Bendra informacija

Paskolų klubo tarpusavio skolinimosi platforma buvo įkurta 2015 metais, Lietuvoje. Šią platformą valdo įmonė UAB „NEO Finance“. Platforma investuotojams leidžia investuoti į Lietuvoje sudaromas įvairias vartojimo paskolas. Investuotus pinigus norintiems išsiimti ankščiau laiko yra suteikiama galimybė turimas paskolas parduoti antrinėje rinkoje, kur yra taikomas 1% paskolos pardavimo mokestis. Investuotojui platforma daugiau mokesčių netaiko.

Pagrindiniai platformos rodikliai

Paskolų klube jau yra investavę virš 5 tūkstančių žmonių, kurie per visą laikotarpį sufinansavo beveik 9 mln. EUR paskolų. Per mėnesį vidutiniškai sufinansuojama 670 tūkstančių EUR. Grafiką su paskolų finansavimo augimu galite pamatyti apačioje. Palūkanos platformoje svyruoja nuo 6% iki 27%, tuo tarpu vidutinės palūkanos yra 17.43%. Bendra vėluojančių paskolų dalis platformoje šiuo metu yra 24.75% iš kurių 3.29% vėluoja daugiau negu 90 dienų. Paskolų, kurios yra visiškai nemokios, platforma neskelbia.

Reguliavimas ir rizikos

Įmonė „NEO Finance“ veikia pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Lietuvos bankas šiai įmonei yra išdavęs licenciją vykdyti veiklą susijusią su tarpusavio skolinimu. Ši platforma turi užtikrinimo fondą, kurio paslaugomis galima naudotis sumokant procentinę dalį nuo paskolos sumos. Ši procentinė dalis priklauso nuo paskolos, į kurią yra investuojama reitingo ir laikotarpio, ir yra pavaizduotas žemiau esančioje lentelėje:

Skolininkui nemokant sumos bent vieną dieną, užtikrinimo fondas kompensuoja šį nuostolį investuotojui, padengdamas jį. Paskolai tapus visiškai nemokia, grąžinama visa suma. Platforma atlieka skolininko patikrinimą pagal Lietuvos banko patvirtintus atsakingo skolinimosi nuostatus ir savo specifinius kriterijus.

Taip pat investuotojams gali iškilti su platformos bankroto rizika susiję klausimai, todėl juos bendrai apžvelgsime. Platformos bankroto rizikos atveju platforma atskleistų skolininkų duomenis ir tolimesnį paskolų administravimą gautų prisiimti pats investuotojas. Detaliau apie platformos bankroto riziką galima paskaityti veiklos tęstinumo plane.

Apibendrinimas

Paskolų klubas yra viena iš nedaugelio Lietuvoje įregistruotų tarpusavio skolinimosi platformų. Nors platforma investuotojams ir teikia galimybę pasinaudoti užtikrinimo fondu, kuris panaikina nemokumo riziką, tačiau pačios platformos bankroto atveju investuotojai turėtų patys prisiimti administruoti visas turimas paskolas, į kurias jie iki to laiko yra investavę. Daugiau apie platformą galima sužinoti Paskolų klubo internetinėje svetainėje.

Bendra informacija

Savy yra pirmoji tarpusavio skolinimosi platforma Lietuvoje, kuri buvo įkurta 2014 metais. Šią platformą Lietuvoje valdo Didžiojoje Britanijoje registruota bendrovė „New Chartered Limited“, kurią įsteigė fizinių asmenų grupė iš Lietuvos. Platformą Lietuvoje administruoja UAB „Bendras Finansavimas“. Toks įregistravimas buvo pasirinktas dėl plėtros galimybių į kitas šalis.

Šiuo metu platforma investuotojams leidžia investuoti tik į Lietuvoje sudaromas vartojimo paskolas, kurių pasiskirstymą pagal rūšis galima pamatyti žemiau esančiame grafike. Investuotus pinigus išsiimti ankščiau laiko yra suteikiama galimybė turimas paskolas parduodant antrinėje rinkoje, kur yra taikomas 1% paskolos pardavimo mokestis. Investuotojui platforma daugiau mokesčių netaiko.

Pagrindiniai platformos rodikliai

Savy platformoje jau yra investavę virš 9 tūkstančių žmonių, kurie per visą laikotarpį sufinansavo 9.3 mln. EUR paskolų. Per mėnesį vidutiniškai sufinansuojama 360 tūkstančių EUR. Grafiką su paskolų finansavimo augimu galite pamatyti apačioje. Palūkanos platformoje svyruoja nuo 8% iki 75%, tuo tarpu vidutinės palūkanos yra 21.38%. Bendra vėluojančių paskolų dalis platformoje šiuo metu yra 8.2%, iš kurių 4.2% paskolų yra visiškai nemokios.

Reguliavimas ir rizikos

Įmonė „Bendras Finansavimas“ veikia pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Lietuvos bankas šiai įmonei yra išdavęs licenciją vykdyti veiklą, susijusią su tarpusavio skolinimu. Platforma taip pat siūlo investuoti su draudiminio fondo garantija. Ši garantija užtikrina visą paskolos grąžinimą kartu su palūkanomis, jeigu skolininkas vėluos mokėti ilgiau negu 90 dienų. Pasirinkus šią garantiją investuotojui bus mokamos fiksuotos 10% metinės palūkanos. Platforma atlieka skolininko patikrinimą pagal Lietuvos banko patvirtintus atsakingo skolinimo nuostatus. Įmonėje paskolas peržiūri ir patvirtina tam skirti atsakingi asmenys.

Taip pat investuotojams gali iškilti su platformos bankroto rizika susiję klausimai, todėl juos bendrai apžvelgsime. Platformos bankroto rizikos atveju visų pirmiausiai būtų sustabdytas naujų paskolų išdavimas. Jau išduotų paskolų administravimas ir toliau būtų tęsiamas laikino administratoriaus, kuris skelbtų konkursą portfelio pardavimui, iš kurio turėtų būti atsiskaitoma su kreditoriais. Kadangi investuotojų kapitalas yra laikomas jų asmeninėse „Paysera“ sąskaitose, šie pinigai bankroto atveju išliktų saugūs.

Apibendrinimas

Savy yra viena iš nedaugelio Lietuvoje įregistruotų tarpusavio skolinimosi platformų. Savo investuotojams ši platforma siūlo palygintinai dideles palūkanas ir puikią galimybę pasinaudoti draudiminio fondo garantija su užtikrinimu gauti 10% palūkanų. Daugiau apie platformą galima sužinoti Savy internetinėje svetainėje.

Bendra informacija

ViaInvest tarpusavio skolinimosi platforma buvo įkurta 2016 metais, Latvijoje. Investuotojams ši platforma suteikia galimybę investuoti į 5 šalis (Latvija, Švedija, Čekija, Lenkija, Ispanija). Paskolų tipai, į kuriuos galima investuoti yra trumpo ir vidutinio laikotarpio vartojimo paskolos. Investuotojams, kurie pinigus nori išsiimti ankščiau laiko, platforma nesuteikia tam galimybės, dėl platformos orientavimosi į gana trumpo laikotarpio paskolų sutartis. Taigi antrinės rinkos nėra. Apžvelgiant mokestinę platformos pusę, joje mokesčiai yra taikomi tik iš skolininko pusės. Investuotojai nėra apmokestinami.

Pagrindiniai platformos rodikliai

ViaInvest platformoje yra investavę 3 tūkstančiai žmonių, kurie per visą laikotarpį sufinansavo virš 10 mln. EUR paskolų. Palūkanos platformoje svyruoja nuo 10% iki 12,2%, tuo tarpu vidutinė grąžą, kurią pasiekia investuotojas yra 11,2%. Platformoje esančių paskolų laikotarpis svyruoja nuo 7 dienų iki 12 mėnesių. ViaInvest vėluojančių paskolų dalies viešai neatskleidžia, tuo tarpu paskolų kurios nevykdo įsipareigojimų yra 6,2%. Reikėtų paminėti ir tai, kad kiekviena paskola turi atpirkimo garantą.

Reguliavimas ir rizikos

Įmonė ViaInvest veikia pagal Latvijos Respublikos teisės aktus. Investuotojams ši platforma suteikia galimybę gauti atpirkimo garantą kiekvienai finansuotai paskolai, tuo atveju, jeigu skolininkas tampa nemokus. Kadangi platforma ir paskolų operatorius yra vienos ir tos pačios įmonių grupės narys, platforma rūpinasi skolininko atrinkimo kriterijais. Yra atliekamas išsamus skolininko patikrinimas. Tikrinama žmogaus tapatybė, kredito istorija ir atliekama sukčiavimo prevencija.

Taip pat investuotojams gali iškilti su bankroto rizika susiję klausimai, todėl juos bendrai apžvelgsime. Platformos bankroto rizikos atveju, iki to laikotarpio sudarytas paskolas administruoti perimtų kitas šios įmonių grupės narys. Bankrutavus visai įmonių grupei, investuotojams būtų suteikta visa likusi informacija apie skolininką ir su šiomis skolomis jiems tektų tvarkytis patiems. Detaliau apie platformos bankroto riziką galima paskaityti vartotojo sąlygose.

Papildomi faktai apie įmonių grupę

ViaInvest įmonė priklauso VIA SMS grupei, kuriai taip pat priklauso VIA SMS SIA, VIA SMS LT, VIA SMS s.r.o, ViaConto Sweden, ViaSpar Finans, VIACONTO MINICREDIT, CASHALOT ir Via Payments. Nors 2017 metų pirmąjį pusmetį ViaInvest platforma ir toliau patyrinėjo nuostolį (-105750 eurų), tačiau visa VIA SMS grupė  tuo pačiu laikotarpiu pasiekė pelną (363159 eurų). Reikėtų paminėti ir tai, kad visos grupės paskolų portfelis yra ganėtinai rizikingas, nes net 50% suteiktų paskolų yra vėluojančios.

Apibendrinimas

ViaInvest platforma orientuojasi tik į vartojimo paskolas, kurios yra skirtos gerą arba vidutinį kredito reitingą turintiems žmonėms, todėl ji taiko griežtą skolininko patikrinimą. Kadangi įmonė yra viena iš daugelio jų grupės narių, todėl gali būti vertinama kaip patikimesnė investuotojams. Daugiau apie platformą galima sužinoti ViaInvest internetinėje svetainėje.

Bendra informacija

EstateGuru tarpusavio skolinimosi platforma buvo įkurta 2014 metais, Estijoje. Investuotojams ši platforma suteikia galimybę investuoti į įvairios paskirties nekilnojamojo turto paskolas visose Baltijos šalyse, tačiau daugiausiai paskolų visgi yra susikoncentravę Estijoje. Investuotus pinigus norintiems išsiimti ankščiau laiko platforma nesuteikia tokios galimybės, nes ji neturi antrinės rinkos.

Pagrindiniai platformos rodikliai

EstateGuru platformoje jau yra investavę 7.7 tūkstančiai žmonių, kurie per visą laikotarpį sufinansavo apie 30 mln. EUR paskolų. Grafiką su paskolų finansavimo augimu galite pamatyti apačioje. Palūkanos platformoje svyruoja nuo 5% iki 20%, tuo tarpu vidutinė grąžą, kurią pasiekia investuotojas yra 11.08%. Platformoje esančių paskolų laikotarpis svyruoja nuo 6 iki 36 mėnesių. Šiuo metu  platformoje yra 5 vėluojančios paskolos iš 168, o paskolų kurios nevykdo įsipareigojimų kol kas tik 1.

Reguliavimas ir rizikos

Įmonė EstateGuru veikia pagal Estijos Respublikos teisės aktus. Kadangi ši platforma sudaro paskolas su skolininku, todėl yra atliekamas išsamus jo patikrinimas. Yra tikrinami dokumentai, verslo planas, atliekama patikra valstybės duomenų bazėse, taip pat gali būti aplankyta nekilnojamojo turto vieta. Didžiajai daliai per šia platformą sufinansuotų paskolų yra taikomas nekilnojamojo turto užstatas, o vidutinis paskolos ir užstato vertės santykis šiuo metu siekia 58%. Skolininko bankroto atveju šis užstatas būtų parduotas, o gautinos lėšos paskirstytos investuotojams. Verta paminėti ir tai, kad parduodant nekilnojamąjį turtą, EstateGuru taikytų 5% mokestį nuo paskolos sumos.

Taip pat investuotojams gali iškilti su platformos bankroto rizika susiję klausimai, todėl juos bendrai apžvelgsime. Platformos bankroto atveju, investuotojų likę pinigai platformoje, būtų jiems pervesti atgal, nes šie pinigai yra atskiroje LHV kliento banko sąskaitoje, kuri yra atskirta nuo EstateGuru operacinės sąskaitos. Platformai tapus nemokiai, bankroto administratorius „Jesse&Kalaus“ paskirtu įmonę, kuri perimtų ir aptarnautų visas esamas paskolas ir jas prižiūrėtų iki jų laikotarpio pabaigos. Reikėtų paminėti, kad šis bankroto administratorius, tai nedidelė Estijoje įsikūrusi advokatų kontora, kurioje dirba vos 7 žmonės. Detaliau apie platformos bankroto riziką galima paskaityti vartotojo sąlygose.

Apibendrinimas

EstateGuru orientuojasi į nekilnojamąjį turtą esantį Baltijos šalyse. Ši platforma yra viena iš didžiausių, pagal šio paskolų tipo finansavimą jose. Rizikai sumažinti, paskolos yra sudaromos tik su juridiniais asmenimis, o investuoti gali ir juridiniai ir fiziniai asmenys. Daugiau apie platformą galima sužinoti EstateGuru internetinėje svetainėje.

Bendra informacija

Bondora tarpusavio skolinimosi platforma buvo įkurta 2009 metais, Estijoje. Investuotojams ši platforma suteikia galimybę investuoti į 3 šalis (Suomija, Ispanija, Estija). Paskolų tipai, į kuriuos galima investuoti yra trumpo ir vidutinio laikotarpio vartojimo paskolos įvairiausioms paskirtims. Žemiau pateiktame grafike galima pamatyti, kaip pasiskirsto šie paskolų tipai pagal paskirtį. Investuotus pinigus norintiems išsiimti ankščiau laiko yra suteikiama galimybė turimas paskolas parduoti antrinėje rinkoje, kur yra taikomas 1% paskolos pardavimo mokestis.

Pagrindiniai platformos rodikliai

Bondora platformoje yra investavę 28 tūkstančiai žmonių, kurie per visą laikotarpį sufinansavo apie 100 mln. EUR paskolų. Per mėnesį vidutiniškai buvo sufinansuojama 2.9 mln. EUR. Palūkanos platformoje svyruoja nuo 6% iki 140%, tuo tarpu vidutinė grąža, kurią pasiekia investuotojas yra 13.8%. Platformoje esančių paskolų laikotarpis svyruoja nuo 3 mėnesių iki 5 metų. Vėluojančių paskolų dalis platformoje šiuo metu siekia 32.5%, tarp kurių 22.7% yra vėluojančios daugiau negu 180 dienų.

Reguliavimas ir rizikos

Įmonė Bondora yra reguliuojama Financial Conduct Authority (FCA) bei yra gavusi licenciją iš Estonian Financial Supervision Authority (EFSA). Kadangi platforma prisiima ir paskolų operatoriaus funkciją, todėl yra atliekamas išsamus skolininko patikrinimas. Yra tikrinamos gaunamos pajamos bei išlaidos, taip pat, pagal tam tikras specifikacijas yra įvertinamas skolininko rizikos rodiklis. Platformai orientuojantis į aukštos rizikos skolininkus, ji neteikia nei atpirkimo nei užstato garanto.

Taip pat investuotojams gali iškilti su platformos rizika susiję klausimai, todėl juos bendrai apžvelgsime. Platformos bankroto rizikos atveju pinigai likę Bondora sąskaitoje būtų išmokėti investuotojams. Šie pinigai yra laikomi atskiroje SEB banko sąskaitoje, kuri yra atskirta nuo Bondora operacinės banko sąskaitos, todėl jie nesudaro įmonės turto. Po bankroto įmonė skelbia naujo partnerio paiešką, kuris perimtų administruoti iki bankroto sudarytas paskolų sutartis. Detaliau apie platformos bankroto riziką galima paskaityti vartotojo sąlygose.

Apibendrinimas

Bondora orientuojasi į vartojimo paskolas, kurios gali būti suteiktos ir žemesnį kredito reitingą turintiems žmonėms, todėl pagal paskolų pasiskirstymą platformoje yra daugiau rizikingesnių paskolų. Jos gali turėti metines palūkanas siekiančias iki 140% ar netgi daugiau, todėl nenuostabu, kad ši platforma turi didelį kiekį vėluojančių paskolų. Daugiau apie platformą galima sužinoti Bondora internetinėje svetainėje.

Bendra informacija

Mintos paskolų birža buvo įkurta 2015 metais, Latvijoje. Investuotojams ši platforma suteikia galimybę investuoti į 13 šalių (Lenkija, Čekija, Latvija, Gruzija, Lietuva, Estija, Danija, Ispanija, Rumunija, Botsvana, Bulgarija, Albanija, Kinija). Paskolų tipai, į kuriuos galima investuoti yra nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, vartojimo, verslo, asmeninės paskolos, paskolos žemdirbystei, lombardų finansavimas bei faktoringas. Žemiau pateiktame grafike galima pamatyti, kaip pasiskirsto šie paskolų tipai, pagal sufinansuotą sumą. Investuotus pinigus norintiems išsiimti ankščiau laiko yra suteikiama galimybė turimas paskolas parduoti antrinėje rinkoje, kur yra taikomas 1% paskolos pardavimo mokestis.

Į trumpalaikes paskolas įeina mažos sumos, kurios yra skolinamos trumpam laikotarpiui. Šios paskolos gali būti suteiktos blogesnį kredito reitingą turtintiems žmonėms. Asmeninės paskolos, tai šiek tiek ilgesnio termino ir didesnės sumos vartojimo kreditas. Jos dažniausiai skolinamos gerą arba vidutinį kredito reitingą turtintiems žmonėms.

Pagrindiniai platformos rodikliai

Mintos platformoje jau yra investavę 32 tūkstančiai žmonių, kurie per visą laikotarpį sufinansavo virš 300 mln. EUR paskolų. Per mėnesį vidutiniškai sufinansuojama 26 mln. EUR. Grafiką su paskolų finansavimo augimu galite pamatyti apačioje. Palūkanos platformoje svyruoja nuo 7% iki 18%, tuo tarpu vidutinė grąžą, kurią pasiekia investuotojas yra 11.85%. Platformoje esančių paskolų laikotarpis svyruoja nuo 1 mėnesio iki 10 metų. Vėluojančių paskolų dalis platformoje šiuo metu siekia 17.5%, o paskolų kurios nevykdo įsipareigojimų 0.3%.

Reguliavimas ir rizikos

Įmonė Mintos veikia pagal Latvijos Respublikos teisės aktus. Šios platformos paskolų operatoriai teikia galimybę pirkti paskolas su jų garantu atpirkti jas, tuo atveju, jeigu skolininkas bus nemokus daugiau negu 60 dienų po paskutinės skolininko įmokos.  Taip pat dalis paskolų turi užstatą, kuris dažniausiai yra transporto priemonė arba nekilnojamasis turtas. Pati platforma nesudaro paskolų su skolininkais, todėl ji nesirūpina skolininko atrinkimo kriterijais, visą šį procesą palikdama paskolų operatoriams.

Taip pat investuotojams gali iškilti su platformos ir operatorių rizika susiję klausimai, todėl juos bendrai apžvelgsime. Platformos bankroto rizikos atveju yra pasamdyta teisinė kompanija „FORT“, kuri pagal reitingus Baltijos šalyse užima aukštą vietą. Ši teisinė kompanija turėtų perimti visas, iki bankroto sudarytų paskolų sutartis ir jas prižiūrėti iki jų laikotarpio pabaigos. Tolimesnio proceso eiga priklausytų nuo šios kompanijos veiksmų.

Bankrutavus vienam iš paskolų operatorių, paskolų sutartis paprasčiausiai administruoti perimtų Mintos platforma ir jas prižiūrėtų arba perduotų jas prižiūrėti, jų nuožiūra pasirinktai trečiajai šaliai. Detaliau apie platformos bankroto riziką galima paskaityti vartotojo sąlygose.

Apibendrinimas

Galima būtų teigti, kad Mintos yra viena didžiausių paskolų biržų visoje Europoje. Šiuo metu, lyginant ją su Baltijos šalių paskolų biržomis ir tarpusavio skolinimo platformomis,  jos sufinansuojamų paskolų apimtys yra pačios didžiausios. Nors ji yra reguliuojama tik Latvijos Respublikos teisės aktų ir neturi kitų licencijų, Mintos stengiasi minimizuoti galimas rizikas ir bankroto atveju yra pasamdžiusi stiprų administratorių. Daugiau apie platformą galima sužinoti Mintos internetinėje svetainėje.

Taigi, didžiausią grąžą tarp mūsų analizuojamų investicinių, pensijų ir ETF fondų pasiekė „Dovre Baltic Sea“ fondas. Jo pirmojo 2017 metų pusmečio grąža siekė +16,07%. Šis fondas investuoja į Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos fundamentalios analizės rodikliais atrinktas bendrovių akcijas. Trys didžiausi sektoriai į kuriuos investuoja „Dovre Baltic Sea“ fondas, tai finansų (41%), energetikos (27,2%) bei vartojimo prekių (16,6%) sektoriai. Daugiausiai šio fondo investicijų yra sutelkta Lenkijoje (92,1%). Fondas yra naujai įkurtas ir jo veikla nesiekia nei 3-jų metų, tad šio pusmečio uždarbis yra didžiausias per visą fondo istoriją po -16,6% nuostolio 2015 metų antrąjį pusmetį bei +4,6% pelno 2016 metais. Minimali investavimo suma investuojant į fondą pirmą kartą, pakartotinai arba periodiškai kas mėnesį yra 140 EUR arba 1000 NOK. Platinimo mokestis siekia nuo 1 iki 3% priklausomai nuo investuojamos sumos. (Plačiau apie šį fondą: Dovre Baltic Sea)

Antrojoje vietoje pagal 2017 metų pirmo pusmečio rezultatą yra „INVL Baltijos fondas“. Šio fondo pusmečio grąžą siekė +15,37%. Fondo kapitalas yra investuojamas išskirtinai į Baltijos šalių kotiruojamas arba šiose šalyse veikiančių įmonių akcijas. Daugiausiai fondas investuoja į Lietuvą (45,6%), Estiją (26,5%) ir Latviją (22,9%). 3 didžiausi sektoriai į kuriuos yra investuojama, tai maisto produktai (16,3%), mažmeninė prekyba (11,8%) ir komerciniai bankai (11,3%). Prie spartaus fondo vienetų augimo pastaruoju metu prisidėjo ne tik spartus Baltijos regiono ekonomikos augimas bet ir sąlyginai pigios šio regiono akcijos, kurios buvo atrastos skandinavų investuotojų. Reikėtų taipogi nepamiršti, jog šis fondas investuojant prisiima sąlyginai didelę svyravimų riziką ir kriziniu laikotarpiu, t.y. 2008 metais patyrė –62,5% nuostolį. Minimali investavimo suma yra 0 EUR, o platinimo mokestis 2%. (Plačiau apie šį fondą: INVL Baltijos fondas)

Trečioje vietoje pagal investicijų grąžą yra „INVL besivystančios Europos be Rusijos top 20 subfondas“. Šio fondo grąžą siekė +15,35%, tad galima teigti, kad šis fondas labai nežymiai atsiliko nuo „INVL Baltijos fondo“. Skirtumas tarp šių fondų yra toks, jog „INVL besivystančios Europos be Rusijos top 20 subfondas“ investuoja į 15-25 patraukliausiai įvertintas vidurio ir rytų Europos bendrovių akcijas. Investicinės galimybės yra kur kas didesnės, nei koncentruojantis vien į Baltijos regioną. 3 didžiausios investicijos yra išskirstytos per šiuos sektorius: komercinių bankų (14,4%), holdingų (11,3%) ir draudimo (9,3%). Daugiausiai yra investuojama Lenkijoje (20,9%), Rumunijoje (16%) bei Vengrijoje (12,4%). Minimali investavimo suma 0 EUR, o platinimo mokestis 2%. (Plačiau apie šį fondą: INVL besivystančios Europos be Rusijos top 20 subfondas)

Ketvirtoje vietoje yra „INVL III akcijų pensijų fondas“, kuris per pirmąjį 2017 metų pusmetį pasiekė +7,66% grąžą. Šio fondo kapitalas yra investuojamas į akcijas bei investicinius fondus, kurių pagrindinė kryptis yra akcijos, taigi galima teigti, kad tai yra gana aukštos rizikos akcijų fondas. Kaip III pakopos pensijų fondui, šitokia grąža yra ganėtinai didelė, bet reikėtų nepamiršti ir to, jog kriziniu laikotarpiu jis patyrė –73,3% nuostolį. Lyginant fondo rezultatus su pasirinktu lyginamuoju indeksu galima pastebėti, kad nuo krizinio laikotarpio fondo grąža nuo jo atsilieka. Geografinis pasiskirstymas pagal investuotą kapitalą yra Vidurio ir Rytų Europa (be Baltijos regiono) (33%),  Šiaurės Amerika (25%) ir Baltijos šalys (20%). Įmokos mokestis yra 2%, sėkmės mokestis 15%, dalies išėmimo mokestis 10%. (Plačiau apie šį fondą: INVL III akcijų pensijų fondas)

Na ir penktoje vietoje yra „Dovre Inside Nordic“ fondas. Šio fondo pirmojo pusmečio grąžą +6,94%. Nuo įkūrimo pradžios, fondas dar neturėjo nuostolingo periodo, bet trumpas laikotarpis negarantuoja tolimesnio šio fondo teigiamo rezultato. 97% fondo investicijų yra sutelkta į Švedijos kompanijų akcijas į kurias investuoja susijusieji asmenys (angl. Insiders), nes tikimasi, jog pastarieji turi informacijos pranašumą. Fondas savo investicijas telkia į Šiaurės Europos regioną dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai jog šios valstybės puikiai susitvarkė per pastarąją finansinę krizę, o antra, jog jos yra konkurencingos verslo srityje. Investicijos yra sutelktos į finansinį sektorių (28,7%), gamybą (22,8%) ir kasdienio vartojimo prekes bei paslaugas (11,5%). Minimali investavimo suma į subfondą pirmą kartą, pakartotinai arba periodiškai kas mėnesį: 140 EUR arba 1000 NOK. (Plačiau apie fondą: Dovre Inside Nordic)

Apžvelgus 5 pelningiausius 2017 metų pirmo pusmečio fondus galima daryti išvadą, kad geriausiai sekėsi į akcijas investuojantiems fondams, kurių didžioji dalis investicijų yra nukreiptos į Vidurio ir Rytų Europos, Baltijos bei Šiaurės Europos šalis. Šio regiono ekonomikos yra pakilimo stadijoje, tačiau turbūt svarbiausia tai, kad gana ilgą laiką jos buvo pamirštos ir vertinant pagal įvairius santykinius rodiklius sąlyginai pigios. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tokių rezultatų galima tikėtis ir ateityje.

Daugiau informacijos apie fondų rezultatus galima rasti čia: Fondų centras: investicinių, pensijų bei ETF fondų rezultatų suvestinė.