Finansų tarpininkų mokesčiai

Didžiausią mokesčių dalį finansų tarpininkams sumokame už standartines vertybinių popierių (VP) pirkimo ar pardavimo operacijas. Šį komisinį mokestį finansų tarpininkai dažniausiai skaičiuoja 2 būdais. Pirmuoju atveju nuskaičiuojamas mokestis priklauso nuo perkamų ar parduodamų finansinių priemonių skaičiaus, t.y. už kiekvieną akciją yra sumokamas tam tikras fiksuotas dydis. Antru atveju finansų tarpininkai nustato tam tikrą procentinį dydį nuo sandorio sumos.

Mokestine prasme, bet kuris iš pateiktų variantų būtų palankus investuotojams, tačiau finansų tarpininkai taiko minimalų komisinio mokesčio dydį. Tai turi ypač neigiamą įtaką mažesnį kapitalą disponuojantiems investuotojams, kurių sandorių sumos yra sąlyginai mažos. Būtent tokia praktika lemia tai, kad smulkūs investuotojai moka santykinai didesnius komisinius mokesčius nei stambūs.

Tuo tarpu jei Jūs jau esate atsidarę investicinę sąskaitą, dažniausiai dar teks susimokėti ir vertybinių popierių saugojimo mokestį. Šiuo atveju praktiškai visada taikomas procentinis dydis nuo investicijų portelio vertės, kuris skaičiuojamas kiekvienais metais.

Ką gali pasiūlyti Lietuvos finansų tarpininkai?

Visų pirma kiekvienas iš mūsų turime apsispręsti, kuri finansų rinka mus domina. Kaip racionalūs investuotojai turėtume galvoti apie investicijų portfelio išskaidymą per skirtingas turto klases, o tą efektyviausia pasiekti Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje, renkantis biržoje prekiaujamus indeksinius investicinius fondus (ETF), dėl ypač mažų valdymo mokesčių bei ypač didelio likvidumo. Taigi, svarbu atsakyti į klausimą, kokių mokesčių galime tikėtis iš Lietuvoje veikiančių finansų tarpininkų? Žemiau pateiktoje lentelėje galite matyti skirtingų finansų tarpininkų įkainius investuojant JAV biržoje, kai sandorio dydis neviršija pusės milijono litų.

Kaip matome iš pateiktos lentelės, smulkiems investuotojams dėl mažiausio minimalaus komisinio mokesčio palankiausia LHV Trader internetinė prekybos platforma. Toliau palyginkime šiuos skaičius su užsienio tarpininkų, t.y. MB Trading ir Interactive Brokers, taikomais komisiniais mokesčiais, kuriuos pateikiame žemiau esančioje lentelėje.

Kaip galima pastebėti iš lentelėje esančių duomenų, pateikti užsienio tarpininkai taiko mažesnius tiek minimalius, tiek ir standartinius komisinius mokesčius. Tačiau šioje vietoje reikia pažymėti, kad Interactive Brokers, t.y. atrodytų pigiausias tarpininkas, kiekvieną mėnesį taip pat skaičiuoja 10 JAV dolerių minimalų mokestį nors tą mėnesį ir neatlikote nei vieno sandorio (per metus minimalus mokestis siekia 120 JAV dolerių). Dėl to minėtas brokeris labiau skirtas aktyviai prekybai arba santykinai dideliems sandoriams.

Lūžio taškas

Jau žinant tiek Lietuvos, tiek ir užsienio tarpininkų taikomus mokesčius iškyla kitas klausimas – esant kokiai sandorio sumai ar akcijų skaičiui yra pasiekiamas minimalus komisinio mokesčio dydis, t.y. lūžio taškas, kada pasiekiamas efektyviausias investicijų portfelio mokesčių valdymas. Lietuvos finansų tarpininkų lūžio taškus galima matyti toliau pateikiamose lentelėse.

Lyginant finansų tarpininkus, kurie komisinius mokesčius skaičiuoja priklausomai nuo akcijų skaičiaus, matome, kad efektyviausia yra LHV Trader platforma. Klientui tenka atlikti pavedimą su mažiausiu akcijų kiekiu, t.y. 412 vienetų, kad būtų pasiektas minimalus komisinis mokestis. Tuo tarpu lyginant tarpininkus, kurie komisinius skaičiuoja priklausomai nuo sandorio sumos, geriausi rezultatai tenka SEB banko internetinei prekybos platformai. Investuotojui reikia atlikti 3980 JAV dolerių vertės sandorį (~10000 litų), kad būtų pasiektas fiksuotas komisinio mokesčio dydis. Nuo SEB banko nedaug atsilieka ir Šiaulių bankas.

Tokiu pačiu pjūviu galima palyginti Lietuvos finansų tarpininkus su užsienio. Taip bus galima įvertinti, ar Lietuvoje veikiantys brokeriai savo paslaugas teikia reikalaudami didesnių sandorių sumų. Taigi, žemiau pateiktoje lentelėje galima matyti užsienio tarpininkų sandorių lūžio taškus.

Kaip galima pastebėti, šiems užsienio finansų tarpininkams komisiniai mokesčiai mokami priklausomai nuo perkamų ar paduodamų akcijų skaičiaus. Naudojantis Interactive Brokers tarpininko paslaugomis reikės mažiausio akcijų skaičiaus, norint kad būtų pasiektas efektyvus komisinių mokesčių valdymas. Žinoma, tai dar nereiškia, kad paminėti finansų tarpininkai yra pigiausi, tai leis įvertinti tik imitacinio investicijų portfelio suformavimas.

Pigiausi finansų tarpininkai

Tikriausiai visiems įdomu, kuris finansų tarpininkas teikia savo paslaugas už mažiausią kainą. Į šį klausimą mums padės atsakyti paprastas pavyzdys – suformuosime plačiai išskaidytą investicijų portfelį, kurį po lygiai sudarys akcijos ir obligacijos. Tuo tikslu vienerių metų periodui bus perkami dviejų skirtingų JAV biržoje prekiaujamų fondų (ETF) vienetai, iš kurių vienas seka pasaulio akcijas (Vanguard Total World Stock ETF), tuo tarpu antrasis JAV obligacijas (Vanguard Total Bond Market ETF).

Norėdami supaprastinti pavyzdį teigiame, kad nupirkę šiuos du fondus po metų juos parduosime, o tai reiškia, kad per metus iš viso atliksime 4 sandorius. Kad eksperimentas pavyktų, reikės išanalizuoti ir skirtingų dydžių investicijų portfelius (intervale nuo 10 tūkstančių ir 1 milijono litų). Žemiau pateiktoje lentelėje galima matyti sumokamų komisinių mokesčių dydį per metus priklausomai nuo investuojamos sumos.

Aukščiau pateikta lentelė parodo, kad visais atvejais pigiausia yra investuoti naudojantis LHV Trader internetine platforma. Be abejo, šioje vietoje reikėtų paminėti, kad skaičiavimai buvo atliekami naudojant parinktų biržoje prekiaujamų fondų kainas. Gali būti ir tokių situacijų, kad LHV Trader nebus pats pigiausias pasirinkimas, pavyzdžiui, kai akcijos kaina lygi 1 JAV doleris. Esant tokiai situacijai naudodami LHV Trader platformą už kiekvieną akciją sumokėsime 1.7 JAV centus, o tai galiausiai sudarys 1.7% akcijos kainos.

Tuo tarpu antroje vietoje pagal pigumą rikiuojasi DNB Trader ir Orion Trader prekybos platformos. Tačiau kaip galima pastebėti iš aukščiau pateiktos lentelės, investuojant mažesnes nei 200000 litų sumas, sumokamas komisinis mokestis bus maždaug 2 kartus didesnis nei pasirinkus LHV Trader platformą.

Na o dabar palyginkime pigiausius Lietuvos finansų tarpininkus su užsienio variantais.

Kaip matome iš aukščiau pateiktos lentelės, visais atvejais užsienio tarpininkas MB Trading yra pats pigiausias pasirinkimas, kuris savo artimiausią konkurentą – LHV Trader, lenkia kone trečdaliu. MB Trading taip pat turėtų būti ypač patrauklus mažu kapitalu disponuojantiems investuotojams. Tuo tarpu antrasis užsienio tarpininkas – Interactive Brokers, už Lietuvoje veikiančius finansų tarpininkus tampa pigesnis tik tada, kai pasiekiamas vieno milijono litų investicijų portfelio dydis.

Taigi, galima daryti išvadą, kad nors ir vienas iš analizuojamų užsienio tarpininkų siūlo patraukliausius komisinius mokesčius, ypač smulkiems investuotojams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pigiausi Lietuvos tarpininkai nuo jo atsilieka ganėtinai nedaug, kyla klausimas, ar užsienio tarpininko pasirinkimas bei šiek tiek mažesni mokesčiai atsveria tuos nepatogumus, kuriuos galima patirti pinigus išvedus į užsienį?

Investavimas per užsienio tarpininkus

Pagrindinė problema, susijusi su užsienio tarpininkais – lėšų pervedimas į banko sąskaitą, esančią užsienyje. Lietuvoje esantis vietinis bankas turi turėti korespondentinę sąskaitą toje užsienio šalyje, kurioje veikia pasirinktas finansų tarpininkas. Kadangi šiuo atveju kalbama apie investavimą į JAV biržoje listinguojamus ETF‘us, dėl to reikėtų  patikrinti ar Jūsų bankas turi ryšių su šios šalies bankais. Pats geriausias ir pigiausias variantas jei šis brokeris turi sąskaita korespondentiniame banke, o tai reiškia, kad nereikės papildomai mokėti už JAV bankų tarpbankinius pervedimus. Tai Jums gali pasiūlyti SEB bankas renkantis Interactive Brokers tarpininko paslaugas, nes Citibank yra korespondentas SEB bankui, kuriame finansų tarpininkas turi sąskaitą. Toks pavedinimas Jums kainuotų maždaug 70 litų.

Žinoma, norėdami investuoti naudodamiesi užsienio tarpininkų paslaugomis susidursime ir su kita problema, kaip išsirinkti patikimą finansų tarpininką iš daugybės veikiančių pasaulyje, juk žiniasklaida mirga nuo straipsnių apie apgautus asmenis ir išviliotus pinigus. Svarbu yra rinktis patikimus ir žinomus šaltinius kaip NASDAQ, Barron‘s ir pan., kurie kiekvienais metais sudarinėje finansų tarpininkų sąrašus bei juos reitinguoja pagal daugybę įvairiausių kriterijų. Tik asmeniškai ištyrinėję tarptautinę finanasų tarpininkų rinką galėsime rasti asmeniškai priimtiną variantą.

Apibendrinant užsienio finansų tarpininko pasirinkimą, reikėtų paminėti pagrindinius trūkumus bei privalumus. Trūkumai:

• tarptautinio pinigų pervedimo mokesčiai;
• galimas kalbos barjeras;
• iškylantys neaiškumai dėl metinio pajamų deklaravimo;
• galimos problemos norint pasikonsultuoti „gyvai“ ir pan.

Tuo tarpu pagrindiniai užsienio tarpininkų privalumai:

• sąlyginai mažesni komisiniai mokesčiai;
• patrauklesnės sąlygos aktyviai prekybai;
• daugeliu atvejų tobulesnės investavimo platformos;
• greitesnis sandorių įvykdymas ir pan.

Individualus investavimas ar investiciniai fondai?

Na ir grįžtant prie ankščiau nagrinėto pavyzdžio gali iškilti dar vienas elementarus klausimas – ar apskritai verta formuoti individualų investicijų portfelį ir naudotis finansų tarpininkų paslaugomis? Gal tiesiog paprasčiau pinigus patikėti Lietuvoje veikiančių investicinių fondų valdytojams?

Žvelgiant bendrai, jei investuotojas per metus vidutiniškai atlieka po 4 sandorius po 5000 litų, vidutiniškai sumokama 2.3% komisinių mokesčių per metus, o tai 0.3% daugiau negu kad būtų sumokama vidutiniam Lietuvos fondo valdytojui už lėšų įdarbinimą. Tikriausiai visiems kyla klausimas, nuo kokios sumos verta investuoti individualiai. Rekomenduojama, kad disponuojamas kapitalas siektų bent 15 tūkstančių litų. Pradedant investuoti su tokio dydžio suma bei suformavus akcijų ir obligacijų portfelį, finansų tarpininkams mokama suma būtų mažesnė nei fondo valdytojui. Tačiau reikia suprasti, kad šis teiginys galioja tik tokiu atveju, jei pasirenkama pasyvi investavimo strategija, kai yra investuojama vos į du skirtingus finansinius instrumentus, ir kurios laikomasi ilgą laikotarpį.

Išvados

Atlikus Lietuvoje veikiančių finansų tarpininkų analizę galima padaryti išvadą, kad tarp Lietuvoje veikiančių tarpininkų pats patraukliausias pasirinkimas būtų LHV Trader prekybos platforma. Taip pat gana konkurencingai atrodo tiek DNB Trader, tiek ir Orion Trader prekybos platformos.

Taip pat galime teigti, kad nagrinėti užsienio šalių finansų tarpininkai savo paslaugas teikia sąlyginai pigiau, nei dauguma Lietuvoje veikiančių tarpininkų, tačiau kai kurie Lietuvos tarpininkai konkurencinėje kovoje nusileidžia labai neženkliai. Na o jei prie užsienio tarpininko išlaidų priskaičiuotume ir tarptautinių pavedimų išlaidas bei kitus nepatogumus, tai kai kurie Lietuvos tarpininkai netgi taptų geresniu pasirinkimu.

Na ir galiausiai, vidutinis Lietuvos investuotojas, kurio valdomas turtas siekia maždaug 35 tūkstančius litų, gali drąsiai galvoti apie individualaus bei pasyvaus investicijų portfelio formavimą. Toks investicijų portfelis pelningumu neturėtų nusileisti profesionalų valdomiems investiciniams fondams, tuo tarpu patiriami mokesčiai bus gerokai mažesni.

Pasaulinė vs. Lietuvos patirtis

Pirmieji investiciniai fondai Europoje pradėti formuoti dar 18 amžiuje. Viešai platinami kolektyvinio investavimo subjektai atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose 1928 metais, kai Bostone buvo įkurtas Masačiusetso investicinis fondas. Tuo tarpu Lietuva negali pasigirti turinti ilgametes fondų valdymo tradicijas – pirmasis investicinis fondas buvo įkurtas 2000 metų kovo mėnesį ir vadinosi NSEL 30 indekso fondas.

Šiuo metu Lietuvoje yra valdomi 19 investicinių fondų, kurių vienetai yra platinami viešai. Lietuvos banko prižiūrimi fondų valdytojai valdo apie 450 milijonų litų vertės turtą (2013 metų birželio duomenys). Tuo tarpu JAV veikia apie 7600 įvairių investicinių fondų, kurie valdo apie 13 trilijonų JAV dolerių vertės turtą, o tai sudaro beveik 50% viso pasaulio fondų rinkos.

Fondų skirstymas

Minėtus 19 viešai platinamų investicinių fondų Lietuvos bankas grupuoja į 3 tipus: akcijų, obligacijų ir mišriuosius. Toliau kaip tik smulkiau aprašysime kiekvieną iš paminėtų tipų.

Obligacijų investiciniai fondai pasižymi sąlyginai žemu rizikos laipsniu, mažesniais kainos svyravimais ir žema bei vidutine investicine grąža. Tokio tipo kolektyvinio investavimo subjektai tinkamiausi konservatyviems investuotojams, kurie nelinkę rizikuoti ar kuriems iki pensijos liko nedaug. Šie fondai Lietuvoje sudaro tik 16% viso valdomo turto vertės, kai tuo tarpu JAV tokio tipo fondai yra populiariausi – jų valdomas turtas sudaro 47% visų fondų turto.

Akcijų investiciniai fondai pasižymi aukštu rizikos laipsniu, sąlyginai dideliais svyravimais ir tikėtina didžiausia investicine grąža. Investuotojai, pasirinkę akcijų fondus, turi būti pasiruošę ženklioms kainų korekcijoms. Kas yra įdomiausia, šio tipo investiciniai fondai Lietuvoje sudaro didžiausią dalį, net 63% viso valdomo turto, kai tuo tarpu JAV tokie fondai valdo 45% visų fondų turto.

Mišraus tipo investiciniai fondai dažniausiai pasižymi vidutine rizika, plačiai išskaidytu investicijų portfeliu, vidutiniais kainų svyravimais ir vidutine – aukšta investicijų grąža. Šis produktas yra tinkamiausias tiems investuotojams, kurie linkę prisiimti vidutinę riziką bei kurie siekia subalansuoto investicijų augimo. Tokio tipo fondai Lietuvoje sudaro 21% visos fondų rinkos, kai tuo tarpu JAV vos  8%.

Kokie dažniausiai sutinkami investicinių fondų mokesčiai?

Dažnam investuotojui kyla klausimas – kiek man gali kainuoti investicinio fondo paslaugos, todėl toliau paanalizuosime dažniausiai investicinių fondų taikomus mokesčius bei jų dydžius Lietuvoje. Asmenines lėšas patikint investiciniam fondai visų pirma teks susimokėti platinimo mokestį. Nuo tos dienos, kai pinigai pateks į fondo sąskaitą ir bus prižiūrimi profesionalų, bus skaičiuojamas vadinamasis valdymo mokestis. Na ir galiausiai nusprendus pinigus pasiimti iš fondo, gali tekti susimokėti pardavimo mokestį, tačiau jis yra gana retas.

Taip pat svarbu paminėti, kad investicinis fondas gali patirti papildomų išlaidų, kurios tiesiog sumažina galutinę investicijų grąžą. Prie tokių išlaidų galima būtų priskirti mokesčius depozitoriumui, audito bendrovei, komisinius, sumokamus bankui už atliekamus vertybinių popierių pirkimo ar pardavimo sandorius, valiutų konvertavimo išlaidas ir pan. Visi šie mokesčiai plius valdymo mokestis kartu dažniausiai įvardijami kaip bendras išlaidų koeficientas arba trumpiau BIK. Tačiau reikia suprasti, kad visų šių mokesčių investuotojui papildomai mokėti nereikia, jie yra įskaičiuojami į fondo vieneto kainą arba kitaip tariant jų dydžiu mažinama turimų investicijų vienetų vertė. Žemiau pateikiamoje lentelėje galima matyti Lietuvoje viešai platinamų kolektyvinio investavimo subjektų taikomus pagrindinius mokesčius.

Kadangi rinkoje yra daug veikiančių investicinių fondų, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, su kokia suma galima pradėti pirkti fondo vienetus. Didžiausia suma siekia 10000 eurų, tuo tarpu mažiausia yra 1 vieneto įsigijimo kaina.

Platinimo mokestis

Kaip jau buvo minėta, pradedant investuoti į lietuviškus fondus, dažniausiai teks susimokėti platinimo mokestį (išskyrus DNB likvidumo fondas). Lietuvoje vidutinis platinimo mokestis siekia 1.2%. Kalbant šiek tiek konkrečiau, didžiausias platinimo mokestis yra sumokamas investuojant į akcijų fondus (vidutiniškai 1.5%), už mišrių fondų įsigijimą vidutiniškai tektų sumokėti 1.1%, tuo tarpu mažiausiu platinimo mokesčiu pasižymi obligacijų investiciniai fondai (vidutiniškai 0.5%).

Bendrasis išlaidų koeficientas

Jau įsigijus investicinių fondų vienetų, fondų valdytojui yra mokami mokesčiai už lėšų investavimą, kurių bendrą sumą perteikia minėtas bendras išlaidų koeficientas (BIK). Lietuvos fondų svertinis 2012 metų bendras išlaidų koeficientas – 2%. Mažiausias išlaidas patiria DNB likvidumo fondo (0.6%), o didžiausias (6.9%) Novus Dynamic portfelio investicinių vienetų turėtojai. Akcijų investiciniai fondai pasižymi didžiausiu svertiniu metiniu išlaidų koeficientu (vidutiniškai 2.6%), mišrių investicinių fondų BIK yra šiek tiek mažesnis nei akcijų (vidutinišai 1.8%), na o obligacijų investiciniai fondai patiriamų valdymo išlaidų prasme yra patys pigiausi (vidutiniškai 0.9%).

Palyginimui toliau pateiksime JAV investicinių fondų patiriamų išlaidų reikšmes. Tarkime JAV valdomų akcijų investicinių fondų BIK vidurkis yra 1.4%, mišrių investicinių fondų šiek tiek mažesnis nei akcijų (vidutiniškai 1.3%), o pats mažiausias BIK rodiklis kaip ir Lietuvoje yra obligacijų investicinių fondų (vidutiniškai 1.0%). Taigi kaip matome, Lietuvoje tik obligacijų fondų vienetų turėtojams tenka sumokėti mažiau už pinigų „įdarbinimą“ nei JAV fondų turėtojams, tuo tarpu tiek akcijų, tiek ir mišrūs investiciniai fondai Lietuvoje yra sąlyginai brangesni.

Tačiau šioje vietoje reikėtų paminėti, kad į JAV statistiką įeina ir pasyvūs fondai, kurių patiriamos išlaidos bei taikomi valdymo mokesčiai yra gerokai mažesni nei aktyviai valdomų investicinių fondų (kartais net iki 10 kartų pigiau), o tai gali šiek tiek pagražinti JAV fondų BIK rodiklius. Tuo tarpu Lietuvoje yra tik vienas pasyvus investicinis fondas – OMX Baltic Benchmark fund ir kaip galima pastebėti iš mokesčių lentelės, šio fondo BIK taip pat yra pats mažiausias iš visų akcijų fondų.

Kaip jau dauguma pastebėjo, didžiausią dalį bendrojo išlaidų koeficiento sudaro valdymo mokestis. Lietuvoje šio koeficiento svertinis vidurkis – 1.1%, tuo tarpu JAV rinkos investicinių fondų valdymo kaštai sudaro tik 0.8%. Kaip galima pastebėti aukščiau pateiktoje lentelėje, Lietuvos akcijų investiciniai fondai brangiausi dėl vidutinio 1.4% valdymo mokesčio, o mišrūs ir obligacijų fondai teikia šią paslaugą pigiau, t.y. už 0.8%. Kalbant bendrai, valdymo mokestis sudaro maždaug 55% visų bendrųjų fondo išlaidų.

Tuo tarpu likusius 45% sudaro kitos išlaidos, kaip pavyzdžiui mokesčiai depozitoriumui, auditui, už sandorius, kitiems fondų valdytojams ir pan. Trumpai tariant tai mokesčiai, kurie sumokami trečiosioms šalims. Didžiausia 53% dalis yra sumokama už mišrių investicinių fondų vienetų disponavimą. Akcijų investicinių fondų rezultatai mažai skiriasi ir mokesčiai trečioms šalims sudaro 45% bendro išlaidų koeficiento. Tuo tarpu mažiausia 11% dalis sumokama investuojant į obligacijų investicinius fondus.

Išpirkimo mokestis

Lieka paskutinis klausimas, kiek gali tekti sumokėti, norint iškeisti investicinio fondo vienetus į grynuosius pinigus. Šis mokestis Lietuvoje yra gana retas, tačiau gali būti tokių atvejų, kad teks sumokėti 1.0% išpirkimo mokestį. Taip pat gali pasitaikyti tokių situacijų, kai tenka mokėti keitimo mokestį. Tai dažniausiai pasitaiko, kai fondų valdymo įmonė turi kelis skirtingus fondus, o investuotojas kaip fondo vienetų turėtojas, nori perkelti lėšas į kitą tos pačios įmonės valdomą fondą.

Vidutinio investuotojo galimybės

Na ir galiausiai pateiksime hipotetinius pavyzdžius, kiek maždaug mokesčių tektų sumokėti 5 metų laikotarpiui investuojant 10000 litų kapitalą į trijų skirtingų tipų investicinius fondus.

Taigi, visų pirma pradėkime nuo obligacijų investicinių fondų. Šiuo atveju darome dar vieną prielaidą, t.y. kad obligacijos per pasirinktą 5 metų laikotarpį sugeneruos maždaug 4% vidutinę metinę grąžą. Investuojant į obligacijų fondus vidutiniškai yra sumokamas 0.5% platinimo mokestis, o metų bėgyje dar patiriamos 0.9% papildomos valdymo išlaidos. Kaip galima pastebėti žemiau pateiktoje lentelėje, suma be mokesčių rodo rezultatą idealiu atveju, t.y. jei nereikėtų mokėti jokių mokesčiu. Kadangi taip nėra, tai investuojant svarbiausia žinoti, kiek mokesčių susikaupia per investavimo laikotarpį ir kokią dalį jie sudaro nuo investuotos  sumos. Investuojant į obligacijų fondus per 5 metus patiriamos išlaidos bus lygios 520 litų arba maždaug 5.2% nuo investuotos sumos.

Kalant apie investavimą į akcijų investicinius fondus daroma prielaida, kad vidutinė metinė akcijų grąža bus 8%, kas yra labai artima pasaulinio akcijų indekso ilgalaikei istorinei grąžai. Investuojant į akcijų fondus vidutiniškai yra sumokamas 1.4% platinimo mokestis, o metų bėgyje dar patiriamos 2.6% papildomos valdymo išlaidos. Per 5 metus visos patiriamos išlaidos bus lygios 1615 litų arba maždaug 16.2% nuo investuotos sumos.

Na ir galiausiai kalbant apie mišrius fondus daroma prielaida, kad vidutinė metinė grąža sieks maždaug 6%, t.y. tarpinis variantas tarp obligacijų ir akcijų. Investuojant į mišrius fondus vidutiniškai yra sumokamas 1.1% platinimo mokestis, o metų bėgyje dar patiriamos 1.8% papildomos valdymo išlaidos. Per 5 metus visos patiriamos išlaidos bus lygios 1088 litų arba maždaug 10.1% nuo investuotos sumos.

Išvados

Atlikus Lietuvoje viešai platinamų investicinių fondų analizę galima drąsiai daryti išvadą, kad pagal daugelį mokesčių lietuviški fondai yra labai artimi JAV rinkos vidurkiams, tačiau tiek akcijų, tiek mišrių fondų atveju patiriamos papildomos išlaidos gana stipriai išaugina bendrųjų išlaidų koeficientą.

Taip pat galima paminėti, kad Lietuvos fondų rinkoje galioja ta pati priklausomybė kaip ir likusiame pasaulyje, t.y. kad tie fondai, kurie investuoja į saugesnes turto klases ir kurie pasižymi mažesne tikėtina investicijų grąža taiko mažesnius mokesčius, nei tie, kurių rizika bei tikėtina grąža yra didesnės.

Na ir galiausiai reikia suprasti tai, kad fondų valdytojai, norėdami tiesiog uždirbti tokią pačią grąžą, kokią pasieks tų rinkų, į kurias jie investuoja, indeksai, turi kiekvienais metais sekamas rinkas aplenkti bent 1 – 3%, o šis uždavinys tikrai nėra jau toks lengvas.