Pradedančiajam ar bet kuriam bent šiek tiek patirties turinčiam investuotojui stebint įvairius finansų rinkų neramumus kyla natūralus klausimas, kokią investicijų portfelio turto alokacijos strategiją reikėtų pasirinkti, kuri leistų miegoti ramiai, nereikalautų labai daug priežiūros, padėtų pasiekti norimą investicijų grąžą, plius kad portfelis būtų plačiai diversifikuotas. Vienas iš variantų galėtų būti vadinamas Amžinasis portfelis, kurį plačiau ir panagrinėsime šiame straipsnyje.
Amžinojo portfelio filosofija
Amžinojo portfelio turto alokacijos modelio autorius yra amerikiečių investuotojas Harry Browne, kuris minėtą strategiją pradėjo taikyti maždaug prieš 40 metų (8–ojo dešimtmečio viduryje). Analizuojamas turto alokacijos modelis yra paremtas trimis turto klasėmis – akcijomis, obligacijomis ir auksu.
Didžioji dalis – 50% investicijų portfelio yra investuojama į obligacijų turto klasę (tiksliau 25% portfelio investuojama į ilgo laikotarpio valstybines obligacijas, tuo tarpu kiti 25% nukreipiami į pinigų rinkos priemones). Šią portfelio dalį gali atspindėti visos rinkos obligacijų krepšelis (Vanguard Total Bond Index Fund) ar panašios struktūros obligacijų krepšelis. Kiti 25% investuojami į JAV akcijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti JAV akcijų indeksas S&P 500 ir pan. Na ir galiausiai likusius 25% investicijų portfelio sudaro auksas. Šią portfelio dalį gali atspindėti aukso fondas (SPDR Gold Shares) ar panašios struktūros aukso fondo vienetai. Kaip galima pastebėti, tai yra ganėtinai elementari ir paprastai valdoma investicijų portfelio turto alokacija.
Pagrindinė priežastis, kodėl Amžinasis portfelis yra įdomus slypi jo paprastume, nes jį sudaro trys pagrindinės turto klasės ir anot autoriaus portfelis yra subalansuotas visoms ekonominio ciklo stadijoms: pakilimui, defliacijai, infliacijai ar krizei.
Nors šių trijų turto klasių svyravimai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau formuojant investicijų portfelį ne iš vienos, o pavyzdžiui iš dviejų, ar pridedant dar daugiau turto klasių, rezultatai gali būti netgi geresni, nei perkant ir laikant kažkurią vieną konkrečią turto klasę atskirai. O taip yra dėl diversifikavimo efekto. (Plačiau apie tai: Investicijų portfelio diversifikavimas)
Istorinis portfelio pelningumas
Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip analizuojamam turto alokacijos modeliui sekėsi praeityje, naudosime ilgesnio periodo istorinius duomenis nuo 1972 iki 2015 metų, t.y. 44 metų istoriją. Verta paminėti, kad šis portfelis pasižymi nedideliu aktyvumu, nes pakeitimai yra daromi tik metų gale, t.y. perbalansuojant portfelį. Tai yra gana didelis šio portfelio pliusas, nes kaip žinome, gana dažnas pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymas gali nemažai kainuoti, o tai reikštų mažesnę galutinę investicijų grąžą.
Iš aukščiau pateikto grafiko galima pastebėti, kad amžinasis portfelis per visą analizuojamą istoriją sugeneravo +9.0% vidutinę metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso MSCI World vidutinė metinė grąža siekė +9.5%. Įdomu tai, kad analizuojamo portfelio grąža buvo labai artima akcijų grąžai, nors 1/2 investicijų portfelio buvo investuota į obligacijų turto klasę. Be abejo, šioje vietoje reikėtų nepamiršti, kad pastarieji 40 metų obligacijų turto klasei buvo neįtikėtinai pelningi. (Plačiau apie tai: JAV obligacijų istoriniai pokyčiai: ar 5% pelningumas yra pastovus dalykas?)
O kaip su rizika?
Tačiau taip pat galima pastebėti, kad ši šiek tiek mažesnė grąža buvo pasiekta su gerokai mažesniais svyravimais bei mažesniais maksimaliais nuostoliais nuo piko. Kaip pavyzdžiui, amžinojo portfelio standartinis nuokrypis (svyravimai) buvo lygus 8.2%, tuo tarpu MSCI World indekso – 18.1%. Taigi, galima teigti, kad analizuojamo portfelio rizika (svyravimų amplitudė) buvo 2 kartus mažesnė nei vienos konkrečios turto klasės, tačiau ilgalaikis istorinis pelningumas buvo labai panašus.
Analizuojant kitą rizikos matą – maksimalius kritimus nuo piko, taip pat galima pastebėti, kad amžinojo portfelio maksimalūs nuostoliai siekė -6.1%, tuo tarpu pasaulio akcijų -41.5% (beveik 7 kartus didesnė rizika).
Aukščiau pateiktoje diagramoje yra pavaizduoti tiek analizuojamo portfelio, tiek ir pasaulio akcijų indekso viso laikotarpio metiniai pokyčiai. Kaip galima pastebėti, didžiąją laiko dalį (75 – 91%) abi analizuojamos strategijos generavo teigiamą grąžą. „Amžinajam portfeliui“ tik 4 metai iš 44 buvo nuostolingi (9%), o tai irgi yra geresnis rezultatas nei pasaulio indekso.
Per vienerius metus analizuojamo portfelio sugeneruota didžiausia grąža buvo +38.1%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso +42.8%. Tuo tarpu, per vienerius metus portfelio didžiausias nuostolis buvo -6.0%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų -40.3%. Palyginus didžiausią ir mažiausią grąžas matome, kad didžiausia grąža skiriasi 4%, tuo tarpu mažiausia grąža skiriasi 6.6 karto, o tai ir vėl yra pliusas „diversifikuoto“ portfelio naudai.
Iš to galima spręsti, kad investuotojas, pasirinkęs amžinąjį portfelį, išvengtų tokių didelių nuosmukių kaip kad investuodamas tik į vieną rizikingą turto klasę. Be abejo, mažesnė rizika dažniausiai turi ir kitą, šiek tiek neigiamą aspektą – sąlyginai mažesnę grąžą, tačiau siekiant stabilumo dažniausiai kažką reikia aukoti.
Išvados
Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkus Amžinąjį portfelį investuotojas patirs mažiau streso ir susimažins galimą praradimo riziką susiklosčius neigiamai finansų rinkų situacijai. Be abejo, ši investavimo filosofija nėra tinkama visiems, tačiau jei ieškote saugumo, stabilumo ir paprastumo, galima drąsiai teigti, kad ji tikrai verta gilesnės Jūsų analizės. (Plačiau apie tai: Ilgalaikio investavimo strategija – „Amžinasis portfelis“)
Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir stipriai susimažinti nuostolių tikimybę. (Plačiau apie tai: Pagrindinės turto alokacijos strategijos)
