Neskubėkite ir nusiraminkite, ne viskas taip paprasta. Kadangi įvairiausi atsitiktiniai veiksniai ir sunkiai nuspėjamas žmogiškasis faktorius pasaulyje nulemia didžiąją dalį procesų, finansų rinkų prognozavimas yra pridėtinės vertės negeneruojantis užsiėmimas. Užuot spėliojus geriausia yra būti ilgalaikiu ir pasyviu investuotoju, kuris turi susidaręs itin plačiai diversifikuotą investicijų portfelį. Jeigu investuojate į akcijas – paprasčiausiai pirkite ir laikykite pasaulio akcijų krepšelį atkartojantį indeksinį fondą. Remiantis tyrimais, tokiu būdu savo grąža ilgoje distancijoje aplenksite didžiąją dalį investuotojų. (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Vis dėlto, efektyvus investavimas, kaip ir sveika gyvensena, yra nuobodus reikalas. Daugeliui investuotojų toks itin plačiai išskaitytas portfelis atrodo „neįdomiai“ ar „stokojantis potencialo“. Taigi kur randasi tas potencialas?

Čia į pagalbą galime pasitelkti CAPE rodiklį (angl. Cyclically adjusted PE ratio). Jis, kaip atspirties taškas dažnai naudojamas įmonių potencialui vertinti. CAPE rodiklis iš esmės ima santykį tarp bendrovės akcijos rinkos kainos ir vienai akcijai tenkančio pelno, na ir galima būtų teigti, kad šis rodiklis bendrai parodo, kiek metų reikėtų laukti esant dabartinei situacijai, kad padaryta investicija atsipirktų. (Plačiau apie tai: Kaip įsivertinti, ar akcijos šiuo metu yra pigios ar brangios?)

Iš aukščiau pateikto paveikslo, matome, jog šiuo metu CAPE analizė geriausią grąžos potencialą žada Rusijai, Turkijai ir Lenkijai. Be abejo, didesnė tikėtina grąža gaunama su didesne rizika (angl. Volatility), todėl silpnesnių nervų investuotojams labiau patartina žvalgytis ne į konkrečią šalį, bet į bendrą besivystančių rinkų krepšelį sekančius indeksinius biržoje prekiaujamus fondus. Reikia pastebėti ir tai, jog pagal CAPE rodiklio statistiką, beveik 10% pelningumas šviečiasi ir Italijos bei Ispanijos akcijų rinkose.

Reziumuojant galima sakyti, jog JAV ekonomika atrodo stipriausiai, tačiau ir akcijos čia pastaruosius kelis metus brango daugiausiai, todėl investicinis potencialas atrodo kiek ribotas. Tuo tarpu Europa atrodo patraukliau ir su gerokai atpigusiu euru senojo žemyno įmonėms artimiausiais metais kelti savo pelningumą turėtų būti kiek lengviau, tarp kurių Italijos ir Ispanijos akcijos atrodo „pigiausiai“.

Galiausiai, besivystančios rinkos pastaruosius 5 metus išgyveno sunkų periodą ir dėl itin smarkiai atpigusių akcijų bei valiutų, fundamentalūs rodikliai čia atrodo 2 – 3 kartus geriau nei išsivysčiusio pasaulio šalyse, taigi investuotojai ieškantys didesnės grąžos potencialo 2017 – tais metais jį gali atrasti būtent Rusijos, Lenkijos ar Turkijos akcijų rinkose.

Ir šis procesas vyksta ne tik Lietuvoje – tai viso pasaulio problema, kurią bandoma spręsti. Tik tuo metu, kai modernios valstybės stengiasi padėti vystytis tiems sektoriams, kurie realiai gali padėti spręsti kreditų prieinamumo smulkiajam ir vidutiniam verslui problemą, kitur, pavyzdžiui, Lietuvoje, politikai prieš rinkimus tauškia apie valstybinio banko kūrimą.

Prasideda sutelktinio finansavimo amžius

Paradoksalu, bet skolinimosi prieinamumas šiuo metu neturėtų būti problema. Europos centrinis bankas (ECB) niekaip nesusitvarko su žemos infliacijos problema ir atkakliai įvairiais būdais bando sužadinti bent jau minimalų kainų augimą. Siekdamas šio tikslo jis dideliu tempu superka sąlyginai saugias ilgo termino obligacijas, palaipsniui mažina jų pajamingumą ir taip rinkos dalyvius tarsi ragina ieškoti pelningesnių bei rizikingesnių investicijų. Daugiau rizikuoti skatinami ir bankai – jiems šiuo metu ECB pinigai beveik nieko nekainuoja. Tačiau būtina matyti ne tik beveik nemokamus pinigus, bet ir daug griežtesnį bankų sektoriaus reguliavimą bei tą faktą, kad ir patys bankai po 2008 – 2009 m. patirtų didžiulių nuostolių pasidarė gerokai atsargesni. Taigi, pinigų tarsi yra daug ir jie labai pigūs, tačiau smulkiojo ir vidutinio verslo jie dažniausiai nepasiekia.

Žinoma, būtų galima prisijungti prie populistų ir pradėti reikalauti, kad valdžia priverstų bankus kredituoti, tačiau reikėtų prisiminti, kad būtent neatsakingas kreditavimas yra vienas pagrindinių krizes sukeliančių veiksnių. Todėl, užuot reguliavus rinką pagal principą „Noriu to ar noriu ano“, daug išmintingiau ne versti kredituoti tuos, kurie nenori ar dėl griežto reguliavimo net negali, o sukurti prielaidas vystytis tiems finansų sektoriaus segmentams, kurie nori ir gali kredituoti.

Būtent tokiu sprendimu šiandien tampa minios ekonomikos principais veikiančios alternatyvios skolinimosi nišos, tarp jų yra ir sutelktinis verslo ar pavienių projektų finansavimas (angl. crowdfunding). Jo augimas ir tolesnė plėtra gali padėti didinti kreditavimo prieinamumą smulkiojo bei vidutinio verslo sektoriuje. Beje, tai jau vyksta. „Crowdsurfer“ duomenimis, praėjusiais metais vien tik jau veikiančiam verslui Europos Sąjungos šalyse sutelktinio finansavimo platformomis buvo sufinansuota daugiau nei 1 mlrd. eurų, o per šiuos metus šis skaičius, kaip tikimasi, išaugs 60%. Taigi, akivaizdu, jog nulinių palūkanų ir ne itin draugiškai smulkesniesiems skolinančių bankų amžiuje būtent sparčiai augantis sutelktinis finansavimas gali tapti atsakymu, padedančiu spręsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimo bėdas. Tik bent kol kas ne Lietuvoje, nes šiandien joje išduota lygiai 0 tokio tipo paskolų. (Plačiau apie tai: Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo rinka)

Sprendimas, taisantis visą sistemą

Kai kalbama apie sutelktinį finansavimą, svarbu matyti, kaip tai veikia visą finansų sektorių. Dėl sutelktiniame finansavime dalyvaujančių žmonių pinigų šis finansinis instrumentas suteikia sąlygas žmonėms pinigus skolinti dažnai už priimtinesnes palūkanas, nei moka bankai, tuo pat metu prisiimant sau priimtiną rizikos lygį. Tai turi teigiamą įtaką visuomenės pajamoms. Šio sektoriaus plėtra ilgainiui leis vis didesnei daliai labai smulkių ir vidutinių verslininkų pasiskolinti tuo metu, kai bankai nekredituoja. Taip augs ne tik verslo, bet ir valstybės ekonominis potencialas. O bankai patirs konkurencinį spaudimą tiek indėlių, tiek kreditų rinkoje, ir tai vers juos būti atidesnius ir atsakingiau elgtis su smulkesniais klientais.

Nereikėtų nurašyti ir fakto, jog plečiantis finansinių paslaugų sektoriui galima kalbėti ir apie tai, kad darbo vietų skaičius augs ne tik dėl šio sektoriaus, bet ir jame. Taigi, sutelktinio finansavimo plėtra turi teigiamą įtaką – ne tik didina konkurenciją ir kreditų prieinamumą, bet ir plečia patį finansų sektorių bei didina jo teikiamą ekonominę naudą valstybei. Belieka stebėtis, kodėl Latvijoje ir Estijoje traukinys jau važiuoja, o Lietuvoje jis vis dar stovi vietoje.

Lietuvoje kol kas suteikta 0 tokių paskolų, o Latvijos pasididžiavimas – paskolų birža „Mintos“ – skelbia, kad su verslo paskolomis ir faktoringu susijusių pervedimų suma jau perkopė 7,5 mln. eurų. Ten net antrinė paskolų rinka jau veikia. O štai Estijoje verslui vien per 2016 m. pirmą ketvirtį išduota paskolų už 5,2 mln. eurų. Ir šie skaičiai sparčiai auga – į tai būtina atsižvelgti, nes tikrąjį šios rinkos potencialą demonstruoja šios rinkos augimas. Bent kol kas mes ją priversti stebėti pasyviai, nes vis dar neturime tinkamos įstatymų bazės, kuri fiziniams asmenims per platformas leistų viešai skolinti verslui. Lietuvos visuomenė, aktyviai skolindama lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, įrodė, kad yra finansiškai raštinga ir žmonės geba patys prisiimti atsakomybę. Belieka stebėtis, kodėl Lietuvos įstatymų leidėjai delsia žengti dar vieną žingsnį į priekį. Rinkimai artėja, tačiau apie sutelktinio finansavimo svarbą Lietuvos verslui savo rinkimų programoje užsiminė tik viena partija.

Priėmus sutelktinio finansavimo įstatymą, Lietuvoje būtų pakeisti jam prieštaraujantys teisės aktai ir tuomet kiekvienas Lietuvos gyventojas (ir ne tik) galėtų prisidėti prie mums visiems gyvybiškai svarbaus smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo. Žinoma, ne tik iš altruistinių paskatų, bet ir siekiant užsidirbti kartu su verslu, kuriam buvo suteikta paskola. Belieka tikėtis, kad, nepaisant artėjančių rinkimų, Seime dominuos ne populistiniai raginimai kurti „valdžios“ banką, o modernus mąstymas žengiant žingsnį į technologinę pažangą, visuomenės interesus ir valstybės ateitį orientuotą finansų sistemą. Kad bus priimti įstatymai, leidžiantys išnaudoti minios ekonomika paremto finansų sektoriaus plėtrą, galinčią realiai spręsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimo problemas.

Rugpjūčio mėnesio turto klasių rezultatai ir respondentų portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančioje lentelėje:

Kaip matome iš pateikto paveikslėlio, praeitą mėnesį pagrindinių turto klasių rezultatai gana skirtingi. Akcijų indeksai fiksavo nedidelius teigiamus pokyčius, tuo tarpu nekilnojamojo turto sektorius, auksas ir obligacijos mėnesį baigė neigiamoje teritorijoje.

Pagal respondentų turto klasių pasirinkimus suformavę bendrą apklausos dalyvių portfelį galime teigti, jog kolektyvinio respondentų portfelio vertė praeitą mėnesį pabrango pigo -0.89% (skaičiuojant pagal ETF kainų pokytį) ir 0,47% atsiliko nuo lygių proporcijų portfelio (į visas turto klases po 10%, grynųjų pinigų neįtraukiame), kurio vertė krito tik -0.42% (visi rezultatai skaičiuojami JAV doleriais). Žemiau pateikiu grafiką, kuriame galime matyti, kaip respondentų portfeliui sekasi lyginant su pasaulio akcijų indeksu (MSCI World index [ACWI ETF’as]) bei lygių proporcijų portfeliu.

Taigi, kaip matome, pasaulio akcijų indeksas (mėlyna linija) ir toliau išlieka ženkliai išsiveržęs į priekį, tuo tarpu respondentų portfelis pastebimai atsilieka nuo lygiomis dalimis paskirstyto portfelio.

Rugsėjo mėnesį mūsų apklausos dalyviai (viso 35 respondentai) gerokai susimažintų aukso dalį ir didžiąją dalį portfelio nukreiptų į akcijas.

Daugiau informacijos apie žaidimą ir jo taisykles galima rasti čia.

Manai, kad gali būti prie lyderių – dalyvauk ir laimėk prizus jau dabar!

.

Liepos mėnesio turto klasių rezultatai ir respondentų portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančioje lentelėje:

Kaip matome iš pateikto paveikslėlio, praeitą mėnesį daugelis turto klasių brango, tarp kurių didžiausią prieaugį pademonstravo akcijos ir nekilnojamojo turto sektorius, tuo tarpu itin prastai sekėsi žaliavoms, kurių kainų tendenciją sekančio ETF kaina per mėnesį atpigo daugiau nei -10%.

Pagal respondentų turto klasių pasirinkimus suformavę bendrą apklausos dalyvių portfelį galime teigti, jog kolektyvinio respondentų portfelio vertė praeitą mėnesį pabrango +1.82% (skaičiuojant pagal ETF kainų pokytį) ir tik 0.02% atsiliko nuo lygių proporcijų portfelio (į visas turto klases po 10%, grynųjų pinigų neįtraukiame), kurio vertė kilo +1.84% (visi rezultatai skaičiuojami JAV doleriais). Žemiau pateikiu grafiką, kuriame galime matyti, kaip respondentų portfeliui sekasi lyginant su pasaulio akcijų indeksu (MSCI World index [ACWI ETF’as]) bei lygių proporcijų portfeliu.

Taigi, kaip matome, pasaulio akcijų indeksas (mėlyna linija) ir toliau išlieka ženkliai išsiveržęs į priekį, tuo tarpu respondentų portfelis pastebimai atsilieka nuo lygiomis dalimis paskirstyto portfelio.

Rugpjūčio mėnesį mūsų apklausos dalyviai (viso 59 respondentai) šiek tiek susimažintų aukso dalį ir vietoje jo papildytų nekilnojamojo turto sektoriaus ir besivystančių rinkų akcijų dalis portfelyje.

Daugiau informacijos apie žaidimą ir jo taisykles galima rasti čia.

Manai, kad gali būti prie lyderių – dalyvauk ir laimėk prizus jau dabar!

.

Birželio mėnesio turto klasių rezultatai ir respondentų portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančioje lentelėje:

Kaip matome iš pateikto paveikslėlio, praeitą mėnesį turto klasių rezultatai buvo įvairūs, tarp kurių didžiausią prieaugį pademonstravo auksas [GLD] ir JAV nekilnojamojo turto sektorius [VNQ], tuo tarpu prasčiausiai sekėsi EAFE akcijoms [VEA].

Pagal respondentų turto klasių pasirinkimus suformavę bendrą apklausos dalyvių portfelį galime teigti, jog kolektyvinio respondentų portfelio vertė praeitą mėnesį pabrango +3.21% (skaičiuojant pagal ETF kainų pokytį) ir apie 0.7% aplenkė lygių proporcijų portfelį (į visas turto klases po 10%, grynųjų pinigų neįtraukiame), kurio vertė kilo +2.53% (visi rezultatai skaičiuojami JAV doleriais). Žemiau pateikiu grafiką, kuriame galime matyti, kaip respondentų portfeliui sekasi lyginant su pasaulio akcijų indeksu (MSCI World index [ACWI ETF’as]) bei lygių proporcijų portfeliu.

Taigi, kaip matome, pasaulio akcijų indeksas (mėlyna linija) ir toliau išlieka ženkliai išsiveržęs į priekį, tuo tarpu respondentų portfelis pastebimai atsilieka nuo lygiomis dalimis paskirstyto portfelio.

Liepos mėnesį mūsų apklausos dalyviai (viso 37 respondentai) šiek tiek susimažintų akcijų pozicijas ir vietoje jų papildytų nekilnojamojo turto sektoriaus ir aukso dalis portfelyje.

Daugiau informacijos apie žaidimą ir jo taisykles galima rasti čia.

Manai, kad gali būti prie lyderių – dalyvauk ir laimėk prizus jau dabar!

.

Gegužės mėnesio turto klasių rezultatai ir respondentų portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančioje lentelėje:

Kaip matome iš pateikto paveikslėlio, praeitą mėnesį turto klasių rezultatai buvo gana įvairūs, tarp kurių didžiausią prieaugį pademonstravo JAV akcijos [SPY] ir JAV nekilnojamojo turto sektorius [VNQ], tuo tarpu daugiausiai atpigo auksas [GLD] ir besivystančių rinkų akcijos [VWO].

Pagal respondentų turto klasių pasirinkimus suformavę bendrą apklausos dalyvių portfelį galime teigti, jog kolektyvinio respondentų portfelio vertė praeitą mėnesį atpigo -0.82% (skaičiuojant pagal ETF kainų pokytį) ir apie 0.3% atsiliko nuo lygių proporcijų portfelio (į visas turto klases po 10%, grynųjų pinigų neįtraukiame), kurio vertė krito -0.50% (visi rezultatai skaičiuojami JAV doleriais). Žemiau pateikiu grafiką, kuriame galime matyti, kaip respondentų portfeliui sekasi lyginant su pasaulio akcijų indeksu (MSCI World index [ACWI ETF’as]) bei lygių proporcijų portfeliu.

Taigi, kaip matome, pasaulio akcijų indeksas (mėlyna linija) ir toliau išlieka ženkliai išsiveržęs į priekį, tuo tarpu respondentų portfelis pastebimai atsilieka nuo lygiomis dalimis paskirstyto portfelio.

Birželio mėnesį mūsų apklausos dalyviai (viso 43 respondentai) šiek tiek susimažintų akcijų pozicijas ir vietoje jų papildytų nekilnojamojo turto sektoriaus ir aukso dalis portfelyje.

Daugiau informacijos apie žaidimą ir jo taisykles galima rasti čia.

Manai, kad gali būti prie lyderių – dalyvauk ir laimėk prizus jau dabar!

.

Praeito mėnesio apklausoje dalyvavo 69 respondentai ir jos rezultatai parodė, jog mūsų investuotojai balandžio mėnesį daugiausiai būtų investavę į rizikingas turto klases, tarp kurių didžiausią dalį sudarė auksas ir akcijos. Balandžio mėnesio turto klasių rezultatai ir respondentų portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančioje lentelėje:

Kaip matome iš pateikto paveikslėlio, praeitą mėnesį brango dauguma turto klasių, tarp kurių didžiausią prieaugį pademonstravo žaliavos [GSG] ir auksas [GLD]. Prasčiausiai sekėsi JAV nekilnojamojo turto sektoriui [VNQ] ir tarptautinėms obligacijoms [BNDX].

Pagal respondentų turto klasių pasirinkimus suformavę bendrą apklausos dalyvių portfelį galime teigti, jog kolektyvinio respondentų portfelio vertė kovo mėnesį kilo +2.88% (skaičiuojant pagal ETF kainų pokytį) ir apie 0.8% aplenkė lygių proporcijų portfelį (į visas turto klases po 10%, grynųjų pinigų neįtraukiame), kurio vertė kilo +2.04% (visi rezultatai skaičiuojami JAV doleriais). Žemiau pateikiu grafiką, kuriame galime matyti, kaip respondentų portfeliui sekasi lyginant su pasaulio akcijų indeksu (MSCI World index [ACWI ETF’as]) bei lygių proporcijų portfeliu.

Taigi, kaip matome, pasaulio akcijų indeksas (mėlyna linija) ir toliau išlieka ženkliai išsiveržęs į priekį, tuo tarpu respondentų portfelis pastebimai atsilieka nuo lygiomis dalimis paskirstyto portfelio.

Gegužės mėnesį mūsų investuotojai gerokai susimažintų aukso poziciją ir vietoje jos šiek tiek padidintų akcijų dalį, tarp kurių populiariausios būtų JAV ir besivystančių rinkų akcijos.

Daugiau informacijos apie žaidimą ir jo taisykles galima rasti čia.

Manai, kad gali būti prie lyderių – dalyvauk ir laimėk prizus jau dabar!

.

Praeito mėnesio apklausoje dalyvavo 50 respondentų ir jos rezultatai parodė, jog mūsų investuotojai kovo mėnesį daugiausiai būtų investavę į rizikingas turto klases, tarp kurių didžiausią dalį sudarė auksas ir akcijos. Kovo mėnesio turto klasių rezultatai ir respondentų portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančioje lentelėje:

Kaip matome iš pateikto paveikslėlio, praeitą mėnesį brango dauguma turto klasių, tarp kurių didžiausią prieaugį pademonstravo besivystančių rinkų akcijos ir nekilnojamasis turtas. Prasčiausiai sekėsi auksui ir obligacijoms.

Pagal respondentų turto klasių pasirinkimus suformavę bendrą apklausos dalyvių portfelį galime teigti, jog kolektyvinio respondentų portfelio vertė kovo mėnesį kilo +2.85% (skaičiuojant pagal ETF kainų pokytį) ir beveik 3% atsiliko nuo lygių proporcijų portfelio (į visas turto klases po 10%, grynųjų pinigų neįtraukiame), kurio vertė kilo +5.82% (visi rezultatai skaičiuojami JAV doleriais). Žemiau pateikiu grafiką, kuriame galime matyti, kaip respondentų portfeliui sekasi lyginant su pasaulio akcijų indeksu (MSCI World index [ACWI ETF’as]) bei lygių proporcijų portfeliu.

Taigi, kaip matome, pasaulio akcijų indeksas (mėlyna linija) ir toliau išlieka ženkliai išsiveržęs į priekį, tuo tarpu respondentų portfelis pastebimai atsilieka nuo lygiomis dalimis paskirstyto portfelio.

Balandžio mėnesį mūsų investuotojai beveik per pusę susimažintų aukso poziciją, tuo tarpu vėl šiek tiek padidintų akcijų dalį, tarp kurių populiariausios būtų JAV ir besivystančių rinkų akcijos.

Daugiau informacijos apie žaidimą ir jo taisykles galima rasti čia.

Manai, kad gali būti prie lyderių – dalyvauk ir laimėk prizus jau dabar!

.

Labiausiai „raudonuoja“ besivystančios rinkos

Pagal sausio 28 dienos kainas vertinant pagrindinių pasaulio akcijų rinkų indeksus sekančių biržoje prekiaujamų fondų (angl. exchange traded funds – ETF) rezultatus, matome, jog nuo šių metų pradžios pasaulio akcijos vidutiniškai atpigo beveik -8%. Didžiausius kritimus fiksavo besivystančios rinkos, tarp kurių aiškus „lyderis“ – Kinija. Jeigu praeitais metais Honkongo akcijos (jas sekantis biržoje prekiaujamas fondas – FXI) smuko apie -13%, tai vien per pirmąsias 4 šių metų savaites Kinijos akcijos nukrito dar -14.4% (tuo tarpu mažesnes akcijas apimantis Šanchajaus akcijų indeksas krito net -22.6%).

Kaip matyti iš aukščiau pateikto paveikslėlio, kad ir kaip „pjaustysime“ Kinijos akcijų rinkos rezultatus per pastaruosius trejus metus, jos yra giliame minuse. Tie kas į Kinijos akcijas investavo prieš 36 mėnesius, šiuo metu savo investicinėse sąskaitose mato didesnį nei -20% nuostolį. Kodėl taip smarkiai pinga Kinijos akcijos? Nes antra pagal dydį pasaulio ekonomika baigia sugriūti? Ne, tiesiog penktus metus iš eilės lėtėja jos augimo tempas ir BVP prieaugis paskutinį 2015 metų ketvirtį siekė „tik“ 6.8%. Matyt investuotojams trūko kantrybė.

Juokas pro ašaras, bet su tokiu augimu Rusija turbūt jau būtų okupavusi puse rytų Europos. Vis dėlto, didžiausia pagal plotą pasaulio šalis šiuo metu turi rimtesnių klausimų. Vienas jų – ką čia padarius, kad nesubyrėjus. Ir jeigu naftos kainų kritimo cunamis artimiausiais metais „nenusiramins“, Rusijos laukia sudėtingi laikai. Labai sudėtingi laikai. Po praeitų metų daugiau nei -40% kainos kritimo, vien per šį mėnesį nafta atpigo dar apie -18%. Taigi nenuostabu, jog iš naftos gyvenančios Rusijos akcijų kritimas per 3 metus šiuo metu flirtuoja su -50% riba. Vis dėlto, didžiausias šešėlis užtemdė Brazilijos akcijų rinkų padangę. Čia dviženklis sausio mėnesio minusas akcijas pasiuntė į nokdauną ir 3 metų rezultatas jau daugiau nei -60.2%. Čia reikia priminti, jog Brazilijai, kaip ir Rusijai, verkiant reikia aukštesnių naftos kainų.

Ar iš tiesų viskas taip blogai?

Taigi, lėtėjanti Kinija ir krentančios naftos kainos gerokai purto pasaulio rinkas ir silpnesnių nervų investuotojai grūdasi eilėje kas pirmesnis parsiduos pingančias akcijas. Tiesa grūdasi jie netiesiogine žodžio prasme. Grūdasi jų pardavinėjamos akcijos, kurių momentaliai padidėjusi pasiūla elementariai spaudžia kainas dar žemiau. Vis dėlto, šaltas protas investuojant yra kur kas parankiau nei greiti refleksai. Kodėl užuot panikavus, dabar reikėtų džiaugtis susiklosčiusia situacija? Tam yra bent dvi priežastys.

Kinijos lėtėjimas yra neišvengiamas ir natūralus procesas. Audringos paauglystės etapas pamažu eina į galą ir artėja potencialiai kur kas brandesnis periodas, kuriame bundanti šalies vidurinioji klasė vidaus vartojimą kelią į neregėtas aukštumas. Remiantis The Economist projekcija, net ir prie 5.5% BVP augimo tempo, artimiausiais metais Kinijos vartojimo rinka padidės apie 2 trln. JAV dolerių, t.y. tiek, kiek šiuo metu yra visa Vokietijos vartojimo rinka.

Kodėl krentančios naftos kainos kartu su savimi traukia ir akcijų rinkas? Nes trumpalaikiai nuostoliai energetikos sektoriuje yra kur kas lengviau pastebimi nei ilgalaikė žemesnių naftos kainų nauda visiems likusiems sektoriams. Reikia suprasti, jog kiekvienas energetikos sektoriaus dėl naftos prarastas ar neuždirbtas doleris keliauja į kitą sektorių. Taip, bankrutuos daug su naftos pramone susijusių įmonių, tačiau tokie sektoriai, kaip oro linijos, transportas ir logistika pajus teigiamus pokyčius. Krentantys transportavimo kaštai leis sumažinti produktų savikainą, o tai savo ruožtu leis gamintojams pasigerinti savo pardavimus.

Metas pildytis portfelius?

Taigi vyksta natūralūs procesai ir dažniausiai tokie rinkų pakritimai sudaro puikių progų pasipildyti portfelius bei pirkti pigiau. Šaltas dušas kartais yra būtinas norint išvengti perkaitimo. Na o dabar, kai dauguma indeksų per 3 metus yra ne tik nepaaugę, o apčiuopiamai nukritę, gali būti vienas geresnių momentų nuo pat 2009 metų krizės. Aišku, niekas negali garantuoti, jog šis kritimas tėra laikinas ir, kad už kampo mūsų nelaukia kokia nors nauja niekieno nepastebėta juodoji gulbė.

Tačiau pabaigai pateiksiu analogišką lentelę, kaip ir prieš tai, tik akcijų rinkų pokyčiai čia bus pateikiami 2008 rugsėjo 1 dienos datai, t.y. likus dviem savaitėms iki garsiojo Lehman Brothers bankroto, kuris buvo vienas esminių lūžio taškų, sukėlusių didžiausią finansų krizę nuo antrojo pasaulinio karo laikų.

Kaip matome, jeigu trumpalaikiai (1 mėnesio, 6 mėnesių ir 12 mėnesių) pokyčiai yra kažkiek panašūs į šių dienų aktualijas, tai žiūrint į ilgesnius, t.y. 24 ir 36 mėnesių periodus situacija kardinaliai skiriasi. Dabar akcijos yra rimtame minuse, tuomet – gerokai viršijo ilgametes normas. Dideli kritimai seka po euforijos. Šiuo metu vaizdas daugelyje rinkų primena eilinę korekciją.

Praeito mėnesio apklausoje dalyvavo 103 respondentai ir jos rezultatai parodė, jog mūsų investuotojai vasario mėnesį daugiausiai būtų investavę į rizikingas turto klases, tarp kurių didžiausią dalį sudarė akcijos, obligacijos ir nekilnojamojo turto sektorius. Vasario mėnesio turto klasių rezultatai ir respondentų portfelio sudėtis pateikiama žemiau esančioje lentelėje:

Kaip matome iš pateikto paveikslėlio, praeitą mėnesį pigo dauguma turto klasių, tarp kurių didžiausius nuostolius patyrė EAFE regiono akcijos ir žaliavos. Antrą mėnesį iš eilės geriausiai atsilaikė obligacijos ir auksas.

Pagal respondentų turto klasių pasirinkimus suformavę bendrą apklausos dalyvių portfelį galime teigti, jog kolektyvinio respondentų portfelio vertė sausio mėnesį kilo +0.99% (skaičiuojant pagal ETF kainų pokytį) ir 0.32% aplenkė lygių proporcijų portfelį (į visas turto klases po 10%, grynųjų pinigų neįtraukiame), kurio vertė kilo +0.67% (visi rezultatai skaičiuojami JAV doleriais). Žemiau pateikiu grafiką, kuriame galime matyti, kaip respondentų portfeliui sekasi lyginant su pasaulio akcijų indeksu (MSCI World index [ACWI ETF’as]) bei lygių proporcijų portfeliu.

Taigi, kaip matome, pasaulio akcijų indeksas (mėlyna linija) ir toliau išlieka ženkliai išsiveržęs į priekį, tuo tarpu respondentų portfelis vis dar šiek tiek atsilieka nuo lygiomis dalimis paskirstyto portfelio.

Kovo mėnesį mūsų investuotojai gerokai praplėstų aukso poziciją [net 40%!], tuo tarpu JAV akcijų, nekilnojamojo turto ir obligacijų pozicijas sumažintų.

Daugiau informacijos apie žaidimą ir jo taisykles galima rasti čia.

Manai, kad gali būti prie lyderių – dalyvauk ir laimėk prizus jau dabar!

.