Taigi, jau žinome, kad pats paprasčiausias ir daugumai investuotojų pats priimtiniausias investavimo į žaliavas būdas – investavimas į tam tikrą žaliavų indeksą siekiančius atkartoti investicinius fondus, kurie investuoja į žaliavų ateities sandorius. Iš karto kyla klausimas, kokie būna tie žaliavų indeksai, ar jie visi yra panašūs, o gal kažkuo skiriasi. (Plačiau apie tai: Investavimas į žaliavas)
Todėl toliau pateiksime kelis plačiausiai naudojamus žaliavų indeksus bei palyginsime jų sudėtį atsižvelgiant į skirtingus žaliavų sektorius. Dažniausiai kalbant apie investavimą į žaliavas yra minimi šie du žaliavų indeksai: Thomson Reuters/Jefferies CRB Index (CRB) arba Goldman Sachs Commodity Index (GSCI), tačiau be jų dar galima sutikti ir Deutsche Bank Liquid Commodity Index (DBLCI) arba Rogers International Commodity Index (RICI).
Visų pirma jie visi panašūs tuo, kad investuoja į visus keturis pagrindinius žaliavų sektorius: energetikos, agrokultūrų, industrinių bei tauriųjų metalų. Tačiau skiriasi jų sudarymo metodikos, o tai reiškia, kad galiausiai skiriasi ir minėtų sektorių svoriai.
Tarkime CRB indeksą sudaro 19 skirtingų žaliavų ir visų svoriai yra lygūs, dėl to šiame indekse didesnis svoris tenka agrokultūrų sektoriui. GSCI indeksą sudaro 28 žaliavos, o kadangi svoriai paskirstyti pagal pasaulinę gamybą, tai labai didelis svoris tenka energetikos sektoriui. Na o pavyzdžiui DBLCI ir RICI indeksus sudarančių žaliavų svoriai yra paskirstomi pagal kiekvienos žaliavos pasaulinės prekybos apimtis. Žemiau esančiame paveiksle kaip tik pavaizdavome, kaip skiriasi keturių paminėtų žaliavų indeksų pasiskirstymas tarp skirtingų žaliavų sektorių.
Kai jau žinome, kuo skiriasi daugiausiai investuotojų sekami žaliavų indeksai, kyla kitas klausimas, kaip skiriasi jų grąža.
Per ganėtinai ilgą laikotarpį visų paminėtų žaliavų indeksų pokyčiai turėtų būti labai panašūs, na ir galbūt šiek tiek prastesnių rezultatų galima būtų tikėtis iš tų indeksų, kurių sudėtyje yra didesnė agrokultūrų dalis. Tačiau analizuojant trumpalaikes tendencijas galime pastebėti, kad visų žaliavų indeksų pokyčiai yra labai panašūs ir koreliacijos koeficientas tarp jų artimas 1.
Kokį žaliavų indeksą pasirinkti ilgalaikiam investavimui priklauso nuo kiekvieno požiūrio į skirtingas žaliavų grupes. Jei tarkime tikitės, kad energetikos žaliavos bus tas sektorius, kuriam ateityje seksis geriausiai, tokiu atveju reikėtų rinktis tą indeksą, kuriame didžiausią svorį sudaro būtent energetikos sektorius. Jei manoma, kad visgi agrokultūrų sektorius bus numeris vienas, tada reikėtų orientuotis būtent į tą indeksą, kurio sudėtyje yra daugiausiai agrokultūrų.
Na o jei visgi neturite noro prognozuoti ateities ir siekiate maksimalios investicijų diversifikacijos, tokiu atveju reikėtų rinktis tokį variantą, kuriame yra mažiausiai nukrypimų, t.y. ypač didelių arba ypač mažų vieno sektoriaus svorių. (Plačiau apie tai: Kokios grąžos galima tikėtis investuojant į žaliavas?)
