Nuolat augančioje Europos alternatyvių finansų rinkoje, Lietuva, kartu su kitomis Baltijos šalimis, pastaraisiais metais fiksuoja itin palankius rezultatus sutelktinio skolinimosi (ang. crowdlending) srityje. Po keturių sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimosi veiklos metų, Lietuvoje šis sektorius skaičiuoja apytiksliai 92 mln. eurų arba 31 tūkst. išduotų paskolų, skelbiama sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ parengtoje apžvalgoje, lyginančioje Lietuvos, Latvijos bei Estijos rinkų tendencijas.
Nors Lietuvoje alternatyvaus skolinimosi platformos 2018 m. sudarė tik 0,59% bendros skolinimosi vertės šalyje ir ženkliai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Tačiau bendros Baltijos šalių regiono tendencijos išryškina alternatyvų skolinimąsi kaip rimtą iššūkį tradiciniams bankams ir kredito unijoms. Apskritai paėmus, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje alternatyvus skolinimas vaidina vis reikšmingesnį vaidmenį. Per pirmuosius tris 2018 m. ketvirčius (sausis – rugsėjis) alternatyvaus skolinimo platformos paskolino 1,1 mlrd. eurų. Tai sudaro daugiau nei 8% bendros per tą laikotarpį išduotų paskolų vertės Baltijos šalių regione (bankai ir kredito unijos paskolino apytiksliai 12 mlrd. eurų).
Tai didžiąja dalimi lemia ir vis labiau palanki investicinė aplinka, finansų politika, kuri suteikia itin geras sąlygas investuotojams, besidomintiems būtent alternatyvaus investavimo rinka.
Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje veikė 170 finansinių technologijų (Fintech) bendrovių. Daugiausia jų specializavosi elektroninių mokėjimų srityje (44 proc.), antroje vietoje rikiavosi skolinimo srityje veikiančios bendrovės (15 proc.), o trečiąją vietą dalinosi bankininkystės sektoriuje veikiančios ir blokų grandinės („blokchain“) technologiją vystančios įmonės.
Investavimo į nekilnojamąjį turtą (NT) ekspertė ir sutelktinio finansavimo įmonės „Profitus“ įkūrėja Viktorija Vanagė pasakoja, kad iki šiol išryškėjusios tendencijos leidžia tikėtis, jog dėl kompleksiškos ir nuoseklios Lietuvos banko vykdomos finansinėms technologijoms palankios politikos, ateinančiais metais Lietuvoje dar labiau augs sutelktinio skolinimo mastai: „Reguliuojama ir prižiūrima aplinka, didėjantis visuomenės informuotumas apie alternatyvias finansų rinkas, griežtos ir dažnai sąlyginai nepalankios tradicinio skolinimosi sąlygos bankuose ir kredito unijose – ypač nekilnojamo turto vystymui – yra akivaizdūs veiksniai, lemiantys didėjantį alternatyvaus finansavimo galimybių populiarumą. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos šalyse daugėja šias paslaugas teikiančių platformų kiekis bei jų suteikiamų paskolų sumos“.
Bendras anksčiausiai, t.y. 2015 – 2016 metais įkurtų alternatyvaus skolinimosi platformų finansuojamų paskolų portfelis pernai vidutiniškai padidėjo 200 proc. Sutelktinio skolinimosi operatorių finansiniai rezultatai taip pat – vis geresni. Per metus jų pajamos augo vidutiniškai dvigubai, o veiklos sąnaudos, lyginant su pajamomis mažėjo.
„Profitus“ parengtoje apžvalgoje taip pat lyginamos ir Baltijos šalių alternatyvių skolinimo platformų metinės palūkanų normos mokamos investuotojams, kurie savo pinigus skolina už atlygį.
Lietuvoje tikėtina metinė palūkanų norma investuotojams yra tarp 8
– 30% (vartojimo paskolų tikėtina vidutinė metinė palūkanų norma yra 17%, verslo paskolų bei paskolų NT vystymui – 11%).
Kitose Baltijos šalyse tendencijos išlieka panašios. Platformų operatorių žadama palūkanų norma yra nuo 7 iki 25%, priklausomai nuo paskolos tipo (vartojimo kreditas, verslo paskola ar paskola NT vystymui), vidutiniškai 14% per metus.
Visą apžvalgą galite atsisiųsti: https://www.profitus.com/review2018
