Aukso pasiūla
Norint analizuoti auksą, visų pirma reikėtų atsakyti į klausimą, kokie yra aukso pasiūlos šaltiniai? Juos galima būtų išskirti į tris pagrindines grupes: aukso gavyba, aukso perdirbimas bei centrinių bankų pardavimai.
Aukso kasyklų gavyba istoriškai sudarydavo didžiąją dalį kasmetinės aukso pasiūlos. Tarkime 1970 metais ji sudarė beveik 80% visos pasiūlos, nuo to momento vis po truputi mažėjo ir pastaruoju metu sudaro šiek tiek daugiau nei 60%.
Perdirbamas auksas, tai į aukso luitus išlydyti papuošalai arba pramonėje naudotas auksas. Ši aukso pasiūlos grupė tokia aiškia tendencija kaip kad aukso gavyba nepasižymėjo. Dažniausiai daugiau aukso yra perdirbama tada, kai jo rinkos kaina stipriai brangsta, kaip kad pavyzdžiui buvo aštuntajame dešimtmetyje ar pastaruosius 14 metų.
Centriniai bankai yra vienas iš stambiausių aukso rinkos žaidėjų (laiko 17% visų pasaulio aukso atsargų), todėl jų veiksmai gali gana stipriai įtakoti aukso kainos judėjimą. Centrinių bankų pardavimai vėlgi yra ganėtinai nepastovūs. Kartais pasauliniai centriniai bankai iš grynųjų pardavėjų tampa grynaisiais pirkėjais, t.y. kai sumoje jie akumuliuoja auksą, o ne jį pardavinėja.
Pastaruoju metu centriniai bankai nustojo pardavinėti auksą ir vėl pradėjo jį akumuliuoti. Tarp didžiausių žaidėjų galima būtų paminėti tokias šalis kaip Kinija bei Rusija, kurios turi gana didelius užsienio valiutų rezervus bei gana stipriai akumuliuoja taurųjį metalą. Vien tik jų veiksmai, jei nėra lygiaverčių pardavėjų, gali gana stipriai paveikti aukso rinkos kainą.
Aukso paklausa
Aukso paklausą taip pat būtų galima suskaidyti į tris pagrindines grupes: juvelyrika, pramonė arba technologijos bei investicijos. Istoriškai didžioji dalis paklausos atkeliaudavo iš juvelyrikos sektoriaus. Pramonė pasižymi gana stabilia aukso paklausa, kuri istoriškai svyruoja apie 10 – 15%.
Tuo tarpu įdomiausia aukso paklausos grupė šiuo metu yra investicijos. Analizuojant pastaruosius 50 metų (žiūrėti aukščiau pateiktą grafiką) galima gana aiškiai matyti, kad aukso paklausa iš investuotojų buvo gana stipriai išaugusi aštuntajame dešimtmetyje (iki 50% visos paklausos) bei per pastaruosius 14 metų.
Kaip jau žinome, nuo 1970 iki 1980 metų aukso kaina buvo padidėjusi maždaug 25 kartus, taigi galima daryti prielaidą, kad būtent šis kainos kilimas ir paskatino daugiau investuoti į auksą. Tačiau po šio periodo sekė 20 ganėtinai prastų metų, per kuriuos aukso kaina prarado apie 70% vertės. (Plačiau apie tai: Istoriniai aukso kainos pelningumai)
