Mistertango savo veiklą pradėjo visai neseniai ir šiuo metu įmonės veikloje būtų galima išskirti 3 pagrindines paslaugas:

• Banko sąskaita
• Bankinė kortelė
• Mokėjimų inicijavimo paslauga

Pažvelkime į kiekvieną iš jų plačiau.

Banko sąskaita

Mistertango yra elektroninių pinigų įstaiga, turinti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, kuri leidžia teikti visas operacijas, susijusias su mokėjimo sąskaitos tvarkymu. Licenciją išduoda ir paslaugų teikimą reguliuoja Lietuvos bankas. Keli įdomūs faktai apie sąskaitą:

• Netaikomi jokie aptarnavimo mokesčiai – fiziniams asmenims nėra taikomi aptarnavimo, įskaitymo, pervedimo (SEPA) ir panašūs mokesčiai.
• Mistertango leidžia pačiam pasirinkti IBAN sąskaitos numerį. Jame gali būti net Jūsų telefono numeris, tada turėsite įsiminti tik 5 skaitmenis ir visas sąskaitos numeris jau Jūsų galvoje.
• Galite siųsti ir gauti BitCoin – jie iškart konvertuojami į sąskaitos valiutą (eurus).

Svarbu paminėti, kad ši mokėjimo sąskaita palaiko tik EUR valiutą.

Pirmą kartą prisijungus prie savo sąskaitos užklumpa keistas jausmas. Nerasite dešimčių skirtingų meniu punktų, praktiškai viskas telpa viename lange, tačiau apsipratus pagalvoji, kad nelabai kažko ir trūksta. Gal tai bus naujas standartas („new normal“)? Patogu, paprasta ir labai intuityvu – išsiųsti sąskaitą, atlikti mokėjimą, sąskaitos likutis, operacijų sąrašas ir paieška jame.

Mistertango internetinėje svetainėje randame, kad klientų pinigai yra laikomi Skandinavijos bankų tinklo specialiosiose sąskaitose. Specialiosios sąskaitos statusas užtikrina, kad jose laikomi pinigai negali būti skolinami ir taip turėtų būti apsaugoti nuo praradimų.

Bankinė kortelė

Nemokama mokėjimo sąskaita ar nemokami pervedimai SEPA sistemoje jau nėra didelė naujovė ir Lietuvos rinkoje. Ankstesniame straipsnyje rašiau apie Paysera (skaitykite plačiau: Ar kasdienė bankininkystė gali būti nemokama? Paysera). Tačiau Mistertango pirmieji Lietuvos rinkoje pasiūlė nemokamą mokėjimo kortelę. Taip taip – galite sakyti, kad tai anksčiau padarė Revolut (skaitykite plačiau: Revolut – nemokama mokėjimo kortelė), tačiau Revolut nėra lietuvių produktas ir buvo būgštaujančių, kad jų neprižiūri ir nereguliuoja Lietuvos bankas.

Mistertango kortelę galite užsisakyti prisijungę prie savo sąskaitos. Kortelės užsakymas nieko nekainuoja – net atsiuntimas yra nemokamas ir turėtų trukti apie 2 savaites. MasterCard kortelę suteikia Mistertango partneris Hercus ir ji iškart yra susieta su Jūsų sąskaita. Nėra mėnesinių ar aptarnavimo mokesčių ir kartą per mėnesį nemokamai galėsite išsigryninti bankomate iki 200 eurų. Kortelės minusas, lyginant su Revolut – bus taikomas 2% mokestis, jei atsiskaitysite ne eurais.

Kortele naudotis paprasta ir intuityvu, tačiau bent kol kas prisijungę prie Mistertango sąskaitos nematysite kortelės duomenų, negalėsite keisti parametrų ar prireikus blokuoti kortelės.

Mokėjimų inicijavimo paslauga – kas tai?

Turbūt pirmas klausimas, į kurį reiktų atsakyti – kas apskritai tas mokėjimų inicijavimas? Trumpai – tai naujas būdas, kaip galėsite atsiskaityti apsipirkdami internete, arba alternatyva egzistuojančioms mokėjimų surinkimo paslaugoms: Bank link (kai elektroninė parduotuvė Jus nukreipia į banką, kur suvedate prisijungimo duomenis ir patvirtinate pirkimą) ir atsiskaitymui bankine kortele (kuris Lietuvoje, deja, nėra populiarus).

Techniškesnis atsakymas būtų, kad tai yra elektroninio atsiskaitymo paslauga, kurios metu vartotojas atsiskaitymui iš elektroninės parduotuvės yra nukreipiamas į mokėjimų inicijavimo paslaugos teikėją (o ne savo banką) ir ten suveda personalizuotus saugumo požymius (duomenis, reikalingus prisijungti prie savo elektroninės bankininkystės), o tada mokėjimų inicijavimo paslaugos teikėjas naudoja tuos duomenis prisijungimui prie elektroninės bankininkystės už vartotoją, inicijuoja bankinį pervedimą, užpildo formą, informuoja pardavėją apie įvykdytą pavedimą, o pirkėjas yra grąžinamas į elektroninę parduotuvę užbaigti pirkimą. Turbūt jau kilo bent keli klausimai – kam apskritai reikalinga ši alternatyva ir ar neturėčiau saugoti savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų ir niekam jų neatskleisti? Populiariausias mokėjimų surinkimo būdas (bank link) yra gan nelankstus (kiekvienas bankas teikia savo paslaugą atskirai) ir kainuoja papildomai, tad mokėjimų inicijavimo paslauga būtų pigesnė. Saugumo klausimas irgi labai svarbus ir šią dalį tuoj aptarsime, bet prieš tai – truputis istorijos.

Kaip atsirado mokėjimų inicijavimas?

Vieni pirmųjų šią paslaugą pasaulyje bandė paleisti Sofort įmonė Vokietijoje. Tai, žinoma, susilaukė didelio bankų nepasitenkinimo. Pirmas bankų bandymas kovoti su mokėjimų inicijavimo pradininkais buvo “CAPTCHA” testų panaudojimas. Norint atlikti pavedimą, reikėjo atlikti papildomą „užduotį“, kuri turėtų įrodyti, kad esate žmogus, o ne robotas (mokėjimų inicijavimo paslaugos teikėjo programinis kodas) – surinkti tekstą iš paveiksliuko, sudėti kelis skaičius ir panašiai. Šios priemonės naujovės nesustabdė, tad bankai pasuko teisminiu keliu. Galiausiai į teismo procesą įsikišo Vokietijos Valstybinė Konkurencijos Taryba (Federal Competition Authority) ir apgynė rinkos pionierius – Sofort atneša konkurenciją, kurios šioje srityje ilgą laiką labai trūko ir jiems leidžiama toliau teikti paslaugas. Teisminiai procesai buvo nutraukti ir mokėjimų inicijavimas tapo legalus.

Reguliavimas

Nors Lietuvos bankas mokėjimų inicijavimo paslaugą leido teikti dar 2016 metų pradžioje, tai vis dar yra didelė naujovė rinkoje. Viena to priežasčių turbūt yra ir neįgyvendintas šios paslaugos reguliavimas. Perskaitėte teisingai – šios paslaugos niekas nereguliuoja ir bent kol kas rinkoje tikimasi savireguliacijos. Galimybę teikti mokėjimo inicijavimo paslaugą užtikrina Europos Sąjungos priimta Antroji mokėjimo paslaugų direktyva, kuri iki ~2018 metų turi būti perkelta ir į Lietuvos teisę. Šiuo metu Lietuvos rinkoje yra du dalyviai teikiantys šią paslaugą – Neo Finance (valdanti tarpusavio skolinimo platformą Paskolų Klubas ir šią paslaugą, turbūt, naudojantys vartotojų sąskaitų papildymui) ir Mistertango.

Tai visgi – kaip čia gaunasi su tuo saugumu? Lietuvoje šią paslaugą turėtų reguliuoti Lietuvos bankas, tačiau Lietuvos banko elektroninėje svetainėje pateikta informacija yra labai dviprasmiška. Lietuvos bankas šiuo metu mokėjimų inicijavimo paslaugos teikėjų nereguliuoja ir nereguliuos bent iki 2018 metų pradžios.

Yra sudaryti ir pateikti geros praktikos principai (su jais galite susipažinti čia) ir kviečiama jų laikytis savanoriškai. Lietuvos bankas taip pat įspėja mokėjimo paslaugų vartotojus išlikti budriems ir neatskleisti prisijungimo kodų tarpininkams prieš tai neįsitikinus, kad tai yra saugu. Galima rasti ir įmonių, įtrauktų į mokėjimų inicijavimo paslaugos teikėjų sąrašą. Tačiau tuoj pat randame ir ne tokį pozityvų komentarą – subjekto įtraukimas į sąrašą rodys jo pastangas siekti aukštesnių veiklos ir saugumo standartų, tačiau negarantuos visiško saugumo. Panašu, kad bent kol kas visus saugumo klausimus Lietuvos bankas visiškai perkelia paslaugos naudotojo ir teikėjo atsakomybėn.

Interviu su Mariumi Laurinaičiu

Siekiant kokybiškai apžvelgti Mistertango teikiamas paslaugas, rinkos naujoves ir saugumo klausimus, pakalbinau elektroninių pinigų srities ekspertą, Paskolų Klubo stebėtojų komandos narį, Mykolo Riomerio Universiteto Finansų instituto lektorių Marių Laurinaitį.

-Labas, Mariau! Labai smagu, kad nepagailėjai laiko ir sutikai atsakyti į kelis klausimus, tad iškart prie jų ir pereikime.

-Mokėjimų inicijavimo paslauga šiuo metu yra visiškai naujas produktas, laužantis nusistovėjusius standartus rinkoje, tačiau bent kol kas nereguliuojamas Lietuvos banko. Ar saugu vartotojams naudotis šia paslauga?

Mokėjimo inicijavimo paslauga suteikia mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjams galimybę užtikrinti gavėjui (pardavėjui), kad mokėjimas yra inicijuotas siekiant pagreitinti paslaugų teikimą. Tokiomis paslaugomis prekybininkams ir vartotojams siūlomas nebrangus sprendimas, o vartotojams suteikiama galimybė apsipirkti internetu net jei jie neturi įprastų el. komercijai atsiskaitymų instrumentų. Kadangi šiuo metu mokėjimo inicijavimo paslaugoms netaikomas griežtas reguliavimas, jas sąlyginiai prižiūri Lietuvos bankas. Dėl to kyla įvairių teisinių klausimų, pvz., dėl vartotojų apsaugos, saugumo ir atsakomybės, taip pat konkurencijos ir duomenų apsaugos. Teikdamas mokėjimo inicijavimo paslaugas, mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjas vartotojo lėšų neįgyja jokiame mokėjimo atlikimo etape.

Nuo 2018 m. sausio 13 d. mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjai bus atsakingi už tai, kad mokėjimo inicijavimo paslauga atitiktų teisės normas ir būtų teikiama patikimai bei saugiai. Nors tai nėra numatyta, bet Lietuvos bankas siekdamas paskatinti mokėjimo inicijavimo paslaugas bei jų patikimumą ir saugumą, parengė gerosios praktikos principus. Taip pat skatinama registruotis Lietuvos banke, įsitraukimas į šį sąrašą patvirtina pastangas siekti aukštesnių veiklos ir saugumo standartų, žinoma, tai negali garantuoti absoliutaus saugumo.

Kaip bebūtų, tai greitai auganti veiklos forma Europoje, iš esmės ji naikina būtinumą verslui ieškoti mokėjimo tarpininkų, kurie siūlo klasikinius instrumentus (kortelių nuskaitymai, bank linkus ir kt.). Didžioji dalis vartotojų naudojasi komerciniais bankais, tokių klientų kur kas daugiau nei el. pinigų įstaigų klientų ar kitų alternatyvių mokėjimo priemonių klientų. Asmeniškai aš manau, kad tai verslo forma, kaip ir kitos finansinės paslaugos, veikia sąžiningai laikydamasi reikalavimų, bet visada egzistuoja žmogiškasis faktorius ir absoliutaus saugumo būti negali.

-Į ką vartotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad netaptų sukčių aukomis naudodamiesi mokėjimų inicijavimo paslauga?

Pats svarbiausias patarimas – sekti oficialų Lietuvos banko mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjų Lietuvoje sąrašą. Įmonės, kurios neslepia savo veiklos nuo priežiūros institucijų, yra atviros patikrinimams, vartotojams gali leisti jaustis saugesniais.

Interviu su Mistertango

Negalėjau praleisti progos pakalbinti ir pačius rinkos inovatorius – klausimus atsako Audrius Ramanauskas, vienas iš Mistertango įkūrėjų.

-Šiuo metu paprastam vartotojui visos būtiniausios paslaugos yra nemokamos. Ar tikrai galima to tikėtis ir ateityje?

Siekiame, kad gyventojams būtiniausios mokėjimo paslaugos būtų nemokamos arba labai arti to. Tai yra mūsų strategijos dalis.

-Visos Mistertango paslaugos šiuo metu prieinamos internetinėje svetainėje. Ar planuojate paleisti ir mobiliąją programėlę?

Taip, mobilioji programėlė jau pakeliui.

-MasterCard kortelės taisyklėse rašoma, kad kortelės atsisakymo mokestis po 14 d. laikotarpio – 10 eurų. Kas tai ir kada taikomas šis mokestis?

Nemokamos kortelės atveju, tai yra labiau teorinis mokestis. Jo tikslas yra išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai nemokama kortelė yra užsakoma ir jos atsisakoma daugybę kartų. Pagaminti nemokamą kortelę, ją atsiųsti kainuoja, todėl tikimės supratingumo ir atsakingo klientų sprendimo ją užsakan

-Ar galima keisti kortelės nustatymus – dienos mokėjimų limitus, PIN kodą ir panašiai?

Dienos mokėjimo limitų šiuo metu nėra galimybės koreguoti. PIN kodą netrukus bus galima pasikeisti savo Mistertango paskyroje – šis funkcionalumas dabar kuriamas.

-Kaip reikėtų užblokuoti kortelę ją pametus?

Norint užblokuoti kortelę, reiktų susisiekti su mumis telefonu +370 648 00511 arba parašyti žinutę el.paštu support@mistertango.com

-Kokie Mokėjimų inicijavimo paslaugos pliusai lyginant su Bank Link?

El. parduotuvėms pagrindinis motyvas pereiti prie MIP yra itin patraukli kaina – mūsų klientai stebi iki 4 kartų sumažėjusias įmokų surinkimo sąnaudas.

-Mokėjimų inicijavimo paslaugos kol kas nereguliuoja Lietuvos bankas. Kaip užtikrinate vartotojo duomenų apsaugą mokėjimų inicijavimo metu?

Mokėjimo metu yra naudojamas saugus šifruotas duomenų perdavimo kanalas, o patys vartotojų duomenys nėra saugomi. Mistertango veikla yra skaidri ir kontroliuojama Lietuvos banko, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos. Taigi, vartotojų duomenys yra visiškai saugūs.

Apibendrinimas

Apibendrinant belieka apžvelgti pliusus, minusus ir skelbti verdiktą.

Naudodamasis Mistertango pastebėjau tokius pliusus:

• Labai paprasta ir intuityvi vartotojo sąsaja, visai neprimena tradicinės elektroninės bankininkystės, o labiau šiuolaikines aplikacijas.
• Sąskaitos numeriui sugeneruoti naudojamas jūsų telefono numeris. Smulkmena, bet tikrai galėsite nesunkiai įsiminti savo sąskaitos numerį.
• Standartinių paslaugų krepšelis nieko nekainuoja.
• Mokestis už bankomato paslaugas: 1 operacija iki 200 EUR per mėnesį – nemokamai.
• Greitas ir kokybiškas techninis palaikymas.

Naudodamasis Mistertango įžvelgiau šiuos minusus:

• Kol kas nėra mobilios aplikacijos (Revolut ar Paysera vartotojai, manau, jau tikrai įvertino patogias mobiliųjų aplikacijų vartotojo sąsajas).
• Asmeninė mokėjimų inicijavimo paslaugos patirtis – bilietus į koncertą pavyko įsigyti tik iš 4 bandymo.
• Asmeninė patirtis – naudotojo identifikavimas nesuveikė iškart ir reikėjo kreiptis į techninio palaikymo komandą.
• Komisiniai už atsiskaitymą kortele ne kortelės valiuta (ne eurais – doleriais, svarais ar t.t.) – 2%. Šis mokestis jau tapęs standartu Lietuvos bankuose, tačiau, pavyzdžiui, Revolut jo netaiko.
• Pakankamai dažni smulkūs sistemos sutrikimai – dalis vartotojų neranda savo paskyrose galimybės užsisakyti korteles ar irgi nėra sėkmingai identifikuojami iš pirmo karto.
• Nėra elektroninių sąskaitų paslaugos (anksčiau – tiesioginis debetas).

Verdiktas

Labai smagu matyti naujoves Lietuvos rinkoje, o dar smagiau, kai tai yra geri ir vartotojams patrauklūs, naudą nešantys produktai. Manau Mistertango galima drąsiai priskirti šiai kategorijai. Kurį laiką stebėjome Revolut, o dabar turime ir vietinį produktą, reguliuojamą Lietuvos banko. Gal dar kiek anksti intensyviai naudotis mokėjimų inicijavimo paslauga dėl nesamo reguliavimo, norėtųsi išvengti papildomų mokesčių atsiskaitant ne eurais ar didesnio nemokamo išgryninimo limito bankomate, bet nemokamas pagrindinių paslaugų krepšelis (sąskaita, pavedimai, mokėjimų kortelė) jau yra labai gerai.

Labai svarbu pastebėti, kad Mintos struktūra skiriasi nuo P2P platformų, kurias esame pripratę matyti Lietuvoje. Didžiojoje dalyje Lietuvos platformų investuotojas savo pinigų dalį investuoja tiesiogiai į paskolų paraiškas, gauna nemažai informacijos apie besiskolinantįjį ir paskola suteikiama tik tada, jei atsiranda pakankamas skaičius norinčių skolinti.

Tuo tarpu Mintos galime vadinti paskolų birža. Ši platforma pati neteikia paskolų, o tik padeda refinansuotis įmonėms, teikiančioms įvairias paskolas galutiniams vartotojams. Kad būtų paprasčiau suprasti – Mintos galime įsigyti dalį paskolos, kuri jau išduota galutiniam vartotojui vieno iš platformos partnerių. Nėra lengva pasakyti, ar tokia struktūra yra geresnė ar blogesnė už tradicinę, todėl toliau apžvelgsime pliusus ir minusus. (Plačiau apie tai: Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo rinka)

Pliusai

Naudodamasis Mintos įžvelgiau šiuos pliusus:

• Šiuo metu prie platformos yra prisijungę 15 partnerių, tad prisiregistravus vieną kartą galime diversifikuoti savo paskolas tiek pagal paskolos teikėją, tiek geografiškai, tiek pagal paskolos tipą.
• Didelė dalis paskolų turi BuyBack garantiją (šios paskolos pažymėtos specialiu ženklu) – paskolai vėluojant daugiau nei 60 dienų, paskolos teikėjas įsipareigoja ją nupirkti iš investuotojo, o palūkanos mokamos ir už vėlavimo periodą.
• Dažniausiai pirminėje rinkoje yra bent keli tūkstančiai paskolų laukiančių investavimo. Tai aktualu Lietuviškų platformų investuotojams, kur kartais susiduriame su paskolų trūkumu.
• Automatinis investavimas gan intuityvus ir lankstus.
• Yra galimybė investuoti įvairiomis valiutomis – tai gali būti aktualu tų šalių gyventojams arba norintiems „apsidrausti“ nuo tam tikros valiutos rizikos.
• Paprastas sąskaitos papildymas – galima atlikti SEPA pavedimą arba net pasinaudoti PaySera.
• Platforma pateikia nemažai informacijos apie paskolų teikėjus (plačiau apie tai>>).
• Bloge galima rasti įdomių straipsnių. Vienas man labiausiai patikusių pasakoja apie MOGO auto paskolų ypatybes (plačiau apie tai>>).

Minusai

Platformos struktūra (paskolų birža) ir didelis partnerių kiekis, deja, atneša ir savų minusų ar bent jau klausimų, kuriuos turėtų kelti investuotojas:

• Dalis paskolas teikiančių įmonių turi tiesioginių ryšių su pačia platforma (Lendo, Banknote, Hipocredit ir t.t.) – diversifikavimo iliuzija?
• Sunku sekti didelį partnerių kiekį ir jų pokyčius/naujienas.
• Pateikiama ribota informacija apie paskolos gavėjus.
• Kartais sudėtinga finansavimo struktūra:
  • Hipocredit pavyzdys – norėdami įsigyti Hipocredit paskolų, investuotojai perka Mintos Finance paskolas, išduotas Hipocredit, kurių grąžinimas priklauso nuo galutinio skolintojo apmokėjimų. Skamba komplikuotai? („To obtain exposure to Hipocredit loans, investors will be able to invest in loans issued by Mintos Finance to Hipocredit where repayments depend on the borrower’s payments.“)
  • Yra tekę matyti paskolą, kurios tikslas buvo įsigyti paskolų portfel Pabandykime įsivaizduoti loginę seką – Jūs investuojate per sistemą į partnerio A paskolą, kuri skirta įmonei B nusipirkti paskolų portfelį, kuriame jau yra kažkokios „paskolos“. Ar tikrai žinotumėte į ką investuojate? Tarp Jūsų ir galutinio paskolos gavėjo dar bent 3 žingsniai.
• Nežinome tikrųjų paskolos suteikimo sąlygų. Didžioji dalis Lietuvos platformų atskleidžia, už kokias palūkanas skolinama galutiniam vartotojui. Paskolų biržos dažnai šios informacijos neatskleidžia – jos paskolą išduoda su palūkanomis X, tačiau investuotojas ją perka jau su palūkanomis Y. Palūkanų delta (skirtumas tarp X ir Y) leidžia platformai generuoti pelną, siūlyti „BuyBack“ garantijas ir panašiai.
• Dažniausiai Mintos nėra vienintelis finansavimosi kelias jų partneriams, dėl to paskolų srautai gali būti nepastovūs – kartais galite net ilgesnį laiką nerasti tam tikro kreditoriaus paskolų.
• Kartais pasitaiko klaidų sutartyse. Yra tekę įsigyti paskolų su „BuyBack“ garantija, kurių sutartyse „BuyBack“ buvo kaip teisė, bet ne kaip įsipareigojimas paskolą išdavusiai įmonei. Tai reiškia – įmonė gali nupirkti vėluojančias paskolas, bet neprivalo. Vėliau gavau patvirtinimą, kad tai tik klaida, ir pasiūlymą šias paskolas grąžinti į biržą.

Klausimai

• Kiek garantijos yra „BuyBack“ garantijoje? Nemaža dalis žmonių, su kuriais tenka pabendrauti, įvairius garantinius, draudimo fondus ar „BuyBack“ mato kaip visišką rizikos panaikinimą. Deja, „BuyBack“ nebent perkelia riziką nuo galutinio skolininko ant paskolą išdavusios įmonės pečių. Tuo šių paskolų įsigijimas gali labiau priminti obligacijas – jos bus išpirktos, jei jų leidėjo (emitento) finansinė padėtis bus gera. Turbūt būtų teisinga daryti ir prielaidą, kad „BuyBack“ garantija veiks tol, kol paskolą išdavusi įmonė bus pakankamai sveika finansiškai mokėti kompensacijas.
• Kiek paskolų biržose yra tikrojo „P2P“? Man asmeniškai šis modelis labiau primena „P2B“. Investuotojai padeda rekapitalizuotis kreditus teikiančioms įmonėms. Kuo tai realiai skiriasi nuo greitųjų kreditų bendrovių, pavyzdžiui, obligacijų pirkimo?

Asmeninė patirtis ir rezultatai Mintos

Šioje paskolų biržoje užsiregistravau prieš kiek daugiau nei metus. Praėjusių metų grąža ~10.8% (labai svarbu pastebėti, kad grąža labai priklauso nuo pasirinktų paskolų). Didžioji dalis įsigytų paskolų buvo MOGO auto paskolos arba gruziniškos Creamfinance mėnesinės, visos su „BuyBack” garantija. Kartais bandydavau pamedžioti ir naujų kreditorių paskolų, deja, nesėkmingai – yra likę keli automatai, kurie taip ir „nepagavo“ nei vienos reklamuoto tipo paskolos.

20.35% paskolų vėluoja 1-60 dienų. Ilgiau vėluojančių paskolų neturiu, nes jos kol kas sėkmingai superkamos paskolų išdavėjų.

Verdiktas

Mintos yra didžiausia Baltijos šalių paskolų birža – šis statusas turi savų pliusų, bet atneša ir minusų. Prieš investuojant reikėtų pasigilinti, kaip veikia platforma, kuo skiriasi paskolų teikėjai, kaip atrodo sutartys ir svarbiausia – riziką įsivertinti asmeniškai.