Kas yra investavimas?

Pradėjus kalbėti apie investavimą labai dažnai galvoje pradeda suktis tokios mintys, kaip greiti bei įspūdingi pelnai, galimybė daryti ką širdis geidžia bet kurioje pasaulio vietoje, daug keliauti, džiaugtis nuostabiais orais šiltuose kraštuose ir pan. Tačiau galima būtų drąsiai teigti, kad tai tik rožinės svajonės, pačių žmonių susikurtas mitas, kad galima sočiai gyventi nieko nedirbant.

Gaila, tačiau pradedantieji investuotojai labai dažnai patiki šiomis viliojančiomis svajonėmis, susiformuoja realybės neatitinkančius lūkesčius, bei laukia stebuklo. Kad ir kaip neįdomiai tai nuskambės, tačiau vieną kartą ir visiems laikams reikia „įsikalti“ į galvą, kad investavimas nėra „greito praturtėjimo“ būdas. Na o jei pradedama investuoti tikintis būtent pastarojo varianto, labai tikėtina kad anksčiau ar vėliau aplankys stiprus nusivylimas.

Tai kas gi yra tas investavimas? Kalbant labai paprastai – tai sukauptų lėšų įdarbinimas arba liaudiškai tariant kai „pinigai daro pinigus“. Kalbant konkrečiau – tai turimų santaupų pavertimas tam tikrais finansiniais aktyvais (pavyzdžiui obligacijų, akcijų ar nekilnojamo turto įsigijimas) su tikslu, kad minėtieji aktyvai ateityje atneš papildomą finansinę naudą. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto klasės, jų pelningumas bei rizika)

Kodėl reikia investuoti?

Kaip jau buvo galima suprasti, prieš pradedant investuoti visų pirma kiekvienas turėtų pagalvoti apie tam tikros dalies pajamų sutaupymą (rekomenduojama atsidėti mažiausiai 10% nuo bet kokių pajamų). Tačiau vien tik taupant pinigus yra susiduriama su neišvengiama problema – pinigų perkamosios galios mažėjimu dar kitaip vadinama infliacija. Atsidėti tam tikrą sumą pinigų ir jų niekur neinvestuoti galima tada, jei greitu metu planuojamas tam tikras pirkinys. Tuo tarpu per ilgą laikotarpį, tarkime 10 ar 30 metų, daugumos prekių ir paslaugų kainos yra linkusios didėti, taigi nėra logiška tikėtis, kad už tokią pačią kainą bus galima įsigyti konkretų daiktą tolimoje ateityje. Siekiant išsaugoti pinigų perkamąją galią arba norint apsidrausti nuo infliacijos, nebūtina investuoti rizikingai, dažniausiai užtenka pasirinkti pačias saugiausias finansines priemones, kaip pavyzdžiui indėliai ar trumpalaikės valstybinės obligacijos.

Antra priežastis – tai nežinomybė dėl ateities. Nors kiekvienas iš mūsų galime tikėtis, kad išėję į užtarnautą pensiją gausime tam tikrą mėnesinę išmoką, tačiau yra absoliučiai neaišku, kokio dydžio ta išmoka bus ir ar iš viso ji bus. Gal ji sudarys 50% iki tol gauto atlyginimo, o gal bus tik simbolinė pašalpa. Aišku viena, kad ta suma tikrai bus mažesnė, nei prieš tai gaunamas atlyginimas. Taigi kiekvienam iš mūsų reikės gana drastiškai sumažinti gyvenimo kokybę. Taupant bei santaupas protingai investuojant galima susikurti asmeninį pensijų fondą, kuris leis toliau gyventi per daug nekeičiant asmeninių poreikių.

Na ir galiausiai trečias argumentas, kodėl reikėtų investuoti – tai galimybė užsidirbti papildomas pajamas. Nuo pat vaikystės esame mokomi, kad norint uždirbti pinigus, reikia dirbti konkretų darbą, t.y. mūsų darbo valandos yra konvertuojamos į pinigus. Tačiau be šio pajamų šaltinio dar yra galimybė uždirbti papildomas pajamas ne asmeniškai dirbant, o įdarbinant savo turimą kapitalą (kad ir kokio dydžio jis bebūtų). Kas yra įdomiausia, šiuo atveju uždarbis priklauso ne nuo įdėto darbo valandų skaičiaus, o nuo investuojamos sumos. Būtent todėl yra sakoma, kad pradėti investuoti reikia kiek galima anksčiau. Kuo anksčiau pradedama investuoti, tuo greičiau pasireiškia sudėtinių palūkanų galia, t.y. kai pinigai yra uždirbami ne tik nuo pradinės investuotos sumos, bet ir nuo sukauptų palūkanų. (Plačiau apie tai: Sudėtinių palūkanų galia)

Kas nėra investavimas?

Protingo investavimo jokiu būdu negalima lyginti su azartiniais lošimais kazino. Investuojant visų pirma yra siekiama ilgalaikės finansinės naudos, tas daroma įvertinus asmeninius tikslus, finansinę padėtį, susidarius asmeninę investavimo strategiją bei susiformavus tinkamą investicijų portfelio alokaciją. Tik tokiu atveju galima tikėtis tikimybes pakreipti į savo pusę. Tuo tarpu lošiant kazino tiesiog yra tikimasi, kad šį kartą pasiseks, tačiau kiekvienas žino, kad tą darant ilgą laikotarpį būtent kazino turi daug didesnę tikimybę būti nugalėtoju.

Labai daug investuotojų ieško „stebuklingų“ strategijų, kurios padėtų atrinkti ateities „Apple“, „Microsoft“ ar kitas žvaigždes ir kartu uždirbti šimtaprocentinius pelnus. Reikėtų sutikti, kad toks investavimas yra daug patrauklesnis, patiriama daugiau azarto bei džiaugsmo (aišku, jei pasiseka), tačiau būtent taip investuojant ir reikėtų tikėtis daug azarto ar adrenalino, bet ne daugiau. Taip investuojant yra daug didesnė tikimybė, kad per ilgą laikotarpį prarasite sunkiai uždirbtas ir sukauptas lėšas bei veltui iššvaistysite daug brangaus laiko.

Taigi, norėdami sužinoti, kaip protingai investuoti, nuo ko pradėti, kokie turėtų būti realūs lūkesčiai, skaitykite kitus straipsnius. Tuo tarpu jei ieškote azarto ar greito praturtėjimo recepto, tai ši internetinė svetainė tikrai ne ta vieta.

2018 metai jau pasibaigė, todėl yra labai gera proga įsivertinti, kokios turto klasės investuotojams praėjusiais metais būtų sugeneravusios daugiausiai pelno, bei kur investuojant buvo galima patirti didžiausius nuostolius.

Taip pat, kaip ir kiekvienais metais pabandysime pateikti įdomiausias įvairių finansų rinkos ekspertų įžvalgas bei prognozes 2019 metams, bei pažvelgsime, kaip jiems sekėsi (ar nesisekė) prognozuoti 2018-ųjų metų svarbiausius finansų rinkų pokyčius.

2018 metų lyderiai

Pažvelgus į žemiau pateiktą grafiką galima būtų drąsiai konstatuoti, kad 2018 metai buvo labiau neigiami – didžioji dalis analizuojamų pagrindinių turto klasių sugeneravo neigiamą grąžą.

Kaip galima pastebėti iš pateikto grafiko, didžiausius nuostolius iš mūsų analizuojamų 8 pagrindinių turto klasių praėjusiais metais patyrė besivystančių rinkų akcijos (-14.8%) ir Europos-Azijos akcijos (-14.7%). Įdomu tai, kad būtent šios dvi turto klasės 2017 metais pademonstravo pačius geriausius rezultatus. Taigi, šioje vietoje būtų galima prisiminti posakį: „Kas daug kyla, tas anksčiau ar vėliau daug ir nukrenta“.

Tuo tarpu praėjusius metus vertinant iš pozityvios pusės matome, kad teigiamą grąžą sugeneravo tik dvi turto klasės ir kas ganėtinai įdomu, abi jos susijusios su JAV rinka: JAV doleris (+5.9%) ir JAV obligacijos (+1.0%).

Kokie veiksniai turėjo daugiausiai įtakos?

Žvelgiant į šiuos metus iš ekonominės perspektyvos galima būtų teigti, kad tai buvo ekonomikos augimo metai. Taigi kyla natūralus klausimas, kas galėjo paskatinti tokius sąlyginai prastus finansų rinkų rezultatus?

Šioje vietoje būtų galima įvardinti kelias priežastis: ekonomines bei politines.

Visų pirma tai šiek tiek daugiau nei buvo tikimasi kilusios JAV bazinės palūkanų normos. Praėjusių metų pabaigoje rinka tikėjosi, kad JAV centrinis bankas bazines palūkanų normas pakels 2 – 3 kartus, tačiau jos buvo pakeltos 4 kartas. Labiau nei tikėtasi kilusios palūkanų normos turėjo teigiamą impulsą JAV doleriui, kuris kaip minėjau šiais metais pabrango +5.9%.

Labiau nei tikėtasi kilusios bazinės palūkanos taip pat teigiamai veikė obligacijų pajamingumus (neigiamai veikė jų kainas). Kaip pavyzdžiui JAV 3 mėnesių trukmės obligacijų pajamingumas nuo metų pradžioje buvusio 1.36% pakilo iki 2.30%, o tarkime JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas nuo metų pradžioje buvusio 2.41% pakilo iki 2.69% (vienu metu JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas buvo viršijęs psichologiškai svarbią 3.0% ribą).

Šioje vietoje palietėme vieną, pastaruoju metu ypač daug aptarinėjamą temą – galimą palūkanų normų inversiją, t.y. situacija, kai trumpo laikotarpio (tarkime 3 mėnesių) JAV valstybinių obligacijų pajamingumas viršija ilgo laikotarpio (kaip pavyzdžiui 10 metų trukmės) pajamingumą. Tokia situacija per pastaruosius 50 metų signalizuodavo apie artėjančią recesiją. Kaip matome, 2018 metais skirtumas tarp trumpo ir ilgo termino obligacijų pajamingumų akivaizdžiai susitraukė ir jei šiais metais JAV centrinis bankas ir toliau kels bazines palūkanų normas (rinka prognozuoja bent vieną palūkanų normų pakėlimą), tai „palūkanų normų inversija“ tampa vis realesnė grėsmė.

Antra priežastis būtų politinė – jau ne kartą aptartas prekybos karas tarp JAV ir Kinijos, kurį realiai pradėjo dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Ši situacija į rinkas įnešė ganėtinai daug nežinomybės ir nervingumo, kas galiausiai peraugo į daugumos akcijų kainų padidėjusius svyravimus bei jų korekciją (metų pradžioje daugumos rinkų akcijų kainos buvo pasiekusios po-krizines aukštumas).

Taigi, ar pasiteisino 2018 metų prognozės?

Apibendrintai būtų galima teigti, kad 2017 metų pabaigoje įvairių investavimo strategų bei ekonomikos guru konsensusas buvo toks, kad 2018 metais pasaulio ekonomika toliau augs, infliacija išliks panašiame lygyje, JAV bazinės palūkanos bus keliamos, verslas generuos pelną, o akcijų kainos kils.

Galima būtų drąsiai teigti, kad daugumos požiūris į šiuos metus buvo teisingas. Pasaulio ekonomikos augimo bei infliacijos tempai faktiškai buvo tokie, kokius prognozavo TVF. JAV bazinės palūkanų normos buvo pakeltos, netgi JAV akcijų pelnų augimas gerokai viršijo strategų prognozes (daugiausiai dėl sumažintų mokesčių įmonėms).

Tačiau nepaisant tokių gerų ekonominių bei finansinių rodiklių, JAV bei kitų regionų akcijų kainos per 2018 metus pasikoregavo, o tai reiškia kad absoliuti dauguma investavimo „guru“ ganėtinai smarkiai apsiriko prognozuodami JAV akcijų kainų kryptį. 2017 metų pabaigoje dauguma strategų tikėjosi, kad 2018 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 2855 punktų ribą arba kitaip tariant per 2018 metus pabrangs +6.1%. Kaip jau žinome, per 2018 metus JAV akcijos patyrė -4.6% nuostolį (tai buvo pirmi nuostolingi metai nuo 2008 metų krizės).
(Plačiau apie tai: Kur investuoti 2018 metais?)

Taigi, nors finansų guru daugumą rodiklių nuspėjo ganėtinai tiksliai, tačiau investuotojams vienos svarbiausių turto klasių – akcijų, krypties nepataikė. Todėl šioje vietoje tiesiog galima dar kartą priminti, kad net jei ir sugebėsite teisingai nuspėti ekonomikos ir pelnų augimą, palūkanų pokyčius ir pan., tai dar visiškai nereiškia, kad pataikysite atspėti ir akcijų kainų kryptį. Pasaulio finansų rinkas taip pat įtakoja ir lūkesčiai, investuotojų psichologija bei įvairiausi netikėtumai, kuriuos prognozuoti yra praktiškai neįmanoma.

Kas 2019 metais laukia pasaulio ekonomikos?

Na o dabar pereikime prie 2019 metų prognozių ir pradėkime nuo ekonomikos, t.y. pažvelkime, kokį augimą tiek viso pasaulio, tiek ir atskirų regionų ekonomikoms prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Taigi, 2019 metais TVF prognozuoja, kad viso pasaulio ekonomikos augimas išliks toks pats kaip ir šiais metais (+3.7%). Didžiąją dalį pasaulio ekonomikos augimo sudarys besivystančių rinkų ekonomikų augimas (+4.7%), kai tuo tarpu išsivysčiusių šalių ekonomikos turėtų augti vos +2.1% (2018 metų augimas +2.4%). Kaip matome, viena pagrindinių institucijų pasaulio ekonomikai prognozuoja tolimesnį augimo trendą, tačiau bloga žinia yra ta, kad išsivysčiusio pasaulio augimo tempas po truputi lėtėja, o ypač ženklus sulėtėjimas prognozuojamas didžiausiai pasaulio ekonomikai – JAV (nuo +2.9% 2018 metais iki +2.5% 2019 metais). Būtent pastarasis faktorius daugumai investuotojų šiuo metu ir kelia didžiausią susirūpinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomikai yra prognozuojamas tolimesnis ekonomikos augimas, labai tikėtina, kad infliacija neturėtų mažėti. Pagal TVF prognozes 2019 metais išsivysčiusių šalių infliacijos tempas turėtų siekti 1.9%, tuo tarpu besivystančių rinkų infliacijos tempas – 5.2%.

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma pasaulio ir toliau išlaikys ekonomikos augimo tempą, labai tikėtina kad bus stabdomos ekonomikos skatinimo programos (Europoje, Japonijoje ir pan.) bei toliau keliamos bazinės palūkanų normos (JAV). Kaip pavyzdžiui, remiantis CME FedWatch įrankiu galime matyti, kad šiuo metu yra maždaug 20% tikimybė, kad iki 2019 metų pabaigos JAV bazinė palūkanų norma bus pakelta bent 1 kartą iki 2.75% ribos (šiuo metu yra 2.50%). Tačiau net ir esant tokiam scenarijui kol kas dar negalime tikėtis palūkanų normų inversijos.

Ką akcijoms prognozuoja finansų guru?

Kokius gi akcijų kainų pokyčius kitiems metams prognozuoja tie patys finansų rinkų ekspertai? Žvelgiant į 8 bankų (BMO, UBS, Deutsch Bank, Credit Suisse, Morgan Stanley, Citigroup, Bank of America, Goldman Sachs ir Barclays) strategų prognozes galima pastebėti, kad šiais metais visi jie toliau prognozuoja teigiamą grąžą, tačiau bendras požiūris į tai, kaip viskas klostysis gana stipriai skirias.

Šių bankų investicijų strategai tikisi, kad 2019 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 3078 punktų ribą, arba kitaip tariant nuo 2018 metų pabaigos lygio (2507 punktų) pakils maždaug +23% (plius dividendai). Šioje vietoje reikėtų pastebėti, kad tokio banko kaip Morgan Stanley strategas prognozuoja vos +9.7% augimą, tuo tarpu Credit Suisse net +33.6% (nemaža dalis tokio didelio augimo yra dėl to, kad prognozės buvo daromos dar prieš gruodžio mėnesio korekciją).

Kadangi šiais metais pastebimas ypač didelis nuomonių išsiskyrimas, pabandysime išsiaiškinti, kas tą galėjo nulemti. Žvelgiant į investavimo strategų prognozuojamą pelno augimą matome, kad praktiškai visi jie piešia labai panašų scenarijų, t.y. kad po ypač pelningų 2018 metų, kiti metai JAV įmonėms bus nors ir „kuklesni“, tačiau pelningi.

Tai reiškia, kad jų lūkesčius dėl akcijų kainų trajektorijos nulemia kiti veiksniai. Vieni teigia, kad didėjančios palūkanų normos, griežtesnės finansinės sąlygos, lėtėjantis ekonomikos augimas, potencialiai didėjantys tarifai ir pan. artimiausiu metu kels spaudimą įmonių pelnams bei akcijų kainoms. Šie veiksniai toliau išlaikys aukštą investuotojų nervingumo lygį. Prie neigiamų akcijoms veiksnių daug kas prideda ir tai, kad pinigai arba ypač trumpo termino (tarkime 1 metų) trukmės valstybinės obligacijos tampa vis patrauklesne investicija, lyginant su JAV akcijomis (pastarųjų dividendinis pajamingumas yra mažesnis nei 1 metų trukmės obligacijų palūkanos). Netgi tokie stambūs bankai kaip Goldman Sachs ir JP Morgan savo klientams šiuo metu rekomenduoja pasididinti pinigų kiekį akcijų sąskaita.

Tuo tarpu kiti teigia, kad po šiais metais įvykusios akcijų kainų korekcijos (vien gruodžio mėnesį akcijų indeksai smuko 3 – 9%), akcijų įverčiai sugrįžo prie „normos“ ir kad toliau stebėsime normalų augimą. Jie sutinka, kad palūkanų didėjimas ir ekonomikos augimo tempų lėtėjimas yra realios grėsmės, tačiau teigia, kad šios grėsmės jau yra įskaičiuotos į akcijų kainas. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Apibendrinimas

Na ir galiausiai pabandysime viską apibendrinti. Kaip jau matėme, dauguma ekspertų ir toliau prognozuoja pasaulio ekonomikos augimą, tačiau taip pat sutaria, kad pavyzdžiui JAV ekonomikos laukia augimo sulėtėjimas. Taip pat praktiškai visi sutinka, kad bazinės palūkanų normos JAV ir toliau didės, tuo tarpu kitų šalių (Europos, Japonijos ir pan.) centriniai po truputi stabdys ekonomikos skatinimo programas ir galiausiai jas pabaigs.

Tai reikš palūkanų normų didėjimą, kas iš principo turėtų neigiamai įtakoti obligacijų kainas. Tai taip pat gali paskatinti investuotojus perkainoti rizikingą turtą (akcijas, nekilnojamą turtą, aukšto pajamingumo obligacijas) nes išaugs reikalaujama rizikos premija. Lėtėjantis ekonomikos augimas, prekybos karai, kylančios palūkanų normos iš principo turėtų kelti spaudimą akcijų kainoms, tačiau ar artimiausiu metu pasaulio akcijos pereis į vadinamą „meškų“ rinką, ar pasaulio ekonomika pereis į recesiją kol kas sunku pasakyti. Drąsiausi, arba pesimistiškiausiai nusiteikę strategai užsimena, kad tai mūsų gali laukti 2020 metais.

Susiklosčius tokiai situacijai daugumai investuotojų iškyla natūralus klausimas, ką tokiu atveju daryti? Šioje vietoje galima būtų įžvelgti du sprendimo būdus: 1) atsidaryti sąskaitą tarkime pas JAV tarpininką; 2) JAV biržoje prekiaujamus fondus pakeisti Europiniais ETF.

Abu šie sprendimai turi tiek pliusų, tiek ir minusų, tačiau šiame straipsnyje daugiau pasigilinsime į antrąjį variantą, t.y. kokius Europinius biržoje prekiaujamus fondus galima būtų pasirinkti, norint susiformuoti plačiai diversifikuotą investicijų portfelį, kurio turtas būtų išskaidytas tarp 7 pagrindinių turto klasių: JAV akcijų, EAFE regiono akcijų, besivystančių rinkų akcijų, JAV nekilnojamo turto, JAV obligacijų, žaliavų bei aukso. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

JAV ir Europos biržoje prekiaujami fondai

Taigi, toliau šiame straipsnyje pateiksime 7 turto klases atspindinčius tiek JAV, tiek Europoje (konkrečiai Vokietijos Xetra biržoje) listinguojamus biržoje prekiaujamus fondus bei įvairiais pjūviais palyginsime pagrindinius šių fondų rodiklius, tokius kaip rinkos kapitalizacija, taikomi mokesčiai ar pastarųjų 12 mėnesių vidutinė dienos apyvarta.

Pradėkime nuo fondų dydžio. Pažvelgus į aukščiau pateiktą lentelę iš karto galima pastebėti, kad absoliučiai visi 7 JAV biržoje prekiaujami fondai pagal rinkos kapitalizaciją gerokai lenkia Europinius „brolius“. JAV ETF kapitalizacija yra vidutiniškai 10 kartų didesnė nei Europinių biržoje prekiaujamų fondų. Kaip pavyzdžiui, JAV akcijų turto klasę atspindinčio ir JAV biržoje listinguojamo SPDR S&P 500 ETF rinkos kapitalizacija šiuo metu yra lygi maždaug 220 mlrd. eurų, kai tuo tarpu didžiausio JAV akcijų turto klasę atspindinčio ir Europos biržoje listinguojamo iShares Core S&P 500 UCITS ETF rinkos kapitalizacija yra tik 24 mlrd. eurų.

Vertinant antrąjį rodiklį, t.y. vidutinę dienos apyvartą, galima pastebėti dar „liūdnesnę“ situaciją, nes Europiniai ETF nuo savo JAV „brolių“ vidutiniškai atsilieka net 1000 kartų. Kaip pavyzdžiui, didžiausią vienos dienos apyvartą JAV sugeneruoja tas pats SPDR S&P 500 ETF, kuri siekia maždaug 18 mlrd. eurų, tuo tarpu jo Europinis „brolis“ per dieną vidutiniškai susiprekiauja vos už 6 mln. eurų ir kaip matome tai yra didžiausia dienos apyvarta iš visų mūsų analizuojamų 7 Europinių ETF.

Na ir galiausiai vertinant ETF mokesčius (bendrąjį išlaidų koeficientą – BIK) galima pastebėti labiau dviprasmišką vaizdą. Keturių ETF mokesčiai Europoje yra vidutiniškai 0.16% didesni nei JAV biržoje prekiaujamų fondų. Tuo tarpu likusių trijų ETF mokesčiai Europoje yra vidutiniškai 0.12% mažesni nei JAV „brolių“. Tarp JAV biržoje prekiaujamų fondų mažiausią išlaidų koeficientą turi JAV obligacijų turto klasę atspindintis Vanguard Total Bond Market ETF (0.05%). Tuo tarpu tarp Europinių biržoje prekiaujamų fondų mažiausią išlaidų koeficientą turi JAV akcijų turto klasę atspindintis iShares Core S&P 500 UCITS ETF (0.07%).

Be abejo, norint susiformuoti plačiai išskaidytą investicijų portfelį galima būtų investuoti vos į 4 biržoje prekiaujamus fondus, kurie atspindi akcijų, NT, obligacijų ir žaliavų turto klases. Taip pat kiti investuotojai gali norėti investuoti ne į JAV nekilnojamąjį turtą ar JAV obligacijas, o pavyzdžiui į Europos ar viso pasaulio nekilnojamąjį turtą bei tik į Europos obligacijas. Na ir galiausiai mes analizavome tik Vokietijos biržoje listinguojamus ETF, tačiau tie patys Europiniai ETF labai dažnai yra listinguojami ir kitose Europos biržose (kaip pavyzdžiui Londono, Amsterdamo, Milano ar Paryžiaus), kuriose taipogi gali būti ir didesnis likvidumas.

Apibendrinimas

Šioje vietoje galima būtų teigti, kad nors Europinių ETF mokesčiai ir yra ganėtinai panašūs į JAV biržoje prekiaujamų fondų mokesčius, tačiau mažesnis fondų dydis ir net 1000 kartų mažesnis likvidumas (lyginant su JAV ETF) Europiniams ETF vis dar neleidžia stipriai konkuruoti su JAV „broliais“ .

Atsižvelgiant į tai, galima būtų teigti, kad Europinius ETF būtų visai logiška rinktis investuojant pasyviai, t.y. tiesiog susiformuojant plačiai išskaidytą investicijų portfelį ir tik periodiškai jį peržiūrint. Tuo tarpu taikant aktyvesnę investavimo strategiją greičiausiai bus patirtos didesnės išlaidos dėl mažesnio likvidumo, kas dažniausiai reiškia didesnį pirkimo/pardavimo kainų skirtumą (spredą).

Na, o galiausiai tuos, kurie nori daugiau sužinoti apie daugumą aukščiau išanalizuotų ETF, kviečiame apsilankyti fondų centre, kur rasite ne tik aprašytas fondų strategijas, rizikos parametrus, bet ir jų istorinius rezultatus bei maksimalius nuostolius ir pan.

Netgi vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų Arvydas Avulis metinėje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje paminėjo, kad Lietuvos gyventojai bankuose laikantys nežmoniškai dideles sumas per metus dėl infliacijos prarado maždaug 500 milijonų eurų.

Be abejo visa ši informacija yra teisinga, lietuviai niekada anksčiau neturėjo sukaupę tiek daug indėlių bankuose, taip pat dėl infliacijos šios sumos nuvertėja. Tačiau kyla klausimas ar tikrai lietuviai elgiasi iracionaliai ir ar mes iš tiesų esame tokie turtingi?

11.7 milijardai eurų

Taigi, kokią tiksliai sumą pinigų lietuviai laiko indėliuose? Vadovaujantis Europos centrinio banko (ECB) pateikiamais skaičiais 2017 metų lapkričio mėnesį namų ūkiai Lietuvos bankuose laikė 11.7 milijardus eurų. Atrodo tikrai įspūdinga suma, ir šioje vietoje tikrai galima būtų pradėti džiūgauti, kad dar niekada istorijoje lietuviai neturėjo sukaupę tiek daug pinigų.

Taip pat šią sumą palyginus su kitų investavimo priemonių, kaip pavyzdžiui pensijų ar investicinių fondų valdomomis sumomis, tikrai gali susidaryti įspūdis, kad mūsų tautiečiai elgiasi „kvailai“, t.y. užuot investavę šias sumas į finansines ar kitas priemones, kur ilgainiui galima tikėtis infliaciją viršijančio uždarbio, visgi tas sumas laiko bankų indėliuose, o infliacija juos po truputi „valgo“.

Tačiau yra vienas bet… ir toliau šiame straipsnyje pateiksime skaičius, kurie turėtų atskleis visiškai kitą šios situacijos paveikslą. Tai tik dar kartą patvirtins, kad kiekviena istorija gali turėti dvi „medalio“ puses.

7 trilijonai eurų

Vadovaujantis to paties ECB pateikiamais skaičiais galime matyti, kad 19 Euro zonos valstybių gyventojai 2017 metų lapkričio mėnesį bankuose bendrai laikė beveik 7 trilijonus eurų indėlių. Daugiausiai indėlių buvo sukaupę vokiečiai (2.18 trilijonų eurų) ir prancūzai (1.38 trilijonų eurų). Tuo tarpu už lietuvius mažiau indėlių turėjo tik latviai (6.5 milijardų eurų) ir estai (7.1 milijardas eurų). Bent šioje vietoje galime pasidžiaugti.

Taigi, pažvelgus į aukščiau pateiktą grafiką gana greitai galima padaryti išvadą, kad lietuvių sukaupta indėlių suma tikrai nėra tokia jau įspūdinga. Taip pat galėtų kilti klausimas, ar tarkime vokiečiai, kurie šiuo metu bankų indėliuose laiko daugiau nei 2 trilijonus eurų yra tokia pat „kvaili“ ir nežino kaip elgtis su pinigais?

Turbūt dauguma skaitytojų jau suprato, kad net ir šie skaičiai neparodo realios situacijos, o norint atlikti normalią analizę, reikėtų lyginti ne absoliučius skaičius, o santykinius, kaip pavyzdžiui, kokia indėlių suma tenka vienam gyventojui, arba koks sukauptų indėlių santykis su šalies bendruoju vidaus produktu, arba dar geriau koks yra indėlių sumos tenkančios vienam gyventojui ir vidutinio mėnesinio atlyginimo toje šalyje santykis.

Indėlių ir bendrojo vidaus produkto santykis

Kaip jau teko minėti anksčiau, bendra indėlių suma visoje Euro zonoje siekia maždaug 7 trilijonus eurų, tuo tarpu šių šalių bendrasis vidaus produktas 2017 metais siekė maždaug 10 trilijonų eurų. Tai reiškia, kad bendras Euro zonos šalių indėlių ir BVP santykis yra maždaug 66%.

Kaip galima pastebėti ir aukščiau pateikto grafiko, Lietuvoje šis santykis tesiekia 31%, ir vėlgi pagal šį rodiklį lenkiame tik Latviją (26%). Tuo tarpu didžiausias indėlių ir BVP santykis yra tokiose šalyse kaip Kipras (147%), Malta (123%) ir Belgija (88%). Tokius įspūdingus Kipro ir Maltos skaičius vertinti būtų gana sudėtinga, labai tikėtina kad tai susiję su šių šalių, kaip finansinių paslaugų teikėjų statusu, tačiau kaip galima pastebėti iš aukščiau pateikto grafiko, išsivysčiusiose vakarų Europos šalyse jis svyruoja tarp 60 ir 80 proc.

Taigi, Lietuvai pagal šį rodiklį norint pasivyti išsivysčiusių šalių lygį indėlių suma bankuose turėtų padidėti bent dvigubai.

Indėlių suma vienam gyventojui

Kitas rodiklis, kurį galima paanalizuoti, tai kokia indėlių suma tenka vienam šalies gyventojui. Kaip galima pastebėti iš žemiau pateikto grafiko, vidutiniškai vienam Euro zonos gyventojui tenkanti indėlių suma yra lygi 20.674 eurai. Didžiausia indėlių suma tenkanti vienam gyventojui yra Liuksemburge (90.024 eurai), tuo tarpu mažiausiai Latvijoje (3.334 eurai).

Mes pagal šį rodiklį (4.063 eurai) esame antroje vietoje nuo galo ir vėlgi lenkiame tik kaimynus Latvius. Taigi, norint pagal šį rodiklį pasivyti Euro zonos vidurkį kiekvienam Lietuviui reikėtų sukaupti maždaug 5 kartus didesnes sumas.

Indėlių suma lyginant su pajamomis

Paskutinis rodiklis dar kartą patvirtino, kad mes visgi nesame tokie jau turtingi kaip kad buvo teigiama įvairiuose straipsniuose. Tačiau šioje vietoje reikėtų suprasti, kad lyginti lietuvių ir vokiečių sukauptas sumas absoliučiais skaičiais vėlgi nėra logiška, nes vokiečių atlyginimas bei pragyvenimo lygis skiriasi nuo lietuvių.

Taigi, turbūt pats tiksliausias rodiklis, kuris galėtų padėti atsakyti, ar lietuviai turi per daug indėlių ar per mažai, būtų vidutinės indėlio sumos, tenančios vienam gyventojui palyginimas su vidutiniu mėnesiniu atlyginimo. Iš principo šis rodiklis parodo, kiek vidutinių mėnesinių atlyginimų vienas gyventojas yra sukaupęs indėlių pavidalu, arba kiek maždaug mėnesių galėtų išgyventi iš šios sumos nebegaudamas jokių pajamų.

Kodėl šis rodiklis yra geras? Turbūt visi žinote, kad siekiant sėkmingai valdyti asmeninius finansus kiekvienas iš mūsų turėtų būti sukaupęs 3, 6 ar net 12 mėnesių išlaidų sumą, kuri dažnai vadinama kaip „pagalvė juodai dienai“. Ši suma suteikia saugumo nelaimės atveju, kaip pavyzdžiui praradus darbą ar darbingumą, patyrus didesnes neplanuotas išlaidas ir pan. (Plačiau apie tai: Pagrindinės asmeninių finansų taisyklės)

Pažvelgus į žemiau pateiktą grafiką galima matyti, kad vidutiniškai Euro zonos gyventojas yra sukaupęs 12 mėnesių vidutinių atlyginimų sumai prilygstančią indėlių sumą. Daugiausiai mėnesinių atlyginimų yra sukaupę Liuksemburgo (30 mėnesių) ir Maltos (28 mėnesiai) gyventojai. Tuo tarpu mažiausiai mėnesinių atlyginimų yra sukaupę mūsų kaimynai latviai (4.7 mėnesiai) ir estai (5.8 mėnesiai).

Taigi, pagal šį rodiklį lietuviai nėra blogiausiųjų trejetuke, tačiau vis tiek esame sukaupę pakankamai nedaug (6.4 mėnesių pajamas). Tai reiškia, kad norėdami pasiekti tokių šalių kaip Vokietija ar Olandija lygį, turėtume sukaupti bent dvigubai didesnes sumas.

Apibendrinimas

Taigi, kaip jau teko minėti straipsnio pradžioje, į šią situaciją tikrai galima pažvelgti iš dviejų pusių. Žvelgiant iš vienos pusės, 11.7 milijardai eurų yra įspūdinga suma, ir tikrai galėtų atrodytų, kad tokias dideles sumas laikydami už nulines palūkanas bankų indėliuose lietuviai elgiasi mažų mažiausiai „neracionaliai“.

Tačiau reikėtų suprasti tai, kad indėliai yra pagrindinės gyventojų santaupos, kurios atlieka labai svarbią „saugumo“ funkciją. Tai supratus galima padaryti visiškai kitokią išvadą – t.y. kad kol kas nesame sukaupę pakankamo „rezervo juodai dienai“, o neturint šio rezervo logiškas sprendimas būtų visų pirma jį sukaupti, ir tik tą padarius pinigų perviršį investuoti į kitas, rizikingesnes finansines priemones, kaip pavyzdžiui akcijas, nekilnojamąjį turtą, investicinius fondus ar tarpusavio skolinimo platformas.

Lietuvos gyventojų turimas indėlių sumas palyginus su kitų Euro zonos šalių skaičiais galima padaryti išvadą, kad lietuviai turėtų sukaupti bent dvigubai didesnes sumas, kad pasiektų „saugią“ zoną. Na o geroji žinia yra ta, kad nors ir po truputi, tačiau mes judame ta linkme. (Plačiau apie tai: Kaip kiekvienas iš mūsų gali tapti milijonieriumi: ar tai vis dar pasiekiama įsivedus eurą?)

Taip pat, kaip ir kiekvienais metais pabandysime susisteminti, kaip finansų rinkų „guru“ sekėsi (ar nesisekė) prognozuoti šių metų svarbiausius finansų rinkų pokyčius, bei kokias prognozes jie dalina kitiems, t.y. 2018 metams.

2017 metų lyderiai

Pažvelgus į žemiau pateiktą grafiką galima drąsiai konstatuoti, kad 2017 metai buvo ypač pelningi metai – visos pagrindinės turto klasės sugeneravo teigiamą grąžą (išskyrus JAV dolerį). Tačiau šioje vietoje taip pat reikėtų pabrėžti, kad grafike esanti turto klasių grąža yra pateikiama JAV doleriais, taigi Euro zonos investuotojai visų turto klasių grąžą turėtų pakoreguoti atimdami JAV dolerio pokytį, t.y. maždaug tokiu dydžiu sumažindami pateiktą turto klasių grąžą.

Kaip galima pastebėti iš pateikto grafiko, pati pelningiausia turto klasė (iš mūsų analizuojamų 8 pagrindinių turto klasių) buvo besivystančių rinkų akcijos, kurios nuo metų pradžios iki gruodžio 28 dienos pabrango netgi 30%. Kitos dvi pelningiausios investicijos taip pat buvo akcijų rinkoje: Europos-Azijos akcijos (+25%) ir JAV akcijos (+22%). Įvertinus pateiktus visų turto klasių rezultatus galima teigti, kad 2017 metai buvo investavimo į akcijas metai.

Tuo tarpu vertinant kitą rezultatų pusę matome, kad prasčiausiai sekėsi JAV valstybinių obligacijų (+2.2%) ir JAV nekilnojamojo turto (+3.3%)  turto klasėms, kurios nors ir išvengė nuostolių, tačiau kurių prieaugis buvo minimalus.

Įdomiausios 2017 metų prognozės

Kai jau žinome šių metų nugalėtojus bei pralaimėtojus, galime pasiaiškinti, o kaip gi sekėsi finansų rinkų „guru“ su 2017 metų prognozėmis.

Visas 2017 metų prognozes norėtųsi pradėti nuo akcijų, o konkrečiau JAV akcijų prognozių. Praėjusių metų pabaigoje visi Bloomberg naujienų agentūros apklausti Wall Street bankų investicijų strategai į 2017 metus žvelgė optimistiškai ir prognozavo, kad pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 šiuos metus pabaigs ties 2356 punktų riba, arba kitaip tariant neskaičiuojant mokėtinų dividendų per metus pakils +5.2%.

Taigi, kaip matome, nors finansų rinkų „guru“ ir buvo nusiteikę optimistiškai, tačiau optimizmu netryško. Kas tuo metu lėmė tokį jų konservatyvumą? Galima būtų įžvelgti kelias priežastis. Visų pirma tai, kad praėjusių metų pabaigoje JAV akcijos buvo sąlyginai brangios, o tai ilguoju laikotarpiu sąlygoja mažesnę tikėtiną investicijų grąžą bei didina kainų korekcijos tikimybę. Taip pat tuo metu vyravo lūkesčiai, kad JAV palūkanų normos toliau kils, kas iš principo brangins skolinimąsi ir mažins įmonių pelningumą. Na ir galiausiai, buvo tikimasi kad JAV doleris ir toliau brangs, o tai turės neigiamą įtaką JAV bendrovių užsienio pardavimams.

Iš vienos pusės kaip ir galima teigti, kad visi ekspertai pataikė – pagrindinis JAV akcijų indeksas, kaip matėme iš aukščiau pateiktų skaičių, šiais metais sugeneravo teigiamą grąžą. Tačiau vertinant šiek tiek išsamiau matome, kad tas jų pataikymas buvo labai prastas – tas pats indeksas S&P 500 šiuo metu yra ties 2690 punktų riba, arba kitaip tariant nuo metų pradžios pabrango +20.1%. Taigi, nors investicijų strategai ir teisingai numatė JAV akcijų indekso judėjimo kryptį, tačiau jų bendras vertinimas labai reikšmingai nukrypo nuo tikrovės.

Kaip turbūt dauguma jau suprato iš aukščiau pateiktų 2017 metų prognozių prielaidų, nepasiteisino ir kelios kitos susijusios prognozės. Visų pirma dauguma prognozavo tolimesnį JAV dolerio brangimą, arba kitaip tariant euro pigimą. Priminsiu, kad praėjusių metų pabaigoje euro ir JAV dolerio valiutos kursas buvo lygus 1.05. Kaip jau turbūt dauguma žino, šiais metais JAV doleris ne tik kad nepabrango, o gana reikšmingai atpigo (-12.5%) – šiuo metu euro ir JAV dolerio kursas svyruoja ties 1.20 punktų riba.

Na o šis įvykis buvo gana stipriai susijęs su kita nelabai vykusia prognoze – JAV palūkanų normų didėjimu. 2016 metų pabaigoje JAV 10 metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas svyravo ties 2.45%. Dauguma analitikų tikėjosi, kad šiais metais obligacijų pajamingumas toliau stabiliai kils ir metų pabaigoje netgi pasieks 3.0% ribą. Deja, tačiau taip neįvyko. Šiuo metu JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas yra netgi mažesnis negu kad buvo metų pradžioje – 2.42%.

Taigi, bandant apibendrinti investavimo strategų darytas prognozes šiems, t.y. 2017 metams, galima teigti, kad jos buvo nelabai vykusios. Galbūt kaip vieną iš tokių labiau „pavykusių“ prognozių būtų galima įvardinti rekomendaciją didesnę investicijų portfelio dalį paskirti besivystančių rinkų akcijoms. Ši rekomendacija iš esmės buvo aiškinama tuo, kad tiek besivystančių rinkų valiutos, tiek ir besivystančių rinkų įmonių akcijos per pastaruosius 5 metus buvo gana stipriai „nukraujavusios“, o tai reiškia, kad ateityje jų laukė didesnis potencialus uždarbis, negu kad investuojant į sąlyginai brangias JAV akcijas. Džiaugiamės, kad 2017 metų sausio mėnesį vykusio renginio „Periodinė finansų rinkų apžvalga“ metu mes taip pat išskyrėme besivystančių rinkų akcijas (kaip ir kitus du akcijų regionus) kaip vieną potencialiausių investavimo krypčių.

Kur geriausia investuoti 2018 metas?

Na o dabar pereikime prie 2018 metų prognozių ir pradėkime nuo ekonomikos, t.y. pažvelkime kokį augimą tiek viso pasaulio, tiek ir atskirų regionų ekonomikoms prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Taigi, 2018 metais TVF prognozuoja, kad viso pasaulio ekonomikos augimas padidės 0.1% iki +3.8%. Didžiąją dalį pasaulio ekonomikos augimo sudarys besivystančių rinkų ekonomikų augimas (+4.9%), kai tuo tarpu išsivysčiusių šalių ekonomikos turėtų augti vos +2.0%. Taigi, kaip matome viena pagrindinių institucijų pasaulio ekonomikai prognozuoja tolimesnį augimo trendą, netgi su nedidele akceleracija.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomikai yra prognozuojamas tolimesnis ekonomikos augimas, labai tikėtina, kad turėtų didėti ir infliacija. TVF kaip tik tokį scenarijų ir „paišo“. Pagal jų prognozes 2018 metais išsivysčiusių šalių infliacijos tempas turėtų siekti 1.7%, tuo tarpu besivystančių rinkų infliacijos tempas – 4.4%. Su didėjančia infliacija labai tikėtina po truputi matysime ir didėjančias bazines palūkanų normas.

Kaip pavyzdžiui, remiantis CME FedWatch įrankiu galime matyti, kad šiuo metu yra maždaug 70% tikimybė, kad iki 2018 metų pabaigos JAV bazinė palūkanų norma bus pakelta 2 arba 3 kartus iki 1.75 – 2.0% ribos (šiuo metu yra 1.5%). Be abejo, reikėtų suprati, kad jei dėl kažkokių priežasčių JAV ekonomikos augimas pradeda „šlubuoti“ bei yra mažesnis negu kad prognozuojama, arba pavyzdžiui infliacija nedidėja o priešingai mažėja, tokiu atveju bazinių palūkanų kėlimas gali būti nukeltas.

Tuo tarpu iš kitos pusės, jei bazinių palūkanų kėlimas įsibėgėja, greitai galime pamatyti tokią situaciją, kai trumpo laikotarpio (tarkime 3 mėnesių) JAV valstybinių obligacijų pajamingumas priartėja prie ilgo laikotarpio (kaip pavyzdžiui 10 metų trukmės) pajamingumo, o tokia situacija per pastaruosius 50 metų signalizuodavo apie artėjančią recesiją.

Kokios prognozės JAV akcijoms, kurios sudaro puse viso pasaulio akcijų kapitalizacijos?

Na ir galiausiai priėjome prie įdomiausios turto klasės, t.y. akcijų. Kokius gi akcijų kainų pokyčius kitiems metams prognozuoja tie patys finansų rinkų ekspertai? Žvelgiant į 5 stambiausių bankų (BMO, UBS, Deutsch Bank, Credit Suisse ir Morgan Stanley) strategų prognozes galima pastebėti, kad visi jie yra nusiteikę ypač optimistiškai. Šių bankų investicijų strategai tikisi, kad 2018 metų pabaigoje pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 pasieks 2855 punktų ribą, arba kitaip tariant nuo dabartinio 2690 punktų lygio pakils maždaug +6% (plius dividendai).

Tikrai optimistiškos prognozės!!! Kyla elementarus klausimas “Iš kur?”. Pati pagrindinė tokių optimistiškų prognozių priežastis – tolimesnis įmonių pelnų augimas, kuris prognozuojama kitais metais turėtų siekti maždaug 10%. Taip pat dauguma ekspertų tikisi, kad ilgesnio laikotarpio palūkanos ir toliau išliks nedidelės (iki 2.0%), taip pat daug vilčių yra dedama į mokestinės aplinkos pagerinimą.

Tačiau kad ir kaip gražiai skambėtų šios stambiausių pasaulio bankų strategų prognozės, ne visi yra tokie optimistai. Tarkime žymus ekonomikos bei finansų rinkų istorikas Nial Ferguson, vertindamas dabartinę pasaulio ekonomikos bei pagrindinių turto klasių situaciją, įžvelgia daug panašumų su 2008 metų prieš-kriziniu periodu. Visų pirma jis pamini tai, kad daugelio turto klasių kainos šiuo metu yra pasiekusios visų laikų rekordus, t.y. turtas yra brangus. Tačiau kaip pagrindinį veiksnį, kuris kelia daugiausiai grėsmės, jis įvardino tai, kad baigiasi pasaulio centrinių bankų skatinimo programos (kitaip tariant „medicina“). JAV ir Didžiosios Britanijos centriniai bankai jau kelia bazines palūkanų normas, netrukus Europos centrinis bankas turėtų nutraukti vykdomą kiekybinio skatinimo programą. Būtent besitraukiantis skatinimas arba kitaip tariant griežtėjanti pinigų politika anksčiau ar vėliau turės neigiamos įtakos tiek pasaulio ekonomikai, tiek ir akcijų rinkoms. Savo ganėtinai bauginantį straipsnį Boston Globe jis baigia taip (vertimas iš anglų kalbos): „Nėra dviejų vienodų finansinių krizių. Kita krizė nebus tokia kaip paskutinioji. Tačiau kita krizė bus ir, kadangi finansų rinkų skatinimo programos („medicina“) yra nutraukinėjamos, ta krizė artėja. Šį kartą įsidėmėkite mano žodžius.“

Be abejo, kaip ir visada, paskyrus daugiau laiko, galima gana nesunkiai surasti ir daugiau neigiamų prognozių, kaip pavyzdžiui du garsūs investuotojai Jim Rogers ir Marc Faber visą pasaulį jau ne pirmus metus perspėjinėja apie artėjančią didžiausią visų laikų krizę, per kurią akcijų kainos smuks daugiau nei 50%, o aukso kaina pasieks naujas visų laikų aukštumas. Tačiau jų prognozės neišsipildo pastaruosius kelerius metus, tai klausimas kodėl turėtų išsipildyti kitais metais. (Plačiau apie tai: Finansų gidas: kur vertėtų investuoti 2016-aisiais?)

Apibendrinimas

Paklausite, tai kuriais „guru“ geriau tikėti. Atsakysime – geriau netikėti nei vienais, o mąstyti savo galva, stebėti besikeičiančią finansų rinkų situaciją ir atitinkamai reaguoti į pokyčius. Kaip jau ne kartą yra tekę minėti, visos šios prognozės, kad ir iš kokių protingų ar patyrusių ekspertų lūpų sklistų, galiausiai yra tik spėjimai, o moksliniai tyrimai jau seniai patvirtino, kad tokie spėjimai ilgainiui pridėtinės vertės investuotojams nesukuria. (Plačiau apie tai: Ar verta sekti investavimo guru?)

Taigi, šiandien visų pirma pabandysime atsakyti į kertinį klausimą – kas yra tas „finansinis burbulas“, kaip jis apibūdinamas bei kokiomis charakteristikomis pasižymi. Taip pat pabandysime įvardinti, kokiose rinkose šiuo metu iš tiesų galima įžvelgti besiformuojančius, o gal jau ir susiformavusius burbulus ir kokio dydžio tie burbulai. Na ir galiausiai, kokio burbulo sprogimas turėtų daugiausiai neigiamų padarinių pasaulio ekonomikai.

Finansinio burbulo apibrėžimas

Finansinis ar investicinis burbulas – tai smarkus tam tikro finansinio aktyvo kainos kilimas, kuris gali būti tiek trumpas, tiek ir labai ilgas, tačiau kažkuriuo metu įgauna pagreitį ir baigiasi smukimu iki panašios ribos, vyravusios prieš prasidedant burbului.

Nors kalbant apie finansinius burbulus dažniausiai yra minimi kažkokie nauji ekonominiai, technologiniai ar socialiniai pokyčiai, tačiau pagrindinės finansinių burbulų priežastys dažniausiai yra labiau psichologinės. T.y. tam tikri pokyčiai visų pirma padidina konkretaus turto patrauklumą tarp investuotojų, išaugus jo paklausai natūraliai pradeda kilti kaina, kylant kainai į rinką pradeda plūsti spekuliantai dar kitaip tariant „karšti pinigai“, kuriems to turto nereikia, tačiau jie tikisi uždirbti iš kainos kilimo taip sukurdami dar didesnę paklausą tuo pačiu dar labiau paspartindami kainos kilimą. Turbūt būtų galima drąsiai teigti, kad pagrindinė viso šio proceso varomoji jėga yra žmonių godumas.

Kaip jau supratome, kalbant apie finansinius burbulus galima išskirti du kintamuosius: stipriai kylančias kainas ir investuotojų iracionalumą, kuris finansinio aktyvo kainas pakelia gerokai virš to turto „tikrosios“ vertės. (Plačiau apie tai: Investicinis burbulas)

Ką reiškia „staigus kainos kilimas“?

Per pastaruosius 20 metų pasaulyje sprogo keli ganėtinai dideli burbulai, kurie paveikė praktiškai viso pasaulio ekonomiką: tai 2000 metais sprogęs „Dotcom“ burbulas, 2006 metais sprogęs JAV nekilnojamojo turto burbulas, 2008 metais sprogęs žaliavų kainų burbulas ir pan.

Kaip galima pastebėti iš aukščiau pateikto grafiko, visais paminėtais atvejais per 10 metų iki burbulo sprogimo konkretaus turto kainos pakildavo maždaug 1000%. Taigi, kalbant apie skaičius, kurie galėtų apibūdinti besiformuojantį burbulą galima būtų teigti, kad jei konkretaus finansinio aktyvo kaina per sąlyginai trumpą laikotarpį pabrangsta daugiau nei 1000%, galima sakyti kad formuojasi burbulas.

Be abejo, jei vertintume atskiras investicijas, tai pamatytume gerokai didesnius kainų svyravimus. Kaip pavyzdžiui, Amazon akcijos kaina nuo pirminio viešojo akcijų platinimo (IPO) 1997 metais iki akcijos kainos piko 2000 metais pabrango daugiau nei 6000%! Kas vyko po to? Per kitus 2 metus Amazon akcijos kaina smuko daugiau nei 95% ir dauguma investuotojų prarado didžiąją dalį pinigų.

Įdomiausia yra tai, kad Amazon atvejį dar galima būtų apibūdinti kaip „sėkmingą“, nes ši bendrovė sugebėjo išsikapstyti iš duobės, tuo tarpu kai daugumos IT sektoriaus bendrovių akcijų kainos smuko 99% ar jos tiesiog paskelbė bankrotą.

Kaip įvertinti investuotojų iracionalumą?

Kitas burbulą identifikuojantis faktorius yra iracionalus investuotojų elgesys. Gaila, tačiau priešingai nei vertinant finansinio aktyvo kainų kilimo tempą, įvertinti investuotojų iracionalumą yra gerokai sunkiau. Turbūt labiausiai paplitęs investuotojų iracionalumo bei burbulo formavimosi apibūdinimas yra toks: “Jeigu jau net ir „taksistai“ apie tai kalba, tai tikrai turėtų būti burbulas“.

Kitaip tariant, kai apie investavimą pradeda kalbėti žmonės, apie tai neturintys „žalio“ supratimo, kai jie pradeda aiškinti kodėl tą reikia daryti ir kokį didelį pelną galima uždirbti, tačiau pagrindinė jų investavimo priežastis yra noras greitai ir nesunkiai praturtėti bei nepavėluoti į „nuvažiuojantį traukinį“, labai tikėtina kad jau esame iracionalioje stadijoje. (Plačiau apie tai: Pagrindinės investuotojų emocijos: godumas, baimė ir viltis)

Liūdniausia tai, kad net ir sugebėjus identifikuoti besiformuojantį burbulą tiksliai pasakyti, kada jis sprogs ir kokios bus to sprogimo pasekmės yra labai sudėtinga, o gal net ir neįmanoma. To nepavyko padaryti nei buvusiam JAV centrinio banko vadovui Alan Greenspan, kuris dar 1996 metais, t.y. 4 metais per anksti, rinkos dalyvius perspėjo apie iracionalumą JAV akcijų rinkoje, nei vienam žymiausių pasaulio mokslininkų Isaac Newton, kuris didžiąją dalį savo santaupų prarado 18 amžiaus pradžioje sprogus „South Sea Company“ akcijų kainų burbului. Po šio įvykio garsusis mokslininkas teigė: „Aš galiu apskaičiuoti dangaus kūnų judėjimo greitį, tačiau ne žmonių iracionalumą“.

Kokie burbulai pastebimi šiuo metu?

Pažvelgus į tai, kas šiuo metu vyksta pasaulio ekonomikoje bei finansų rinkose, galima būtų teigti, kad bitkoinas atitinka visus klasikinio burbulo parametrus. Šios kriptovaliutos kaina vien tik nuo šių metų pradžios pakilo maždaug 500%, tuo tarpu per pastaruosius 5 metus kainos augimas siekė daugiau nei 50000%! Tikrai taip, čia nėra klaidos. Vėlgi, prisiminus anksčiau buvusius burbulus bei pažvelgus į aukščiau pateiktą grafiką galima pastebėti, kad šiuo metu bitkoinas gerokai lenkia kitus per istoriją užfiksuotus atvejus.

Taip pat kalbant apie kriptovaliutas turbūt visiems aišku, kad tai yra nauja technologija, kuri iš pradžių turėjo gana daug skeptikų, tačiau pastaruoju metu sulaukia ypač daug dėmesio ir ne maža dalis susidomėjimo kyla ne dėl pačios technologijos, o dėl stipriai kylančių kainų, kurios didina jų paklausą, kas savo ruožtu dar labiau didina kainą.

Bandant atsakyti į klausimą, ar šioje rinkoje veikia racionalūs investuotojai, pasitelksime bitkoinų apyvartos skaičius. Remiantis www.coinmarketcap.com pateikiamais duomenis galima matyti, kad šiuo metu (2017.10.25) bitkoinų kapitalizacija siekia 93,4 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu per parą šios valiutos apyvarta siekia 2,8 mlrd. JAV dolerių. Tai reiškia, kad visas apyvartoje esantis bitkoinų kiekis susiprekiauja per 33 dienas, o tai vienareikšmiškai reiškia karštus pinigus ir didelį spekuliacijos lygį.

Kaip pavyzdžiui pačios didžiausios bendrovės Apple akcijų kapitalizacija šiuo metu siekia 811 mlrd. JAV dolerių (10 kartų daugiau), o per dieną vidutiniškai suprekiaujama 4.5 mlrd. JAV dolerių (tik 1,5 karto daugiau).

Kitos turto klasės

Analizuojant kitas pagrindines turto klases (obligacijas, akcijas, nekilnojamąjį turtą) taip pat galima rasti ne vieną nuomonę bei rodiklį, kad ir šiose rinkose formuojasi burbulai, o pagrindinė to priežastis – ypač žemos palūkanų normos.

Visi žinome, kad šiuo metu palūkanų normos yra pasiekusios istorines žemumas (ypač Europoje). Tai reiškia kelis dalykus. Visų pirma tai, kad obligacijų kainos yra pasiekusios istorines aukštumas ir jei palūkanos pradeda didėti (o anksčiau ar vėliau tai įvyks), daugelio obligacijų kainos patrauks žemyn. Atsižvelgiant į tai, kad pasaulinė obligacijų rinka siekia maždaug 100 trilijonų JAV dolerių, net ir 1% smukusios obligacijų kainos reikštų 1 trilijono JAV dolerių nuostolį investuotojams, o tai maždaug 5 kartus viršytų visos kriptovaliutų rinkos kapitalizaciją.

Žemos palūkanų normos taip pat reiškia didesnes tiek akcijų, tiek ir nekilnojamojo turto kainas. Kodėl? Nes investuotojai ieško didesnio uždarbio galimybių, o tai juos verčia rinktis rizikingesnes investicijas, tai atitinkamai didina tokių investicijų paklausą o tuo pačiu ir kainą.

Tačiau klausimas, ar dabartinę situaciją pasaulinėse obligacijų, akcijų ir nekilnojamojo turto rinkose galima būtų prilyginti tradiciniam burbului? Nei vienos iš paminėtų turto klasių pastarųjų 10 metų kainų pokytis neviršijo 1000%. Taigi, vertinant vien tik pagal šį rodiklį burbulo kaip ir nėra. Taip pat šiose rinkose nėra tiek euforijos, kaip kad buvo nekilnojamojo turto rinkoje 2007 – 2008 metais, ar šiuo metu yra kriptovaliutų rinkoje.

Tačiau paminėtas turto klases vertinant giliau (žvelgiant į konkrečius sektorius, ar konkrečias šalis) galima surasti tam tikrų vietų, kur galimi burbulai yra labiau pastebimi.

Kaip pavyzdžiui, kalbant apie nekilnojamąjį turtą didžiausia burbulų rizika pastebima Kanados, Australijos, Švedijos, Honkongo ar Kalifornijos rinkose. Kalbant apie akcijų rinkas, daugiausiai galvos skausmo sukelia JAV akcijos, kurios pagal tam tikrus rodiklius šiuo metu jau yra brangesnės negu kad buvo prieš 2008 metų krizę ir pan. Kalbant apie obligacijas, didžiausia rizika įžvelgiama Europos aukšto pajamingumo obligacijų segmente (pati rizikingiausia obligacijų kategorija), kuris per pastaruosius metus sulaukė labai daug investicijų ir kur šiuo metu pajamingumas yra labai artimas pajamingumui, kurį galima uždirbti investuojant į JAV 10 metų trukmės valstybines obligacijas.

Taigi, galima būtų drąsiai teigti, kad kalbant apie pagrindines turto klases didžiausia grėsmė yra ne tiek kažkokio burbulo sprogimas, kiek kylančios palūkanų normos. Jei palūkanos pradeda kilti netikėtai ir greitai, greičiausiai matysime didesnę kainų korekciją, tačiau jei viskas vyksta pagal centrinių bankų iškomunikuotą planą, labiau tikėtina kad rimtų sukrėtimų pavyks išvengti.

Apibendrinimas

Nors bitkoinai ir kriptovaliutos šiuo metu ir yra pati karščiausia tema, tačiau ši turto klasė kol kas tikrai nėra tokia reikšminga, kad jos „sprogimas“ sukeltų didelę pasaulinę recesiją. Labiau tikėtina, kad stipriai smukus kriptovaliutų kainoms „susvyruotų“ pasitikėjimas naująja technologija. Tuo tarpu vertinant tuos veiksnius, kurie gali turėti ženklią įtaką pasaulio ekonomikai reikėtų įdėmiai stebėti pasaulio centrinių bankų veiksmus keičiant palūkanų normas, kurios po truputi pradeda judėti į viršų.

Sveiki mieli skaitytojai. Visų pirma norėčiau pasinaudoti proga ir visus pasveikinti su Naujaisiais metais. Taip pat norėčiau palinkėti, kad šie metai pasaulio ekonomikai bei pagrindinėms turto klasėms nebūtų tokie „audringi“ kaip kad buvo pastarieji. Tačiau kažkodėl nuojauta man kužda, kad šis palinkėjimas gali ir neišsipildyti.

Visi žinome, kad praėję metai buvo kupini „staigmenų“. Tai ir Brexit‘as, ir seimo rinkimai Lietuvoje, tačiau turbūt nei vienas iš praėjusių metų įvykių nebuvo toks svarbus, toks netikėtas, toks daug ką lemiantis, kaip kad Donald Trump pergalė JAV prezidento rinkimuose. Tikėtina, kad būtent šis praėjusių metų įvykis ne tik kad įeis į istorijos vadovėlius, bet ir turės didžiausią įtaką viso pasaulio, o gal net ir Lietuvos, ekonomikai.

Ką tai reiškia? Kokių pokyčių galima tikėtis ateityje? Ar reikėtų kažko bijoti, o gal net ir ruoštis blogiausiam? Visus šiuos klausimus bandysime „išgvildenti“ šiame straipsnyje.

Prieš rinkimus

Visų pirma paanalizuokime, kaip įvairios turto klasės reagavo į artėjančius JAV prezidento rinkimus, kurie įvyko 2016 metų lapkričio 8 dieną.

Kaip galima pastebėti iš pateikto grafiko, per pirmus dešimt 2016 metų mėnesių auksas buvo pati pelningiausia turto klasė (+19.9%), po kurios sekė besivystančių rinkų akcijos (+18.5%) ir žaliavos (+10.3%). Tuo tarpu JAV doleris per analizuojamą laikotarpį sugeneravo nedidelį minusą (-1.2%).

Taip pat iš aukščiau pateitos diagramos galima pastebėti, kad JAV akcijos nors ir buvo pabrangusios, tačiau lyginant su kitomis turto klasėmis, jų rezultatas tikrai nebuvo įspūdingas.

Kitas dalykas, kurį reikėtų akcentuoti, yra tai, kaip įvairios turto klasės reaguodavo, kai būdavo paskelbiami tarkime apklausų rezultatai, kurie parodydavo Donald Trump pirmavimą. Dažniausiai po tokių duomenų akcijų rinkų reakcija būdavo neigiama, tuo tarpu obligacijos kartu su auksu demonstruodavo kainų kilimą.

Būtent dėl tokio rinkų elgesio daug kas prognozavo, jog jeigu kitu JAV prezidentu bus išrinktas Donald Trump, akcijos gali labai staigiai ir labai daug koreguotis, tuo tarpu auksas bus ta „saugi užuovėja“, kurios padidėjus neramumams tikrai reikės.

Trumpas tampa  prezidentu

Įdomiausia tai, kad per pirmas kelias valandas pradėjus skelbti preliminarius rinkimų rezultatams taip ir įvyko. JAV akcijų indeksas S&P 500 kelių valandų bėgyje buvo smukęs daugiau nei 4%, tuo tarpu aukso kaina šoktelėjo kiek daugiau nei 2%. Atrodytų viskas klostėsi pagal planą… tačiau rezultatams vis labiau aiškėjant situacija apsivertė aukštyn kojomis. JAV akcijos per kelias valandas atgavo prarastas pozicijas, JAV obligacijos su auksu perėjo į ganėtinai drastišką kritimą ir pan. Žemiau kaip tik pateikiame tų pačių pagrindinių turto klasių kainų pokyčius nuo prezidento rinkimų dienos iki 2016 metų pabaigos.

Kaip galima pastebėti iš aukščiau pateiktos diagramos, auksas patyrė didžiausius nuostolius (-8.1%), taip pat didelius nuostolius sugeneravo ir JAV obligacijos (-3.9%) su besivystančių rinkų akcijomis (-2.4%) . Tuo tarpu iš kitos pusės daugiausiai brango žaliavos (+7.4%), JAV akcijos (+6.7%) ir JAV nekilnojamas turtas (+6.7%). Ir nors JAV akcijų brangimas praktiškai sutapo su tuo, kuris buvo iki prezidento rinkimų dienos, tačiau reikėtų akcentuoti, kad pastarasis prieaugis buvo sugeneruotas per nepilnus 2 mėnesius.

Kaip galima būtų interpretuoti tokius pagrindinių turto klasių rezultatus? Faktas, kad pirmomis rinkimų valandomis investuotojai labiau vadovavosi emocijomis ir buvo „ištikti šoko“, kad kitu pačios galingiausios pasaulio valstybės vadovu bus žmogus, labiau pagarsėjęs kaip geras „šoumenas“ ar ekstravagantiškas verslininkas, o ne stiprus diplomatas bei politikas.

Tačiau minėtos neigiamos emocijos finansų rinkose ilgai netruko, labai greitai visi pradėjo samprotauti apie tai, kokią įtaką šio naujojo prezidento atėjimas turės ekonomikos augimui, atlyginimų lygiui, išlaidoms ir pan. Dauguma pradėjo koncentruotis į mažesnius mokesčius verslui, didesnes valstybės išlaidas, finansų rinkos dereguliavimą, o tai ilgainiui turėtų teigiamai veikti vartojimą, ekonomikos augimą ir infliaciją.

Visa tai turėjo labai staigią įtaką obligacijų palūkanoms, kurios akimirksniu šoktelėjo nuo 1.7% iki maždaug 2.5%. Drastiškai pasikeitę investuotojų lūkesčiai sukūrė terpę JAV centriniam bankui toliau vykdyti užsibrėžtą bazinių palūkanų kėlimo programą, na o tai savo ruožtu turėjo teigiamą įtaką JAV dolerio kursui, kuris kaip jau matėme kelių mėnesių bėgyje šoktelėjo daugiau nei 4%.

2017 metų prognozės

Dabar aišku, kaip ir kodėl pagrindinės turto klasės reagavo į Donal Trump atėjimą į „Baltuosius rūmus“. Tačiau visa tai, apie ką kalbėjome iki šiol yra praeitis, o praeitis daugumai neįdomi. Taigi, kyla klausimas, ko galima tikėtis šiais 2017 – aisiais metais?

Į šį klausimą mums kaip ir kiekvienais metais, padės atsakyti didžiausių Wall Street bankų investicijų strategai. Sudėjus visų jų prognozes į vieną „krepšelį“ matome, kad absoliučiai visi Bloomberg naujienų agentūros apklausti strategai į 2017 metus žvelgia optimistiškai ir prognozuoja, kad pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 šiuos metus pabaigs ties 2356 punktų riba. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamo indekso reikšmė 2016 metų pabaigoje buvo 2238 punktai, yra prognozuojamas maždaug 5% prieaugis (neskaičiuojant dividendų, kurie papildomai sudarys maždaug 2.0%).

Taigi, kaip matome, nors finansų rinkų „Nagliai Šulijos“ ir yra nusiteikę optimistiškai, tačiau optimizmu netrykšta. Kyla klausimas, kas lemia tokį pagrindinių finansų rinkų guru konservatyvumą?

Galima būtų įžvelgti kelias raudonas vėliavas. Visų pirma, tai sąlyginai brangios JAV akcijos, kas atitinkamai ilguoju laikotarpiu sąlygoja mažesnę tikėtiną investicijų grąžą. Taip pat istoriškai didelės įmonių pelno maržos, kas šiuo metu gali atrodyti teigiamai, tačiau bėgant laikui jos turi tendenciją sugrįžti prie vidurkio, o šį sugrįžimą gali paskatinti kylančios palūkanų normos, dar kitaip tariant brangstantis skolinimasis. Na ir galiausiai brangus ir brangstantis JAV doleris, jei ši tendencija išsilaikys, tai turės neigiamą įtaką ne tik tų įmonių, kurios daug pajamų gauna svetur,  pelno eilutei, bet ir visam JAV ekonomikos augimui. (Plačiau apie tai: Kur investuoti 2017 metais?)

Be abejo, jau ne kartą rašėme, kad aklai pasitikėti analitikų prognozėmis nereikėtų (o gal tiksliau jomis iš viso nereikėtų tikėti), tačiau faktas tas, kad šiuo metu JAV akcijų rinka yra pasiekusi visų laikų maksimumą, yra sąlyginai brangi, o naujasis prezidentas, bent jau kol kas, labai daug pasitikėjimo, stabilumo ir optimizmo nežada.

Jei ateitis parodys, kad populistiniai pažadai ir liks tik pažadais – tikrai turėtume išvysti dar daugiau pagrindinių turto klasių kainų svyravimų. Tačiau jei naujasis prezidentas suformuos rimtą komandą, kuri darys realius darbus, gali būti kad jiems iš tiesų pavyks įgyvendinti savo šūkį – padaryti Ameriką ir vėl galingą (angl. Make America Great Again).

Nuo 2009 metų kovo mėnesio, tai yra momento, kai pasaulio finansų rinka buvo ties „žlugimo“ riba ir kai pasaulio akcijos buvo pasiekusios žemiausią tašką per pastaruosius 20 metų, praėjo septyneri su puse metų. Ir nors dauguma ekonomistų sutinka, kad po krizinis pasaulio ekonomikos atsigavimas yra silpniausias nuo antrojo pasaulinio karo, tačiau pasaulio akcijų rinkai tai tikrai nebuvo toks prastas periodas.

Tarkime pasaulio akcijų indeksą reprezentuojantis MSCI All Country World indeksas per minėtą septynerių su puse metų laikotarpį pabrango net 170%. Iš vienos pusės tai yra labai gera žinia, nes visų investavusiųjų į akcijas portfelių vertės ženkliai pakilo, jie turėtų jaustis turtingesni, tai turėtų paskatinti vartojimą, kas galiausiai turėtų suteikti ekonomikai teigiamą postūmį.

Tačiau iš kitos pusės esamą situaciją galima būtų vertinti ir neigiamai. Kaip žinia, dabartinė akcijų „bulių“ rinka tęsiasi ilgiau nei 7 metus, o tarkime per paskutinius 90 metų vidutinė JAV akcijų „bulių“ rinka trukdavo nepilnus 9 metus. Taigi, anksčiau ar vėliau turėtų pasirodyti „meškos“. Kuo ilgiau tęsis akcijų kainų brangimas, tuo didės rimtesnio kainų smukimo tikimybė.

Tačiau šį kartą apie blogus dalykus nešnekėsiu, o pasistengsiu atsakyti į klausimą, kodėl gi pastebimas toks ekonomikos ir akcijų rinkos išsiskyrimas, ar įmanoma jį kažkaip paaiškinti?

Koks regionas lyderiavo?

Pradėkime nuo viršaus. Pasaulio akcijų indeksą suskirsčius į tris skirtingus regionus (JAV, išsivysčiusi Europa – Azija bei besivystančios rinkos) galima pastebėti, kad būtent JAV akcijos buvo ta rinka, kuri gana ženkliai „aplenkė“ likusius du akcijų regionus, per analizuojamą laikotarpį pabrangdama net 240%! O atsižvelgiant į tai, kad būtent JAV akcijų rinka sudaro maždaug 50% pasaulio akcijų krepšelio, kaip ir pasidaro aišku, kodėl pasaulio akcijoms pastarieji 7 metai buvo tokie pelningi. Panaši situacija iš dalies pastebima ir analizuojant skirtingų regionų ekonomikos augimo tempus. (Plačiau apie tai: Pasaulinės akcijų rinkos dydis bei jos skirstymas)

Tuo tarpu jei Jūsų investicijų portfelyje JAV akcijų buvo mažiau nei 50% arba jų iš viso neturėjote, tokiu atveju Jūsų rezultatas greičiausiai nebus toks „džiuginantis“. Kaip pavyzdžiui, investavusiųjų į besivystančių rinkų akcijas dabartinė portfelio vertė iš esmės prilygtų 2010 metų antroje pusėje buvusiai vertei, o investavusiųjų į Europos – Azijos akcijas pastarieji 3 metai būtų „bevaisiai“.

Koks sektorius lyderiavo?

Kadangi jau žinome kokio regiono akcijos pasiekė geriausius rezultatus, toliau galime analizuoti vien tik geriausiai pasirodžiusią rinką, t.y. JAV akcijas. Na o analizuojant konkrečią akcijų rinką dažniausiai rekomenduojama ją „susmulkinti“ į 10 pagrindinių sektorių (informacinės technologijos, finansai, sveikatos apsauga, kasdienio vartojimo prekės, gamyba, naudojimo prekės, energetika, komunaliniai patarnavimai, telekomunikacijos ir medžiagos). Atlikus būtent šį veiksmą pamatysime, ar tarkime JAV akcijų rinkos augimas buvo platus, ar jį įtakojo vienas ar keli konkretūs sektoriai.

Taigi, atlikus tokio pobūdžio analizę visų pirma galima pastebėti, kad iš esmės pabrango absoliučiai visi analizuojami sektoriai, tačiau galutiniai rezultatai buvo gana ženkliai išsibarstę. Tarkime geriausiai sekėsi kasdienio vartojimo prekių sektoriui, kuris per analizuojamą laikotarpį pabrango net 410%, tuo tarpu energetikos sektoriui sekėsi prasčiausiai (+91%).

Antras dalykas, kurį galima pastebėti, tai kad buvo 5 sektoriai, kurie sugeneravo geresnius rezultatus negu kad visa JAV akcijų rinka, tarp kurių be kasdienio vartojimo prekių dar patenka gamyba, informacinės technologijos, sveikatos apsauga bei finansai. Tačiau net ir žvelgiant tik į šiuo 5 sektorius galima pastebėti, kad antras pelningiausias sektorius – gamyba, daugiau nei 100% atsiliko nuo lyderio.

Trečias įdomus dalykas yra tai, kad paminėti 5 pelningiausi sektoriai, vertinant pagal įmonių kapitalizaciją, sudaro apie 75% visos JAV akcijų rinkos.

Na ir galiausiai, jeigu iš šių sektorių išrinksime pačias didžiausias kompanijas, tai pamatysime, kad iš esmės dominuoja informacinių ir naujųjų technologijų vardai, tokie kaip Apple, Google, Microsoft, Amazon, Facebook ir pan. Būtent šios kompanijos per pastaruosius 7 metus ne tik kad sugebėjo toliau auginti pajamas bei pelnus, bet ir daugeliu atvejų jų akcijų kainų pokyčiai buvo įspūdingi. Kaip pavyzdžiui, Amazon kompanijos akcijos kaina nuo 2009 metų kovo mėnesio pabrango 1179%, arba kiek daugiau nei 12 kartų. Apple akcijos kaina pakilo 793% arba beveik 9 kartus ir pan.

Išvados

Taigi, apibendrinus tiek pasaulio ir atskirų regionų ekonomikos augimo tempus, tiek akcijų rinkų pokyčius ir esmės galima būtų išskirti du pasaulius, t.y. senąją ekonomiką, kaip pavyzdžiui telekomunikacijos, finansai, energetika ir pan., bei naujųjų technologijų ekonomiką, kaip pavyzdžiui informacinės technologijos, biotechnologijos, dalinimosi ekonomika ir pan.

Na o atsižvelgiant į tai, kad JAV ekonomikoje bei akcijų rinkoje dominuoja naujųjų technologijų kompanijos, kaip pavyzdžiui Apple, Google, Amazon, Tesla, Uber, Airbnb ir pan., pasidaro daug aiškiau, kodėl būtent JAV per paskutinius 7 metus pademonstravo kone dvigubai geresnius rezultatus, negu kad vakarų Europa ar besivystančių rinkų akcijos, kur dominuoja finansų, energetikos, telekomunikacijų bei panašūs sektoriai.

Tai tik dar kartą parodo, kaip svarbu šalyje sukurti palankias sąlygas vystyti naujas technologijas, į jas investuoti, bei padėti jas pritaikyti globaliai, nes ilgainiui didesnę pridėtinę vertę bei geresnę gyvenimo kokybę užtikrins būtent jos.

Šiame tyrime išanalizavome aštuonias investicinių portfelio turto alokacijos strategijas ir visas jas palyginome su pasaulio akcijų indekso (MSCI World) pelningumo ir rizikos parametrais. Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip sekėsi kiekvienai iš analizuojamų turto alokacijos strategijų buvo paimti ir išanalizuoti ilgo periodo nuo 1972 iki 2015 metų istoriniai duomenys, t.y. 44 metų istorija.

Toliau pateikiame visų pagrindinių turto alokacijos strategijų sąrašą ir aptariame bendrus tyrimo rezultatus. Norėdami plačiau susipažinti su  viena konkrečia strategija, paspauskite vieną iš pateiktų pavadinimų apačioje:

1. 60/40 investicijų portfelio alokacijos strategija
2. Pasaulio rinkų investicijų portfelio alokacijos strategija
3. IVY investicijų portfelio alokacijos strategija
4. El-Erian investicijų portfelio alokacijos strategija
5. Ray Dalio investicijų portfelio alokacijos strategija
6. Amžinojo portfelio turto alokacijos strategija
7. Marc Faber investicijų portfelio alokacijos strategija
8. Warren Buffett investicijų portfelio alokacijos strategija

Istoriniai analizuojamų portfelių pelningumai

Iš žemiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad visos analizuojamos turto alokacijos strategijos sugeneravo labai panašią ilgalaikę investicijų grąžą. Didžiausią grąžą pademonstravo El-Erian turto alokacijos modelis (+10.8%), taip pat ypač gerai sekėsi Marc Faber portfeliui (+10.5%). Tuo tarpu prasčiausią rezultatą sugeneravo Amžinojo portfelio turto alokacijos strategija (+9.0%) bei Ray Dalio investavimo modelis (+9.1%).

Šioje vietoje galima būtų pastebėti, kad didesnę investicijų grąžą pasiekė tos strategijos, kurių sudėtyje dominavo rizikingos turto klasės (akcijos, nekilnojamas turtas ir pan.) ir buvo palyginus mažiau obligacijų, kaip pavyzdžiui El-Erian (23%), Marc Faber (25%), IVY (20%) ar Warren Buffett (10%). Tuo tarpu mažesnę grąžą pasiekė tos strategijos, kurių sudėtyje buvo sąlyginai daugiau obligacijų, kaip pavyzdžiui Amžinasis portfelis (50%), Ray Dalio (55%) ar Pasaulio rinkos (53%).

Taigi, kaip jau matėme iš aukščiau pateikto grafiko, taip ir iš lentelių galima pastebėti, kad analizuojamų turto alokacijos strategijų rezultatai, t.y. vidutinė metinė grąža (angl. Compuonded annual growth rate – CAGR), tarpusavyje buvo ypač panašūs. Pateiktų turto alokacijos modelių vidutinė metinė grąža svyravo maždaug 9.0% – 11.0% intervale (pasaulio akcijų indeksas MSCI World per tą patį laikotarpį pasiekė +9.5% vidutinę metinę grąžą).

Tačiau vertinant analizuojamų turto alokacijos strategijų pelningumo ir rizikos parametrus labai aiškiai galima pastebėti, kad iš esmės tie portfeliai, kurie daugiau investavo į obligacijų turto klasę ir savo sudėtyje turėjo šiek tiek daugiau alternatyvių investicijų (auksas, nekilnojamas turtas ir pan.) pasižymėjo šiek tiek mažesne rizika ir atvirkščiai.

Tarkime, vertinant pagal standartinį nuokrypį, mažiausia rizika pasižymėjo Ray Dalio turto alokacijos strategija (7.5%), kurios sudėtyje buvo net 55% obligacijų bei Amžinasis portfelis (8.2%), kurio sudėtyje obligacijos sudarė 50%. Tuo tarpu didžiausia rizika pasižymėjo Warren Buffett investicijų portfelis (16.3%), kurio sudėtyje obligacijų buvo mažiausiai – vos 10%.

Vertinant pagal maksimalaus kritimo nuo piko parodymus, saugiausias taip pat buvo Amžinasis portfelis (-6.0%), kuris taip pat pasižymėjo didžiausiu skaičiumi pelningų metų (90.9%). Tuo tarpu didžiausius nuostolius sugeneravo vėlgi Warren Buffet turto alokacijos strategija (-36.2%), kuri taip pat pasižymėjo didžiausiu skaičiumi nuostolingų metų.

Išvados

Apibendrinant galima būtų teigti, kad analizuojamas laikotarpis buvo ganėtinai „dėkingas“ absoliučiai visų turto alokacijos modelių rezultatams. Be abejo, šioje vietoje galima būtų paminėti tą faktą, kad daug obligacijų turinčioms strategijoms labai padėjo ypač geras periodas būtent šiai turto klasei, kuris labai tikėtina per artimiausius 10 – 20 metų nepasikartos. (Plačiau apie tai: JAV obligacijų istoriniai pokyčiai: ar 5% pelningumas yra pastovus dalykas?)

Kalbėti apie tai, kuris turto alokacijos modelis yra pats geriausias būtų sunku, tai ganėtinai individualus dalykas. Tačiau galima būtų teigti, kad Marc Faber portfelis patenka į tam tikrą „aukso viduriuką“. Visų pirma jam pavyko pasiekti antrą geriausią rezultatą pagal pelningumą, jo sudėtyje yra sąlyginai nedaug obligacijų (taigi, jis nėra per daug konservatyvus), tačiau jam taip pat pavyko išvengti ypač didelių nuostolių.

Kaip ten bebūtų, tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija bei apžvelgtos skirtingos turto alokacijos strategijos Jums padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir ganėtinai stipriai susimažinti nuostolių tikimybę negu kad investuojant į vieną konkrečią turto klasę. Ir galiausiai ne taip jau svarbu, kurią iš paminėtų strategijų pasirinksite, svarbu kad nesugalvotumėte sudėti „visų kiaušinių į vieną krepšį“. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)

Linkime sėkmingų investicijų!

Kas nutiko? Kas galėjo taip greitai ir taip drastiškai pasikeisti? Ar čia tik nafta taip stipriai pabrango ar ir kitos žaliavos?

Visų pirma pažvelkime į istoriją

Per pastaruosius 10 metų bendrinis žaliavų indeksas smuko 30%, o šių metų pradžioje buvo pasiekęs žemiausią kainų lygį per pastaruosius 30 metų. Prieš pasaulinę krizę, žaliavų turto klasėje buvo išsipūtęs gana didelis burbulas, tačiau kaip matome po to jis ypač drastiškai sprogo (per metus žaliavų kainos pasikoregavo daugiau nei 60%). Po šio burbulo sprogimo sekė kelis metus trukęs atsigavimas, tačiau 2014 metų viduryje tendencija vėl iš esmės pasikeitė, žaliavų kainos  pradėjo koreguotis ir iki 2016 metų pradžios papildomai smuko apie 50%. Kas tą galėjo įtakoti?  (Plačiau apie tai: Kokios ilgalaikės grąžos galima tikėtis investuojant į žaliavas?)

Du esminiai faktoriai

Pirmas faktorius – Kinija. Turbūt dauguma žinote, kad Kinija yra antra ekonomika pasaulyje pagal sugeneruojamą bendrąjį vidaus produktą. Taip pat ji yra lyderė pagal suvartojamų žaliavų kiekį. Kaip pavyzdžiui, Kinija suvartoja 54% pasaulio aliuminio, 48% vario, 31% medvilnės ir 12% naftos.

Būtent ši šalis, kuri yra viena didžiausių žaliavų vartotojų pasaulyje, pastaruoju metu susiduria su ekonominiais „sunkumais“. Paskutinius 5 metus Kinijos ekonomikos augimas smuko nuo 12% 2011 metais iki 6.7% šiais metais. Ir nors mums, europiečiams, tai gali atrodyti truputi juokingai, tačiau būtent šis staigus Kinijos ekonomikos augimo tempo sumažėjimas turėjo aiškių neigiamų padarinių žaliavų paklausai ir suvartojimui.

Vertinant pagal aplenkiančių indikatorių parodymus, Kinijos ekonomika į „lėtėjimo“ stadiją perėjo maždaug 2014 metų pradžioje, o kaip jau žinome, esminis žaliavų silpnumas prasidėjo kaip tik 2014 metų viduryje.

Antrasis faktorius – JAV doleris. Šios, t.y. pasaulio rezervinės valiutos, įtaka yra juntama daug kur. JAV dolerio stiprėjimas kitų valiutų atžvilgiu dažniausiai yra suvokiamas kaip defliacinis reiškinys, t.y. neigiamai veikia daugelio žaliavų kainas. Tuo tarpu JAV dolerio pigimas dažniausiai turi teigiamą įtaką žaliavų kainoms. (Plačiau apie tai: JAV dolerio ir žaliavų tarpusavio priklausomybė)

Kaip galima pastebėti iš aukščiau pateiktų žaliavų ir JAV dolerio pastarųjų 5 metų grafikų, iki 2014 metų pradžios abi turto klasės svyravo iš esmės apie tą patį lygį. Tačiau 2014 metų pradžioje, JAV centriniam bankui pradėjus kalbėti apie galimą bazinių palūkanų normų kėlimą, JAV dolerio kursas gana užtikrintai pradėjo judėti į viršų. Matome, kad tai iš karto turėjo neigiamą įtaką bendriniam žaliavų indeksui, kuris patraukė žemyn. Šioje vietoje įdomu tai, kad JAV dolerio brangimas tęsėsi tik metus (po to, kaip matome, sekė tam tikra kurso konsolidacija), tuo tarpu žaliavų turto klasėje 2015 metais prasidėjo antroji smukimo banga.

Kas vyksta šiais metais?

Taigi, kaip jau supratome, pastaruoju metu žaliavas labiausiai neigiamai įtakojo ganėtinai silpna tiek viso pasaulio bendrai, tiek ir Kinijos atskirai ekonomikos augimo perspektyva bei stiprėjantis JAV doleris. Tačiau kyla klausimas, kas vyksta šiuo metu, gal situacija jau keičiasi bei ko galima tikėtis ateityje?

Žvelgiant į 2016 metus galima pastebėti, kad pabrango be išimties visos žaliavų grupės. Daugiausiai brango taurieji metalai (+20.5%), tuo tarpu antroje vietoje sutinkame energetikos sektorių (+14.5%).

Kas galėjo įtakoti tokį staigų žaliavų kainų apsigręžimą? Analizuojant pagrindinius faktorius galima būtų daryti išvadą, kad šiuo metu vyksta labiau „techninis“ žaliavų kainų atšokimas, t.y. po labai staigios ir ženklios korekcijos vyksta tam tikras sugrįžimas prie normos, kuriam kažkiek įtakos turi ir pingantis JAV doleris (nuo metų pradžios JAV dolerio kursas kitų valiutų atžvilgius smuko 5%). Tuo tarpu analizuojant pasaulio ar Kinijos ekonomiką, kol kas galima įžvelgti daugiau neigiamų ženklų. Vienas tokių ženklų būtų vadinamas „Brexit“, kuris iš esmės gali pakeisti ne tik Didžiosios Britanijos bet ir viso pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas artimiausiais metais. Tačiau net ir susiklosčius tokiam scenarijui yra viena žaliavų grupė, kuri į tokius neramumus reaguoja ganėtinai teigiamai – tai taurieji metalai. Kaip pavyzdžiui, liepos 24 dieną paaiškėjus kad „Brexit“ visgi įvyks aukso kainas labai greitai šoktelėjo maždaug 5%.

Ko tikėtis ateityje?

Kalbant apie žaliavų kainų ateities perspektyvas galima drąsiai teigti, kad viskas priklausys nuo to, kaip seksis pasaulio ekonomikai (augimo tempas didės ar mažės) ir JAV doleriui (JAV dolerio kursas kils ar kris), tačiau tam reikia „tiksliai“ suprognozuoti ateitį. Kadangi mes žinome, kad daugumai prognozuoti ateities „nesiseka“, tiesiog pateiksime du šiuo metu dažniausiai vardijamus scenarijus. (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Pirmas scenarijus – pasaulio ekonomikos augimo tempas išlieka stabilus, ar netgi truputi pagreitėja, tai reiškia kad atsigauna pagrindinių žaliavų paklausa iš Kinijos ir kitų šalių, o tai savo ruožtu turi teigiamą įtaką žaliavų kainoms.

Tuo tarpu antrasis scenarijus – paplitus neigiamoms nuotaikoms po „Brexit“, pasaulio ekonomikos augimo tempas sulėtėja dar labiau, JAV doleris, kaip saugi valiuta pabrangsta prieš daugelį kitų valiutų, o tai savo ruožtu neigiamai įtakoja daugelio žaliavų kainas.

Kurį iš minėtų scenarijų pasirinksite Jūs priklausys nuo asmeninio požiūrio, kas mūsų laukia ateityje.