Praėjus daugiau nei 10 m. nuo paskutinės finansų krizės, vis dažniau kalbama apie lėtėjantį ekonomikos augimą, finansinius burbulus akcijų, obligacijų, nekilnojamojo turto, kriptovaliutų rinkose. Jau pakankamai ilgai kalbama apie sekančią finansų krizę, kartais atrodo, kad netgi per daug. Juk jeigu kažko labai laukti, tai gali ir neįvykti ar bent jau pradėti tuo netikėti. Vis pasirodo vienas ar kitas indikatorius, kuris galėtų išpranašauti sekančią finansų krizę. Vienas iš jų yra 10 m. JAV vyriausybės obligacijų ir 3 mėn. JAV iždo vekselių pajamingumo skirtumas, kuris tapo neigiamas. Vieni analitikai yra linkę tokią inversiją sureikšminti, kiti jos nesureikšmina, tačiau bendri, prastėjantys lūkesčiai, skatina centrinius bankus švelninti savo požiūrį į palūkanų normų didinimą ir monetarinės politikos griežtinimą. Paskutinį dešimtmetį centriniai bankai dėjo dideles pastangas siekiant jiems priimtinos infliacijos ir ekonomikos augimo. Tai būtų galima vertinti kaip racionalų ir naudingą veiksmą, tačiau kartais atrodo, kad nors centriniai bankai išnaudojo visus finansinius ginklus, jie priimtino rezultato nepasiekė.

Skatinanti monetarinė politika lėmė 50 proc. padidėjusią pasaulio skolą, lyginant su 2008 m. Tokie skolinimosi mastai negalėjo apsieiti be pasekmių. Jeigu lėšos nėra nukreipiamos į realias investicijas, kurios skatina ekonomikos augimą, jos nukreipiamos į finansinio turto pirkimą ir tai gali sudaryti burbulus finansų rinkose. Spaudoje dažnai diskutuojama ar nesiformuoja burbulas akcijų rinkose, obligacijų rinkose, įvairių šalių nekilnojamojo turto rinkoje. Tačiau Real Investment Advice rėžė iš peties su teiginiu, kad visose turto klasėse formuojasi vienas milžiniškas burbulas. Tai verčia susimąstyti. Jau pakankamai seniai kalbama apie brangias akcijas, burbulą obligacijų rinkoje, brangų nekilnojamąjį turtą. Ką jau kalbėti apie sprogusius burbulus kriptovaliutų rinkoje, 3D spausdintuvų rinkoje, neaiškią situaciją alternatyvaus skolinimosi rinkoje (p2p, crowdfunding ir kt.), kurioje dominuoja smulkieji investuotojai ir kuri nėra išgyvenusi finansų krizės.

Šiuo metu JAV ekonomika verslo ciklo augimo stadijoje yra 114 mėnesių. Tai antras pagal ilgį ekonomikos augimo laikotarpis. Džiugu, tačiau ekonomika auga cikliškai. Augimo laikotarpį keičia nuosmukio laikotarpis, kurį vėl keičia augimo laikotarpis. Toks ilgas ekonomikos augimo laikotarpis verčia susimąstyti ar neverta pradėti ruoštis lašinius žiemai, t.y. kaupti santaupas ir laukti ekonomikos nuosmukio, o gal jau yra per vėlu. Pakankamai sudėtinga nustatyti kas bus tas katalizatorius, kuris pradės grandininę reakciją ir lems finansų rinkų griūtį. Dar sudėtingiau yra nuspėti laikotarpį kai viskas prasidės. (Plačiau apie tai: Ekonominė teorija: kokios verslo ciklo stadijos išskiriamos ir kuo jos pasižymi?)

Paskutiniu verslo ciklo augimo laikotarpiu buvo pakankamai daug įvykių, kurie vertė investuotojus nerimauti. Pietų Europos skolų krizė, Graikijos nemokumo problemos, karas Ukrainoje ir kt. Šiuo metu aktualiausios temos yra prekybos karas tarp Kinijos ir JAV bei Brexit. Nors ir kalbama apie galimą susitarimą tarp JAV ir Kinijos, didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos karas negalėjo apsieiti be pasekmių. Vis dažniau kalbama apie JAV ekonomikos augimo sulėtėjimą, o Kinija pranešė apie prognozuojamą ekonomikos augimo sulėtėjimą 2019 m. (Plačiau apie tai: Finansų rinkų apžvalga (2019 sausis))

Finansų rinkų analizei galima panaudoti pakankamai daug įvairių metodų ir rodiklių, kurie padeda numatyti tendencijas, įvertinti esamą situaciją rinkose. Šiame straipsnyje didžiausias dėmesys bus skiriamas įsiskolinimo lygiui finansų rinkose. Didelis sverto naudojimas skatina investuotojus ne tik prisiimti didesnę riziką, bet kartu neracionalius ir staigius finansų rinkų pokyčius. Pirmiausiai verta apžvelgti situaciją akcijų rinkoje.

Akcijos

Nepaisant nesėkmingos 2018 m. pabaigos, nuo 2009 m. pasiektų žemumų didžiąsias JAV įmones apimančio S&P 500 indekso vertė paaugo apie 380 proc., mažos kapitalizacijos įmonių indekso Russell 2000 vertė paaugo apie 404 proc., technologijų sektorių atspindinčio indekso NASDAQ Composite vertė paaugo apie 550 proc. Tikintis tolimesnio finansų rinkų augimo yra svarbu įsivertinti, kiek toks augimas buvo tvarus ir kas jį lėmė.

2008 m. prasidėjus finansų krizei centriniai bankai pradėjo ekonomikos skatinimą mažindami palūkanas, o vėliau vykdydami kiekybinį ekonomikos skatinimą, taip supirkdami iš rinkos finansinį turtą. JAV vykdant kiekybinį ekonomikos skatinimą buvo superkamos obligacijos, tokiu atveju didėjo obligacijų paklausa, kilo kainos, mažėjo pajamingumas. Investuotojams ieškant didesnės grąžos, jie atsigręžė į akcijas. Galima daryti išvadą, kad S&P 500 indekso ir Fed balanso pokytis yra glaudžiai susiję. Sustabdžius aktyvų rinkoje supirkimą, sustojo ir pagrindinio JAV indekso vertės augimas. Indekso vertė sparčiau pradėjo augti tik 2016 m. antroje pusėje, kai JAV prezidentu buvo išrinktas Donald Trump. Tačiau akcijų indeksų vertes aukštyn kėlė ne tik naujai išrinkto prezidento pažadai ir vykdomos reformos.

Centriniams bankams vykdant aktyvų supirkimą laisvų lėšų atliko ne tik investuotojams, tačiau ir įmonėms, kurios savo rezervus buvo investavę į finansinį turtą. Taigi, mažėjant galimybių investuoti ir uždirbti grąžą, didėjant pelnams, įmonės pradėjo vykdyti aktyvią savų akcijų supirkimo ir dividendų mokėjimo programą, taip grąžinant lėšas investuotojams. Vykdant akcijų supirkimo programą, supirktos akcijos yra naikinamos, šis veiksmas lemia mažėjantį įmonės akcijų skaičių, didėjantį pelną tenkantį akcijai, o tai savo ruožtu didina akcijų kainas. Augantys dividendai ir didėjantis akcijų supirkimo mastas prisidėjo prie tolimesnio akcijų indeksų augimo. 2018 m. JAV įmonės dar labiau padidino šią programą ir akcijų supirkimui bei dividendams skyrė daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių, kai kriziniais 2008 – 2009 m., kasmet dividendams ir akcijų supirkimui buvo skirta po mažiau nei 250 mlrd. JAV dolerių kasmet.

Besitęsianti bulių rinka, auganti ekonomika, skatina investuotojus naudoti svertą ir taip padidinti investicinę grąžą. Tam puikias galimybes sudarė centriniai bankai, kurie sumažino palūkanas iki 0,0 proc. Dot-com burbulo ir nekilnojamojo turto burbulo metu investuotojų skola piką pasiekė ties ~2,7 proc. nuo BVP. Tačiau dėka ekonomikos skatinimo investuotojų skola 2,5 – 3,0 proc. ribose svyruoja jau 4 metai. Galima daryti prielaidą, kad centrinių bankų vykdomas kiekybinis ekonomikos skatinimas lėmė bulių rinkos pradžią, o jam pasibaigus, tačiau esant galimybei pigiai pasiskolinti, investuotojai aktyviai skolindamiesi pratęsė šią bulių rinką.

NYSE akcijų biržos duomenimis investuotojų sąskaitų balansas keičiasi priklausomai nuo verslo ciklo stadijos. Tai patvirtina prielaidas, kad augant akcijų indeksams, didėja investuotojų poreikis prisiimti didesnę riziką, taip pasiekiant didesnę grąžą. Tačiau paskutiniu akcijų indeksų augimo laikotarpiu investuotojų sąskaitų balansas yra daugiau nei tris kartus didesnis nei buvo Dot-com burbulo metu. Verta prisiminti, kad Dot-com burbulas kilo dėl neracionalaus investuotojų požiūrio į IT sektoriaus perspektyvas. 2008 m. investuotojų neigiami balansai nebuvo tokie dideli ir reikšmingi, nes krizė kilo iš nekilnojamojo turto rinkos ir juo dengtų finansinių instrumentų. 2018 m. pabaigoje įvykęs išpardavimas akcijų rinkoje parodo, kaip greitai keičiasi investuotojų skolų lygis. Mažėjančios skolos parodo tai, kad investuotojai parduodami akcijas, dengia įsipareigojimus kredito įstaigoms, taip skatindami didesnį akcijų išpardavimą rinkoje.

Investuotojų perdėtą optimizmą atspindi ne tik skolinimosi mastai, tačiau ir prisiimama rizika. Individualių investuotojų portfeliuose ženklią dalį sudaro akcijos, o grynųjų pinigų rezervai yra rizikingai maži. Tai verčia susimąstyti, nes smulkieji investuotojai vieni iš paskutiniųjų pasitraukia iš bulių rinkos. Nesunku nuspėti, kokios bus didelio sverto naudojimo, mažų rezervų turėjimo pasekmės verslo ciklo pabaigoje.

Didelis optimizmas, pigūs pinigai, ekonomikos augimas suformavo situaciją, kai šiandieninės akcijų rinkos pakilo į antra vietą istorijoje, vertinant S&P 500 indekso santykinį brangumą Shiller P/E rodikliu. Atsižvelgiant į šį rodiklį JAV akcijų rinka yra labiau pervertinta, nei buvo 1929 m., kai po finansų rinkų griūties prasidėjo didžioji depresija. Esant tokiam ekstremaliam pervertinimui, sudėtinga pozityviai žvelgti į akcijų rinkos perspektyvas, net jeigu jos ir bandytų pasiekti Dot-com burbulo metu vyravusius pervertinimo lygius. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Obligacijos

Vienas iš plačiausiai naudojamų rodiklių numatyti recesijas yra JAV 10 m. ir 2 m. obligacijų pajamingumų skirtumas. Išaugusios trumpo laikotarpio palūkanos signalizuoja apie didėjančią riziką trumpuoju laikotarpiu ir investuotojų nerimą. Palūkanų normų skirtumo perėjimas į neigiamą reikšmę įspėdavo apie artėjančią recesiją JAV ekonomikoje. Šiuo metu šis rodiklis nusistovėjęs ties 0,18 proc. riba, todėl svarbu stebėti šio rodiklio tendencijas.

Centrinių bankų vykdoma monetarinė politika suteikė galimybę įmonės didinti savo skolas ir palyginti pigiai pasiskolinti. Tačiau didelis skolinimasis turi ir pasekmių. Ne visos paskolos yra efektyvios ir gali būti grąžintos. Reitingų agentūros Moddy‘s duomenimis žemiausią investicinį reitingą (Baa 3) turinčių JAV įmonių obligacijų rinkos apimtis 2018 m. pabaigoje sudarė 56,8 proc. visos šiukšlinių obligacijų rinkos. Palyginimui Baa 3 reitingo obligacijų ir aukšto pajamingumo obligacijų santykis prieš 2008 m. finansų krizę siekė 32,5 proc., prieš 2001 recesiją siekė 36,9 proc., prieš 1990 – 1991 nuosmukį siekė 22,2 proc.

Toks aukštas žemiausią investicinį reitingą turinčių obligacijų augimas neturėtų stebinti. Šiame JAV ekonomikos augimo cikle, didžiausiu augimu būtent ir pasižymėjo Baa 3 reitingo obligacijos. Žemesnis nei šis reitingas yra suteikiamas spekuliacinio tipo arba aukšto pajamingumo obligacijoms, kurios dažnai pripažįstamos kaip „šiukšlinės“ obligacijos. Akivaizdu, kad išaugus palūkanų normoms ir pradėjus lėtėti ekonomikai, dalis Baa 3 reitingą turinčių obligacijų leidėjų susidurs su problemomis, kas lems šių obligacijų reitingo mažėjimą. Obligacijoms suteikus spekuliacinio tipo reitingus, dauguma institucinių investuotojų bus priversti atsisakyti turimų obligacijų ir jas parduoti rinkoje. (Plačiau apie tai: Aukšto pajamingumo obligacijos)

Nekilnojamasis turtas

Nekilnojamojo turto rinka yra stipriai susijusi su kredito rinka. Augančios nekilnojamojo turto kainos, suteikia žmonėms saugumo pojūtį bei galimybes daugiau skolintis, įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Didesnis įsiskolinimas skatina didesnį vartojimą, tiek perkant nekilnojamąjį turtą, tiek jį įrengiant, tiek išleidžiant gautą paskolą kitoms reikmėms. Apie 70 proc. JAV bendrojo vidaus produkto sudaro vartojimo išlaidos. Taigi 10 proc. korekcija nekilnojamojo turto rinkoje JAV ekonomiką paveiks daug stipriau, nei 20 proc. pokytis akcijų rinkoje.

S&P Case–Shiller Home Price indeksas atspindi gyvenamųjų namų kainų pokyčius JAV. Nuo pasiekto dugno 2012 m., JAV gyvenamųjų namų kainos pakilo apie 52 proc. Anot R. Shiller, tai trečias pagal dydį gyvenamųjų namų kainų augimas per paskutinį šimtmetį. Didesniu namų kainų augimu pasižymėjo tik 1942 – 1947 m. laikotarpis, bei 1997 – 2006 m. laikotarpis. Paskutinį pusmetį JAV nekilnojamojo turto rinkoje pastebimas kainų augimo sustojimas. Šį stabtelėjimą sudėtinga vertinti tik kaip eilinį nedidelį kainų sumažėjimą bendrame augimo trende. Dėl padidėjusių palūkanų normų 2018 m. namų mėnesiniai pardavimai smuko iki 10 proc., lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, o metų pabaigoje nuosmukis buvo didžiausias. Galima daryti prielaidas, kad JAV vyriausybės darbo sustabdymas 2019 m. pradžioje tikrai nepadės atsigauti nekilnojamojo turto rinkai.

Apibendrinimas

Užsitęsus ekonomikos augimo ciklui ir vis dažniau ekonomistams bei analitikams kalbant apie galimą recesiją, svarbu įvertinti ne tik kokia yra tikimybė, kad kils recesija, tačiau ir jos galimas pasekmes. Skolintos lėšos ne tik suteikia galimybę uždirbti, tačiau ir padidina patiriamų nuostolių dydį bei svyravimus finansų rinkose. Šiuo metu investuotojai yra pakankamai neracionalūs ir verslo ciklo pabaigoje didžiąją dalį savo lėšų yra investavę akcijų rinkoje bei turi istoriškai mažus rezervus, kuriuos būtų galima protingai investuoti didesnės korekcijos atveju. Vis daugiau pasirodo pranešimų, kad didieji fondų valdytojai perkelia savo lėšas iš akcijų rinkų į saugesnius aktyvus. Taigi galbūt verta susimąstyti ir pasinaudoti pinigų sekimo (angl. follow the money) strategija.

Esant žemoms palūkanų normoms neracionaliai dideliu augimu pasižymėjo įmonių obligacijų rinka, kurios investicinis reitingas yra pats žemiausias. Paaugus palūkanų normoms, įmonėms bus sudėtinga vykdyti įsipareigojimus, tokiu atveju jų obligacijų reitingas taps „šiukšlinis“ ir įmonėms bus sudėtinga refinansuoti savo skolas. Tuo pačiu įmonių įsipareigojimų nevykdymas neigiamai paveiks ir jų akcijų kainas.

Finansų rinkose yra susiformavęs didžiulis kredito burbulas, kuris yra palaikomas tik skatinančios monetarinės politikos. Tik laiko klausimas, kiek centriniai bankai pajėgs suvaldyti situaciją ir tęs skatinančią monetarinę politiką. Nepaliaujamai augantis skolų lygis, daro situaciją vis labiau įtemptą. 2018 m. JAV centrinio banko palūkanų normų didinimas, JAV ir Kinijos prekybos karas ir kiti netinkami sprendimai ir politikų veiksmai lėmė, kad pagrindiniai pasaulio indeksai per 3 – 4 mėnesių laikotarpį pateko į meškų rinką. Taigi, finansų rinkose situacija yra pakankamai įtempta, o augantis kredito burbulas verčia labai atsargiai vertinti investavimo galimybes akcijų rinkoje.

Dalis investavimo strategijų yra paremtos nuostata, kad investuotojas turi susitaikyti su nuostoliu, pripažinti savo klaidas ir judėti tolyn. Remiantis tokia nuostata, nemokią paskolą galima tiesiog parduoti rinkoje ir gautas lėšas toliau investuoti į mokias paskolas. Tačiau rinkoje vyrauja ir kita investavimo strategija, kai investuojama į probleminį turtą, t.y. įmones turinčias problemų, nemokias paskolas ir t.t. Taikant tam tikrą diskonto normą rinkoje perkamos nemokios paskolos, tikintis, kad skolininko padėtis pasitaisys ir jis pradės vykdyti įsipareigojimus.

Paskola gali tapti nemoki dėl įvairių priežasčių: skolininkas neteko darbo, turi laikinų finansinių problemų, pablogėjo ekonominė šalies situacija, piktybiškai negrąžinama paskola ir kt. Net ir pripažinus skolą nemokia, yra tikimybė, kad ji bus grąžinta, o kreditoriui bus sumokėtos visos palūkanos ir priskaičiuoti delspinigiai. Esant poreikiui galima pasitelkti teisinius instrumentus bei pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Taigi, paskolų nemokumas yra ne tik kylanti rizika investuotojui, bet ir tam tikra galimybė.

Blogosios paskolos

Investuojant į paskolas svarbu įvertinti kylančias rizikas. Vienas iš riziką įvertinančių rodiklių yra blogų paskolų lygis (angl. non-performing loan, NPL). Nepriklausomai nuo skolininko kredito reitingo, šis rodiklis parodo blogų paskolų lygį portfelyje. Bankai turi didelę kredito rizikos valdymo ir skolinimo patirtį, taip pat blogų paskolų lygiai bankuose yra viešai skelbiami. Taigi, galima palyginti, kaip istoriškai kinta NPL rodiklis bankuose, tuo pačiu įvertinant, kas galėtų nutikti su turimu paskolų portfeliu.

Lietuvos banko duomenimis blogų paskolų kiekis bankuose 2017 m. sumažėjo iki 3,79 proc. nuo viso paskolų portfelio. Tuo tarpu 2010 m. blogų paskolų dalis siekė net 20 proc. viso paskolų portfelio. Tuo metu, kai pakankamai didelė paskolų portfelio dalis yra nemoki, rinkoje tampa ypač sudėtinga parduoti tokias paskolas ir gauti už jas priimtiną sumą.

Investuojant į paskolas P2P platformose, šiuo metu galima gauti 10 – 20 proc. ar didesnes metines palūkanas, taigi galima daryti prielaidą, jog pasistengus bus gauta pelno tiek, kad 20 proc. nemokių klientų kiekis nebus labai reikšmingas uždirbtam pelnui.

Remiantis 2017 m. Deloitte tyrimo duomenimis, 2015 m. Lietuvos rinkoje buvo skolinama už 3 proc. metines palūkanas. 2018 m. sausio mėn. vidutinės paskolų įmonėms palūkanos buvo 2,71 proc., gyventojams – 3,83 proc., kai tuo tarpu P2P platformose pinigų kaina buvo gerokai didesnė. Teoriškai didesnė palūkanų norma reiškia didesnę riziką, o kelis kartus didesnė palūkanų norma reikš kelis kartus didesnę riziką. Akivaizdu, kad skolininkas mokantis 3 – 4 proc. palūkanas, bus mažiau rizikingas, nei skolininkas mokantis 15 ar 25 proc. palūkanas. Esant tokiems rizikos skirtumams, ekonominės recesijos atveju investuojant į P2P paskolas vertėtų tikėtis bent jau 30 – 50 proc. NPL dalies savo paskolų portfelyje, priklausomai nuo recesijos gylio. Be abejo, tai tik teorinės prielaidos, nes Lietuvoje plėtojamos P2P platformos dar tik auga ir nepatyrė ekonominės recesijos. Taip pat nėra garantijos, kad paskolų platformos pajėgs vykdyti įsipareigojimus, kai 20 proc., o gal net 50 proc. paskolų portfelyje taps nemokios.

Situacija Vidurio ir Rytų Europoje parodo, kad toks didelis NPL lygis nėra tik teorinėmis prielaidomis paremtas skaičius. 2015 m. Kroatijoje, Rumunijoje ir Serbijoje nemokių paskolų dalis įmonių paskolų portfelyje sudarė daugiau nei 20 proc. viso paskolų portfelio. Geresnė situacija buvo Baltijos šalyse, kur išsiskyrė Estija, kur buvo pastebimas mažiausias blogų paskolų procentas bendrame paskolų portfelyje.

Skirtingos šalys pasižymi skirtingomis rizikomis, todėl prieš investuojant paskolų rinkoje, svarbu įsivertinti šalies finansinę sveikatą. Savitarpio skolinimas yra auganti kreditavimo ir investavimo šaka, todėl dažnai nėra galimybių analizuoti P2P paskolų rinkos įvairiose verslo ciklo stadijose. Atsižvelgiant į tai vertėtų lyginti kaip atrodo bankų paskolų portfeliai įvairiose verslo ciklo stadijose. Plėtojantis finansinių technologijų sričiai, atsiranda daug alternatyvių kreditavimo galimybių, tačiau bankų paskolų portfeliai vis dar atspindi situaciją šalies paskolų rinkoje.

Palyginimui naudojami bankų duomenys, kadangi tai greičiausiai ir lengviausiai prieinami duomenys. Pabrėžtina, kad analizuojami duomenys neatspindi situacijos P2P paskolų rinkoje, nepriklausomai nuo to kaip kruopščiai yra vertinamas paskolos gavėjų kreditingumas. Esant nepalankiai fizinių asmenų situacijai egzistuoja didelė tikimybė, kad pirmiausiai bus vykdomi įsipareigojimai bankui arba hipotekos kreditoriui, o ne kitiems kreditoriams. Dažniausiai hipotekos kreditorius būna bankas, taigi jie turi didelę įtaką skolininkų elgsenai. Baimė prarasti gyvenamąjį būstą yra didesnė, nei baimė turėti problemų su antstoliais. Taigi ir įsipareigojimai pirmiausiai bus vykdomi bankui, o tik paskui kitiems kreditoriams. Tokiu atveju kyla rizika, kad dėl šių priežasčių įsipareigojimų nevykdymo tikimybė P2P paskolų platformose bus šiek tiek didesnė, nei banke, net lyginant vienodą kredito riziką turinčius klientus.

Atgautinos nemokios paskolos

Nors paskolų portfelyje nemokių paskolų dalis gali būti iš ties didelė ir atrodyti grėsmingai, tačiau uždelstas paskolos grąžinimas yra kompensuojamas delspinigiais ir didesnėmis palūkanomis. Šioje vietoje vėl verta išskirti jau paminėtas dvi paskolų portfelio valdymo strategijas. Pirmoji, kai blogos paskolos iš karto parduodamos rinkoje ir gautos lėšos reinvestuojamos į kitas paskolas. Antroji, kai pats investuotojas dalyvauja skolos išieškojimo procese ir taip tikisi atgauti investuotas lėšas, o sėkmės atveju gauti pelną.

Pirmoji strategija yra efektyvesnė ekonominio augimo laikotarpiu, kai ekonominė situacija gerėja, skolinimosi poreikis auga. Šiuo periodu efektyviau būtų rinkoje parduoti nemokių klientų paskolas, o gautas lėšas reinvestuoti į naujas paskolas. Esant gerai ekonominei situacijai yra didelė tikimybė, kad nemoki paskola bus parduota su pakankamai maža diskonto norma. Tuo tarpu prasidėjus recesijai padidėja blogų paskolų dydis portfelyje, skolininkams tampa sunkiau grąžinti skolas, o tai lemia, kad daugiau investuotojų pradeda pardavinėti paskolas, taigi didėjant blogų paskolų pasiūlai didėja ir parduodamų paskolų diskonto norma. Didesnė nuolaida parduodant paskolą lemia investuotojų atgautiną mažesnę investuotų lėšų dalį.

Prieš priimant sprendimą, kurią strategiją pasirinkti, svarbu įvertinti pagrindinius skolų išieškojimo efektyvumo vertinimo rodiklius ir juos palyginti su rinkoje siūloma kaina už parduodamą paskolą. Skolų išieškojimo efektyvumą įvertina du pagrindiniai rodikliai, tai atgautina paskolos dalis (angl. recovery rate, RR) ir laikotarpis per kurį įvykdomas skolos išieškojimas ir/arba ji yra nurašoma. Vidutinis laikotarpis per kurį yra įvykdomas skolos išieškojimas svyruoja tarp 1,5 metų ir 6,5 metų, o atgauti galima iki 66 proc. paskolos. Atsižvelgiant į 2010 m. ir 2015 m. duomenis, didžiausia tikimybė, kad per 1,5 – 3,5 metų bus atgauta iki 50 proc. investuotų lėšų. Baltijos šalyse 2015 m. vidutinis atgautinų paskolų rodiklis siekė 43,6 proc., o skola vidutiniškai išieškota per 2,2 metus.

Atsižvelgiant į tai, verta tikėtis atgauti tik ne daugiau kaip pusę investuotų lėšų. Ši riba galėtų būti taikoma kaip atskaitos taškas sprendžiant ar parduoti paskolą rinkoje ar vykdyti priverstinį skolos išieškojimą ir laukti. Lenkijos ir Čekijos pavyzdys rodo, kad pagerėjus ekonominei situacijai, ženkliai išauga skolų išieškojimo efektyvumas. Taigi, laukimas gali padidinti tikimybę atgauti didesnę dalį investuotų lėšų. Pavyzdžiui Čekijoje 2010 m. RR rodiklis buvo ~20 proc., tačiau 2015 m. jis pakilo iki ~67 proc., taigi net ir nusipirkus paskolą už 20 proc. nominalios vertės, per 5 metus buvo galima uždirbti ~300 proc. grąžą. Tačiau jeigu rinkoje situacija labai prasta, galima rasti paskolų, kurios parduodamos už 10 proc. nominalios vertės ar netgi dar mažiau.

Pabrėžtina, kad čia pateikiami tik bendri skolų išieškojimo rodikliai, neskaidant paskolų pagal jų tipą. Fiziniams asmenims skirtų mažų vartojimo paskolų, didelių paskolų be užstato, bei paskolų su užstatu skolų išieškojimo efektyvumas gali ženkliai skirtis.

Apibendrinimas

Investuojant svarbi auksinė taisyklė – niekada neprarasti pinigų. Paskolų rinkoje šia taisykle pakankamai sunkiau pasinaudoti, kadangi visada pasitaikys nesąžiningų kredito gavėjų, kurie pasiėmę paskolas tiesiog dings, taip pat gali pasitaikyti gyvenimiškų situacijų, kai nebebūna galimybių vykdyti įsipareigojimus. Rinkoje natūraliai egzistuoja tam tikra nemokių paskolų dalis, kurių nuostoliai turi būti kompensuojami gaunamomis palūkanomis.

Siekiant kuo efektyvesnio paskolų portfelio valdymo, svarbu vertinti ne tik skolininkų kredito istoriją, tačiau ir suprasti bendras paskolų rinkos tendencijas. Ekonominės recesijos metu tiek akcijų rinkoje, tiek paskolų rinkoje investuotojams kyla didelės rizikos, tačiau kartu atsiranda papildomų uždarbio galimybių.

Sakoma, jog investavimas akcijų rinkoje yra nulinės grąžos žaidimas, t.y. tai kas vienam investuotojui yra pelnas, kito investuotojo nuostolis. Paskolų rinka nėra išimtis, nepaisant tarpininkavimo mokesčių, paskolų rinkoje gautina nauda pasiskirsto tarp investuotojo į paskolas, kredito gavėjo ir investuotojų į probleminį turtą. Detali rinkos ir rizikų analizė galbūt nepadės išvengti nuostolių, tačiau tai tikrai padės juos sumažinti.

JAV akcijų indeksams fiksuojant vis naujus rekordus, akcijų santykinį brangumą parodantis Shiller P/E rodiklis nuo 2017 m. spalio mėn. iki metų pabaigos pakilo 6,69 proc., kai tuo tarpu investuotojų optimizmą parodantis VIX indeksas tuo pačiu laikotarpiu toliau pratęsė mažėjimo tendenciją ir sumažėjo 6,6 proc. Taigi akcijų rinkoje toliau vyrauja optimizmu persmelktas, ramus augimas. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Obligacijų rinkoje žemos palūkanų normos išsėmė grąžos galimybes, kai grąža pasiekiama dėl obligacijų verčių pokyčių. Šiuo atveju situacija netgi priešinga. Centriniams bankams didinant palūkanų normas, mažės obligacijų vertės, todėl lieka vienintelė galimybė uždirbti iš palūkanų normų, tikintis, kad jos sparčiai bus didinamos ir dalinai kompensuos nuostolius dėl obligacijų verčių mažėjimo.

Prekių rinkos iš dalies atrodo tarsi primirštos ir nepasižymi didesniu augimu. Netgi vienas iš populiariausių tauriųjų metalų – auksas, pastaruosius keturis metus svyruoja 1100 – 1300 USD už Trojos unciją ribose, kartais jas nežymiai kirsdamas. O paskutiniais metais jis apsiribojo 1200 – 1300 USD už unciją ribomis. Tokį kintamumo sumažėjimą galėjo lemti ne tik tai, kad centriniams bankams niekaip nepavyksta sukelti norimos infliacijos, bet investuotojų, kartu ir spekuliantų pasitraukimas į labiau brangstančias turto klases, t.y. akcijas ir kriptovaliutas.

Atsižvelgiant į tai, kad skirtingos turto klasės pasižymi didele rizika, tampa svarbūs turto alokacijos sprendimai. Vienas iš žingsnių siekiant tinkamai išskaidyti ir valdyti turimą investicinį portfelį yra finansų rinkų tarpusavio ryšių įvertinimas.

Finansų rinkų teorija

Finansų rinkos pasižymi dideliu glaudumu. Valiutų rinkos veikia prekių rinkas, prekių rinkos veikia akcijų rinkas ir t.t. Nepaisant to, finansų rinkos pasižymi tuo, kad skirtingomis verslo ciklo fazėmis didžiausią grąžą pasiekia skirtingos turto klasės. Klestėjimo laikotarpiu didžiausią grąžą generuoja rizikingos turto klasės. Defliacijos laikotarpiu pelningiausia turto klasė yra obligacijos. Recesijos laikotarpiui geriausia turto klasė yra pinigų rinkos priemonės, o infliacijos laikotarpiu nuo pinigų nuvertėjimo padeda apsisaugoti auksas.

Siekiant efektyviai valdyti investicinį portfelį M. J. Pring pasiūlė idealų teorinį verslo ciklų modelį, kuriame jis suskirstomas į šešias dalis. Kiekvienoje dalyje vyksta pokytis vienoje iš trijų turto klasių – akcijose, obligacijose arba prekėse:

• 1 dalis – pradeda kilti obligacijos (akcijos ir prekės krenta);
• 2 dalis – pradeda kilti akcijos (obligacijos toliau kyla, prekės krenta);
• 3 dalis – pradeda kilti prekės (visos trys rinkos kyla);
• 4 dalis – pradeda kristi obligacijos (akcijos ir prekės toliau kyla);
• 5 dalis – pradeda kristi akcijos (obligacijos toliau krenta, prekės kyla);
• 6 dalis – pradeda kristi prekės (visos trys rinkos krenta).

1 Pav. Finansų rinkų pokyčiai verslo ciklo stadijose

Teoriškai viskas atrodo taip: recesijos metu sumažėja palūkanos ir infliacija, tai lemia obligacijų kainų augimą. Obligacijų kainoms pakilus ir verslo ciklui pasiekus dugną išauga akcijų patrauklumas. Pradėjus augti ekonomikai, siekiama apsisaugoti nuo infliacijos ir investuojama į auksą. Augantis infliacijos spaudimas didina įvairių prekių paklausą, kainas bei palūkanų normas. Didėjant palūkanų normoms svarbu sumažinti obligacijų dalį investiciniame portfelyje. Akcijų kainoms artėjant prie viršūnės, visas investicijas verta nukreipti į prekes ar kitas, nuo infliacijos apdraudžiančias investicijas. Pradėjus kristi visoms finansų rinkoms saugiausia investicija yra pinigai. (Plačiau apie tai: Tarprinkinė analizė – kas tai?)

Prekių rinkos palyginti pigios

2 pav. Finansų rinkų verčių pokyčiai

Čia:

• ACWI – MSCI All Country World Index;
• SPGSCI – S&P GSCI (Goldman Sachs Commodity Index) Total Return Index;
• BNDGLB – Barclays Capital Bond Composite – Global Index;

Siekiant patikrinti teorinį M. J. Pring modelį, 2 pav. pateikiami finansų rinkų verčių pokyčiai. Analizuojamos finansų rinkos atspindi tris pagrindines turto klases: akcijas, obligacijas ir prekes. Analizuojamu laikotarpiu galima išskirti tris ryškius akcijų rinkų ciklus bei penkis akcijų rinkos krypties pasikeitimus. Pirmuoju rinkų krypties pasikeitimo laikotarpiu (1998 – 2000 m.) pirmiausia sustojo obligacijų indekso augimas, tuo metu sparčiai pradėjo kilti prekių kainos, prasidėjo akcijų rinkos korekcija, po kurios sekė prekių rinkos smukimas. Akcijų rinkų dugnas pasiektas 2002 – 2003 m. sankirtoje. Po jo pirmiausia pradėjo kilti obligacijų indeksas, vėliau prekių ir akcijų indeksai. Sekantis rinkų krypties pakeitimo laikotarpis yra 2007 – 2008 m., pirmiausia kryptį pakeitė akcijos, po jų sekė prekės ir obligacijos. Tačiau 2008 – 2009 m., kai rinkos pradėjo augti, pirmiausia pakilo obligacijų indekso vertės, kiek vėliau pradėjo kilti akcijų su prekėmis kainos. 2015 m. buvo stebima obligacijų rinkų konsolidacija, smarki prekių rinkų korekcija bei galimai pasiekta akcijų rinkos viršūnė. Panaši situacija buvo susiklosčiusi 1998 – 2000 m., po kurios sekė prekių ir obligacijų rinkas atspindinčių indeksų augimas bei akcijų rinkų korekcija. Tačiau iki 2017 m. pabaigos prekių rinka nepasižymėjo sparčiu augimu, o akcijų ir obligacijų rinkos toliau kilo.

Šiuo metu susiklostė situacija, kai akcijų indeksai toliau kyla, obligacijų indeksas jau pusantrų metų negali pasiekti naujų aukštumų, o prekių rinkos rodo nežymią augimo pradžią. Verta paminėti, kad paskutinių finansų krizių metu analizuojamas obligacijų indeksas pasižymėjo ne verčių mažėjimu, bet konsolidacija. Apibendrinant, šiuo metu esame ketvirtoje verslo ciklo stadijoje, kai obligacijų rinkos krenta arba yra konsolidacijos būsenoje, o akcijų ir prekių rinkos kyla. Tačiau vertinant akcijų rinkos situaciją, galima teigti, kad esame arti penktosios verslo ciklo stadijos. Tačiau sunku įvertinti kiek tęsis akcijų rinkų augimas ir kiek jis bus racionalus. Verta pabrėžti, kad paskutinių dviejų finansų krizių „išvakarėse“ prekių rinkos pasižymėjo ženklia korekcija ir po jos sekusiu ženkliu augimu.

Rizikos

Nors prekių rinkos atrodo patraukliai, tačiau jos pasižymi specifinėmis rizikomis, dėl kurių tampa sudėtinga identifikuoti, kada galima tikėtis reikšmingo kilimo. Prekių rinkos pasižymi ne tik rinkos rizika, kuri kyla dėl kainų svyravimų, tačiau šiose rinkose vyrauja politinė ir ekonominė rizikos. Šios dvi rizikos yra labai susiję, kadangi politiniai sprendimai lemia valstybių ekonominius interesus. Tokios žaliavos kaip nafta ir dujos yra priklausomos nuo politinių sprendimų. Maistui skirtų prekių kainos priklauso nuo oro sąlygų, ligų ir daugelio kitų sunkiai prognozuojamų veiksnių. Aukso kaina priklauso nuo infliacijos lūkesčių, investuotojų baimių, kadangi į auksą dažnai investuojama siekiant apsisaugoti nuo infliacijos arba padidėjus rizikai finansų rinkose. Taigi prekių rinkas sieja daug skirtingų rizikų, kurias paprastam investuotojui yra sudėtinga identifikuoti, įvertinti ir prognozuoti.

Investavimo galimybės

Investuoti prekių rinkoje galima keletu būdų. Pirmiausiai galima prekes įsigyti fiziškai, tačiau tokiu atveju būtų patiriamos transportavimo, saugojimo rizikos ir išlaidos. Taip pat prekių rinkoje galima investuoti naudojant išvestinius instrumentus. Tačiau tai pakankamai sudėtingi instrumentai, susiję su papildomomis savitomis rizikomis. Trečias būdas yra investavimas į biržoje prekiaujamus fondus (ETF). ETF pirkimas ir pardavimas nesiskiria nuo įmonės akcijų pirkimo ir pardavimo. Be to išpopuliarėjus šiems produktams, investuotojams buvo pasiūlyta įvairiomis strategijomis paremtų ETF. (Plačiau apie tai: Biržoje prekiaujami fondai – ETF)

Investuojant į prekių ETF yra svarbu atsižvelgti į sekamą indeksą ir jo sudėtį. Nuo to priklauso kokių prekių kainų pokyčiai darys didžiausią poveikį investicinio portfelio pokyčiams. Pvz. pasirinktas tarpininkas siūlo tris ETF, kurie atspindi prekių rinkos tendencijas: LYXOR ETF Commodities CRB (CRB), PowerShares DB Commodity Index Tracking Fund (DBC), iShares S&P GSCI Commodity Indexed Trust (GSG). Šie ETF seka skirtingus indeksus, todėl verta paanalizuoti į kokias prekes būtų nukreipiamos investuotos lėšos. CRB ETF sekamo indekso sudėtis: energijos ištekliai (39 proc.), žemės ūkio produkcija (41 proc.), taurieji metalai (7 proc.), pramoniniai metalai (13 proc.). DBC ETF struktūra: energijos ištekliai (55 proc.), žemės ūkio produkcija (22 proc.), pramoniniai metalai (12,5 proc.), taurieji metalai (10 proc.). GSG ETF sekamo indekso sudėtis: energijos ištekliai (72,35 proc.), žemės ūkio produkcija (11,42 proc.), galvijai (6,43 proc.), pramoniniai metalai (7,06 proc.), taurieji metalai (2,74 proc.). Pateikti ETF suteikia skirtingas turto alokacijos galimybes, tačiau visuose ETF didelį svorį turi energijos ištekliai.

Rinkoje į ETF siūloma investuoti tiek eurais, tiek JAV doleriais. Ne nacionalinės valiutos naudojimas padidina riziką ir tenka prisiimti valiutų svyravimo riziką, kuri gali sumažinti arba padidinti grąžą. Smulkiesiems investuotojams siekiant išvengti šios rizikos, dar labiau sumažėja jų investavimo galimybės.

Investuotojai gali ieškoti galimybių investuoti į pavienes prekes. Siūlomi ETF kurie seka naftos, aukso, sidabro, platinos, žemės ūkio produkcijos ir kitų pavienių prekių kainas. Tačiau dar labiau išskaidant investicijas reikalinga papildoma atskirų prekių, o ne visos rinkos analizė.

Apibendrinimas

Finansų teorija teigia, kad artėjant prie verslo ciklo pabaigos, didžiausia galimybė uždirbti slypi prekių rinkose. Paskutinės dvi finansų krizės tik patvirtino šį teiginį. Praėjus 10 metų po ankstesnės bulių rinkos pabaigos, pastaruoju metu daugėja perspėjimų apie verslo ciklo pabaigą ir laukiančią korekciją akcijų rinkoje. Esant tokiai situacijai finansų rinkose svarbu ne tik protingai išnaudoti likusį akcijų rinkos augimo potencialą, atidžiai stebėti finansų rinkas, kartu kuriant pasitraukimo strategiją arba rezervą, skirtą atpigusioms akcijoms įsigyti, bet kartu reikia ieškoti nuvertintų rinkų ir alternatyvių investavimo galimybių. Taip išnaudojant visas verslo ciklų suteikiamas galimybes.

Šio straipsnio tikslas ne prognozuoti, kuri turto klasė geriausiai pasirodys 2018 m., o įvertinti situaciją finansų rinkose. Akcijų augimas gali užsitęsti ir pakankamai sudėtinga prognozuoti, kas gali lemti didesnę akcijų rinkos korekciją. Tuo pačiu prekės gali būti nuvertintos ilgiau nei tikimasi, kartu jos gali pasižymėti didesniais, nei tikimasi, svyravimais, todėl investuojant šioje rinkoje svarbu apsišarvuoti kantrybe. (Plačiau apie tai: Kur investuoti 2018 metais?)

Pagrindiniams JAV akcijų indeksams pasiekiant vis naujesnes aukštumas susidaro įspūdis, kad vis daugiau investuotojų ir ne tik, tiki finansų rinkų augimu ir nevertina kylančių rizikų. Neseniai Nobelio premijos laureatas Robert Shiller visiems priminė apie rinkoje susiformavusias sąlygas atsirasti meškų rinkai. Pastaruoju metu JAV rinkoje susiformavo trys neįprastos sąlygos: aukšta rinkos vertė, spartus pelno augimas, mažas rinkos kintamumas. Pasak R. Shiller šios sąlygos susiformavo prieš daugumą iš 13 paskutinių meškų rinkų.

JAV indeksai pasiekė rekordus

Žvelgiant į JAV akcijų rinką susidaro įspūdis, kad visi stengiasi investuoti į akcijas ir jokios pasaulinės problemos jiems nerūpi. Šiuo metu S&P 500 indeksas nuo 2007 m. pasiektų aukštumų pakilo apie 65%, o nuo 2009 m. pasiekto dugno šis indeksas pasistiebė 248%. Tai pakankamai neblogas rezultatas, ypač vertinant su 2000 – 2007 m. ciklu, kai šio indekso vertė praktiškai nepakito.

Po paskutinės finansų krizės siekiant skatinti ekonomiką tiek JAV, tiek visame pasaulyje buvo pradėtos kiekybinio skatinimo programos. Šiuo metu JAV ši programa pristabdyta, mažais žingsniais keliamos palūkanų normos, planuojama mažinti FED balansą. Taigi, jeigu S&P 500 indekso atsigavimą lėmė FED vykdyta programa, kas toliau skatina akcijų kainų augimą?

Ned David Research atliktas tyrimas parodė, kad investuotojai šiuo metu laiko daugiau nei dvigubai mažiau grynųjų pinigų nei 2009 m., o šis rezultatas yra mažiausias nuo 1980 m. Tai reiškia, kad visi beatodairiškai tiki finansų rinkomis ir tiki, kad šiuo metu yra geriausia galimybė investuoti, niekas nenori taupyti ir laikyti pinigus rezerve. Darosi panašu, kad investuotojus yra užvaldęs bandos jausmas, o tai kartu su per dideliu pasitikėjimu savimi sukuria puikią terpę susiformuoti akcijų kainų ir kitiems burbulams.

Paskutinį akcijų rinkų spurtą būtų galima priskirti naujajam JAV prezidentui D. Trump. Į šį prezidentą dedama daug vilčių. Nors kol kas jos nepasiteisino, tačiau daug vilčių dedama į mokesčių reformą, reikalavimų bankams sušvelninimą.

Kol galutinė situacija dėl mokestinių perspektyvų nėra aiški, labiau verta pakalbėti apie istoriją. JAV prezidento išrinkimas yra svarbus pasaulinis įvykis, tiek politiniame, tiek ekonominiame lygmenyje. Paskutinius daugiau nei 20 metų JAV prezidentai buvo renkami dvi kadencijas iš eilės. 8 metai yra pakankamai ilgas laiko tarpas nuveikti ką nors naudingo, todėl svarbu paanalizuoti kas buvo nuveikta ir kokie rezultatai pasiekti.

1993 – 2001 m. JAV prezidentu buvo Bill Clinton. Šio prezidento kadencijos pasekmė Dot-com burbulas ir didžiausia Shiller P/E rodiklio reikšmė 1999 m. pabaigoje.

2001 – 2009 m. JAV prezidentu buvo Goerge W. Bush. Pasekmės – nekilnojamojo turto kainų ir su jomis susijusių išvestinių instrumentų burbulas, viena iš didžiausių finansų krizių.

2009 – 2017 m. JAV prezidentu buvo Barrack Obama. Šiam prezidentui pavyko užbaigti kadenciją ne finansų krizės įkarštyje. Tačiau B. Obamos kadencijos pasekmė galimai besiformuojantis obligacijų ir akcijų kainų burbulas. Tikėtina, kad su naujos krizės pasekmėmis teks susidurti naujai išrinktam prezidentui.

Istorija dažnai kartojasi, o finansų rinkose tai dar labiau pastebima. Ypač tai aktualu dabar, nes ankstesnio verslo ciklo didžiausios S&P 500 indekso vertės buvo užfiksuotos 2007 m. spalio mėn. Lygiai prieš dešimt metų.

JAV akcijos yra santykinai brangios

Ne veltui buvo paminėtas Shiller P/E rodiklis. Šis rodiklis padeda įvertinti santykinį akcijų rinkos brangumą lyginant su 10 metų vidutiniu pelnu. Tai leidžia išvengti įprastam P/E rodikliui būdingų svyravimų ir netikslumų dėl dažnai besikeičiančio pelningumo.

Shiller P/E rodiklis rodo, kad šiuo metu S&P 500 indeksas yra antroje vietoje, pagal brangumą, vertinant daugiau nei 100 metų istoriją. Didžiausia šio rodiklio reikšmė pasiekta 1999 m. pabaigoje, per Dot-com burbulo įkarštį, tokios aukštos reikšmės pasekmė 75 proc. NASDAQ Composite indekso vertės kritimas per nepilnus 3 metus.

Šiuo metu jau trečioji didžiausia Shiller P/E rodiklio reikšmė buvo pasiekta 1929 m. Ši diena vadinama „juoduoju antradieniu“. Neracionalaus rinkos vertinimo pasekmės buvo pakankamai skaudžios: didžioji depresija ir po jos sekęs antrasis pasaulinis karas. Shiller P/E rodiklis yra vienas iš geresnių indikatorių siekiant prognozuoti ilgo laikotarpio akcijų grąžą, todėl svarbu atsižvelgti į jo tendencijas ir reikšmes. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Investuotojai nusiteikę labai optimistiškai

VIX indeksas atspindi investuotojų lūkesčius dėl kainų kintamumo. Maža šio indekso reikšmė parodo, kad investuotojai yra ramūs ir optimistiškai nusiteikę, o didelės reikšmės identifikuoja baimę. Dažniausiai indekso reikšmės išauga korekcijų ir neapibrėžtumo laikotarpiu.

Pastaruosius 5 metus VIX indeksas nepasižymėjo dideliais svyravimais, išskyrus 2015 rugpjūčio mėn. Tačiau čia iš dalies prisidėjo Kinijos akcijų rinkų svyravimai. Per 2015 m. vasarą Kinijos Shanghai Composite indeksas prarado 38 proc. nuo aukščiausios vertės.

Straipsnio rašymo metu VIX indekso vertė siekia 10.15, tai yra mažiausia šio indekso vertė per pastaruosius 20 metų. Be to toliau pastebima VIX indekso mažėjimo tendencija. Tokia šio indekso tendencija parodo didelį optimizmą akcijų rinkų atžvilgiu. O vertinant kitus rodiklius, galbūt net per didelį.

Apibendrinimas

W. Buffett 2017 m. laiške investuotojams priminė, kad maždaug kas dešimtmetį tamsūs debesys uždengia ekonomikos padangę, o iš jų trumpai pradeda lyti auksu. Praėjus 10 metų po ankstesnės bulių rinkos pabaigos, rinkos signalizuoja apie perdėtą optimizmą ir rizikas kylančias dėl per stipriai brangstančių akcijų ar kitų turto klasių. Juk viskas turi pradžią ir pabaigą. Todėl svarbu būti atidiems ir atsargiems formuojant savo investicinį portfelį, o galbūt net pagalvoti apie galimybę palaukti, kol vėl pradės „lyti auksu“. (Plačiau apie tai: Kokių nuostolių reikėtų tikėtis investuojant į akcijas?)

Finansų rinkose yra priimta investicijų efektyvumą vertinti atsižvelgiant į pelną ir nuostolį. Pelnas yra visiems suprantamas ir normalus dalykas, tačiau rizika yra labiau subjektyvus dalykas. Prisiimama rizika dažnai kiekvienam investuotojui yra skirtinga, ji priklauso ne tik nuo rinkos situacijos, turimų santaupų lygio ar investuotojo išsilavinimo, bet ir nuo emocinės būsenos, oro lauke, mėnulio fazės ir t.t. Todėl rizikai įvertinti dažniausiai yra naudojami paprasčiausi istoriniai rinkos duomenys, nes juos apskaičiuoti ir interpretuoti yra labai paprasta.

Vieni iš dažniausiai naudojamų rodiklių rizikai įvertinti yra standartinis nuokrypis ir beta koeficientas. Šie rodikliai įvertina pasirinkto aktyvo (portfelio) ir jo rinkos riziką. Šių rodiklių apskaičiavimo paprastumas lėmė jų didelį pasisekimą tarp mokslininkų, investuotojų ir kitų finansų rinkų dalyvių.

Rizika – grąža

Auksinė finansų teorijos taisyklė teigia, kad didelę grąžą galima pasiekti tik prisiimant didelę riziką, o maža rizika lygi mažai grąžai. Šia teorija dažnai remiasi mokslininkai, fondų valdytojai, finansininkai ir įvairūs investuotojai. Remiantis šia teorija leidžiami vadovėliai, kuriamos investicinio portfelio formavimo teorijos. Taigi, nuosekliai ir įtaigiai yra sakoma, kad norint pasiekti didesnį pelną reikia prisiimti didesnę riziką, dažnai net neužsimenant, kad didesnio pelno gali ir nebūti.

Tenka pripažinti, kad iš dalies taip ir yra, bent jau analizuojant skirtingas investicinio turto klases. Pavyzdžiui, paimkime obligacijas, akcijas ir išvestinius instrumentus. Obligacijos yra laikomos mažiausiai rizikinga, akcijos – labiau rizikinga, o išvestiniai instrumentai – rizikingiausia turto klasė. Galima nesutikti su tokiu išdėstymu, dėl 2015 m. pavasarį įvykusio obligacijų išpardavimo, tačiau obligacijų kainoms pasiekus maksimalias galimas vertes joms nieko daugiau nelieko tik leistis žemyn. Tuo tarpu tarp akcijų rinkų 2015 m. dideliu kintamumu pasižymėjo Kinijos Shanghai Composite indeksas, kuris per vieną mėnesį prarado daugiau nei 30% vertės, bei Graikijos Athex Composite indeksas, kuris per vieną dieną prarado 16.2% vertės. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto klasės, jų pelningumas bei rizika)

Kiekviena turto klasė turi savo specifines savybes, kurios lemia jų grąžą ir riziką. Todėl kartais skirtingų turto klasių lyginimas nėra toks aktualus, ypač smulkiesiems investuotojams, kurie ne visada gali tiesiogiai investuoti ir išskaidyti portfelį tarp akcijų, obligacijų ar kitų turto klasių. Tokiu atveju dažniausiai yra analizuojami vienos turto klasės aktyvai, taip sutaupant laiko ir efektyviau valdant portfelio riziką.

Mažo kintamumo anomalija

Analizuojant rizikos ir grąžos ryšį, tarp vienos turto klasės aktyvų, mokslininkai atranda priešingą ryšį nei teigia finansų teorija. Ilguoju laikotarpiu akcijos, pasižyminčios mažu kintamumu, tuo pačiu ir mažesne rizika, pasiekia didesnę grąžą nei akcijos, pasižyminčios didele rizika. Tai vadinama mažo kintamumo anomalija (angl. low volatility anomaly).

Naudojantis šia strategija investuojama į akcijas, kurių kainos pasižymi mažu kainų svyravimu. Dažniausiai, tai būna stabiliai dirbančios įmonės, kurių balansas yra geras, nėra didelių skolų, stabilūs pinigų srautai, stabiliai mokami dividendai. Akcijos su mažu kintamumu bulių rinkos laikotarpiu nusileidžia rizikingiems aktyvams, tačiau išaugus rinkos kintamumui ar prasidėjus meškų rinkai, jos padeda sumažinti portfelio riziką ir padidinti jo efektyvumą.

Duomenų analizavimas ir rodiklių skaičiavimas atima labai daug laiko, kurį galima skirti papildomai analizei ar tiesiog pramogoms. Vienas iš paprastesnių būdų pasinaudoti šia strategija yra investavimas į biržoje prekiaujamus fondus (ETF). (Plačiau apie tai: Biržoje prekiaujami fondai – ETF)

Pirmieji ETF fondai, investuojantys į mažo kintamumo akcijas, atsirado 2011 m. Šiuo metu ETFdb.com pateikia 47 skirtingus biržoje prekiaujamus fondus, investuojančius remiantis šia strategija, kurių bendra turto vertė siekia daugiau nei 38 mlrd. USD, kai tuo tarpu 2015 metais šie fondai valdė 19 mlrd. USD turtą. Didžiausi ETF fondai, investuojantys į akcijas, kurių verčių svyravimas mažas, yra iShares Edge MSCI Min Vol USA ETF (USMV) ir PowerShares S&P 500 Low Volatility ETF (SPLV). Šių ETF bendra valdomo turto vertė siekia 19.2 mlrd. USD.

Tokį šios strategijos populiarumą nulėmė skausminga 2008–2009 m. patirtis bei įvairių valstybių kiekybinis ekonomikos skatinimas. Kiekybinis ekonomikos skatinimas išaugino akcijų ir obligacijų vertės. Dėl mažos obligacijų grąžos investuotojai siekia jas pakeisti, o geriausia tam alternatyva yra akcijos. Tačiau kiekybinis skatinimas paveikė ir akcijų rinkas. Joms pasiekiant vis naujus rekordus, investuotojai ieško vertybinių popierių, kurie pasižymėtų maža rizika ir juos tenkinančia grąža. Prie šios strategijos populiarumo prisideda ir mokslininkai. Daugėja empirinių tyrimų, kurie patvirtina anomalijos egzistavimą ne tik akcijų, bet ir obligacijų rinkoje.

1 lentelė. ETF fondų rezultatai 2011.06.01 – 2017.05.01 laikotarpiu

Iš 1 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad investuojant į S&P 500 indekso akcijas, kurių kainų svyravimai yra maži, pasiekiama vidutinė mėnesinė grąža yra mažesnė nei fondo sekančio S&P 500 indeksą. Tačiau dėl mažesnės rizikos, grąža tenkanti vienam rizikos vienetui yra 18.3% didesnė. Finansų teorijoje teigiama, kad investuojant į akcijas su dideliu beta koeficientu pasiekiama didesnė grąža. Iš lentelės matyti, kad investuojant į akcijas su aukštu beta koeficientu ne tik nepasiekta didesnė grąža, bet ir grąžos bei rizikos santykis yra ženkliai mažesnis nei kitų fondų.

Istorinių duomenų naudojimas rizikai įvertinti turi ir savų trūkumų. Istoriniai rinkos duomenys parodo, kaip kito akcijos kaina praeityje, tačiau nėra jokios garantijos, kad akcijos kaina panašiai judės ir ateityje. Metodikos įvertinančios kainų svyravimų riziką, tik kiekybiškai įvertina rinkos riziką, bet nėra įvertinama fundamentali akcijos rizika, kuri atsižvelgia į įmonės finansinius rodiklius.

Pabaigai verta paminėti, kad žmogaus smegenys susiformavo taip, kad būtų siekiama kuo didesnės naudos prisiimant kuo mažesnę riziką. Ši strategija padeda nenukrypti nuo žmogaus prigimties ir pasiekti vieną iš pagrindinių investuotojų tikslų – didesnė grąža, tenkanti vienam rizikos vienetui. (Plačiau apie tai: Iš ko susideda bendra investicijų grąža?)