti tam tikrą sumą pinigų ir jų niekur neinvestuoti galima tada, jei greitu metu planuojamas tam tikras pirkinys. Tuo tarpu per ilgą laikotarpį, tarkime 10 ar 30 metų, daugumos prekių ir paslaugų kainos yra linkusios didėti, taigi nėra logiška tikėtis, kad už tokią pačią kainą bus galima įsigyti konkretų daiktą tolimoje ateityje. Siekiant išsaugoti pinigų perkamąją galią arba norint apsidrausti nuo infliacijos, nebūtina investuoti rizikingai, dažniausiai užtenka pasirinkti pačias saugiausias finansines priemones, kaip pavyzdžiui indėliai ar trumpalaikės valstybinės obligacijos.

Antra priežastis – tai nežinomybė dėl ateities. Nors kiekvienas iš mūsų galime tikėtis, kad išėję į užtarnautą pensiją gausime tam tikrą mėnesinę išmoką, tačiau yra absoliučiai neaišku, kokio dydžio ta išmoka bus ir ar iš viso ji bus. Gal ji sudarys 50% iki tol gauto atlyginimo, o gal bus tik simbolinė pašalpa. Aišku viena, kad ta suma tikrai bus mažesnė, nei prieš tai gaunamas atlyginimas. Taigi kiekvienam iš mūsų reikės gana drastiškai sumažinti gyvenimo kokybę. Taupant bei santaupas protingai investuojant galima susikurti asmeninį pensijų fondą, kuris leis toliau gyventi per daug nekeičiant asmeninių poreikių.

Na ir galiausiai trečias argumentas, kodėl reikėtų investuoti – tai galimybė užsidirbti papildomas pajamas. Nuo pat vaikystės esame mokomi, kad norint uždirbti pinigus, reikia dirbti konkretų darbą, t.y. mūsų darbo valandos yra konvertuojamos į pinigus. Tačiau be šio pajamų šaltinio dar yra galimybė uždirbti papildomas pajamas ne asmeniškai dirbant, o įdarbinant savo turimą kapitalą (kad ir kokio dydžio jis bebūtų). Kas yra įdomiausia, šiuo atveju uždarbis priklauso ne nuo įdėto darbo valandų skaičiaus, o nuo investuojamos sumos. Būtent todėl yra sakoma, kad pradėti investuoti reikia kiek galima anksčiau. Kuo anksčiau pradedama investuoti, tuo greičiau pasireiškia sudėtinių palūkanų galia, t.y. kai pinigai yra uždirbami ne tik nuo pradinės investuotos sumos, bet ir nuo sukauptų palūkanų. (Plačiau apie tai: Sudėtinių palūkanų galia)

Kas nėra investavimas?

Protingo investavimo jokiu būdu negalima lyginti su azartiniais lošimais kazino. Investuojant visų pirma yra siekiama ilgalaikės finansinės naudos, tas daroma įvertinus asmeninius tikslus, finansinę padėtį, susidarius asmeninę investavimo strategiją bei susiformavus tinkamą investicijų portfelio alokaciją. Tik tokiu atveju galima tikėtis tikimybes pakreipti į savo pusę. Tuo tarpu lošiant kazino tiesiog yra tikimasi, kad šį kartą pasiseks, tačiau kiekvienas žino, kad tą darant ilgą laikotarpį būtent kazino turi daug didesnę tikimybę būti nugalėtoju.

Labai daug investuotojų ieško „stebuklingų“ strategijų, kurios padėtų atrinkti ateities „Apple“, „Microsoft“ ar kitas žvaigždes ir kartu uždirbti šimtaprocentinius pelnus. Reikėtų sutikti, kad toks investavimas yra daug patrauklesnis, patiriama daugiau azarto bei džiaugsmo (aišku, jei pasiseka), tačiau būtent taip investuojant ir reikėtų tikėtis daug azarto ar adrenalino, bet ne daugiau. Taip investuojant yra daug didesnė tikimybė, kad per ilgą laikotarpį prarasite sunkiai uždirbtas ir sukauptas lėšas bei veltui iššvaistysite daug brangaus laiko.

Taigi, norėdami sužinoti, kaip protingai investuoti, nuo ko pradėti, kokie turėtų būti realūs lūkesčiai, skaitykite kitus straipsnius. Tuo tarpu jei ieškote azarto ar greito praturtėjimo recepto, tai ši internetinė svetainė tikrai ne ta vieta.

Nors Lietuvoje alternatyvaus skolinimosi platformos 2018 m. sudarė tik 0,59% bendros skolinimosi vertės šalyje ir ženkliai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Tačiau bendros Baltijos šalių regiono tendencijos išryškina alternatyvų skolinimąsi kaip rimtą iššūkį tradiciniams bankams ir kredito unijoms. Apskritai paėmus, Lietuvoje, Latvijoje ir  Estijoje  alternatyvus skolinimas vaidina vis reikšmingesnį vaidmenį. Per pirmuosius tris 2018 m. ketvirčius (sausis – rugsėjis) alternatyvaus skolinimo platformos paskolino 1,1 mlrd. eurų. Tai sudaro  daugiau nei 8% bendros per tą laikotarpį išduotų paskolų vertės Baltijos šalių regione (bankai ir kredito unijos paskolino apytiksliai 12 mlrd. eurų).

Tai didžiąja dalimi lemia ir vis labiau palanki investicinė aplinka, finansų politika, kuri suteikia itin geras sąlygas investuotojams, besidomintiems būtent alternatyvaus investavimo rinka.

Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje veikė 170 finansinių technologijų (Fintech) bendrovių. Daugiausia jų specializavosi elektroninių mokėjimų srityje (44 proc.), antroje vietoje rikiavosi skolinimo srityje veikiančios bendrovės (15 proc.), o trečiąją vietą dalinosi bankininkystės sektoriuje veikiančios ir blokų grandinės („blokchain“) technologiją vystančios įmonės.

Investavimo į nekilnojamąjį turtą (NT) ekspertė ir sutelktinio finansavimo įmonės „Profitus“ įkūrėja Viktorija Vanagė pasakoja, kad iki šiol išryškėjusios tendencijos leidžia tikėtis, jog dėl kompleksiškos ir nuoseklios Lietuvos banko vykdomos finansinėms technologijoms palankios politikos, ateinančiais metais Lietuvoje dar labiau augs sutelktinio skolinimo mastai: „Reguliuojama ir prižiūrima aplinka, didėjantis visuomenės informuotumas apie alternatyvias finansų rinkas, griežtos ir dažnai sąlyginai nepalankios tradicinio skolinimosi sąlygos bankuose ir kredito unijose – ypač nekilnojamo turto vystymui – yra akivaizdūs veiksniai, lemiantys didėjantį alternatyvaus finansavimo galimybių populiarumą. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos šalyse daugėja šias paslaugas teikiančių platformų kiekis bei jų suteikiamų paskolų sumos“.

Bendras anksčiausiai, t.y. 2015 – 2016 metais įkurtų alternatyvaus skolinimosi platformų finansuojamų paskolų portfelis pernai vidutiniškai padidėjo 200 proc. Sutelktinio skolinimosi operatorių finansiniai rezultatai taip pat – vis geresni. Per metus jų pajamos augo vidutiniškai dvigubai, o veiklos sąnaudos, lyginant su pajamomis mažėjo.

„Profitus“ parengtoje apžvalgoje taip pat lyginamos ir Baltijos šalių alternatyvių skolinimo platformų metinės palūkanų normos mokamos investuotojams, kurie savo pinigus skolina už atlygį.

Lietuvoje tikėtina metinė palūkanų norma investuotojams yra tarp 8
– 30% (vartojimo paskolų tikėtina vidutinė metinė palūkanų norma yra 17%, verslo paskolų bei paskolų NT vystymui – 11%).

Kitose Baltijos šalyse tendencijos išlieka panašios. Platformų operatorių žadama palūkanų norma yra nuo 7 iki 25%, priklausomai nuo paskolos tipo (vartojimo kreditas, verslo paskola ar paskola NT vystymui), vidutiniškai 14% per metus.

Visą apžvalgą galite atsisiųsti: https://www.profitus.com/review2018

Praėjus daugiau nei 10 m. nuo paskutinės finansų krizės, vis dažniau kalbama apie lėtėjantį ekonomikos augimą, finansinius burbulus akcijų, obligacijų, nekilnojamojo turto, kriptovaliutų rinkose. Jau pakankamai ilgai kalbama apie sekančią finansų krizę, kartais atrodo, kad netgi per daug. Juk jeigu kažko labai laukti, tai gali ir neįvykti ar bent jau pradėti tuo netikėti. Vis pasirodo vienas ar kitas indikatorius, kuris galėtų išpranašauti sekančią finansų krizę. Vienas iš jų yra 10 m. JAV vyriausybės obligacijų ir 3 mėn. JAV iždo vekselių pajamingumo skirtumas, kuris tapo neigiamas. Vieni analitikai yra linkę tokią inversiją sureikšminti, kiti jos nesureikšmina, tačiau bendri, prastėjantys lūkesčiai, skatina centrinius bankus švelninti savo požiūrį į palūkanų normų didinimą ir monetarinės politikos griežtinimą. Paskutinį dešimtmetį centriniai bankai dėjo dideles pastangas siekiant jiems priimtinos infliacijos ir ekonomikos augimo. Tai būtų galima vertinti kaip racionalų ir naudingą veiksmą, tačiau kartais atrodo, kad nors centriniai bankai išnaudojo visus finansinius ginklus, jie priimtino rezultato nepasiekė.

Skatinanti monetarinė politika lėmė 50 proc. padidėjusią pasaulio skolą, lyginant su 2008 m. Tokie skolinimosi mastai negalėjo apsieiti be pasekmių. Jeigu lėšos nėra nukreipiamos į realias investicijas, kurios skatina ekonomikos augimą, jos nukreipiamos į finansinio turto pirkimą ir tai gali sudaryti burbulus finansų rinkose. Spaudoje dažnai diskutuojama ar nesiformuoja burbulas akcijų rinkose, obligacijų rinkose, įvairių šalių nekilnojamojo turto rinkoje. Tačiau Real Investment Advice rėžė iš peties su teiginiu, kad visose turto klasėse formuojasi vienas milžiniškas burbulas. Tai verčia susimąstyti. Jau pakankamai seniai kalbama apie brangias akcijas, burbulą obligacijų rinkoje, brangų nekilnojamąjį turtą. Ką jau kalbėti apie sprogusius burbulus kriptovaliutų rinkoje, 3D spausdintuvų rinkoje, neaiškią situaciją alternatyvaus skolinimosi rinkoje (p2p, crowdfunding ir kt.), kurioje dominuoja smulkieji investuotojai ir kuri nėra išgyvenusi finansų krizės.

Šiuo metu JAV ekonomika verslo ciklo augimo stadijoje yra 114 mėnesių. Tai antras pagal ilgį ekonomikos augimo laikotarpis. Džiugu, tačiau ekonomika auga cikliškai. Augimo laikotarpį keičia nuosmukio laikotarpis, kurį vėl keičia augimo laikotarpis. Toks ilgas ekonomikos augimo laikotarpis verčia susimąstyti ar neverta pradėti ruoštis lašinius žiemai, t.y. kaupti santaupas ir laukti ekonomikos nuosmukio, o gal jau yra per vėlu. Pakankamai sudėtinga nustatyti kas bus tas katalizatorius, kuris pradės grandininę reakciją ir lems finansų rinkų griūtį. Dar sudėtingiau yra nuspėti laikotarpį kai viskas prasidės. (Plačiau apie tai: Ekonominė teorija: kokios verslo ciklo stadijos išskiriamos ir kuo jos pasižymi?)

Paskutiniu verslo ciklo augimo laikotarpiu buvo pakankamai daug įvykių, kurie vertė investuotojus nerimauti. Pietų Europos skolų krizė, Graikijos nemokumo problemos, karas Ukrainoje ir kt. Šiuo metu aktualiausios temos yra prekybos karas tarp Kinijos ir JAV bei Brexit. Nors ir kalbama apie galimą susitarimą tarp JAV ir Kinijos, didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos karas negalėjo apsieiti be pasekmių. Vis dažniau kalbama apie JAV ekonomikos augimo sulėtėjimą, o Kinija pranešė apie prognozuojamą ekonomikos augimo sulėtėjimą 2019 m. (Plačiau apie tai: Finansų rinkų apžvalga (2019 sausis))

Finansų rinkų analizei galima panaudoti pakankamai daug įvairių metodų ir rodiklių, kurie padeda numatyti tendencijas, įvertinti esamą situaciją rinkose. Šiame straipsnyje didžiausias dėmesys bus skiriamas įsiskolinimo lygiui finansų rinkose. Didelis sverto naudojimas skatina investuotojus ne tik prisiimti didesnę riziką, bet kartu neracionalius ir staigius finansų rinkų pokyčius. Pirmiausiai verta apžvelgti situaciją akcijų rinkoje.

Akcijos

Nepaisant nesėkmingos 2018 m. pabaigos, nuo 2009 m. pasiektų žemumų didžiąsias JAV įmones apimančio S&P 500 indekso vertė paaugo apie 380 proc., mažos kapitalizacijos įmonių indekso Russell 2000 vertė paaugo apie 404 proc., technologijų sektorių atspindinčio indekso NASDAQ Composite vertė paaugo apie 550 proc. Tikintis tolimesnio finansų rinkų augimo yra svarbu įsivertinti, kiek toks augimas buvo tvarus ir kas jį lėmė.

2008 m. prasidėjus finansų krizei centriniai bankai pradėjo ekonomikos skatinimą mažindami palūkanas, o vėliau vykdydami kiekybinį ekonomikos skatinimą, taip supirkdami iš rinkos finansinį turtą. JAV vykdant kiekybinį ekonomikos skatinimą buvo superkamos obligacijos, tokiu atveju didėjo obligacijų paklausa, kilo kainos, mažėjo pajamingumas. Investuotojams ieškant didesnės grąžos, jie atsigręžė į akcijas. Galima daryti išvadą, kad S&P 500 indekso ir Fed balanso pokytis yra glaudžiai susiję. Sustabdžius aktyvų rinkoje supirkimą, sustojo ir pagrindinio JAV indekso vertės augimas. Indekso vertė sparčiau pradėjo augti tik 2016 m. antroje pusėje, kai JAV prezidentu buvo išrinktas Donald Trump. Tačiau akcijų indeksų vertes aukštyn kėlė ne tik naujai išrinkto prezidento pažadai ir vykdomos reformos.

Centriniams bankams vykdant aktyvų supirkimą laisvų lėšų atliko ne tik investuotojams, tačiau ir įmonėms, kurios savo rezervus buvo investavę į finansinį turtą. Taigi, mažėjant galimybių investuoti ir uždirbti grąžą, didėjant pelnams, įmonės pradėjo vykdyti aktyvią savų akcijų supirkimo ir dividendų mokėjimo programą, taip grąžinant lėšas investuotojams. Vykdant akcijų supirkimo programą, supirktos akcijos yra naikinamos, šis veiksmas lemia mažėjantį įmonės akcijų skaičių, didėjantį pelną tenkantį akcijai, o tai savo ruožtu didina akcijų kainas. Augantys dividendai ir didėjantis akcijų supirkimo mastas prisidėjo prie tolimesnio akcijų indeksų augimo. 2018 m. JAV įmonės dar labiau padidino šią programą ir akcijų supirkimui bei dividendams skyrė daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių, kai kriziniais 2008 – 2009 m., kasmet dividendams ir akcijų supirkimui buvo skirta po mažiau nei 250 mlrd. JAV dolerių kasmet.

Besitęsianti bulių rinka, auganti ekonomika, skatina investuotojus naudoti svertą ir taip padidinti investicinę grąžą. Tam puikias galimybes sudarė centriniai bankai, kurie sumažino palūkanas iki 0,0 proc. Dot-com burbulo ir nekilnojamojo turto burbulo metu investuotojų skola piką pasiekė ties ~2,7 proc. nuo BVP. Tačiau dėka ekonomikos skatinimo investuotojų skola 2,5 – 3,0 proc. ribose svyruoja jau 4 metai. Galima daryti prielaidą, kad centrinių bankų vykdomas kiekybinis ekonomikos skatinimas lėmė bulių rinkos pradžią, o jam pasibaigus, tačiau esant galimybei pigiai pasiskolinti, investuotojai aktyviai skolindamiesi pratęsė šią bulių rinką.

NYSE akcijų biržos duomenimis investuotojų sąskaitų balansas keičiasi priklausomai nuo verslo ciklo stadijos. Tai patvirtina prielaidas, kad augant akcijų indeksams, didėja investuotojų poreikis prisiimti didesnę riziką, taip pasiekiant didesnę grąžą. Tačiau paskutiniu akcijų indeksų augimo laikotarpiu investuotojų sąskaitų balansas yra daugiau nei tris kartus didesnis nei buvo Dot-com burbulo metu. Verta prisiminti, kad Dot-com burbulas kilo dėl neracionalaus investuotojų požiūrio į IT sektoriaus perspektyvas. 2008 m. investuotojų neigiami balansai nebuvo tokie dideli ir reikšmingi, nes krizė kilo iš nekilnojamojo turto rinkos ir juo dengtų finansinių instrumentų. 2018 m. pabaigoje įvykęs išpardavimas akcijų rinkoje parodo, kaip greitai keičiasi investuotojų skolų lygis. Mažėjančios skolos parodo tai, kad investuotojai parduodami akcijas, dengia įsipareigojimus kredito įstaigoms, taip skatindami didesnį akcijų išpardavimą rinkoje.

Investuotojų perdėtą optimizmą atspindi ne tik skolinimosi mastai, tačiau ir prisiimama rizika. Individualių investuotojų portfeliuose ženklią dalį sudaro akcijos, o grynųjų pinigų rezervai yra rizikingai maži. Tai verčia susimąstyti, nes smulkieji investuotojai vieni iš paskutiniųjų pasitraukia iš bulių rinkos. Nesunku nuspėti, kokios bus didelio sverto naudojimo, mažų rezervų turėjimo pasekmės verslo ciklo pabaigoje.

Didelis optimizmas, pigūs pinigai, ekonomikos augimas suformavo situaciją, kai šiandieninės akcijų rinkos pakilo į antra vietą istorijoje, vertinant S&P 500 indekso santykinį brangumą Shiller P/E rodikliu. Atsižvelgiant į šį rodiklį JAV akcijų rinka yra labiau pervertinta, nei buvo 1929 m., kai po finansų rinkų griūties prasidėjo didžioji depresija. Esant tokiam ekstremaliam pervertinimui, sudėtinga pozityviai žvelgti į akcijų rinkos perspektyvas, net jeigu jos ir bandytų pasiekti Dot-com burbulo metu vyravusius pervertinimo lygius. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Obligacijos

Vienas iš plačiausiai naudojamų rodiklių numatyti recesijas yra JAV 10 m. ir 2 m. obligacijų pajamingumų skirtumas. Išaugusios trumpo laikotarpio palūkanos signalizuoja apie didėjančią riziką trumpuoju laikotarpiu ir investuotojų nerimą. Palūkanų normų skirtumo perėjimas į neigiamą reikšmę įspėdavo apie artėjančią recesiją JAV ekonomikoje. Šiuo metu šis rodiklis nusistovėjęs ties 0,18 proc. riba, todėl svarbu stebėti šio rodiklio tendencijas.

Centrinių bankų vykdoma monetarinė politika suteikė galimybę įmonės didinti savo skolas ir palyginti pigiai pasiskolinti. Tačiau didelis skolinimasis turi ir pasekmių. Ne visos paskolos yra efektyvios ir gali būti grąžintos. Reitingų agentūros Moddy‘s duomenimis žemiausią investicinį reitingą (Baa 3) turinčių JAV įmonių obligacijų rinkos apimtis 2018 m. pabaigoje sudarė 56,8 proc. visos šiukšlinių obligacijų rinkos. Palyginimui Baa 3 reitingo obligacijų ir aukšto pajamingumo obligacijų santykis prieš 2008 m. finansų krizę siekė 32,5 proc., prieš 2001 recesiją siekė 36,9 proc., prieš 1990 – 1991 nuosmukį siekė 22,2 proc.

Toks aukštas žemiausią investicinį reitingą turinčių obligacijų augimas neturėtų stebinti. Šiame JAV ekonomikos augimo cikle, didžiausiu augimu būtent ir pasižymėjo Baa 3 reitingo obligacijos. Žemesnis nei šis reitingas yra suteikiamas spekuliacinio tipo arba aukšto pajamingumo obligacijoms, kurios dažnai pripažįstamos kaip „šiukšlinės“ obligacijos. Akivaizdu, kad išaugus palūkanų normoms ir pradėjus lėtėti ekonomikai, dalis Baa 3 reitingą turinčių obligacijų leidėjų susidurs su problemomis, kas lems šių obligacijų reitingo mažėjimą. Obligacijoms suteikus spekuliacinio tipo reitingus, dauguma institucinių investuotojų bus priversti atsisakyti turimų obligacijų ir jas parduoti rinkoje. (Plačiau apie tai: Aukšto pajamingumo obligacijos)

Nekilnojamasis turtas

Nekilnojamojo turto rinka yra stipriai susijusi su kredito rinka. Augančios nekilnojamojo turto kainos, suteikia žmonėms saugumo pojūtį bei galimybes daugiau skolintis, įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Didesnis įsiskolinimas skatina didesnį vartojimą, tiek perkant nekilnojamąjį turtą, tiek jį įrengiant, tiek išleidžiant gautą paskolą kitoms reikmėms. Apie 70 proc. JAV bendrojo vidaus produkto sudaro vartojimo išlaidos. Taigi 10 proc. korekcija nekilnojamojo turto rinkoje JAV ekonomiką paveiks daug stipriau, nei 20 proc. pokytis akcijų rinkoje.

S&P Case–Shiller Home Price indeksas atspindi gyvenamųjų namų kainų pokyčius JAV. Nuo pasiekto dugno 2012 m., JAV gyvenamųjų namų kainos pakilo apie 52 proc. Anot R. Shiller, tai trečias pagal dydį gyvenamųjų namų kainų augimas per paskutinį šimtmetį. Didesniu namų kainų augimu pasižymėjo tik 1942 – 1947 m. laikotarpis, bei 1997 – 2006 m. laikotarpis. Paskutinį pusmetį JAV nekilnojamojo turto rinkoje pastebimas kainų augimo sustojimas. Šį stabtelėjimą sudėtinga vertinti tik kaip eilinį nedidelį kainų sumažėjimą bendrame augimo trende. Dėl padidėjusių palūkanų normų 2018 m. namų mėnesiniai pardavimai smuko iki 10 proc., lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, o metų pabaigoje nuosmukis buvo didžiausias. Galima daryti prielaidas, kad JAV vyriausybės darbo sustabdymas 2019 m. pradžioje tikrai nepadės atsigauti nekilnojamojo turto rinkai.

Apibendrinimas

Užsitęsus ekonomikos augimo ciklui ir vis dažniau ekonomistams bei analitikams kalbant apie galimą recesiją, svarbu įvertinti ne tik kokia yra tikimybė, kad kils recesija, tačiau ir jos galimas pasekmes. Skolintos lėšos ne tik suteikia galimybę uždirbti, tačiau ir padidina patiriamų nuostolių dydį bei svyravimus finansų rinkose. Šiuo metu investuotojai yra pakankamai neracionalūs ir verslo ciklo pabaigoje didžiąją dalį savo lėšų yra investavę akcijų rinkoje bei turi istoriškai mažus rezervus, kuriuos būtų galima protingai investuoti didesnės korekcijos atveju. Vis daugiau pasirodo pranešimų, kad didieji fondų valdytojai perkelia savo lėšas iš akcijų rinkų į saugesnius aktyvus. Taigi galbūt verta susimąstyti ir pasinaudoti pinigų sekimo (angl. follow the money) strategija.

Esant žemoms palūkanų normoms neracionaliai dideliu augimu pasižymėjo įmonių obligacijų rinka, kurios investicinis reitingas yra pats žemiausias. Paaugus palūkanų normoms, įmonėms bus sudėtinga vykdyti įsipareigojimus, tokiu atveju jų obligacijų reitingas taps „šiukšlinis“ ir įmonėms bus sudėtinga refinansuoti savo skolas. Tuo pačiu įmonių įsipareigojimų nevykdymas neigiamai paveiks ir jų akcijų kainas.

Finansų rinkose yra susiformavęs didžiulis kredito burbulas, kuris yra palaikomas tik skatinančios monetarinės politikos. Tik laiko klausimas, kiek centriniai bankai pajėgs suvaldyti situaciją ir tęs skatinančią monetarinę politiką. Nepaliaujamai augantis skolų lygis, daro situaciją vis labiau įtemptą. 2018 m. JAV centrinio banko palūkanų normų didinimas, JAV ir Kinijos prekybos karas ir kiti netinkami sprendimai ir politikų veiksmai lėmė, kad pagrindiniai pasaulio indeksai per 3 – 4 mėnesių laikotarpį pateko į meškų rinką. Taigi, finansų rinkose situacija yra pakankamai įtempta, o augantis kredito burbulas verčia labai atsargiai vertinti investavimo galimybes akcijų rinkoje.

2018 metai jau pasibaigė, todėl yra labai gera proga įsivertinti, kokios turto klasės investuotojams praėjusiais metais būtų sugeneravusios daugiausiai pelno, bei kur investuojant buvo galima patirti didžiausius nuostolius.

Taip pat, kaip ir kiekvienais metais pabandysime pateikti įdomiausias įvairių finansų rinkos ekspertų įžvalgas bei prognozes 2019 metams, bei pažvelgsime, kaip jiems sekėsi (ar nesisekė) prognozuoti 2018-ųjų metų svarbiausius finansų rinkų pokyčius.

2018 metų lyderiai

Pažvelgus į žemiau pateiktą grafiką galima būtų drąsiai konstatuoti, kad 2018 metai buvo labiau neigiami – didžioji dalis analizuojamų pagrindinių turto klasių sugeneravo neigiamą grąžą.

Kaip galima pastebėti iš pateikto grafiko, didžiausius nuostolius iš mūsų analizuojamų 8 pagrindinių turto klasių praėjusiais metais patyrė besivystančių rinkų akcijos (-14.8%) ir Europos-Azijos akcijos (-14.7%). Įdomu tai, kad būtent šios dvi turto klasės 2017 metais pademonstravo pačius geriausius rezultatus. Taigi, šioje vietoje būtų galima prisiminti posakį: „Kas daug kyla, tas anksčiau ar vėliau daug ir nukrenta“.

Tuo tarpu praėjusius metus vertinant iš pozityvios pusės matome, kad teigiamą grąžą sugeneravo tik dvi turto klasės ir kas ganėtinai įdomu, abi jos susijusios su JAV rinka: JAV doleris (+5.9%) ir JAV obligacijos (+1.0%).

Kokie veiksniai turėjo daugiausiai įtakos?

Žvelgiant į šiuos metus iš ekonominės perspektyvos galima būtų teigti, kad tai buvo ekonomikos augimo metai. Taigi kyla natūralus klausimas, kas galėjo paskatinti tokius sąlyginai prastus finansų rinkų rezultatus?

Šioje vietoje būtų galima įvardinti kelias priežastis: ekonomines bei politines.

Visų pirma tai šiek tiek daugiau nei buvo tikimasi kilusios JAV bazinės palūkanų normos. Praėjusių metų pabaigoje rinka tikėjosi, kad JAV centrinis bankas bazines palūkanų normas pakels 2 – 3 kartus, tačiau jos buvo pakeltos 4 kartas. Labiau nei tikėtasi kilusios palūkanų normos turėjo teigiamą impulsą JAV doleriui, kuris kaip minėjau šiais metais pabrango +5.9%.

Labiau nei tikėtasi kilusios bazinės palūkanos taip pat teigiamai veikė obligacijų pajamingumus (neigiamai veikė jų kainas). Kaip pavyzdžiui JAV 3 mėnesių trukmės obligacijų pajamingumas nuo metų pradžioje buvusio 1.36% pakilo iki 2.30%, o tarkime JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas nuo metų pradžioje buvusio 2.41% pakilo iki 2.69% (vienu metu JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas buvo viršijęs psichologiškai svarbią 3.0% ribą).

Šioje vietoje palietėme vieną, pastaruoju metu ypač daug aptarinėjamą temą – galimą palūkanų normų inversiją, t.y. situacija, kai trumpo laikotarpio (tarkime 3 mėnesių) JAV valstybinių obligacijų pajamingumas viršija ilgo laikotarpio (kaip pavyzdžiui 10 metų trukmės) pajamingumą. Tokia situacija per pastaruosius 50 metų signalizuodavo apie artėjančią recesiją. Kaip matome, 2018 metais skirtumas tarp trumpo ir ilgo termino obligacijų pajamingumų akivaizdžiai susitraukė ir jei šiais metais JAV centrinis bankas ir toliau kels bazines palūkanų normas (rinka prognozuoja bent vieną palūkanų normų pakėlimą), tai „palūkanų normų inversija“ tampa vis realesnė grėsmė.

Antra priežastis būtų politinė – jau ne kartą aptartas prekybos karas tarp JAV ir Kinijos, kurį realiai pradėjo dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Ši situacija į rinkas įnešė ganėtinai daug nežinomybės ir nervingumo, kas galiausiai peraugo į daugumos akcijų kainų padidėjusius svyravimus bei jų korekciją (metų pradžioje daugumos rinkų akcijų kainos buvo pasiekusios po-krizines aukštumas).

Taigi, ar pasiteisino 2018 metų prognozės?

Apibendrintai būtų galima teigti, kad 2017 metų pabaigoje įvairių investavimo strategų bei ekonomikos guru konsensusas buvo toks, kad 2018 metais pasaulio ekonomika toliau augs, infliacija išliks panašiame lygyje, JAV bazinės palūkanos bus keliamos, verslas generuos pelną, o akcijų kainos kils.

Galima būtų drąsiai teigti, kad daugumos požiūris į šiuos metus buvo teisingas. Pasaulio ekonomikos augimo bei infliacijos tempai faktiškai buvo tokie, kokius prognozavo TVF. JAV bazinės palūkanų normos buvo pakeltos, netgi JAV akcijų pelnų augimas gerokai viršijo strategų prognozes (daugiausiai dėl sumažintų mokesčių įmonėms).

Tačiau nepaisant tokių gerų ekonominių bei finansinių rodiklių, JAV bei kitų regionų akcijų kainos per 2018 metus pasikoregavo, o tai reiškia kad absoliuti dauguma investavimo „guru“ ganėtinai smarkiai apsiriko prognozuodami JAV akcijų kainų kryptį. 2017 metų pabaigoje dauguma strategų tikėjosi, kad 2018 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 2855 punktų ribą arba kitaip tariant per 2018 metus pabrangs +6.1%. Kaip jau žinome, per 2018 metus JAV akcijos patyrė -4.6% nuostolį (tai buvo pirmi nuostolingi metai nuo 2008 metų krizės).
(Plačiau apie tai: Kur investuoti 2018 metais?)

Taigi, nors finansų guru daugumą rodiklių nuspėjo ganėtinai tiksliai, tačiau investuotojams vienos svarbiausių turto klasių – akcijų, krypties nepataikė. Todėl šioje vietoje tiesiog galima dar kartą priminti, kad net jei ir sugebėsite teisingai nuspėti ekonomikos ir pelnų augimą, palūkanų pokyčius ir pan., tai dar visiškai nereiškia, kad pataikysite atspėti ir akcijų kainų kryptį. Pasaulio finansų rinkas taip pat įtakoja ir lūkesčiai, investuotojų psichologija bei įvairiausi netikėtumai, kuriuos prognozuoti yra praktiškai neįmanoma.

Kas 2019 metais laukia pasaulio ekonomikos?

Na o dabar pereikime prie 2019 metų prognozių ir pradėkime nuo ekonomikos, t.y. pažvelkime, kokį augimą tiek viso pasaulio, tiek ir atskirų regionų ekonomikoms prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Taigi, 2019 metais TVF prognozuoja, kad viso pasaulio ekonomikos augimas išliks toks pats kaip ir šiais metais (+3.7%). Didžiąją dalį pasaulio ekonomikos augimo sudarys besivystančių rinkų ekonomikų augimas (+4.7%), kai tuo tarpu išsivysčiusių šalių ekonomikos turėtų augti vos +2.1% (2018 metų augimas +2.4%). Kaip matome, viena pagrindinių institucijų pasaulio ekonomikai prognozuoja tolimesnį augimo trendą, tačiau bloga žinia yra ta, kad išsivysčiusio pasaulio augimo tempas po truputi lėtėja, o ypač ženklus sulėtėjimas prognozuojamas didžiausiai pasaulio ekonomikai – JAV (nuo +2.9% 2018 metais iki +2.5% 2019 metais). Būtent pastarasis faktorius daugumai investuotojų šiuo metu ir kelia didžiausią susirūpinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomikai yra prognozuojamas tolimesnis ekonomikos augimas, labai tikėtina, kad infliacija neturėtų mažėti. Pagal TVF prognozes 2019 metais išsivysčiusių šalių infliacijos tempas turėtų siekti 1.9%, tuo tarpu besivystančių rinkų infliacijos tempas – 5.2%.

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma pasaulio ir toliau išlaikys ekonomikos augimo tempą, labai tikėtina kad bus stabdomos ekonomikos skatinimo programos (Europoje, Japonijoje ir pan.) bei toliau keliamos bazinės palūkanų normos (JAV). Kaip pavyzdžiui, remiantis CME FedWatch įrankiu galime matyti, kad šiuo metu yra maždaug 20% tikimybė, kad iki 2019 metų pabaigos JAV bazinė palūkanų norma bus pakelta bent 1 kartą iki 2.75% ribos (šiuo metu yra 2.50%). Tačiau net ir esant tokiam scenarijui kol kas dar negalime tikėtis palūkanų normų inversijos.

Ką akcijoms prognozuoja finansų guru?

Kokius gi akcijų kainų pokyčius kitiems metams prognozuoja tie patys finansų rinkų ekspertai? Žvelgiant į 8 bankų (BMO, UBS, Deutsch Bank, Credit Suisse, Morgan Stanley, Citigroup, Bank of America, Goldman Sachs ir Barclays) strategų prognozes galima pastebėti, kad šiais metais visi jie toliau prognozuoja teigiamą grąžą, tačiau bendras požiūris į tai, kaip viskas klostysis gana stipriai skirias.

Šių bankų investicijų strategai tikisi, kad 2019 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 3078 punktų ribą, arba kitaip tariant nuo 2018 metų pabaigos lygio (2507 punktų) pakils maždaug +23% (plius dividendai). Šioje vietoje reikėtų pastebėti, kad tokio banko kaip Morgan Stanley strategas prognozuoja vos +9.7% augimą, tuo tarpu Credit Suisse net +33.6% (nemaža dalis tokio didelio augimo yra dėl to, kad prognozės buvo daromos dar prieš gruodžio mėnesio korekciją).

Kadangi šiais metais pastebimas ypač didelis nuomonių išsiskyrimas, pabandysime išsiaiškinti, kas tą galėjo nulemti. Žvelgiant į investavimo strategų prognozuojamą pelno augimą matome, kad praktiškai visi jie piešia labai panašų scenarijų, t.y. kad po ypač pelningų 2018 metų, kiti metai JAV įmonėms bus nors ir „kuklesni“, tačiau pelningi.

Tai reiškia, kad jų lūkesčius dėl akcijų kainų trajektorijos nulemia kiti veiksniai. Vieni teigia, kad didėjančios palūkanų normos, griežtesnės finansinės sąlygos, lėtėjantis ekonomikos augimas, potencialiai didėjantys tarifai ir pan. artimiausiu metu kels spaudimą įmonių pelnams bei akcijų kainoms. Šie veiksniai toliau išlaikys aukštą investuotojų nervingumo lygį. Prie neigiamų akcijoms veiksnių daug kas prideda ir tai, kad pinigai arba ypač trumpo termino (tarkime 1 metų) trukmės valstybinės obligacijos tampa vis patrauklesne investicija, lyginant su JAV akcijomis (pastarųjų dividendinis pajamingumas yra mažesnis nei 1 metų trukmės obligacijų palūkanos). Netgi tokie stambūs bankai kaip Goldman Sachs ir JP Morgan savo klientams šiuo metu rekomenduoja pasididinti pinigų kiekį akcijų sąskaita.

Tuo tarpu kiti teigia, kad po šiais metais įvykusios akcijų kainų korekcijos (vien gruodžio mėnesį akcijų indeksai smuko 3 – 9%), akcijų įverčiai sugrįžo prie „normos“ ir kad toliau stebėsime normalų augimą. Jie sutinka, kad palūkanų didėjimas ir ekonomikos augimo tempų lėtėjimas yra realios grėsmės, tačiau teigia, kad šios grėsmės jau yra įskaičiuotos į akcijų kainas. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Apibendrinimas

Na ir galiausiai pabandysime viską apibendrinti. Kaip jau matėme, dauguma ekspertų ir toliau prognozuoja pasaulio ekonomikos augimą, tačiau taip pat sutaria, kad pavyzdžiui JAV ekonomikos laukia augimo sulėtėjimas. Taip pat praktiškai visi sutinka, kad bazinės palūkanų normos JAV ir toliau didės, tuo tarpu kitų šalių (Europos, Japonijos ir pan.) centriniai po truputi stabdys ekonomikos skatinimo programas ir galiausiai jas pabaigs.

Tai reikš palūkanų normų didėjimą, kas iš principo turėtų neigiamai įtakoti obligacijų kainas. Tai taip pat gali paskatinti investuotojus perkainoti rizikingą turtą (akcijas, nekilnojamą turtą, aukšto pajamingumo obligacijas) nes išaugs reikalaujama rizikos premija. Lėtėjantis ekonomikos augimas, prekybos karai, kylančios palūkanų normos iš principo turėtų kelti spaudimą akcijų kainoms, tačiau ar artimiausiu metu pasaulio akcijos pereis į vadinamą „meškų“ rinką, ar pasaulio ekonomika pereis į recesiją kol kas sunku pasakyti. Drąsiausi, arba pesimistiškiausiai nusiteikę strategai užsimena, kad tai mūsų gali laukti 2020 metais.

Susiklosčius tokiai situacijai daugumai investuotojų iškyla natūralus klausimas, ką tokiu atveju daryti? Šioje vietoje galima būtų įžvelgti du sprendimo būdus: 1) atsidaryti sąskaitą tarkime pas JAV tarpininką; 2) JAV biržoje prekiaujamus fondus pakeisti Europiniais ETF.

Abu šie sprendimai turi tiek pliusų, tiek ir minusų, tačiau šiame straipsnyje daugiau pasigilinsime į antrąjį variantą, t.y. kokius Europinius biržoje prekiaujamus fondus galima būtų pasirinkti, norint susiformuoti plačiai diversifikuotą investicijų portfelį, kurio turtas būtų išskaidytas tarp 7 pagrindinių turto klasių: JAV akcijų, EAFE regiono akcijų, besivystančių rinkų akcijų, JAV nekilnojamo turto, JAV obligacijų, žaliavų bei aukso. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

JAV ir Europos biržoje prekiaujami fondai

Taigi, toliau šiame straipsnyje pateiksime 7 turto klases atspindinčius tiek JAV, tiek Europoje (konkrečiai Vokietijos Xetra biržoje) listinguojamus biržoje prekiaujamus fondus bei įvairiais pjūviais palyginsime pagrindinius šių fondų rodiklius, tokius kaip rinkos kapitalizacija, taikomi mokesčiai ar pastarųjų 12 mėnesių vidutinė dienos apyvarta.

Pradėkime nuo fondų dydžio. Pažvelgus į aukščiau pateiktą lentelę iš karto galima pastebėti, kad absoliučiai visi 7 JAV biržoje prekiaujami fondai pagal rinkos kapitalizaciją gerokai lenkia Europinius „brolius“. JAV ETF kapitalizacija yra vidutiniškai 10 kartų didesnė nei Europinių biržoje prekiaujamų fondų. Kaip pavyzdžiui, JAV akcijų turto klasę atspindinčio ir JAV biržoje listinguojamo SPDR S&P 500 ETF rinkos kapitalizacija šiuo metu yra lygi maždaug 220 mlrd. eurų, kai tuo tarpu didžiausio JAV akcijų turto klasę atspindinčio ir Europos biržoje listinguojamo iShares Core S&P 500 UCITS ETF rinkos kapitalizacija yra tik 24 mlrd. eurų.

Vertinant antrąjį rodiklį, t.y. vidutinę dienos apyvartą, galima pastebėti dar „liūdnesnę“ situaciją, nes Europiniai ETF nuo savo JAV „brolių“ vidutiniškai atsilieka net 1000 kartų. Kaip pavyzdžiui, didžiausią vienos dienos apyvartą JAV sugeneruoja tas pats SPDR S&P 500 ETF, kuri siekia maždaug 18 mlrd. eurų, tuo tarpu jo Europinis „brolis“ per dieną vidutiniškai susiprekiauja vos už 6 mln. eurų ir kaip matome tai yra didžiausia dienos apyvarta iš visų mūsų analizuojamų 7 Europinių ETF.

Na ir galiausiai vertinant ETF mokesčius (bendrąjį išlaidų koeficientą – BIK) galima pastebėti labiau dviprasmišką vaizdą. Keturių ETF mokesčiai Europoje yra vidutiniškai 0.16% didesni nei JAV biržoje prekiaujamų fondų. Tuo tarpu likusių trijų ETF mokesčiai Europoje yra vidutiniškai 0.12% mažesni nei JAV „brolių“. Tarp JAV biržoje prekiaujamų fondų mažiausią išlaidų koeficientą turi JAV obligacijų turto klasę atspindintis Vanguard Total Bond Market ETF (0.05%). Tuo tarpu tarp Europinių biržoje prekiaujamų fondų mažiausią išlaidų koeficientą turi JAV akcijų turto klasę atspindintis iShares Core S&P 500 UCITS ETF (0.07%).

Be abejo, norint susiformuoti plačiai išskaidytą investicijų portfelį galima būtų investuoti vos į 4 biržoje prekiaujamus fondus, kurie atspindi akcijų, NT, obligacijų ir žaliavų turto klases. Taip pat kiti investuotojai gali norėti investuoti ne į JAV nekilnojamąjį turtą ar JAV obligacijas, o pavyzdžiui į Europos ar viso pasaulio nekilnojamąjį turtą bei tik į Europos obligacijas. Na ir galiausiai mes analizavome tik Vokietijos biržoje listinguojamus ETF, tačiau tie patys Europiniai ETF labai dažnai yra listinguojami ir kitose Europos biržose (kaip pavyzdžiui Londono, Amsterdamo, Milano ar Paryžiaus), kuriose taipogi gali būti ir didesnis likvidumas.

Apibendrinimas

Šioje vietoje galima būtų teigti, kad nors Europinių ETF mokesčiai ir yra ganėtinai panašūs į JAV biržoje prekiaujamų fondų mokesčius, tačiau mažesnis fondų dydis ir net 1000 kartų mažesnis likvidumas (lyginant su JAV ETF) Europiniams ETF vis dar neleidžia stipriai konkuruoti su JAV „broliais“ .

Atsižvelgiant į tai, galima būtų teigti, kad Europinius ETF būtų visai logiška rinktis investuojant pasyviai, t.y. tiesiog susiformuojant plačiai išskaidytą investicijų portfelį ir tik periodiškai jį peržiūrint. Tuo tarpu taikant aktyvesnę investavimo strategiją greičiausiai bus patirtos didesnės išlaidos dėl mažesnio likvidumo, kas dažniausiai reiškia didesnį pirkimo/pardavimo kainų skirtumą (spredą).

Na, o galiausiai tuos, kurie nori daugiau sužinoti apie daugumą aukščiau išanalizuotų ETF, kviečiame apsilankyti fondų centre, kur rasite ne tik aprašytas fondų strategijas, rizikos parametrus, bet ir jų istorinius rezultatus bei maksimalius nuostolius ir pan.

Dalis investavimo strategijų yra paremtos nuostata, kad investuotojas turi susitaikyti su nuostoliu, pripažinti savo klaidas ir judėti tolyn. Remiantis tokia nuostata, nemokią paskolą galima tiesiog parduoti rinkoje ir gautas lėšas toliau investuoti į mokias paskolas. Tačiau rinkoje vyrauja ir kita investavimo strategija, kai investuojama į probleminį turtą, t.y. įmones turinčias problemų, nemokias paskolas ir t.t. Taikant tam tikrą diskonto normą rinkoje perkamos nemokios paskolos, tikintis, kad skolininko padėtis pasitaisys ir jis pradės vykdyti įsipareigojimus.

Paskola gali tapti nemoki dėl įvairių priežasčių: skolininkas neteko darbo, turi laikinų finansinių problemų, pablogėjo ekonominė šalies situacija, piktybiškai negrąžinama paskola ir kt. Net ir pripažinus skolą nemokia, yra tikimybė, kad ji bus grąžinta, o kreditoriui bus sumokėtos visos palūkanos ir priskaičiuoti delspinigiai. Esant poreikiui galima pasitelkti teisinius instrumentus bei pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Taigi, paskolų nemokumas yra ne tik kylanti rizika investuotojui, bet ir tam tikra galimybė.

Blogosios paskolos

Investuojant į paskolas svarbu įvertinti kylančias rizikas. Vienas iš riziką įvertinančių rodiklių yra blogų paskolų lygis (angl. non-performing loan, NPL). Nepriklausomai nuo skolininko kredito reitingo, šis rodiklis parodo blogų paskolų lygį portfelyje. Bankai turi didelę kredito rizikos valdymo ir skolinimo patirtį, taip pat blogų paskolų lygiai bankuose yra viešai skelbiami. Taigi, galima palyginti, kaip istoriškai kinta NPL rodiklis bankuose, tuo pačiu įvertinant, kas galėtų nutikti su turimu paskolų portfeliu.

Lietuvos banko duomenimis blogų paskolų kiekis bankuose 2017 m. sumažėjo iki 3,79 proc. nuo viso paskolų portfelio. Tuo tarpu 2010 m. blogų paskolų dalis siekė net 20 proc. viso paskolų portfelio. Tuo metu, kai pakankamai didelė paskolų portfelio dalis yra nemoki, rinkoje tampa ypač sudėtinga parduoti tokias paskolas ir gauti už jas priimtiną sumą.

Investuojant į paskolas P2P platformose, šiuo metu galima gauti 10 – 20 proc. ar didesnes metines palūkanas, taigi galima daryti prielaidą, jog pasistengus bus gauta pelno tiek, kad 20 proc. nemokių klientų kiekis nebus labai reikšmingas uždirbtam pelnui.

Remiantis 2017 m. Deloitte tyrimo duomenimis, 2015 m. Lietuvos rinkoje buvo skolinama už 3 proc. metines palūkanas. 2018 m. sausio mėn. vidutinės paskolų įmonėms palūkanos buvo 2,71 proc., gyventojams – 3,83 proc., kai tuo tarpu P2P platformose pinigų kaina buvo gerokai didesnė. Teoriškai didesnė palūkanų norma reiškia didesnę riziką, o kelis kartus didesnė palūkanų norma reikš kelis kartus didesnę riziką. Akivaizdu, kad skolininkas mokantis 3 – 4 proc. palūkanas, bus mažiau rizikingas, nei skolininkas mokantis 15 ar 25 proc. palūkanas. Esant tokiems rizikos skirtumams, ekonominės recesijos atveju investuojant į P2P paskolas vertėtų tikėtis bent jau 30 – 50 proc. NPL dalies savo paskolų portfelyje, priklausomai nuo recesijos gylio. Be abejo, tai tik teorinės prielaidos, nes Lietuvoje plėtojamos P2P platformos dar tik auga ir nepatyrė ekonominės recesijos. Taip pat nėra garantijos, kad paskolų platformos pajėgs vykdyti įsipareigojimus, kai 20 proc., o gal net 50 proc. paskolų portfelyje taps nemokios.

Situacija Vidurio ir Rytų Europoje parodo, kad toks didelis NPL lygis nėra tik teorinėmis prielaidomis paremtas skaičius. 2015 m. Kroatijoje, Rumunijoje ir Serbijoje nemokių paskolų dalis įmonių paskolų portfelyje sudarė daugiau nei 20 proc. viso paskolų portfelio. Geresnė situacija buvo Baltijos šalyse, kur išsiskyrė Estija, kur buvo pastebimas mažiausias blogų paskolų procentas bendrame paskolų portfelyje.

Skirtingos šalys pasižymi skirtingomis rizikomis, todėl prieš investuojant paskolų rinkoje, svarbu įsivertinti šalies finansinę sveikatą. Savitarpio skolinimas yra auganti kreditavimo ir investavimo šaka, todėl dažnai nėra galimybių analizuoti P2P paskolų rinkos įvairiose verslo ciklo stadijose. Atsižvelgiant į tai vertėtų lyginti kaip atrodo bankų paskolų portfeliai įvairiose verslo ciklo stadijose. Plėtojantis finansinių technologijų sričiai, atsiranda daug alternatyvių kreditavimo galimybių, tačiau bankų paskolų portfeliai vis dar atspindi situaciją šalies paskolų rinkoje.

Palyginimui naudojami bankų duomenys, kadangi tai greičiausiai ir lengviausiai prieinami duomenys. Pabrėžtina, kad analizuojami duomenys neatspindi situacijos P2P paskolų rinkoje, nepriklausomai nuo to kaip kruopščiai yra vertinamas paskolos gavėjų kreditingumas. Esant nepalankiai fizinių asmenų situacijai egzistuoja didelė tikimybė, kad pirmiausiai bus vykdomi įsipareigojimai bankui arba hipotekos kreditoriui, o ne kitiems kreditoriams. Dažniausiai hipotekos kreditorius būna bankas, taigi jie turi didelę įtaką skolininkų elgsenai. Baimė prarasti gyvenamąjį būstą yra didesnė, nei baimė turėti problemų su antstoliais. Taigi ir įsipareigojimai pirmiausiai bus vykdomi bankui, o tik paskui kitiems kreditoriams. Tokiu atveju kyla rizika, kad dėl šių priežasčių įsipareigojimų nevykdymo tikimybė P2P paskolų platformose bus šiek tiek didesnė, nei banke, net lyginant vienodą kredito riziką turinčius klientus.

Atgautinos nemokios paskolos

Nors paskolų portfelyje nemokių paskolų dalis gali būti iš ties didelė ir atrodyti grėsmingai, tačiau uždelstas paskolos grąžinimas yra kompensuojamas delspinigiais ir didesnėmis palūkanomis. Šioje vietoje vėl verta išskirti jau paminėtas dvi paskolų portfelio valdymo strategijas. Pirmoji, kai blogos paskolos iš karto parduodamos rinkoje ir gautos lėšos reinvestuojamos į kitas paskolas. Antroji, kai pats investuotojas dalyvauja skolos išieškojimo procese ir taip tikisi atgauti investuotas lėšas, o sėkmės atveju gauti pelną.

Pirmoji strategija yra efektyvesnė ekonominio augimo laikotarpiu, kai ekonominė situacija gerėja, skolinimosi poreikis auga. Šiuo periodu efektyviau būtų rinkoje parduoti nemokių klientų paskolas, o gautas lėšas reinvestuoti į naujas paskolas. Esant gerai ekonominei situacijai yra didelė tikimybė, kad nemoki paskola bus parduota su pakankamai maža diskonto norma. Tuo tarpu prasidėjus recesijai padidėja blogų paskolų dydis portfelyje, skolininkams tampa sunkiau grąžinti skolas, o tai lemia, kad daugiau investuotojų pradeda pardavinėti paskolas, taigi didėjant blogų paskolų pasiūlai didėja ir parduodamų paskolų diskonto norma. Didesnė nuolaida parduodant paskolą lemia investuotojų atgautiną mažesnę investuotų lėšų dalį.

Prieš priimant sprendimą, kurią strategiją pasirinkti, svarbu įvertinti pagrindinius skolų išieškojimo efektyvumo vertinimo rodiklius ir juos palyginti su rinkoje siūloma kaina už parduodamą paskolą. Skolų išieškojimo efektyvumą įvertina du pagrindiniai rodikliai, tai atgautina paskolos dalis (angl. recovery rate, RR) ir laikotarpis per kurį įvykdomas skolos išieškojimas ir/arba ji yra nurašoma. Vidutinis laikotarpis per kurį yra įvykdomas skolos išieškojimas svyruoja tarp 1,5 metų ir 6,5 metų, o atgauti galima iki 66 proc. paskolos. Atsižvelgiant į 2010 m. ir 2015 m. duomenis, didžiausia tikimybė, kad per 1,5 – 3,5 metų bus atgauta iki 50 proc. investuotų lėšų. Baltijos šalyse 2015 m. vidutinis atgautinų paskolų rodiklis siekė 43,6 proc., o skola vidutiniškai išieškota per 2,2 metus.

Atsižvelgiant į tai, verta tikėtis atgauti tik ne daugiau kaip pusę investuotų lėšų. Ši riba galėtų būti taikoma kaip atskaitos taškas sprendžiant ar parduoti paskolą rinkoje ar vykdyti priverstinį skolos išieškojimą ir laukti. Lenkijos ir Čekijos pavyzdys rodo, kad pagerėjus ekonominei situacijai, ženkliai išauga skolų išieškojimo efektyvumas. Taigi, laukimas gali padidinti tikimybę atgauti didesnę dalį investuotų lėšų. Pavyzdžiui Čekijoje 2010 m. RR rodiklis buvo ~20 proc., tačiau 2015 m. jis pakilo iki ~67 proc., taigi net ir nusipirkus paskolą už 20 proc. nominalios vertės, per 5 metus buvo galima uždirbti ~300 proc. grąžą. Tačiau jeigu rinkoje situacija labai prasta, galima rasti paskolų, kurios parduodamos už 10 proc. nominalios vertės ar netgi dar mažiau.

Pabrėžtina, kad čia pateikiami tik bendri skolų išieškojimo rodikliai, neskaidant paskolų pagal jų tipą. Fiziniams asmenims skirtų mažų vartojimo paskolų, didelių paskolų be užstato, bei paskolų su užstatu skolų išieškojimo efektyvumas gali ženkliai skirtis.

Apibendrinimas

Investuojant svarbi auksinė taisyklė – niekada neprarasti pinigų. Paskolų rinkoje šia taisykle pakankamai sunkiau pasinaudoti, kadangi visada pasitaikys nesąžiningų kredito gavėjų, kurie pasiėmę paskolas tiesiog dings, taip pat gali pasitaikyti gyvenimiškų situacijų, kai nebebūna galimybių vykdyti įsipareigojimus. Rinkoje natūraliai egzistuoja tam tikra nemokių paskolų dalis, kurių nuostoliai turi būti kompensuojami gaunamomis palūkanomis.

Siekiant kuo efektyvesnio paskolų portfelio valdymo, svarbu vertinti ne tik skolininkų kredito istoriją, tačiau ir suprasti bendras paskolų rinkos tendencijas. Ekonominės recesijos metu tiek akcijų rinkoje, tiek paskolų rinkoje investuotojams kyla didelės rizikos, tačiau kartu atsiranda papildomų uždarbio galimybių.

Sakoma, jog investavimas akcijų rinkoje yra nulinės grąžos žaidimas, t.y. tai kas vienam investuotojui yra pelnas, kito investuotojo nuostolis. Paskolų rinka nėra išimtis, nepaisant tarpininkavimo mokesčių, paskolų rinkoje gautina nauda pasiskirsto tarp investuotojo į paskolas, kredito gavėjo ir investuotojų į probleminį turtą. Detali rinkos ir rizikų analizė galbūt nepadės išvengti nuostolių, tačiau tai tikrai padės juos sumažinti.

Netgi vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų Arvydas Avulis metinėje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje paminėjo, kad Lietuvos gyventojai bankuose laikantys nežmoniškai dideles sumas per metus dėl infliacijos prarado maždaug 500 milijonų eurų.

Be abejo visa ši informacija yra teisinga, lietuviai niekada anksčiau neturėjo sukaupę tiek daug indėlių bankuose, taip pat dėl infliacijos šios sumos nuvertėja. Tačiau kyla klausimas ar tikrai lietuviai elgiasi iracionaliai ir ar mes iš tiesų esame tokie turtingi?

11.7 milijardai eurų

Taigi, kokią tiksliai sumą pinigų lietuviai laiko indėliuose? Vadovaujantis Europos centrinio banko (ECB) pateikiamais skaičiais 2017 metų lapkričio mėnesį namų ūkiai Lietuvos bankuose laikė 11.7 milijardus eurų. Atrodo tikrai įspūdinga suma, ir šioje vietoje tikrai galima būtų pradėti džiūgauti, kad dar niekada istorijoje lietuviai neturėjo sukaupę tiek daug pinigų.

Taip pat šią sumą palyginus su kitų investavimo priemonių, kaip pavyzdžiui pensijų ar investicinių fondų valdomomis sumomis, tikrai gali susidaryti įspūdis, kad mūsų tautiečiai elgiasi „kvailai“, t.y. užuot investavę šias sumas į finansines ar kitas priemones, kur ilgainiui galima tikėtis infliaciją viršijančio uždarbio, visgi tas sumas laiko bankų indėliuose, o infliacija juos po truputi „valgo“.

Tačiau yra vienas bet… ir toliau šiame straipsnyje pateiksime skaičius, kurie turėtų atskleis visiškai kitą šios situacijos paveikslą. Tai tik dar kartą patvirtins, kad kiekviena istorija gali turėti dvi „medalio“ puses.

7 trilijonai eurų

Vadovaujantis to paties ECB pateikiamais skaičiais galime matyti, kad 19 Euro zonos valstybių gyventojai 2017 metų lapkričio mėnesį bankuose bendrai laikė beveik 7 trilijonus eurų indėlių. Daugiausiai indėlių buvo sukaupę vokiečiai (2.18 trilijonų eurų) ir prancūzai (1.38 trilijonų eurų). Tuo tarpu už lietuvius mažiau indėlių turėjo tik latviai (6.5 milijardų eurų) ir estai (7.1 milijardas eurų). Bent šioje vietoje galime pasidžiaugti.

Taigi, pažvelgus į aukščiau pateiktą grafiką gana greitai galima padaryti išvadą, kad lietuvių sukaupta indėlių suma tikrai nėra tokia jau įspūdinga. Taip pat galėtų kilti klausimas, ar tarkime vokiečiai, kurie šiuo metu bankų indėliuose laiko daugiau nei 2 trilijonus eurų yra tokia pat „kvaili“ ir nežino kaip elgtis su pinigais?

Turbūt dauguma skaitytojų jau suprato, kad net ir šie skaičiai neparodo realios situacijos, o norint atlikti normalią analizę, reikėtų lyginti ne absoliučius skaičius, o santykinius, kaip pavyzdžiui, kokia indėlių suma tenka vienam gyventojui, arba koks sukauptų indėlių santykis su šalies bendruoju vidaus produktu, arba dar geriau koks yra indėlių sumos tenkančios vienam gyventojui ir vidutinio mėnesinio atlyginimo toje šalyje santykis.

Indėlių ir bendrojo vidaus produkto santykis

Kaip jau teko minėti anksčiau, bendra indėlių suma visoje Euro zonoje siekia maždaug 7 trilijonus eurų, tuo tarpu šių šalių bendrasis vidaus produktas 2017 metais siekė maždaug 10 trilijonų eurų. Tai reiškia, kad bendras Euro zonos šalių indėlių ir BVP santykis yra maždaug 66%.

Kaip galima pastebėti ir aukščiau pateikto grafiko, Lietuvoje šis santykis tesiekia 31%, ir vėlgi pagal šį rodiklį lenkiame tik Latviją (26%). Tuo tarpu didžiausias indėlių ir BVP santykis yra tokiose šalyse kaip Kipras (147%), Malta (123%) ir Belgija (88%). Tokius įspūdingus Kipro ir Maltos skaičius vertinti būtų gana sudėtinga, labai tikėtina kad tai susiję su šių šalių, kaip finansinių paslaugų teikėjų statusu, tačiau kaip galima pastebėti iš aukščiau pateikto grafiko, išsivysčiusiose vakarų Europos šalyse jis svyruoja tarp 60 ir 80 proc.

Taigi, Lietuvai pagal šį rodiklį norint pasivyti išsivysčiusių šalių lygį indėlių suma bankuose turėtų padidėti bent dvigubai.

Indėlių suma vienam gyventojui

Kitas rodiklis, kurį galima paanalizuoti, tai kokia indėlių suma tenka vienam šalies gyventojui. Kaip galima pastebėti iš žemiau pateikto grafiko, vidutiniškai vienam Euro zonos gyventojui tenkanti indėlių suma yra lygi 20.674 eurai. Didžiausia indėlių suma tenkanti vienam gyventojui yra Liuksemburge (90.024 eurai), tuo tarpu mažiausiai Latvijoje (3.334 eurai).

Mes pagal šį rodiklį (4.063 eurai) esame antroje vietoje nuo galo ir vėlgi lenkiame tik kaimynus Latvius. Taigi, norint pagal šį rodiklį pasivyti Euro zonos vidurkį kiekvienam Lietuviui reikėtų sukaupti maždaug 5 kartus didesnes sumas.

Indėlių suma lyginant su pajamomis

Paskutinis rodiklis dar kartą patvirtino, kad mes visgi nesame tokie jau turtingi kaip kad buvo teigiama įvairiuose straipsniuose. Tačiau šioje vietoje reikėtų suprasti, kad lyginti lietuvių ir vokiečių sukauptas sumas absoliučiais skaičiais vėlgi nėra logiška, nes vokiečių atlyginimas bei pragyvenimo lygis skiriasi nuo lietuvių.

Taigi, turbūt pats tiksliausias rodiklis, kuris galėtų padėti atsakyti, ar lietuviai turi per daug indėlių ar per mažai, būtų vidutinės indėlio sumos, tenančios vienam gyventojui palyginimas su vidutiniu mėnesiniu atlyginimo. Iš principo šis rodiklis parodo, kiek vidutinių mėnesinių atlyginimų vienas gyventojas yra sukaupęs indėlių pavidalu, arba kiek maždaug mėnesių galėtų išgyventi iš šios sumos nebegaudamas jokių pajamų.

Kodėl šis rodiklis yra geras? Turbūt visi žinote, kad siekiant sėkmingai valdyti asmeninius finansus kiekvienas iš mūsų turėtų būti sukaupęs 3, 6 ar net 12 mėnesių išlaidų sumą, kuri dažnai vadinama kaip „pagalvė juodai dienai“. Ši suma suteikia saugumo nelaimės atveju, kaip pavyzdžiui praradus darbą ar darbingumą, patyrus didesnes neplanuotas išlaidas ir pan. (Plačiau apie tai: Pagrindinės asmeninių finansų taisyklės)

Pažvelgus į žemiau pateiktą grafiką galima matyti, kad vidutiniškai Euro zonos gyventojas yra sukaupęs 12 mėnesių vidutinių atlyginimų sumai prilygstančią indėlių sumą. Daugiausiai mėnesinių atlyginimų yra sukaupę Liuksemburgo (30 mėnesių) ir Maltos (28 mėnesiai) gyventojai. Tuo tarpu mažiausiai mėnesinių atlyginimų yra sukaupę mūsų kaimynai latviai (4.7 mėnesiai) ir estai (5.8 mėnesiai).

Taigi, pagal šį rodiklį lietuviai nėra blogiausiųjų trejetuke, tačiau vis tiek esame sukaupę pakankamai nedaug (6.4 mėnesių pajamas). Tai reiškia, kad norėdami pasiekti tokių šalių kaip Vokietija ar Olandija lygį, turėtume sukaupti bent dvigubai didesnes sumas.

Apibendrinimas

Taigi, kaip jau teko minėti straipsnio pradžioje, į šią situaciją tikrai galima pažvelgti iš dviejų pusių. Žvelgiant iš vienos pusės, 11.7 milijardai eurų yra įspūdinga suma, ir tikrai galėtų atrodytų, kad tokias dideles sumas laikydami už nulines palūkanas bankų indėliuose lietuviai elgiasi mažų mažiausiai „neracionaliai“.

Tačiau reikėtų suprasti tai, kad indėliai yra pagrindinės gyventojų santaupos, kurios atlieka labai svarbią „saugumo“ funkciją. Tai supratus galima padaryti visiškai kitokią išvadą – t.y. kad kol kas nesame sukaupę pakankamo „rezervo juodai dienai“, o neturint šio rezervo logiškas sprendimas būtų visų pirma jį sukaupti, ir tik tą padarius pinigų perviršį investuoti į kitas, rizikingesnes finansines priemones, kaip pavyzdžiui akcijas, nekilnojamąjį turtą, investicinius fondus ar tarpusavio skolinimo platformas.

Lietuvos gyventojų turimas indėlių sumas palyginus su kitų Euro zonos šalių skaičiais galima padaryti išvadą, kad lietuviai turėtų sukaupti bent dvigubai didesnes sumas, kad pasiektų „saugią“ zoną. Na o geroji žinia yra ta, kad nors ir po truputi, tačiau mes judame ta linkme. (Plačiau apie tai: Kaip kiekvienas iš mūsų gali tapti milijonieriumi: ar tai vis dar pasiekiama įsivedus eurą?)

JAV akcijų indeksams fiksuojant vis naujus rekordus, akcijų santykinį brangumą parodantis Shiller P/E rodiklis nuo 2017 m. spalio mėn. iki metų pabaigos pakilo 6,69 proc., kai tuo tarpu investuotojų optimizmą parodantis VIX indeksas tuo pačiu laikotarpiu toliau pratęsė mažėjimo tendenciją ir sumažėjo 6,6 proc. Taigi akcijų rinkoje toliau vyrauja optimizmu persmelktas, ramus augimas. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Obligacijų rinkoje žemos palūkanų normos išsėmė grąžos galimybes, kai grąža pasiekiama dėl obligacijų verčių pokyčių. Šiuo atveju situacija netgi priešinga. Centriniams bankams didinant palūkanų normas, mažės obligacijų vertės, todėl lieka vienintelė galimybė uždirbti iš palūkanų normų, tikintis, kad jos sparčiai bus didinamos ir dalinai kompensuos nuostolius dėl obligacijų verčių mažėjimo.

Prekių rinkos iš dalies atrodo tarsi primirštos ir nepasižymi didesniu augimu. Netgi vienas iš populiariausių tauriųjų metalų – auksas, pastaruosius keturis metus svyruoja 1100 – 1300 USD už Trojos unciją ribose, kartais jas nežymiai kirsdamas. O paskutiniais metais jis apsiribojo 1200 – 1300 USD už unciją ribomis. Tokį kintamumo sumažėjimą galėjo lemti ne tik tai, kad centriniams bankams niekaip nepavyksta sukelti norimos infliacijos, bet investuotojų, kartu ir spekuliantų pasitraukimas į labiau brangstančias turto klases, t.y. akcijas ir kriptovaliutas.

Atsižvelgiant į tai, kad skirtingos turto klasės pasižymi didele rizika, tampa svarbūs turto alokacijos sprendimai. Vienas iš žingsnių siekiant tinkamai išskaidyti ir valdyti turimą investicinį portfelį yra finansų rinkų tarpusavio ryšių įvertinimas.

Finansų rinkų teorija

Finansų rinkos pasižymi dideliu glaudumu. Valiutų rinkos veikia prekių rinkas, prekių rinkos veikia akcijų rinkas ir t.t. Nepaisant to, finansų rinkos pasižymi tuo, kad skirtingomis verslo ciklo fazėmis didžiausią grąžą pasiekia skirtingos turto klasės. Klestėjimo laikotarpiu didžiausią grąžą generuoja rizikingos turto klasės. Defliacijos laikotarpiu pelningiausia turto klasė yra obligacijos. Recesijos laikotarpiui geriausia turto klasė yra pinigų rinkos priemonės, o infliacijos laikotarpiu nuo pinigų nuvertėjimo padeda apsisaugoti auksas.

Siekiant efektyviai valdyti investicinį portfelį M. J. Pring pasiūlė idealų teorinį verslo ciklų modelį, kuriame jis suskirstomas į šešias dalis. Kiekvienoje dalyje vyksta pokytis vienoje iš trijų turto klasių – akcijose, obligacijose arba prekėse:

• 1 dalis – pradeda kilti obligacijos (akcijos ir prekės krenta);
• 2 dalis – pradeda kilti akcijos (obligacijos toliau kyla, prekės krenta);
• 3 dalis – pradeda kilti prekės (visos trys rinkos kyla);
• 4 dalis – pradeda kristi obligacijos (akcijos ir prekės toliau kyla);
• 5 dalis – pradeda kristi akcijos (obligacijos toliau krenta, prekės kyla);
• 6 dalis – pradeda kristi prekės (visos trys rinkos krenta).

1 Pav. Finansų rinkų pokyčiai verslo ciklo stadijose

Teoriškai viskas atrodo taip: recesijos metu sumažėja palūkanos ir infliacija, tai lemia obligacijų kainų augimą. Obligacijų kainoms pakilus ir verslo ciklui pasiekus dugną išauga akcijų patrauklumas. Pradėjus augti ekonomikai, siekiama apsisaugoti nuo infliacijos ir investuojama į auksą. Augantis infliacijos spaudimas didina įvairių prekių paklausą, kainas bei palūkanų normas. Didėjant palūkanų normoms svarbu sumažinti obligacijų dalį investiciniame portfelyje. Akcijų kainoms artėjant prie viršūnės, visas investicijas verta nukreipti į prekes ar kitas, nuo infliacijos apdraudžiančias investicijas. Pradėjus kristi visoms finansų rinkoms saugiausia investicija yra pinigai. (Plačiau apie tai: Tarprinkinė analizė – kas tai?)

Prekių rinkos palyginti pigios

2 pav. Finansų rinkų verčių pokyčiai

Čia:

• ACWI – MSCI All Country World Index;
• SPGSCI – S&P GSCI (Goldman Sachs Commodity Index) Total Return Index;
• BNDGLB – Barclays Capital Bond Composite – Global Index;

Siekiant patikrinti teorinį M. J. Pring modelį, 2 pav. pateikiami finansų rinkų verčių pokyčiai. Analizuojamos finansų rinkos atspindi tris pagrindines turto klases: akcijas, obligacijas ir prekes. Analizuojamu laikotarpiu galima išskirti tris ryškius akcijų rinkų ciklus bei penkis akcijų rinkos krypties pasikeitimus. Pirmuoju rinkų krypties pasikeitimo laikotarpiu (1998 – 2000 m.) pirmiausia sustojo obligacijų indekso augimas, tuo metu sparčiai pradėjo kilti prekių kainos, prasidėjo akcijų rinkos korekcija, po kurios sekė prekių rinkos smukimas. Akcijų rinkų dugnas pasiektas 2002 – 2003 m. sankirtoje. Po jo pirmiausia pradėjo kilti obligacijų indeksas, vėliau prekių ir akcijų indeksai. Sekantis rinkų krypties pakeitimo laikotarpis yra 2007 – 2008 m., pirmiausia kryptį pakeitė akcijos, po jų sekė prekės ir obligacijos. Tačiau 2008 – 2009 m., kai rinkos pradėjo augti, pirmiausia pakilo obligacijų indekso vertės, kiek vėliau pradėjo kilti akcijų su prekėmis kainos. 2015 m. buvo stebima obligacijų rinkų konsolidacija, smarki prekių rinkų korekcija bei galimai pasiekta akcijų rinkos viršūnė. Panaši situacija buvo susiklosčiusi 1998 – 2000 m., po kurios sekė prekių ir obligacijų rinkas atspindinčių indeksų augimas bei akcijų rinkų korekcija. Tačiau iki 2017 m. pabaigos prekių rinka nepasižymėjo sparčiu augimu, o akcijų ir obligacijų rinkos toliau kilo.

Šiuo metu susiklostė situacija, kai akcijų indeksai toliau kyla, obligacijų indeksas jau pusantrų metų negali pasiekti naujų aukštumų, o prekių rinkos rodo nežymią augimo pradžią. Verta paminėti, kad paskutinių finansų krizių metu analizuojamas obligacijų indeksas pasižymėjo ne verčių mažėjimu, bet konsolidacija. Apibendrinant, šiuo metu esame ketvirtoje verslo ciklo stadijoje, kai obligacijų rinkos krenta arba yra konsolidacijos būsenoje, o akcijų ir prekių rinkos kyla. Tačiau vertinant akcijų rinkos situaciją, galima teigti, kad esame arti penktosios verslo ciklo stadijos. Tačiau sunku įvertinti kiek tęsis akcijų rinkų augimas ir kiek jis bus racionalus. Verta pabrėžti, kad paskutinių dviejų finansų krizių „išvakarėse“ prekių rinkos pasižymėjo ženklia korekcija ir po jos sekusiu ženkliu augimu.

Rizikos

Nors prekių rinkos atrodo patraukliai, tačiau jos pasižymi specifinėmis rizikomis, dėl kurių tampa sudėtinga identifikuoti, kada galima tikėtis reikšmingo kilimo. Prekių rinkos pasižymi ne tik rinkos rizika, kuri kyla dėl kainų svyravimų, tačiau šiose rinkose vyrauja politinė ir ekonominė rizikos. Šios dvi rizikos yra labai susiję, kadangi politiniai sprendimai lemia valstybių ekonominius interesus. Tokios žaliavos kaip nafta ir dujos yra priklausomos nuo politinių sprendimų. Maistui skirtų prekių kainos priklauso nuo oro sąlygų, ligų ir daugelio kitų sunkiai prognozuojamų veiksnių. Aukso kaina priklauso nuo infliacijos lūkesčių, investuotojų baimių, kadangi į auksą dažnai investuojama siekiant apsisaugoti nuo infliacijos arba padidėjus rizikai finansų rinkose. Taigi prekių rinkas sieja daug skirtingų rizikų, kurias paprastam investuotojui yra sudėtinga identifikuoti, įvertinti ir prognozuoti.

Investavimo galimybės

Investuoti prekių rinkoje galima keletu būdų. Pirmiausiai galima prekes įsigyti fiziškai, tačiau tokiu atveju būtų patiriamos transportavimo, saugojimo rizikos ir išlaidos. Taip pat prekių rinkoje galima investuoti naudojant išvestinius instrumentus. Tačiau tai pakankamai sudėtingi instrumentai, susiję su papildomomis savitomis rizikomis. Trečias būdas yra investavimas į biržoje prekiaujamus fondus (ETF). ETF pirkimas ir pardavimas nesiskiria nuo įmonės akcijų pirkimo ir pardavimo. Be to išpopuliarėjus šiems produktams, investuotojams buvo pasiūlyta įvairiomis strategijomis paremtų ETF. (Plačiau apie tai: Biržoje prekiaujami fondai – ETF)

Investuojant į prekių ETF yra svarbu atsižvelgti į sekamą indeksą ir jo sudėtį. Nuo to priklauso kokių prekių kainų pokyčiai darys didžiausią poveikį investicinio portfelio pokyčiams. Pvz. pasirinktas tarpininkas siūlo tris ETF, kurie atspindi prekių rinkos tendencijas: LYXOR ETF Commodities CRB (CRB), PowerShares DB Commodity Index Tracking Fund (DBC), iShares S&P GSCI Commodity Indexed Trust (GSG). Šie ETF seka skirtingus indeksus, todėl verta paanalizuoti į kokias prekes būtų nukreipiamos investuotos lėšos. CRB ETF sekamo indekso sudėtis: energijos ištekliai (39 proc.), žemės ūkio produkcija (41 proc.), taurieji metalai (7 proc.), pramoniniai metalai (13 proc.). DBC ETF struktūra: energijos ištekliai (55 proc.), žemės ūkio produkcija (22 proc.), pramoniniai metalai (12,5 proc.), taurieji metalai (10 proc.). GSG ETF sekamo indekso sudėtis: energijos ištekliai (72,35 proc.), žemės ūkio produkcija (11,42 proc.), galvijai (6,43 proc.), pramoniniai metalai (7,06 proc.), taurieji metalai (2,74 proc.). Pateikti ETF suteikia skirtingas turto alokacijos galimybes, tačiau visuose ETF didelį svorį turi energijos ištekliai.

Rinkoje į ETF siūloma investuoti tiek eurais, tiek JAV doleriais. Ne nacionalinės valiutos naudojimas padidina riziką ir tenka prisiimti valiutų svyravimo riziką, kuri gali sumažinti arba padidinti grąžą. Smulkiesiems investuotojams siekiant išvengti šios rizikos, dar labiau sumažėja jų investavimo galimybės.

Investuotojai gali ieškoti galimybių investuoti į pavienes prekes. Siūlomi ETF kurie seka naftos, aukso, sidabro, platinos, žemės ūkio produkcijos ir kitų pavienių prekių kainas. Tačiau dar labiau išskaidant investicijas reikalinga papildoma atskirų prekių, o ne visos rinkos analizė.

Apibendrinimas

Finansų teorija teigia, kad artėjant prie verslo ciklo pabaigos, didžiausia galimybė uždirbti slypi prekių rinkose. Paskutinės dvi finansų krizės tik patvirtino šį teiginį. Praėjus 10 metų po ankstesnės bulių rinkos pabaigos, pastaruoju metu daugėja perspėjimų apie verslo ciklo pabaigą ir laukiančią korekciją akcijų rinkoje. Esant tokiai situacijai finansų rinkose svarbu ne tik protingai išnaudoti likusį akcijų rinkos augimo potencialą, atidžiai stebėti finansų rinkas, kartu kuriant pasitraukimo strategiją arba rezervą, skirtą atpigusioms akcijoms įsigyti, bet kartu reikia ieškoti nuvertintų rinkų ir alternatyvių investavimo galimybių. Taip išnaudojant visas verslo ciklų suteikiamas galimybes.

Šio straipsnio tikslas ne prognozuoti, kuri turto klasė geriausiai pasirodys 2018 m., o įvertinti situaciją finansų rinkose. Akcijų augimas gali užsitęsti ir pakankamai sudėtinga prognozuoti, kas gali lemti didesnę akcijų rinkos korekciją. Tuo pačiu prekės gali būti nuvertintos ilgiau nei tikimasi, kartu jos gali pasižymėti didesniais, nei tikimasi, svyravimais, todėl investuojant šioje rinkoje svarbu apsišarvuoti kantrybe. (Plačiau apie tai: Kur investuoti 2018 metais?)

Taip pat, kaip ir kiekvienais metais pabandysime susisteminti, kaip finansų rinkų „guru“ sekėsi (ar nesisekė) prognozuoti šių metų svarbiausius finansų rinkų pokyčius, bei kokias prognozes jie dalina kitiems, t.y. 2018 metams.

2017 metų lyderiai

Pažvelgus į žemiau pateiktą grafiką galima drąsiai konstatuoti, kad 2017 metai buvo ypač pelningi metai – visos pagrindinės turto klasės sugeneravo teigiamą grąžą (išskyrus JAV dolerį). Tačiau šioje vietoje taip pat reikėtų pabrėžti, kad grafike esanti turto klasių grąža yra pateikiama JAV doleriais, taigi Euro zonos investuotojai visų turto klasių grąžą turėtų pakoreguoti atimdami JAV dolerio pokytį, t.y. maždaug tokiu dydžiu sumažindami pateiktą turto klasių grąžą.

Kaip galima pastebėti iš pateikto grafiko, pati pelningiausia turto klasė (iš mūsų analizuojamų 8 pagrindinių turto klasių) buvo besivystančių rinkų akcijos, kurios nuo metų pradžios iki gruodžio 28 dienos pabrango netgi 30%. Kitos dvi pelningiausios investicijos taip pat buvo akcijų rinkoje: Europos-Azijos akcijos (+25%) ir JAV akcijos (+22%). Įvertinus pateiktus visų turto klasių rezultatus galima teigti, kad 2017 metai buvo investavimo į akcijas metai.

Tuo tarpu vertinant kitą rezultatų pusę matome, kad prasčiausiai sekėsi JAV valstybinių obligacijų (+2.2%) ir JAV nekilnojamojo turto (+3.3%)  turto klasėms, kurios nors ir išvengė nuostolių, tačiau kurių prieaugis buvo minimalus.

Įdomiausios 2017 metų prognozės

Kai jau žinome šių metų nugalėtojus bei pralaimėtojus, galime pasiaiškinti, o kaip gi sekėsi finansų rinkų „guru“ su 2017 metų prognozėmis.

Visas 2017 metų prognozes norėtųsi pradėti nuo akcijų, o konkrečiau JAV akcijų prognozių. Praėjusių metų pabaigoje visi Bloomberg naujienų agentūros apklausti Wall Street bankų investicijų strategai į 2017 metus žvelgė optimistiškai ir prognozavo, kad pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 šiuos metus pabaigs ties 2356 punktų riba, arba kitaip tariant neskaičiuojant mokėtinų dividendų per metus pakils +5.2%.

Taigi, kaip matome, nors finansų rinkų „guru“ ir buvo nusiteikę optimistiškai, tačiau optimizmu netryško. Kas tuo metu lėmė tokį jų konservatyvumą? Galima būtų įžvelgti kelias priežastis. Visų pirma tai, kad praėjusių metų pabaigoje JAV akcijos buvo sąlyginai brangios, o tai ilguoju laikotarpiu sąlygoja mažesnę tikėtiną investicijų grąžą bei didina kainų korekcijos tikimybę. Taip pat tuo metu vyravo lūkesčiai, kad JAV palūkanų normos toliau kils, kas iš principo brangins skolinimąsi ir mažins įmonių pelningumą. Na ir galiausiai, buvo tikimasi kad JAV doleris ir toliau brangs, o tai turės neigiamą įtaką JAV bendrovių užsienio pardavimams.

Iš vienos pusės kaip ir galima teigti, kad visi ekspertai pataikė – pagrindinis JAV akcijų indeksas, kaip matėme iš aukščiau pateiktų skaičių, šiais metais sugeneravo teigiamą grąžą. Tačiau vertinant šiek tiek išsamiau matome, kad tas jų pataikymas buvo labai prastas – tas pats indeksas S&P 500 šiuo metu yra ties 2690 punktų riba, arba kitaip tariant nuo metų pradžios pabrango +20.1%. Taigi, nors investicijų strategai ir teisingai numatė JAV akcijų indekso judėjimo kryptį, tačiau jų bendras vertinimas labai reikšmingai nukrypo nuo tikrovės.

Kaip turbūt dauguma jau suprato iš aukščiau pateiktų 2017 metų prognozių prielaidų, nepasiteisino ir kelios kitos susijusios prognozės. Visų pirma dauguma prognozavo tolimesnį JAV dolerio brangimą, arba kitaip tariant euro pigimą. Priminsiu, kad praėjusių metų pabaigoje euro ir JAV dolerio valiutos kursas buvo lygus 1.05. Kaip jau turbūt dauguma žino, šiais metais JAV doleris ne tik kad nepabrango, o gana reikšmingai atpigo (-12.5%) – šiuo metu euro ir JAV dolerio kursas svyruoja ties 1.20 punktų riba.

Na o šis įvykis buvo gana stipriai susijęs su kita nelabai vykusia prognoze – JAV palūkanų normų didėjimu. 2016 metų pabaigoje JAV 10 metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas svyravo ties 2.45%. Dauguma analitikų tikėjosi, kad šiais metais obligacijų pajamingumas toliau stabiliai kils ir metų pabaigoje netgi pasieks 3.0% ribą. Deja, tačiau taip neįvyko. Šiuo metu JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas yra netgi mažesnis negu kad buvo metų pradžioje – 2.42%.

Taigi, bandant apibendrinti investavimo strategų darytas prognozes šiems, t.y. 2017 metams, galima teigti, kad jos buvo nelabai vykusios. Galbūt kaip vieną iš tokių labiau „pavykusių“ prognozių būtų galima įvardinti rekomendaciją didesnę investicijų portfelio dalį paskirti besivystančių rinkų akcijoms. Ši rekomendacija iš esmės buvo aiškinama tuo, kad tiek besivystančių rinkų valiutos, tiek ir besivystančių rinkų įmonių akcijos per pastaruosius 5 metus buvo gana stipriai „nukraujavusios“, o tai reiškia, kad ateityje jų laukė didesnis potencialus uždarbis, negu kad investuojant į sąlyginai brangias JAV akcijas. Džiaugiamės, kad 2017 metų sausio mėnesį vykusio renginio „Periodinė finansų rinkų apžvalga“ metu mes taip pat išskyrėme besivystančių rinkų akcijas (kaip ir kitus du akcijų regionus) kaip vieną potencialiausių investavimo krypčių.

Kur geriausia investuoti 2018 metas?

Na o dabar pereikime prie 2018 metų prognozių ir pradėkime nuo ekonomikos, t.y. pažvelkime kokį augimą tiek viso pasaulio, tiek ir atskirų regionų ekonomikoms prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Taigi, 2018 metais TVF prognozuoja, kad viso pasaulio ekonomikos augimas padidės 0.1% iki +3.8%. Didžiąją dalį pasaulio ekonomikos augimo sudarys besivystančių rinkų ekonomikų augimas (+4.9%), kai tuo tarpu išsivysčiusių šalių ekonomikos turėtų augti vos +2.0%. Taigi, kaip matome viena pagrindinių institucijų pasaulio ekonomikai prognozuoja tolimesnį augimo trendą, netgi su nedidele akceleracija.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomikai yra prognozuojamas tolimesnis ekonomikos augimas, labai tikėtina, kad turėtų didėti ir infliacija. TVF kaip tik tokį scenarijų ir „paišo“. Pagal jų prognozes 2018 metais išsivysčiusių šalių infliacijos tempas turėtų siekti 1.7%, tuo tarpu besivystančių rinkų infliacijos tempas – 4.4%. Su didėjančia infliacija labai tikėtina po truputi matysime ir didėjančias bazines palūkanų normas.

Kaip pavyzdžiui, remiantis CME FedWatch įrankiu galime matyti, kad šiuo metu yra maždaug 70% tikimybė, kad iki 2018 metų pabaigos JAV bazinė palūkanų norma bus pakelta 2 arba 3 kartus iki 1.75 – 2.0% ribos (šiuo metu yra 1.5%). Be abejo, reikėtų suprati, kad jei dėl kažkokių priežasčių JAV ekonomikos augimas pradeda „šlubuoti“ bei yra mažesnis negu kad prognozuojama, arba pavyzdžiui infliacija nedidėja o priešingai mažėja, tokiu atveju bazinių palūkanų kėlimas gali būti nukeltas.

Tuo tarpu iš kitos pusės, jei bazinių palūkanų kėlimas įsibėgėja, greitai galime pamatyti tokią situaciją, kai trumpo laikotarpio (tarkime 3 mėnesių) JAV valstybinių obligacijų pajamingumas priartėja prie ilgo laikotarpio (kaip pavyzdžiui 10 metų trukmės) pajamingumo, o tokia situacija per pastaruosius 50 metų signalizuodavo apie artėjančią recesiją.

Kokios prognozės JAV akcijoms, kurios sudaro puse viso pasaulio akcijų kapitalizacijos?

Na ir galiausiai priėjome prie įdomiausios turto klasės, t.y. akcijų. Kokius gi akcijų kainų pokyčius kitiems metams prognozuoja tie patys finansų rinkų ekspertai? Žvelgiant į 5 stambiausių bankų (BMO, UBS, Deutsch Bank, Credit Suisse ir Morgan Stanley) strategų prognozes galima pastebėti, kad visi jie yra nusiteikę ypač optimistiškai. Šių bankų investicijų strategai tikisi, kad 2018 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 2855 punktų ribą, arba kitaip tariant nuo dabartinio 2690 punktų lygio pakils maždaug +6% (plius dividendai).

Tikrai optimistiškos prognozės!!! Kyla elementarus klausimas “Iš kur?”. Pati pagrindinė tokių optimistiškų prognozių priežastis – tolimesnis įmonių pelnų augimas, kuris prognozuojama kitais metais turėtų siekti maždaug 10%. Taip pat dauguma ekspertų tikisi, kad ilgesnio laikotarpio palūkanos ir toliau išliks nedidelės (iki 2.0%), taip pat daug vilčių yra dedama į mokestinės aplinkos pagerinimą.

Tačiau kad ir kaip gražiai skambėtų šios stambiausių pasaulio bankų strategų prognozės, ne visi yra tokie optimistai. Tarkime žymus ekonomikos bei finansų rinkų istorikas Nial Ferguson, vertindamas dabartinę pasaulio ekonomikos bei pagrindinių turto klasių situaciją, įžvelgia daug panašumų su 2008 metų prieš-kriziniu periodu. Visų pirma jis pamini tai, kad daugelio turto klasių kainos šiuo metu yra pasiekusios visų laikų rekordus, t.y. turtas yra brangus. Tačiau kaip pagrindinį veiksnį, kuris kelia daugiausiai grėsmės, jis įvardino tai, kad baigiasi pasaulio centrinių bankų skatinimo programos (kitaip tariant „medicina“). JAV ir Didžiosios Britanijos centriniai bankai jau kelia bazines palūkanų normas, netrukus Europos centrinis bankas turėtų nutraukti vykdomą kiekybinio skatinimo programą. Būtent besitraukiantis skatinimas arba kitaip tariant griežtėjanti pinigų politika anksčiau ar vėliau turės neigiamos įtakos tiek pasaulio ekonomikai, tiek ir akcijų rinkoms. Savo ganėtinai bauginantį straipsnį Boston Globe jis baigia taip (vertimas iš anglų kalbos): „Nėra dviejų vienodų finansinių krizių. Kita krizė nebus tokia kaip paskutinioji. Tačiau kita krizė bus ir, kadangi finansų rinkų skatinimo programos („medicina“) yra nutraukinėjamos, ta krizė artėja. Šį kartą įsidėmėkite mano žodžius.“

Be abejo, kaip ir visada, paskyrus daugiau laiko, galima gana nesunkiai surasti ir daugiau neigiamų prognozių, kaip pavyzdžiui du garsūs investuotojai Jim Rogers ir Marc Faber visą pasaulį jau ne pirmus metus perspėjinėja apie artėjančią didžiausią visų laikų krizę, per kurią akcijų kainos smuks daugiau nei 50%, o aukso kaina pasieks naujas visų laikų aukštumas. Tačiau jų prognozės neišsipildo pastaruosius kelerius metus, tai klausimas kodėl turėtų išsipildyti kitais metais. (Plačiau apie tai: Finansų gidas: kur vertėtų investuoti 2016-aisiais?)

Apibendrinimas

Paklausite, tai kuriais „guru“ geriau tikėti. Atsakysime – geriau netikėti nei vienais, o mąstyti savo galva, stebėti besikeičiančią finansų rinkų situaciją ir atitinkamai reaguoti į pokyčius. Kaip jau ne kartą yra tekę minėti, visos šios prognozės, kad ir iš kokių protingų ar patyrusių ekspertų lūpų sklistų, galiausiai yra tik spėjimai, o moksliniai tyrimai jau seniai patvirtino, kad tokie spėjimai ilgainiui pridėtinės vertės investuotojams nesukuria. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Taigi, šiandien visų pirma pabandysime atsakyti į kertinį klausimą – kas yra tas „finansinis burbulas“, kaip jis apibūdinamas bei kokiomis charakteristikomis pasižymi. Taip pat pabandysime įvardinti, kokiose rinkose šiuo metu iš tiesų galima įžvelgti besiformuojančius, o gal jau ir susiformavusius burbulus ir kokio dydžio tie burbulai. Na ir galiausiai, kokio burbulo sprogimas turėtų daugiausiai neigiamų padarinių pasaulio ekonomikai.

Finansinio burbulo apibrėžimas

Finansinis ar investicinis burbulas – tai smarkus tam tikro finansinio aktyvo kainos kilimas, kuris gali būti tiek trumpas, tiek ir labai ilgas, tačiau kažkuriuo metu įgauna pagreitį ir baigiasi smukimu iki panašios ribos, vyravusios prieš prasidedant burbului.

Nors kalbant apie finansinius burbulus dažniausiai yra minimi kažkokie nauji ekonominiai, technologiniai ar socialiniai pokyčiai, tačiau pagrindinės finansinių burbulų priežastys dažniausiai yra labiau psichologinės. T.y. tam tikri pokyčiai visų pirma padidina konkretaus turto patrauklumą tarp investuotojų, išaugus jo paklausai natūraliai pradeda kilti kaina, kylant kainai į rinką pradeda plūsti spekuliantai dar kitaip tariant „karšti pinigai“, kuriems to turto nereikia, tačiau jie tikisi uždirbti iš kainos kilimo taip sukurdami dar didesnę paklausą tuo pačiu dar labiau paspartindami kainos kilimą. Turbūt būtų galima drąsiai teigti, kad pagrindinė viso šio proceso varomoji jėga yra žmonių godumas.

Kaip jau supratome, kalbant apie finansinius burbulus galima išskirti du kintamuosius: stipriai kylančias kainas ir investuotojų iracionalumą, kuris finansinio aktyvo kainas pakelia gerokai virš to turto „tikrosios“ vertės. (Plačiau apie tai: Investicinis burbulas)

Ką reiškia „staigus kainos kilimas“?

Per pastaruosius 20 metų pasaulyje sprogo keli ganėtinai dideli burbulai, kurie paveikė praktiškai viso pasaulio ekonomiką: tai 2000 metais sprogęs „Dotcom“ burbulas, 2006 metais sprogęs JAV nekilnojamojo turto burbulas, 2008 metais sprogęs žaliavų kainų burbulas ir pan.

Kaip galima pastebėti iš aukščiau pateikto grafiko, visais paminėtais atvejais per 10 metų iki burbulo sprogimo konkretaus turto kainos pakildavo maždaug 1000%. Taigi, kalbant apie skaičius, kurie galėtų apibūdinti besiformuojantį burbulą galima būtų teigti, kad jei konkretaus finansinio aktyvo kaina per sąlyginai trumpą laikotarpį pabrangsta daugiau nei 1000%, galima sakyti kad formuojasi burbulas.

Be abejo, jei vertintume atskiras investicijas, tai pamatytume gerokai didesnius kainų svyravimus. Kaip pavyzdžiui, Amazon akcijos kaina nuo pirminio viešojo akcijų platinimo (IPO) 1997 metais iki akcijos kainos piko 2000 metais pabrango daugiau nei 6000%! Kas vyko po to? Per kitus 2 metus Amazon akcijos kaina smuko daugiau nei 95% ir dauguma investuotojų prarado didžiąją dalį pinigų.

Įdomiausia yra tai, kad Amazon atvejį dar galima būtų apibūdinti kaip „sėkmingą“, nes ši bendrovė sugebėjo išsikapstyti iš duobės, tuo tarpu kai daugumos IT sektoriaus bendrovių akcijų kainos smuko 99% ar jos tiesiog paskelbė bankrotą.

Kaip įvertinti investuotojų iracionalumą?

Kitas burbulą identifikuojantis faktorius yra iracionalus investuotojų elgesys. Gaila, tačiau priešingai nei vertinant finansinio aktyvo kainų kilimo tempą, įvertinti investuotojų iracionalumą yra gerokai sunkiau. Turbūt labiausiai paplitęs investuotojų iracionalumo bei burbulo formavimosi apibūdinimas yra toks: “Jeigu jau net ir „taksistai“ apie tai kalba, tai tikrai turėtų būti burbulas“.

Kitaip tariant, kai apie investavimą pradeda kalbėti žmonės, apie tai neturintys „žalio“ supratimo, kai jie pradeda aiškinti kodėl tą reikia daryti ir kokį didelį pelną galima uždirbti, tačiau pagrindinė jų investavimo priežastis yra noras greitai ir nesunkiai praturtėti bei nepavėluoti į „nuvažiuojantį traukinį“, labai tikėtina kad jau esame iracionalioje stadijoje. (Plačiau apie tai: Pagrindinės investuotojų emocijos: godumas, baimė ir viltis)

Liūdniausia tai, kad net ir sugebėjus identifikuoti besiformuojantį burbulą tiksliai pasakyti, kada jis sprogs ir kokios bus to sprogimo pasekmės yra labai sudėtinga, o gal net ir neįmanoma. To nepavyko padaryti nei buvusiam JAV centrinio banko vadovui Alan Greenspan, kuris dar 1996 metais, t.y. 4 metais per anksti, rinkos dalyvius perspėjo apie iracionalumą JAV akcijų rinkoje, nei vienam žymiausių pasaulio mokslininkų Isaac Newton, kuris didžiąją dalį savo santaupų prarado 18 amžiaus pradžioje sprogus „South Sea Company“ akcijų kainų burbului. Po šio įvykio garsusis mokslininkas teigė: „Aš galiu apskaičiuoti dangaus kūnų judėjimo greitį, tačiau ne žmonių iracionalumą“.

Kokie burbulai pastebimi šiuo metu?

Pažvelgus į tai, kas šiuo metu vyksta pasaulio ekonomikoje bei finansų rinkose, galima būtų teigti, kad bitkoinas atitinka visus klasikinio burbulo parametrus. Šios kriptovaliutos kaina vien tik nuo šių metų pradžios pakilo maždaug 500%, tuo tarpu per pastaruosius 5 metus kainos augimas siekė daugiau nei 50000%! Tikrai taip, čia nėra klaidos. Vėlgi, prisiminus anksčiau buvusius burbulus bei pažvelgus į aukščiau pateiktą grafiką galima pastebėti, kad šiuo metu bitkoinas gerokai lenkia kitus per istoriją užfiksuotus atvejus.

Taip pat kalbant apie kriptovaliutas turbūt visiems aišku, kad tai yra nauja technologija, kuri iš pradžių turėjo gana daug skeptikų, tačiau pastaruoju metu sulaukia ypač daug dėmesio ir ne maža dalis susidomėjimo kyla ne dėl pačios technologijos, o dėl stipriai kylančių kainų, kurios didina jų paklausą, kas savo ruožtu dar labiau didina kainą.

Bandant atsakyti į klausimą, ar šioje rinkoje veikia racionalūs investuotojai, pasitelksime bitkoinų apyvartos skaičius. Remiantis www.coinmarketcap.com pateikiamais duomenis galima matyti, kad šiuo metu (2017.10.25) bitkoinų kapitalizacija siekia 93,4 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu per parą šios valiutos apyvarta siekia 2,8 mlrd. JAV dolerių. Tai reiškia, kad visas apyvartoje esantis bitkoinų kiekis susiprekiauja per 33 dienas, o tai vienareikšmiškai reiškia karštus pinigus ir didelį spekuliacijos lygį.

Kaip pavyzdžiui pačios didžiausios bendrovės Apple akcijų kapitalizacija šiuo metu siekia 811 mlrd. JAV dolerių (10 kartų daugiau), o per dieną vidutiniškai suprekiaujama 4.5 mlrd. JAV dolerių (tik 1,5 karto daugiau).

Kitos turto klasės

Analizuojant kitas pagrindines turto klases (obligacijas, akcijas, nekilnojamąjį turtą) taip pat galima rasti ne vieną nuomonę bei rodiklį, kad ir šiose rinkose formuojasi burbulai, o pagrindinė to priežastis – ypač žemos palūkanų normos.

Visi žinome, kad šiuo metu palūkanų normos yra pasiekusios istorines žemumas (ypač Europoje). Tai reiškia kelis dalykus. Visų pirma tai, kad obligacijų kainos yra pasiekusios istorines aukštumas ir jei palūkanos pradeda didėti (o anksčiau ar vėliau tai įvyks), daugelio obligacijų kainos patrauks žemyn. Atsižvelgiant į tai, kad pasaulinė obligacijų rinka siekia maždaug 100 trilijonų JAV dolerių, net ir 1% smukusios obligacijų kainos reikštų 1 trilijono JAV dolerių nuostolį investuotojams, o tai maždaug 5 kartus viršytų visos kriptovaliutų rinkos kapitalizaciją.

Žemos palūkanų normos taip pat reiškia didesnes tiek akcijų, tiek ir nekilnojamojo turto kainas. Kodėl? Nes investuotojai ieško didesnio uždarbio galimybių, o tai juos verčia rinktis rizikingesnes investicijas, tai atitinkamai didina tokių investicijų paklausą o tuo pačiu ir kainą.

Tačiau klausimas, ar dabartinę situaciją pasaulinėse obligacijų, akcijų ir nekilnojamojo turto rinkose galima būtų prilyginti tradiciniam burbului? Nei vienos iš paminėtų turto klasių pastarųjų 10 metų kainų pokytis neviršijo 1000%. Taigi, vertinant vien tik pagal šį rodiklį burbulo kaip ir nėra. Taip pat šiose rinkose nėra tiek euforijos, kaip kad buvo nekilnojamojo turto rinkoje 2007 – 2008 metais, ar šiuo metu yra kriptovaliutų rinkoje.

Tačiau paminėtas turto klases vertinant giliau (žvelgiant į konkrečius sektorius, ar konkrečias šalis) galima surasti tam tikrų vietų, kur galimi burbulai yra labiau pastebimi.

Kaip pavyzdžiui, kalbant apie nekilnojamąjį turtą didžiausia burbulų rizika pastebima Kanados, Australijos, Švedijos, Honkongo ar Kalifornijos rinkose. Kalbant apie akcijų rinkas, daugiausiai galvos skausmo sukelia JAV akcijos, kurios pagal tam tikrus rodiklius šiuo metu jau yra brangesnės negu kad buvo prieš 2008 metų krizę ir pan. Kalbant apie obligacijas, didžiausia rizika įžvelgiama Europos aukšto pajamingumo obligacijų segmente (pati rizikingiausia obligacijų kategorija), kuris per pastaruosius metus sulaukė labai daug investicijų ir kur šiuo metu pajamingumas yra labai artimas pajamingumui, kurį galima uždirbti investuojant į JAV 10 metų trukmės valstybines obligacijas.

Taigi, galima būtų drąsiai teigti, kad kalbant apie pagrindines turto klases didžiausia grėsmė yra ne tiek kažkokio burbulo sprogimas, kiek kylančios palūkanų normos. Jei palūkanos pradeda kilti netikėtai ir greitai, greičiausiai matysime didesnę kainų korekciją, tačiau jei viskas vyksta pagal centrinių bankų iškomunikuotą planą, labiau tikėtina kad rimtų sukrėtimų pavyks išvengti.

Apibendrinimas

Nors bitkoinai ir kriptovaliutos šiuo metu ir yra pati karščiausia tema, tačiau ši turto klasė kol kas tikrai nėra tokia reikšminga, kad jos „sprogimas“ sukeltų didelę pasaulinę recesiją. Labiau tikėtina, kad stipriai smukus kriptovaliutų kainoms „susvyruotų“ pasitikėjimas naująja technologija. Tuo tarpu vertinant tuos veiksnius, kurie gali turėti ženklią įtaką pasaulio ekonomikai reikėtų įdėmiai stebėti pasaulio centrinių bankų veiksmus keičiant palūkanų normas, kurios po truputi pradeda judėti į viršų.